1 Įžanga

2026–2028 m. priežiūros prioritetai nustatyti pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos ateinantiems trejiems metams parengtą vidutinio laikotarpio strategiją. Prioritetus nustato ECB priežiūros valdyba, remdamasi išsamiu prižiūrimų subjektų pagrindinių rizikų ir pažeidžiamumo sričių įvertinimu. Jie peržiūrimi kasmet, siekiant atsižvelgti į rizikos aplinkos pokyčius ir įvairių priežiūros veiksmų, ypač priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. supervisory review and evaluation process, SREP), rezultatus^[1]. Peržiūrint prioritetus taip pat vertinama, kokią pažangą bankai padarė įgyvendindami praėjusių metų prioritetus ir priežiūros reikalavimus. Tokia kasmetinė peržiūra padeda įgyvendinti rizika grindžiamą ir į ateitį orientuotą strategiją, kuri skatina efektyvų priežiūros išteklių paskirstymą, didina priežiūros veiksmų skaidrumą ir nuspėjamumą bankams. Tuo pačiu užtikrinamas pakankamas lankstumas, kad, prireikus, prioritetus būtų galima pakoreguoti.

Europos bankų sistema turi patikimą rizikos profilį ir tvirtą pagrindą, todėl yra pajėgi laviruoti šiandieninėje itin neapibrėžtoje geopolitinėje ir makrofinansinėje aplinkoje ir veiksmingai palaikyti Europos ekonomiką. Praėjusiais metais sektoriaus kapitalo ir likvidumo pozicijos ir toliau buvo tvirtos, o neveiksnių paskolų lygis – žemas. Nepaisant mažėjančių palūkanų normų, bankų pelningumo lygis tebėra stabilus. Dėl šio tvirto pagrindo, kurį ir dalies sustiprino po pasaulinės finansų krizės patobulinta prudencinė ir priežiūros sistema, bankų sektorius sugebėjo atlaikyti ekonominius sunkumus, kilusius dėl didėjančios įtampos pasaulinėje prekyboje ir stiprėjančių konfliktų, taip pat dėl paskesnių didelio finansų rinkos kintamumo laikotarpių. Be to, per pastaruosius kelerius metus bankų sektoriaus atsparumas padidėjo dėl vyriausybių priemonių realiajai ekonomikai paremti ir neigiamų sukrėtimų poveikiui sušvelninti. Bendrą bankų sektoriaus atsparumą nepalankiam scenarijui, kurį sukėlė geopolitinė įtampa, rodo ir šių metų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu.

Vis dėlto bankai turi būti pasirengę būsimiems iššūkiams. Pasaulinis neapibrėžtumas išaugo iki išskirtinai aukšto lygio, todėl susidarė labai nestabili aplinka, kurioje rizika, anksčiau laikyta mažai tikėtina, tampa vis realesnė. Geopolitinė įtampa ir kintanti prekybos politika, su klimatu ir gamta susijusios krizės, demografiniai pokyčiai ir technologiniai perversmai didina struktūrinį pažeidžiamumą, todėl ekstremalių, mažai tikėtinų įvykių (mažos tikimybės didelio poveikio rizikų) tikimybė yra kaip niekada didelė. Neapibrėžtumas yra padidėjęs. Šių veiksnių derinys didina staigių ir rimtų sutrikimų, galinčių turėti skaudžių pasekmių ekonomikai, finansų rinkoms ir bankams, riziką. Tai rodo pastarųjų metų raginimai bankams likti budriems ir per daug neatsipalaiduoti.

Atsižvelgiant į šią sudėtingą perspektyvą, 2026–2028 m. laikotarpiui nustatomi du priežiūros prioritetai: bankai privalo likti atsparūs geopolitinei rizikai ir makrofinansiniam neapibrėžtumui (1 prioritetas) ir kartu užtikrinti didelį veiklos atsparumą bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pajėgumus (2 prioritetas).

1 pav.

2026–2028 m. priežiūros prioritetai, kuriais siekiama sustiprinti nustatytas bankų pažeidžiamumo sritis

Kiekvienas priežiūros prioritetas yra nukreiptas į tam tikras bankų sektoriaus pažeidžiamumo sritis, kurioms nustatyti specialūs strateginiai tikslai ir parengtos individualios darbo programos. 1 paveiksle išvardyti penki tikslai, susiję su bankų pagrindinių pažeidžiamumo sričių šalinimu. Taip pat apibrėžta vidutinės trukmės ir ilgalaikė strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama bankų skaitmeninėms, ypač su DI susijusioms, strategijoms, vidaus valdymui ir rizikos valdymui. Šie du prioritetai susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos įsipareigojimu skatinti tvirtą, atsparų ir tvarų Europos bankų sektorių, gebantį susitvarkyti su vis sudėtingesne rizikos aplinka.

Priežiūros prioritetai nukreipti į aktualiausias bendras bankų pažeidžiamumo sritis ir turėtų prisidėti prie bendros ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos. Kartu ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdo ir įprastinę priežiūros veiklą, susijusią su kitomis svarbiomis rizikos sritimis, siekdama dar padidinti Europos bankų sektoriaus atsparumą rizikoms, kurios yra būdingos konkrečioms įstaigoms. Daug dėmesio ir toliau bus skiriama ankstesnių priežiūros prioritetų įgyvendinimo stebėsenai, bus palaikomas nuolatinis dialogas su bankais.

Priežiūros prioritetai padeda jungtinėms priežiūros grupėms (JPG) veiksmingai ir nuosekliai planuotis darbą ir efektyviai paskirstyti savo išteklius, vadovaujantis iš anksto nustatytais priimtinos rizikos lygiais ^[2]. Be to, jais gali vadovautis nacionalinės priežiūros institucijos, nustatydamos savo prioritetus mažiau svarbių įstaigų priežiūrai pagal proporcingumo principą. Aiškus šių prioritetų komunikavimas labai padeda bankams suprasti priežiūrinius lūkesčius. Tai sustiprina priežiūros poveikį tolesniam Europos bankų sektoriaus atsparumo didinimui ir padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms įstaigoms.

Tolesniuose skirsniuose apžvelgiamas 2025 m. rizikos vertinimas ir išsamiai išdėstomi 2026–2028 m. priežiūros prioritetai ir darbo programos.

2 Rizikos vertinimas ir 2026–2028 m. priežiūros prioritetai

2.1 Prižiūrimų subjektų makroekonominė ir veiklos aplinka

Pastaraisiais metais makroekonominei aplinkai buvo būdinga išaugusi pasaulinės prekybos santykių įtampa ir platesnio masto geopolitinė rizika. Tai lėmė prekybos politikos pokyčius ir didesnį bendrą neapibrėžtumą. 2025 m. balandžio pradžioje paskelbtas sprendimas apie naujus JAV importo muitus sukėlė staigų obligacijų išpardavimą rinkoje, o tai sustiprino nerimą dėl pasaulinio nuosmukio. Politikos neapibrėžtumas, ypač tarptautinės prekybos srityje, išaugo iki precedento neturinčio lygio ir nulėmė reikšmingus svyravimus finansų rinkose^[3]. Vėlesni pranešimai – pirmiausia apie laikinai stabdomą muitų didinimą, o vėliau – apie prekybos susitarimą, leidusį išvengti JAV ir ES prekybos karo, paskatino akcijų rinkų atsigavimą. Nors pradiniai nuostoliai buvo kompensuoti, akcijų rinkos tebėra nepastovios ir pažeidžiamos dėl tolesnių perkainojimų, atliekamų padidėjus turto vertei ir rizikos koncentracijai^[4].

Nepaisant ekonominio aktyvumo svyravimų, prognozių laikotarpiu sąlygos ir toliau yra palankios euro zonos realiojo BVP augimui ir numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuosis ties siekiamu 2 % lygiu^[5]. 2025 m. pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas buvo didesnis, nei tikėtasi, iš dalies dėl eksporto išankstinio padidinimo rengiantis didesniems muitams, tačiau prognozuojama, kad antrąjį pusmetį augimas bus vangesnis. Vis dėlto numatoma, kad dėl didėjančių realiųjų disponuojamųjų pajamų, sumažėjusio neapibrėžtumo, padidėjusios užsienio paklausos ir fiskalinių paskatų, susijusių su gynyba bei infrastruktūra, vidutiniu laikotarpiu euro zonos realusis BVP augs sparčiau. Sprendžiant iš apklausų rodiklių, tiek apdirbamosios gamybos, tiek paslaugų sektoriuose fiksuojamas nedidelis augimas, rodantis šiokį tokį teigiamą bazinį impulsą ekonomikoje. Numatoma, kad bendroji infliacija ir toliau bus ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu, o grynoji infliacija turėtų sumažėti dėl mažėjančio darbo sąnaudų spaudimo ir sustiprėjusio euro.

Nors antrąjį pusmetį neapibrėžtumas šiek tiek sumažėjo, jis tebėra padidėjęs, palyginti su istoriniu lygiu, o tai kelia riziką ekonomikos perspektyvoms^[6]. Dėl prekybos susitarimų sumažėjus neapibrėžtumui, ekonomikos augimui kylanti rizika tapo labiau subalansuota^[7]. Vis dėlto, jei pasaulinės prekybos santykių įtampa padidėtų, tai gali neigiamai paveikti eksporto augimą ir slopinti investicijas bei vartojimą. Neslūgstanti geopolitinė įtampa ir toliau yra pagrindinis rizikos makroekonominei perspektyvai šaltinis. Galimas nuotaikų finansų rinkoje pablogėjimas gali lemti griežtesnes finansavimo sąlygas, didesnį rizikos vengimą ir lėtesnį augimą. Be to, vangesnis, nei tikėtasi, augimas, didesnės gynybos išlaidos ir struktūriniai iššūkiai, pavyzdžiui, mažas našumas, visuomenės senėjimas, klimato kaita ir skaitmenizacija, galėtų turėti neigiamos įtakos valstybės skolos tvarumui, ypač didelę skolą turinčiose šalyse^[8].

Iki šiol finansų rinkos ir Europos bankų sektorius parodė esą labai atsparūs išorės sukrėtimams, kartais tam padėjo palankios vyriausybių priemonės, įskaitant fiskalinę ir pinigų politiką. Didelis likvidumas finansų sistemoje labai prisidėjo prie to, kad buvo sumažintas pozicijų, likviduotų balandžio mėn. obligacijų rinkose vykusios pardavimų bangos metu, skaičius. Nors su muitais susiję neramumai ir dėl to išaugęs makroekonominis nestabilumas buvo reikšmingi, jie pasirodė esą trumpalaikiai. Akcijų rinkos sparčiai atsigavo, kai buvo paskelbta apie laikinai stabdomą muitų didinimą, o Europos bankų turto kainas palaikė jų tvirti pagrindiniai rodikliai. Dėl prekybos politikos sukeltų sukrėtimų toliau išlieka didelė geopolitinių ir makrofinansinių įtampų tikimybė, o tai didina staigaus rinkų perkainojimo riziką, galinčią turėti neigiamų padarinių euro zonos finansiniam stabilumui ir pasaulio ekonomikai. Šią riziką gali dar labiau padidinti stiprėjančios sąsajos tarp bankų ir ne bankų finansų įstaigų^[9].

Be to, didelės valstybių išlaidos ir ribotos fiskalinės galimybės galėtų kelti nerimą dėl kai kurių šalių valstybės skolos tvarumo, o tai padidintų finansavimo išlaidas ir turėtų neigiamo poveikio bankams ir įmonėms^[10]. Tai ateityje taip pat gali riboti galimybes politikos priemonėmis sušvelninti realiosios ekonomikos sukrėtimus.

2.2 1 prioritetas. Bankų atsparumo geopolitinei rizikai ir makrofinansiniam neapibrėžtumui didinimas

Dabartinė makrofinansinė ir geopolitinė aplinka patvirtina, kad Europos bankų sektorius turi būti finansiškai labai atsparus ir kad priežiūros institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio tam tikroms sritims. Visų pirma, bankai turėtų užtikrinti, kad rizika būtų prisiimama apdairiai ir būtų taikomi patikimi kredito standartai, kad būtų išvengta naujų neveiksnių paskolų kaupimosi. Be to, priežiūros institucijos atidžiai stebės, kaip bankai įgyvendina naujus, labiau į riziką orientuotus standartizuotus metodus, numatytus KRR III ir KRD VI dokumentų rinkinyje bankų kapitalo reikalavimams apskaičiuoti. Šiomis naujomis kapitalo reikalavimų sistemomis geriau suderinami kapitalo reikalavimai su bankų faktine rizika, o ilgainiui turėtų didėti ir jų poveikis pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimui, nuosekliai įvedant naują rezultatų apatinę ribą. Galiausiai, dėl vis dažnesnių su klimatu susijusių nelaimių ir lėtos pažangos siekiant Paryžiaus susitarime numatytų nulinio ŠESD balanso tikslų, bankai turi dar labiau stiprinti su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymą.

Geopolitinė rizika yra pagrindinis makroekonominį neapibrėžtumą didinantis veiksnys, todėl ECB, nustatydamas priežiūros prioritetus, jai ir toliau skiria daug dėmesio. Atitinkamai, 2026 m. vykdant teminį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bus vertinami scenarijai, susiję su konkrečiai įstaigai būdinga geopolitine rizika, ir ar jie gali reikšmingai paveikti bankų mokumą^[11]. Tai taip pat padės nustatyti, kaip bankų nagrinėjami geopolitinės rizikos scenarijai galėtų paveikti jų finansavimo ir likvidumo sąlygas. Atsižvelgiant į tarpsektorinį geopolitinės rizikos pobūdį, ji bus vertinama tiek vykdant prioritetinę, tiek įprastą priežiūros veiklą. Vykdydamos savo įprastą veiklą, priežiūros institucijos vertins bankų gebėjimą atlaikyti geopolitinius sukrėtimus ir peržiūrės bankų vidaus kapitalo ir likvidumo pakankamumo ataskaitas, jų likvidumo ir finansavimo planavimo procesus, gaivinimo planus ir vidines testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas.

2.2.1 Prioritetinė pažeidžiamumo sritis – užtikrinti apdairų rizikos prisiėmimą ir patikimus kredito standartus

Strateginis tikslas: kad rizika būtų prisiimama apdariai, prižiūrimi subjektai turėtų nustatyti ir taikyti patikimus kredito standartus bei rizika pagrįstą kainodarą ir kartu prisitaikyti prie makrofinansinės aplinkos pokyčių ir savo įstaigos konkrečių aplinkybių.

Praėjusiais metais prižiūrimų subjektų turto kokybė išliko stabili, taip pat ir dėl to, kad namų ūkiams ir įmonėms labai didelio poveikio nepadarė padidėjusios palūkanų normos. Nors per pastaruosius metus šiek tiek padidėjo neveiksnių paskolų portfelis, ypač vartojimo paskolų bei mažųjų bei vidutinių įmonių segmentuose, daugumos prižiūrimų subjektų neveiksnių paskolų rodikliai pagerėjo. Euro zonos ekonomikos perspektyva tebėra iš esmės palanki, nes dėl mažesnių palūkanų normų ir palankesnio skolos lygio turėtų sumažėti spaudimas pajėgumui grąžinti esamas skolas. Taip pat tikimasi, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos, skatinamos palankių darbo rinkos sąlygų, bus ir toliau atsparios. Komercinio nekilnojamo turto segmente pastebimi stabilizavimosi požymiai, nors didelės rizikos biurų sektoriuje paklausa vis dar nedidelė^[12]. Antra vertus, nesumažėjo vis dar didelė prastesnių perspektyvų rizika, ypač dėl įtemptų JAV ir ES prekybos santykių ir platesnio masto geopolitinės rizikos. Tai gali paveikti daug į JAV eksportuojančius sektorius, pavyzdžiui, automobilių, chemijos ar farmacijos, kuriuose gali sumažėti turto vertė. Reaguodami į tokį pasaulinio lygmens neapibrėžtumą, kai kurie bankai pradėjo didinti atidėjinius, tačiau bendros rizikos sąnaudos ir atidėjinių lygis tebebuvo stabilūs. Atsižvelgiant į tai, kad dėl stiprėjančios geopolitinės ir pasaulinės prekybos santykių įtampos makroekonominės sąlygos gali pablogėti, labai svarbu užtikrinti, kad bankai taikytų patikimus skolinimo standartus, ypač išduodami naujas paskolas^[13].

Priežiūriniai vertinimai rodo, kad, nepaisant daromos pažangos, kai kurie bankai vis dar susiduria su trūkumais jų 9-ojo TFAS ir kredito rizikos valdymo sistemose, taikomose labiau pažeidžiamiems portfeliams. Patikrinimų vietoje ir dokumentinės peržiūros metu nustatyta, kad pagerėjo kintančios rizikos^[14], pavyzdžiui, su klimatu ir gamta susijusios rizikos, fiksavimas, tačiau vis dar susiduriama su tokiomis problemomis, kaip savavališkos modelių korekcijos ir netinkamas rizikos įvertinimas^[15]. 2025 m. SREP metu priežiūros institucijos nustatė atidėjinių sudarymo ir 9-ojo TFAS sistemų trūkumų ir, vykdydamos įprastinę priežiūros veiklą, toliau stebės, kaip šalinami likę trūkumai. Be to, priežiūros institucijos toliau atidžiai stebėjo, kaip bankai valdo labiau pažeidžiamų skolininkų portfelius. Mažųjų ir vidutinių įmonių portfelio tikslinė peržiūra atskleidė reikšmingų trūkumų, susijusių su vidaus valdymu (pvz., bankai vertinimui naudoja pasenusius duomenis), ankstyvojo perspėjimo sistemomis (dažnai besiremiančių vien tik reitingais) ir pasirengimu spręsti su finansiniais sunkumais susidūrusių skolininkų klausimą. Mažųjų ir vidutinių įmonių kredito rizikos patikrinimai vietoje, taip pat kitų pažeidžiamų portfelių, pavyzdžiui, komercinio nekilnojamojo turto, patikrinimai ir vėl atskleidė problemas, susijusias su atidėjiniais, kredito rizikos valdymo procesais (įskaitant įkaito vertinimą), vidaus valdymu ir duomenų kokybe.

Siekdamos užkirsti kelią naujų neveiksnių paskolų susidarymui, ateityje priežiūros institucijos pirmenybę teiks tam, kad bankai užtikrintų apdairų rizikos prisiėmimą ir patikimus paskolų išdavimo standartus. Bus atlikta teminė peržiūra, pagrįsta 2019 m. rezultatais^[16], siekiant įvertinti, kaip bankai mažina galimus nuostolius per savo skolinimo sistemas. Po to bus imtasi tikslinių iniciatyvų, įskaitant taisomąsias priemones ir kredito rizikos patikrinimus vietoje, apimančius paskolų išdavimo standartus. Bankuose, kuriuose po teminės peržiūros bus nustatyta trūkumų, susijusių su paskolų kainodara ar išlaidų valdymu, bus vykdomos papildomos peržiūros siekiant įvertinti, ar skolinimo praktika atitinka tvaraus pelningumo tikslus.

2.2.1.1 Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Paskolų suteikimo standartų teminė peržiūra, dėmesį telkiant į naujas paskolas, siekiant įvertinti, kaip bankai ketina mažinti galimus kredito nuostolius ateityje
• Tikslinė paskolų kainodaros peržiūra, atliekama po teminės peržiūros, siekiant įvertinti bankų paskolų kainodaros praktiką ir standartus
• Tiksliniai kredito rizikos patikrinimai vietoje, įskaitant bankų paskolų suteikimo parengiamosios veiklos ir paskolų suteikimo sistemas

2.2.2 Prioritetinė pažeidžiamumo sritis – užtikrinti tinkamą kapitalizaciją ir nuoseklų KRR III įgyvendinimą

Strateginis tikslas: pakankamai kapitalizacijai užtikrinti prižiūrimi subjektai turi nuosekliai ir tiksliai taikyti naująjį standartizuotą minimalaus kapitalo reikalavimų apskaičiavimo pagal KRR III metodą.

Galutine sistema „Bazelis III“, sukurta reaguojant į pasaulinę finansų krizę, siekiama, kad bankai būtų geriau pasirengę atlaikyti ekonominius sukrėtimus ir tuo pačiu būtų pajėgūs finansuoti ekonominę veiklą ir remti augimą. Europos Sąjungoje ši sistema įgyvendinta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu KRR III ir KRD VI dokumentų rinkiniu. Šiuo teisės aktų rinkiniu sugriežtinami Europos bankų priežiūros bei valdymo reikalavimai ir reikšmingai pakeičiamas pagal riziką įvertinto bankų turto apskaičiavimas visose prudencinės rizikos kategorijose.

Todėl labai svarbu, kad bankai nuosekliai ir tiksliai įgyvendintų naująjį standartizuotą metodą tam, kad kapitalo reikalavimai būtų geriau suderinti su bankų faktine rizika. Nors anksčiau vykdytos atitinkamos priežiūrinės peržiūros nebuvo pakankamai išsamios, tikslinės jungtinių priežiūros grupių ir patikrinimų vietoje analizės, susijusios su tuo, kaip bankai taiko standartizuotą metodą, dažniausiai rodė reikšmingus trūkumus, kylančius dėl neteisingo pozicijų klasifikavimo, rizikos koeficientų paskirstymo, įkaito vertinimo ar rizikos kontrolės funkcijas atliekančių padalinių prastai vykdomos kontrolės.

Atsižvelgiant į tai, kad ilgainiui standartizuoto metodo vaidmuo nustatant banko mokumą, be kita ko, apskaičiuojant naują rezultatų apatinę ribą, didės, ateityje bus būtina stiprinti priežiūrą. Kredito rizikos atveju priežiūros institucijos vertins, kaip bankai taiko standartizuotą metodą, atsižvelgdami į atitinkamus KRR III padarytus pakeitimus. Priežiūros institucijos tikslinius patikrinimus vietoje derins su tikslinėmis peržiūromis, kad įvertintų bankų kapitalo sistemų tinkamumą. Nustatyti trūkumai bus šalinami per įprastus JPG tolesnius veiksmus. Operacinės rizikos atveju, KRR III nustatytas naujas ne modeliu pagrįstas visiems bankams taikomas metodas, pakeičiantis ankstesnįjį. Panašiai kaip ir kredito rizikos atveju, priežiūros institucijos atliks pirminę peržiūrą, kad nustatytų galimus nukrypimus, remdamosi bankų pateikta informacija apie pagal riziką įvertintą turtą ir kitais kokybiniais vertinimais, o vėliau atliks tikslinę bankų, kuriems būdinga didesnė neteisingo skaičiavimo rizika, peržiūrą. Rinkos rizikos atveju atitinkami tiksliniai priežiūriniai patikrinimai bus atliekami tik JPG prašymu, priklausomai nuo vykstančio dialogo su bankais šioje srityje rezultatų. Tai susiję su tuo, kad buvo atidėta esminės prekybos knygos peržiūros taikymo data.

2.2.2.1 Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Kredito rizika: tikslinės peržiūros ir tiksliniai patikrinimai vietoje, daugiausia dėmesio skiriant pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimui pagal standartizuotą metodą
• Operacinė rizika: veiklos rodiklio komponento skaičiavimo tikslinės peržiūros, siekiant padėti apskaičiuoti atitinkamus kapitalo reikalavimus

2.2.3 Prioritetinė pažeidžiamumo sritis – užtikrinti apdairų su klimatu ir gamta susijusios rizikos valdymą

Strateginis tikslas: bankai turėtų veiksmingai įvertinti ir valdyti trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę riziką, kylančią dėl klimato ir gamtos krizių, ir pašalinti vis dar nepašalintus trūkumus savo atitinkamose rizikos valdymo sistemose.

Kadangi pasaulio temperatūros kilimas viršija 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu, o Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas^[17], ekstremalūs klimato ir gamtos reiškiniai tampa vis dažnesni ir padaro vis daugiau žalos. Tokie įvykiai kaip neseniai fiksuoti potvyniai ir gamtos gaisrai visoje Europoje rodo, kad dėl klimato ir gamtos krizių nukenčia vis daugiau žmonių, didėja ir patiriami ekonominiai nuostoliai^[18]. Dabar apdraudžiama tik apytiksliai 25 % dėl gamtinių pavojų patiriamų nuostolių, tad didelis ir tebedidėjantis draudimo apsaugos atotrūkis kelia papildomą riziką BVP augimui ir, galimai, bankų balansų pozicijoms^[19]. Be to, dėl lėtos pasaulio šalių pažangos siekiant nulinio ŠESD balanso tikslų pagal Paryžiaus susitarimą didėja pertvarkos rizika^[20]. Netvarkingas „rudosios energijos“ pertvarkos scenarijus^[21] kartu su ekonomikos nuosmukiu Europos bankams gali lemti didelių kredito ir rinkos rizikos nuostolių^[22].

Svarbios įstaigos padarė didelę pažangą ir yra tinkamai pasirengusios įvykdyti prudencinius pertvarkos planavimo reikalavimus. Europos bankai padarė didelę pažangą mažinant dėl klimato ir gamtos krizių kylančią riziką. 2019 m. mažiau nei ketvirtadalis euro zonos bankų buvo apsvarstę šią riziką, tuo tarpu dabar taikoma vis daugiau pažangių metodų klimato ir gamtos rizikai nustatyti, stebėti ir, svarbiausia, valdyti. 2022 m. beveik 80 % bankų taikė tik paprastus rizikos valdymo metodus arba jų net neturėjo. Atsižvelgdama į jų tuometinį kuklų pasirengimo lygį ir 2022 m. atlikusi klimato ir aplinkos rizikos teminę peržiūrą bei su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB Bankų priežiūros tarnyba paragino bankus paspartinti pažangą, aiškiai nustatydama tarpines (2023 m.) ir galutines (iki 2024 m. pabaigos) datas, iki kada bankai, atsižvelgdami į savo ypatumus, turi suderinti savo taikomą praktiką su priežiūriniais lūkesčiais. Geras rezultatas yra tai, kad per pastaruosius kelerius metus smarkiai sumažėjo pagrindinių elementų neturinčių bankų skaičius^[23]. Be to, dėl padarytos pažangos valdant klimato ir gamtos riziką bankai dabar gali stiprinti savo vidaus pajėgumus veiksmingam kitų rizikų, pavyzdžiui, geopolitinės rizikos, valdymui. Tiekimo grandinės ir koncentracijos rizikos analizė (pvz., siekiant suprasti klientų geografinę sklaidą, priklausomybės ir pažeidžiamumo sritis), scenarijų planavimas ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema (pvz., tikėtinų, bet neapibrėžtų scenarijų rengimas ir testavimas) – tai tik keletas sričių, kurioms teigiamos įtakos padarė pastaraisiais metais patobulintas bankų klimato ir gamtos rizikos valdymas ir kurios gali būti taikomos kitų, kompleksinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, geopolitinės rizikos, poveikiui stebėti ir vertinti.

Nepaisant to, būtina ir toliau dėti pastangas. Kintanti rizikos aplinka jau rodo, kad klimato ir gamtos rizika didėja^[24] ir kad, priešingai nei cikliniai rizikos veiksniai, klimato rizika yra nuolatinis ir tik viena kryptimi judantis reiškinys, turintis rimtų ilgalaikių padarinių būsto kainoms ir kito turto vertei^[25]. Ši tendencija matoma ir naujausiuose bankų reikšmingumo vertinimuose, kurie rodo, kad 90 % apklaustų bankų mano patiriantys reikšmingą klimato ir gamtos riziką. 2021 m. tokių bankų buvo apie 50 %. Be to, klimato ir gamtos rizikos modeliavimas ir kiekybinis vertinimas tebėra pradiniame etape ir yra labai nuvertinami, pavyzdžiui, fizinės rizikos modeliuose^[26]. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat stebi neišnykstančius sunkumus, įskaitant fizinę klimato ir gamtos riziką, ir tai, kad kai kuriuose bankuose susikaupė tik pas juos nustatytų trūkumų, ypač susijusių su jų taikomos praktikos visapusiškumu. Todėl priežiūros institucijos, vykdydamos savo įprastą priežiūros veiklą, imsis tolesnių su šiais trūkumais susijusių veiksmų.

Ateityje priežiūros institucijos toliau stebės bankų pažangą ir trūkumų šalinimą, o vykdydamos tikslinius priežiūros veiksmus daugiausia dėmesio skirs prudenciniams pertvarkos planavimo reikalavimams ir tebesitęsiantiems sunkumams, susijusiems su bankų atitiktimi priežiūriniams lūkesčiams ir reguliavimo reikalavimams klimato ir gamtos rizikos valdymo srityje. Pagal KRD VI nuostatas, bankų bus prašoma parengti prudencinius pertvarkos planus, o priežiūros institucijos juos peržiūrės vadovaudamosi EBI gairėmis dėl aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos valdymo. ECB Bankų priežiūros tarnyba laikysis nuoseklaus ir kryptingo požiūrio, daugiausia dėmesio skirdama naujiems šių gairių elementams, pirmiausia organizuodama neoficialius dialogus su bankais, po kurių bus atliekama teminė peržiūra. Priežiūros institucijos taip pat toliau stebės, kaip bankai laikosi 3 ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais, ir atliks tikslinę atskleidžiamos fizinės rizikos peržiūrą. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau analizuos bankų gebėjimus spręsti tebesitęsiančias problemas, įskaitant ir susijusias su fizine rizika. Be to, atliekant tikslinius patikrinimus vietoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip bankai valdo su klimatu ir gamta susijusią riziką. Tokie tiksliniai patikrinimai vietoje bus atliekami atskirai, dėmesį telkiant tik į klimato ir gamtos riziką, arba vykdomi kartu su kitų rūšių rizikos (pvz., kredito) patikrinimais vietoje. ECB Bankų priežiūros tarnyba sieks laiku atnaujinti savo gerosios praktikos, susijusios su klimato ir gamtos rizika, rinkinį.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tiksliniai tolesni veiksmai ir stebėsena, kaip bankai šalina likusius trūkumus, nustatytus po 2022 m. teminės peržiūros ir su klimato rizika susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis
• Bankų pertvarkos planavimo pagal KRD VI dokumentų rinkinį teminė peržiūra
• Horizontalusis vertinimas, kaip bankai laikosi 3 ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su aplinkos, socialiniais ir valdymo klausimais
• Bankų pajėgumų susitvarkyti su tebesitęsiančiais sunkumais, įskaitant fizinę riziką, nuodugni analizė
• Tiksliniai klimato ir gamtos rizikos valdymo patikrinimai vietoje, atliekami atskirai arba kartu su kitų rūšių rizikos planinėmis peržiūromis

2.3 2 prioritetas. Bankų veiklos atsparumo didinimas ir IRT pajėgumų stiprinimo skatinimas

Mažinant naują riziką ir siekiant išvengti ypatingos svarbos operacijų ir paslaugų sutrikimų, lemiamas vaidmuo tenka patikimoms ir atsparioms operacinės rizikos valdymo sistemoms ir stipriems IRT pajėgumams. 2025 m. pradžioje įsigaliojus Skaitmeninės veiklos atsparumo aktui (SVAA), dabar bankai privalo užtikrinti, kad nuosekliai ir greitai įgyvendintų atitinkamus reikalavimus, ypač susijusius su trečiųjų šalių keliamos IRT rizikos ir reagavimo į incidentus valdymu. Be to, tebėra labai svarbu šalinti reikšmingus trūkumus, nustatytus per ankstesnius priežiūrinius patikrinimus kibernetinio saugumo, trečiųjų šalių rizikos valdymo, duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo srityse. Taip pat įgyvendindama vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją ir atsižvelgdama į tai, kad bankų operacijos vis labiau skaitmenizuojamos, ECB Bankų priežiūros tarnyba vis daugiau bendraus su bankais naujų technologijų ir ypač DI taikymo tema, kad bankai galėtų išnaudoti galimus pranašumus, bet kartu žinotų ir apie susijusią riziką. Tai padės parengti būsimą priežiūros metodiką.

2.3.1 Prioritetinė pažeidžiamumo sritis – įdiegti patikimas ir atsparias operacinės rizikos valdymo sistemas

Strateginis tikslas: kad sustiprintų savo gebėjimą užkirsti kelią ypatingos svarbos operacijų ir paslaugų sutrikimams, juos atlaikytų ir po jų atsigautų, bankai turėtų sukurti ir naudoti patikimas ir atsparias operacinės rizikos valdymo sistemas. Jie turėtų ir toliau stengtis, kad būtų greitai ir veiksmingai pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai kibernetinio saugumo ir trečiųjų šalių rizikos valdymo srityse bei visapusiškai laikytis SVAA reikalavimų.

Sparčiai kintanti kibernetinių grėsmių aplinka, veikiama ir geopolitinės rizikos, vis dar kelia iššūkių bankų kibernetiniam saugumui ir trečiųjų šalių rizikos valdymo pajėgumams. Pastaraisiais metais pranešimų apie reikšmingus kibernetinius incidentus skaičius padvigubėjo^[27], išpuoliai naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą tampa vis išradingesni, o valstybių remiama veikla kelia nuolatines grėsmes, įskaitant hibridines grėsmes, tokias kaip informacijos manipuliavimas, todėl reikia išlikti budriems^[28]. Nors bankai pasirodė esantys atsparūs tokiems išpuoliams, taip pat kitiems operacinio pobūdžio incidentams, ir sugebėjo išvengti didelių sutrikimų, pastarojo meto įvykiai, pavyzdžiui, Europoje įvykę elektros energijos tiekimo sutrikimai, rodo, kaip svarbu, kad bankai parengtų rizikos mažinimo priemones ir įgyvendintų veiksmingus nenumatytų atvejų planus, susijusius su jų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams kylančia rizika, apimančius visas ypatingos svarbos informacines sistemas ir įvairius tikėtinus scenarijus^[29]. Pažanga kuriant DI programas taip pat gali tapti rimtu bankų kibernetinio saugumo išbandymu, nes bet kokia su šių programų saugumu susijusi rizika, jei nėra tinkamai įvertinama prieš programas įdiegiant, galėtų sukelti ypatingos svarbos IRT sistemų pažeidžiamumo problemą^[30]. Be to, reguliarios priežiūrinės ataskaitos rodo, kad bankai yra labai priklausomi nuo keleto trečiųjų šalių paslaugų teikėjų, kurių daugelis yra įsikūrę už ES ribų^[31]. Tai apsunkina bankų susitarimus dėl išorės paslaugų pirkimo, o patys bankai tampa dar labiau pažeidžiami, ypač atsižvelgiant į geopolitinę įtampą.

2025 m. SREP suvestiniai rezultatai ir įžvalgos, surinktos vykdant priežiūrinę veiklą, patvirtina, jog reikia stiprinti bankų IRT rizikos valdymo praktiką. SREP metu operacinė rizika ir IRT rizika vis dar įvertinama blogiausiais vidutiniais balais. Atlikus priežiūrinius patikrinimus nustatyta pasikartojančių kibernetinio saugumo strategijų trūkumų, kibernetinių incidentų valdymo trūkumų ir trečiųjų šalių rizikos valdymo sistemų spragų^[32]. Atsižvelgdama į tai, kad bankai vis dažniau naudojasi debesija pagrįstais sprendimais, ECB Bankų priežiūros tarnyba neseniai parengė Vadovą dėl veiklos funkcijų perdavimo debesijos paslaugų teikėjams. Šiame vadove išdėstyti priežiūriniai lūkesčiai dėl su SVAA susijusių reikalavimų įgyvendinimo. Jame yra ir veiksmingo rizikos, susijusios su veiklos funkcijų perdavimu debesijos paslaugų teikėjams, valdymo gerosios praktikos pavyzdžių, siekiant visiems prižiūrimiems subjektams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba skatins patikimai ir nuosekliai įgyvendinti su SVAA susijusius reikalavimus. Bus vertinama atitiktis SVAA reikalavimams įvairiose veiklos srityse. Po ankstesnių IT saugumo / kibernetinio atsparumo ir IT veiklos funkcijų perdavimo keliamos rizikos valdymo priežiūrinių tikrinimų dabar bus pereita prie tikslinių tolesnių veiksmų tuose bankuose, kuriuose buvo nustatyta reikšmingų trūkumų šiose srityse, kad šie trūkumai būtų veiksmingai ir laiku pašalinti. Šiuo tikslu bus atliktos dvi patikrinimų vietoje kampanijos, orientuotos į kibernetinį saugumą ir trečiųjų šalių rizikos valdymą. Šios kampanijos bus skirtos JPG nustatytiems pažeidžiamiems bankams. Vadovaujantis naujais pagal SVAA suteiktais priežiūros įgaliojimais, taip pat bus vykdomas grėsmėmis grindžiamas skverbimosi testavimas, siekiant paskatinti bankus tobulinti savo kibernetinio atsparumo strategijas. Be to, remdamosi paskelbtu vadovu dėl veiklos funkcijų perdavimo, priežiūros institucijos atliks nuodugnią analizę, kad įvertintų konkrečių bankų pasirengimą galimiems paslaugų teikimo sutrikimams, kurie gali kilti dėl didelio debesijos paslaugų teikėjo. Galiausiai, kadangi pagrindinė neplanuotų bankų veiklos sutrikimų priežastis dažnai yra IRT sistemų pokyčiai, ECB Bankų priežiūros tarnyba atliks tikslinę IRT pakeitimų valdymo peržiūrą, kad nustatytų pagrindinių kontrolės sistemų spragas ir pagerintų bankų gebėjimą valdyti pokyčius.

Ypatingos svarbos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūra pagal SVAA priežiūros sistemą bus pradėta 2026 m. sausio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba labai palaiko šią naują priežiūros sistemą, kuri padės sustiprinti ES finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumą. Pačių įstaigų vykdoma ypatingos svarbos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūra turėtų papildyti patikimą trečiųjų šalių rizikos valdymą, o ne jį pakeisti.

2.3.1.1 Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tiksliniai tolesni veiksmai dėl trūkumų šalinimo bankuose, kurie praneša apie reikšmingus trūkumus IRT saugumo ir (arba) kibernetinio atsparumo bei IRT funkcijų perdavimo srityse, strategijų
• Dvi patikrinimų vietoje kampanijos kibernetinio saugumo ir trečiųjų šalių rizikos valdymo klausimais pagal naujus SVAA reikalavimus
• Grėsmėmis grindžiamas skverbimosi testavimas siekiant nustatyti bankų pažeidžiamumo sritis ir padidinti jų kibernetinį atsparumą
• Tikslinė IRT pokyčių valdymo peržiūra
• Bankų priklausomybės nuo debesijos paslaugų teikėjų nuodugni analizė siekiant įvertinti bankų pasirengimą galimiems paslaugų sutrikimams

2.3.2 Prioritetinė pažeidžiamumo sritis – pašalinti rizikos ataskaitų teikimo pajėgumų ir susijusių informacinių sistemų trūkumus

Strateginis tikslas: siekiant užtikrinti patikimą rizikos valdymą ir veiksmingą sprendimų priėmimą, bankai turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų veiksmingai ir laiku pašalinti jų duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemose nustatyti reikšmingi trūkumai ir kad šios sistemos būtų suderintos su atitinkamame ECB vadove išdėstytais priežiūriniais lūkesčiais.

Neapibrėžta geopolitinė aplinka ir spartus bankų operacijų ir paslaugų skaitmeninimas rodo, kad labai reikalingos atsparios vidaus informacinės sistemos ir patikimi duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumai. Laiku teikiama tiksli informacija apie riziką yra labai svarbi veiksmingam valdymui, savalaikiam strateginių sprendimų priėmimui ir veiksmingam krizių valdymui. Be to, tvirta duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistema sudaro sąlygas bankams pasinaudoti skaitmeninimo priemonėmis ir technologijomis, pavyzdžiui, DI ir pažangia analize^[33].

Tačiau prižiūrimų subjektų pažanga šalinant savo struktūrinius duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemų trūkumus tebėra lėta, o per praėjusių metų ciklą vykdyta priežiūrinė veikla parodė, kad vis dar reikia intensyvinti pastangas atotrūkiui nuo priežiūrinių lūkesčių mažinti. Iš 2025 m. SREP rezultatų matyti, kad bankų duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemose tebėra trūkumų, o atitinkamas vidutinis balas, palyginti su praėjusiais metais, nepagerėjo. 2022–2024 m. patikrinimų vietoje kampanija ir 2024 m. duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemų tikslinės peržiūros atskleidė, kad yra trūkumų bankų i) duomenų valdymo sistemose, įskaitant valdymo organų įsitraukimo visapusiškumą ar tinkamumą, ii) duomenų infrastruktūroje ir IT architektūroje, iii) duomenų tikslume ir vientisume. 2024 m. tikslinės peržiūros taip pat atskleidė neatitikimus BBPK 239 principams ir atitinkamiems priežiūros lūkesčiams, kaip nurodyta ECB Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadove.

Suintensyvės priežiūros pastangos siekiant užtikrinti, kad bankai patobulintų savo duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemas bei pajėgumus ir atitiktų atitinkamus priežiūrinius lūkesčius. 2024 m. gruodžio mėn. ECB priežiūros valdyba patvirtino visą sistemą apimančią strategiją, taikomą visiems prižiūrimiems subjektams ir skirtą stebėti, kaip jie laikosi priežiūrinių lūkesčių, ir prireikus imtis tolesnių veiksmų prižiūrimų subjektų taikomų strategijų trūkumams pašalinti. Iš pradžių šioje strategijoje daugiausia dėmesio skirta valdymo organų atskaitomybei už duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemos priežiūrą ir įgyvendinimą, o vėliau palaipsniui ji buvo išplėsta įtraukiant ir kitus priežiūrinius lūkesčius, pavyzdžiui, duomenų kokybės valdymą bei IT ir (arba) duomenų architektūrą. Priežiūros institucijų veiksmai bus pagrįsti aiškiai apibrėžtu trūkumų šalinimo ir problemų sprendimo procesu. Prireikus jos naudosis esamomis priežiūros priemonėmis. Bus vykdomi tiksliniai patikrinimai vietoje, siekiant gauti papildomos informacijos apie bankų pažangą šalinant nustatytus didelius ir sudėtingesnius trūkumus.

2.3.2.1 Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Visą sistemą apimanti strategija ir su ja susiję priežiūriniai tikrinimai, skirti stebėti, kaip bankai laikosi priežiūrinių lūkesčių dėl duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemų ir ar veiksmingai šalinami reikšmingi trūkumai
• Tiksliniai duomenų apie riziką kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistemų patikrinimai vietoje bankuose, kuriuos reikia papildomai įvertinti, taip pat tiksliniai anksčiau nustatytų rimtų trūkumų patikrinimai vietoje

2.3.3 Vidutinio ir ilgojo laikotarpio prioritetų strategija, orientuota į bankų skaitmenines ir ypač su DI susijusias strategijas, valdymą ir rizikos valdymą

Strateginis tikslas: kad naudotųsi naujomis technologijomis, ypač DI, efektyvumui ir inovacijoms padidinti, bankai turi turėti strategijas, kuriose būtų veiksmingai atsižvelgta į galimybes ir riziką, susijusią su atitinkamomis programomis. Be to, jie turi įdiegti patikimas valdymo ir rizikos kontrolės priemones pagrindinei rizikai valdyti.

Prižiūrimi subjektai pastangas pirmiausia turėtų sutelkti į skaitmeninimą, kad sustiprintų savo konkurencingumą ir veiksmingai valdytų dėl naujų technologijų kylančią riziką. Dėl sparčių technologinių pokyčių, ypač DI srityje, bankų sektorius keičiasi, todėl įstaigos turi veikti strategiškai, kad užtikrintų ilgalaikę vertę ir atitinkamai pritaikytų savo verslo modelius. Tiek pasiūlos veiksniai, įskaitant įperkamesnius ir plačiau prieinamus techninius išteklius, pavyzdžiui, modelių kūrimą ir debesijos duomenų saugyklą, tiek paklausos veiksniai, įskaitant numatomą didesnį našumą ir didesnę konkurenciją, lemia platesnį DI naudojimą bankuose. Dažnai tam naudojamasi vidaus modeliavimo pajėgumais. Nors DI ir gali pagerinti rizikos valdymą bei informacijos apdorojimą ir padidinti efektyvumą automatizuojant procesus, susijusi rizika taps labiau matoma, kai atitinkamos DI programos bus plačiau naudojamos. Šiuo atžvilgiu generatyvinio DI priemonės yra didelis technologinis šuolis į priekį, galintis turėti didelį poveikį bankams. Nors technologijos nuolat tobulinamos, dėmesys vykdant priežiūrą ir toliau bus neutralus technologijų atžvilgiu ir daugiausia dėmesio bus skiriama naudojimo atvejams ir rizikai. Todėl vis dažniau naudojant DI priemones tiek prudencinėse, tiek neprudencinėse institucijose reikia laikytis struktūrizuoto ir holistinio požiūrio, kuris apimtų su DI susijusią strategiją, valdymą ir rizikos valdymą. O priežiūros institucijos turi patobulinti priežiūros procese taikomas vertinimo sistemas, kad galėtų geriau įvertinti su DI susijusias bankų strategijas, skatinti taikyti gerąją praktiką sektoriuje ir užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės. Šiuo prioritetu siekiama padėti suformuoti strateginę priežiūros poziciją DI pagrįstų programų teikiamų galimybių ir keliamos rizikos atžvilgiu ir sudaryti sąlygas galimiems priežiūros priemonių rinkinio pakeitimams. Taip ECB Bankų priežiūros tarnyba gali padėti bankams aktyviai spręsti kylančios rizikos klausimus, tuo pačiu veiksmingai suderinti priežiūrinių prioritetų orientaciją į trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpius su ilgesnio laikotarpio strategine perspektyva.

Pastaraisiais metais ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė, kokie aspektai yra svarbūs bankų skaitmeninimui, vykdomam tvariai, tinkamai ir suvokiant riziką. Praėjusiais metais paskelbtoje ECB Bankų priežiūros tarnybos ataskaitoje dėl pagrindinių vertinimo kriterijų ir gerosios praktikos skaitmeninimo srityje atskleista, kad bankų paslaugose dirbtinis intelektas naudojamas vis dažniau. 2024–2025 m. atliktos tikslinės peržiūros ir patikrinimai vietoje patvirtino šią tendenciją. Nors DI naudojamas įvairiai veiklai, ankstesnis nuodugnus priežiūrinis tikrinimas parodė, kad svarbu plačiau taikyti DI kreditų reitingų skaičiavimui ir sukčiavimo nustatymui. Be to, atkreiptas dėmesys ir į dar tik besiformuojantį, bet labai didelį poveikį turintį generatyvinio DI potencialą^[34]. 2025 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba sustiprino DI ir generatyvinio DI naudojimo stebėseną pradėjusi rinkti iš bankų atitinkamus duomenis. Be to, priežiūros institucijos tęsė bendradarbiavimą su bankais, kad geriau suprastų konkrečius naudojimo atvejus ir galėtų įvertinti jų poveikį bei svarbą mikroprudencinės rizikos požiūriu.

Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stebės bendrą DI naudojimą, o bankų naudojamų generatyvinio DI taikomųjų programų atžvilgiu taikys labiau tikslinį metodą. Daug dėmesio skiriant generatyviniam DI siekiama išplėsti jau vykstančių tyrimų, kuriuose analizuojamos prudencinį poveikį turinčios DI taikomosios programos, aprėptį. Tai turėtų padėti plačiau įvertinti bankų dabartinių ir būsimų pokyčių šioje srityje prudencinę svarbą ir suformuoti priežiūros poziciją dėl šių DI taikomųjų programų reikšmingumo ir joms būdingos rizikos, taip pasirengiant būsimoms peržiūroms. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai dalyvauja diskusijose dėl ES dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo ir ketina bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis nacionaliniu lygmeniu bei su Europos bankininkystės institucija.

Be DI, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stebės naujas tendencijas, kad galėtų numatyti būsimus pokyčius. Kadangi bankų sektorius veikia sparčiai kintančioje aplinkoje, kuriai poveikį daro technologinės inovacijos ir ne bankų sektoriaus atsiradimas, ši veikla leidžia nustatyti ir suprasti struktūrines tendencijas ir rizikos veiksnius, kurie, tikėtina, turės įtakos bankų ateičiai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Ji taip pat prisideda prie to, kad pagrindinės išvados būtų nuosekliai integruotos į mūsų priežiūros sistemas ir strategiją. Tokiomis aplinkybėmis ne tik spartus stabilizuotosios virtualiosios valiutos plitimas, didėjantis naudojimo atvejų skaičius ir sudėtingumas, bet ir pasekmės bankams, įskaitant finansinių paslaugų teikimą stabilizuotosios virtualiosios valiutos emitentams, gali kelti reikšmingą riziką, jei tai nebus tinkamai suprantama ir valdoma. Priežiūros institucijos atitinkamai stebės pokyčius šioje srityje ir tikslingai bendradarbiaus su bankais, kad užtikrintų patikimą rizikos valdymą šioje srityje.

2.3.3.1 Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tiksliniai horizontalieji seminarai apie generatyvinio DI taikomąsias programas su konkrečiais bankais, kad priežiūros institucijos geriau suprastų kaip bankai jas naudoja
• Bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis, atsakingomis už Dirbtinio intelekto aktą, ir su Europos bankininkystės institucija