Veiklos perkėlimas į euro zoną

ECB yra įsipareigojęs teikti informaciją bankams ir suinteresuotosioms šalims apie savo priežiūrinius lūkesčius. Tai itin aktualu euro zonos bankams, vykdantiems veiklą Jungtinėje Karalystėje (JK), taip pat tiems bankams, kurie svarsto galimybę savo bankinę veiklą perkelti į euro zoną.

Bankų persikėlimo į euro zoną procedūros Brexito kontekste

Čia pateikiami dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie ECB vaidmenį vykdant euro zonos bankų priežiūrą. Pristatomi ECB lūkesčiai, susiję su leidimais ir bankų licencijomis, bankų vidaus valdymu ir rizikos valdymu, taip pat priežiūriniai lūkesčiai dėl apskaitos modelių, bankuose taikomų vidaus modelių ir nuolatinės priežiūros.

Naujausi pakeitimai šiame puslapyje padaryti 2019 m. liepos mėn., pateikus atnaujintą informaciją apie:
ECB priežiūrinius lūkesčius, susijusius su Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje nurodyto termino pratęsimu; ECB leidimus euro zonos bankams steigti filialus trečiojoje valstybėje; vidaus modelių priežiūrinį vertinimą bankams persikeliant į euro zoną ar plečiant savo veiklą. Be to, neįtraukti keli nebeaktualūs DUK.

Bankų priežiūros kompetencija euro zonoje

Kas prižiūri bankus euro zonoje?

Euro zonoje bankų priežiūrą vykdo ECB ir dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos (dar žinomos kaip nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI)) pagal Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sistemą.

ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų, vykdančių euro zonos bankų priežiūrą, priežiūros funkcijos ir įsipareigojimai paskirstomi pagal prižiūrimų subjektų svarbą.

  • Paprastai, nustatytus svarbos kriterijus atitinkantį banką (svarbią įstaigą (SĮ)) tiesiogiai prižiūrės ECB.
  • Banką, kuris šių kriterijų neatitinka, t. y. mažiau svarbią įstaigą, tiesiogiai prižiūrės šalies, kurioje tas bankas yra, nacionalinė priežiūros institucija. (Kad būtų užtikrintas priežiūros nuoseklumas ir kokybė tiek atskirose įstaigose, tiek visoje sistemoje, ECB atlieka priežiūrinės stebėsenos funkciją).

ECB yra vienintelis atsakingas už visų kredito įstaigų BPM dalyvaujančiose šalyse veiklos leidimų išdavimą ir panaikinimą. Be to, jis tvirtina tokių kredito įstaigų kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimą ir kitas bendras procedūras pagal BPM reglamentą (taip pat žr. DUK 3 skirsnį „Leidimai ir licencijos vykdyti bankinę veiklą euro zonoje“).

Svarbos kriterijai

Kaip priežiūros institucijos dirba kartu pagal BPM sistemą?

BPM sudaro ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos. Tai koordinuotos bankų priežiūros euro zonoje sistema, kurioje išnaudojamos ECB ir NKI stipriosios pusės, patirtis ir ekspertų žinios. ECB atsako už veiksmingą ir nuoseklų BPM veikimą ir jį prižiūri atsižvelgdamas į tai, kaip BPM reglamente paskirstytos priežiūros funkcijos. Kad priežiūra būtų veiksminga ir efektyvi, kredito įstaigos yra sugrupuotos į svarbių ir mažiau svarbių kredito įstaigų kategorijas: ECB tiesiogiai prižiūri svarbius bankus, o NKI – mažiau svarbius bankus.

NKI ir ECB glaudžiai bendradarbiauja vykdydami euro zonoje veikiančių bankų priežiūrą. NKI ir ECB procesai ir procedūros yra tarpusavyje suderinti siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, būtų laikomasi su leidimų išdavimu susijusių terminų.

BPM priežiūros žinynas

Daugiau informacijos apie priežiūros veiklą

Kaip nustatoma svarba?

Visų kriterijų santrauka pateikta skiltyje „Svarbos kriterijai“.

Ar išsamusis vertinimas yra privalomas visiems svarbiais laikomiems bankams?

Taip. ECB kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis finansinės būklės patikrinimą, t. y. išsamųjį vertinimą, atlieka bankams, kuriems pradėta taikyti arba gali būti pradėta taikyti tiesioginė ECB priežiūra. Toks išsamusis vertinimas padeda užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir galėtų atlaikyti galimus finansinius sukrėtimus. Jis apima turto kokybės peržiūrą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Išsamusis vertinimas

Kada išsamusis vertinimas bus atliekamas bankams, kurie taps svarbūs perkėlus jų veiklą (turtą) į euro zoną?

Sprendimą, kada tiksliai konkreti įstaiga turėtų būti įtraukta į šį procesą, ECB priims įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį. Apskritai išsamųjį vertinimą siekiama atlikti iškart, kai tampa aišku, kad įstaiga atitiks svarbos kriterijus ir kad veiklos (turto) perkėlimas iš JK į euro zoną yra pasistūmėjęs pakankamai, kad toks vertinimas būtų atliekamas.

Ar išsamusis vertinimas bus orientuotas tik į tradicinę bankinę veiklą? Ar dalyvaujančiam bankui priklausančios investicinės įmonės patenka į šio vertinimo sritį?

Išsamusis vertinimas atliekamas aukščiausiu prudencinio konsolidavimo dalyvaujančiose valstybėse narėse lygiu. Jeigu investicinė įmonė priklauso konsoliduotai bankų grupei, ji į išsamiojo vertinimo sritį pateks. Šiame procese daugiausia dėmesio bus skiriama rizikos, susijusios su skolinimo veikla ir investicinėmis paslaugomis, vertinimui.

O kas, jeigu mano bankas priklauso didesnei grupei? Ar ECB tiesiogiai prižiūrės visus grupės subjektus? Ar tai turės įtakos mano banko svarbos statusui?

Jei bankas priklauso grupei, nustatant jo svarbą yra atsižvelgiama į grupės padėtį aukščiausiu prudencinio konsolidavimo euro zonoje lygiu, o ne į atskiro subjekto padėtį. Pavyzdžiui, jeigu grupės turtas tokiu konsolidavimo lygiu sudaro daugiau kaip 30 mlrd. eurų, tuomet visi prižiūrimi tos grupės subjektai yra laikomi svarbiais, net jeigu jų turtas, vertinant atskirai, 30 mlrd. eurų ribos nesiekia.

Jei bankas priklauso svarbiai grupei, kurią tiesiogiai prižiūri ECB, šio banko priežiūra atliekama ir individualiu, ir konsoliduotu lygmeniu. Kad būtų galima vykdyti abiejų lygmenų priežiūrą, BPM reglamentu ir BPM pagrindų reglamentu (toliau – reglamentai) ECB suteikiami specialūs priežiūros įgaliojimai ne tik bankų, bet ir, pavyzdžiui, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių (su sąlyga, kad jos įsteigtos euro zonos šalyse) atžvilgiu pagal specialias reglamentų taisykles. Jeigu grupei priklauso tokios finansų įstaigos, kaip investicinės įmonės, ECB nevykdys jų priežiūros individualiu lygmeniu, tačiau jos bus įtrauktos į grupės priežiūrą konsoliduotu lygmeniu.


Pagal BPM pagrindų reglamento 2 straipsnio 20 dalį, prižiūrimas subjektas yra bet kuris iš toliau nurodytų: a) kredito įstaiga, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje; b) finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje; c) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, jeigu ji atitinka 21 dalies b punkte įtvirtintas sąlygas; d) filialas, kurį dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigia kredito įstaiga, įsteigta nedalyvaujančioje valstybėje narėje.

Ar nuo pasirinkimo, kurioje euro zonos šalyje įsisteigti, priklauso, ar priežiūros reikalavimai bus griežtesni ar švelnesni?

ECB yra visiškai neutralus pasirinktos vietos atžvilgiu ir užtikrina nuoseklią priežiūrą visoje euro zonoje. Visas svarbias įstaigas ECB prižiūri tiesiogiai vadovaudamasis tais pačiais priežiūros standartais, neatsižvelgdamas į tai, kuriose šalyse jos veikia. Mažiau svarbias įstaigas tiesiogiai prižiūri šalies, kurioje yra tas bankas, nacionalinė priežiūros institucija. ECB atlieka priežiūrinės stebėsenos funkciją, kad užtikrintų priežiūros nuoseklumą ir kokybę tiek atskirose įstaigose, tiek visoje sistemoje.

Ar šie DUK aktualūs tik svarbioms įstaigoms, kurias tiesiogiai prižiūri ECB?

Ne, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos susitarė visoje euro zonoje taikyti vienodus metodus ir svarbioms, ir mažiaus svarbioms įstaigoms.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos

Atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 10 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus, JK gali likti ES nare iki 2019 m. spalio 31 d. Ar tai turi įtakos ECB priežiūriniams lūkesčiams? Ar dabar bankai turi daugiau laiko įgyvendinti savo Brexito planus?

ECB lūkesčiai, kad bankai turėtų laiku ir tinkamai pasiruošti Brexitui, nesikeičia.

Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą pratęsti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje nustatytą terminą, 2019 m. balandžio viduryje buvo išvengta griežtojo Brexito. Tačiau griežtojo Brexito tikimybė vis dar yra labai reali ir ji galėtų pasitvirtinti 2019 m. lapkričio 1 d.

Be to, svarbu pažymėti, kad Susitarime dėl išstojimo nurodyta pereinamojo laikotarpio pabaigos data tebėra 2020 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad, jeigu JK nuspręstų ratifikuoti Susitarimą dėl išstojimo, laikas iki tol, kol JK nebebus taikoma ES teisė, vis tiek bus ribotas. Tai reiškia, kad laikas, kuris bankams liko įgyvendinti savo Brexito planus, nepasikeitė.

Todėl artimiausius mėnesius bankai turėtų išnaudoti tam, kad visiškai pasirengtų. Jie neturėtų lėtinti savo planų įgyvendinimo ir turėtų sutelkti pastangas, kad visiškai įgyvendintų savo tikslinius veiklos modelius.

Ko, artėjant Brexitui, ECB tikisi iš bankų?

Atsižvelgdamas į bankams kylančius iššūkius prisitaikant prie naujos padėties, kuri susidarys JK palikus ES, ECB pozicija, kiek tai susiję su laiku, kurio bankams prireiks, kad patenkintų tam tikrus priežiūrinius lūkesčius ir sustiprintų savo pajėgumus euro zonoje, yra lanksti. Lanksčios pozicijos laikomasi ne tik tarptautinių bankų, siekiančių perkelti veiklą iš JK į euro zoną, atžvilgiu, bet ir bankų, turinčių pagrindinę buveinę euro zonoje ir vykdančių veiklą JK, atžvilgiu.

Įvertinę atskirų bankų išsamius prudencinius verslo planus ir išsiaiškinę, kokius tikslinius veiklos modelius bankai taikys po Brexito, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė priimtiną lankstumo lygį. Nepaisant to, kad Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnyje nustatytas terminas buvo pratęstas, bankai turėtų savo planus įgyvendinti kuo greičiau ir pagal terminus, suderintus su priežiūros institucijomis.

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos stebės, kaip laikomasi sutartų įsipareigojimų ir kokią pažangą bankai daro įgyvendindami savo tikslinius veiklos modelius. Tai gali būti įtraukta į svarbiausius priežiūros procesus, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą.

Leidimai ir licencijos vykdyti bankinę veiklą euro zonoje

Kam pateikti prašymą gauti licenciją? Kaip koordinuojamas NKI ir ECB darbas?

NKI ir ECB glaudžiai bendradarbiauja ir bankų priežiūros, ir leidimų išdavimo klausimais. Leidimų išdavimo procedūros yra vykdomos pagal BPM pagrindų reglamentą.

Euro zonoje bankų veiklos licencijos suteikimo ar išplėtimo procedūra (kai taikoma) yra viena iš vadinamųjų bendrų procedūrų. ECB yra atsakingas už šias procedūras visų euro zonos įstaigų, t. y. ir svarbių, ir mažiau svarbių įstaigų, atžvilgiu. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos dalyvauja skirtinguose šių procedūrų etapuose. Pagal bendrą procedūrą visi prašymai pirmiausia pateikiami tos šalies, kurioje bankas vykdys veiklą, nacionalinei priežiūros institucijai, neatsižvelgiant į tai, ar bankas tenkina svarbos kriterijus. Priežiūros institucijų darbas yra koordinuojamas nuo pat pradžių, kad būtų užtikrintas vientisas, terminams įtakos neturėsiantis procesas. Procedūra, kurios metu glaudžiai bendradarbiauja nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB, vykdoma visų prižiūrimų kredito įstaigų atžvilgiu. Jos pabaigoje ECB priima sprendimą.

Todėl visais atvejais prašymai suteikti licenciją turėtų būti tiesiogiai teikiami atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai, kad būtų galima pradėti bendrą procedūrą. Pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD IV), tokia procedūra turėtų būti taikoma, kai yra ketinama įsigyti banko kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

Bendros procedūros

Ar plečiant veiklą reikės prašyti išduoti naują ar papildomą leidimą?

Ar veiklą plėsti ketinančiam bankui reikės prašyti išduoti naują ar papildomą leidimą, priklausys nuo įvairių veiksnių, įskaitant vietos reikalavimus ir tai, kokios formos ir apimties yra kompetentingos institucijos jau suteiktas leidimas verstis banko veikla. Visa tai įvairiose dalyvaujančiose valstybėse narėse gali skirtis. Ketindamas plėsti savo veiklą, bankas turėtų susisiekti su ECB ir (arba) NKI (priklausomai nuo to, ar bankas yra svarbi ar mažiau svarbi įstaiga) ir išsiaiškinti, ar jam reikės naujo ar papildomo leidimo.

Bet kuriuo atveju veiklą plečiantys bankai priežiūros institucijoms turėtų iš anksto ir iniciatyviai pranešti apie savo planus ir apie tai, kaip jie užtikrins naujai veiklai valdyti reikalingas tinkamas sistemas ir kontrolės priemones. Žinoma, visi leidimo išdavimo reikalavimai turės būti tenkinami nuolat.

Ar galiu kreiptis į ECB ar nacionalines priežiūros institucijas dėl parengiamųjų diskusijų, jeigu mano paraiškos dokumentai dar nėra iki galo parengti?

Taip, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos mano, kad parengiamosios diskusijos su bankais, ketinančiais įsisteigti ar plėstis euro zonoje, yra naudingos. Tokias diskusijas dėl su paraiška susijusių klausimų raginama rengti vos tik apibrėžus pagrindinius elementus ir susiaurinus pasirinkimo galimybes, susijusias su restruktūrizavimo ar reorganizavimo planu. Bet kuriuo atveju, siekdami užtikrinti sklandų procesą, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos dėl šių paraiškų tarpusavyje pradeda bendrauti ankstyvame etape.

Ar galima prašyti leidimo, jeigu juridinis asmuo, kuriam to leidimo prašoma, dar neįsteigtas?

Taip, paraišką gauti licenciją ECB svarstys net ir neturėdamas dokumentų, patvirtinančių subjekto, kuriam numatoma išduoti leidimą, egzistavimą. Tačiau atitinkamus dokumentus reikės pateikti per vertinimą.

Svarbu pažymėti, kad reikalavimus dėl informacijos, kurią turi pateikti kredito įstaiga, prašydama išduoti leidimą, yra patikslinusi Europos bankininkystės institucija 2017 m. liepos 14 d. paskelbtame techninių reguliavimo standartų projekte; juos turi priimti Komisija pagal KRD IV 8 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmiau aprašyta ECB praktika gali būti keičiama, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamoms taisyklėms, kai jos bus pradėtos taikyti.

Kiek trunka leidimų suteikimo procesas? Ar galiu tikėtis, kad laikotarpis bus trumpesnis, jeigu turimą licenciją prašau tik išplėsti?

Paprastai laikotarpis nuo visiškai parengtos paraiškos pateikimo iki sprendimo dėl licencijos išdavimo trunka šešis mėnesius. Šis laikotarpis gali būti trumpesnis tais atvejais, kai paraiškos teikėjas prašo išplėsti turimą licenciją, su sąlyga, kad toks išplėtimas yra galimas pagal nacionalinę sistemą, ir kai dėl esamo BPM subjekto nekyla priežiūros rūpesčių. Bet kuriuo atveju sprendimas turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos. (Išsamiau apie bendras procedūras – BPM reglamento 14 ir 15 straipsniuose ir BPM pagrindų reglamento V dalyje.) Siekiant užtikrinti, kad paraiška būtų išnagrinėta kuo sklandžiau, yra labai svarbu jau pačioje pradžioje pateikti išsamius ir kokybiškus dokumentus. Prieš teikiant paraišką būtina įstaigos viduje parengti visus reikalingus dokumentus. Įstaigos tam turėtų numatyti pakankamai laiko.

Leidimai

Paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovas

Ar trukmė ir vertinimo kriterijai skirtųsi priklausomai nuo to, kurioje euro zonos šalyje kredito įstaiga būtų steigiama?

Ne, visos paraiškos dėl licencijų nagrinėjamos pagal pirmiau aprašytą bendrą procedūrą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje paraiška yra pateikta (taip pat žr. klausimą apie tai, kaip pateikti paraišką gauti licenciją).

Per kiek laiko nuo leidimo išdavimo turi būti pradėta vykdyti veikla?

Apskritai, pagal KRD IV 18 straipsnio a punktą, kredito įstaigai išduotą veiklos leidimą kompetentingos valdžios institucijos gali panaikinti, jeigu, be kita ko, atitinkama kredito įstaiga šiuo veiklos leidimu nepasinaudoja, t. y. nepradeda vykdyti veiklos, per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse laikotarpis, per kurį, išdavus leidimą, reikalaujama pradėti veiklą, gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Bet kuriuo atveju leidimų suteikimo procese bankai turėtų aiškiai nurodyti, kada jie planuoja pradėti veiklą. Bankai taip pat turi pateikti strategiją, kurioje būtų aiškiai išdėstyta, kaip jie planuoja įgyvendinti verslo planą ir sukurti tinkamą rizikos kontrolės sistemą.

Kas nutiks, jeigu dėl sprendimo restruktūrizuoti grupę pasikeis ECB tiesiogiai prižiūrimo banko akcijų paketo dalys? Ar apie tai ECB reikia pranešti tiesiogiai?

Prieš ketinant įsigyti ar padidinti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų direktyvoje), būtina gauti išankstinį ECB leidimą. Atitinkamas vertinimas, kaip ir vertinimas suteikiant banko licenciją, yra atliekamas pagal bendrą procedūrą. Taigi pranešimas turi būti pateikiamas nacionalinei priežiūros institucijai. Glaudžiai bendradarbiaudamas ir konsultuodamasis su nacionaline priežiūros institucija, ECB priims priežiūros sprendimą dėl akcijų paketo dalies įsigijimo. Kad procesas būtų sklandus, paraiškų pateikėjai turėtų apsvarstyti galimybę pradėti dialogą su atitinkama NKI ir ECB dar iki oficialaus pranešimo pateikimo.

Kas nutiks JK kredito įstaigos filialui ES po Brexito?

Apskritai, pagal KRD IV 8 straipsnį, prieš pradėdamos veiklą kredito įstaigos turi gauti veiklos leidimą. JK išstojus iš ES, JK kredito įstaigų filialai ES gali netekti teisės vykdyti veiklą pagal išplėstinio veiklos leidimo mechanizmą ir todėl nebegalėti vykdyti veiklos ES. Kad galėtų tęsti reguliuojamą veiklą, šioms įstaigoms reikės pasirūpinti atitinkamais veiklos leidimais.

Mano bankas įsteigtas euro zonoje, o šiuo metu jis vykdo veiklą ir per filialą JK. Kovo mėn. ECB priėmė sprendimus, kuriais bankams suteikiama teisė steigti arba išlaikyti filialus JK, kai ši taps trečiąja valstybe. Kokią įtaką tam turės Brexito atidėjimas?

Kai JK išstos iš ES, euro zonoje įsteigtos kredito įstaigos neteks teisės patekti į JK rinką pagal ES išplėstinio veiklos leidimo mechanizmą. Jau veikiantys filialai taps trečiųjų valstybių filialais. Kadangi pagal daugumos euro zonos šalių nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad steigiant filialą trečiojoje valstybėje būtų gautas išankstinis buveinės priežiūros institucijos leidimas, svarbūs bankai kreipėsi į ECB dėl tokio leidimo išdavimo, kad jų filialai JK galėtų tęsti veiklą.

Šiuo klausimu priimti ECB sprendimai priklauso nuo JK išstojimo fakto. Kai taps aišku, kurią dieną JK taps trečiąja valstybe, ECB kiekvienu konkrečiu atveju įvertins, ar jo sprendimas turi būti panaikintas ar pakeistas; tai, pavyzdžiui, priklausys nuo to, ar pasikeitė banko padėtis, arba nuo to, kokiu mastu bankas įgyvendino savo tikslinį veiklos modelį.

Tai nedaro poveikio reikalavimui, kad bankai kreiptųsi dėl veiklos leidimo išdavimo ir į atitinkamas priimančiosios šalies (JK) institucijas.

Bendrasis vidaus valdymas ir rizikos valdymas

Ar ECB pripažintų verslo modelį, pagal kurį bankas euro zonoje vykdytų veiklą, įskaitant kapitalo rinkos sandorius, toliau naudodamasis trečiojoje valstybėje esančia visą grupę apimančia infrastruktūra, ekspertų paslaugomis ir struktūra (pvz., centralizuoto rizikos valdymo funkcija)?

Euro zonos bankai turėtų būti pajėgūs valdyti visą reikšmingą riziką, kuri galėtų kilti jiems patiems atskirai arba vietos lygmeniu, ir kontroliuoti savo balansus bei visas pozicijas. Jie turėtų sugebėti tiesiogiai ir nepriklausomai atsakyti į galimus ECB ar nacionalinių priežiūros institucijų klausimus dėl visos veiklos, turinčios įtakos bankui, ir nedelsdami pateikti informaciją. Vidaus valdymo ir rizikos valdymo mechanizmai turėtų būti proporcingi veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir visiškai atitikti Europos Sąjungos teisę. Priedangos bendrovių steigimas būtų nepriimtinas.

Priežiūriniai lūkesčiai dėl apskaitos modelių

Kokie yra bankų personalo formavimo reikalavimai?

Apskritai, kredito įstaigos turi užtikrinti, kad prižiūrimuose subjektuose būtų pakankamai darbuotojų, kurie vykdytų veiklą, įskaitant rizikos valdymą ir klientų vadybą.

Jeigu bankas planuoja darbuotojams laikinai ar nuolat priskirti daugiau nei vieną funkciją, t. y. tokie darbuotojai vienu metu dirbtų keliose pareigose keliuose grupės subjektuose, ECB ir nacionalinės institucijos atliks nuodugnų vertinimą, kad patikrintų, ar šioms funkcijoms prižiūrimuose bankuose atlikti galės būti skiriama pakankamai laiko. Organizacinė struktūra prižiūrimuose subjektuose turėtų būti tokia, kad nebūtų pažeistos aiškios atskaitomybės ribos bei funkcijos ir negalėtų kilti interesų konfliktų. Tokiose srityse, kaip rizikos kontrolė, atitikties vertinimas ir vidaus auditas, bankai turi įdiegti vietos vadovybei atskaitingas savarankiškas funkcijas ir kontrolės sistemas. Tam tikros svarbios pareigos neturėtų būti einamos tuo pačiu metu kartu su kitomis pareigomis.

Svarbu, kad valdymo organas skirtų pakankamai laiko rizikos klausimams nagrinėti. Jis turi aktyviai dalyvauti visos reikšmingos rizikos valdyme, su ta rizika susijusiame turto vertinime, išorės kreditų reitingų ir vidaus modelių naudojime ir užtikrinti, kad tam būtų skirta pakankamai išteklių. Įstaigos taip pat privalo turėti rizikos valdymo funkciją, kuri būtų atskirta nuo veiklos funkcijų ir kurią atliekantys asmenys būtų pakankamai autoritetingi, svarbūs, turėtų išteklių ir galėtų kreiptis į valdymo organą.

Ar po Brexito galiu toliau teikti paslaugas ES klientams per filialą Londone?

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos mano, kad trečiosiose valstybėse įsteigtų filialų paskirtis – tenkinti vietos poreikius, ir nemano, kad filialai trečiosiose valstybėse vykdo kredito įstaigai gyvybiškai būtinas funkcijas ar teikia paslaugas klientams ES.

Savo Brexito planuose bankai turėtų aiškiai nurodyti, kokia yra jų filialų trečiosiose valstybėse ir JK funkcija. Tai reiškia, kad turi būti pateikta išsami informacija apie filialo veiklą, organizacinę struktūrą, klientų geografinį pasiskirstymą, taip pat apie asmenis atsakingus už filialo valdymą, ir apie siūlomus pakeitimus, susijusius su keletu vienu metu skirtinguose grupės subjektuose einamų pareigų.

Ar galiu pradėti vykdyti bankinę veiklą euro zonoje, jeigu dar nėra įdiegtos visos būtinos funkcijos, tačiau planuoju tai padaryti artimiausiu metu?

Prieš pradėdama vykdyti bet kokią bankinę veiklą euro zonoje, įstaiga privalo atitikti gerai veikiančio banko reikalavimus.

Nuo šio atspirties taško, įstaigai vėliau plečiant savo veiklą, tuo pačiu metu gali būti atitinkamai papildomai plėtojami vietos pajėgumai ir funkcijos. Tai gali leisti priežiūros institucija, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, jei tai atitinka banko verslo planą. Tokie pakeitimai turi būti pagrįsti realiu ir išsamiu tokių pajėgumų plėtrą numatančiu verslo planu, kuris turi būti įtrauktas į paraišką gauti veiklos leidimą. Turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus: planuojamos veiklos apimtį ir riziką, apskaitos politiką, apsidraudimo ir prekybos sandorio šalių diversifikavimą, išteklių perkėlimą, BPM subjekto pelningumą, pajėgumą teikti ataskaitas ir IT infrastruktūrą.

Bet kuriuo atveju numatytais pakeitimais neturėtų būti keliamas pavojus patikimam įstaigos vidaus valdymui ir patikimam bei veiksmingam rizikos valdymui, o pajėgumai ir kontrolės priemonės neturėtų likti antroje vietoje.

Ar ECB pripažįsta kompensacinės apskaitos (angl. back-to-back booking) modelius? Kokie būtų jo lūkesčiai kalbant apie apskaitos modelius apskritai?

Nepaisant to, kad bankai ir priežiūros institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl laikinų priemonių, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos tikisi, kad euro zonoje įsteigti bankai turės pakankamus pajėgumus (įskaitant vietos infrastruktūrą, personalą ir rizikos valdymo funkcijas) visai reikšmingai rizikai valdyti vietos lygmeniu.

Dėl kompensacinės apskaitos modelio, pažymėtina, kad ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų lūkesčiai (įskaitant ir dėl konkrečiais atvejais leidžiamų pereinamojo laikotarpio priemonių) būtų tokie, kad dalis rizikos, kylančios visose reikšmingose produktų linijose, turėtų būti valdoma ir kontroliuojama vietos lygmeniu. Kalbant apie rinkos riziką, tai galėtų reikšti nuolatinių vietos pajėgumų prekybai vykdyti sudarymą ir vietos rizikos komitetų įsteigimą, taip pat rizikos perleidimą ir draudimą sudarant sandorius su įvairiomis išorės šalimis. Specialūs reikalavimai ir galimi pereinamieji laikotarpiai, be kita ko, priklausys nuo apskaitos modelio struktūros, veiklos reikšmingumo bei sudėtingumo, grupės vidaus pozicijų lygio, esamų sutartinių santykių ir vidaus struktūros.

Kaip apskaitos modeliai vertinami? Kokie yra priežiūriniai lūkesčiai dėl kompensacinės apskaitos (angl. back-to-back booking)?

ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos apskaitos praktiką (įskaitant kompensacinę ir nuotolinę apskaitą (angl. remote booking)) ir susijusias rizikas vertina tada, kai pateikiama paraiška gauti licenciją, ir tada, kai vykdoma nuolatinė priežiūra (stebėsena). Naujų ir esamų bankų apskaitos modeliais neturėtų būti sukuriamos priedangos bendrovės, priklausomybė nuo trečiosios valstybės subjektų teikiamų paslaugų ar sudaromos kliūtys nedelsiant įgyvendinti gaivinimo priemones. Be to, bankai turėtų būti pajėgūs tinkamai veikti savarankiškai (t. y. be grupės pagalbos). Kokiu mastu bankai tenkina (rengiasi tenkinti) šiuos priežiūrinius lūkesčius, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustato vertindamos apskaitos modelius.

Konkrečiai, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos vertina, ar bankai įgyvendina (planuoja įgyvendinti) tinkamas vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemas vietos lygmeniu ir ar įdarbina darbuotojus, kurie nustatytų ir valdytų vietos lygmeniu kylančias rizikas. Ypač daug dėmesio skiriama vertinant, ar bankų vietos valdymo sistema ir personalo formavimo infrastruktūra, taip pat rizikos valdymo pajėgumai yra tinkami ir proporcingi atsižvelgiant į prekybos veiklą, apsidraudimo strategijas ir pajėgumą apsidrausti nuo rizikos diversifikuojant sandorio šalis, taip pat į planuojamą prieigos prie finansų rinkos infrastruktūros lygį, grupės vidaus sandorių ir pozicijų lygį bei vidaus tvarką, sandorio šalių koncentraciją ir kitas dideles pozicijas.

Priežiūriniai lūkesčiai apskaitos modelių atžvilgiu taikomi proporcingai pagal kiekvienos atskiros įstaigos vykdomos veiklos reikšmingumą ir sudėtingumą. Tai reiškia, kad dideliems bankams, kurių tarpusavio sąveika yra labai didelė, o vykdomos kapitalo rinkos operacijos sudėtingos, bus taikomi didesni priežiūriniai lūkesčiai ir atliekami griežtesni vertinimai.

Kokie ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl išorės paslaugų pirkimo? Kokias funkcijas ir paslaugas euro zonos bankas galėtų perduoti trečiosioms šalims?

Pagal ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų lūkesčius, prižiūrimi bankai euro zonoje įsteigtuose subjektuose turėtų būti įdiegę patikimus rizikos kontrolės mechanizmus. Šiais mechanizmais turėtų būti užtikrinta, kad susitarimų dėl išorės paslaugų pirkimo (perkant paslaugas iš grupės subjektų ar grupei nepriklausančių trečiųjų šalių) įgyvendinimas būtų tinkamai stebimas subjektų valdymo organų ir visiškai atitiktų reguliavimo reikalavimus.

Be to, prižiūrimo banko veiklos nepriklausomumas neturėtų būti pažeistas dėl to, kad tam tikros funkcijos ar paslaugos yra perkamos iš išorės subjektų; turėtų būti įdiegtos tinkamos nenumatytų atvejų procedūros, jos turi būti reguliariai testuojamos, kad būtų užtikrintas subjekto verslo veiklos tęstinumas. Be to, labai svarbu, kad sutartyse dėl išorės paslaugų pirkimo būtų numatyta, kad vietos vadovybė ir priežiūros institucijos turėtų prieigą prie visos informacijos ir galimybę patikrinti paslaugas teikiantį subjektą.

Apskritai, susitarimus dėl išorės paslaugų pirkimo kiekvienu atveju atkirai peržiūrės ir vertins ECB bei nacionalinės priežiūros institucijos.

Gaivinimo planų rengimas

Ar JK išstojimas iš ES turės kokį nors poveikį euro zonos įstaigų rengiamiems gaivinimo planams? Kokie yra reikalavimai dėl euro zonoje įsteigtų naujų bankų gaivinimo planų rengimo?

Euro zonos kredito įstaigos turi užtikrinti, kad jų gaivinimo planuose būtų tinkamai atsižvelgta į su Brexitu susijusias rizikas, vertinant padėtį tiek buveinės, tiek priimančiojoje valstybėje narėje. Kaip reikalaujama pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 7 straipsnio 1 dalį, ES patronuojančioji įmonė turi parengti grupės gaivinimo planą aukščiausiu konsolidavimo ES lygiu. JK išstojus iš ES, JK subjekto kaip ES pogrupio patronuojančiosios įmonės anksčiau parengti gaivinimo planai nebegalios. Po JK pasitraukimo iš ES, naujasis ES patronuojančiosios įmonės gaivinimo planas turėtų apimti tik banko operacijas ES ir išaiškinti bet kokią galimą jų sąsają su operacijomis JK.

Steigiamos naujos kredito įstaigos ir jau veikiantys bankai, kurie planuoja labai išplėsti savo veiklą, turės parengti BGPD atitinkantį ES masto gaivinimo planą. Plane turės būti atsižvelgiama į atitinkamų kompetentingų institucijų nustatytus įpareigojimus ir jis turės būti parengtas per atitinkamą laikotarpį – per 3–6 mėnesius nuo veiklos pradžios. Aiškus ir išsamus planas, kaip įstaigos valdymo organas ketina per nustatytą laikotarpį šiuos reikalavimus įvykdyti, turėtų būti pridėtas prie leidimui gauti teikiamų dokumentų.

Kai aktualu, iki faktinio JK išstojimo iš ES dienos reikšmingas pozicijas JK turinčios įstaigos yra raginamos atnaujinti savo gaivinimo planus:

  • pateikiant vertinimus, kaip Brexitas paveiks a) jų gebėjimą pasinaudoti gaivinimo galimybėmis, b) jų strateginę analizę ir c) gaivinimo rodiklius;
  • aprašant atitinkamas parengiamąsias priemones nustatytai rizikai mažinti, įskaitant planuojamus grupės struktūros pakeitimus.

Vidaus modeliai

Ar ECB toliau pripažins dabar galiojančius leidimus taikyti vidaus modelius, kurie bus laikomi išduotais trečiosios valstybės institucijos?

Pagal galiojančią teisinę sistemą, tolesnis leidimų dėl vidaus modelių taikymo pripažinimas dabartinėmis aplinkybėmis nėra įmanomas.

Pagal KRR, jeigu (toliau) taikyti vidaus modelius ketina:

  • euro zonoje įsteigtas naujas bankas ar
  • egzistuojantis bankas, ketinantis savo portfeliuose atlikti pakeitimus (pvz., pridėti portfelių, kuriems bus taikomas vidaus modelis),

jis turės pateikti naują prašymą suteikti leidimą.

Kaip ECB vertins vidaus modelius atsižvelgdamas į veiklos perkėlimą ar bankų grupės restruktūrizavimą?

JK išstojant iš ES, bus taikomas ribotas laikotarpis, per kurį veiklą plečiantys ar veiklą iš JK perkeliantys nauji euro zonos bankai galėtų taikyti ECB dar nepatvirtintus vidaus modelius.

Tokiam susitarimui būtų taikomos griežtos sąlygos.

Pirma, vidaus modeliai turi būti patvirtinti JK priežiūros institucijos, o tokio leidimo juos taikyti apimtis ir turinys konsoliduotu lygmeniu privalo atitikti būsimus naujo (išplėsto) subjekto portfelius; mes taip pat atidžiai išnagrinėsime visas kitas JK priežiūros institucijos pastabas dėl tokių modelių kokybės.

Antra, bankai privalo būti pateikę prašymą dėl vidaus modelio patvirtinimo euro zonoje.

Trečia, vadovaudamiesi proporcingos priežiūros principu, mes galime paankstinti tam tikrus patikrinimus ir, jei bus nustatyta trūkumų, imtis atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, galime atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip į modelio taikymo sritį patenkančio turto reikšmingumas, nuo modelio patvirtinimo praėjęs laikas ir modelių vidaus patikimumo vertinimo bei audito veiklos išvados. Jeigu ECB perima banko tiesioginę priežiūrą šiam tapus svarbiam, o nacionalinė priežiūros institucija, vertindama banko veiklos perkėlimą į euro zoną ar jo portfelio išplėtimą, yra nustačiusi banko taikomų vidaus modelių trūkumų ir nurodžiusi, kaip juos pašalinti, visos nacionalinės priežiūros institucijos priimtos priemonės, ECB perėmus banko tiesioginę priežiūrą, toliau galioja.

Tai nedaro poveikio kitoms priežiūros priemonėms, kurių ECB gali imtis, įskaitant galimybę prireikus pareikalauti, kad bankas, apskaičiuodamas 1 ramsčio nuosavų lėšų poreikį, vėl taikytų standartizuotą metodą tol, kol ECB informuos banką apie savo galutinį sprendimą dėl vidaus modelio taikymo.

Šis ribotas laikotarpis, per kurį bankai galės naudoti ECB nepatvirtintus vidaus modelius, baigsis vėliausiai 2022 m. birželio 30 d. arba iškart, kai ECB patvirtins arba atmes banko prašymą taikyti vidaus modelį.

Vidaus modeliai

Su nuolatine priežiūra susiję klausimai

Kad įmonėms, ketinančioms įsisteigti ar plėsti veiklą 27 ES valstybėse narėse, būtų užtikrintas nuoseklus Sąjungos teisės aktų taikymas, 2017 m. spalio mėn. EBI paskelbė nuomonę dėl su Brexitu susijusių klausimų. Ar paskelbus šią EBI nuomonę bus kokių nors pakeitimų?

EBI nuomonėje dėl su Brexitu susijusių klausimų išdėstyti principai, kurie yra susiję su daugeliu šiuose DUK aptartų temų. ECB pozicija atitinka šiuos principus.

Pavyzdžiui, ECB pritaria tam, kad reikia išlaikyti aukštus leidimų išdavimo standartus, ir prašymus planuoja vertinti griežtai, nenumatydamas jokių išlygų. Įstaigoms nebus leidžiama perduoti tiek veiklos išorės paslaugų teikėjams, kad iš jų liktų tik priedangos bendrovės, ir bus reikalaujama, kad jos turėtų vietos pajėgumų rizikai nustatyti ir valdyti. ECB pozicija vidaus modelių klausimu taip pat atitinka visus EBI principus, pavyzdžiui, įstaigos, siekiančios gauti papildomus leidimus taikyti vidaus modelius, turėtų pateikti reikalingus prašymus, o 27 ES valstybių narių kompetentingos institucijos gali remtis JK vertinimu, tačiau vėliau turėtų atlikti peržiūrą.

Kalbant apie KRD IV dokumentų rinkinyje numatytas priežiūros pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, kokiomis taisyklėmis reikėtų vadovautis persikeliant į euro zonos šalį?

Jeigu jūs esate svarbi įstaiga, jums taikoma ECB politika dėl ES teisės aktuose numatytų priežiūros pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra. ECB politika išdėstyta nuo 2016 m. taikomuose ECB reglamente ir ECB vadove dėl naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra.

Siekiant, kad visoje euro zonoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir nuoseklus aukštų priežiūros standartų taikymas, buvo nuspręsta suderinti ir mažiau svarbioms įstaigoms taikomas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra. Galutiniai teisės aktai buvo paskelbti 2017 m. balandžio 13 d.

Kaip vertinamos grupės vidaus didelės pozicijos?

Kapitalo reikalavimų reglamente nustatytą didelėms pozicijoms skirtą bendrąją sistemą turi tiesiogiai taikyti visi bankai. Vertinant galimybę konkrečiu atveju taikyti išimtį dėl didelių pozicijų euro zonos subjektų grupėje ar tinkle, reikėtų išsiaiškinti, ar valstybė, kurioje esate įsisteigę, pasinaudodama KRR 493 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pereinamuoju laikotarpiu veikti savo nuožiūra, yra priėmusi nacionalinės teisės aktus dėl grupės viduje didelėms pozicijoms taikomos išimties.

  • Jei tokie nacionalinės teisės aktai yra priimti, jais privaloma vadovautis. Į juos bus atsižvelgiama vertinant grupės vidaus dideles pozicijas, kurioms įstaiga norėtų netaikyti KRR nustatytos didelių pozicijų ribos.
  • Jei tokie nacionalinės teisės aktai nėra priimti, privaloma vadovautis dabartine ECB politika dėl naudojimosi tokia teise veikti savo nuožiūra. Ši politika išdėstyta minėtame ECB reglamente dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (žr. I priedo 9 straipsnį). Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų valstybių subjektų pozicijų kiekis ir svarba gali padidėti, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos svarsto galimybę numatyti išankstinį priežiūrinį patikrinimą prieš leidžiant taikyti išimtis dėl pozicijų ribų.

Euro zonos šalyse taikomų sistemų apžvalga

Didelių pozicijų ribų taikymo nacionalinės praktikos apžvalga*
ECB pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra reglamentas taikomas šalyse, taikančiose KRR 400 straipsnio 2 dalį: ECB pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra reglamentas netaikomas šalyse, taikančiose KRR 493 straipsnio 3 dalį:
IE, NL, SK, LT, EL, CY, SI, LV AT, FR, LU, ES, PT, IT , MT, FI, EE, BE, DE

* 2015 m. II ketv. duomenys

Kaip taikomas priežiūrinio tikrinimo procesas? (Bazelio bankų priežiūros komiteto 2 ramsčio metodika)? Ar trečiosios valstybės patronuojančiajai įstaigai bus taikomos ECB arba nacionalinių institucijų priimtos priemonės?

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) yra grindžiamas prudenciniu konsolidavimu ES lygmeniu ir vykdomas atsižvelgiant į grupės konsolidavimo lygmenį ES mastu, t. y. vertinama visų grupės subjektų finansinė būklė ir kylanti rizika. Tai reiškia, kad SREP apims tik ES patronuojančiąją įstaigą, bet ne prižiūrimos grupės trečiosios valstybės patronuojančiąją įstaigą. ECB nustato SREP reikalavimus euro zonoje veikiančioms svarbioms bankų grupėms. Jeigu ES pagrindinė patronuojančioji įmonė yra nedalyvaujančioje valstybėje narėje, už SREP sprendimą grupės lygmeniu bus atsakinga atitinkamos ES šalies kompetentinga institucija.

Priežiūrinis tikrinimas (SREP)

Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Kapitalo reikalavimų reglamento ir Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimų. Kokia yra ECB nuomonė dėl šio pasiūlymo ir konkrečiai dėl nuostatų, turinčių įtakos trečiųjų valstybių bankų grupėms?

ECB labai atidžiai išnagrinėjo šį pasiūlymą ir savo poziciją išdėstė ECB nuomonėje, 2018 m. sausio 31 d. paskelbtoje Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ar ketinate ateityje paskelbti ir daugiau gairių priežiūros klausimais?

Bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje ECB gali paskelbti naujų DUK priežiūros tema ir atnaujinti esamuose DUK pateiktą informaciją.

Kur kreiptis

Kur bankai galėtų gauti daugiau informacijos?

Prašom kreiptis el. pašto adresu: RelocationFAQs@ecb.europa.eu.