Kas testuojama per 2025 m. ES mastu vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Koks testavimo tikslas?
ES masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vykdomas siekiant išanalizuoti (remiantis 2024 m. pabaigos duomenimis), kaip per kitus trejus metus, t. y. iki 2027 m. pabaigos, keistųsi bankų kapitalo pozicijos pagal pagrindinį ir nepalankųjį scenarijus. Testavimas suteikia priežiūros institucijoms, bankams ir kitiems rinkos dalyviams bendrą analitinį pagrindą palyginti ir įvertinti ES bankų atsparumą konkrečiose šalyse galimiems ekonominiams sukrėtimams.
ECB šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais remsis per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) skaičiuodamas konkrečių bankų 2 ramsčio kapitalo reikalavimus. Į kokybinius rezultatus bus atsižvelgiama per SREP vertinant rizikos valdymą, tad jie taip pat gali turėti įtakos nustatant 2 ramsčio kapitalo reikalavimus (P2R), tačiau kiekybiniai rezultatai bus tas pagrindinis veiksnys, pagal kurį bus nustatomas rekomenduojamas 2 ramsčio (P2G) kapitalas ir P2G sverto koeficientas.
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra skirtas drausmei rinkoje stiprinti. Per jį bankai pateikia nuoseklią ir detalią informaciją apie save, iš kurios matyti, kaip bendri sukrėtimai paveiktų jų balansus. Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nepakeičia bankų vidinių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, kurį bankai atlieka savo viduje pagal specialius, būtent jų padėtį (rizikos profilį ir silpnąsias vietas) atitinkančius scenarijus.
Šio testavimo tikslai – taikant vienodą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką įvertinti bankų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, apskritai sustiprinti SREP siekiant užtikrinti įstaigų kapitalo ir likvidumo pakankamumą, stiprinti pačių bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir rizikos valdymo gebėjimus, didinti skaidrumą per įpareigojimą teikti daugiau duomenų.
Kaip atrenkama, kurie euro zonos bankai patenka į ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis imtį ir lygiagrečiai ECB vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis imtį?
Euro zonos bankai, įtraukiami į Europos bankų institucijos (EBI) koordinuojamą ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atrenkami taip, kad bendras jų turtas sudarytų apie 75 % viso euro zonos bankų turto. Į testavimo imtį įtraukiami tie bankai, kurių turtas siekia bent 30 mlrd. eurų. Tačiau pagal tam tikrus verslo modelius dirbantys bankai gali būti ir neįtraukiami, jeigu manoma, kad ES mastu taikoma testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika netinka jų atsparumui ir kapitalo pakankamumui įvertinti. Į 2025 m. EBI koordinuojamo testavimo imtį įtrauktas 51 ECB tiesiogiai prižiūrimas euro zonos bankas.
Mažesni ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai, dėl savo dydžio nepatenkantys į EBI imtį, įtraukiami į ECB vykdomą lygiagretų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2025 m. į šią lygiagretaus testavimo grupę įtraukti 45 bankai.
Kai kurie tiesiogiai prižiūrimi bankai nedalyvauja nei viename iš šių testavimų, pavyzdžiui, į Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) nepatenkančių bankų, kurie yra įtraukti į ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, patronuojamosios įmonės ar filialai. Be to, bankai gali būti neįtraukiami, jeigu šiuo metu jie yra restruktūrizuojami arba vyksta susijungimo ar įsigijimo procesai.
Kada ECB paskelbs rezultatus ir kokią informaciją pateiks?
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai bus paskelbti 2025 m. rugpjūčio pradžioje.
EBI paskelbs detalius konkrečių ES masto testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavusių bankų rezultatus.
ECB paskelbs lygiagrečiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavusių bankų apibendrintus rezultatus ir tam tikrą informaciją apie konkrečius bankus. Kadangi šie bankai yra mažesni už tuos, kurie dalyvauja testavime ES mastu, skelbiama informacija apie šią imtį bus proporcinga bankų dydžiui.
Ko ECB imsis dėl bankų, kuriuose pritaikius nepalankųjį scenarijų bus nustatytas (reikšmingas) kapitalo trūkumas?
Kaip ir ankstesniais metais, 2025 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nebus testas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti. Tiesiog testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai suteikia svarbios informacijos, į kurią atsižvelgiama per kiekvieno banko SREP. Praktiškai tai reiškia, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais (ypač jeigu būtų nustatytas kapitalo sumažėjimas) kaip atspirties tašku naudojamasi nustatant P2G dydį (kaip numatyta EBI gairėse dėl SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis).
Pagal šią metodiką bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal nepalankųjį scenarijų (labai) sumažėja, dažniausiai nustatomas didesnis P2G negu bankams, kurių rezultatai yra geresni.
Jeigu labai sumažėjęs kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, jog tam tikrose veiklos srityse esama tam tikros rizikos, jungtinės priežiūros grupės (JPG), atsižvelgdamos į šią informaciją, imasi specialių priežiūrinių iniciatyvų ir, jei reikia, priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tos rizikos valdymas.
Kaip į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus atsižvelgiama per SREP?
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai į SREP įtraukiami kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu.
- Kokybiniai rezultatai
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia įžvalgų apie banko patiriamas rizikas ir pažeidžiamumą, taip pat apie jo rizikos valdymo gebėjimus. SREP metu vertindamos banko vidaus valdymą ir rizikos valdymą, JPG įvertina įvairius aspektus ir pagal tai apskaičiuoja P2R. Vertinami tokie aspektai kaip, pavyzdžiui, duomenų kokybė, duomenų tikslumas ir ar jie pateikiami laiku, taip pat gautos informacijos kokybė. Įvertinami ir kiekybiniai rodikliai, gaunami tiesiogiai iš IT sistemose laikomų duomenų. Tai yra kiekybiškai išmatuojami kriterijai, pagal kuriuos JPG įvertina bankų duomenų kokybę balais keturių balų skalėje. Vertinamas tiek bankų gebėjimas laikytis su duomenimis susijusių reikalavimų, tiek jų gebėjimas reaguoti per visą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesą. Be to, JPG atlieka kokybinį bankų duomenų vertinimą per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kokybės užtikrinimo ciklus.
- Kiekybiniai rezultatai
Pagal taikomą metodiką P2G nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape bankas priskiriamas prie tam tikros grupės pagal jo maksimalų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) pakankamumo rodiklio sumažėjimą, nustatytą atliekant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Grupės sudaromos atsižvelgiant į naujausią priežiūros srityje sukauptą patirtį, BPM priimtinos rizikos sistemą ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus griežtumą. Antrajame etape JPG, vadovaudamosi ekspertiniu vertinimu, koreguoja P2G pagal individualias kiekvieno banko aplinkybes. JPG šį rekomenduojamą kapitalo dydį gali koreguoti atitinkamai grupei nustatyto intervalo ribose. Išimtiniais atvejais intervalo ribos gali būti peržengtos.
Per 2025 m. SREP ECB šią P2G nustatymo metodiką taikys ir pernelyg didelio finansinio sverto rizikos atžvilgiu. Rekomenduojamas kapitalo dydis yra nustatomas siekiant užtikrinti, kad bankas nuosavomis lėšomis galėtų padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius. P2G sverto koeficientą ECB nustatys kaip atspirties tašku remdamasis sverto koeficiento prognozėmis pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir taikydamas tokią pačią dviejų etapų metodiką, kuri taikoma nustatant P2G, kaip aprašyta pirmiau.
Ką ECB darys su bankais, kurie pateiks pernelyg optimistines prognozes?
Anksčiau ECB yra pastebėjęs, kad kai kurie bankai pateikia pernelyg optimistines prognozes, t. y. turint galvoje specifinį tų bankų rizikos profilį jos neparodo viso galimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus poveikio. Kad to nebūtų, ECB pradės taikyti rinkinį priemonių, kuriuo bus siekiama atgrasyti rengti pernelyg optimistines prognozes. Šios priemonės bus viena kitą sustiprinančios ir hierarchinės – griežtesnės priemonės bus taikomos tik tada, kai paaiškės, kad anksčiau taikytų švelnesnių priemonių nepakako.
Tokias pernelyg optimistines prognozes pateiksiantys bankai bus papildomai tikrinami per visą kokybės užtikrinimo etapą, galbūt bus vykdomi ir vizitai vietoje. Remiantis per tokius vizitus gautomis įžvalgomis ir bendrais kokybės užtikrinimo proceso rezultatais, gali būti atliekami kai kurių bankų patikrinimai vietoje jau užbaigus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant nustatyti jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarkos struktūrinius trūkumus ir paskatinti tobulinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gebėjimus. Kraštutiniu atveju bankams, kurie vis nepašalins savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarkos trūkumų, per kitus testavimus galės būti taikomos kitos – griežtesnės – priemonės iš hierarchinio priemonių rinkinio.
Kodėl ECB, be ES masto ir ECB testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, ketina atlikti dar ir sandorio šalies kredito rizikos analizę?
Sandorio šalies kredito rizikos (angl. counterparty credit risk, CCR) analizė nėra ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalis – iš esmės ji bus vykdoma lygiagrečiai. Tai yra nuodugni bankų CCR pozicijos ne bankų finansų tarpininkų įstaigose analizė. Ja siekiama pašalinti kai kuriuos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos trūkumus, kuriuos ECB nustatė per tikslines CCR peržiūras.
Ši analizė padės mums geriau suprasti, kaip prižiūrimi bankai modeliuoja CCR įvairiomis nepalankiausiomis sąlygomis ir kokios yra jų silpnosios vietos, susijusios dėl jų sąsajų su ne bankų finansų tarpininkais.
Kredito rizikos ir CCR valdymo sistemų trūkumų šalinimas yra 2024–2026 m. ir 2025-2027 m. BPM priežiūros prioritetų dalis.
Nors kai kurie CCR pozicijų elementai vertinami ir pagal EBI metodiką, ECB vykdoma analizė turės tam tikrų svarbių papildomų bruožų, įskaitant tai, kad nemažai dėmesio joje skiriama didžiausioms ne bankų finansų sandorio šalims, kad įvedama kelių scenarijų analizė ir kad nemažai dėmesio skiriama ne tik mokumui, bet ir likvidumui.
Kokie euro zonos bankai įtraukiami į papildomą CCR analizę?
Į papildomą CCR analizę įtraukiami:
- pasaulinės sisteminės svarbos bankai (GSIB);
- bankai, turintys reikšmingų pozicijų ne bankų finansų tarpininkų įstaigose;
- bankai, kurių 2023 m. ES mastu vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė didelį CET 1 rodiklio sumažėjimą dėl CCR;
- jungtinių priežiūros grupių, remiantis jų sukaupta patirtimi priežiūros srityje, ad hoc principu atrinkti kiti bankai.
Į CCR analizę įtrauktų bankų pavadinimai nebus skelbiami.