Dažnai užduodami klausimai apie 2025 m. euro zonos bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Kas tikrinama per 2025 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Koks jo tikslas?

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia galimybę bendrai išanalizuoti, palyginti ir įvertinti, kiek euro zonos bankai yra atsparūs makrofinansiniams ir konkrečiose šalyse pasireiškiantiems sukrėtimams. 2025 m. nepalankiausiomis sąlygomis testuoti 96 ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai. Iš jų – 51 didžiausias euro zonos bankas, įtrauktas į Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu. Kiti 45 bankai – į EBI imtį neįtraukti vidutinio dydžio bankai, kuriuos nepalankiausiomis sąlygomis ECB testavo pats.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu vykdomas siekiant išanalizuoti, kaip per ateinančius trejus metus, t. y. iki 2027 m. pabaigos, keisis bankų kapitalo pozicijos pagal pagrindinį ir nepalankųjį scenarijus (remiantis 2024 m. pabaigos duomenimis).

ECB šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus naudos per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) konkrečių bankų 2 ramsčio kapitalo poreikiams įvertinti. Į kokybinius rezultatus (žr. paskutinį klausimą) bus atsižvelgiama per SREP vertinant rizikos valdymą, taigi pagal juos bus sprendžiama, ar reikalingos priežiūros priemonės, ir jie turės įtakos nustatant 2 ramsčio reikalavimus (P2R). Kiekybiniai rezultatai bus pagrindinis veiksnys, pagal kurį bus nustatoma kapitalo 2 ramsčio rekomendacija (P2G) ir sverto koeficiento P2G.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra atliekamas siekiant palaikyti finansinį stabilumą ir didinti drausmę rinkoje. Per jį bankai pateikia nuoseklią ir detalią informaciją apie save, iš kurios matyti, kaip bendri sukrėtimai paveiktų konkrečių bankų balansus. Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nepakeičia bankų vidinių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos bankai atlieka savo viduje pagal specialius, būtent jų padėtį (rizikos profilį ir pažeidžiamas sritis) atitinkančius scenarijus.

Platesnis makrofinansinis poveikis nenagrinėjamas, bet jį atskirai nagrinėja makroprudencinės institucijos atlikdamos papildomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal principą „iš viršaus į apačią“.

Kaip iš įvairių variantų pasirenkamas vienas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus?

Nepalankusis scenarijus yra rengiamas siekiant patikrinti bankų atsparumą ir kapitalo pakankamumą nepalankiomis, bet tikėtinomis aplinkybėmis, taip apibrėžti pažeidžiamas sritis ir didinti bendrą finansinį stabilumą. Nepalankųjį makrofinansinį scenarijų parengė Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupė, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus aplinkybės apibrėžiamos pagal pagrindines ESRV bendrosios valdybos nustatytas ES bankų sektoriui kylančias rizikas finansiniam stabilumui ir į EBI bei ECB atliktus rizikos vertinimus.

Nors gali būti parengti keli alternatyvūs scenarijai, pasirenkamas tas scenarijus, kuris labiausiai atitinka siekį užtikrinti visapusišką derėjimą su Europos institucijų atliekamu atitinkamų rizikų vertinimu. Kartu yra siekiama užtikrinti vidinį nuoseklumą, galimybes daryti ekonomines išvadas ir suderinamumą su patvirtintais modeliais, parengtais bendradarbiaujant su nacionaliniais centriniais bankais. 2025 m. nepalankiajame scenarijuje atsižvelgiama į padidėjusią geopolitinę įtampą, dėl kurios kyla neapibrėžtumas, didėja makroekonominė, kredito ir rinkos rizika ir finansų rinkų bei žaliavų kainų svyravimai. Jame taip pat pripažįstama, kad pasaulio finansų rinkose gali vykti chaotiškos korekcijos dėl tam tikro turto pervertinimo.

Dėl testavimo pagal vieną scenarijų ribotumo iš bankų yra reikalaujama vykdyti vidinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis (pvz., kapitalo planavimo tikslais) ir atvirkštinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Šie testavimai leidžia visapusiškiau suprasti kiekvienam bankui būdingą riziką ir pažeidžiamas sritis.

Kaip euro zonos bankai atrenkami į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu imtį ir lygiagrečiai ECB vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis imtį?

Į Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu bankai buvo atrinkti taip, kad būtų įvertinta maždaug 75 % viso euro zonos bankų turto. Į šią imtį buvo įtraukti bankai, kurių turtas imties formavimo metu sudarė bent 30 mlrd. eurų. Specifinius verslo modelius taikantys bankai galėjo būti neįtraukti, jei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu metodika laikyta mažiau tinkama jų atsparumui ir kapitalo pakankamumui įvertinti. 2025 m. į EBI imtį iš viso įtrauktas 51 ECB tiesiogiai prižiūrimas euro zonos bankas.

Tuo pačiu metu ECB atliko mažesnių savo tiesiogiai prižiūrimų į EBI imtį neįtrauktų bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2025 m. šiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis iš viso dalyvavo 45 bankai, kuriems tenka apie 7 % euro zonos bankų turto.

Kai kurie ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai nedalyvavo nė viename iš šių testavimų. Pavyzdžiui, į Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) neįtrauktų bankų, dalyvavusių testavime ES mastu, patronuojamosios įmonės arba filialai. Be to, bankai galėjo būti neįtraukti, jei tuo metu buvo restruktūrizuojami arba dalyvavo susijungimo ar įsigijimo procese.

Kaip pagal šį scenarijų įvertinamas kapitalo sumažėjimas?

Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinami pagal nepalankųjį makroekonominį scenarijų susidarantys nuotoliai, ir apskaičiuojama, kiek dėl jų mažėja kapitalas, veikiamas kelių poveikio persidavimo mechanizmų. Šie mechanizmai parodo, kaip dėl makroekonominės aplinkos pokyčių gali įvairiais būdais susiklostyti nepalankios finansinės sąlygos:

• Grynosios pajamos. Padidėjus finansavimo išlaidoms ir sumažėjus komisinių ir kito atlygio pajamoms, mažėja bankų pajėgumas padengti nuostolius. Kartu dėl infliacijos sukrėtimų didėja administracinės išlaidos, o tai dar labiau mažina bankų pajėgumą uždirbti pajamas.
• Kredito nuostoliai. Dėl ekonomikos nuosmukio didėja tikimybė, kad skolininkai neįvykdys savo paskolų įsipareigojimų, todėl atsiras neveiksnių paskolų. Kad būtų pajėgūs padengti blogas paskolas, bankai turi didinti atidėjinius, o tai tiesiogiai mažina jų kapitalą.
• Rinkos rizika. Susiklosčius nepalankiesiems scenarijams, finansų rinkose vyksta dideli svyravimai ir perkainojimai, dėl to bankų prekybos knygose ir investicijų portfeliuose susidaro nuostolių, o dėl jų mažėja bankų turimo finansinio turto vertė, todėl mažėja ir kapitalas.
• Operacinė rizika. Nepalankiomis sąlygomis padidėja operacinė rizika, pvz., kibernetinių išpuolių, sukčiavimo, sistemos sutrikimų ir reikalavimų pažeidimų rizika. Dėl to auga kapitalo poreikis ir atsiranda spaudimas bendriems bankų rezervams.

Dėl bendro šių mechanizmų poveikio atskiri bankai gali patirti didelių nuostolių, taigi ir jų kapitalas gali reikšmingai sumažėti (vertinant pagal pagrindinių kapitalo pakankamumo rodiklių, pavyzdžiui, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo rodiklio, pokyčius). Testavime nepalankiausiomis sąlygomis pabrėžiama būtinybė bankams užtikrinti tvirtą kapitalo pakankamumą, kad nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis jie veiktų stabiliai ir būtų pajėgūs toliau teikti finansines paslaugas namų ūkiams ir įmonėms net ir sukrėtimų laikotarpiais.

Ką testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė apie bankų pajėgumą modeliuoti konkrečių sektorių rizikas?

Palyginti su 2023 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, bankų pajėgumas modeliuoti konkrečių sektorių riziką pagerėjo. Tačiau tobulintinų dalykų dar yra. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad daugelis bankų vertindami atitinkamų sektorių rizikas vis dar taiko bazinius modeliavimo metodus. Pavyzdžiui, kai kurie bankai remiasi bendromis makroekonominių scenarijų prielaidomis, o ne konkretiems sektoriams pritaikytais modeliais. Iš šių nustatytų faktų matyti, kad bankai turi ir toliau stengtis tobulinti savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelius, kad gebėtų tiksliau nustatyti, kuriose srityse konkretūs sektoriai bus pažeidžiami ateityje.

Kiek gerai, remiantis testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, euro zonos bankai yra pasirengę tvarkytis su prekybos muitais?

Atliekant 2025 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo vertinamas bankų atsparumas padidėjusios geopolitinės įtampos ir prekybos politikos orientavimo į vidaus rinką scenarijui, įskaitant didesnius muitus ir pasaulinių tiekimo grandinių susiskaidymą. Nors atliekant testavimą prekybos muitų poveikis konkrečiai nebuvo kiekybiškai vertinamas, į jų poveikį buvo atsižvelgta apibrėžiant bendresnę makrofinansinio sukrėtimo aplinką. Iš rezultatų matyti, kad euro zonos bankų sistema apskritai tebėra atspari, tačiau kartu išryškėja jos pažeidžiamumas, kylantis iš pozicijų daugiau sąsajų su tarptautine prekyba turinčių sektorių atžvilgiu. Be to, atliekant pagrindinių rezultatų jautrumo analizę išryškėja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įtampos prekybos santykiuose poveikiu.

Testavime nepalankiausiomis sąlygomis pabrėžiama, kaip svarbu, kad planuodami kapitalą ir valdydami riziką bankai laikytųsi perspektyvinio požiūrio. Bankai turėtų numatyti struktūrinius pasaulio ekonomikos pokyčius, įskaitant kintančios prekybos politikos paskatintus pokyčius, ir jiems pasirengti. Rengiantis 2026 m. suplanuotam ECB teminiam testavimui nepalankiausiomis geopolitinės rizikos sąlygomis taip pat palaikomas toks perspektyvinis požiūris, padedantis priežiūros institucijoms ir bankams laiku nustatyti kylančią riziką ir ją šalinti. Šis testavimas bus grindžiamas bankų jau turimomis formomis ir struktūromis, kad bankai patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų ir turėtų įdėti kuo mažiau papildomo darbo. Išsamesnė informacija apie šį testavimą bus paskelbta jo pradžioje ir bus aptarta su bankais tam skirtose konsultacijose.

Ką reiškia „balanso pastovumo“ prielaida, kuria remiamasi testavime nepalankiausiomis sąlygomis?

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis grindžiamas „balanso pastovumo“ prielaida. Tai – prielaida, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis laikotarpiu nė vieno banko balansas nesikeis. Kitaip tariant, testavime nepalankiausiomis sąlygomis neatsižvelgiama į banko vadovybės veiksmus, kurių gali būti imtasi reaguojant į nepalankias sąlygas, pavyzdžiui, papildomo kapitalo didinimą, turto pardavimą ar verslo strategijos pokyčius. Veikiau daroma prielaida, kad bankas teikia tokios pačios apimties finansines paslaugas kaip testavimo pradžioje (t. y. 2024 m. pabaigoje). Taip užtikrinamas skirtingų bankų ir scenarijų rezultatų nuoseklus derėjimas ir palyginamumas. Kartu tai reiškia, kad nėra atsižvelgiama į tai, kaip realiąją ekonomiką paveikia dinamiškos bankų atsakomosios priemonės ir neigiamas poveikis dėl sukrėtimo išplitimo tarp finansų įstaigų.

Kodėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama pereinamojo laikotarpio skaičiams, o P2G dydis nustatomas pagal galutinius skaičius?

Šių metų testavime nepalankiausiomis sąlygomis bankai turėjo atsižvelgti į peržiūrėto Kapitalo reikalavimų reglamento III (KRR3) nuostatas, įsigaliojusias 2025 m. sausio 1 d. Kai kurioms KRR3 nuostatoms taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka, kuri po truputį nustos galioti iki 2033 m. Galutiniai skaičiai pagrįsti prielaida, kad naujosios taisyklės yra visiškai įgyvendintos, tačiau juose neatsižvelgiama į bankų galimybes koreguoti savo balansus per ateinančius metus. Todėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama kapitalo pakankamumo rodikliams pagal pereinamojo laikotarpio reikalavimus, nes būtent jie yra taikomi pagal 2025–2027 m. scenarijų.

Nustatant P2G, remiamasi galutiniu kapitalo sumažėjimo rodikliu. Šis metodas yra paprasčiausias būdas nustatyti P2G pradines vertes, atskiriant ekonominio scenarijaus poveikį nuo KRR laipsniško įvedimo poveikio.

Kokia informacija apie rezultatus skelbiama?

EBI skelbia konkrečių testavime nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu dalyvavusių bankų detalius rezultatus.

ECB skelbia bankų, dalyvavusių lygiagrečiame BPM testavime nepalankiausiomis sąlygomis, apibendrintus rezultatus ir tam tikrą informaciją apie konkrečius bankus. Pagrindinis principas, kurio laikomasi skelbiant informaciją apie šią imtį, yra proporcingumas, nes šie bankai yra mažesni už dalyvavusius testavime ES mastu.

Ko ECB imsis dėl bankų, kuriuose pagal nepalankųjį scenarijų bus nustatytas (reikšmingas) kapitalo trūkumas?

Kaip ir ankstesniais metais, 2025 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra egzaminas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti. Todėl „trūkumo“ įprasta prasme nėra. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai veikiau suteikia svarbios informacijos, kuri yra naudojama priimant kiekvieno banko SREP sprendimus. Praktiškai tai reiškia, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais (ypač galutiniu kapitalo sumažėjimo rodikliu) kaip atspirties tašku bus remiamasi nustatant P2G (kaip numatyta EBI gairėse dėl SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis).

Pagal šią metodiką bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal nepalankųjį scenarijų (reikšmingai) sumažėja, paprastai turėtų būti nustatyta didesnė P2G negu bankams, kurių rezultatai yra geresni.

Jeigu reikšmingas kapitalo sumažėjimas yra tam tikrose veiklos srityse patiriamos konkrečios rizikos požymis, jungtinės priežiūros grupės (JPG), atsižvelgdamos į šią informaciją, imasi specialių priežiūrinių iniciatyvų ir, jei reikia, priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tos rizikos valdymas.

Kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai integruojami į SREP?

Per SREP remiamasi tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais.

1. Kiekybiniai rezultatai

• Pagal taikomą metodiką P2G nustatoma dviem etapais. Pirmajame etape bankas priskiriamas prie tam tikros grupės pagal jo maksimalų CET 1 sumažėjimo dydį, nustatytą atliekant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Grupės sudaromos atsižvelgiant į naujausią priežiūros srityje sukauptą patirtį, BPM priimtiną riziką ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis statistinę analizę. Antrajame etape JPG, vadovaudamosi ekspertiniu vertinimu, pakoreguoja P2G pagal kiekvieno banko aplinkybes. JPG šią kapitalo rekomendaciją gali koreguoti atitinkamai grupei nustatyto intervalo ribose, bet išimtiniais atvejais tas ribas gali peržengti.
• Siekdamas mažinti pernelyg didelio sverto riziką ECB taip pat taiko P2G. Kapitalo rekomendacija yra teikiama siekiant užtikrinti, kad bankas nuosavomis lėšomis galėtų padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius. Sverto koeficiento P2G ECB nustato remdamasis sverto koeficiento prognozėmis pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir taikydamas panašią dviejų etapų metodiką, kaip paaiškinta pirmiau dėl kapitalo P2G. Sverto koeficiento P2G nustatoma tik tam tikroms įstaigoms, pavyzdžiui, kai prognozuojamas sverto koeficientas yra mažesnis už bendrą sverto koeficiento reikalavimą.

2. Kokybiniai rezultatai

• Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia priežiūros institucijoms daug įžvalgų apie banko patiriamas rizikas ir pažeidžiamumą, taip pat apie jo rizikos valdymo pajėgumus. SREP metu vertindamos banko vidaus ir rizikos valdymą, JPG atsižvelgia į įvairius aspektus, ir pagal tai galiausiai taikomos priežiūros priemonės ir apskaičiuojamas P2R. Pavyzdžiui, nagrinėjamas duomenų savalaikiškumas, tikslumas ir gautos informacijos kokybė. Iš kiekybinių rodiklių, gaunamų tiesiogiai iš surinktų duomenų, JPG panašiai išveda kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos bankų veiklos aspektus įvertina balais keturių balų skalėje. Vertinamas tiek bankų gebėjimas laikytis su duomenimis susijusių reikalavimų, tiek jų gebėjimas reaguoti per visą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesą. JPG bankų veiklą kokybiniu požiūriu taip pat vertina per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo ciklus.
• Per šį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ECB vykdė trumpalaikius patikrinimus vietoje, siekdamas užtikrinti bankų pateiktų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prognozių kokybę. Užbaigus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kai kurie bankai bus tikrinami nuodugniau, dėmesį sutelkiant jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumus. Šie patikrinimai bus koordinuojami su JPG vykdoma nuolatine priežiūra, siekiant užtikrinti sinergiją ir bankams užkrauti kuo mažiau papildomo darbo.