Dažnai užduodami klausimai

1 skirsnis. Kas mes esame

Kas yra Bendras priežiūros mechanizmas?

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) yra Europos bankų priežiūros sistema. Tai – vienas iš bankų sąjungos ramsčių, apimantis Europos Centrinį Banką (ECB) ir visų euro zonos šalių nacionalines priežiūros institucijas. Kitos ES šalys, nusprendusios dalyvauti priežiūros sistemoje, taip pat yra BPM dalis.

Pagrindiniai BPM tikslai:

• užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir stabilumą;
• didinti finansinę integraciją ir stabilumą Europoje.

Kam mums reikalinga Europos bankų priežiūra?

Finansų krizės parodė, kaip greitai ir stipriai vienos šalies finansų sektoriaus problemos gali išplisti į kitas šalis, ypač tokioje pinigų sąjungoje kaip euro zona. Šios problemos vėliau gali tiesiogiai paveikti žmones ir jų pinigus.

Stengiamės apsaugoti finansų sistemą ir išlaikyti pasitikėjimą Europos bankų sektoriumi. Mūsų bendras europinis priežiūros mechanizmas reiškia, kad visus jame dalyvaujančių šalių bankus prižiūrime nuosekliai.

Kurios šalys dalyvauja bankų priežiūros sistemoje?

Bankų priežiūros sistemoje dalyvauja 21 šalis. 20 iš jų yra įsivedusios eurą, todėl į šią sistemą patenka automatiškai. Euro neįsivedusios ES šalys taip pat gali nuspręsti joje dalyvauti pagal glaudaus bendradarbiavimo su ECB tvarką. Viena iš tokių šalių – Bulgarija.

ECB gali sudaryti susitarimo memorandumus su ES šalių, kurios nedalyvauja priežiūroje, ir ES nepriklausančių šalių nacionalinėmis priežiūros institucijomis dėl atitinkamų bankų ir jų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių bei filialų priežiūros koordinavimo.

2 skirsnis. Kaip vykdome bankų priežiūrą

Kokie yra ECB uždaviniai?

Nuo 2014 m. lapkričio mėn. prižiūrime didžiausius Europos bankus. Vykdydami šią priežiūrą:

• suteikiame ir panaikiname visų BPM dalyvaujančiose šalyse įsisteigusių bankų licencijas;
• vertiname bankų akcijų paketų įsigijimo ir perleidimo sandorius;
• užtikriname, kad bankai laikytųsi visų ES bankų veiklos taisyklėse nustatytų reikalavimų ir, jei to prireikia finansiniam stabilumui išsaugoti, bankams nustatome griežtesnius prudencinius reikalavimus;
• kad galėtume įvertinti bankų finansinį patikimumą ir stabilumą, vykdome reguliarią bankų rizikos stebėseną;
• užtikriname, kad bankai taikytų veiksmingus valdymo ir patikimus sprendimų priėmimo procesus.

Kaip mes dirbame?

ECB priežiūros uždavinius planuoja ir vykdo Priežiūros valdyba. Pavyzdžiui, ji rengia bankams skirtas gaires ir priežiūros sprendimus, kuriuos vėliau priima pagrindinis ECB sprendimus priimantis organas – Valdančioji taryba, taikydama neprieštaravimo tvarką.

Svarbių bankų kasdienę priežiūrą vykdo jungtinės priežiūros grupės. Įvairių sričių ekspertų grupės taip pat atlieka patikrinimus vietoje, nagrinėja dokumentus, rengia priežiūros metodikas ir vadovus tam tikromis temomis ar tam tikrais rizikos klausimais.

Kas yra jungtinės priežiūros grupės?

Jungtinės priežiūros grupės (JPG) yra viena pagrindinių ECB bendradarbiavimo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis formų. Kiekvienam svarbiam bankui sudarome priežiūros grupę iš ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų tarnautojų. ECB koordinuoja grupės darbą, o kiekviena nacionalinė priežiūros institucija jam padeda.

JPG vykdo einamąją svarbių bankų priežiūrą, daugiausia – analizuoja riziką, siūlo priežiūros programas ir reikiamus veiksmus.

Ką prižiūri ECB?

Tiesioginė priežiūra

ECB tiesiogiai prižiūri daugiau kaip 100 svarbių bankų, kurių turtas sudaro apie 85 % viso BPM dalyvaujančių šalių bankų turto.

Bankai priskiriami prie svarbių pagal šiuos kriterijus:

• banko dydį – bankas laikomas svarbiu, jei bendra jo turto vertė yra didesnė negu 30 mlrd. eurų arba jis yra vienas iš trijų didžiausių atitinkamos šalies bankų;
• banko svarbą šalies, kurioje jis įsisteigęs, arba visos ES ekonomikai;
• banko tarpvalstybinės veiklos svarbą;
• ar bankas prašė arba gavo finansinės pagalbos tiesiogiai iš Europos stabilumo mechanizmo arba Europos finansinio stabilumo fondo.

Netiesioginė priežiūra

Apie 2000 mažiau svarbių bankų tiesiogiai prižiūri atitinkamų šalių nacionalinės priežiūros institucijos. ECB šiuos bankus prižiūri netiesiogiai, tačiau, prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų taikymo nuoseklumą, gali bet kada nuspręsti perimti bet kurio iš šių bankų tiesioginę priežiūrą.

Kam pranešti apie bankų priežiūrą reglamentuojančių ES teisės aktų pažeidimus?

Apie visus įtarimus, kad buvo pažeisti ECB priežiūros uždavinius reglamentuojantys ES teisės aktai, turėtumėte pranešti ECB. Taip pat turėtumėte mums pranešti apie įtariamus prižiūrimų bankų, nacionalinių priežiūros institucijų ar paties ECB padarytus pažeidimus. Visa gauta informacija bus tvarkoma laikantis griežčiausių konfidencialumo reikalavimų.

3 skirsnis. Atskaitomybė

Kaip užtikrinama ECB atskaitomybė už jo vykdomą priežiūrą?

Atskaitomybės užtikrinimo būdai, kuriais užtikrinama ECB demokratinė atskaitomybė už jo vykdomą priežiūrą, yra:

• reguliarios diskusijos su Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba;
• atskaitomybės reikalavimai, susiję su Europos bankų priežiūros sistemoje dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniais parlamentais;
• auditas, kurį atlieka Europos Audito Rūmai;
• teisinė kontrolė, kurią vykdo ES Teisingumo Teismas.

Kaip ECB išvengia galimų interesų konfliktų, susijusių su jo vykdomomis priežiūros ir pinigų politikos funkcijomis?

ES teisėje apibrėžta, kaip turi būti atskirti ECB uždaviniai, todėl ECB atskiria priežiūros ir pinigų politikos funkcijas. Už ECB vykdomą priežiūros veiklą atsakinga Priežiūros valdyba, o už pinigų politikos klausimus – Valdančioji taryba. Priežiūros valdyba rengia priežiūros sprendimų projektus ir teikia juos tvirtinti Valdančiajai tarybai.

Galimų interesų konfliktų išvengti taip pat padeda tiesiogiai pinigų politikos funkciją vykdančių ir kitų darbuotojų organizacinis atskyrimas.

4 skirsnis. Vartotojų apsauga

Kur kreiptis, jei turiu nusiskundimų dėl kurio nors banko?

Jei turite nusiskundimų dėl savo banko, kreipkitės tiesiogiai į jį arba į savo šalies tarnybą, atsakingą už vartotojų apsaugą.

ECB prižiūri didelius ir svarbius euro zonos ir šalių, nusprendusių dalyvauti Europos bankų priežiūros sistemoje, bankus, tačiau vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu yra ne ECB, o nacionalinių institucijų kompetencijos sritis. Įtarimų dėl nusikalstamos veiklos tyrimai priklauso atitinkamų nacionalinių teisėsaugos institucijų jurisdikcijai.

Ar galiu iš ECB gauti konkrečios informacijos apie savo banką?

Negalite. Pagal teisės aktus ECB neturi teisės atskleisti informacijos ar duomenų apie konkrečius jo prižiūrimus bankus. Kreipkitės tiesiogiai į savo banką.

Kaip Europos bankų priežiūra užtikrina mano pinigų saugumą?

Jūsų pinigai bus saugūs stipriuose ir stabiliuose bankuose. Europinė priežiūros sistema sukurta siekiant padėti bankams atidžiai valdyti vidaus ir išorės rizikas, kad jie būtų atsparūs sukrėtimams. ECB turi teisę reikalauti, kad bankai laikytų didesnius kapitalo rezervus kaip garantą tiems atvejams, jei užkluptų problemos. ECB taip pat gali išduoti ir panaikinti bankų veiklos leidimus, o jei bankas pažeidžia taisykles – taikyti sankcijas. Be to, ES šalyse įdiegtos bankų finansuojamos indėlių garantijų sistemos, kuriomis užtikrinama indėlių iki 100 000 eurų apsauga.

Jeigu turite daugiau klausimų, galite su mumis susisiekti užpildę informacijos užklausos formą arba paskambinę tel. + 49 69 1344 1300.