Veiklos perkėlimas į euro zoną

ECB yra įsipareigojęs teikti informaciją bankams ir suinteresuotiesiems subjektams apie savo priežiūrinius lūkesčius. Tai itin aktualu dėl „Brexito“ – tiek euro zonos bankams, vykdantiems veiklą Jungtinėje Karalystėje (JK), tiek tiems bankams, kurie perkelia savo bankinę veiklą į euro zoną.

Bankų persikėlimo į euro zoną procedūros „Brexito“ kontekste

Čia pateikiami dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie ECB vaidmenį vykdant euro zonos bankų priežiūrą. Pristatomi ECB lūkesčiai, susiję su leidimais ir bankų licencijomis, bankų vidaus valdymu ir rizikos valdymu, taip pat priežiūriniai lūkesčiai dėl apskaitos modelių, bankuose taikomų vidaus modelių ir nuolatinės priežiūros.

Šis puslapis atnaujintas 2020 m. vasario mėn. atsižvelgiant į tai, kad buvo ratifikuotas JK ir ES susitarimas dėl JK išstojimo iš ES. 

Bankų priežiūros kompetencija euro zonoje

Kas prižiūri bankus euro zonoje?

Euro zonoje bankų priežiūrą vykdo ECB ir Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos (dar vadinamos nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI)).

ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų, vykdančių euro zonos bankų priežiūrą, priežiūros funkcijos ir įpareigojimai paskirstomi pagal prižiūrimų subjektų svarbą.

  • Paprastai, nustatytus svarbos kriterijus atitinkantį banką (svarbią įstaigą) tiesiogiai prižiūri ECB.
  • Banką, kuris šių kriterijų neatitinka, t. y. mažiau svarbią įstaigą, tiesiogiai prižiūri šalies, kurioje tas bankas vykdo veiklą, nacionalinė priežiūros institucija. (Kad būtų užtikrintas priežiūros nuoseklumas ir kokybė šioje įstaigų kategorijoje ir visoje sistemoje, ECB šiuo atveju atlieka priežiūrinės stebėsenos funkciją).

ECB yra vienintelis atsakingas už visų BPM dalyvaujančiose šalyse veiklą vykdančių kredito įstaigų veiklos leidimų suteikimą ir panaikinimą. Be to, jis tvirtina tokių kredito įstaigų kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimą ir dalyvauja vykdant kitas bendras procedūras pagal BPM reglamentą (taip pat žr. DUK 3 skirsnį „Leidimai ir licencijos vykdyti bankinę veiklą euro zonoje“).

Svarbos kriterijai

Kaip priežiūros institucijos dirba kartu pagal BPM sistemą?

BPM sudaro ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos. Tai koordinuotos bankų priežiūros euro zonoje sistema, vertinga tuo, kad joje galima pasinaudoti ECB ir NKI stipriosiomis pusėmis, patirtimi ir  žiniomis. ECB atsako už veiksmingą ir nuoseklų BPM veikimą ir jį prižiūri, neperžengdamas BPM reglamente nustatytų priežiūros funkcijos ribų. Kad priežiūra būtų veiksminga ir efektyvi, kredito įstaigos skirstomos į svarbias ir mažiau svarbias:  svarbius bankus tiesiogiai prižiūri ECB, o mažiau svarbius – NKI.

NKI ir ECB glaudžiai bendradarbiauja vykdydami euro zonoje veikiančių bankų priežiūrą. NKI ir ECB procesai ir procedūros yra tarpusavyje suderinti siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, būtų laikomasi su leidimų suteikimu susijusių terminų.

BPM priežiūros žinynas

Daugiau informacijos apie priežiūros veiklą

Kaip nustatoma svarba?

Visų taikomų kriterijų santrauka pateikta skiltyje „Svarbos kriterijai“.

Ar išsamusis vertinimas yra privalomas visiems svarbiais laikomiems bankams?

Taip. ECB kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis atlieka visų bankų, kuriems pradėta taikyti arba gali būti pradėta taikyti tiesioginė ECB priežiūra, finansinės būklės patikrinimą, t. y. išsamųjį vertinimą. Išsamusis vertinimas padeda užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir galėtų atlaikyti galimus finansinius sukrėtimus. Vertinimas susideda iš turto kokybės peržiūros ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.

Išsamusis vertinimas

Kada bus atliekamas bankų, kurie taps svarbūs perkėlus jų veiklą (turtą) į euro zoną, išsamusis vertinimas?

Kada tiksliai bus atliekamas kiekvienos konkrečios įstaigos vertinimas, ECB spręs įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Paprastai siekiama, kad išsamusis vertinimas būtų atliekamas iškart, kai tampa aišku, kad įstaiga atitiks svarbos kriterijus ir kad iš JK į euro zoną jau perkelta pakankama dalis veiklos (turto), kad tokį vertinimą atlikti būtų tikslinga.

Ar išsamusis vertinimas orientuojamas tik į tradicinę bankinę veiklą? Ar dalyvaujančiam bankui priklausančios investicinės įmonės patenka į šio vertinimo sritį?

Išsamusis vertinimas atliekamas aukščiausiu prudencinio konsolidavimo dalyvaujančiose valstybėse narėse lygiu. Jeigu investicinė įmonė priklauso konsoliduotai bankų grupei, ji į išsamiojo vertinimo aprėptį pateks. Šiuo atveju daugiausia dėmesio bus skiriama rizikos, susijusios su skolinimo veikla ir investicinėmis paslaugomis, vertinimui.

Kas, jeigu mano bankas priklauso didesnei grupei? Ar ECB tiesiogiai prižiūrės visus grupės subjektus? Ar tai turės įtakos mano banko svarbos statusui?

Jeigu bankas priklauso grupei, jo svarba nustatoma pagal visos grupės padėtį aukščiausiu prudencinio konsolidavimo euro zonoje lygiu, o ne pagal atskiro subjekto padėtį. Pavyzdžiui, jeigu grupės turtas tokiu konsolidavimo lygiu sudaro daugiau kaip 30 mlrd. eurų, tuomet svarbiais laikomi visi tai grupei priklausantys prižiūrimi subjektai, net jeigu atskiro subjekto turtas nesiekia 30 mlrd. eurų ribos.

Jeigu bankas priklauso ECB tiesiogiai prižiūrimai svarbiai grupei, tokio banko priežiūra vykdoma ir individualiu, ir konsoliduotu lygmeniu. Kad būtų galima vykdyti abiejų lygmenų priežiūrą, BPM reglamentu ir BPM pagrindų reglamentu (toliau – reglamentai) ECB yra suteikti specialūs priežiūros įgaliojimai ne tik bankų, bet ir, pavyzdžiui, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu (su sąlyga, kad jos įsteigtos euro zonos šalyse, ir jų priežiūra vykdoma pagal specialiai joms skirtas reglamentų nuostatas). Jeigu grupei priklauso kitos finansų įstaigos, pavyzdžiui, investicinės įmonės, ECB  jų priežiūros individualiu lygmeniu nevykdo, tačiau jos įtraukiamos į grupės priežiūrą konsoliduotu lygmeniu.


Pagal BPM pagrindų reglamento 2 straipsnio 20 dalį, prižiūrimas subjektas yra bet kuris iš toliau nurodytų: a) kredito įstaiga, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje; b) finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje; c) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, jeigu ji atitinka 21 dalies b punkte įtvirtintas sąlygas; d) filialas, kurį dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigia kredito įstaiga, įsteigta nedalyvaujančioje valstybėje narėje.

Ar nuo to, kurioje euro zonos šalyje įstaiga įsteigta, priklauso, ar priežiūros reikalavimai bus griežtesni ar švelnesni?

ECB yra visiškai neutralus pasirinktos vietos atžvilgiu ir užtikrina nuoseklią priežiūrą visoje euro zonoje. Visas svarbias įstaigas ECB tiesiogiai prižiūri vadovaudamasis tais pačiais priežiūros standartais, nepriklausomai nuo to, kuriose šalyse jos veikia. Mažiau svarbias įstaigas tiesiogiai prižiūri šalies, kurioje yra tas bankas, nacionalinė priežiūros institucija. Šiuo atveju ECB atlieka priežiūrinės stebėsenos funkciją, kad užtikrintų priežiūros nuoseklumą ir kokybę tiek atskirose įstaigose, tiek visoje sistemoje.

Ar šie DUK aktualūs tik svarbioms įstaigoms, kurias tiesiogiai prižiūri ECB?

Ne. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos susitarė visoje euro zonoje taikyti vienodus metodus ir svarbioms, ir mažiau svarbioms įstaigoms.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos

Ratifikavus JK išstojimo iš ES susitarimą, 2020 m. sausio 31 d. JK išstojo iš ES ir prasidėjo pereinamasis laikotarpis. Ko ECB Bankų priežiūros tarnyba tikisi į bankų? 

Ratifikavus JK išstojimo iš ES susitarimą, prasidėjo pereinamasis laikotarpis, o per jį Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje toliau galioja ES teisė. 

Svarbu pažymėti, kad susitarime dėl išstojimo nurodyta pereinamojo laikotarpio pabaigos data tebėra 2020 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad laikas, kuris bankams liko įgyvendinti savo „Brexito“ planus, nepasikeitė.

Todėl per artimiausius mėnesius bankai turėtų visiškai pasirengti pereinamojo laikotarpio pabaigai. Jie neturėtų lėtinti savo planų įgyvendinimo, bet turėtų sutelkti pastangas, kad visiškai įgyvendintų savo tikslinius veiklos modelius.

Ko per pereinamąjį laikotarpį  ECB tikisi iš bankų?

Bankai turėtų įgyvendinti savo „Brexito“ planus laikydamiesi su priežiūros institucijomis suderintų terminų.

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos stebės, kaip laikomasi sutartų įsipareigojimų ir kokią pažangą bankai daro įgyvendindami savo tikslinius veiklos modelius. Tai gali būti įtraukta į svarbiausius priežiūros procesus, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą.

Leidimai ir licencijos vykdyti bankinę veiklą euro zonoje

Kam pateikti prašymą gauti licenciją? Kaip koordinuojamas NKI ir ECB darbas?

NKI ir ECB glaudžiai bendradarbiauja ne tik bankų priežiūros, bet ir leidimų suteikimo klausimais. Leidimų suteikimo procedūros vykdomos pagal BPM pagrindų reglamentą.

Euro zonoje bankų veiklos licencijos suteikimo ar, atitinkamais atvejais, išplėtimo procedūra yra viena iš vadinamųjų bendrų procedūrų. ECB yra atsakingas už šias procedūras visų euro zonos įstaigų, t. y. ir svarbių, ir mažiau svarbių įstaigų, atžvilgiu. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos dalyvauja skirtinguose šių procedūrų etapuose. Pagal bendrą procedūrą visi prašymai pirmiausia pateikiami tos šalies, kurioje bankas vykdys veiklą, nacionalinei priežiūros institucijai, nepriklausomai nuo to, ar bankas tenkina svarbos kriterijus. Priežiūros institucijų darbas yra koordinuojamas nuo pat pradžių, kad būtų užtikrintas vientisas, terminams įtakos neturėsiantis procesas. Nacionalinės priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja su ECB per visą procedūrą. Ji vykdoma visų prižiūrimų kredito įstaigų atžvilgiu, o jos pabaigoje ECB priima sprendimą.

Tad visais atvejais prašymai suteikti licenciją turėtų būti teikiami tiesiogiai atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai, o tada yra pradedama bendra procedūra. Pagal Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) 22 straipsnį, tokia procedūra turėtų būti taikoma ir tada, kai ketinama įsigyti banko kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

Bendros procedūros

Ar plečiant veiklą reikės naujo ar papildomo leidimo?

Ar veiklą plėsti ketinančiam bankui reikės prašyti naujo ar papildomo leidimo, priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant vietos reikalavimus ir tai, kokios formos ir apimties yra kompetentingos institucijos jau suteiktas leidimas verstis bankine veikla. Visa tai įvairiose dalyvaujančiose valstybėse narėse gali skirtis. Ketindamas plėsti veiklą, bankas turėtų susisiekti su ECB ir (arba) NKI (priklausomai nuo to, ar bankas yra svarbi, ar mažiau svarbi įstaiga) ir išsiaiškinti, ar jam reikės naujo ar papildomo leidimo.

Nepriklausomai nuo, to, ar leidimas reikalingas, ar ne, veiklą plečiantys bankai priežiūros institucijoms turėtų iš anksto savo iniciatyva pranešti apie savo planus ir apie tai, kaip jie užtikrins naujai veiklai valdyti reikalingas sistemas ir tinkamas kontrolės priemones. Ir, žinoma, visi reikalavimai, iškelti suteikiant leidimą, turi būti tenkinami nuolat.

Ar galiu kreiptis į ECB ar nacionalines priežiūros institucijas su klausimais dar iki paraiško pateikimo, nors mano paraiškos dokumentai dar nėra iki galo parengti?

Taip. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos mano, kad kalbėtis su euro zonoje įsisteigti arba plėstis ketinančiais bankais dar iki paraiškos pateikimo yra pageidautina. Aptarti su paraiška susijusius klausimus verta vos tik apsibrėžus pagrindinius numatomo restruktūrizavimo ar reorganizavimo aspektus ir atsirinkus keletą variantų iš visų galimų. Bet kuriuo atveju, siekdami užtikrinti sklandų procesą, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos dėl tokių paraiškų tarpusavyje pradeda bendrauti gana anksti.

Ar galima teikti paraišką dėl leidimo, jeigu juridinis asmuo, kuriam to leidimo prašoma, dar neįsteigtas?

Taip. Paraišką gauti licenciją ECB svarstys net ir neturėdamas dokumentų, patvirtinančių subjekto, kuriam numatoma suteikti licenciją, egzistavimą. Tačiau atitinkamus dokumentus reikės pateikti per vertinimo laikotarpį.

Svarbu pažymėti, kad Europos bankininkystės institucija 2017 m. liepos 14 d. paskelbtame techninių reguliavimo standartų projekte yra patikslinusi reikalavimus dėl informacijos, kurią turi pateikti kredito įstaiga, prašydama suteikti leidimą. Reikalavimai įsigalios, kai juos pagal KRD IV 8 straipsnio 2 dalį priims Komisija. Tuomet čia aprašyta ECB praktika gali būti keičiama, kad būtų užtikrinta atitiktis naujosioms taisyklėms, kai jos įsigalios.

Kiek trunka leidimų suteikimo procesas? Ar ji truks trumpiau, jeigu prašau tik išplėsti turimą licenciją?

Paprastai laikas nuo visiškai parengtos paraiškos pateikimo iki sprendimo dėl licencijos suteikimo priėmimo yra šeši mėnesiai. Kai prašoma išplėsti turimą licenciją, šis laikotarpis gali būti trumpesnis, tačiau su sąlyga, kad toks išplėtimas yra galimas pagal nacionalinę sistemą, ir kai dėl esamo BPM subjekto nekyla priežiūros rūpesčių. Bet kuriuo atveju sprendimas turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos. (Išsamiau apie bendras procedūras – BPM reglamento 14 ir 15 straipsniuose ir BPM pagrindų reglamento V dalyje.) Kad paraiškos nagrinėjimas vyktų kuo sklandžiau, labai svarbu iš pat pradžių pateikti išsamius ir kokybiškus paraiškos dokumentus. Todėl prieš teikiant paraišką svarbu būti parengtus visus reikalingus vidaus dokumentus. Įstaigos tam turėtų numatyti pakankamai laiko.

Leidimai

Paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovas

Ar trukmė ir vertinimo kriterijai skirtųsi priklausomai nuo to, kurioje euro zonos šalyje kredito įstaiga būtų steigiama?

Ne. Visos paraiškos dėl licencijų nagrinėjamos pagal pirmiau aprašytą bendrą procedūrą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje paraiška yra pateikta (taip pat žr. klausimą apie tai, kaip pateikti paraišką gauti licenciją).

Per kiek laiko nuo leidimo suteikimo turi būti pradėta vykdyti veikla?

Pagal KRD IV 18 straipsnio a punktą, kredito įstaigai suteiktą veiklos leidimą kompetentingos valdžios institucijos gali panaikinti, jeigu, be kita ko, kredito įstaiga šiuo veiklos leidimu nepasinaudoja, t. y. nepradeda vykdyti veiklos, per 12 mėnesių nuo leidimo suteikimo. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse laikotarpis, per kurį, suteikus leidimą, reikalaujama pradėti veiklą, gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Bet kuriuo atveju per leidimų suteikimo procedūrą bankai turėtų aiškiai nurodyti, kada jie planuoja pradėti veiklą. Bankai taip pat turi pateikti strategiją, kurioje būtų aiškiai išdėstyta, kaip jie planuoja įgyvendinti savo verslo planą ir sukurti tinkamą rizikos kontrolės sistemą.

Kas nutiks, jeigu dėl sprendimo restruktūrizuoti grupę pasikeis ECB tiesiogiai prižiūrimo banko akcijų paketas? Ar apie tai reikia pranešti tiesiogiai ECB?

Prieš ketinant įsigyti ar padidinti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų direktyvoje), būtina gauti išankstinį ECB leidimą. Tokio sandorio vertinimas, kaip ir vertinimas suteikiant banko licenciją, yra atliekamas pagal bendrą procedūrą. Tad pranešimas turi būti pateikiamas nacionalinei priežiūros institucijai, o priežiūrinį sprendimą dėl akcijų paketo  įsigijimo priims ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas ir pasikonsultavęs su nacionaline priežiūros institucija. Kad procesas būtų sklandus, paraiškų pateikėjams patariama pradėti dialogą su atitinkama NKI ir ECB dar iki oficialaus pranešimo pateikimo.

Kas nutiks ES įsteigtam JK kredito įstaigos filialui, kai pasibaigs pereinamajam laikotarpiui?

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui JK bankams nustos galioti KRD, tad JK kredito įstaigų ES filialai neteks savo ES „paso“ (teisės vykdyti veiklą ES pagal išplėstinio veiklos leidimo mechanizmą). Kad galėtų toliau vykdyti bet kokią veiklą, kuri yra reguliuojama, tokios įstaigos turės gauti atitinkamus leidimus.

Mano bankas įsteigtas euro zonoje ir šiuo metu vykdo veiklą ir per filialą JK. 2019 m. kovo mėn. ECB priėmė sprendimus, kuriais bankams suteikiama teisė steigti arba išlaikyti filialus JK, kai ši taps trečiąja valstybe. Kokią įtaką tam turės pereinamasis laikotarpis?

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, euro zonoje įsteigtos kredito įstaigos neteks teisės patekti į JK rinką pagal ES išplėstinio veiklos leidimo mechanizmą. Jau veikiantys filialai taps „trečiųjų valstybių“ filialais. Kadangi pagal daugumos euro zonos šalių nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad steigiant filialą trečiojoje valstybėje būtų gautas išankstinis buveinės priežiūros institucijos leidimas, svarbūs bankai jau kreipėsi į ECB dėl tokio leidimo suteikimo, kad jų filialai galėtų tęsti veiklą JK.

Šiuo klausimu priimti ECB sprendimai galioja su sąlyga, kad JK taps trečiąja valstybe. Ši sąlyga bus įvykdyta pereinamojo laikotarpio pabaigoje, kai Jungtinei Karalystei ir Jungtinėje Karalystėje nustos galioti ES teisė. Tuomet ECB kiekvienu konkrečiu atveju įvertins, ar jo sprendimas turi būti panaikintas ar pakeistas; tai, pavyzdžiui, priklausys nuo to, ar pasikeitė banko padėtis, arba nuo to, kokiu mastu bankas įgyvendino savo tikslinį veiklos modelį.

Tai neturi įtakos reikalavimui, kad bankai dėl veiklos leidimo suteikimo kreiptųsi ir į atitinkamas priimančiosios šalies (JK) institucijas.

Vidaus valdymas ir rizikos valdymas

Ar ECB leistų taikyti verslo modelį, pagal kurį bankas vykdytų veiklą, įskaitant sandorius kapitalo rinkose, euro zonoje,  tuo pat metu toliau naudodamasis trečiojoje valstybėje esančia visos grupės infrastruktūra, ekspertų paslaugomis ir susitarimais (pvz., dėl centralizuotos rizikos valdymo funkcijos)?

Euro zonos bankai turėtų būti pajėgūs valdyti visą reikšmingą riziką, kuri galėtų kilti jiems patiems atskirai arba vietos lygmeniu, ir kontroliuoti savo balansus bei visas pozicijas. Jie turėtų sugebėti tiesiogiai ir nepriklausomai atsakyti į galimus ECB ar nacionalinių priežiūros institucijų klausimus dėl visos veiklos, turinčios įtakos bankui, ir nedelsdami pateikti informaciją. Vidaus valdymo ir rizikos valdymo mechanizmai turėtų būti proporcingi veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir visiškai atitikti Europos Sąjungos teisę. Priedangos bendrovių steigimas būtų nepriimtinas.

Priežiūriniai lūkesčiai dėl apskaitos modelių

Kokie yra reikalavimai dėl bankų personalo?

Apskritai kredito įstaigos turi užtikrinti, kad prižiūrimuose subjektuose būtų pakankamai darbuotojų veiklai vykdyti, įskaitant rizikos valdymą ir klientų vadybą.

Jeigu bankas planuoja darbuotojams laikinai ar nuolat priskirti daugiau nei vieną funkciją, t. y. kad darbuotojai vienu metu dirbtų keliose pareigose keliuose grupės subjektuose, ECB ir nacionalinės institucijos atliks nuodugnų vertinimą, kad patikrintų, ar šioms funkcijoms prižiūrimuose bankuose atlikti galės būti skiriama pakankamai laiko. Organizacinė struktūra prižiūrimuose subjektuose turėtų būti tokia, kad nebūtų pažeistos aiškios atskaitomybės ribos bei funkcijos ir nekiltų interesų konfliktų. Tokiose srityse, kaip rizikos kontrolė, atitikties užtikrinimas ir vidaus auditas, bankai turi įdiegti valdybai atskaitingas nepriklausomas funkcijas ir kontrolės sistemas. Tam tikros svarbios pareigos neturėtų būti einamos tuo pačiu metu kartu su kitomis pareigomis.

Svarbu, kad valdymo organai skirtų pakankamai laiko rizikos klausimams nagrinėti. Jie turi aktyviai dalyvauti tokiuose procesuose kaip bet kokios reikšmingos rizikos valdymas, taip pat – kai tai susiję su tokia rizika – turto vertinimas, išorės kreditų reitingų naudojimas ir vidaus modelių taikymas, ir užtikrinti, kad tiems procesams būtų skiriama pakankamai išteklių. Įstaigos taip pat privalo turėti nuo pagrindinės veiklos funkcijų atskirtą rizikos valdymo funkciją, kuriai turi būti suteiktas pakankamai aukštas autoritetas ir statusas, pakankamai išteklių ir galimybė kreiptis tiesiogiai į valdymo organus.

Ar po „Brexito“ galiu toliau teikti paslaugas ES klientams per filialą Londone?

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos mano, kad trečiosiose valstybėse įsteigtų filialų paskirtis – tenkinti vietos poreikius, tad tokie filialai neturėtų vykdyti pačiai kredito įstaigai gyvybiškai būtinų funkcijų ar teikti paslaugų ES esantiems klientams.

Savo „Brexito“ planuose bankai turėtų aiškiai nurodyti, kokia yra JK ir kitose trečiosiose valstybėse įsteigtų jų filialų funkcija. Tai reiškia, kad turi būti pateikta išsami informacija apie filialo veiklą, organizacinę struktūrą, klientų geografinį pasiskirstymą, taip pat apie asmenis, atsakingus už filialo valdymą, ir apie siūlomą tvarką dėl vienu metu skirtinguose grupės subjektuose einamų pareigų.

Ar galiu pradėti vykdyti bankinę veiklą euro zonoje, jeigu dar nėra įdiegtos visos būtinos funkcijos, tačiau planuoju tai padaryti artimiausiu metu?

Įstaiga  gerai veikiančiam bankui keliamus reikalavimus privalo atitikti prieš pradėdama vykdyti bet kokią bankinę veiklą euro zonoje.

Tai yra atspirties taškas. Vėliau, ilgainiui įstaigant plečiant savo veiklą, gali būti papildomai kuriamos naujos funkcijos ir plėtojami vietos pajėgumai. Priežiūros institucija gali leisti tokią plėtrą, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį ir nustačiusi, kad tai suderinama su banko verslo planu. Bet kokia plėtra turi būti pagrįsta realiu ir išsamiu verslo planu, kuris turi būti įtrauktas į paraišką gauti veiklos leidimą. Turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus: planuojamos veiklos apimtis ir rizika, apskaitos politika, apsidraudimo ir prekybos sandorių šalių diversifikavimas, išteklių perkėlimas, BPM subjekto pelningumas, pajėgumas teikti ataskaitas ir IT infrastruktūra.

Bet kuriuo atveju numatyti pakeitimai neturėtų kelti pavojaus geram įstaigos vidaus valdymui ir patikimam bei veiksmingam rizikos valdymui, ar reikšti, kad pajėgumai ir kontrolės priemonės nespėja su verslo plėtra.

Ar ECB leidžia taikyti kompensacinės apskaitos (angl. back-to-back booking) modelius? Kokie būtų jo lūkesčiai kalbant apie apskaitos modelius apskritai?

Nepaisant to, kad bankai ir priežiūros institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl laikinų priemonių, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos tikisi, kad euro zonoje įsteigti bankai turės pakankamai pajėgumų (įskaitant vietos infrastruktūrą, personalą ir rizikos valdymo funkcijas) visai reikšmingai rizikai valdyti vietos lygmeniu.

Dėl kompensacinės apskaitos modelio, pažymėtina, kad ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų lūkesčiai (įskaitant ir dėl konkrečiais atvejais leidžiamų pereinamojo laikotarpio priemonių) būtų tokie, kad dalis rizikos, kylančios visose reikšmingose produktų linijose, turėtų būti valdoma ir kontroliuojama vietos lygmeniu. Kalbant apie rinkos riziką, tai galėtų reikšti nuolatinių vietos pajėgumų prekybai vykdyti suformavimą ir vietos rizikos komitetų įsteigimą, taip pat rizikos perleidimą ir apsidraudimą sudarant sandorius su įvairiais išorės subjektais. Konkretūs reikalavimai ir galimi pereinamieji laikotarpiai priklausys, be kita ko, nuo apskaitos modelio struktūros, veiklos reikšmingumo bei sudėtingumo, grupės vidaus pozicijų lygio, esamų sutartinių santykių ir vidaus tvarkos.

Kaip apskaitos modeliai vertinami? Kokie yra priežiūriniai lūkesčiai dėl kompensacinės apskaitos (angl. back-to-back booking)?

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos apskaitos praktiką (įskaitant kompensacinę ir nuotolinę apskaitą (angl. remote booking)) ir su tuo susijusias rizikas vertina tada, kai pateikiama paraiška gauti licenciją, ir kai vykdo nuolatinę priežiūrą (stebėseną). Naujų ir esamų bankų apskaitos modeliais neturėtų būti sukuriamos priedangos bendrovės, sukeliama priklausomybė nuo trečiosios valstybės subjektų teikiamų paslaugų ar sudaromos kliūtys operatyviai įgyvendinti gaivinimo priemones. Be to, bankai turėtų būti pajėgūs tinkamai veikti savarankiškai (t. y. be grupės pagalbos). Kokiu mastu bankai tenkina (rengiasi tenkinti) šiuos priežiūrinius lūkesčius, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustato vertindamos apskaitos modelius.

Konkrečiai ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos vertina, ar bankai įgyvendina (planuoja įgyvendinti) tinkamas vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemas vietos lygmeniu ir ar turi darbuotojų, kurių funkcija būtų nustatyti ir valdyti vietos lygmeniu kylančias rizikas. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, ar bankų vietos valdymo sistema ir personalo infrastruktūra, taip pat rizikos valdymo pajėgumai yra tinkami ir proporcingi atsižvelgiant į prekybos veiklą, apsidraudimo strategijas ir pajėgumą apsidrausti nuo rizikos diversifikuojant sandorio šalis, taip pat į planuojamą prieigos prie finansų rinkos infrastruktūros lygį, grupės vidaus sandorių ir pozicijų lygį bei vidaus tvarką, sandorio šalių koncentraciją ir kitas dideles pozicijas.

Priežiūriniai lūkesčiai apskaitos modelių atžvilgiu taikomi proporcingai  kiekvienos atskiros įstaigos vykdomos veiklos reikšmingumui ir sudėtingumui. Tai reiškia, kad dideliems bankams, kurių tarpusavio sąveika yra labai didelė, o vykdomos kapitalo rinkos operacijos sudėtingos, bus taikomi didesni priežiūriniai lūkesčiai ir atliekami griežtesni vertinimai.

Kokie ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl išorės paslaugų pirkimo? Kokias funkcijas ir paslaugas euro zonos bankas galėtų pirkti iš išorės subjektų?

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos tikisi, kad prižiūrimi bankai euro zonoje įsteigtuose subjektuose bus įdiegę patikimus rizikos kontrolės mechanizmus. Šiais mechanizmais turėtų būti užtikrinta, kad susitarimų dėl išorės paslaugų pirkimo (nesvarbu, ar iš grupės subjektų, ar iš grupei nepriklausančių trečiųjų šalių) įgyvendinimas būtų tinkamai stebimas subjekto valdymo organų ir visiškai atitiktų reguliavimo institucijų reikalavimus.

Be to, prižiūrimo banko veiklos nepriklausomumas neturėtų būti pažeistas dėl to, kad tam tikros funkcijos ar paslaugos yra perkamos iš išorės subjektų; turėtų būti įdiegtos tinkamos nenumatytų atvejų procedūros, jos turi būti reguliariai testuojamos, kad būtų užtikrintas subjekto verslo veiklos tęstinumas. Be to, labai svarbu, kad sutartyse dėl išorės paslaugų pirkimo būtų numatyta, kad vietos vadovybė ir priežiūros institucijos turėtų prieigą prie visos informacijos ir galimybę patikrinti paslaugas teikiantį subjektą.

Paprastai ECB bei nacionalinės priežiūros institucijos susitarimus dėl išorės paslaugų pirkimo peržiūri ir įvertina kiekvienu atveju atskirai.

Gaivinimo planai 

Ar JK išstojimas iš ES turės kokį nors poveikį euro zonos įstaigų gaivinimo planams? Kokie yra reikalavimai dėl euro zonoje įsteigtų naujų bankų gaivinimo planų?

Euro zonos kredito įstaigos turi užtikrinti, kad jų gaivinimo planuose būtų tinkamai atsižvelgta į su „Brexitu“ susijusias rizikas, vertinant padėtį tiek buveinės, tiek priimančiojoje valstybėje narėje. Kaip reikalaujama pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 7 straipsnio 1 dalį, ES patronuojančioji įmonė turi parengti grupės gaivinimo planą aukščiausiu konsolidavimo ES lygiu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, planuose turės būti atsižvelgta į tai, kad JK įstaiga nebėra aukščiausias ES subjektas grupėje. Todėl planuose turės būti apžvelgiama tik ES vykdoma veikla, o JK vykdoma veikla neįtraukiama.

Steigiamos naujos kredito įstaigos ir jau veikiantys bankai, kurie planuoja labai išplėsti savo veiklą, turi parengti BGPD atitinkantį ES lygio gaivinimo planą. Plane turi būti atsižvelgiama į atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytus  pareigojimus ir jis turi būti parengtas per tam tikrą laiką – per 3–6 mėnesius nuo veiklos pradžios. Kartu su dokumentais, teikiamais leidimui gauti, turi būti pateiktas ir aiškus bei išsamus planas, kaip įstaigos valdymo organai ketina per nurodytą laikotarpį šiuos reikalavimus įvykdyti.

Reikšmingas pozicijas JK turinčios įstaigos yra raginamos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos atnaujinti savo gaivinimo planus, o ypač peržiūrėti parengiamųjų priemonių, skirtų mažinti nustatytą riziką, įskaitant planuojamus grupės struktūros pakeitimus, tinkamumą.

Vidaus modeliai

Ar ECB toliau pripažins dabar galiojančius leidimus taikyti vidaus modelius, kurie bus laikomi suteiktais trečiosios valstybės institucijos?

Pagal šiuo metu galiojančią teisinę sistemą, tolesnis leidimų taikyti vidaus modelius pripažinimas šiomis aplinkybėmis nelaikomas įmanomu.

Pagal KRR, jeigu (toliau) taikyti vidaus modelius ketina:

  • euro zonoje įsteigtas naujas bankas ar
  • egzistuojantis bankas, ketinantis savo portfeliuose atlikti pakeitimus (pvz., pridėti portfelių, kuriems bus taikomas vidaus modelis),

jis turės pateikti naują prašymą suteikti leidimą.

Kaip ECB vertins vidaus modelius veiklos perkėlimo ar restruktūrizavimo bankų grupės viduje atvejais?

JK išstojus iš ES, veiklą plečiantys ar iš JK perkeliantys nauji euro zonos bankai tam tikrą ribotą laiką galės taikyti ECB dar nepatvirtintus vidaus modelius.

Tačiau tokiu atveju bus taikomos griežtos sąlygos.

Pirma, vidaus modeliai turi būti patvirtinti JK priežiūros institucijos, o tokio patvirtinimo apimtis ir turinys konsoliduotu lygmeniu privalo atitikti būsimus naujo (išplėsto) subjekto portfelius; mes taip pat atidžiai išnagrinėsime visas kitas JK priežiūros institucijos pastabas dėl tokių modelių kokybės.

Antra, bankai privalo būti pateikę prašymą dėl vidaus modelio patvirtinimo euro zonoje.

Trečia, vadovaudamiesi proporcingos priežiūros principu, galime anksčiau laiko atlikti tam tikrus patikrinimus ir, jei bus nustatyta trūkumų, imtis atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, galime atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip į modelio taikymo sritį patenkančio turto reikšmingumas, nuo modelio patvirtinimo praėjęs laikas ir modelių patikimumo vidaus vertinimo bei audito veiklos išvados. Jeigu ECB perima banko tiesioginę priežiūrą šiam tapus svarbiam, o nacionalinė priežiūros institucija, vertindama banko veiklos perkėlimą į euro zoną ar jo portfelio išplėtimą, buvo nustačiusi banko taikomų vidaus modelių trūkumų ir nurodžiusi, kaip juos pašalinti, visos nacionalinės priežiūros institucijos priimtos priemonės, ECB perėmus banko tiesioginę priežiūrą, toliau galioja.

Tai nereiškia, kad ECB negali imtis kitų priežiūros priemonių, pavyzdžiui, prireikus pareikalauti, kad bankas, apskaičiuodamas 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimus, vėl taikytų standartizuotą metodą tol, kol ECB informuos banką apie savo galutinį sprendimą dėl vidaus modelio taikymo.

Šis ribotas laikas, per kurį bankai galės naudoti ECB nepatvirtintus vidaus modelius, baigsis vėliausiai 2022 m. birželio 30 d. arba iškart, kai ECB patvirtins arba atmes banko prašymą taikyti vidaus modelį.

Vidaus modeliai

Su nuolatine priežiūra susiję klausimai

Kad įmonėms, ketinančioms įsisteigti ar plėsti veiklą 27 ES valstybėse narėse, būtų užtikrintas nuoseklus Sąjungos teisės aktų taikymas, 2017 m. spalio mėn. EBI paskelbė nuomonę dėl su „Brexitu“ susijusių klausimų. Ar paskelbus šią EBI nuomonę bus kokių nors pakeitimų?

EBI nuomonėje dėl su „Brexitu“ susijusių klausimų išdėstyti principai, kurie yra susiję su daugeliu šiuose DUK aptartų temų. ECB pozicija atitinka šiuos principus.

Pavyzdžiui, ECB pritaria tam, kad reikia išlaikyti aukštus reikalavimus dėl leidimų suteikimo, ir prašymus planuoja vertinti griežtai, nenumatydamas jokių išlygų. Įstaigoms nebus leidžiama perduoti tiek veiklos išorės paslaugų teikėjams, kad iš jų liktų tik priedangos bendrovės, ir bus reikalaujama, kad jos turėtų savų pajėgumų rizikai nustatyti ir valdyti. ECB pozicija vidaus modelių klausimu taip pat atitinka visus EBI principus, pavyzdžiui, įstaigos, siekiančios gauti papildomus leidimus taikyti vidaus modelius, turėtų pateikti reikalingus prašymus, o 27 ES valstybių narių kompetentingos institucijos gali remtis JK vertinimu, tačiau vėliau turėtų atlikti peržiūrą.

Kalbant apie KRD IV dokumentų rinkinyje numatytas priežiūros institucijų pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, kokiomis taisyklėmis reikėtų vadovautis persikeliant į euro zoną?

Jeigu jūs esate svarbi įstaiga, jums taikoma ECB politika dėl ES teisės aktuose numatytų priežiūros institucijų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra. ECB politika išdėstyta nuo 2016 m. taikomuose ECB reglamente ir ECB vadove dėl naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra.

Kad visoje euro zonoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir nuoseklus aukštų priežiūros standartų taikymas, buvo nuspręsta suderinti ir mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu taikomas pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra. Galutiniai teisės aktai buvo paskelbti 2017 m. balandžio 13 d.

Kaip vertinamos grupės vidaus didelės pozicijos?

Kapitalo reikalavimų reglamento nuostatos dėl didelių pozicijų tiesiogiai taikomos visiems bankams. Vertinant galimybę konkrečiu atveju taikyti išimtį dėl didelių pozicijų euro zonos subjektų grupėje ar tinkle, reikėtų išsiaiškinti, ar valstybė, kurioje esate įsisteigę, pasinaudodama KRR 493 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pereinamuoju laikotarpiu veikti savo nuožiūra, yra priėmusi nacionalinės teisės aktus dėl grupės viduje didelėms pozicijoms taikomos išimties.

  • Jei tokie nacionalinės teisės aktai yra priimti, jais privaloma vadovautis. Į juos bus atsižvelgiama vertinant grupės vidaus dideles pozicijas, kurioms įstaiga norėtų netaikyti KRR nustatytos didelių pozicijų ribos.
  • Jei tokie nacionalinės teisės aktai nėra priimti, privaloma vadovautis dabartine ECB politika dėl naudojimosi tokia teise veikti savo nuožiūra. Ši politika išdėstyta minėtame ECB reglamente dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (žr. 9 straipsnį ir I priedą). Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, jog trečiųjų valstybių subjektų pozicijų apimtys ir svarba gali padidėti, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos svarsto galimybę numatyti išankstinį priežiūrinį patikrinimą prieš leidžiant taikyti išimtis dėl pozicijų ribų.

Euro zonos šalyse taikomų sistemų apžvalga

Didelių pozicijų ribų taikymo nacionalinės praktikos apžvalga*
ECB pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra reglamentas taikomas šalyse, taikančiose KRR 400 straipsnio 2 dalį: ECB pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra reglamentas netaikomas šalyse, taikančiose KRR 493 straipsnio 3 dalį:
IE, NL, SK, LT, EL, CY, SI, LV AT, FR, LU, ES, PT, IT , MT, FI, EE, BE, DE

* 2015 m. II ketv. duomenys

Kam taikomas priežiūrinio tikrinimo procesas? (Bazelio bankų priežiūros komiteto 2 ramsčio metodika)? Ar trečiosios valstybės patronuojančiajai įstaigai bus taikomos ECB arba nacionalinių institucijų priimtos priemonės?

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) yra grindžiamas prudenciniu konsolidavimu ES lygmeniu ir vykdomas atsižvelgiant į grupės konsolidavimo lygmenį ES mastu, t. y. vertinama visų grupės subjektų finansinė būklė ir kylanti rizika. Tai reiškia, kad prižiūrimo banko SREP apims tik ES patronuojančiąją įstaigą, bet ne prižiūrimos grupės trečiosios valstybės patronuojančiąją įstaigą. ECB nustato SREP reikalavimus euro zonoje veikiančioms svarbioms bankų grupėms. Jeigu ES pagrindinė patronuojančioji įmonė yra nedalyvaujančioje valstybėje narėje, už SREP sprendimą grupės lygmeniu bus atsakinga atitinkamos ES šalies kompetentinga institucija.

Priežiūrinis tikrinimas (SREP)

Ar ketinate ateityje paskelbti ir daugiau gairių priežiūros klausimais?

Bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje ECB gali paskelbti naujų DUK priežiūros tema ir atnaujinti esamuose DUK pateiktą informaciją.