Menu

Bendras priežiūros mechanizmas

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB ir dalyvaujančių ES šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Pagrindiniai Europos bankų priežiūros tikslai:

  • užtikrinti, kad Europos bankų sistema būtų saugi ir patikima;
  • didinti finansinę integraciją ir finansinį stabilumą;
  • užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

Europos bankų priežiūros sistema yra vienas iš dviejų ES bankų sąjungos ramsčių (kitas – bendras pertvarkymo mechanizmas).

Bankų sąjunga

Kam reikalinga Europos bankų priežiūra?

Pastaroji finansų krizė parodė, kaip greitai ir smarkiai gali plisti finansų sektorių užklupusios problemos, ypač pinigų sąjungoje, ir kokių tiesioginių padarinių jos gali sukelti Europos šalių gyventojams.

Europos bankų priežiūros paskirtis – atkurti pasitikėjimą Europos bankų sektoriumi ir padidinti bankų atsparumą.

Koks vaidmuo tenka ECB?

Būdamas nepriklausoma ES institucija, ECB stebi bankų priežiūrą Europos lygmeniu:

  • nustato bendrus kasdienės priežiūros principus;
  • imasi suderintų priežiūros ir taisomųjų priemonių;
  • užtikrina nuoseklų teisės aktų reikalavimų ir priežiūros taisyklių taikymą.

Bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ECB užtikrina, kad Europos bankų priežiūra būtų vykdoma veiksmingai ir nuosekliai. 

Ką apima bankų priežiūra?

ECB įgaliotas:

  • atlikti priežiūrinius tikrinimus, patikrinimus vietoje, tyrimus;
  • išduoti bankams veiklos leidimus ir juos panaikinti;
  • vertinti kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimus ir perleidimus;
  • užtikrinti, kad būtų laikomasi ES nustatytų rizikos ribojimo taisyklių;
  • nustatyti didesnius kapitalo pakankamumo reikalavimus (rezervus), kai reikia suvaldyti finansinę riziką.

Priežiūros ciklas

Kieno priežiūra vykdoma?

Tiesiogiai prižiūrimi bankai

ECB tiesiogiai prižiūri dalyvaujančių šalių 114 svarbių bankų. Bendras jų turtas sudaro beveik 82 proc. viso šių šalių bankų turto.

Sprendimas, ar bankas laikytinas svarbiu, priimamas remiantis tam tikrais nustatytais kriterijais.

Banko priskyrimo svarbiems kriterijai

Svarbių bankų kasdienę priežiūrą vykdo jungtinės priežiūros grupės (JPG). Kiekvieną svarbų banką prižiūri atskira JPG. Ji sudaroma iš ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų.

Jungtinės priežiūros grupės

Netiesiogiai prižiūrimi bankai

Į svarbių bankų kategoriją nepatenkantys bankai vadinami „mažiau svarbiomis“ kredito įstaigomis. Jų priežiūrą ir toliau vykdo nacionalinės priežiūros institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ECB.

Tačiau ECB gali bet kada pradėti pats vykdyti tiesioginę tokių bankų priežiūrą, jei to reikia norint užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą.

Kurios šalys dalyvauja Europos bankų priežiūros sistemoje?

Europos bankų priežiūros sistemoje dalyvauja visos euro zonos šalys.

Joje gali dalyvauti ir kitos ES šalys, dar neįsivedusios euro. Tam jų nacionalinės priežiūros institucijos turi susitarti su ECB dėl glaudaus bendradarbiavimo. 2020 m. spalio mėn., susitariusios dėl glaudaus bendradarbiavimo, prie Europos bankų priežiūros sistemos prisijungė Bulgarija ir Kroatija.

ECB sprendimas dėl glaudaus bendradarbiavimo 

Sąveikusis dalyvaujančių šalių žemėlapis

Pasirinkę šalį sužinosite, kokios tos šalies valdžios institucijos yra atsakingos už priežiūrą ir vartotojų apsaugą.

Bendradarbiavimas su nedalyvaujančiomis šalimis

Tų ES šalių, kurios nedalyvauja Europos bankų priežiūros sistemoje, nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose išdėstoma, kaip bus vykdomas bendradarbiavimas priežiūros klausimais.