Kas yra bankų sąjunga ir EFPIS

Bankų sąjunga

Bankų sąjunga – svarbus žingsnis tikros ekonominės ir pinigų sąjungos link. Ji padeda užtikrinti, kad visose jos šalyse ES bankų veiklą reglamentuojančios taisyklės būtų taikomos vienodai. Nauja sprendimų priėmimo tvarka ir priemonės padeda sukurti skaidresnę, vienodesnę ir saugesnę rinką bankams.

Kodėl reikalinga bankų sąjunga?

Poreikis sukurti bankų sąjungą kilo 2008 m., prasidėjus finansų krizei, kurią sekė valstybių skolos krizė. Tuomet tapo akivaizdu, kad sunkumai, kuriuos lemia glaudus viešojo sektoriaus finansų ir bankų sektoriaus tarpusavio ryšys, gali greitai išplisti į kitas ES šalis, ypač tokioje pinigų sąjungoje kaip euro zona, ir sukelti jose finansinių sukrėtimų.

Komisijos komunikatas „Bankų sąjungos kūrimo gairės“

Bankų sąjungos sudedamosios dalys

Du bankų sąjungos ramsčiai:

• Bendras priežiūros mechanizmas (BPM),
• Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM).

Šių dviejų ramsčių pagrindą sudaro vienas bendras visoms ES šalims taikomas taisyklių sąvadas.

Bendras priežiūros mechanizmas

Bendras priežiūros mechanizmas – tai nauja Europos bankų priežiūros sistema. Priežiūrą vykdo ECB ir dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Bendras priežiūros mechanizmas

Bendras pertvarkymo mechanizmas

Pagrindinė Bendro pertvarkymo mechanizmo paskirtis – užtikrinti veiksmingą žlungančių bankų pertvarkymą mažiausiomis sąnaudomis mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai. Bendra pertvarkymo valdyba užtikrins spartų sprendimų priėmimo procesą – banką bus galima pertvarkyti per savaitgalį. Priežiūros institucijos funkciją vykdančiam ECB teks svarbus vaidmuo sprendžiant, ar bankas žlunga arba gali žlugti.

Pertvarkymo priemonės bus finansuojamos iš bendro pertvarkymo fondo, sudaryto iš bankų įnašų.

Bendras pertvarkymo mechanizmas

Bendras taisyklių sąvadas

Šį taisyklių rinkinį sudaro teisinės ir administracinės normos, kuriomis siekiama visų ES šalių finansų sektorių reguliuoti, prižiūrėti ir valdyti veiksmingiau. Į jį įtrauktos taisyklės dėl kapitalo pakankamumo reikalavimų, gaivinimo, pertvarkymo procesų ir dėl suderintų nacionalinių indėlių garantijų sistemų.

Bendrą taisyklių sąvadą sudarantys ES teisės aktai galioja visoms ES šalims. Bankų sąjungoje užtikrinama, kad šios taisyklės būtų nuosekliai taikomos visoje euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose šalyse.

Europos finansų priežiūros institucijų sistema

Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) – tai tinklas, kurio pagrindinės dalyvės – trys Europos priežiūros institucijos, Europos sisteminės rizikos valdyba ir nacionalinės priežiūros institucijos. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad visoje ES finansų priežiūra būtų nuosekli ir tinkama.

Kaip Europos bankų priežiūros institucija, ECB glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucijomis, ypač su Europos bankininkystės institucija (EBI).

EFPIS apima makroprudencinę ir mikroprudencinę priežiūrą.

Makroprudencinė priežiūra

Makroprudencinė priežiūra – tai finansų sistemos, kaip visumos, priežiūra. Jos paskirtis – išvengti rizikos finansų sistemai arba ją sumažinti.

Europos sisteminės rizikos valdyba

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) yra atsakinga už makroprudencinę ES finansų sistemos priežiūrą.

Nors ESRV neįeina į ECB sudėtį, ji įsikūrusi ECB patalpose Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. ECB jai teikia sekretoriato paslaugas.

Uždaviniai

Pagrindiniai ESRV uždaviniai yra šie:

• rinkti ir analizuoti informaciją, būtiną sisteminei rizikai nustatyti;
• įspėti, jei manoma, kad sisteminė rizika yra rimta;
• rengti rekomendacijas, kokių veiksmų reikia imtis reaguojant į nustatytą riziką;
• stebėti tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;
• bendradarbiauti su Europos priežiūros institucijomis ir tarptautiniais forumais ir derinti su jais savo veiklą.

Sudėtis

ECB pirmininkas eina ir ESRV pirmininko pareigas.

ESRV suburia ES šalių nacionalinių centrinių bankų atstovus ir trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkus.

Europos sisteminės rizikos valdyba

Mikroprudencinė priežiūra

Mikroprudencinė priežiūra – tai pavienių įstaigų, pavyzdžiui, bankų, draudimo bendrovių ar pensijų fondų, priežiūra.

Europos priežiūros institucijos

Tai:

• Europos bankininkystės institucija, EBI (angl. European Banking Authority, EBA)
• Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (angl. European Insurance and Occupational Pensions Authority, EIOPA)
• Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA)

Uždaviniai

Europos priežiūros institucijos pirmiausia rūpinasi ES finansų priežiūros praktikos vienodinimu. Tam tikslui rengiamas bendras taisyklių sąvadas – finansų įstaigoms skirtų prudencinių standartų rinkinys. Europos priežiūros institucijos padeda užtikrinti, kad nuosekliai taikant taisyklių sąvadą visiems būtų sukuriamos vienodos sąlygos. Šios institucijos taip pat įgaliotos vertinti finansų sektoriui kylančią riziką ir šio sektoriaus pažeidžiamumą.

Sudėtis

Kiekviena institucija turi savo pirmininką, kuris jai atstovauja. Tačiau sprendimus dėl veiklos priima kiekvienos institucijos Stebėtojų taryba, sudaryta iš kiekvienos šalies nacionalinių priežiūros institucijų atstovų.

Jungtinės struktūros

Apeliacinė valdyba

Apeliacinė valdyba – tai nepriklausomas organas, nagrinėjantis subjektų, kuriems taikomi trijų Europos priežiūros institucijų sprendimai, skundus.

Ją sudaro Europos priežiūros institucijų skiriami šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai.

Jungtinis komitetas

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas užtikrina, kad bendras taisyklių sąvadas būtų plėtojamas ir taikomas nuosekliai.

Jungtinio komiteto posėdžiuose dalyvauja visų trijų Europos priežiūros institucijų atstovai – tokiu būdu užtikrinamas bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis informacija.