ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

Vienas iš pagrindinių 2025 m. prioritetų ir toliau buvo užtikrinti į Europos bankų priežiūros sistemą įtrauktų bankų atsparumą. Pasauliniai ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai tebedarė neigiamą poveikį finansų sistemoms, pabrėždami griežtos priežiūros svarbą tam, kad bankų sektorius ir toliau galėtų remti realiąją ekonomiką.

Per daugiau kaip dešimtmetį pasiekta didelė Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) pažanga padėjo užtikrinti, kad, nepaisant didėjančio geopolitinio neapibrėžtumo ir makroekonominio spaudimo, bankų sektorius būtų atsparus. 2025 m. trečiąjį ketvirtį suminis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 16,1 %, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis tebebuvo stabilus ir sudarė 157 % – abu rodikliai gerokai viršijo taikomus reikalavimus. Pelningumas taip pat buvo stabilus – vidutinė nuosavo kapitalo grąža stabilizavosi ties maždaug 10 %. Tai padėjo išsaugoti bankų galimybę toliau remti namų ūkius ir įmones lėtesnio augimo bei tebevykstančių struktūrinių pokyčių laikotarpiu.

Iššūkių, kurių kelia didėjanti prekybos santykių įtampa, išaugęs neapibrėžtumas ir atskirų sektorių pažeidžiamumas, poveikis bankų balansams iki galo dar nepasireiškė. Tačiau sukrėtimų poveikis gali būti uždelstas ir nenuoseklus, todėl bankai ir priežiūros institucijos turi vertinti ateities iššūkius, o matydami kylančią riziką, laiku imtis veiksmų.

Be to, atsižvelgdamas į nuolat vykstančias visuotines diskusijas apie sudėtingus finansinius reikalavimus, ECB pateikė rekomendacijų Europos teisėkūros institucijoms, kaip supaprastinti Europos prudencinio reguliavimo, priežiūros ir atskaitomybės sistemą. ECB Bankų priežiūros tarnyba kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI) įgyvendina tam tikras priežiūros procesų reformas, kad priežiūra būtų labiau grindžiama rizika ir veiksmingesnė. Šiomis bendromis pastangomis siekiama užtikrinti, kad reguliavimas nebūtų toks sudėtingas, bet kartu išsaugoti Europos bankų sektoriaus atsparumą ir tvirtumą.

Kartu priežiūros darbotvarkėje ir toliau daug dėmesio skiriama bankų aplinką keičiantiems struktūriniams iššūkiams. Su klimatu ir gamta susijusi rizika tebėra vienas iš pagrindinių prioritetų bankams rengiant patikimus pertvarkos planus. Skaitmenizacija ir sparčiai diegiamas dirbtinis intelektas suteikia galimybių naudotis naujovėmis, didinti veiksmingumą, tačiau kartu kelia bankams naują operacinę riziką, pavyzdžiui, kibernetinių grėsmių, ir didina informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros pažeidžiamumą bei konkurenciją.

Galiausiai pažymėtina, kad 2025 m. vykę procesai dar labiau pagrindžia poreikį didinti Europos vaidmenį. Siekiant skatinti integraciją, didinti konkurencingumą ir išlaisvinti Europos ekonominį potencialą, itin svarbu baigti kurti bankų sąjungą ir kartu sukurti Europos indėlių draudimo sistemą, remiantis pažanga krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos srityse, taip pat gilinti bendrąją rinką.

Ateityje ECB tvirtai laikysis savo įsipareigojimo skatinti patikimą, prie kintančių sąlygų gebantį prisitaikyti euro zonos bankų sektorių. Vykdydamas veiksmingą, efektyvią ir rizika grindžiamą priežiūrą, ECB ir toliau padės užtikrinti finansinį stabilumą, rems tvarų augimą ir užtikrins, kad euro zonos bankų sektorius sparčiai kintančiame pasaulyje ir toliau būtų atsparus ir galėtų remti realiąją ekonomiką.

Priežiūros valdybos pirmininkės Claudia Buch įžanginis žodis

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau įgyvendino savo darbotvarkę siekdama paprastinti priežiūrą, bet kartu išsaugoti euro zonos bankų sektoriaus atsparumą. Atsižvelgdami į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso reformą (ji bus užbaigta 2026 m.), išsamiau peržiūrėjome savo priežiūros procesus.

Pagrindinis mūsų uždavinys yra užtikrinti, kad Europos bankų priežiūra būtų veiksminga, efektyvi ir grindžiama rizika. Remdamiesi įvairių suinteresuotųjų subjektų indėliu, parengėme išsamią reformos darbotvarkę. Ji yra visapusiškai įgyvendinama, o informacija apie tai pateikiama mūsų ataskaitoje „Priežiūros supaprastinimas ir atsparumo užtikrinimas: ECB darbotvarkė veiksmingesnei, efektyvesnei ir rizika grindžiamai Europos bankų priežiūrai“ (angl. Streamlining supervision, safeguarding resilience: the ECB’s agenda for more effective, efficient and risk-based European banking supervision). Informaciją apie šios reformos pažangą ir poveikį teiksime ECB priežiūros veiklos metų ataskaitose, pradėdami nuo šio leidinio.

Paprastesnė priežiūra padeda išsaugoti atsparumą. Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad bankai būtų saugūs ir patikimi. Tai reiškia, jog reikia užtikrinti, kad pažeidžiamos sritys būtų nustatomos kuo anksčiau, bankai trūkumus ryžtingai šalintų, o prireikus būtų imamasi griežtesnių priežiūros priemonių. Įgyvendindami šias reformas, mes atlaisviname priežiūros išteklius, kad dėmesį galėtume sutelkti į kintančią rizikos aplinką ir galėtume lanksčiai reaguoti į sparčius jos pokyčius. Tai padės priežiūros institucijoms anksčiau nustatyti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad bankai laiku imtųsi veiksmų visapusiškam atsparumui palaikyti. Atsparumas – ne tik tvirta finansinė padėtis, bet ir veiklos lankstumas, patikimas vidaus valdymas ir efektyvus rizikos valdymas. Atsparūs bankai yra pajėgūs toliau teikti savo finansines paslaugas net ir nepalankiausiomis sąlygomis. Atsparumas taip pat svarbus bankų konkurencingumui ir ilgalaikiams verslo modeliams.

Užtikrinti atsparumą yra ypač svarbu dabartinėmis aplinkybėmis. Politinis, ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas yra didelis, tačiau rinkos rodikliai, kuriais matuojami finansiniai sukrėtimai, šį neapibrėžtumą parodo nepakankamai, o tai gali lemti staigų rizikos perkainojimą. Dabartiniai bankų kapitalo ir likvidumo rezervų rodikliai gerokai viršija teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Bankai veikia stabiliai pelningai, tačiau vidutinio ir ilgesnio laikotarpio finansinio stabilumo perspektyvos neapibrėžtumas padidėjo. Padidėjus geopolitinei įtampai, kai kuriuose finansų rinkos segmentuose pastebint pervertinimo požymių, didėjant tarpusavio sąsajoms su ne bankų finansų tarpininkais ir tvyrant staigių rinkos nuotaikų pokyčių rizikai, sukrėtimai gali pasireikšti netikėtai ir greitai išplisti.

Todėl turime ir toliau vertinti ne vien trumpalaikius bankų veiklos rodiklius ir bet ir nustatyti pažeidžiamumo, susijusio su nepalankiais išorės veiksniais. Savo 2026–2028 m. priežiūros ciklo prioritetus užsibrėžėme atsižvelgdami būtent į šias aplinkybes.

Pirmasis prioritetas – stiprinti bankų atsparumą geopolitinei rizikai ir makrofinansiniam neapibrėžtumui. Tam, be kitų dalykų, reikia išsaugoti patikimus kredito standartus, pakankamą kapitalizaciją ir prudencinį su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymą. Tuo tikslu 2026 m. atliksime atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekdami nustatyti konkrečių bankų patiriamos geopolitinės rizikos scenarijus, galinčius neigiamai paveikti atskirų bankų finansinę padėtį.

Antrasis prioritetas – bankų veiklos atsparumas ir jų technologijų patikimumas. Bankai turi geriau valdyti operacinę riziką, šalinti informacijos apie riziką rinkimo ir naudojimo trūkumus ir, įgyvendindami skaitmeninę pertvarką, įskaitant dirbtinio intelekto naudojimą, užtikrinti griežtą rizikos valdymą bei kontrolę.

Strateginis atsakas į kintančią rizikos aplinką – lanksti priežiūra, aiškiai sutelkta į reikšmingą riziką ir euro zonos bankų atsparumo užtikrinimą. Kad galėtume įvykdyti mums suteiktą įgaliojimą užtikrinti bankų saugumą ir patikimumą, mums reikalinga patikima reguliavimo sistema. Didesnis Europos bankininkystės taisyklių suderinimas ir Europos indėlių draudimo sistema padėtų pasiekti integracijos ir supaprastinimo tikslus. Bendrosios rinkos stiprinimas didintų bankų sektoriaus efektyvumą.

Tarptautiniu lygiu atspari pasaulinė finansų sistema yra itin svarbi augimui ir stabilumui. Ji priklauso nuo bendrų reguliavimo standartų ir glaudaus priežiūros institucijų veiklos koordinavimo. Geopolitinei įtampai kylant, šios apsaugos priemonės turi būti palaikomos. Standartų suskaidymas ar švelninimas gali pakenkti bankų gebėjimui atlaikyti neigiamus pokyčius.

1 Bankų priežiūra 2025 m.

1.1 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų atsparumas 2025 m.

Ankstesniais metais euro zonos bankų sektorius^[1] ir toliau buvo atsparus, palaikydamas patikimą rizikos profilį ir tvirtus pagrindinius rodiklius. Svarbių įstaigų (SĮ) pereinamojo laikotarpio suminis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo koeficientas 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šiek tiek padidėjo – iki 16,1 %, 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 15,7 %^[2]. Šį padidėjimą iš esmės lėmė didelis SĮ pelningumas ir nepaskirstytasis pelnas. Bendras SĮ pereinamojo laikotarpio finansinio sverto koeficientas iš esmės tebebuvo stabilus ir sudarė 5,9 %.

Euro zonoje po truputį mažėjant pertekliniam likvidumui, bankų sektorius palaikė patikimus likvidumo rodiklius, kurie gerokai viršijo minimalius reikalavimus. 2025 m. SĮ bendras padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis buvo 157 %, o bendras grynasis pastovaus finansavimo rodiklis – 126 %.

2025 m. SĮ pelningumas ir toliau buvo stabilus. Grynosios palūkanų pajamos, nepaisant pinigų politikos švelninimo, tebebuvo didelės ir gerokai didesnės nei mažų palūkanų normų laikotarpiu. Be to, dėl turto valdymo veiklos ir padidėjusių grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų iš mokėjimo paslaugų sparčiai augo ne palūkanų pajamos.

Turto kokybė taip pat tebebuvo stabili, ją palaikė nuosaikios makroekonominės sąlygos ir geri privačiojo sektoriaus balansai. Bendras SĮ neveiksnių paskolų rodiklis pirmus tris ketvirčius buvo 1,9 %^[3], o bankų atidėjinių dydis rodė, kad stabilios turto kokybės tikimasi ir ateityje. Tačiau už šio stabilumo slypi tam tikri šalių ir turto klasių skirtumai. Maža ne finansų bendrovių paskolų paklausa kartu su bankų kredito standartų grynuoju griežtinimu pastaraisiais ketvirčiais atspindėjo įvairius susirūpinimą keliančius dalykus, pavyzdžiui, pastarųjų metų prekybos santykių įtampą ir su tuo susijusį neapibrėžtumą. Nors pradinis lygis buvo žemas, bankrotų skaičius euro zonoje 2025 m. trečiąjį ketvirtį^[4], palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,1 %, o dauguma bankrutavusių įmonių buvo mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Apskritai tiek MVĮ portfelių, tiek bendrai ne finansų bendrovių portfelių atveju SĮ neveiksnių paskolų rodikliai ir toliau buvo stabilūs − sudarė atitinkamai apie 4,9 ir 3,5 %. 2 rizikos lygio paskolų, t. y. paskolų, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo labai padidėjo, dalis šiek tiek sumenko – iki 15,4 % MVĮ atveju (−0,16 procentinio punkto per metus) ir iki 13,6 % ne finansų bendrovių atveju (−0,46 procentinio punkto).

Iš komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vertinimo indeksų ir suvestinių turto kokybės rodiklių matyti, kad euro zonos rinkos stabilizuojasi, nepaisant nepalankių sąlygų biuro patalpų segmente. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfeliuose 2 rizikos lygio paskolų, palyginti su ankstesniais metais, dalis sumažėjo 1,74 procentinio punkto ir sudarė 17,8 %. Tačiau kai kurios šalys fiksavo reikšmingą MVĮ ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelių neveiksnių paskolų padidėjimą, o tai pabrėžia būtinybę toliau atidžiai stebėti šiuos segmentus.

Namų ūkių segmente mažesnės palūkanų normos ir gerėjančios būsto rinkos perspektyvos skatino didelę būsto paskolų paklausą, o turto kokybė toliau gerėjo. Priešingai, vartojimo kreditų segmente turto kokybė šiek tiek pablogėjo: tai rodo per metus 0,16 procentinio punkto (iki 5,5 %) padidėjusi neveiksnių paskolų dalis.

1.1.1 2025 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko euro zonos SĮ mokumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[5]. Iš viso 51 didelis euro zonos bankas dalyvavo Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuotame ES masto testavime nepalankiausiomis sąlygomis, o 45 vidutinio dydžio įstaigos dalyvavo ECB koordinuotame lygiagrečiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis. Visoms įstaigoms buvo taikoma bendra analitinė sistema. EBI paskelbė išsamius 51 didžiausio euro zonos banko 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu rezultatus. ECB paskelbė 45 vidutinio dydžio bankų individualius rezultatus, taip pat ataskaitą apie bendrus galutinius 2025 m. euro zonos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, apimančius visus 96 prižiūrimus subjektus^[6].

Apskritai testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė euro zonos bankų sektoriaus atsparumą dideliam, bet tikėtinam ekonomikos nuosmukiui. 2025 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis dar kartą patvirtino bankų sektoriaus atsparumo didėjimą nuo 2014 m., kai buvo sukurtas Europos Bankų priežiūros mechanizmas (BPM). Suminis CET1 koeficientas padidėjo 4,9 procentinio punkto – nuo 11,1 % (2013 m. pabaigoje) iki 16,0 % (2024 m. pabaigoje) (žr. 1 pav.). Pagal nepalankųjį scenarijų CET1 koeficientas per šį laikotarpį po truputį didėjo ir, remiantis 2025 m. testavimo rezultatais, buvo 3,5 procentinio punkto didesnis nei pagal ECB 2014 m. atliktą išsamų vertinimą. Palyginti su 2023 m. testavimu, 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė didesnius bendrus nuostolius dėl kredito rizikos, atsižvelgiant į didesnį neveiksnių paskolų skaičių, o rinkos rizikos nuostoliai, operacinės rizikos nuostoliai ir poveikis rizikos pozicijos sumai iš esmės buvo tokie patys kaip atliekant 2023 m. testavimą.

Vis dėlto padidėjęs pelningumas leido bankams geriau amortizuoti neigiamus sukrėtimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu ir su kaupu kompensavo didesnius nuostolius. Todėl kapitalo sumažėjimas buvo mažesnis, o grynosios palūkanų pajamos sudarė didžiąją dalį 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų pagerėjimo, palyginti su 2023 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai įtraukiami į priežiūrinį dialogą su ECB prižiūrimais subjektais. Visi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatyti kokybiniai trūkumai įtraukiami į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) valdymo komponentą, todėl gali turėti įtakos 2 ramsčio reikalavimams. Kiekybiniai rezultatai įvertinami nustatant 2 ramsčio rekomendacijas ir sverto koeficientą. 1 pav. pateikiami sisteminio lygmens suminiai CET1 koeficientai prieš ir po priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu.

1 pav.

Suminis CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas nepalankaus trejų metų scenarijaus pradžioje ir pabaigoje

(rizikos pozicijos suma, procentais)

Kartu su 2025 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu ECB atliko sandorio šalies kredito rizikos tiriamojo scenarijaus analizę, siekdamas įvertinti atrinktų bankų gebėjimą modeliuoti sandorio šalies kredito riziką pagal skirtingus nepalankius scenarijus ir nustatyti pažeidžiamumą, susijusį su ne bankų finansų įstaigų pozicijomis. Nors šis tyrimas neturėjo tiesioginės įtakos kapitalo reikalavimams, jo rezultatai buvo panaudoti priežiūriniam dialogui su dalyvaujančiomis įstaigomis.

Analizės rezultatai parodė, kad nepalankiausiomis sąlygomis sandorio šalies kredito rizikos pozicijos, neįskaitant įkaito, JAV įsisteigusių ne finansų įstaigų ir ne bankų finansų įstaigų atžvilgiu yra ypač didelės. Be to, pagal euro nuvertėjimo scenarijų sandorio šalies kredito rizikos nuostoliai paprastai buvo didesni nei pagal palūkanų normų mažėjimo scenarijų. Kartu pažymėtina, kad klaidingų sprendimų nepalankiausiomis sąlygomis rizikos rodiklis, kuriuo matuota teigiama koreliacija tarp pozicijos sandorio šalies atžvilgiu ir jos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, buvo palyginti nedidelis.

1.2 2025–2027 m. priežiūros prioritetai

1.2.1 Įžanga

Bankų sektoriaus perspektyvas daugiausia lemia nuolatinis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitine aplinka ir jų poveikiu euro zonos ekonomikai. Nors euro zonos bankų sektorius per pastarojo meto sukrėtimus tebebuvo atsparus, priežiūros prioritetais pakartotas ECB Bankų priežiūros tarnybos raginimas elgtis apdairiai, nuolat stebėti ir reguliariai vertinti šių išorinių sukrėtimų galimą poveikį sektoriui. Atsižvelgiant į tai, prižiūrimų subjektų buvo paprašyta stiprinti savo gebėjimą atremti tiesiogines makrofinansines grėsmes ir didelius geopolitinius sukrėtimus (1 prioritetas, žr. 1.2.2 skirsnį), daugiausia dėmesio skiriant kredito rizikos valdymui ir veiklos atsparumo sistemoms. Atsižvelgiant į geopolitinės rizikos kompleksinį pobūdį, prižiūrimi subjektai buvo skatinami įtraukti galimą šios rizikos poveikį į veiklos strategijas ir rizikos valdymo sistemas. Prižiūrimų subjektų taip pat buvo prašoma stiprinti savo pastangas veiksmingai ir laiku šalinti nustatytus ir vis dar nepašalintus rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo, taip pat veiklos strategijų ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo sistemų (2 prioritetas, žr. 1.2.3 skirsnį) esminius trūkumus, atsižvelgiant į padidintą priežiūros institucijų dėmesį šioms ypač svarbioms sritims. Galiausiai technologijų pažangai tapus vienu iš bankų sektoriaus ateities prioritetų, prižiūrimų subjektų buvo prašoma stiprinti skaitmeninimo strategijas ir spręsti naujus iššūkius, kylančius dėl naujų technologijų taikymo (3 prioritetas, žr. 1.2.4 skirsnį).

1.2.2 1 prioritetas. Didinti atsparumą tiesioginėms makrofinansinėms grėsmėms ir dideliems geopolitiniams sukrėtimams

1.2.2.1 Geopolitinės rizikos valdymas pagal priežiūros prioritetus

Atsižvelgiant į visame pasaulyje padidėjusį neapibrėžtumą ir geopolitinės rizikos veiksnių tarpusavio sąsajas, ši rizika ir toliau buvo vienas iš pagrindinių ECB 2025–2027 m. priežiūros prioritetų. Dėl to taip pat pabrėžta būtinybė bankams integruoti šią riziką į savo bendras rizikos valdymo sistemas ir saugoti bendrą atsparumą.

Geopolitinės rizikos mažinimas

2025 m. priežiūros vertinimas buvo grindžiamas 2024 m. nustatyta sistema^[7], siekiant geriau suprasti, kaip geopolitiniai sukrėtimai veikia finansų sistemą ir bankus. Jungtinės priežiūros grupės (JPG) įtraukė geopolitinius veiksnius į kredito, rinkos, likvidumo, operacinės ir valdymo rizikos vertinimą kaip kompleksinio poveikio veiksnius. Priežiūros institucijos daugiausia dėmesio skyrė bankų vidaus ir rizikos valdymui, įskaitant bankų gebėjimą nustatyti, įvertinti geopolitinius sukrėtimus ir į juos reaguoti. 2025 m. sausio mėn. ECB surengė apskritojo stalo diskusiją su bankais, siekdamas surinkti informaciją apie bankų geopolitinės rizikos valdymo praktiką, – šia informacija buvo remtasi priežiūros veikloje ir ji padėjo ECB įgyvendinti platesnio masto iniciatyvas, skirtas bankų atsparumui geopolitiniams sukrėtimams stiprinti. Geopolitinė rizika taip pat buvo įtraukta į 2025 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu^[8] pagal nepalankųjį pasaulinį geopolitinį scenarijų (žr. 1.1.1 skirsnį).

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ypač daug dėmesio skyrė geopolitinės rizikos operaciniam aspektui. JPG peržiūrėjo bankų pasirengimą kibernetinėms grėsmėms, fizinio saugumo problemoms ir veiklos funkcijų perdavimo sutrikimams. ECB atsižvelgė į 2024 m. kibernetinio atsparumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus^[9], kurie patvirtino, kad bankai apskritai yra gerai pasirengę atkurti veiklą po kibernetinio išpuolio, tačiau testavimas taip pat parodė, kuriose srityse reikia dėti daugiau pastangų. Šios srities priežiūra prisidėjo prie tebevykstančio ES Skaitmeninės veiklos atsparumo akto (SVAA)^[10] įgyvendinimo.

Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau atidžiai stebėjo euro zonos bankus, turinčius patronuojamųjų įmonių Rusijoje, ir reikalavo pateikti aiškias rizikos mažinimo veiksmų gaires, reguliariai teikti ataskaitas ir imtis rizika grindžiamų priemonių, užtikrinant, kad rizikos pozicijos būtų mažinamos laiku ir tvarkingai.

Galiausiai pažymėtina, kad bankų priežiūros interneto svetainėje ECB taip pat sukūrė specialų tinklalapį, skirtą geopolitinei rizikai.

1.2.2.2 Kredito rizikos valdymo sistemos

2025 m. priežiūros institucijos toliau mažino struktūrinius bankų kredito rizikos valdymo sistemų trūkumus ir stebėjo geopolitinę riziką, makroekonominį neapibrėžtumą ir kylančią riziką pažeidžiamuose sektoriuose, nes visi šie veiksniai gali padidinti kredito riziką. Pavyzdžiui, sparčiai besikeičiantys bankų ir ne bankų finansų įstaigų, pavyzdžiui, privačių rinkos fondų, santykiai gali kelti bankams naują tiesioginę ir netiesioginę riziką, kuriai reikia priežiūros institucijų dėmesio^[11]. Nepaisant kintančios rizikos, pagrindiniai kredito rizikos priežiūros principai nepakito. 2025 m. ECB ir toliau daug dėmesio skyrė visam kredito rizikos valdymo ciklui nuo paskolos suteikimo iki neveiksnių paskolų valdymo, užtikrindamas, kad bankai taikytų aktyvius valdymo procesus.

Atitinkamą priežiūros vietoje ir dokumentinės priežiūros veiklą konsolidavo ir valdė JPG, taip užtikrindamos holistinį ir veiksmingą požiūrį į kredito rizikos priežiūrą.

2025 m. atliekant patikrinimus vietoje (žr. 1.4.2 skirsnį) daugiausia dėmesio buvo skiriama mažmeninei prekybai, komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, finansavimui skolintomis lėšomis ir MVĮ bei kitų įmonių portfeliams, ypač paskolų suteikimui, rizikos klasifikavimui ir numatomų kredito nuostolių modeliavimo praktikai.

Horizontalioji dokumentinė priežiūra (žr. 1.4.1 skirsnį) buvo grindžiama svarbiausiomis patikrinimo vietoje išvadomis. Pavyzdžiui, po išsamios finansavimo skolintomis lėšomis peržiūros JPG išsiuntė raštus dvylikai bankų, pateikdamos rekomendacijas, kaip bankai turėtų ištaisyti šios peržiūros metu nustatytus trūkumus. Horizontaliąsias funkcijas vykdantys specialistai ir JPG, vykdydami dokumentinę priežiūrą, taip pat rengė tiek horizontaliąsias tikslines peržiūras, tiek nuodugnią konkrečių bankų analizę. Pavyzdžiui, buvo užbaigta tikslinė su MVĮ portfeliais susijusios kylančios rizikos valdymo peržiūra^[12], JPG nuodugniai analizavo jų bankams aktualius klausimus ir rizikas, pavyzdžiui, restruktūrizavimą ir išankstinio perspėjimo sistemų veiksmingumą.

Taip pat toliau daug dėmesio buvo skiriama klimato rizikos ir jos poveikio kredito rizikai vertinimui, konkrečiau – pastatų energiniam naudingumui ir draudimo nuo fizinių pavojų prieinamumui. Siekiant aptarti iššūkius ir apibrėžti galimus sprendimus, ECB surengė dvi specialias sektoriaus atstovų konferencijas^[13].

2025 m. toliau spręstos problemos, susijusios su sandorio šalies kredito rizika. Be to, buvo tęsiamas bendras darbas su JAV federalinio rezervo valdyba ir Anglijos banku dėl ne bankų finansų įstaigų sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, ypač daug dėmesio skiriant sandorio šalies kredito rizikos vertinimui ir ne bankų įstaigų, vykdančių rinkos formavimo veiklą, pozicijoms. Analizė parodė, kad bankai turi toliau gerinti duomenų kokybę, kad užtikrintų gerą ir patikimą savo sandorio šalies kredito rizikos vertinimą. Atlikdami sandorio šalies kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bankai turėtų įvertinti ne tik rinkos rizikos veiksnius nepalankiausiomis sąlygomis, bet ir portfelio koncentraciją bei portfelio likvidumą. Be to, bankai turėtų taikyti patikimą vienos dienos sandorio šalies kredito rizikos valdymą, kad tinkamai atsižvelgtų į savo sandorio šalių veiklą visą dieną, ypač rinkos formuotojų, kurie nėra bankai, atveju.

2025 m. ECB taip pat toliau stebėjo atsiskaitymų užsienio valiuta riziką, remdamasis aktyviausių šios srities SĮ imtimi. Šiuo tikslu ECB, remdamasis Pasaulinio užsienio valiutos komiteto peržiūrėta metodika, renka pusės metų duomenis ir statistinius duomenis apie atsiskaitymų užsienio valiuta riziką ir veda reguliarų dialogą su SĮ dėl vidinių pokyčių ir bendrų rinkos tendencijų.

Bankams buvo raštu pateiktos išsamios išvados, padarytos per visą vykdytą dokumentinę priežiūrą ir patikrinimus vietoje, o kiekvienas rezultatas buvo išsamiai paaiškintas specialiuose susitikimuose (žr. 1.3.1 skirsnį). Kai tinkama, jos buvo įtrauktos į 2025 m. SREP rezultatus, o susijusios priežiūros priemonės buvo aptartos su prižiūrimais subjektais vykdant reguliarų priežiūrinį dialogą.

1.2.2.3 Veiklos atsparumo IRT rizikai, įskaitant kibernetinio saugumo ir trečiųjų šalių keliamą IRT riziką, sistemos

2025 m. ECB toliau teikė pirmenybę SĮ veiklos atsparumui, o ypač daug dėmesio skyrė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) saugumui, įskaitant kibernetinį saugumą, ir trečiųjų šalių keliamai IRT rizikai. Nuo 2025 m. sausio mėn., remiantis SVAA, priežiūros veikla buvo pertvarkyta, nustatant reikalavimą bankams stiprinti IRT rizikos valdymą, įskaitant trečiųjų šalių keliamos IRT rizikos valdymą ir informavimą apie su IRT susijusius incidentus. Buvo atnaujintos priežiūros metodikos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų SVAA reikalavimus visose priežiūros veiklos srityse. Panaikintos ECB ataskaitų apie kibernetinius incidentus ir veiklos funkcijų perdavimą teikimo sistemos, jas pakeitė SVAA nustatyti ataskaitų teikimo terminai ir standartiniai šablonai.

Reaguodamos į kintančią kibernetinės rizikos aplinką ir siekdamos pagerinti koordinavimą bei gebėjimus vidaus ir išorės kibernetinės rizikos srityse, priežiūros institucijos parengė išsamų reagavimo į krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, vadovą. Šie gebėjimai apėmė ECB vidaus pasirengimą ir tarptautinius reagavimo į incidentus protokolus.

2025 m. atlikti IRT rizikos patikrinimai vietoje daugiausia buvo grindžiami ECB priežiūros prioritetais ir sutelkti į kibernetinį saugumą bei trečiųjų šalių keliamos IRT rizikos valdymą. Atsižvelgiant į JPG prašymus, atlikti specialūs papildomi patikrinimai vietoje (žr. 1.3.1 ir 1.4.2 skirsnius). Be to, ECB sudarė darbo grupę, kuri prižiūri SĮ grėsmėmis grindžiamą skverbimosi testavimą. Tai yra nauja priežiūros priemonė, taikoma pagal SVAA, ją ECB taiko kaip atsakinga institucija SĮ atžvilgiu. 2025 m. ECB pirmą kartą rinko duomenis pagal SVAA informacijos registrui apie su IRT susijusius SĮ susitarimus su trečiosiomis šalimis. Duomenų analizė patvirtino dabartines tendencijas: didėja priklausomybė nuo IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių, jų (ypač teikiančių debesijos paslaugas) yra nedaug, tad jas pakeisti yra sudėtinga, taip pat kyla sunkumų veiklos funkcijas grąžinant į vidaus sistemas.

Todėl Vadove dėl veiklos funkcijų perdavimo debesijos paslaugų teikėjams buvo siekiama paaiškinti ECB lūkesčius dėl atitinkamų SVAA nustatytų reikalavimų ir taip užtikrinti didesnį priežiūros nuoseklumą, vienodas veiklos sąlygas ir didesnį skaidrumą.

Kibernetinė ir su IT veiklos funkcijomis susijusi rizika tebėra vienas iš pagrindinių iššūkių bankams, o bankai savo kibernetinį saugumą ir trečiųjų šalių keliamos IRT rizikos valdymą turi toliau tikslinti pritaikydami prie didėjančių geopolitinės rizikos keliamų grėsmių.

1.2.3 2 prioritetas. Laiku ir veiksmingai šalinti vis dar nepašalintus reikšmingus trūkumus

ECB priežiūros strategija buvo sutelkta į perėjimą nuo rizikos nustatymo prie rizikos šalinimo, reikalaujant, kad bankai šalintų vis dar nepašalintus reikšmingus trūkumus ir savo veiklą derintų su ECB priežiūros lūkesčiais. Ankstesni vertinimai atskleidė, kad bankų gebėjimai, susiję su klimato ir aplinkos rizikos valdymu, rizikos duomenų kaupimu ir rizikos ataskaitų teikimu (angl. risk data aggregation and risk reporting, RDARR) turi spragų, tad šios sritys tebėra vienas iš pagrindinių ECB 2025–2027 m. priežiūros prioritetų. Nors abiejose srityse padaryta nemaža pažanga, taisomąsias priemones labai svarbu tęsti, o per būsimus priežiūros ciklus šią sritį vėl reikės stebėti.

1.2.3.1 Veiklos strategijų ir su klimatu bei gamta susijusios rizikos valdymo trūkumai

2025 m. bankų gebėjimo tinkamai valdyti su klimatu ir gamta susijusią riziką^[14] priežiūra tebebuvo svarbus priežiūros darbotvarkės klausimas, nes ir toliau pasireiškė fizinė ir pereinamojo laikotarpio rizika, didėjo jos mastas bei dažnumas, o bankų su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymo sistemose tebebuvo trūkumų.

2025 m. ECB užbaigė daugiametę programą, skirtą bankų rizikos valdymo gebėjimams stiprinti, ir toliau po truputį perėjo prie įprasto verslo modelio, su klimatu ir gamta susijusios rizikos priežiūrą įtraukdamas į savo reguliarius priežiūrinius vertinimus ir priežiūros procesus. Remdamasis dabartiniais reglamentavimo reikalavimais, ECB nustatė, kad iki 2024 m. pabaigos bankai turėtų pagerinti atitinkamą rizikos valdymo praktiką. Ankstesniais metais, po įvairių dialogo etapų atsižvelgdamas į gautą grįžtamąją informaciją, ECB priėmė privalomus priežiūros sprendimus dėl bankų, kuriuose pastebėta reikšmingų trūkumų, ir nustatė periodines už kiekvieną dieną skaičiuojamas baudas, jei bankai neįvykdytų šių rizikos reikalavimų iki nustatytų terminų (toliau – jungtiniai sprendimai)^[15]. 2025 m. ECB priėmė vieną tokį jungtinį sprendimą dėl šių reikalavimų. Jis taip pat užbaigė vieną vykdymo užtikrinimo procedūrą, taikytą dėl to, kad subjektas nesilaikė ECB sprendimo dėl šių rizikos reikalavimų, ir nustatė bendrą periodinių baudų sumą (žr. 2.3.1 skirsnį).

Apskritai bankai padarė didelę pažangą valdydami riziką, kylančią dėl besitęsiančių klimato ir gamtos krizių: sukūrė institucinę struktūrą, skirtą su klimatu ir gamta susijusiai rizikai nustatyti, stebėti ir valdyti. Iš ECB analizės matyti, kad daugiau nei 90 % bankų mano, jog yra labai pažeidžiami šios rizikos (2021 m. buvo 50 %)^[16], ir kad visi bankai dabar turi su klimato rizika susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas. Dauguma bankų taip pat pradėjo diegti atitinkamas sistemas, kad galėtų kiekybiškai įvertinti savo kapitalo poreikius. Tačiau, atsižvelgiant į kuriamas naujas rizikos kiekybinio vertinimo metodikas, dar nepašalintas fizinės ir pereinamojo laikotarpio rizikos valdymo problemas, taip pat į konkrečiuose bankuose nustatytus trūkumus, tebėra reikalingas nuolatinis šių sričių priežiūros institucijų dėmesys.

Atsižvelgdamas į įvairius iššūkius, su kuriais susiduria bankai, ECB šiuo metu baigia rengti ataskaitą apie geriausią su klimatu ir aplinka susijusios rizikos valdymo praktika, ja bus atnaujintas 2022 m. pirmą kartą paskelbtas sąvadas. Šis sąvadas yra naudinga bankams skirta priemonė, padedanti nagrinėti galimybes tobulinti atitinkamą rizikos valdymo praktiką. ECB taip pat palaiko nuolatinį dialogą su bankais, per kurį aptaria jų bendrą pažangą ir stengiasi suprasti jiems kylančius iššūkius. Vienas iš pavyzdžių – 2025 m. spalio 1 d. vykęs ECB dialogas su sektoriumi tema „Su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymas – apžvalga ir perspektyvos“.

1.2.3.2 Rizikos duomenų kaupimas ir rizikos ataskaitų teikimas

Duomenų apie riziką kaupimas ir rizikos ataskaitų teikimas (RDARR) yra labai svarbus patikimam rizikos valdymui ir veiksmingam sprendimų priėmimui, nes duomenų kokybės ir ataskaitų teikimo trūkumai mažina banko gebėjimą nustatyti, stebėti ir mažinti riziką. Geri RDARR srities gebėjimai leidžia bankams didinti savo veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, taip pat palengvina skaitmeninių priemonių bei novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) ir pažangių analitikos metodų, taikymą.

Kadangi 2025 m. vis dar buvo pastebima nepakankama bankų RDARR srities gebėjimų pažanga, taip pat remiantis 2024 m. gegužės mėn. paskelbtame Duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadove išdėstytais lūkesčiais, 2025 m. ECB visų bankų atžvilgiu laikėsi vienodos metodikos. Šios metodikos tikslas buvo atidžiai stebėti visų SĮ RDARR gebėjimų raidą, siekiant nustatyti trūkumus ir imtis tolesnių veiksmų^[17]. Labai svarbus šios metodikos aspektas – aiškiai apibrėžta problemų sprendimo tvarka, pagal kurią bankai turėjo nurodyti aiškius terminus ir etapus, kaip bus taisomi nustatyti trūkumai ir šalinamos jų priežastys. Kai pradinės priemonės laiku nedavė rezultatų, buvo taikomos veiksmingesnės priemonės, kad būtų užtikrinta, jog trūkumai būtų tinkamai ištaisyti. Šios priemonės buvo taikomos atsižvelgiant į Bendro priežiūros mechanizmo reglamento^[18] 16 straipsnyje nustatytas privalomas priežiūros priemones, įskaitant periodines baudas kaip galimas vykdymo užtikrinimo priemones.

ECB ir toliau užtikrino holistinį požiūrį į duomenų kokybės klausimus, į bendrą bankų RDARR gebėjimų vertinimą įtraukdamas kitos priežiūros veiklos rezultatus. Šie klausimai apėmė ECB trumpalaikiam priežiūriniam vertinimui ir testavimui nepalankiausiomis sąlygomis teikiamų duomenų kokybę, taip pat veiksmingą pozicijų privataus kredito rinkos atžvilgiu sumavimą. Siekdamas stiprinti pastangas šioje srityje, 2025 m. sausio pradžioje ECB nustatė teisinę sistemą, kad užtikrintų tinkamą duomenų kokybę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitose^[19]. Be to, po sėkmingo 2023 m. bandomojo projekto ECB toliau rengė metines duomenų valdymo ir duomenų kokybės ataskaitas^[20]. Palyginti su 2024 m. ataskaitos rengimo procesu, šiais metais bankų vyresnioji vadovybė aktyviau dalyvavo šalinant nustatytus trūkumus, aiškiai prisiimdama atsakomybę už projektų valdymą valdymo organų lygmeniu.

Apskritai pastaruosius trejus metus RDARR gebėjimams skiriant daugiau dėmesio, vyko nuosekli pažanga. RDARR gebėjimai dabar priskiriami bankų vyresniosios vadovybės kompetencijos sričiai, padaryta nemaža pažanga šalinant per ankstesnę priežiūros veiklą nustatytus trūkumus. Nepaisant to, vykdant nuolatinę priežiūros veiklą, įskaitant patikrinimus vietoje, patvirtinta, kad prižiūrimi subjektai dar turi tobulinti tam tikras, pavyzdžiui, duomenų valdymo, duomenų valdymo sistemos taikymo, duomenų struktūros ir IT infrastruktūros, sritis.

1.2.4 3 prioritetas. Skaitmeninimo strategijos ir naujų technologijų taikymas

1.2.4.1 Skaitmeninės pertvarkos strategijos

Bankų skaitmeninei pertvarkai ir naujų technologijų taikymui reikia gerų vidaus valdymo ir rizikos valdymo gebėjimų. Skaitmeninimas susijęs ne tik su technologijomis, bet ir su institucijų vidine kultūra bei gebėjimais. Inovacijų integravimas į veiklą ir bendro skaitmeninio pasirengimo užtikrinimas yra svarbiausi bet kurios skaitmeninės strategijos sėkmės veiksniai. Skaitmeninimo laikas ir mastas tebėra banko strateginis sprendimas, tačiau tai gali turėti didelį poveikį bankų operacinei ir finansinei rizikai, taip pat paveikti jų rizikos profilius.

2025 m. ECB ėmėsi įvairių priežiūros veiksmų siekdamas susipažinti su naujų technologijų taikymo atvejais ir suprasti, kaip jų taikymas gali paveikti bankų rizikos valdymo gebėjimus^[21]. Šie veiksmai apėmė ketvirtus metus iš eilės vykdomus tikslinius patikrinimus vietoje, išsamų bankų skaitmeninimo strategijų ir strategijų įgyvendinimo priemonių, įskaitant naujas technologijas, išteklių ir projektų valdymo gebėjimus, tyrimą, taip pat skaitmeninimo finansinio ir nefinansinio poveikio vertinimą. Be tikrinimų vietoje, surengta trylikai SĮ skirtų praktinių seminarų apie DI taikymą kredito reitingams nustatyti ir sukčiavimo atvejams aptikti.

Vykdant skaitmeninę pertvarką, duomenys yra labai svarbūs tiek patiems bankams, tiek priežiūros institucijoms. ECB patobulino metinį duomenų apie skaitmeninimą ir novatoriškų technologijų taikymą rinkimo procesą, kad galėtų tiksliau įvertinti technologijas ir inovacijas. Šis duomenų rinkimas buvo dalis trumpalaikių priemonių, kurių ECB ėmėsi siekdamas papildyti iš reguliariai reikiamų priežiūrinių ataskaitų gaunamą informaciją. Tai tebebuvo pagrindinis duomenų šaltinis, leidžiantis įvertinti bankų pažangą skaitmeninės pertvarkos srityje, parodantis bankų skaitmeninimo veiklos, bendradarbiavimo technologijų srityje ir technologijų taikymo pokyčius. Surinktų duomenų analizė padėjo atrinkti taikymo atvejus ir bankus tolesniam vertinimui arba dalyvavimui praktiniuose seminaruose ir kitoje panašioje veikloje.

Laikydamasis tikslinio požiūrio, ECB taip pat atliko dvi horizontaliąsias analizes nagrinėdamas skaitmeninimą konkrečiose veiklos srityse. Tuo tikslu dvylikai SĮ surengti praktiniai seminarai apie skaitmeninius mokėjimus ir skaitmeninę mažmeninę veiklą. Be to, 2025 m. spalio 16 d. surengta BPM konferencija skaitmeninimo klausimais, kurioje priežiūros institucijų ir bankų atstovai keitėsi nuomonėmis apie skaitmenines strategijas, šių strategijų įgyvendinimą konkrečiose veiklos srityse, pavyzdžiui, mažmeninių paslaugų ir mokėjimų, taip pat apie DI raidą ir su tuo susijusią riziką.

1.3 Veiksminga ir efektyvi rizika grindžiama priežiūra

Nuo BPM sukūrimo 2014 m. bankų priežiūra reikšmingai pasikeitė. Pirmaisiais veiklos metais Europos bankų priežiūra buvo sutelkta į priežiūros praktikos suderinimą. Pastaraisiais metais pereinama prie lankstesnio modelio, pagal kurį veiksmingesni ir nuoseklesni rezultatai pasiekiami taikant mažiau sudėtingas, tačiau vis tiek griežtas metodikas ir lankstesnius procesus. 2023 m. ECB nustatė rizikos toleravimo sistemą, pagal kurią priežiūros institucijos pirmenybę gali teikti svarbiausioms rizikos sritims, lanksčiau nustatyti ir mažinti naują bei kylančią riziką.

2025 m. ECB parengė išsamią darbotvarkę, skirtą Europos bankų priežiūros efektyvumui, veiksmingumui ir orientavimuisi į riziką toliau didinti. Ši darbotvarkė, aptarta 2025 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Priežiūros supaprastinimas, atsparumo užtikrinimas“, apima keturias iniciatyvas. Pirma, 2025 m. buvo vykdoma 2024 m. pradėta SREP reforma – ji turėtų būti baigta 2026 m. (žr. 1.3.1 skirsnį)^[22]. Antra, pagal tolesniems priežiūros reformos etapams skirtą projektą SREP reformos tikslai buvo išplėsti, įtraukiant tokias sritis kaip sprendimų priėmimas, vidaus modelių patvirtinimas, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, su kapitalu susiję sprendimai, ataskaitų teikimas ir patikrinimai vietoje (žr. 1.3.2 skirsnį). Trečia, buvo pradėta speciali iniciatyva, skirta vienodai priežiūros kultūrai BPM toliau skatinti (žr. 1.3.3 skirsnį). Taip pat paminėtina ECB šiuo metu rengiama priežiūros veiksmingumo vertinimo sistema (žr. 1.3.4 skirsnį).

1.3.1 SREP reformos įgyvendinimas

Laikydamasi suteiktų įgaliojimų, ECB Bankų priežiūros tarnyba reguliariai vertina savo tiesiogiai prižiūrimų bankų finansinį patikimumą, vykdydama SREP. Reaguodamas į sparčiai kintančią rizikos aplinką, remdamasis nepriklausomų ekspertų vertinimu^[23] ir siekdamas padidinti SREP veiksmingumą, efektyvumą bei orientavimąsi į riziką, 2024 m. ECB pradėjo išsamią SREP reformą.

Pirmasis reformuoto SREP ciklas baigtas 2025 m. spalio mėn., o sprendimai priimti šešiomis savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais. Šis rezultatas tėra vienas iš konkretaus SREP reformos poveikio pavyzdžių, bet pažanga padaryta siekiant visų šešių reformos tikslų^[24], tai:

• Tikslingesnis rizikos vertinimas. Nuo 2023 m. ECB laikosi daugiamečio vertinimo principo ir atlikdamas vertinimus taiko rizikos toleravimo sistemą^[25]. 2025 m. atliktas 75 % SREP elementų daugiametis vertinimas, apėmęs ir bankų patronuojamąsias įmones.
• Geresnė priežiūros veiklos integracija. Siekdamos susidaryti išsamesnę nuomonę apie bankų riziką ir sumažinti dubliavimąsi, JPG dabar sistemiškiau remiasi savo patikrinimų vietoje, teminių peržiūrų ir kitų šaltinių įžvalgomis, ne tik metų pabaigos duomenimis. Be to, bankai anksčiau gauna jiems skirtą metinę priežiūrinio tikrinimo programą, o tai padeda jiems sklandžiau planuoti savo veiklą.
• Visapusiškas priežiūros priemonių rinkinio naudojimas. Dabar daugiau dėmesio skiriama tam, kad dialogas vyktų laiku, ir kad būtų taikomos reikiamo lygmens priežiūros priemonės^[26]. Pradėjus taikyti tolesnių priemonių pakopiškumo principą^[27], rengiant SREP sprendimus dėmesys sutelkiamas į didžiausias struktūrines ir rimčiausias problemas, o kiti nustatyti trūkumai šalinami visus metus.
• Geresnė komunikacija. Naujas SREP sprendimų formatas^[28] skatina konkretesnį dialogą su bankais, nes pagal supaprastintą formatą iš anksto išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai ir priežiūros klausimai.
• Stabilesnės metodikos. ECB siekia, kad priežiūros metodikos būtų stabilesnės ir labiau nuspėjamos. Metodikas, pavyzdžiui, 2 ramsčio reikalavimo metodiką^[29], atnaujinus, šios metodikos tampa paprastesnės ir patikimesnės.
• Geresnis IT sistemų ir duomenų analizės panaudojimas. Skaitmeninės priemonės padeda vykdyti duomenimis grindžiamą priežiūrą ir veiksmingai bendrauti su bankais; pavyzdžiui, bankai gali stebėti savo kokybinių priemonių būklę, o duomenis teikti tiesiogiai priežiūros institucijoms.

1.3.1.1 Pažangos stebėsena

Siekdama užtikrinti, kad SREP reforma duotų numatytos naudos, ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat stebi reformos poveikį siekiant pagrindinių tikslų. Vykdant šią stebėseną, remiamasi toliau tobulinamais ir tikslinamais šešių reformoje nurodytų tikslų rodikliais. Šiais rodikliais turėtų būti matuojamos galimybės per SREP laikytis daugiamečio vertinimo principo ir šio principo taikymo veiksmingumas, SREP sprendimų priėmimo ir priemonių trukmė bei aktualumas, skaitmeninių priemonių naudojimas siekiant realiuoju laiku stebėti tolesnius veiksmus dėl išvadų ir priemonių, taip pat tai, ar SREP priemonės taikomos ir apskritai ar SREP ciklas vykdomas laiku. Informacija apie šiuos rodiklius bus teikiama būsimose ECB priežiūros veiklos metų ataskaitose.

1.3.2 Tolesni priežiūros reformos etapai: priežiūros veiklos reforma peržengiant SREP ribas

2025 m. ECB kartu su NKI ėmėsi dar vienos plataus masto reformos ir pradėjo įgyvendinti projektą, skirtą tolesniems priežiūros reformos etapams (angl. next-level supervision project). Šio projekto tikslas – racionalizuoti ir supaprastinti pagrindinius priežiūros procesus, taip papildant SREP reformą. Ši reforma buvo parengta atsižvelgiant į kai kurių NKI, vykdančių Europos bankų priežiūrą pagal principą „iš apačios į viršų“, atliktą tyrimą ir iš bankų sektoriaus gautą informaciją.

Projektas apima toliau nurodytas pagrindines sritis.

1. Sprendimų priėmimas. ECB gerina savo priežiūros sprendimų, pavyzdžiui, susijusių su kompetencijos, tinkamumo vertinimo ir bendromis procedūromis, tokiomis kaip licencijų išdavimas bei kvalifikuotųjų akcijų paketų tvirtinimas, priėmimo efektyvumą, veiksmingumą ir orientavimąsi į riziką. Supaprastintas sprendimų priėmimas pagreitins prižiūrimų subjektų priežiūros procesus ir leis ECB sutelkti išteklius svarbiausiems aspektams. Supaprastinta sprendimų priėmimo tvarka turėtų būti pradėta taikyti nuo 2026 m. antrojo pusmečio, o vėliau, diegiant skaitmenines priemones, bus toliau tobulinama. Be to, 2026 m. pradžioje bus įgyvendinta paspartinta procedūra, skirta paprastam reikšmingos rizikos perleidimui pakeitimo vertybiniais popieriais srityje (žr. 2 intarpą).
2. Vidaus modeliai. Vidaus modelių priežiūros procesų supaprastinimas yra svarbus siekiant sumažinti bankų ir priežiūros institucijų darbo krūvį, susijusį su modelių esminių pakeitimų tvirtinimu. ECB pamažu diegia labiau rizika grindžiamus metodus modelių pakeitimų tvirtinimui apskritai ir modelių pakeitimams, atliekamiems ankstesniame proceso etape, todėl bankams nebereikia lygiagrečiai taikyti kelių modelių versijų. Šie pakeitimai bus įgyvendinami 2026 m.
3. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Jau ankstesniuose testavimo nepalankiausiomis sąlygomis cikluose ECB ėmėsi priemonių proporcingumui didinti, rizika labiau grindžiamų duomenų kokybės užtikrinimui diegti ir duomenų teikimo ciklų skaičiui sumažinti. ECB imasi tolesnių veiksmų siekdamas supaprastinti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pereidamas prie lankstesnių ir spartesnių metodų, supaprastindamas šablonus ir mažindamas bankų bei priežiūros institucijų išteklių poreikį. Šie pakeitimai bus įgyvendinti pradedant 2026 m. teminiu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir 2027 m. atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu.
4. Sprendimai, susiję su kapitalu. ECB nustato paspartintą procedūrą aiškiai apibrėžtų, mažos rizikos nuosavų lėšų sandorių patvirtinimui. Šia iniciatyva siekiama sutrumpinti tvarkymo laiką ir ji bus pradėta taikyti nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio. Toliau investuodamas į skaitmenines technologijas, ECB siekia, kad tvarkymo laikas paprasčiausiais atvejais sutrumpėtų iki dviejų savaičių.
5. Priežiūrinė atskaitomybė. ECB siekia supaprastinti ataskaitų teikimo procesą ir sumažinti bankų išlaidas, kartu palaikydamas renkamų duomenų kokybę ir aktualumą. 2025 m. ECB išplatino klausimyną, siekdamas surinkti sektoriaus pasiūlymus dėl ataskaitų teikimo sistemos supaprastinimo, o vėliau surengė praktinį seminarą. ECB taip pat peržiūrėjo „mažiausiai naudojamus šablonus“ ir sumažino esamus ataskaitų teikimo reikalavimus. Pavyzdžiui, atliekant 2026 m. trumpalaikį tyrimą, ataskaitų teikimo duomenų vienetai buvo sumažinti 18,5 %. 2026 m. ECB planuoja patikslinti ir patobulinti savo horizontaliuosius reikalavimų pateikti duomenis procesus ir prašymams dėl duomenų pakartotinio pateikimo nustatyti reikšmingumo ribos principą. Tolesni trumpalaikio vertinimo duomenų teikimo patobulinimai bus pradėti taikyti per 2027 m. SREP ciklą. ECB taip pat įgyvendina priemones, skirtas proporcingumo reikalavimams mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms griežtinti, įskaitant šių įstaigų sąvokos įtraukimą į ECB finansinės atskaitomybės (FINREP) reglamentą.
6. Priežiūra vietoje. ECB ir NKI susitarė 2026 m. įvairiais aspektais patobulinti patikrinimų vietoje procesą. Pavyzdžiui, peržiūrėtos ir supaprastintos vidaus ir išorės gairės dėl priežiūros vietoje, sutrumpintos tikrinimo ataskaitos, sustiprintas patikrinimo vietoje grupių darbo koordinavimas, jų misijos tapo trumpesnės ir tikslingesnės.

Kiekvienoje iš šių šešių darbo sričių savo vykdomai priežiūrai ECB vis dažniau pasitelkia skaitmenines priemones (jos taip pat vadinamos priežiūros technologijomis). Šioje srityje ECB pradeda įgyvendinti išsamų IT projektą (2026–2028 m.), kuriuo siekiama toliau skaitmeninti visus priežiūros procesus, įskaitant sprendimų priėmimo procedūras, geriau integruojant vidaus sistemas ir numatomą bendrą BPM portalą (žr. 5.2.1 skirsnį). ECB skaitmeninės infrastruktūros gerinimas ne tik padeda priežiūros institucijoms veiksmingiau ir efektyviau atlikti savo funkcijas, bet galiausiai yra naudingas prižiūrimiems subjektams, nes palengvina bendravimą, paspartina priežiūros užduočių vykdymą ir didina išteklių naudojimo efektyvumą.

1.3.2.1 Planuojamos papildomos iniciatyvos

2026 m. ECB pradės peržiūrėti savo priežiūros gaires ir kitus pranešimus, siekdamas didinti savo lūkesčių ir priežiūros metodų skaidrumą. Vienas iš šios peržiūros tikslų bus dar kartą pabrėžti, kad ECB gairėse nėra nustatomi privalomi reikalavimai, kurie būtų griežtesni už taikomus ES teisės aktus.

Be to, ECB peržiūrės proporcingumo principo taikymą mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) priežiūrai. Visų pirma bus peržiūrima MSĮ, įtrauktų į esamą mažų ir nesudėtingų įstaigų (MNSĮ) sistemą, grupė. Kartu bus nagrinėjami tokie aspektai kaip vertinimo pagal SREP dažnumas ir išsamumas, vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (angl. internal capital adequacy assessment process, ICAAP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas (angl. internal liquidity adequacy assessment process, ILAAP), taip pat viso sektoriaus testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

1.3.2.2 Įgyvendinimas ir tolesni veiksmai

Pagal projektą, skirtą tolesniems priežiūros reformos etapams, sutarti pakeitimai bus įgyvendinami 2026 m. ir vėlesniais metais, kartu ir toliau siekiant stiprinti bendrą priežiūros kultūrą (žr. 1.3.3 skirsnį). ECB stebės pažangą, padarytą įgyvendinant įvairias pagal visas reformas vykdomas iniciatyvas, ir apie šią pažangą praneš savo metinėse priežiūros veiklos ataskaitose.

1.3.3 BPM priežiūros kultūra

2025 m. vasario mėn. ECB priežiūros valdyba pradėjo priežiūros kultūros iniciatyvą^[31], siekdama sukurti platformą diskusijoms tokiomis temomis kaip SREP reforma (žr. 1.3.1 skirsnį) ir tolesniems priežiūros reformos etapams skirtas projektas (žr. 1.3.2 skirsnį). Šia daugiamete iniciatyva siekiama užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą tokių reformų ir projektų įgyvendinimą visoje Europos bankų priežiūros sistemoje, skatinant bendrą priežiūros kultūrą, atitinkančią tris pagrindinius strateginius tikslus.

• Rizika grindžiama priežiūra – prioritetas teikiamas reikšmingai rizikai, prisiimama atsakomybė už sprendimus ir imamasi ryžtingų veiksmų.
• Veiksminga ir efektyvi priežiūra – laiku pasiekiami rezultatai, greitai sprendžiamos problemos ir skatinamas nuolatinis tobulėjimas.
• Integruota priežiūra – bendradarbiaujama visoje Europos bankų priežiūros srityje, siekiant geresnių rezultatų kaip viena komanda.

Siekiant šių strateginių tikslų, buvo parengtas komunikacijos ir bendradarbiavimo stiprinimo, įgūdžių ir lyderystės ugdymo, dėmesio rizikai ir prioritetams bei veiklos efektyvumo didinimo veiksmų planas.

Šią daugiametę iniciatyvą ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendina kartu su NKI.

1.3.4 Priežiūros veiksmingumo vertinimas

Veiksminga priežiūra užtikrina, kad bankai laiku pašalintų trūkumus. ECB Bankų priežiūros tarnyba siekia nuolat didinti savo veiksmingumą, kurdama sąlygas priežiūros institucijoms greitai įvertinti riziką, nustatyti esminius trūkumus ir veiksmingiau naudoti priežiūros priemonių rinkinį bei įgaliojimus.

2025 m. ECB parengė priežiūros veiksmingumo vertinimo sistemą. Šioje sistemoje apibrėžtos metodikos, kurios gali būti taikomos atitinkamos priežiūros veiklos veiksmingumui vertinti, ypač jo priežiūros prioritetams įgyvendinti.

Vertinant priežiūros veiksmingumą, kyla tam tikrų natūralių kliūčių, pavyzdžiui, priežiūros veiklos rezultatai i) gali nebūti tiesiogiai matomi iš finansinių ar statistinių duomenų, ii) daryti uždelstą poveikį ir iii) gali būti veikiami išorės veiksnių, kuriems priežiūros institucija negali daryti įtakos. Todėl labai svarbu, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų tinkamai parengti nuo pat priežiūros veiklos pradžios. Planavimo etape JPG turėtų nustatyti aiškius tikslus, nurodydamos pageidaujamą poveikį prižiūrimiems subjektams, nustatyti, kaip šį poveikį galima įvertinti (bent iš dalies, naudojant konkrečius rodiklius), ir nustatyti atitinkamus duomenų reikalavimus.

Įvertinęs priežiūros veiksmingumą, ECB vėliau gali naudoti vertinimų išvadas nuolatiniam savo priežiūros veiklos tobulinimui, pavyzdžiui, spręsdamas, ar prioritetinis pažeidžiamumas buvo tinkamai sumažintas, ar reikia koreguoti tokio pažeidžiamumo mažinimo priežiūros strategiją. Šie vertinimai taip pat gali būti naudojami geriausiai praktikai ar metodams, taikomiems siekiant tam tikrų numatytų priežiūros rezultatų, formuoti.

Be to, ECB priežiūros veiksmingumo vertinimas galėtų būti naudingas bendraujant su ECB išorės suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Europos Parlamentu, juo būtų galima remtis ir bendro pobūdžio diskusijose dėl Europos bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės.

1.4 Tiesioginė SĮ priežiūra

1.4.1 Dokumentinė priežiūra

Vykdant tiesioginę kredito įstaigų priežiūrą, daugiausia dėmesio skiriama aktyviam rizikos nustatymui ir mažinimui siekiant užtikrinti, kad vis sudėtingesnėje ir dinamiškoje aplinkoje bankai būtų atsparūs ir tinkamai valdomi.

Dokumentinės priežiūros veiksmingumas užtikrinamas taikant integruotą ir koordinuojamą planavimo sistemą, kuri leidžia JPG tolygiai paskirstyti išteklius horizontaliosioms, susijusioms su konkrečiais bankais ir ad hoc priežiūros užduotims (taip pat žr. 1.4.1.2 skirsnį).

1.4.1.1 Proporcingumo principas

ECB Bankų priežiūros tarnyba savo priežiūros veiklai ir metodams taiko proporcingumo principą. Priežiūros apimtis ir intensyvumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip banko dydis, sisteminė svarba, rizikos profilis ir verslo modelio sudėtingumas.

Pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos daugiametį SREP metodą (žr. 1.3.1 skirsnį), bankų, kurių rizikos profiliai yra stabilūs ir mažiau sudėtingi, priežiūrinis tikrinimas gali būti atliekamas rečiau, o įstaigos, kurių rizika yra didesnė arba kurios yra svarbesnės sisteminiu požiūriu, turėtų būti vertinamos išsamiau.

Todėl už didesnes ir (arba) rizikingesnes SĮ atsakingos JPG paprastai per metus planuoja ir atlieka daugiau priežiūros veiksmų nei JPG, prižiūrinčios mažesnes ir (arba) mažiau sudėtingas įstaigas.

1.4.1.2 Priežiūros planavimo procesas ir priežiūros veikla

Priežiūros planavimo procese laikomasi nuoseklaus ir integruoto požiūrio, pagal kurį planuojant horizontaliąją veiklą, patikrinimus vietoje, vidaus modelių patikrinimus ir JPG priežiūros veiklą, vadovaujamasi priežiūros prioritetais.

Siekdami užtikrinti veiksmingą priežiūrą, ECB ir NKI glaudžiai bendradarbiauja planuodami savo veiklą ir tinkamai atsižvelgdami į priežiūros prioritetus, konkretiems bankams būdingą riziką ir rizikos toleravimo sistemą. Šis planavimas apima prižiūrimų subjektų, kurie dalyvaus šioje horizontaliojoje ir patikrinimų vietoje veikloje, imčių atranką. Vienas iš šio proceso rezultatų yra aukšto lygio darbo programa, kuri papildo JPG bendrą planavimo procesą.

Kiekvienais metais JPG planuojama priežiūros veikla nurodoma kasmetinėje priežiūros analizės programoje. Priežiūros planavimo procesas yra svarbi JPG bendravimo su prižiūrimu subjektu dalis. Iki metų pabaigos bankams pateikiamas supaprastintas veiklos planas – jame apibūdinama priežiūros veikla, pateisinanti prižiūrimų subjektų įtraukimą ar indėlį.

Įgyvendinus SREP reformą ir perėjus prie labiau integruotos daugiametės vertinimo sistemos, pagal pirmiau minėtą programą planuojama priežiūros veikla JPG leidžia gauti svarbios analitinės informacijos vertinimams pagal SREP atlikti (žr. 1.3.1 skirsnį).

Remiantis proporcingumo principu, dokumentinės priežiūros planuose numatomi tokie veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP), ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas) ir iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant veiklos planavimą priderinti prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatumų (pvz., banko verslo modelio ar valdymo struktūros analizė).

1.4.1.3 Priežiūros priemonės

Priežiūros priemonės yra vienas iš pagrindinių reguliarių patikrinimų vietoje ir dokumentinės priežiūros rezultatų^[32]. Jose nustatomi išsamūs veiksmai, kurių prižiūrimi subjektai turi imtis trūkumams pašalinti. JPG yra atsakingos už šių priemonių įgyvendinimą laiku ir veiksmingai. 2025 m. naujų priežiūros priemonių skaičius buvo mažesnis nei 2024 m. Svarbiausi priežiūros priemonių veiksniai buvo veikla vietoje: patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai (dažniausiai atliekami vietoje) sudarė beveik 63 % visų priemonių. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausias naujų priežiūros priemonių skaičius (42,5 %) buvo susijęs su kredito rizika ir vidaus valdymu (10,7 %) (žr. 2 pav.).

2 pav.

Priežiūros priemonės

a) Kiekvienais metais registruojamų priemonių skaičius

b) Naujos priemonės 2025 m. pagal veiklą	c) Naujos priemonės 2025 m. pagal rizikos kategoriją

1.4.1.4 Horizontalioji SREP analizė

2025 m. lapkričio 18 d. ECB paskelbė savo prižiūrimų subjektų apibendrintus 2025 m. SREP rezultatus. Tarp jų – informaciją apie SREP balų pokyčius, 2 ramsčio kapitalo reikalavimus bei rekomendacijas, kokybines priemones ir pasirinktų rizikos sričių analizę. ECB paskelbė 2026 m. konkretiems bankams taikomus 2 ramsčio kapitalo reikalavimus, įskaitant reikalavimus per didelio finansinio sverto rizikos problemai spręsti. Visi prižiūrimi subjektai sutiko, kad jų 2 ramsčio kapitalo reikalavimai ir jų sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimai būtų skelbiami.

Bendras SREP balas dar pagerėjo – iki 2,5 (2024 m. buvo 2,6): suprastėjo tik 6 % bankų balas, pagerėjo – 19 % bankų. Bendri kapitalo reikalavimai ir rekomendacijos vidutiniškai tebebuvo stabilūs ir sudarė 15,6 % pagal riziką įvertinto turto, o 2 ramsčio reikalavimų mediana, kuri iš esmės nepakito, palyginti su ankstesniais metais, buvo 2,3 %. Be to, vidutinės 2 ramsčio rekomendacijos sumažėjo nuo 1,3 iki 1,1 %, o 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad didesnę prognozuojamą kredito riziką, rinkos riziką ir operacinės rizikos nuostolius atsveria didelis 2024 m. sukauptas bendras pelnas. Tai lėmė apskritai mažesnį kapitalo sumažėjimą ir atitinkamai mažesnes 2 ramsčio rekomendacijas (žr. 1.1.1 skirsnį).

2025 m. SREP patvirtino, kad ECB prižiūrimi bankai tebebuvo apskritai atsparūs, o jų kapitalo ir likvidumo pozicijos – tvirtos. Tai pasiekti padėjo griežtas reguliavimas, veiksminga priežiūra ir išskirtinės fiskalinės bei pinigų politikos priemonės, kuriomis buvo reaguojama į neseniai įvykusius makroekonominius sukrėtimus, pavyzdžiui, COVID‑19 pandemiją, Rusijos karą prieš Ukrainą ir po to kilusią energetikos krizę. Tačiau aplinkos, kurioje veikia bankai, sąlygos darosi vis sudėtingesnės, įskaitant daugialypę geopolitinę riziką ir ekonominį neapibrėžtumą. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad bankai turėtų išsaugoti savo finansinį ir veiklos atsparumą, stiprinti savo verslo modelius ir tapti konkurencingesni, kad galėtų geriau remti Europos realiąją ekonomiką.

1.4.2 Priežiūra vietoje

Pagal BPM reglamentą, ECB prižiūrimų subjektų priežiūra apima dokumentinę priežiūrą ir priežiūrą vietoje, o šią priežiūrą derinant tarpusavyje siekiama užtikrinti išsamią bei kruopščią veiklos analizę. Priežiūra vietoje vykdoma atliekant patikrinimus vietoje (PV), t. y. išsamius rizikos, rizikos kontrolės priemonių ir valdymo tyrimus, arba vidaus modelių patikrinimus (VMP), t. y. išsamius vidaus modelių, taikomų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, vertinimus, ypač atsižvelgiant į metodikas, riziką, rizikos kontrolės priemones ir valdymą.

2025 m. SĮ pradėti 163 patikrinimai vietoje ir 77 vidaus modelių patikrinimai. 2025 m. atlikti patikrinimai vietoje apėmė tiek finansinę, tiek nefinansinę riziką. Tyrimų sritys buvo suderintos su ECB priežiūros prioritetais, taip užtikrinant, kad būtų atsižvelgta ir į konkrečias bankams aktualias problemas. Be to, 2025 m. ECB pradėjo grėsmėmis grindžiamą skverbimosi testavimą – tai yra nauja pareiga, numatyta SVAA 26 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. atlikti vidaus modelių patikrinimai daugiausia apėmė tokias sritis kaip reikšmingi modelio pakeitimai dėl reguliarios modelių priežiūros ir su ankstesniais vidaus modelių patikrinimais susijusių įsipareigojimų įvykdymas.

2025 m. liepos mėn. ECB atnaujino savo Vidaus modelių gaires, siekdamas jas labiau suderinti su KRR III pakeitimais, tiksliau išdėstyti, kaip ECB aiškina reguliavimo reikalavimus, ir atsakyti į sektoriaus atstovų prašymus pateikti gaires, pavyzdžiui, dėl mašininio mokymosi naudojimo vidaus modeliuose. Gairėse taip pat paaiškinti tam tikri dalykai, į kuriuos ECB atkreipė dėmesį atlikdamas vidaus modelių patikrinimus.

3 pav.

2023, 2024 ir 2025 m. surengti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai

(patikrinimų skaičius)

ECB vykdomos priežiūros vietoje veikla ir rezultatai taip pat aprašyti priežiūros naujienlaiškyje^[33].

1.4.2.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados pagal rizikos tipus

Apskaičiuojant reguliuojamąjį kapitalą (1 ramstis), pagrindinės išvados buvo susijusios su i) netinkamu rizikos koeficientų priskyrimu pozicijoms, ii) netinkamai nustatytomis kredito rizikos mažinimo priemonėmis ir iii) nepakankama kapitalo reikalavimų, visų pirma susijusių su kredito rizika, apskaičiavimo proceso kontrolės sistema.

Vertinant vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (ICAAP), svarbiausios išvados atskleidė i) nepakankamai patikimas, nenuoseklias, pernelyg optimistines ir netinkamai įgyvendinamas vidaus kapitalo kiekybinio vertinimo metodikas bei prielaidas ir ii) trūkumus testuojant įstaigas nepalankiausiomis sąlygomis, atsirandančius dėl netinkamo dažnumo ir nepakankamos normatyvinių ir ekonominių perspektyvų aprėpties.

Vertinant kredito riziką, nustatyta reikšmingų trūkumų bankams siekiant tiksliai kiekybiškai įvertinti numatomus kredito nuostolius dėl veiksnių paskolų. Visų pirma, atliekant patikrinimus vietoje vis dar buvo nustatytas reikšmingas poreikis tobulinti labai padidėjusios bankų kredito rizikos sistemas. Dėl šių trūkumų kilo nepakankamo 2 rizikos lygio paskolų perklasifikavimo rizika ir galimo nepakankamo vertės sumažėjimo įvertinimo rizika. Taip pat buvo pastebėta trūkumų, susijusių su bankų numatomų kredito nuostolių modeliuose naudojamų įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir nuostolių dėl įsipareigojimų nevykdymo parametrų įvertinimu ir kalibravimu. Kai kuriems bankams buvo sunku nustatyti pablogėjusį sandorio šalies kreditingumą, o problemų kėlė stebėsenos, pavyzdžiui, įkaito vertinimo procesai ir ankstyvojo perspėjimo sistemos.

Taip pat nustatyta vidaus valdymo trūkumų, įskaitant silpną vidaus kontrolę, netinkamas rizikos valdymo sistemas ir paskolų suteikimo procesus. Tebebuvo iššūkių nustatant įsipareigojimų neįvykdymo atvejus pagal tikėtino kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo požymių sistemą. Tokia situacija susiklostė dėl prastos taikomų požymių kokybės ir netinkamo sistemos įgyvendinimo. Šie sunkumai parodė, jog tam, kad būtų laikomasi reguliavimo standartų, reikia griežtinti rizikos valdymo ir kredito stebėsenos praktiką.

Vertinant likvidumo riziką, didžiausių trūkumų nustatyta reguliavimo ataskaitų teikimo, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo srityse. Taip pat nustatyta didelių trūkumų, susijusių su finansavimo plano, finansavimo nenumatytais atvejais plano ir likvidumo rizikos strategijos neatitikimais. Kiti nustatyti trūkumai buvo susiję su likvidumo rizikos valdymo organizacinės sistemos spragomis, įskaitant vidaus valdymo, rizikos strategijos ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų rengimo trūkumus.

Vertinant palūkanų normos riziką ir kredito maržos riziką bankinėje knygoje (IRRBB ir CSRBB), nustatyta didelių IRRBB vertinimo ir valdymo trūkumų, pavyzdžiui, netinkamos modeliavimo prielaidos, nepakankamas formalizavimas, prastai parengtos IRRBB strategijos, pasenę duomenys, prastos IT arba modelių rizikos sistemos. Kiti nustatyti dideli trūkumai buvo susiję su nepakankamu valdymo organų dalyvavimu apibrėžiant ir stebint IRRBB rizikos procesus, kuriant CSRBB valdymo sistemas.

Rinkos rizikos srityje didžiausi nustatyti trūkumai buvo susiję su vertinimo rizika, vidaus valdymu, rizikos valdymu ir sandorio šalies kredito rizika. Išvadose dėl vertinimo rizikos pabrėžti prudencinių ir apskaitos koregavimo, nepriklausomo kainų tikrinimo ir atidėto pelno pripažinimo srityse. Trūkumų taip pat nustatyta vidaus valdymo, limitų sistemų ir prekybos bei bankinių knygų tvarkymo praktikos srityse. Atlikus sandorio šalies kredito rizikos patikrinimus, nustatyta trūkumų pagrindinių rodiklių modeliavimo ir patvirtinimo (pvz., galimoms būsimoms pozicijoms ar testavimui nepalankiausiomis sąlygomis), limitų stebėsenos ir įkaito valdymo srityse. Pasirengimo esminei prekybos knygos peržiūrai srityje nustatyta tiek kokybinių, tiek kiekybinių problemų, įskaitant problemas dėl neaiškiai apibrėžtų pareigų ir atsakomybės, su veiklos funkcijų perdavimu susijusius sunkumus, nepriklausomo patvirtinimo nebuvimu ir metodiniais trūkumais.

Vidaus valdymo ir su juo glaudžiai susijusiose srityse nustatyta šių trūkumų: i) rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo trūkumų dėl netinkamų vidaus valdymo sistemų, duomenų struktūros ir IT infrastruktūros, turėjusių įtakos duomenų tikslumui ir vientisumui, ii) trūkumų, susijusių su visų vidaus kontrolės funkcijų nepriklausomumu, veiklos apimtimi ir ištekliais bei iii) trūkumų vertinant veiklos funkcijų, ypač IT paslaugų, perdavimo riziką (žr. toliau).

Kalbant apie verslo modelius ir pelningumą, itin didelių trūkumų nustatyta pelningumo veiksnių valdymo, strategijos įgyvendinimo, produktų kainodaros sistemų, metodikų ir stebėsenos, sąnaudų paskirstymo, verslo plano prielaidų ir finansinių prognozių srityse. Skaitmeninės pertvarkos srityje buvo nustatyti panašūs trūkumai, kaip per ankstesnius patikrinimus vietoje.

Per klimato ir aplinkos rizikos patikrinimus vietoje nustatyta, kad bankai nepakankamai nustatė riziką, neanalizavo jos reikšmingumo ir nepateikė tikslių norimos prisiimti rizikos ataskaitų. Kiti dažni nustatyti trūkumai – klimato rizikos veiksniai nebuvo įtraukti į kredito rizikos valdymo procesą, valdymo organo vykdomą priežiūrą ar duomenų sistemą.

Dėl IT rizikos pažymėtina, kad daugiausia trūkumų ir vėl nustatyta IT ir kibernetinio saugumo valdymo srityje, ypač susijusių su duomenų apsauga ir gebėjimu aptikti grėsmes. Kaip ir ankstesniais metais, didelių trūkumų nustatyta IT veiklos funkcijų perdavimo ir trečiųjų šalių keliamos IT rizikos valdymo srityse. Šios problemos kelia didelę riziką veiklos tęstinumui, ypač sparčių geopolitinių pokyčių sąlygomis^[34]. Taip pat nustatyta didelių trūkumų IT rizikos valdymo ir IT vidaus valdymo srityse. Nustatyti trūkumai dažnai buvo susiję su rizikos nustatymu ir vertinimu bei valdymo organo vaidmeniu vykdant priežiūros pareigas^[35].

Apibendrinant pažymėtina, kad, nepaisant apskritai patobulinto rizikos valdymo, patikrinimų metu nustatyta reguliavimo reikalavimų pažeidimų ir rizikos įvertinimo klaidų. Reikšmingi trūkumai kiekybinio rizikos vertinimo, vidaus valdymo ir vidaus kontrolės srityse parodė, kad, siekiant nuolatinio geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis užtikrinti bankų sektoriaus atsparumą, reikia imtis tolesnių veiksmų.

1.4.2.2 Pagrindinės vidaus modelių patikrinimų išvados

Atliekant vidaus modelių patikrinimus, vertinama, ar vidaus modeliai, kuriuos bankai taiko savo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, atitinka teisinius ir reguliavimo reikalavimus. Vidaus modelių patikrinimai gali būti inicijuojami banko prašymu, pavyzdžiui, pirminio modelio patvirtinimo, esminių modelių pakeitimų, modelio išplėtimo, modelio diegimo, nuolatinio dalinio naudojimo ar grįžimo prie mažiau sudėtingų modelių metodų atvejais, arba juos gali inicijuoti ECB.

Daugiau kaip 90 % 2025 m. atliktų vidaus modelių patikrinimų buvo inicijuoti gavus bankų prašymus įvertinti modelio pakeitimus, pirminius modelio patvirtinimus arba modelio išplėtimus. Kaip ir 2024 m., ECB inicijavo apie 5 % vidaus modelių patikrinimų. ECB taip pat gavo ir įvertino daugybę prašymų grįžti prie mažiau sudėtingų metodų. Šie prašymai atitiko platesnes vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti vidaus modelių tvarką, atsižvelgiant į išsamesnius ir griežtesnius standartus, nustatytus tiek EBI taisyklėse, tiek ES reglamentuose, ypač tvarką, taikomą mažesniems portfeliams ir (arba) tais atvejais, kai turima nedaug reprezentatyvių duomenų.

2025 m. atlikti vidaus modelių patikrinimai atskleidė keletą trūkumų: per kiekvieną vidaus modelių patikrinimą nustatyta vidutiniškai 16 trūkumų, iš jų beveik pusė buvo labai dideli^[36].

Vertinant tik procedūrinius aspektus, susijusius su vidaus reitingais pagrįstais modeliais kredito rizikai, maždaug du penktadaliai trūkumų buvo labai dideli. Iš jų daugiau nei pusė buvo susiję su IT infrastruktūros, dokumentavimo ir reitingų skyrimo proceso trūkumais. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo modeliavimo srityje nustatyta didelių trūkumų dalis buvo maždaug tokia pati (du penktadaliai). Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės modeliavimo srityje beveik du trečdaliai didelių trūkumų buvo susiję su rizikos kiekybiniu įvertinimu ir reitingų sistemos struktūra, o nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo modeliavimo srityje maždaug pusė didelių trūkumų buvo susiję su rizikos kiekybiniu įvertinimu ir reitingų sistemos struktūra. Tose srityse, kuriose buvo daug didelių trūkumų, peržiūrėtame Vidaus modelių vadove ECB pateikė papildomų paaiškinimų.

Ataskaitiniu laikotarpiu baigtas vienas rinkos rizikos tyrimas, atsižvelgiant į tai, kad dėl esminės prekybos knygos peržiūros bus taikomi nauji reikalavimai. Didžiausi nustatyti trūkumai buvo susiję su kai kuriais naujojo metodo elementais.

Atlikti keli nauji tyrimai siekiant įvertinti standartizuotą kredito vertinimo koregavimo metodą, pradėtą taikyti pagal 2025 m. sausio mėn. įsigaliojusį naują reglamentą ir apimantį naują pozicijų modelį, kurį tvirtina priežiūros institucija. Nustatyti trūkumai daugiausia buvo susiję su taikymo sritimi, skaičiavimais, duomenų kokybe ir tvarkymu.

Sandorio šalies kredito rizikos srityje pagrindiniai trūkumai buvo susiję su esminiais modelio išplėtimais įtraukiant pagrindinių nuosavybės vertybinių popierių tarpininkų teikiamas paslaugas. Tais atvejais dauguma problemų kilo dėl to, kad sandorio šalies kredito rizikai buvo taikomas vertės pokyčio rizikos skaičiavimo metodas, kuris iš pradžių buvo sukurtas rinkos rizikai, ir buvo susijusios su trūkumais modeliuojant reikšmingus rizikos pozicijos pokyčius, įskaitant jų rizikos veiksnius, su grįžtamuoju patikrinimu bei kainodaros vertinimu.

1.4.3 Esminė prekybos knygos peržiūra

Esminė prekybos knygos peržiūra yra vienas pagrindinių peržiūrėtos sistemos „Bazelis III“ sudedamųjų dalių. Ją sudaro esminė 1 ramsčio kapitalo reikalavimų dėl rinkos rizikos peržiūra, grindžiama 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės metu įgyta patirtimi. Peržiūros tikslas – sumažinti panašių įvykių tikimybę ir poveikį ateityje. Visų pirma, nustatomos griežtesnės į prekybos knygą įtraukiamo arba neįtraukiamo turto klasifikavimo taisyklės, alternatyvusis standartizuotas metodas, kuris yra jautresnis rizikai, bet ir sudėtingesnis nei dabartinis standartizuotas metodas, ir papildomi vidaus modelių taikymo reikalavimai.

Dėl didelio neapibrėžtumo, susijusio su sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimu kitose jurisdikcijose, kurioms taikomos Bazelio bankų priežiūros komiteto taisyklės, Europos Komisija, vadovaudamasi 2025 m. birželio 12 d. Deleguotuoju reglamentu^[37], atidėjo šių prekybos knygos standartų taikymą ES vieniems metams – iki 2027 m. sausio 1 d. 2025 m. lapkričio 6 d. Komisija pradėjo tikslines konsultacijas (jos baigėsi 2026 m. sausio 6 d.) dėl politikos galimybių sušvelninti neigiamą poveikį ES bankų kapitalui trejus metus – iki 2029 m.^[38]

2025 m. ECB ėmėsi tolesnių veiksmų dėl tikslinės dokumentinės priežiūros ir kelių PV bei VMP išvadų, išanalizuodamas ir palygindamas bankų taisomųjų veiksmų planus. Be to, atliekant kai kuriuos PV alternatyviojo standartizuoto metodo įgyvendinimui įvertinti, nustatyta su konkrečiais bankais susijusių pagrindinių skaičiavimų, veiklos procesų, duomenų valdymo trūkumų, pavyzdžiui, apskaitos problemų, trukdančių tinkamai įvesti jautrumo rodiklius, taip pat antro ir trečio lygmens kontrolės įtraukimo trūkumų, pavyzdžiui, tai, kad neišsamiai patvirtinami jautrumo rodikliai arba neatliekamos vidaus audito peržiūros. Nustatyta tiek kokybinių, tiek kiekybinių problemų, įskaitant neaiškiai apibrėžtas pareigas ir atsakomybę, veiklos funkcijų perdavimo sunkumus, nepriklausomo patvirtinimo nebuvimą, taip pat neatitikimus atliekant skaičiavimus pagal alternatyvųjį standartizuotą metodą, pavyzdžiui, netinkamai įvertintas finansinių priemonių su pasirinkimo teise kreives ir metodinius trūkumus, be kita ko, neteisingą kai kurių rizikos veiksnių priskyrimą grupėms taikant jautrumu grindžiamus metodus arba netinkamą nominaliųjų verčių apskaičiavimą nustatant likutinės rizikos priedą. Veiklos vykdymo srityje bankams kilo sunkumų, susijusių su duomenų valdymu, ypač su didelės apimties bei išsamių duomenų kokybe ir prieinamumu, technologijų infrastruktūra, o dėl skirtumų tarp jurisdikcijų kilo sunkumų, susijusių su norminių aktų aiškinimu ir nuoseklumu. Nepaisant galimybės taikyti alternatyvų standartizuotą metodą, bankams taip pat kilo sunkumų, susijusių su skaičiavimų sudėtingumu, nes, pavyzdžiui, pagal jautrumu grindžiamą metodą reikalaujama skaičiuoti tris skirtingus rodiklius.

Pirmi du alternatyvaus standartizuoto metodo patikrinimai vietoje atlikti 2023 m., dar vienas – 2024 m., o kiti keturi – 2025 m. Be to, be vykdomos priežiūros, 2026 m. planuojama surengti dar šešis tokio paties pobūdžio patikrinimus vietoje, kad būtų užtikrinta sklandi esminė prekybos knygos peržiūra.

1.4.4 Ne ES bankų priežiūra

2025 m. ECB prižiūrėjo keturiolika euro zonoje veikiančių ne ES bankų patronuojamųjų įmonių. Šie subjektai kartu valdo 1,9 trln. eurų vertės turtą, arba 7 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo turto, ir atlieka svarbų vaidmenį ES finansų sistemoje bei realiojoje ekonomikoje kaip verslo ir investicinės bankininkystės produktų tiekėjai. Jų bendra prekybos knygos vertė sudarė 815 mlrd. eurų, o tai sudaro 19 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo prekybos finansinio turto. Jų saugomo turto vertė 2025 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 17 trln. eurų – 38 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo saugomo turto.

2025 m., baigiant įgyvendinti su „Brexit‘u“ susijusius tikslinius verslo modelius, ne ES bankų įtaka Europoje šiek tiek padidėjo, palyginti su 2024 m. Šis etapas reiškė, kad šios įstaigos perėjo į stabilesnį ir brandesnį veiklos etapą. Todėl ECB priežiūros dėmesys, po „Brexit‘o“ pirmiausia skirtas tokioms sritims kaip bankų verslo modelių, jų vidaus valdymo tvarkos, ryšių su patronuojančiosiomis įmonėmis vertinimas ir fiktyvių struktūrų prevencija, buvo labiau sukonkretintas ir nukreiptas į konkrečias rizikas bei atskirų įstaigų ypatumus.

Vienas iš pagrindinių ECB prioritetų tebėra užtikrinti, kad reguliavimo ir priežiūros standartai, taikomi ne ES bankams, būtų nuosekliai taikomi visiems subjektams. Todėl priežiūros institucijos, nagrinėdamos bendras temas, ypač tose srityse, kuriose įtakos turi patronuojamųjų įmonių dydis arba stipri grupės (tarpusavio) priklausomybė, pavyzdžiui, verslo modelių atsparumo, rizikos duomenų sumavimo, rizikos ataskaitų teikimo, veiklos atsparumo sistemų, atkūrimo planų vertinimo, taip pat geopolitinės rizikos valdymo srityse, ir toliau laikėsi suderintos metodikos.

ECB toliau vykdė įgyvendinimo planų, parengtų atlikus dokumentinę analizę, vykdymo stebėseną (žr. ECB priežiūros veiklos 2023 metų ataskaitos 2 intarpą). ECB taip pat toliau bendradarbiavo su ne ES bankais dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos 21c straipsnio ir numatomo nacionalinio lygmens reikalavimų įgyvendinimo pasekmių. Nuo 2027 m. sausio 11 d. bus reikalaujama, kad trečiųjų valstybių bankų grupės, vykdydamos su indėlių priėmimu, skolinimu ir garantijų teikimu susijusią veiklą, būtų įsteigusios padalinius ES teritorijoje. Tai turėtų lemti reikšmingą turto padidėjimą ir tolesnius ne ES bankų verslo modelių pokyčius, dėl kurių prireiks aktyvesnio priežiūros institucijų įsitraukimo, ypač dėl didesnės veiklos ir rizikos profilių įvairovės.

1.5 ECB vykdoma netiesioginė MSĮ priežiūra ir priežiūros stebėsena

1.5.1 MSĮ sektoriaus struktūra

2025 m. trečiąjį ketvirtį MSĮ skaičius sumažėjo iki 1 828 subjektų aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, 2024 m. pabaigoje buvo 1 864 MSĮ. 77 % visų Europos MSĮ yra įsikūrusios Vokietijoje ir Austrijoje. 2025 m. MSĮ sektoriaus pokyčius lėmė 49 susijungimai, daugiausia Vokietijoje. Be to, panaikintos aštuonios ir suteiktos šešios naujos licencijos.

MSĮ sektoriaus įstaigos taiko įvairius ir kartais labai specializuotus verslo modelius, tačiau didžiausią jų dalį, apie 61 % sektoriaus, ir toliau sudarė mažmeninių ir vartojimo kreditų teikėjai. Dažnai tai – regioniniai taupomieji arba kooperatiniai bankai, kurių daugelis yra institucinių užtikrinimo sistemų nariai.

Nors bendras MSĮ skaičius mažėja, šis sektorius ir toliau sudarė svarbią viso euro zonos bankų sektoriaus dalį – jam tenka maždaug 15 % viso bankų turto, neįskaitant finansų rinkos infrastruktūros subjektų, turinčių banko licencijas. MSĮ turtas sudaro labai skirtingą įvairių šalių bendro bankų turto dalį, o tai rodo euro zonos šalių struktūrinius skirtumus. Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Maltoje MSĮ turtas sudarė daugiau kaip trečdalį viso vidaus bankų sektoriaus turto, o daugumoje kitų šalių MSĮ sektorius yra palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje jo turtas sudaro atitinkamai tik 3,7, 1,5 ir 5,1 % viso bankų turto.

4 pav.

MSĮ verslo modelių klasifikacija

(procentais)

1.5.2 Tam tikra priežiūros veikla

Svarbus MSĮ priežiūros uždavinys yra skatinti aukštus ir nuoseklius MSĮ priežiūros standartus visoje Europos bankų priežiūros sistemoje. Vienas iš pagrindinių uždavinių šiuo atžvilgiu pastaraisiais metais buvo neveiksnių paskolų tvarkymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad neveiksnių paskolų dalis MSĮ paskolų portfelyje pastaruoju metu vėl didėja. Nemažai daliai MSĮ ir toliau kilo sunkumų, susijusių su seniau susikaupusiomis ir jų apskaitos sistemose daug metų esančiomis neveiksniomis paskolomis, dėl kurių gali atsirasti papildomų nuostolių ir būti ribojamas bankų pajėgumas teikti naujas paskolas. Todėl ECB, bendradarbiaudamas su NKI, parengė naujas gaires^[39], kuriose išdėstė bendrą požiūrį į priežiūrinius lūkesčius dėl seniau susikaupusių neveiksnių paskolų padengimo. Ši iniciatyva įgyvendinta remiantis per kelerius metus sukaupta patirtimi, SĮ taikant panašią metodiką, tik MSĮ atveju laikantis didesnio proporcingumo.

Kitos iniciatyvos, skirtos šiems aukštiems ir nuosekliems MSĮ priežiūros standartams skatinti, i) IRT rizikos mažinimas, pavyzdžiui, SVAA įgyvendinimas ir IRT rizikos stebėsenos priemonių kūrimas; ii) bendrų metodų, skirtų tam tikrų verslo modelių ypatybių ar rizikos, pavyzdžiui, FinTech ir didelės finansavimo kanalų koncentracijos, priežiūrai, kūrimas; iii) kontaktinės grupės, kurioje dalyvautų ECB ir keleto NKI atstovai ir kuri būti skirta MSĮ su klimatu bei gamta susijusios rizikos priežiūros praktikos tobulinimui, įsteigimas. Be to, rengtos įvairios MSĮ lyginamojo vertinimo analizės, pavyzdžiui, vykdyta reguliari kredito rizikos stebėsena, rengta SREP lyginamoji analizė, IRRBB horizontalioji analizė, vykdyta mišrių institucinių užtikrinimo sistemų stebėsena ir nustatomos MSĮ, kurių pagrindinė veikla sparčiai auga. Nustačius didelių trūkumų ar rizikos, šios iniciatyvos gali lemti tolesnius NKI ar ECB veiksmus.

Be priežiūros standartų suderinimo, svarbią priežiūros funkcijos dalį ir toliau sudarė priežiūros procesai ir skatinimas taikyti bendrus metodus. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. pradėtas ir 2026 m. toliau įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – įvertinti ir toliau tobulinti priežiūros metodus, taikomus įgyvendinant MSĮ priežiūros išvadas ir priemones.

2025 m. MSĮ priežiūros institucijos ypač daug dėmesio skyrė mažesnių bankų problemų, susijusių su didėjančiais reguliavimo reikalavimais, peržiūrai ir sprendimui. Sprendžiant proporcingumo klausimus, dėmesys buvo pirmiausia sutelktas į mažas ir nesudėtingas įstaigas. Šis darbas bus tęsiamas ir 2026 m., o jo tikslas – didinti priežiūros praktikos proporcingumą, nesilpninant MSĮ sektoriaus atsparumo.

1.5.3 Horizontalusis darbas, susijęs su MSĮ testavimu nepalankiausiomis sąlygomis

2025 m. ECB ir NKI ėmėsi specialių tolesnių veiksmų dėl 2022 m. atliktos nacionalinės priežiūrinio MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos peržiūros, užbaigdamas rinkti kiekybinę informaciją apie naujausius suvestinius MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir keletą susijusių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rodiklių.

Siekdami pasidalyti žiniomis, įgytomis atliekant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, ECB ir NKI reguliariai rengė praktinius seminarus apie geriausią praktiką, tam tikrus metodinius aspektus ir taikytinas priežiūros priemones.

1.6 ECB makroprudenciniai uždaviniai

ECB makroprudencinė politika yra labai svarbi siekiant nuosekliai ir veiksmingai spręsti sisteminės rizikos problemas visoje euro zonoje. Vykdydamas priežiūros veiklą ir kitas panašias funkcijas, ECB nagrinėja, kokių priemonių imasi nacionalinės institucijos, siekdamas užtikrinti, kad atskiros valstybės narės ir visa Europos Sąjunga būtų gerai pasirengusios atremti ekonominį neapibrėžtumą ir riziką finansiniam stabilumui.

2025 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam pavestus makroprudencinius uždavinius, aktyviai bendradarbiavo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Kaip ir ankstesniais metais, ECB gavo ir įvertino atitinkamų nacionalinių institucijų pranešimus apie makroprudencinės politikos taikymą. Šie pranešimai teikti apie sprendimus dėl anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) nustatymo, pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymo ir kapitalo vertinimo, taip pat dėl kitų makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo ir griežtesnių rizikos koeficientų, taikomų bankų nekilnojamojo turto pozicijoms^[40].

2023 ir 2024 m. kelios nacionalinės institucijos nustatė ar padidino ciklinį arba struktūrinį kapitalo rezervą. Ši tendencija tęsėsi ir 2025 m., todėl visos bankų sąjungos makroprudencinės institucijos buvo paskelbusios arba įgyvendinusios tam tikros formos atlaisvinamo rezervo reikalavimą, o dešimt šalių buvo patvirtinusios vadinamosios teigiamos neutralios AKR normos, t. y. teigiamos AKR normos, kai ciklinė sisteminė rizika dar nėra padidėjusi, įgyvendinimo politikos sistemas. Nacionalinės institucijos taip pat nustatė 125 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir šiems bankams nustatė kapitalo rezervo normas. Šios rezervo normos atitiko O‑SII kapitalo rezervo apatinės ribos nustatymo metodiką, kurią 2024 m. gruodžio mėn. paskelbė Valdančioji taryba^[41] ir kurią taikant atsižvelgiama į O‑SII sisteminę svarbą visai bankų sąjungai.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai dalyvavo Europos sisteminės rizikos valdybos darbe keliose srityse. Tarp jų – reguliarių ES finansų sistemos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimų, ES finansų sistemos atsparumo palūkanų normų pokyčiams vertinimo, sisteminės rizikos kriptoturto sektoriuje analizės srityse, taip pat jos darbe pakeitimo vertybiniais popieriais ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių srityje.

1.7 2026–2028 m. rizika ir priežiūros prioritetai

Priežiūros prioritetai parodo, kaip ECB Bankų priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į esamą rizikos aplinką, remdamasi į ateitį orientuota informacija, pavyzdžiui, makrofinansinėmis prognozėmis, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu rezultatais bei priežiūros veiklos metu nustatytų reikšmingų trūkumų ištaisymo būkle, vertina prižiūrimų subjektų pagrindinę riziką ir pažeidžiamumą.

Euro zonos bankų sektoriui kol kas pavyko atremti padidėjusius geopolitinius ir kitus struktūrinius ekonominius iššūkius, kylančius dėl įvairių įvykių pasaulyje: įvairiose pasaulio dalyse, įskaitant Europą, vykstančių karų bei konfliktų ir neseniai paaštrėjusios pasaulinės prekybos įtampos, kurie visi lėmė didelį finansų rinkų nestabilumą ir temdė makrofinansines perspektyvas. Nors finansiniai ir prudenciniai rodikliai patvirtino, kad euro zonos bankų sektorius apskritai yra atsparus, kaip parodė ir 2025 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu (žr. 1.1.1 skirsnį), galimų nepalankių veiksnių, atsirandančių dėl šių išorės iššūkių, reikšmingas poveikis bankų sektoriuje dar nepasireiškė ir lėtesnio augimo rizika dėl užsitęsusio didelio neapibrėžtumo tebėra didelė.

Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba tikslingai pakoregavo savo 2026–2028 m. priežiūros prioritetus, kartu pakartodama raginimą bankams ir toliau būti budriems ir užtikrinti apdairų ir patikimą rizikos valdymą tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiais. Taigi 2026–2028 m. priežiūros prioritetais pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad bankai ir toliau būtų atsparūs geopolitiniams rizikos veiksniams ir makrofinansiniam neapibrėžtumui, dėmesį pirmiausia sutelktų į apdairumą prisiimant riziką ir patikimus kredito standartus, nuoseklų KRR III įgyvendinimą ir apdairų su klimatu ir gamta susijusių rizikos veiksnių valdymą (1 prioritetas). Pagal 2 prioritetą siekiama užtikrinti tvirtą veiklos atsparumą ir IRT gebėjimus, įskaitant atitiktį naujiems SVAA reikalavimams ir trūkumų, susijusių su rizikos ataskaitų teikimo gebėjimais ir atitinkamomis informacinėmis sistemomis, šalinimą laiku.

Pagal 2 prioritetą ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją, o joje daugiausia dėmesio skiriama prižiūrimų subjektų skaitmeninėms (ir su DI susijusioms) strategijoms, vidaus ir rizikos valdymui, siekiant nustatyti struktūrines tendencijas ir rizikos veiksnius, formuojančius bankų sektoriaus ateitį. Todėl 2026 m. priežiūros institucijos ketina kai kuriais iš šių pagrindinių klausimų tikslingai bendradarbiauti su bankais. Išsamesnė informacija pateikiama interneto svetainės skiltyje 2026–2028 m. priežiūros prioritetai.

2 Leidimai, tinkamumo ir kompetencijos vertinimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Svarbos vertinimai

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu^[42], 2025 m. lapkričio mėn. atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų^[43]. Jis buvo papildytas ad hoc svarbos vertinimais, kurie buvo atlikti pasikeitus grupių struktūroms ir po kurių priimtas 51 sprendimas dėl svarbos.

Atsižvelgiant į tai, nuo 2026 m. sausio 1 d. prie svarbių priskirta 112 įstaigų^[44].

Atlikus metinį 2025 m. vertinimą, padaryti toliau nurodyti pakeitimai.

Be to, įvyko grupių struktūrų pokyčių, turėjusių įtakos prižiūrimų svarbių subjektų skaičiui.

Taip pat įvyko toliau nurodyti grupių struktūrų pokyčiai, neturėję įtakos prižiūrimų svarbių subjektų skaičiui.

Prižiūrimų subjektų sąrašas dažnai atnaujinamas ir skelbiamas ECB bankų priežiūros interneto svetainėje.

2.1.2 Turto kokybės peržiūros

Atliekant turto kokybės peržiūras, siekiama užtikrinti, kad bankai, kurie yra arba bus tiesiogiai prižiūrimi ECB, būtų pakankamai kapitalizuoti. Turto kokybės peržiūrų metodika nustatyta specialiame vadove^[45].

2025 m. ECB baigė Austrijos banko „Raiffeisen-Holding Niederösterreich-Wien reg.Gen.m.b.H.“ turto kokybės peržiūrą. Dviejų Vokietijos bankų – „LBS Landesbausparkasse Süd“ ir „Wüstenrot Bausparkasse Aktiengesellschaft“ – turto kokybės peržiūros turėtų būti baigtos 2026 m. pradžioje. 2025 m. birželio mėn. ECB pradėjo dviejų bankų – Vokietijos „KfW Beteiligungsholding GmbH“ ir Nyderlandų „Promontoria 19 Coöperatie U.A.“ – turto kokybės peržiūras. Kiekvienas iš penkių vertintų bankų atitiko dydžio kriterijų, kad galėtų būti tiesiogiai prižiūrimi ECB.

2.1.3 Didelio poveikio MSĮ

Dėl didelio MSĮ skaičiaus, taip pat dėl jų dydžio, sudėtingumo ir rizikos profilio skirtumų Europos Bankų priežiūros tarnyba šias įstaigas klasifikuoja pagal jų poveikį finansų sistemai ir rizikos profilį. Didelį poveikį turinčios MSĮ nustatomos kartą per metus kiekvienoje šalyje, kurioje taikoma Europos bankų priežiūra. Didelio poveikio MSĮ nustatymo kriterijai apima dydį, svarbą ekonomikai, tarpvalstybinę veiklą, verslo modelį ir minimalaus padengimo reikalavimus kiekvienoje valstybėje^[46]. 2026 m. sausio 1 d. 105 MSĮ buvo laikomos didelio poveikio įstaigomis. Per pastaruosius kelerius metus šis skaičius iš esmės nepakito^[47].

2.1.4 Veiklos leidimų išdavimo procedūros

2025 m. ECB gavo pranešimus apie 676 veiklos leidimų išdavimo procedūras (žr. 7 lentelę). Pranešta apie 14 paraiškų suteikti licenciją, 11 panaikintų licencijų, 42 nustojusius galioti veiklos leidimus, 110 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimų ar padidinimų, 496 veiklos išplėtimo ES procedūras ir tris veiklos leidimus, išduotus finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms.

2025 m. priimti 194 sprendimai dėl veiklos leidimų išdavimo procedūrų^[48]. Jie sudarė 7,7 % visų 2025 m. ECB priimtų atskirų priežiūros sprendimų.

Be to, viena paraiška suteikti licenciją ir trys pranešimai apie kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ar padidinimą dėl neigiamo įvertinimo buvo atšaukti prieš priimant galutinį sprendimą.

2.1.4.1 Bendrų procedūrų pokyčiai

Palyginti su ankstesniais metais, 2025 m. pranešimų apie bendras licencijavimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo ir veiklos leidimų panaikinimo procedūras ECB apskritai pateikta daugiau.

ECB įvertino daug kvalifikuotųjų akcijų paketų. Keletui kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų, kurios pradėtos dėl prižiūrimų grupių vidaus restruktūrizavimo, buvo taikomas supaprastintas kvalifikuotųjų akcijų paketų vertinimo metodas. 2025 m. dauguma kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų buvo susijusios su sandoriais, kuriais siekta konsolidavimo, daugiausia nacionaliniu lygmeniu, nors kai kuriais iš jų buvo siekiama tarpvalstybinio konsolidavimo. Taip pat buvo įvertinti keli priešiški įsigijimai, įskaitant perėmimus, vykdytus pagal viešus siūlymus.

Dauguma 2025 m. licencijavimo procedūrų buvo susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kelios SĮ licencijavimo procedūros buvo pradėtos pirmiausia pagal prašymus išplėsti bankų licencijas bankų planuojama vykdyti papildoma reguliuojama veikla, nes kai kuriose valstybėse narėse to yra reikalaujama. Kai kuriais atvejais licencijavimo procedūros buvo susijusios su SĮ perkėlimu į kitą valstybę narę arba SĮ patronuojamosios įmonės įsteigimu kitoje valstybėje narėje.

2025 m. kai kurias paraiškas suteikti licencijas ECB pateikė trečiųjų šalių subjektai, ketinantys plėsti savo veiklą ES. Tais atvejais vertinant dėmesys buvo sutelktas į subjektų gerą reputaciją ir tai, ar jie laikosi kovos su pinigų plovimu arba kovos su terorizmo finansavimu reikalavimų.

NKI inicijavo dviejų MSĮ veiklos leidimų panaikinimą (Vokietijoje ir Austrijoje). Vienas leidimas buvo panaikintas dėl kredito įstaigos nemokumo, o kitas – dėl šiurkščių kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų, valdymo sistemos pažeidimų ir teisme iškeltos nemokumo bylos.

2025 m. ECB įgyvendino rizika grindžiamą bendrų procedūrų strategiją, kuri turėtų būti naudinga tiek prižiūrimiems subjektams, tiek siūlomiems įsigyjantiems subjektams, nes mažiau sudėtingais atvejais reikės mažiau sąveikos ir procedūros sutrumpės (žr. 1.3.2 skirsnį).

2.1.4.2 Veiklos išplėtimo ES procedūrų ir (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pokyčiai, susijungimai ir skaidymai

2025 m. ECB ir NKI vykdė 496 kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūras.

Po didelio su finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis susijusių procedūrų antplūdžio 2021 ir 2022 m., kai į nacionalinę teisę buvo perkelta Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD V)^[49], 2023, 2024 ir 2025 m. procedūrų skaičius stabilizavosi. 2025 m. ECB gavo tris prašymus patvirtinti svarbioms grupėms priklausančias (mišrią veiklą vykdančias) finansų kontroliuojančiąsias bendroves.

2025 m. ECB taip pat rengėsi taikyti peržiūrėtą Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD VI)^[50], kuri įsigaliojo 2026 m. sausio mėn. Peržiūrėjus direktyvos 21a straipsnį, buvo nustatyti tam tikri (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūros tvarkos pakeitimai. Šie pakeitimai apima naują reikalavimą pagal KRD VI 21a straipsnio 4 dalies c punktą priežiūros institucijoms skelbti metinį finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, kurioms buvo suteiktas patvirtinimas arba taikoma patvirtinimo išimtis, sąrašą ir paskirtą prižiūrimą subjektą.

Į KRD VI taip pat įtraukti nauji skyriai dėl reikšmingo akcijų paketo įsigijimo arba pardavimo, turto ir įsipareigojimų reikšmingo perdavimo, susijungimų ir skaidymų, taip suderinant ankstesnę „nacionalinių įgaliojimų“ tvarką^[51]. Pagal KRD VI ECB yra vienintelė kompetentinga institucija, galinti vertinti šias operacijas, kai jos susijusios su SĮ. Konkrečiai, susijungimų atveju ECB yra kompetentingas atlikti atitinkamą prudencinį vertinimą, jei susijungęs subjektas laikomas SĮ. Skaidymo atveju ECB yra kompetentinga institucija, jei skaidomas subjektas yra SĮ.

2.2 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

2025 m. ECB buvo pranešta apie 1 672 atskiras kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras^[52], susijusias su SĮ (žr. 8 lentelę).

2025 m. 67,2 % visų pavienių procedūrų buvo susijusios su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais, o 24,9 % – su vykdomąją funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Kitos pavienės procedūros buvo susijusios su pagrindines funkcijas atliekančiais asmenimis (6,2 %), papildomais nevykdomaisiais direktoriais (1,0 %) ir trečiųjų šalių filialų vadovais (0,7 %).

Vidutinis laikas, per kurį ECB, gavęs pranešimą, atliko kompetencijos bei tinkamumo vertinimą ir priėmė sprendimą, buvo 113 dienų, 2023 m. – 109 dienos. Jis neviršijo ilgiausio ketverių mėnesių termino, kaip nustatyta Bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo 179 punkte.

2.2.1 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų pokyčiai

ECB nagrinėja galimybes supaprastinti sprendimų priėmimą naudojant skaitmenines priemones ir diegiant rizika grindžiamus procesus. Tai turėtų sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kartu išsaugant aukštą priežiūros sprendimų kokybę ir nuoseklumą (žr. 1.3. skirsnį).

2025 m. spalio 27 d. ECB kartu su Florencijoje veikiančiu Europos universitetiniu institutu surengė seminarą, kurio tikslas buvo bankų sektoriuje paskleisti daugiau informacijos apie patikimo valdymo praktiką.

Atlikus tinkamumo vertinimą, gali būti pradėtos taikyti papildomos nuostatos, jei, remiantis penkiais kompetencijos ir tinkamumo kriterijais, reikia išsklaidyti tam tikras abejones dėl kurio nors paskirto asmens. 40,85 % vertinimo atvejų ECB nustatė susirūpinimą keliančių dalykų, susijusių su vienu ar keliais kompetencijos ir tinkamumo kriterijais. Sprendimų, kuriuose yra papildomų nuostatų, dalis sumažėjo nuo 14,5 % (2024 m.) iki 9,15 % (2025 m.). 2025 m. dažniausiai klausimų kilo dėl įsipareigojimo skirti laiko, patirties ir interesų konfliktų. Dėl to buvo nustatytos 27 sąlygos, 122 įpareigojimai ir pateiktos keturios rekomendacijos (2024 m. jų buvo atitinkamai 55, 151 ir 20).

Jei kyla reikšmingų abejonių dėl paskirto asmens tinkamumo, ECB gali nuspręsti, kad yra būtina atlikti nuodugnesnį vertinimą, ir galiausiai informuoti apie ketinimą priimti neigiamą sprendimą. Tokiais atvejais bankai dažniausiai atsiima paraišką priežiūrinio dialogo metu. 2025 m. buvo 30 tokių atvejų.

2.3 Vykdymo užtikrinimo, sankcijų skyrimo priemonės ir informavimas apie pažeidimus

2.3.1 Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemonės

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskirstomi atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, už pažeidimą atsakingą asmenį ir taikytiną priemonę. Sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, taip pat sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos ECB interneto svetainės skiltyje apie priežiūrines sankcijas.

Sankcijomis siekiama nubausti prižiūrimą subjektą už vykdomus ar vykdytus pažeidimus ir atgrasyti nuo būsimų pažeidimų kitus bankų sistemos dalyvius. Vykdymo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, delspinigių, paskirtis yra priversti prižiūrimus subjektus laikytis prudencinių reikalavimų nuolatinių pažeidimų atveju.

2025 m. ECB vykdė 16 vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūrų. Iš jų 14 buvo sankcijų skyrimo procedūros (dėl jų ECB priėmė devynis sprendimus), dvi – vykdymo užtikrinimo procedūros (dėl jų ECB priėmė vieną sprendimą) (žr. 9 lentelę).

Iš 14 sankcijų skyrimo procedūrų, vykdytų 2025 m., dešimt buvo susijusios su tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė devynios SĮ. Penkios iš šių procedūrų tebevyko metų pabaigoje, o penkios buvo baigtos 2025 m., ECB priėmus penkis sprendimus, kuriais buvo skirtos baudos – 8 585 000 eurų suma. Baudos skirtos penkiems prižiūrimiems subjektams. Keturi iš šių sprendimų buvo susiję su ECB sprendimų dėl vidaus modelių kredito rizikai vertinti pažeidimais, o vienas sprendimas buvo susijęs su nurodytu netinkamai apskaičiuotu pagal riziką įvertintu turtu rinkos rizikai padengti.

Iš keturių 2025 m. vykdytų sankcijų skyrimo procedūrų trys buvo susijusios su nacionalinėje teisėje, kuria įgyvendinama Kapitalo reikalavimų direktyva, nustatytų valdymo ir kvalifikuotojo akcijų paketo reikalavimų pažeidimais, o viena – su atitinkamų tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, susijusių su nuosavomis lėšomis ir ataskaitų teikimo reikalavimais, pažeidimais. Šios procedūros buvo baigtos ECB pateikus keturis prašymus atitinkamoms NKI pradėti procedūras, siekiant užtikrinti, kad pažeidimą padariusioms šalims būtų skirtos atitinkamos sankcijos. Tos šalys tai – viena SĮ, pažeidimų padarę SĮ dirbantys asmenys, taip pat neprižiūrimi subjektai ir fiziniai asmenys, atsakingi už SĮ kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimą.

2025 m. vykdytos abi vykdymo užtikrinimo procedūros buvo pradėtos dėl to, kad dvi SĮ nesilaikė ECB sprendimų, kuriuose reikalauta sustiprinti su klimatu ir gamta susijusios rizikos nustatymo procesą iki nustatyto 2024 m. termino. Viena iš šių procedūrų 2025 m. pabaigoje tebevyko, o kita buvo baigta priėmus ECB sprendimą, kuriuo buvo nustatyta bendra 187 650 eurų periodinių baudų suma.

5 pav. pateikiama informacija apie vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, kurias ECB vykdė 2025 m., ir 2020–2024 m. užbaigtas procedūras suskirstyta pagal pažeidimo sritis.

5 pav.

2020–2025 m. vykdymo užtikrinimas ir sankcijos pagal pažeidimų sritis

(procedūrų skaičius)

Atsižvelgdama į ankstesnius ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusi konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2025 m. viena NKI skyrė dvi baudas, kurių suma sudarė 30 000 000 eurų. Daugiau informacijos apie ECB nurodymu NKI skirtas baudas pateikiama ECB interneto svetainės skiltyje apie priežiūrines sankcijas.

Išsami informacija, įskaitant detalią statistinę informaciją apie sankcijų skyrimo veiklą, kurią ECB ir NKI vykdė 2025 m. dėl prudencinių reikalavimų pažeidimų, bus pateikta 2025 m. BPM sankcijų skyrimo veiklos ataskaitoje. Ataskaita bus paskelbta ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje 2026 m. antrąjį pusmetį.

Be to, 2025 m. ECB priėmė vieną privalomą priežiūros sprendimą, kuriame numatyta, kad, atitinkamam bankui neįvykdžius šiame sprendime nustatytų prudencinių reikalavimų, už kiekvieną pažeidimo dieną bus skaičiuojami delspinigiai. Šiame sprendime buvo nustatyti prudenciniai reikalavimai dėl su klimatu ir gamta susijusios rizikos nustatymo proceso stiprinimo.

Jei ECB turi pagrindo įtarti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, jis prašo, jog atitinkama NKI perduotų bylą atitinkamoms institucijoms, kad jos atliktų tyrimą ir galbūt pradėtų baudžiamąjį persekiojimą pagal nacionalinę teisę. 2025 m. atitinkamoms NKI pateikti du tokie prašymai.

2.3.2 Informavimas apie pažeidimus

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą). Tuo tikslu ECB naudoja internetinę informavimo apie pažeidimus platformą.

ECB, vykdydamas jam pavestas priežiūros užduotis, užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per internetinę platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją.

2025 m. ECB gavo 416 pranešimų apie pažeidimus – tai panašus skaičius į 2024 m. gautą 421 pranešimą ir didesnis nei 2023 m. – gauti 355 pranešimai. Iš šių pranešimų 165 buvo pateikti apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus; 155 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB vykdomos priežiūros sritį, dešimt pranešimų apie pažeidimus pateko į NKI vykdomos priežiūros sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų apie neprudencinių reikalavimų (pvz., vartotojų teisių apsaugos) pažeidimus, todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus, patekusių į ECB vykdomos priežiūros sritį, buvo pateikti dėl vidaus valdymo (80 %), viešo informacijos atskleidimo ir pranešimo (6 %) bei dėl nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų (6 %). Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų. Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pateiktas 6 pav.

6 pav.

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu

(procentais)

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu, ir priėmė sprendimus dėl reikiamų tolesnių veiksmų.

2025 m. imtasi tokių pagrindinių tiriamųjų veiksmų, susijusių su per metus ar anksčiau gautais pranešimais apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus:

• atliktas vidaus vertinimas remiantis esamais dokumentais (38 %);
• teiktas prašymas prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (35 %);
• teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (24 %).
• kaltinamų asmenų apklausa (3 %).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Krizės atvejai 2025 m.

2025 m. nė viena SĮ nebuvo įvertinta kaip žlunganti arba galinti žlugti, kaip nurodyta Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento^[53] 18 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnio 4 dalyje. 2025 m. makroekonominė aplinka iš esmės tebebuvo palanki bankams, ypač pelningumo požiūriu. Tačiau, vertinant ateities perspektyvas, bankai susiduria su nepalankiais veiksniais, kurie gali turėti įtakos būsimoms pajamoms. Vienas iš tokių veiksnių yra galimas turto kokybės pablogėjimas, nuolatinis maržų mažėjimas ir nedidelė paskolų apimtis.

3.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2025 m. ECB ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) toliau glaudžiai bendradarbiavo. Be to, ECB priežiūros valdybos pirmininkas ir BPV pirmininkas palaikė reguliarius ryšius, kartu lankėsi keliose NKI bei nacionalinėse pertvarkymo institucijose. ECB ir BPV darbuotojai taip pat dažnai keitėsi informacija bendradarbiaudami įvairiomis bendro intereso temomis ir krizių atvejais, susijusiais su MSĮ.

Labai svarbią šio bendradarbiavimo dalį ir toliau sudarė reguliarus ECB jungtinių priežiūros grupių ir BPV vidaus pertvarkymo grupių dialogas. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su bankais, kuriems taikoma ECB krizių valdymo sistema. Tam pagrindo suteikė dvišalis ECB ir BPV susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir 2023 m. pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl keitimosi konfidencialiais statistiniais duomenimis.

ECB ir BPV toliau bendradarbiavo bendrų interesų politikos klausimais. Abi organizacijos užtikrino, kad jų pozicijos dėl supaprastinimo reformos darbotvarkės priežiūros ir pertvarkymo aspektų būtų tiksliai suderintos. ECB ir BPV taip pat toliau kartu dirbo likvidumo vertinimo ir atskaitomybės srityse. 2025 m. abi institucijos užbaigė trečiąjį metinį bendrą likvidumo vertinimą, per kurį, remiantis kartu parengta likvidumo vertinimo forma, testuotas bankų pasirengimas krizėms. Taip pat pažymėtina, kad ECB ir BPV, remdamiesi bendra patirtimi bei mokymo iniciatyvomis ir dalydamiesi specialiomis ECB priežiūros technologijų priemonėmis, bendradarbiavo kurdami savo skaitmeninimo strategijas ir skaitmeninę kultūrą.

2025 m. ECB ir BPV dalyvavo atliekant bandomuosius testavimus, kurie buvo vykdomi siekiant bendro tikslo – įvertinti esamus pajėgumus ir sustiprinti pasirengimą krizėms. Abi institucijos taip pat dalyvavo trišalėse aukštesnio rango darbuotojų pratybose, kurios vyko BPV biure Briuselyje. Šių pratybų dalyviai atstovavo JAV, Jungtinės Karalystės ir bankų sąjungos šalių pertvarkymo institucijoms, priežiūros institucijoms, centriniams bankams ir finansų ministerijoms. Be to, ECB ir BPV bendradarbiavo keliose konkrečių bankų krizių modeliavimo pratybose, kurių tikslas buvo ištestuoti jų pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms.

Pagal reglamentavimo sistemą su BPV buvo konsultuojamasi dėl SĮ gaivinimo planų, pateiktų ECB Bankų priežiūros tarnybai. BPV savo ruožtu konsultavosi su ECB dėl pertvarkymo planų projektų ir siūlomo įmokų, kurias SĮ turi sumokėti į Bendrą pertvarkymo fondą pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, perskaičiavimo.

3.3 Su MSĮ susijusių krizių valdymas

Krizių, susijusių su MSĮ, valdymui reikia glaudaus atitinkamos NKI ir ECB bendradarbiavimo. Nors atsakomybė už MSĮ priežiūrą ir krizių valdymą tenka būtent NKI, poreikis aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija atsiranda tada, kai nustatoma, kad MSĮ gali tapti negyvybinga, nes ECB yra atsakingas už licencijų panaikinimą. Šio bendradarbiavimo procedūriniai aspektai nustatyti peržiūrėtoje MSĮ krizių valdymo sistemoje, kuri pradėjo veikti nuo 2024 m. sausio 1 d.

Ankstyvame krizės, kilusios dėl MSĮ finansinės būklės pablogėjimo, etape atitinkama NKI informuoja apie tai ECB nusiųsdama oficialų pranešimą. 2025 m. ECB gavo 11 tokių NKI pranešimų.

Kai pateikiamas pranešimas apie finansinės būklės pablogėjimą, paprastai yra sudaromos krizės valdymo kontaktinės grupės, nebent atsakinga NKI arba ECB turi pagrįstų priežasčių to nedaryti. Šios grupės, kurias sudaro ECB, NKI ir, priklausomai nuo konkretaus atvejo, atitinkamų nacionalinių pertvarkymo institucijų atstovai, gali būti sudaromos, jeigu pažeidžiami kapitalo reikalavimai, pablogėja turto kokybė, likvidumo padėtis arba vidaus valdymo ar kontrolės sistemose atsiranda didelių trūkumų.

Per metus buvo sukurta 14 krizių valdymo kontaktinių grupių (2024 m. – 12). Šios grupės ir toliau atliko labai svarbų vaidmenį užtikrindamos, kad atskirų MSĮ krizės būtų sprendžiamos veiksmingai ir nuosekliai, o priežiūros veiksmai būtų vykdomi laiku ir koordinuotai. Tai padėjo užtikrinti, kad sukrėtimų poveikis kitoms finansų sistemos dalims būtų kuo mažesnis.

4 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

4.1.1 Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių institucijomis

2025 m. ECB toliau stiprino bendradarbiavimą su kitomis įvairių šalių ir sektorių priežiūros institucijomis, įskaitant derybas dėl papildomų susitarimo memorandumų (SM).

4.1.1.1 Bendradarbiavimas su BPM nedalyvaujančių ES valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės institucijomis

Priežiūros institucijų kolegijos leidžia ECB rengti suderintus priežiūros metodus bei sprendimus ir kartu su kitomis priežiūros institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant tos pačios tarptautinės bankų grupės priežiūrą, užtikrinti bendras darbo programas. Vadovaudamasis Europos teisės aktais, ECB sudaro kolegijas tada, kai jis yra buveinės šalies priimančioji priežiūros institucija, t. y. atsakingas už konsoliduotą bankų grupės priežiūrą. Kita vertus, jei ES institucija, veikianti kaip konsoliduotos priežiūros institucija, nepriklauso Europos bankų priežiūros sistemai, ECB dalyvauja atitinkamoje kolegijoje kaip priimančiosios šalies priežiūros institucija, atsakinga už konkrečius tiesiogiai prižiūrimus subjektus.

2025 m. ECB ir ES valstybių narių, kurios nepriklauso Europos bankų priežiūros sistemai, bei Norvegijos kompetentingos institucijos patvirtino savo įsipareigojimą skatinti bendradarbiavimą ir konvergenciją priežiūros srityje per du specialius praktinius seminarus, kuriuos ECB surengė kovo ir spalio mėn. Šie seminarai suteikė galimybę pasidalyti geriausia praktika ir skatinti priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą ECB SREP reformos kontekste. Be to, įsigaliojus dviem Europos reglamentams dėl priežiūros institucijų kolegijų veikimo^[54], ECB galėjo toliau skatinti keitimąsi informacija apie bankų, kurių būstinės yra trečiosiose šalyse, filialus ir paprastinti bendradarbiavimą tarp prudencinės priežiūros institucijų ir kitų institucijų, pavyzdžiui, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų.

4.1.1.2 Bendradarbiavimas su ES nepriklausančių šalių bankų priežiūros institucijomis

ECB taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis priežiūros institucijomis kituose forumuose, pavyzdžiui, sisteminės svarbos bankų (G-SIB) krizių valdymo grupėse.

Kai ECB yra atsakingas už grupių, veikiančių ir už Europos Sąjungos ribų, konsoliduotą priežiūrą, trečiųjų šalių kompetentingos institucijos kviečiamos prisijungti prie atitinkamų priežiūros institucijų kolegijų, jeigu EBI yra įvertinusi, kad šių institucijų konfidencialumo ir profesinės paslapties užtikrinimo tvarka yra lygiavertiška taikomai ES.

ECB sudarė naują SM dėl priežiūros su Argentinos Respublikos centriniu banku (Banco Central de la República Argentina). Be to, ECB ne tik vedė reguliarų struktūruotą dialogą su tokiomis institucijomis kaip Jungtinės Karalystės prudencinio reguliavimo institucija ir JAV federalinio rezervo sistema, bet ir surengė keletą teminių dvišalių susitikimų ir organizavo gebėjimų stiprinimo iniciatyvas su kitų ES nepriklausančių šalių bankų priežiūros institucijomis. Jų metu aptarti bendri klausimai, įskaitant finansinių konglomeratų priežiūrą, su klimatu susijusią finansinę riziką, skaitmeninę pertvarką ir veiklos atsparumą.

2025 m. ECB dar labiau sustiprino bendradarbiavimą su ES nepriklausančių šalių prudencinės priežiūros institucijomis priežiūros technologijų naudojimo klausimais. Tai apėmė bendrą pirmininkavimą su Anglijos banku Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) inovacijų tinklo darbo grupei SupTech, RegTech ir pinigų politikos technologijų klausimais, kuri nagrinėja didelių kalbos modelių naudojimo galimybes ir skatina kurti pasaulinę inovacijų ekosistemą. Be to, keisdamasis svarbia informacija, ECB sustiprino ilgalaikį bendradarbiavimą su Singapūro pinigų institucija.

4.1.1.3 Bendradarbiavimas su nacionalinėmis rinkų priežiūros institucijomis ir kitomis sektorių priežiūros institucijomis

ECB bendradarbiauja su nacionalinėmis rinkų priežiūros institucijomis pagal ES teisę ir keičiasi informacija apie svarbių bankų grupių veiklą finansinių priemonių rinkose. Konkrečiai ECB sudarė dvišalius SM su šešių šalių, dalyvaujančių Europos bankų priežiūros sistemoje, nacionalinėmis rinkų priežiūros institucijomis. 2025 m. su šiomis institucijomis buvo aktyviau keičiamasi informacija reaguojant į padidėjusį susijungimų, įsigijimų ir kitų konsolidacijos sandorių, kuriuose dalyvavo SĮ, skaičių ir rinkos pokyčius, dėl kurių reikėjo imtis koordinuotų priežiūros priemonių.

Kaip paskirtasis koordinatorius, atsakingas už svarbias bankų grupes, kurios yra pripažintos finansiniais konglomeratais, ECB sustiprino bendradarbiavimą su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija bei atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už šiems konglomeratams priklausančių reguliuojamų subjektų, daugiausia veikiančių ne bankų sektoriuje, priežiūrą. Koordinavimo susitarimų su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis sudarymas padėjo tobulinti ir plėsti finansinių konglomeratų priežiūros institucijos kolegijas, o kasmetiniai kolegijų susitikimai yra svarbi informacijos mainų tarp šių institucijų platforma.

4.1.1.4 ECB dalyvavimas kovojant su pinigų plovimu

Už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) srityje atsako PPTFP priežiūros institucijos, įskaitant įsteigtą naują ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu instituciją (angl. Authority for Anti-Money Laundering and Countering the Financing of Terrorism, AMLA). Prudencinės ir PPTFP institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos atitinkamus savo įgaliojimus.

Kaip prudencinės priežiūros institucija, ECB su AMLA dalijosi patirtimi, įgyta kuriant BPM, taip pat dalyvavo AMLA darbo grupės veikloje. 2025 m. birželio 27 d. ECB ir AMLA pasirašė SM, kaip numatyta AMLA reglamento 92 straipsnio 3 dalyje. Jis tapo svarbiu žingsniu nustatant abiejų organizacijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką.

Kaip ir ankstesniais metais, vykdydamas priežiūrą ECB atsižvelgė į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų prudencinį poveikį^[55] ir padėjo AMLA rengti politikos priemones. ECB prisidėjo prie PPTFP reglamentavimo pakeitimų ir pasisakė už teisinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas veiksmingam finansų sektoriaus PPTFP priežiūros institucijų bei atitinkamų ne PPTFP institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija.

2025 m. ECB ir toliau keitėsi priežiūros informacija su PPTFP institucijomis. Be kitų dalykų, tuo tikslu stebėtojo teisėmis dalyvavo 66 PPTFP kolegijose, įsteigtose dėl SĮ^[56], keitėsi su jomis informacija šiose kolegijose bei kitais kanalais ir informavo apie reikšmingus su PPTFP susijusius trūkumus naudodamasis Europos bankininkystės institucijos (EBI) centrine duomenų baze „EuReCa“.

Be to, ECB stebėtojo teisėmis dalyvavo EBI PPTFP nuolatinio komiteto ir AMLA Priežiūros klausimų bendrosios valdybos veikloje. ECB taip pat prisidėjo prie techninių reguliavimo standartų ir gairių projektų pagal naująją PPTFP sistemą rengimo, kuriam vadovavo EBI ir AMLA.

4.1.1.5 ECB vaidmuo prižiūrint ypatingos svarbos paslaugas teikiančias trečiąsias šalis po Skaitmeninės veiklos atsparumo akto įsigaliojimo

Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu (SVAA) nustatyta išsami priežiūros sistema^[57], skirta ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims. Priežiūros sistema apima 19 ypatingos svarbos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių^[58], kurias paskyrė Europos priežiūros institucijos. Atsakingoji priežiūros institucija, kuri yra viena iš trijų priežiūros institucijų, atlieka visą dokumentinės priežiūros ir patikrinimų vietoje veiklą, o jai padeda jungtinės tyrimo grupės. Remdamasi šia veikla, atsakingoji priežiūros institucija gali teikti rekomendacijas ypatingos svarbos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims.

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba padėjo kurti priežiūros sistemą. Nuo veikimo pradžios 2026 m. sausio mėn. ji į bendras tyrimo grupes skyrė 21 ekspertą. Be to, ECB taip pat užtikrins, kad prižiūrimos įstaigos, kurios naudojasi ypatingos svarbos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių paslaugomis, tinkamai valdytų rekomendacijose nurodytas konkrečias rizikas.

Ypatingos svarbos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūra stiprina skaitmeninės veiklos atsparumą visame ES finansų sektoriuje. Ji papildo, o ne pakeičia patikimą trečiųjų šalių rizikos valdymą įstaigose ir susijusią ECB priežiūros veiklą. Kredito įstaigos ir kiti finansų subjektai ir toliau yra visiškai atsakingi už visų IRT rizikos aspektų valdymą.

4.1.1.6 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

2025 m. TVF baigė antrąją euro zonos FSĮP (žr. 3 intarpą). FSĮP apėmė išsamų vertinimą, kaip BPM priežiūros praktika atitinka pagrindinius Bazelio principus. Tai buvo pirmasis vertinimas, pagrįstas peržiūrėta pagrindinių Bazelio principų metodika (žr. 3 intarpą). Ateinančiais metais bus vykdomas tolesnis darbas, susijęs su FSĮP rekomendacijų įgyvendinimu.

2025 m. TVF baigė nacionalines Prancūzijos bei Slovakijos FSĮP ir pradėjo Austrijos, Graikijos, Italijos ir Portugalijos FSĮP. Pagal nacionalines FSĮP vertinamos ne bankų, o kitos temos, pavyzdžiui, šalių draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat atliekamas holistinis bankams aktualių aspektų, ypač aspektų, už kuriuos yra atsakingos MSĮ prižiūrinčios priežiūros institucijos, arba aspektų, susijusių su PPTFP, vertinimas, kartu atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užbaigti bankų sąjungos kūrimą, dar reikia įdėti darbo.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat dalyvauja nacionalinėse konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio, skirtose Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims. Ji TVF grupėms teikia informaciją mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgdama į ECB atsakomybę šiose srityse.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

Būdama Finansinio stabilumo tarybos (FST) plenarinių posėdžių dalyve, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai dalyvavo Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto, Pertvarkymo valdymo grupės ir Europos regioninės konsultacinės grupės, taip pat kelių jų padalinių veikloje. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko svarbų vaidmenį įgyvendinant įvairias strateginės svarbos FST iniciatyvas, visų pirma FST veiksmų planą, skirtą klimato kaitos keliamai finansinei rizikai mažinti, darbą, susijusį su pranešimų apie kibernetinius ir operacinius incidentus, standartizavimu (keitimosi pranešimais apie incidentus formatas) ir teminį tarpusavio vertinimą dėl kriptoturto. Be to, ECB bankų priežiūros tarnyba toliau prisidėjo prie FST darbo, susijusio su reglamentavimo srities apibrėžimu ir finansinių inovacijų teikiamų galimybių bei keliamų rizikų vertinimu.

4.2.2 Indėlis į Bazelio procesą

Kaip Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) narė, ECB Bankų priežiūros tarnyba komitete palaikė Europos perspektyvą ir aktyviai dalyvavo diskusijose dėl tolesnio bankų reguliavimo ir priežiūros veiksmingumo didinimo.

ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo prie BBPK padalinių darbo, bendrai pirmininkavo Su klimatu susijusios finansinės rizikos darbo grupei (angl. Task Force on Climate-related Financial Risks) bei Politikos ir standartų grupei (angl. Policy and Standards Group). Svarbiausi šių padalinių laimėjimai – paskelbta savanoriško informacijos apie su klimatu susijusią finansinę riziką atskleidimo sistema ir trečiųjų šalių rizikos patikimo valdymo principai, taip pat pradėtos konsultacijos dėl naujo standartinio kompiuterio skaitomo formato, pagal kurį būtų atskleidžiama 3 ramsčio informacija.

Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba vadovavo literatūros apie priežiūros efektyvumą apžvalgos rengimui, atsižvelgiant į BBPK tolesnį darbą, susijusį su 2023 m. bankų sektoriaus suirute.

2025 m. gruodžio mėn. ECB taip pat surengė bendrą konferenciją su Bazelio bankų priežiūros komiteto tyrimų grupe ir Ekonominės politikos tyrimų centru, joje aptartos technologinės inovacijos finansų rinkose, bankininkystei bei reguliavimui kylančios rizikos ir galimybės.

Galiausiai ECB aktyviai remia tarptautinį Bazelio susitarimo įgyvendinimą, nes tai užtikrina tvirtą atsparaus pasaulinio bankų sektoriaus apsaugą. Šie bendri standartai yra vienodų sąlygų pagrindas ir užtikrina, kad bankai galėtų teikti kreditus ir likvidumą net ir esant nepalankioms sąlygoms.

4.2.3 Dalyvavimas Europos bankininkystės institucijos darbe ir kuriant Europos politiką

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su EBI, siekdama padėti rengti bendrą taisyklių sąvadą, skatinti nuoseklią priežiūrą visame ES bankų sektoriuje, didinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą.

ECB ir EBI bendradarbiavo rengiant 2025 m. ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurio rezultatai paskelbti 2025 m. rugpjūčio 1 d., metodiką, šablonus ir scenarijus. Šiuo atžvilgiu ECB taip pat prisidėjo prie diskusijų dėl ilgalaikių strategijų ir centralizuotų kredito rizikos modelių, skirtų būsimam ES masto testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, kūrimo.

Siekiant visoje ES supaprastinti priežiūrą, ECB dalyvavo EBI darbo grupėje dėl reguliavimo ir priežiūros sistemos efektyvumo. Atlikusi vertinimą, darbo grupė nustatė keturias pagrindines tobulintinas sritis: i) 2 ir 3 lygio reguliavimo produktų rengimą, ii) finansų įstaigoms tenkančią atskaitomybės naštą, iii) EBI vaidmenį formuojant ES prudencinio reguliavimo sistemą ir iv) vidaus darbo tvarką. Ji taip pat pasiūlė priemones, kuriomis siekiama didinti efektyvumą skirtingais laikotarpiais: iki 2025 m. pabaigos (nedelsiant), iki 2026 m. pabaigos (trumpuoju laikotarpiu) ir po 2026 m. (vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu). Darbo grupės vertinimo rezultatai ir rekomendacijos buvo pateikti Ataskaitoje dėl reguliavimo ir priežiūros sistemos efektyvumo ir EBI 2026 m. darbo programoje.

Įgyvendinant susitarimo „Bazelis III“ reformas, ECB prisidėjo rengiant techninius standartus, kuriais įgyvendinami informacijos atskleidimo reikalavimai dėl rezultatų žemutinės ribos, kredito rizikos, rinkos rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos ir pereinamojo laikotarpio informacijos apie kriptoturto pozicijas atskleidimo.

ECB dalyvavo viešose konsultacijose dėl iš dalies pakeistų informacijos apie aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) riziką, nuosavybės priemonių pozicijas ir bendras pozicijas, susijusias su šešėlinės bankininkystės subjektais, atskleidimo reikalavimų pagal Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą dėl 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos pagal KRR III, taip pat viešose konsultacijose dėl patikimo trečiųjų šalių rizikos valdymo gairių projekto.

Be to, ECB pateikė informaciją EBI ataskaitai dėl baltųjų etikečių, kuri paskelbta 2025 m. spalio 14 d.

ECB taip pat tapo DI valdybos pogrupio, atsakingo už DI finansinių paslaugų srityje, stebėtoju, todėl galės prisidėti formuojant būsimus veiksmus, susijusius su priežiūros ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimu pagal DI aktą.

5 Organizacinė ECB Bankų priežiūros tarnybos struktūra

5.1 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

5.1.1 Įdarbinimas

Paprastai ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmiausia skelbia apie laisvas darbo vietas savo viduje, išskyrus pradinio lygio pozicijas, apie kurias skelbiama išorėje. 2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba priėmė 22 kandidatus iš išorės eiti pareigas ilgesniuoju laikotarpiu.

7 pav.

Paskyrimų skaičius pagal darbuotojų grupes 2025 m.

5.1.2 Mainų programos

ECB skatina darbuotojų mainus su ES organizacijomis partnerėmis. Tarpinstituciniai mainai su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Bendra pertvarkymo valdyba, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija bei Europos investicijų banku suteikė darbuotojams galimybę dirbti skirtingose organizacijose, tobulinti savo įgūdžius ir gilinti bendradarbiavimą visoje Europos finansų priežiūros sistemoje.

5.1.3 Gebėjimų stiprinimas

ECB Bankų priežiūros tarnyba periodiškai vertina savo pasirengimą priežiūros uždaviniams ir atnaujina gebėjimų stiprinimo planą, kuris leidžia organizacijai teikti pirmenybę tų sričių, kuriose parengtis yra mažesnė, specialistų ugdymui. 2025 m. ji daugiausia dėmesio skyrė priežiūros uždaviniams, susijusiems su IT užsakomosiomis paslaugomis, IT saugumu, kibernetine rizika ir ECB įgaliojimais pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą.

ECB toliau plėtojo siūlomus mokymus visose bankų priežiūros srityse. Jis patobulino BPM įvadinę programą, sukurdamas specialią platformą „SSMnet“, skirtą visiems naujokams. 2025 m. birželio mėn. baigėsi antrasis BPM pagrindų programos ciklas, jo metu buvo nuosekliai gilinamos priežiūros institucijų techninės žinios. Taip pat buvo sukurtos naujos virtualiojo turto ir geopolitinės rizikos mokymosi programos, siekiant parodyti šių priežiūros temų svarbą. Galiausiai buvo patobulinta BPM skaitmeninio mokymosi programa, pagal kurią priežiūros institucijų darbuotojai, kūrėjai ir vadovai mokomi naudoti DI, vykdyti IT rizikos priežiūrą ir skaitmeninimą (žr. 5.2.1 skirsnį).

Rengiant mokymus 2026 m., mokymai prioritetinėse rizikos srityse, pavyzdžiui, kredito rizikos, IT ir operacinės rizikos bei geopolitinės rizikos, apims naujausius pokyčius bankų priežiūros srityje, siekiant atkreipti dėmesį į pagrindines ir naujas tendencijas bei iššūkius.

5.1.4 Įvairovė ir įtrauktis

ECB Bankų priežiūros tarnyba siekia sukurti darbo kultūrą, kurioje būtų panaudojama įvairovės ir įtraukties galia, ir kiekvienas darbuotojas prie organizacijos veiklos galėtų prisidėti savo unikaliu požiūriu ir autentiškumu. Įgyvendinant šią viziją, lyčių pusiausvyra tebėra vienas pagrindinių strateginių prioritetų. ECB Bankų priežiūros tarnyboje 43 % darbuotojų ir stažuotojų sudaro moterys. Moterų dalis skiriasi įvairiuose hierarchijos lygiuose. Moterys sudaro 47 % analitikų ir 44 % ekspertų lygmens darbuotojų. Grupės vadovų ir vadovybės lygmeniu moterų dalis yra 33 %, taip pat moterys užima 37 % vyresniųjų vadovų pareigų. ECB ir toliau dės pastangas, kad pasiektų lyčių pusiausvyrą.

1 iliustracija

ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai skaičiais

5.2 Technologijos, inovacijos ir duomenų teikimo tvarka

5.2.1 Priežiūros technologijų pokyčiai

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau plėtojo technologijų naudojimą pagal 2024–2028 m. BPM technologijų strategiją – ja siekiama palaikyti rizika grindžiamą priežiūrą, stiprinti duomenų tvarkymo pajėgumus ir puoselėti skaitmeninę kultūrą. Padaryta didelė pažanga trijose srityse: atnaujintos pagrindinės priežiūros sistemos, įdiegtos naujos DI grindžiamos inovacijos ir supaprastinti procesai, siekiant sumažinti priežiūros institucijų ir bankų veiklos sudėtingumą.

Buvo atlikti reikšmingi informacijos valdymo sistemos (IMAS) – pagrindinės IT sistemos, kuria naudojasi visi Europos bankų priežiūros institucijų priežiūros specialistai, – atnaujinimai. Šiais patobulinimais buvo sustiprintas priežiūros institucijų gebėjimas vykdyti IRT ir kibernetinių rizikų priežiūrą pagal SVAA ir patobulintas pranešimo apie IRT incidentus procesas. Naujas IMAS priežiūros priemonių pakopinis metodas leidžia priežiūros institucijoms teikti pirmenybę dideliems trūkumams ir supaprastinti mažiau svarbių trūkumų šalinimą. Be to, bankai dabar gali skaitmeniniu būdu valdyti tolesnius veiksmus per BPM portalą ir internetu patvirtinti, kad problema buvo išspręsta. Tai sumažina administracinę naštą bankams ir priežiūros institucijoms, nes nedideli trūkumai gali būti pašalinti greičiau, ir užtikrina, kad tolesni veiksmai būtų labiau grindžiami rizika ir proporcingesni.

Taip pat buvo pradėtos taikyti naujos analitinės ir DI grindžiamos priemonės. Tekstinės analizės platforma „Athena“ buvo papildyta dideliais kalbos modeliais, o tai reiškia, kad priežiūros institucijos gali naudoti pažangias DI priemones tekstams analizuoti, apibendrinti ir informacijai gauti. Taip pat kuriamas platus DI padėjėjų rinkinys, o duomenų užklausų ir dokumentų peržiūros padėjėjais jau galima naudotis. Be to, tinklo analizės platforma „Navi“ naudojama rizikai ir išplitimo kanalams vertinti esant padidėjusiam geopolitiniam neapibrėžtumui.

Šios naujovės praplečia analitinių priemonių rinkinį, užtikrina greitesnę prieigą prie informacijos, didina priežiūros analizės nuoseklumą ir leidžia priežiūros institucijoms sutelkti dėmesį į sprendimus, pagrįstus vertinimu.

ECB nuolat siekia supaprastinti ir suderinti bankų ir priežiūros institucijų sąveiką, todėl pradėtas BPM portalo projektas – juo siekiama konsoliduoti esamus informacijos pateikimo ir komunikacijos kanalus. BPM portalas sujungs dabartinį IMAS portalą ir išorės Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformą (STAR) į vieną kanalą ir toliau integruos jį į Centralizuotą informacijos pateikimo platformą (CASPER). BPM portalas taps bendra platforma duomenų mainams, būklės stebėjimui ir priežiūros dialogui. Tai supaprastins bankų ir priežiūros institucijų darbo srautus ir sudarys sąlygas sklandesniam, saugesniam ir skaidresniam bendradarbiavimui su bankų sektoriumi.

Be technologijų, ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau investavo į skaitmeninę kultūrą ir įgūdžius, rengdama mokymus ir kurdama praktikos bendruomenes, siekdama skatinti naudoti naujas technologijas. Ji taip pat vedė dialogą su bankų sektoriumi Priežiūros novatorių konferencijoje. Į metinę konferenciją „DI taikymas“ susirinko apie 1 200 dalyvių iš bankų sektoriaus, priežiūros ir technologijų sričių aptarti atsakingą DI taikymą priežiūros srityje.

2025 m. ECB taip pat pradėjo vykdyti projektą „Naujo lygmens priežiūra“ (žr. 1.3.2 skirsnį), įskaitant iniciatyvas, skirtas visiems priežiūros procesams toliau skaitmeninti ir veiksmingesnei, efektyvesnei rizika grindžiamai priežiūrai skatinti.

5.2.2 Duomenų teikimo tvarkos pakeitimai

2025 m. ECB ir NKI baigė įgyvendinti atnaujintą EBI duomenų teikimo tvarką, kurioje atsižvelgiama į naujus KRR III ir KRD VI reikalavimus. Susiję metodiniai pakeitimai buvo įtraukti į ECB ketvirtinę bankų priežiūros statistiką, pradedant nuo ataskaitinio laikotarpio, apėmusio 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Šie metodiniai pokyčiai pirmiausia turi įtakos bendros rizikos pozicijos sumos ir jos dedamųjų, susijusių su kredito, rinkos ir operacine rizika, skaičiavimui. Be to, siekdamas gerinti komunikaciją ir diegti inovacijas, ECB patobulino savo ketvirtinę bankų priežiūros statistiką, pirmą kartą pateikdamas ją interaktyvių ataskaitų forma, kuri suteikia naudotojams daugiau lankstumo ir pritaikymo galimybių.

Be EBI nustatytos priežiūrinės atskaitomybės, priežiūros institucijos prašo bankų pateikti ad hoc informaciją, kad galėtų stebėti kylančias rizikas. ECB tvarko šių duomenų prašymų duomenų bazę, siekdamas valdyti duomenų teikimo naštą ir padėti supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus vykdant tolesnio priežiūros reformos etapo projektą (žr. 1.3.2 skirsnį). Duomenų bazė netrukus apims MSĮ skirtą duomenų rinkimą ir, bendradarbiaujant su EBI, duomenų rinkimą, pradėtą ES šalyse, nedalyvaujančiose Bendrame priežiūros mechanizme. Siekdamas toliau mažinti duomenų teikimo išlaidas, ECB atliko teminį duomenų apie bankų verslo modelius ir kapitalo pakankamumą rinkimo vertinimą. Tai leido sumažinti peržiūrimų duomenų vienetų skaičių, padidinti standartizavimą ir pradėti taikyti griežtesnius drausmės ir atskaitingumo principus asmenims, teikiantiems naujus duomenų prašymus.

2025 m. birželio mėn. ECB pradėjo rinkti prižiūrimų subjektų paaiškinimus apie bet kokių reikšmingų jų priežiūros ataskaitų pakeitimų, atliekamų pagal EBI techninius įgyvendinamo standartus (TĮS), pobūdį ir pagrindines priežastis. Šių pakeitimų nustatymo metodika grindžiama įžvalgomis, gautomis 2023 m. ECB atlikus bandomąjį tyrimą. Metodika sukurta 2024 m. ir perduota SĮ, kurios turėtų ją įgyvendinti savo organizacijose.

2025 m. ECB pasidalijo su bankais savo metine Vadovybės ataskaita apie duomenų valdymą ir kokybę (žr. 1.2.3.2 skirsnį). Ataskaita, kurią sudaro kiekybinių rodiklių rinkinys ir bankams skirtas klausimynas, tikslas – didinti valdymo organų atskaitomybę. Ji taip pat padeda priežiūros institucijoms ir bankams nustatyti ir šalinti rizikos duomenų kaupimo bei rizikos ataskaitų teikimo trūkumus. Ataskaitoje pažymima, kad nėra pašalinti anksčiau nustatyti duomenų kokybės trūkumai. Jie daugiausia atsiranda dėl netinkamai aiškinamų informacijos teikimo reikalavimų, vidaus IT sistemų ar išorės programinės įrangos tiekėjų problemų, taip pat dėl veiklos ar žmogiškųjų klaidų.

2025 m. vasario mėn. ECB sukūrė naują komunikacijos kanalą, kuris leidžia jam stebėti SĮ ir vesti su jomis tiesioginį dialogą, siekiant spręsti TĮS duomenų kokybės problemas. Dabar bendravimas vyksta per ASTRA – ECB platformą, skirtą keistis dokumentais pagrįsta informacija ir palaikyti ryšį su išorės partneriais. NKI suteikta visiška prieiga, kuri užtikrina skaidrumą ir bendrą dalyvavimą visame procese.

Galiausiai pažymėtina, kad ECB atliko metinį 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos ir priežiūros ataskaitų suderinimą. Tai atlikus reikšmingai pagerėjo duomenų nuoseklumas ir kokybė. Gauti duomenys buvo paskelbti ECB priežiūros statistikos interneto svetainėje kartu su lydraščiu, kuriame išdėstyti pagrindiniai rezultatai. Atliekant šį suderinimą 2025 m., daugiausia dėmesio buvo skiriama procesų automatizavimui, kuris leis išplėsti suderinimo aprėptį, kai pradės veikti EBI 3 ramsčio duomenų centras.

6 ECB Bankų priežiūros tarnybos vidaus valdymas

6.1 Atskaitomybės reikalavimai

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB priežiūros uždaviniams taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB teikia didelę svarbą atskaitomybės sistemos, kuri išsamiau apibrėžta Europos Parlamento ir ECB Tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB Susitarimo memorandume, palaikymui ir visapusiškam taikymui. Per daugelį metų ECB išplėtė savo bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, neapsiribodamas tik Tarpinstitucinio susitarimo reikalavimais, pabrėždamas ECB įsipareigojimą dėl atskaitomybės.

2025 m. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtuose trijuose reguliariuose viešuose klausymuose. Kovo 27 d. vykusiame viešame klausyme pirmininkė pristatė ECB priežiūros veiklos 2024 metų ataskaitą. Kiti du reguliarūs vieši klausymai buvo surengti liepos 15 d. ir spalio 13 d. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta bankams kylantiems iššūkiams, makroekonominiam neapibrėžtumui, skaitmeninimui, geopolitinei rizikai ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatams. Pirmininkė taip pat pristatė pastaruoju metu dedamas pastangas stiprinti ir paprastinti priežiūrą. Kitos temos apėmė reglamentavimo sistemą ir teisės aktus, kuriais siekiama baigti kurti bankų sąjungą, ypač teisės aktus dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos ir Europos indėlių draudimo sistemos peržiūros.

2025 m. Priežiūros valdybos pirmininkė atsakė į šešis Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą. Visi atsakymų laiškai paskelbti bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje. Laiškuose aptarti finansinio stabilumo aspektai vertinant bankų įsigijimus, vartotojų apsauga, institucinės užtikrinimo sistemos ir skaitmeninio euro įtaka bankų sektoriui^[62].

Vadovaudamasis Tarpinstituciniu susitarimu, ECB taip pat suteikė galimybę Europos Parlamentui susipažinti su Priežiūros valdybos posėdžių protokolais ir Priežiūros valdybos seminarų santraukomis.

Be to, siekdama toliau stiprinti dialogą su Europos Parlamentu, ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakė į Europos Parlamento pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2024 m. metinė ataskaita“. Savo atsakyme ECB pateikė pastabų dėl pokyčių bankų sektoriuje ir dėl su bankų priežiūra susijusių teisėkūros dokumentų. Temos apėmė bankų atsparumą, reglamentavimo sistemą ir bankų sąjungos kūrimo užbaigimą.

Kalbant apie bendradarbiavimą su ES Taryba 2025 m., pažymėtina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo dviejuose pasitarimuose su Euro grupe – gegužės 12 d. ir lapkričio 12 d. Be kitų reglamentavimo temų, pirmininkė aptarė patikimo priežiūros ir reglamentavimo vaidmenį stiprinant euro zonos bankų sektoriaus atsparumą didėjančios geopolitinės rizikos sąlygomis, atsparumo testavimo priemones, pavyzdžiui, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir būdus, kaip didinti priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą.

6.2 Skaidrumas ir komunikacija

2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba laikėsi aukštų skaidrumo ir komunikacijos standartų, įvairiais kanalais bei priemonėmis suinteresuotiesiems subjektams aiškindama ir informuodama juos apie savo priežiūros veiklą. ECB Bankų priežiūros tarnyba skelbė skaidrią ir aiškią informaciją, kad visuomenei būtų lengviau suprasti jos siekį užtikrinti veiksmingesnę, efektyvesnę ir labiau rizika pagrįstą priežiūrą.

2025 m. Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas skaitė 23 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje – 18 pranešimų. Kartu jie davė 14 interviu ir paskelbė 14 tinklaraščio įrašų. Pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas taip pat surengė spaudos konferenciją, skirtą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) 2025 m. rezultatams aptarti. ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė du tinklalaidės epizodus, paskelbė 23 pranešimus spaudai ir kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir priežiūros statistiką. Kas ketvirtį leidžiamame priežiūros naujienlaiškyje – skaitmeniniame leidinyje, kurį prenumeruoja daugiau kaip 11 000 prenumeratorių – buvo pateikiama informacija ir skelbiama atnaujinta informacija apie vykdomus priežiūros projektus ir išvadas. Aktualias bankų priežiūros temas ECB taip pat aptaria socialinės žiniasklaidos kanalais – rengia jaunesnei auditorijai skirtas viktorinas, skelbia trumpus pagrindinių sąvokų paaiškinimus.

Pagrindinis 2025 m. ECB komunikacijos tikslas buvo pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip ECB įtraukia geopolitinę riziką į savo veiklą ir ko tikisi iš bankų nustatant ir valdant šią riziką (žr. 1.2.2 skirsnį). ECB pranešimuose paaiškinta priežiūros reformos darbotvarkė, išdėstyta išsamioje ataskaitoje, kuria papildytos ECB aukšto lygio darbo grupės supaprastinimo klausimais pateiktos rekomendacijos (žr. 1.3 skirsnį).

Siekdamas skatinti dialogą su rinkos analitikais ir sektoriaus specialistais, ECB surengė du Bankų priežiūros rinkos kontaktinės grupės susitikimus ir šeštąjį ECB bankų priežiūros forumą. Per šiuose renginiuose vykusias diskusijas daug dėmesio skirta euro zonos bankų sektoriaus rizikos perspektyvoms, bankų ir nebankinio finansų sektoriaus sąsajoms, geoekonominei rizikai ir jos poveikiui reglamentavimui bei bankų strategijoms. Priežiūros valdybos pirmininkė taip pat lankėsi dvylikos šalių NKI, kur susitiko su nacionalinių bankų vadovais ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovais.

2025 m. ECB ne tik kasdien teikė atsakymus į žiniasklaidos užklausas, bet ir parengė atsakymus į 915 viešų užklausų bankų priežiūros temomis. Užklausos buvo teikiamos įvairiais ECB Bankų priežiūros tarnybos kompetencijos aspektais, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kibernetinį atsparumą, operacinę riziką, bankų licencijas ir veiklos leidimus, priežiūros politiką ir sistemas bei bankų pertvarkymą. Lankytojų centre ECB surengė paskaitas apie bankų priežiūrą, kuriose dalyvavo 688 dalyviai, ir priėmė 14 860 lankytojų – jie buvo supažindinti su pagrindiniais ECB uždaviniais.

6.3 Sprendimų priėmimas

6.3.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai bei sprendimai

2025 m. įvyko šešiolika ECB priežiūros valdybos posėdžių. Keturi posėdžiai vyko Frankfurte prie Maino, vienas – Maltoje. Kiti posėdžiai surengti vaizdo konferencijos būdu.

Be to, Estijos finansų priežiūros institucijos (est. Finantsinspektsioon) kvietimu 2025 m. spalio mėn. Priežiūros valdyba surengė strateginį išvažiuojamąjį posėdį Taline.

2025 m. Priežiūros valdybos Iniciatyvinis komitetas^[63] surengė šešis posėdžius, visi jie vyko vaizdo konferencijos būdu.

2025 m. ECB priėmė 2 549 priežiūros sprendimus^[64] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 2 iliustracija). Iš jų 1 395 sprendimus priėmė ECB struktūrinių padalinių vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 154 sprendimus priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Į šiuos skaičius įtrauktos 128 operacijos (pvz., filialų steigimo), kurias ECB netiesiogiai patvirtino neprieštaravimo tvarka, laikydamasis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimais (48,8 %), nuosavomis lėšomis (11,2 %), vidaus modeliais (8,1 %), bendromis procedūromis (7,7 %), priežiūrine atskaitomybe (7,5 %), nacionaliniais įgaliojimais (6,8 %) ir SREP (4,0 %).

Be Valdančiajai tarybai priimti teikiamų galutinių sprendimų projektų dėl konkrečių bankų, Priežiūros valdyba priėmė sprendimus keliais horizontaliaisiais klausimais. Visų pirma, sprendimus dėl veiksmingos ir efektyvios priežiūros, geopolitinės rizikos poveikio bankams mažinimo, 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, Skaitmeninės veiklos atsparumo akto įgyvendinimo priežiūros sistemoje, kredito rizikos priežiūros vertinimo stiprinimo, su klimatu ir aplinka susijusiais klausimais, dėl SREP reformos, vidaus modelių priežiūros tobulinimo atsižvelgiant į reglamentavimo pasikeitimus ir preliminaraus pasiūlymo dėl 2026–2028 m. priežiūros prioritetų. Kai kuriuos iš šių sprendimų parengė Priežiūros valdybos įgaliotos laikinos struktūros. Jas sudarė ECB ir NKI atstovai, atlikę parengiamąjį darbą atitinkamomis temomis.

Be to, dėl kai kurių Priežiūros valdybos sprendimų buvo parengti vieši vadovai, ataskaitos ir apžvalgos, pavyzdžiui, ECB vadovas dėl veiklos funkcijų perdavimo debesijos paslaugų teikėjams, atnaujinti ECB vadovas dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra ir ECB vidaus modelių vadovas.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[65].

Iš 113 bankų grupių, kurias nuo 2025 m. sausio mėn. ECB prižiūri tiesiogiai, 32 paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikiami ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

2 iliustracija

2025 m. Priežiūros valdybos sprendimai

6.3.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

Administracinė peržiūros valdyba (APV) yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra asmeniškai ir kolektyviai nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, peržiūrėti ECB sprendimus priežiūros klausimais.

2025 m. APV surengė 35 posėdžius, iš jų 31 vyko nuotoliu, o 4 – gyvai, įskaitant išvažiuojamąjį posėdį Helsinkyje (Suomija).

2025 m. APV pateikė nuomones dėl penkių prašymų atlikti ECB priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą (žr. 10 lentelę). Vienas prašymas buvo pateiktas dėl pareiškėjų priskyrimo prie svarbių prižiūrimų subjektų, antras prašymas – dėl ECB įgaliojimų priimti priežiūros priemones remiantis nacionaline teise Kitais trimis prašymais pareiškėjai užginčijo ECB sprendimus sankcijų ir vykdymo užtikrinimo srityje. Visais šiais atvejais, išklausiusi pareiškėjų, APV pasiūlė Priežiūros valdybai pakeisti ECB sprendimą tapataus turinio sprendimu.

APV pirmininkas pristatė savo veiklą dviejose 2025 m. vykusiose teisės konferencijose. Birželio mėn. „A&O Shearman“ organizuotame aukštesnio rango BPM pareigūnų forume ir rugsėjo mėn. „Freshfields“ bendradarbiaujant su Teisės ir finansų institutu bei Frankfurto Gėtės universiteto Finansinių studijų centru organizuotoje 11-ojoje Bankų sąjungos konferencijoje jis kalbėjo apie APV užtikrinamą pragmatišką ir diskretišką skundų pateikimo tvarką.

2025 m. APV pirmininkavo Pentti Hakkarainen. Kiti jos nariai – Ilias Plaskovitis (pirmininko pavaduotojas), Edouard Fernandez-Bollo, Christiane Campill ir Verica Trstenjak. Damir Odak buvo pakaitinis narys. Su dabartine APV sudėtimi ir jos narių gyvenimo aprašymais galima susipažinti APV skirtoje ECB interneto svetainės skiltyje.

6.4 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB tarnautojų taisyklėse ir Gairės, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio tobulinimo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) bei Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas.

Vadovaudamasis savo įgaliojimais, Etikos komitetas kasmet vertina priežiūros valdybos narių interesų deklaracijas. Šios deklaracijos skelbiamos ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės atskaitomybės tinklalapyje. Komitetas taip pat atsako į ECB aukšto lygio tarnautojų, vykdančių bankų priežiūrą, pateiktus prašymus dėl konsultacijos ir šiuo klausimu pateikė 18 nuomonių, dauguma jų buvo susijusios su pranešimais pasibaigus darbo santykiams. Etikos komiteto nuomonės paprastai skelbiamos ECB interneto svetainėje praėjus šešiems mėnesiams nuo jų parengimo. 2025 m. aukšto lygio tarnautojų interesų deklaracijų teikimo procedūra buvo suskaitmeninta, todėl jų tvarkymas tapo efektyvesnis ir veiksmingesnis.

2025 m. AUVT toliau tęsė savo darbą skaitmeninimo srityje ir atnaujino vidaus priemones, kad darbuotojams galėtų teikti konsultacijas etikos klausimais sparčiau ir patogiau. 2025 m. gautos 3 532 užklausos, į kurias atsakyti turėjo AUVT darbuotojai, 2024 m. – su 3 070 užklausų. Maždaug 41 % užklausų dėl konsultacijų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai.

8 pav.

2025 m. gauti ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų prašymai

(prašymų skaičius)

Be naujiems darbuotojams skirtų įvadinių sesijų, mokymo kursų ir privalomų e. mokymosi programų, AUVT organizavo informacines kampanijas apie etikos sistemą. 2025 m. etikos sąmoningumo sezono iniciatyva, skirta visiems darbuotojams, vyko panašiu metu kaip Visuotinės etikos dienos renginiai. Šių renginių metu buvo įrengti informuotumo apie etiką didinimo stendai ir surengtos žinių apie privačių finansinių operacijų taisykles atnaujinimo sesijos. 2025 m. AUVT taip pat surengė specializuotus mokymus apie interesų konfliktus ECB ir NKI specialistams, atliekantiems patikrinimus vietoje. Jų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama etikos taisyklių žinojimo didinimui Europos bankų priežiūros srityje.

Siekdama išvengti problemų, susijusių su atvejais, kai darbuotojai pereina iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, AUVT vertino, kokių interesų konfliktų gali kilti darbuotojams svarstant privačiojo sektoriaus darbo pasiūlymus, konsultavo dėl taikomų taisyklių ir ėmėsi tinkamų interesų konfliktų mažinimo priemonių. Vienam iš 2025 m. iš darbo išėjusių darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo taikytas laikinas draudimas vykdyti kitą profesinę veiklą. Šešiais atvejais buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, perskirstytos užduotys, darbuotojai perkelti į kitas pareigas ir (arba) apribotos prieigos teisės, kad būtų išvengta problemų, susijusių su darbuotojų perėjimu iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, ir taip iš esmės įteisintas veiklos pertraukos laikotarpis.

AUVT taip pat organizavo kasmetinę atitikties stebėseną, susijusią su darbuotojų ir ECB aukšto lygio tarnautojų privačiais finansiniais sandoriais. Kaip ir ankstesniais metais, vykdant stebėseną neatitikties atvejų nustatyta nedaug, o iš nustatytųjų maždaug 55 % buvo susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais. Nė vienu šių atvejų nebuvo nustatyta tyčinio netinkamo elgesio ar kitokio rimto nuostatų nesilaikymo.

Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas, Eurosistema ir BPM bendradarbiavimo etikos ir sąžiningumo klausimais forumas sukūrė specialią darbo grupę etikos ir dirbtinio intelekto (DI) klausimais. Vykdydamas šią iniciatyvą, komitetas parengė neprivalomus pagrindinius principus, kuriais siekiama skatinti etišką ir atsakingą DI sistemų kūrimą bei naudojimą ir teikti praktines gaires Eurosistemos ir Europos bankų priežiūros įstaigoms. Laikydamasis savo įsipareigojimo didinti informuotumą apie etiką bei sąžiningumą ir remdamasis darbo grupės pateikta informacija, Komitetas surengė Eurosistemos ir BPM etikos žinių viktoriną, taip pat parengė pranešimų apie etiką, visuomenės pasitikėjimą ir žmonių elgesį elgsenos mokslų požiūriu. Abi iniciatyvos sulaukė didelio susidomėjimo, jose aktyviai dalyvavo Eurosistemos ir Europos bankų priežiūros įstaigos.

6.5 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas

2025 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių.

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo^[66], informacija buvo keičiamasi laikantis būtinumo žinoti principo, t. y. kiekvienos politikos funkcijos vykdytojai turėjo įrodyti, kad iš kitos politikos funkcijos vykdytojų prašoma informacija yra būtina jų politikos tikslams pasiekti.

Pagal Sprendimą ECB/2014/39, Vykdomosios valdybos pritarimas yra reikalingas keičiantis nenuasmenintais bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenimis, kitais neapdorotais duomenimis ir informacija, kurioje pateikiami vertinimai ar politikos rekomendacijos. Abiejų ECB politikos funkcijų vykdytojai tokiais duomenimis keitėsi pagal Vykdomosios valdybos patvirtintą ir periodiškai peržiūrimą sistemą.

Tais atvejais, kai prašoma informacija buvo susijusi su nuasmenintais duomenimis arba neskelbtina ne politikos informacija, prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikdavo tą informaciją turintys ECB politikos funkcijos vykdytojai, vadovaudamiesi Sprendimu ECB/2014/39.

Atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę įtampą, 2025 m. aktyvuota Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnio nuostata dėl kritinės padėties, kad pinigų politikos ir priežiūros funkcijų vykdytojai tam tikrą laiką galėtų keistis informacija.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo, sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

7 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

BPM reglamente nustatyta, jog ECB privalo skirti pakankamai išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB tiesiogiai ir netiesiogiai prižiūrimi subjektai. Siekdamas užtikrinti, kad priežiūros darbuotojai galėtų vykdyti savo uždavinius, nepaisant kintančios aplinkos, ECB stengiasi panaudoti visas galimybes perskirstyti prioritetus ir optimizuoti savo išteklius, kad priežiūra būtų veiksmingesnė, o suplanuotos išlaidos nebūtų viršytos, taip laikantis visos organizacijos įsipareigojimo stabilizuoti išlaidas.

Vykdant priežiūros uždavinius patirtos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB priežiūros funkcijos vykdymo išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją naudojamasi ir pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis^[67]. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai tikslina išlaidų paskirstymo mechanizmus, taip užtikrindamas, kad išlaidos būtų paskirstytos tiksliai, pagal institucijoje efektyviau paskirstytas ir apibrėžtas užduotis.

ECB biudžeto valdymo funkcijas vykdyti pavesta Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu ir su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitarusi su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai talkina Biudžeto komitetas, sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

7.1 2025 m. išlaidos

2025 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti sudarė 689,8 mln. eurų, t. y. buvo 14,0 mln. eurų mažesnės už 703,8 mln. eurų sumą, numatytą 2025 m. kovo mėn. Taigi, priežiūros uždaviniams vykdyti panaudota 98,0 % suplanuotų išlaidų.

Klasifikacija, pateikta 11 lentelėje, taikoma skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų mokamų metinių priežiūros mokesčių pagal tai, ar prižiūrima įstaiga yra svarbi arba mažiau svarbi, kaip nurodyta Mokesčių reglamento 8 straipsnyje^[68], [69].

Išsamesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus pateikta 12 lentelėje.

Palyginti su 2024 m., išlaidos priežiūros uždaviniams vykdyti 2025 m. padidėjo 1,3 %. Šį bendrų išlaidų padidėjimą 9,1 mln. eurų per metus galima sieti su 2025 m. vykusiu kas dvejus metus atliekamu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu (žr. 1.1.1 skirsnį), papildomomis išlaidomis, susijusiomis su naujais įgaliojimais pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (SVAA) (žr. 1.2.2.3 ir 4.1.1.5 skirsnius) ir tolesnėmis investicijomis į priežiūros technologijas (žr. 5.2 skirsnį).

Didesnes išlaidas atsvėrė mažesnės Europos bankų priežiūros veiklos pradžioje patirtos pradinių išlaidų Informacijos valdymo sistemai (angl. IMAS) ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformai (angl. STAR) amortizacijos išlaidos. Amortizacijos išlaidos, 2025 m. skaičiuotos paskutinį kartą, sumažėjo nuo 19,0 mln. eurų (2024 m.) iki 3,8 mln. eurų (2025 m.). Be to, bendras didesnes išlaidas atsvėrė mažesnės su priežiūros iniciatyvomis ir bendrosiomis paslaugomis susijusios išlaidos (žr. 9 pav.).

Prireikus specializuotų ekspertinių žinių, ECB naudojasi ne tik savo vidaus ištekliais, bet ir išorės konsultavimo paslaugomis arba su specialistų priežiūra teikiamomis integruotomis konsultacijomis, ypač didžiausio darbo krūvio laikotarpiais. 2025 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 37,1 mln. eurų, t. y. 5,0 mln. eurų mažiau nei 2024 m., daugiausia dėl mažesnio išorės konsultacijų poreikio priežiūros iniciatyvų ir patikrinimų vietoje srityse.

Išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ECB vykdomiems priežiūros uždaviniams, ir bendrųjų paslaugų išlaidos buvo iš esmės panašaus dydžio kaip ankstesniais metais (žr. 9 pav.).

9 pav.

Išlaidos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti pagal išlaidų kategorijas

(mln. eurų)

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas sudaro išlaidos pagrindiniams priežiūros darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su turto kokybės peržiūromis), išlaidos specialioms informacinėms technologijoms ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas komandiruotėms ir mokymams.

Bendra 2025 m. tiesiogiai priskirtinų išlaidų suma, palyginti su 2024 m., padidėjo 14,7 mln. eurų, o tam įtakos turėjo 30,4 mln. eurų padidėjusios personalo išlaidos, bet jų padidėjimą atsvėrė sumažėjusios kitų kategorijų išlaidos. Didesnės išlaidos daugiausia susijusios su papildomomis etato ekvivalento pareigybėmis, kurias Valdančioji taryba patvirtino i) kas dvejus metus atliekamam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, ii) konsultavimo išlaidų, susijusių su tyrimais vietoje ir vidaus modelių tyrimais, internalizavimo užbaigimui ir iii) naujiems įgaliojimams, kylantiems iš SVAA, vykdyti, taip pat su papildomais darbuotojais, skirtais bankų priežiūros projektams, kurių išlaidos tiesiogiai priskiriamos prie šios kategorijos.

Pažymėtina, kad didesnes išlaidas, skirtas specialioms priežiūros technologijoms ir naujiems įgaliojimams, kylantiems iš SVAA, su kaupu atsvėrė mažesnės Informacijos valdymo sistemos (IMAS) ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformos (STAR) amortizacijos sąnaudos, sudariusios 15,2 mln. eurų. 2025 m. padaugėjo bankų priežiūrai skirtų IT sistemų kūrimo projektų (įskaitant projektą „Olympus“ ir bendrą priežiūros platformą), o išlaidos specialių IT sistemų palaikymui, palyginti su 2024 m., sumažėjo. Išlaidos veiklai, susijusiai su priežiūros iniciatyvomis, taip pat sumažėjo, palyginti su 2024 m., nes buvo atliekamos tik reguliarios turto kokybės peržiūros.

Bendrųjų paslaugų kategorijai priskiriamos išlaidos sudarė 264,6 mln. eurų ir buvo skirtos paslaugoms, kuriomis naudojasi tiek centrinės bankininkystės, tiek bankų priežiūros funkcijų vykdytojai^[70]. Šios išlaidos paskirstomos tarp abiejų funkcijų pagal išlaidų paskirstymo mechanizmą, remiantis standartiniais sektoriaus taikomais parametrais, pavyzdžiui, etato ekvivalentais, biuro plotu ir vertimo raštu užsakymų skaičiumi.

2025 m. bendrųjų paslaugų išlaidos mažėjo: sumažėjus išlaidoms, susijusioms su investicijomis į IT aparatinę įrangą ir paslaugas, taip pat sumažėjus ECB įnašams į Frankfurto Europos mokyklos plėtrą, sumažėjo informacinių technologijų ir žmogiškųjų išteklių paslaugų kategorijoms priskirtos išlaidos.

Šias sumažėjusias išlaidas atsvėrė padidėjusios išlaidos patalpoms ir įrangai, susijusios su dviejų pastatų priežiūra 2025 m.^[71], taip pat išlaidos pradėtai įgyvendinti ilgalaikei turto strategijai, susijusios su turto, kurio naudojimo ciklas baigėsi, pakeitimu kitu turtu. Šią strategiją ketinama baigti įgyvendinti 2029 m. Be to, padidėjo teisinių, audito ir administracinių paslaugų išlaidos. Tai daugiausia lėmė ECB vidaus audito funkcijos vidinis reorganizavimas siekiant dar griežčiau atskirti ECB vykdomus priežiūros ir kitus uždavinius bendrųjų paslaugų srityje.

7.2 2026 m. numatomos išlaidos ECB priežiūros uždaviniams

Planuojamo 2026 m. biudžeto lėšų priežiūros uždaviniams vykdyti viršutinė riba – 706,7 mln. eurų, t. y. 2,9 mln. eurų didesnė už 2025 m. biudžeto planą (703,8 mln. eurų). ECB biudžetas rengiamas atsižvelgiant į numatomus uždavinius ir laikantis prioritetų perskirstymo bei išteklių optimizavimo principų, ECB stengiantis vykdyti įsipareigojimą stabilizuoti išlaidas. Atsižvelgdamas į 2024 ir 2025 m. tendencijas, ECB numato, kad 2026 m. bus panaudotas beveik visas suplanuotas biudžetas. Tai reiškia, kad bus mažiau finansinio lankstumo reaguoti į išorės veiksnius, kurie gali atsirasti biudžeto laikotarpiu.

2026 m. plane numatytos tęstinės investicijos į priežiūros technologijas ir papildomi biudžeto poreikiai, kylantys iš SVAA. Nuo 2026 m. sausio mėn. išlaidas, susijusias su ECB ekspertų dalyvavimu jungtinėse tyrimo grupėse, kurios vykdo ypatingos svarbos IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūrą (žr. 4.1.1.5 skirsnį), kompensuos pagrindinė priežiūros institucija, todėl jos neįtrauktos į ECB priežiūros mokesčius.

Taip pat pakoreguoti įdarbinimo modeliai, susiję su kas dvejus metus atliekamu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu, ir dabar ištekliai, reikalingi parengiamiesiems darbams, įtraukiami į biudžetą tais metais, kai testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nevykdomas. Šis pakeitimas turėtų padėti išlyginti kas dvejus metus pasireiškiantį poveikį dėl darbuotojų skaičiaus pokyčių. Į suplanuotas 2026 m. išlaidas neįtraukta išlaidų IMAS ir STAR amortizacija. Taip pat pažymėtina, kad didesnes išlaidas atsveria mažesnės išlaidos dėl ECB persikėlimo iš trijų pastatų į du.

Metinis priežiūros mokestis už 2026 m., mokėtinas 2027 m., bus skaičiuojamas tik 2026 m. mokestinio laikotarpio pabaigoje pagal visas 2026 m. faktines išlaidas, patikslintas atskiriems bankams grąžintomis ar iš atskirų bankų surinktomis sumomis už ankstesnius mokestinius laikotarpius, delspinigiais ir mokesčių, kurių nebus galima surinkti, sumomis.

2026 m. bendra kiekvienos kategorijos mokesčių suma turėtų būti pasiskirstyta taip: 95,8 % išlaidų turėtų padengti SĮ, 4,2 % – MSĮ.

7.3 2025 m. mokesčiai

7.3.1 Bendra už 2025 m. mokestinį laikotarpį numatoma surinkti suma

Už 2025 m. mokestinį laikotarpį mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma yra 690,0 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudaro metinės faktinės išlaidos. Jų suma yra 689,8 mln. eurų, įskaitant patikslinimus, kuriuos sudaro 275 638 eurų atskiriems bankams (grynoji) grąžinama suma už ankstesnius mokestinius laikotarpius ir 30 444 eurų gautų delspinigių, taigi iš viso 245 194 eurų.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis, pagal tai, ar prižiūrimas subjektas yra svarbus, ar mažiau svarbus, taigi pagal ECB priežiūros veiklos mastą. Išlaidos priskiriamos SĮ arba MSĮ pagal tam tikrą metodiką, kuri nuolat peržiūrima atsižvelgiant į faktiškai vykdomus priežiūros uždavinius. 2025 m. SĮ ir MSĮ teko atitinkamai 95,5 ir 4,5 % visų metinių priežiūros mokesčių.

ECB priežiūros mokesčiai sudaro 0,16 % visų administracinių sąnaudų ir ECB tiesiogiai arba netiesiogiai prižiūrimų subjektų turto nusidėvėjimo sąnaudų^[72] (0,19 % SĮ ir 0,04 % MSĮ atveju).

7.3.2 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus subjektas ar grupė, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio, apskaičiuojant mokestį pagal prižiūrimų subjektų metinius mokestinius veiksnius.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainės skiltyje.

7.4 Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko galiojančių ES bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų dėl prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) skirti administracines baudas. Su jomis susijusios pajamos, apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, neįtraukiamos, taip pat neįtraukiamos šių baudų kompensacijos, jeigu ankstesni sprendimai dėl jų skyrimo yra panaikinami arba pakeičiami. Atitinkamos sumos įtraukiamos į ECB pelno ir nuostolio ataskaitą. 2025 m. pajamos iš prižiūrimiems subjektams skirtų baudų sudarė 28,5 mln. eurų.

8 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus NKI. Šiame skyriuje pateikiamas 2025 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir portale „EUR-Lex“, sąrašas. Į sąrašą įtraukti teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

8.1 ECB reglamentai

ECB/2025/24
2025 m. liepos 15 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2025/1520, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra (ECB/2016/4) (ECB/2025/24) (OL L, 2025/1520, 2024 7 28)

ECB/2025/31
2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2025/1958, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (ECB/2015/13) (ECB/2025/31) (OL L, 2025/1958, 2025 10 17)

8.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2025/1
2025 m. sausio 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/94 dėl kriterijų, kuriais remiantis pranešama apie priežiūros sprendimus priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atveju (ECB/2025/1) (OL L, 2025/94, 2025 1 16)

ECB/2025/7
2025 m. vasario 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/451, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2024/461 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų Europos Centriniam Bankui teikiamos lyginamajai analizei atlikti reikalingos informacijos apie atlyginimus, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, patvirtintus didesnius santykius ir daug uždirbančius asmenis (ECB/2024/2) (ECB/2025/7) (OL L, 2025/451, 2025 3 6)

ECB/2025/8
2025 m. kovo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/507 dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už 2024 m. (ECB/2025/8) (OL L, 2025/507, 2025 3 27)

ECB/2025/10
2025 m. kovo 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/673, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2023/1681 dėl priežiūros duomenų, kuriuos prižiūrimi subjektai pateikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo Europos Centriniam Bankui (ECB/2023/18) (ECB/2025/10) (OL L, 2025/673, 2025 4 4)

ECB/2025/13
2025 m. balandžio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/873, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1981 dėl kompetentingų institucijų naudojimosi Europos centrinių bankų sistemos paslaugomis (ECB/2022/33) (ECB/2025/13) (OL L, 2025/873, 2025 5 12)

ECB/2025/14
2025 m. balandžio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2025/874, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1982 dėl kompetentingų institucijų ir bendradarbiaujančių institucijų naudojimosi Europos centrinių bankų sistemos paslaugomis (ECB/2022/34) (ECB/2025/14) (OL L, 2025/874, 2025 5 12)

ECB/2025/25
2025 m. liepos 15 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2025/1521, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2017/697 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu (ECB/2017/9) (ECB/2025/25) (OL L, 2025/1521, 2025 7 28)

ECB/2025/26
2025 m. liepos 15 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ECB/2017/10 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų (ECB/2025/26) (OL L, C/2025/4190, 2025 7 28)

ECB/2025/40
2025 m. gruodžio 10 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2025/2595 dėl priežiūros metodikos, kurią nacionalinės kompetentingos institucijos taiko mažiau svarbių prižiūrimų subjektų turimų neveiksnių pozicijų padengimui (ECB/2025/40) (OL L, 2025/2595, 2025 12 19)