ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

2023 m. Europos bankai ir toliau vykdė veiklą sudėtingoje aplinkoje. Euro zonos ekonomika buvo silpna ir didėjo geopolitinė rizika, ypač dėl nepateisinamo Rusijos karo prieš Ukrainą ir tragiško konflikto Artimuosiuose Rytuose. Pavasarį kitose jurisdikcijose kilusi finansinė įtampa darė poveikį finansavimo rinkoms. Ir kadangi infliacija per ilgai buvo per didelė, ECB toliau griežtino savo pinigų politiką.

Tačiau ankstesniais metais atliktas sunkus darbas, kuriuo siekėme padidinti euro zonos bankų atsparumą, pasiteisino. Bankai išlaikė tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas, o bendras prižiūrimų bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 15,6 %, t. y. artimas rekordiškai aukštam lygiui. Tai padėjo apsaugoti sektorių nuo išorės sukrėtimų ir leido bankams sklandžiai perduoti ECB politikos griežtinimo poveikį ekonomikai.

Tačiau vis dar turime įveikti keletą iššūkių. Kadangi didesnės palūkanų normos turėjo poveikio euro zonos bankų grynosioms palūkanų maržoms ir tai lėmė 10 % vidutinį nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį 2023 m. trečiąjį ketvirtį, indėlių palūkanų normos kyla, o neveiksnių paskolų daugėja. Priežiūros institucijos ir toliau atidžiai stebės rizikas. Visų pirma jos atidžiai seks bankų pozicijas pažeidžiamuose sektoriuose, tokiuose kaip komercinės paskirties nekilnojamojo turto, ir spręs susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su bankų valdymu ir vidaus rizikos kontrolės sistemomis.

Atsparumas ir prisitaikymas turės esminę svarbą sprendžiant klimato kaitos ir skaitmeninimo keliamus struktūrinius iššūkius. Tikimasi, kad 2024 m. bankai įgyvendins ECB priežiūrinius lūkesčius dėl klimato ir aplinkos rizikos bei įtvirtins šias rizikas savo strategijose ir rizikos valdymo procesuose. Ir kadangi dirbtinis intelektas naudojamas vis plačiau, priežiūros institucijos ir toliau kruopščiai tikrins bankų skaitmeninimo strategijas ir jų atsparumą kibernetiniams išpuoliams. Šios pastangos padės užtikrinti, kad bankai išliktų stiprūs ir toliau atliktų savo vaidmenį padėdami euro zonos ekonomikai žengti į ekologiškesnę ir labiau skaitmenizuotą ateitį.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininke Claudia Buch

2024 m. sausio mėn. pradėjote eiti ECB Priežiūros valdybos pirmininkės pareigas. Kokie bus Jūsų pagrindiniai principai vykdant šią svarbią užduotį?

Turime visada atminti, kad, būdami priežiūros institucija, veikiame visuomenės vardu. Bankai atlieka milžinišką vaidmenį kasdieniame gyvenime – jie saugo indėlius, padeda atlikti mokėjimus ir skolina lėšas namų ūkiams bei įmonėms. Mūsų darbas – užtikrinti, kad bankai būtų saugūs ir per daug nerizikuotų.

Tai turi praktinę reikšmę: mums reikia matyti ateities perspektyvas ir mąstyti kritiškai, kaip nustatyta Bazelio komiteto Pagrindiniuose efektyvios bankų priežiūros principuose. Orientavimasis į ateitį ypač svarbus dabar, kai daugelis ekonomikų ir visuomenių pasiekė kritinį tašką. Turime būti kritiški, mąstyti nestandartiškai. Gerai veikiantys bankai yra tikrai geras dalykas visuomenei. Tačiau bankai yra privatūs subjektai ir galiausiai veikia savo akcininkų interesais. Mūsų kaip priežiūros institucijos užduotis – užtikrinti, kad jie veiktų ir visuomenės interesais.

2024 m. sukanka dešimt ECB bankų priežiūros vykdymo metų. Kiek ši priežiūra brandi ir ką vis tik galima pagerinti?

Turėdama Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), Europa padarė reikšmingą pažangą stiprindama institucijas ir deleguodama įgaliojimus europiniam lygmeniui. Prieš dešimtmetį priežiūros aplinka Europoje buvo susiskaidžiusi tiek institucijų, tiek ir praktikos prasme. Buvo dažnai nepaisoma tarpvalstybinės rizikos ir neįmanoma atlikti bankų tarpusavio palyginimo. Skyrėsi šalių priežiūros standartai.

Dabar turime tvirtus priežiūros įgaliojimus europiniu lygmeniu, kartu glaudžiai bendradarbiaudami su nacionalinėmis institucijomis. Manau, kad tai, kaip organizuota Europos bankų priežiūra, gali būti pavyzdys kitoms politikos sritims, kuriose galėtų būti daugiau integracijos.

Žinoma, visada galime tobulėti. Vienas mano tikslų – pasiekti dar didesnę europinės priežiūros integraciją. Pavadinome 2024-uosius – mūsų dešimtuosius metus – integracijos metais. Šiais metais bus vykdomos kelios iniciatyvos toliau skatinant dalijimąsi žiniomis, investuojant į bendras priežiūros technologijas ir efektyviai panaudojant nacionalinių priežiūros institucijų profesionalumą. Tai ugdys mūsų vieningos komandos kultūrą.

Jūsų nuomone, kaip prižiūrimiems bankams sekėsi 2023 m.?

Europos bankai įrodė esantys atsparūs pastaraisiais metais mūsų ekonomikas ištikusiems sukrėtimams. Dėl COVID‑19 pandemijos, kylančių energijos kainų ir infliacijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ir naujausio konflikto Artimuosiuose Rytuose mūsų ekonomikos patyrė stresą. Šių sukrėtimų pasekmes atspindi aukštesnė infliacija ir palūkanų normos bei silpnesnis ekonomikos augimas. Matėme tokį staigų palūkanų normų padidėjimą, kokio dar nebuvo ECB istorijoje.

Aišku, šios aukštesnės palūkanų normos yra svarbus bankų pelningumo stipraus augimo variklis taip pat dėl to, kad bankai neskuba perkelti šio augimo indėlių palūkanų normoms. Bankų kapitalo pozicijos tebėra tvirtos ir gerokai pranoksta norminius reikalavimus. Europos bankų nerealizuotieji nuostoliai dėl vertybinių popierių devalvacijos taip pat santykinai nedideli. Bankų likvidumo pozicijos išlieka tvirtos net ECB laipsniškai nutraukus papildomo likvidumo paramą. Tai gali būti siejama su reguliavimo ir priežiūros pakeitimais, įgyvendintais po pasaulinės finansų krizės. Tačiau turime pripažinti, kad bankai turėjo naudos iš tvirto finansinio ir fiskalinio atsako į praeities sukrėtimus.

Taigi, nusiraminti vis dar negalima. Makrofinansinė ir geopolitinė rizikos padidėjusios, o daugelyje šalių realioji ekonomika turi prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių. Tai gali daryti poveikį bankams per padidėjusią kredito ir likvidumo riziką. Iš tikrųjų tam tikra besiformuojanti rizika jau pradėjo materializuotis. Matome, kad padaugėjo neveiksnių paskolų, bankrutuoja įmonės ir didėja įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai. Toliau dėsime pastangas stiprindami mūsų prižiūrimų bankų atsparumą. Taip pat spręsime nustatytų jų valdysenos ir rizikos valdymo trūkumų klausimus.

Jūsų manymu, kokių pamokų Europos bankų priežiūra išmoko 2023 m. kovo mėn. rinkose kilus neramumams?

Man pagrindinė pamoka yra ta, kad krizės dažnai įvyksta tada, kai dėl prasto rizikos valdymo bankai patiria išorinių sukrėtimų poveikį. Mums tai reiškia du konkrečius dalykus.

Pirma, kaip priežiūros institucija turime imtis aktyvių veiksmų ir spręsti nustatytas problemas pačioje pradžioje. 2023 m. kovo mėn. įvykiai parodė, kad net stresas mažesniuose, vietiniu mastu veikiančiuose bankuose gali turėti pasaulinių padarinių, jei su juo aktyviai nesusitvarkoma. Todėl tarptautiniu lygmeniu peržiūrime reglamentavimo sistemos trūkumus, kaip antai likvidumo rizikos ir palūkanų normos rizikos srityse, ir aptariame jų reikšmę peržiūros efektyvumui.

Antra, turime gerai suprasti, kaip makroekonomikos sąlygų pokyčiai paveikia bankus. JAV ir Šveicarijos institucijos pripažino, kad dar prieš kylant neramumas buvo rizikos valdymo ir valdysenos trūkumų. Esant palankioms makroekonomikos sąlygoms, šie trūkumai nepadaro daug žalos. Tačiau pasikeitus aplinkybėms jie tampa akivaizdūs ir gali pakenkti visai finansų sistemai.

Žinoma, pakankamas šios sistemos kapitalo lygis – tai pirmoji gynybos nuo nenumatytų įvykių ir išorinių sukrėtimų linija. Ji taip pat mažina prastos valdysenos ir rizikos valdymo trūkumų poveikį.

Priežiūros efektyvumas yra aktualus klausimas ir jam taip pat buvo skiriamas pagrindinis dėmesys priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) išorinio vertinimo rekomendacijoje. Kaip ketinate gerinti Europos bankų priežiūros efektyvumą?

Priežiūros institucijai būti efektyviai reiškia užtikrinti, kad atitinkami nustatyti faktai virstų konkrečiais bankų rizikos profilių ir atsparumo patobulinimais. Tai labai svarbi praeitų metų pavasario įvykių pamoka. Tačiau būti efektyviai taip pat reiškia susitelkti į atitinkamas rizikas.

Iš tikrųjų mes jau kurį laiką kreipiame dėmesį į Europos bankų priežiūros efektyvumą. Esu labai dėkinga Andrea Enria už tai, kad jis paskyrė ekspertų patariamąją grupę patikrinti SREP. Šios grupės ataskaitoje mums pateikiamos aiškios rekomendacijos: turime tapti labiau prisitaikantys, įkyresni ir orientuoti į riziką; turime didinti savo našumą ir efektyvumą ir maksimaliai pasinaudoti visomis priežiūros priemonėmis.

Esame plačiai aptarę šias rekomendacijas Priežiūros valdyboje. Kai kurios jų įgyvendintos SREP 2023 m. cikle. Turime naują priimtinos rizikos reglamentavimą ir daugiametį SREP vertinimą, kurie leidžia priežiūros institucijoms lanksčiau skirti daugiau dėmesio atskirų bankų pažeidžiamumui. Kitos rekomendacijos bus svarstomos nustatant SREP 2025 m. ciklą. Taip pat stipriname mūsų vykdomą priežiūrą taikydami įkyresnes priemones, kaip paaiškino Frank Elderson savo naujausioje kalboje.

Kokie, Jūsų manymu, bus didžiausi iššūkiai Europos bankams artimiausioje ateityje?

Sakyčiau, kad didžiausi bankams kylantys iššūkiai yra makrofinansinių ir geopolitinių sąlygų pokyčiai bei besivystanti konkurencinė aplinka.

Baigiasi labai žemų palūkanų normų laikotarpis. Ta aplinka galėjo paskatinti bankus prisiimti daugiau rizikos tam, kad būtų palaikomas pelnas. Nepaisant pastarojo meto BVP sukrėtimų, nemokumas ir įsipareigojimų nevykdymas, taip pat bankų atidėjiniai neveiksnioms paskoloms tebėra labai žemo lygio. Šis neatitikimas didele dalimi atsirado dėl precedento neturinčios fiskalinės ir finansinės paramos, kuri apsaugojo bankų balansus nuo šių sukrėtimų.

Tai turi įtakos būsimiems rizikos vertinimams, nes ankstesni paskolų įsipareigojimų nevykdymo duomenys teisingai neatspindi rizikos turto kokybei ateityje. Daugelis bankams kilusių rizikų, kaip antai kibernetinė rizika, su klimatu ir aplinka susijusios rizikos ir geopolitinės rizikos, atsirado tik neseniai.

Todėl labai svarbu, kad bankai pritaikytų savo rizikos valdymo praktiką prie naujųjų sąlygų.

Antras bankams kilęs iššūkis – tai besikeičianti konkurencinė aplinka. Ne bankų finansų įstaigos padidino savo rinkos dalį ir, nors tokios inovacijos kaip paskirstytųjų duomenų technologija ir dirbtinis intelektas teikia galimybių bankams didinti našumą, jos taip pat įgalina naujus rinkos dalyvius kvestionuoti esamus veiklos modelius. Inovacijos ir išaugusi konkurencija gali padidinti ekonominę gerovę, tačiau jos taip pat atneša naujų rizikų. Jei bankai mato, kad maržos mažėja, jie gali pereiti prie potencialiai rizikingesnių veiksmų. Pavyzdžiui, jie gali sušvelninti finansinių priemonių emisijos platinimo standartus. Todėl atidžiai sekame ne bankų ir skaitmeninių ekosistemų poveikį bankams ir stebime, kaip bankų veiklos modelius veikia padidėjusi konkurencija.

Kaip matote bankų sąjungos ateitį?

Padarėme tvirtą pažangą bankų sąjungos pirmųjų dviejų ramsčių – priežiūros ir pertvarkymo – srityje, tačiau trečiojo ramsčio – indėlių apsaugos – srityje pažanga daug mažesnė. Manau, kad gali būti žalinga toliau delsti baigti kurti bankų sąjungą. Turime pasirengti galimai nepalankesnei aplinkai, o tam reikia pašalinti likusias Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo reglamentavimo spragas.

Šie trys bankų sąjungos ramsčiai iš tikrųjų yra glaudžiai susiję. Priežiūra užtikrina, kad bankų veiklos sutrikimai taptų negalimi ir, jei jų vis tik pasitaikytų, jie būtų nedideli. Net pati kokybiškiausia priežiūra negali ir neturi panaikinti bet kokią sutrikimų galimybę. Tačiau jiems įvykus, bankų paslaugos turi sutrikti minimaliai, o mokesčių mokėtojų pinigai turi būti apsaugoti. Kaip tik čia įsijungia antrasis ramstis – patikimas ir veiksmingas pertvarkymo režimas, globojant Bendrai pertvarkymo valdybai.

Trečiajam ramsčiui – bendrai indėlių draudimo sistemai – įgyvendinti aiškiai reikia daugiau pastangų. Indėlių draudimas yra labai svarbus apsaugant indėlininkus. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas draudimas, jis gali skatinti neatsakingo elgesio riziką ir rizikavimą. Todėl Europos bankų priežiūra užtikrina, kad aukšti priežiūros standartai būtų nuosekliai taikomi visose dalyvaujančiose valstybėse.

Šiuo metu indėlių draudimas daugiausia organizuotas nacionaliniu lygmeniu, o tai nesuderinama su europinio lygmens priežiūra ir pertvarkymu. Mums reikia Europos indėlių garantijų sistemos, jeigu norime užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugos lygį visoje euro zonoje. Tai taip pat galėtų paskatinti geresnę bankų rinkų integraciją ir rizikos pasidalijimą tarp šalių.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad seniai įsigytas turtas nebėra priežastis atidėti kitus žingsnius. Pradėjus bankų sąjungos projektą, buvo naudinga pirmiausia susitelkti į seniai įsigyto turto pašalinimą iš bankų balansų. Dabar tai jau pasiekta – svarbių bankų neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo nuo 7,5 % 2015 m. iki 1,9 % 2023 m. trečiąjį ketvirtį ir pasiekė beveik žemiausią rekordinį lygį.

1 Bankų priežiūra 2023 m.

1.1 Bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, atsparumas

1.1.1 Įvadas

2023 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP) patvirtino, kad euro zonos bankai, nepaisant neapibrėžtos ekonominės aplinkos, ir toliau pasižymėjo atsparumu, o jų kapitalo ir likvidumo pozicijos buvo tvirtos. Apskritai bankai yra gerai kapitalizuoti. Svarbių įstaigų (SĮ) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas grįžo į 2021 m. pasiektas istorines aukštumas ir 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo 15,6 %, o mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) kapitalo rodiklis siekė 17,7 %. Pagerėjo ir bendrieji finansinio sverto rodikliai, kurie SĮ atveju siekė 5,6 % (+0,5 procentinio punkto), o MSĮ – 9,3 % (+0,7 procentinio punkto).

Vertinant bendrai, SĮ taip pat turi dideles likvidumo atsargas pagal teisės aktų reikalavimus, nors nuo dabartinio pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios šios likvidumo atsargos ir sumažėjo. 2023 m. trečiąjį ketvirtį bendras SĮ padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 159 %, palyginti su maždaug 140 % prieš pandemiją. MSĮ atveju šis rodiklis buvo didesnis – 205 %.

Tačiau nedidelis ekonomikos augimas per 2023 m. pirmuosius devynis mėnesius, silpnos ekonomikos perspektyvos griežtėjant finansavimo sąlygoms ir padidėjusi geopolitinė įtampa – visa tai prisidėjo prie didelio neapibrėžtumo, susijusio su makrofinansine aplinka.

2023 m. trečiąjį ketvirtį SĮ bendra metinė nuosavo kapitalo grąža nuo metų pradžios, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nepakito ir buvo lygi 10 %, t. y. padidėjo nuo prieš metus buvusių 7,6 %. MSĮ metinė nuosavo kapitalo grąža nuo metų pradžios buvo mažesnė – 2023 m. trečiąjį ketvirtį ji sudarė 8,0 %, t. y. sumažėjo nuo 8,3 % ankstesnį ketvirtį, bet gerokai padidėjo nuo 1,3 % prieš metus.

Grynosios palūkanų maržos buvo pagrindinis pelningumą skatinantis veiksnys 2022 m. ir 2023 m. pirmuosius devynis mėnesius. Tai su kaupu kompensavo nekintančią arba šiek tiek mažėjančią skolinimo apimtį. Palyginti su 2022 m., pajamos iš prekybos ir investicinės bankininkystės buvo mažesnės 5 %, nes antrąjį ketvirtį sumažėjo mokesčiai už nuosavybės vertybinius popierius, fiksuotąsias pajamas ir žaliavas, kuriuos iš dalies kompensavo aktyvus trečiasis ketvirtis, o kai kuriuose bankuose – prekyba kreditais.

2023 m. priežiūros institucijos ir toliau atidžiai stebėjo tokias problemas kaip augančio pelningumo tvarumas ir kredito rizika, kylanti iš pozicijų pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto. Vidaus valdymas ir rizikos valdymas taip pat išliko priežiūros institucijų dėmesio centre. Didesnės finansavimo sąnaudos buvo pagrindinė euro zonos bankų pelno augimą stabdanti rizika. Numatoma, kad indėlių kaina, kuri iki šiol lėtai kito, toliau augs, nes didėja konkurencinis spaudimas, o indėlininkai perkelia savo lėšas iš vienadienių indėlių į terminuotuosius, už kuriuos mokamas didesnis atlygis.

2023 m. pirmųjų devynių mėnesių duomenys rodo laipsnišką, nors ir nuosaikų, neveiksnių paskolų kiekio padidėjimą. Toliau tęsėsi infliacinis ir rinkos spaudimas pažeidžiamiems kredito rizikos portfeliams, tokiems kaip vartojimo kreditai, gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tad būsimam pelnui gali turėti įtakos dėl didesnės kredito rizikos išaugę atidėjiniai.

1.1.2 Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir ad hoc duomenų apie nerealizuotuosius nuostolius rinkimas

1.1.2.1 Euro zonos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

2023 m. ECB euro zonos SĮ atliko du testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. 57 dideli euro zonos bankai dalyvavo visoje ES vykusiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis, kurį koordinavo Europos bankininkystės institucija (EBI). Dar 41 vidutinio dydžio SĮ dalyvavo paraleliai vykusiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis, kurį koordinavo ECB. Šie du testavimai sudarė metinį priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį ECB privalo atlikti pagal ES teisę^[1].

EBI paskelbė išsamius 2023 m. visoje ES atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, skirto 57 didžiausiems euro zonos bankams, rezultatus. ECB paskelbė kitų 41 vidutinio dydžio bankų individualius rezultatus bei ataskaitą apie suvestinius euro zonos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis galutinius rezultatus, parengtą pagal 98 prižiūrimų subjektų rezultatus.

Remiantis ECB atlikto 2023 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, euro zonos bankų sektorius galėtų atlaikyti gilų ekonominį nuosmukį. Pagal nepalankų scenarijų CET1 koeficientas vidutiniškai sumažėtų 4,8 procentinio punkto – iki 10,4 % 2025 m. pabaigoje^[2]. Lyginant su ankstesnių testavimų rezultatais, žymiai pagerėjusi bankų turto kokybė ir pelningumas bei per pastarąjį dešimtmetį sukauptas kapitalas (žr. 1 pav.) padėjo bankams atlaikyti ypač sunkų testavimą pagal nepalankų scenarijų. Tačiau testavimas nepalankiausiomis sąlygomis taip pat atskleidė galimas silpnąsias vietas ir paskatino toliau stebėti rizikas.

ECB naudoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus kaip indėlį rengiant metinį SREP. Kokybiniams rezultatams tenka pagrindinis vaidmuo apibrėžiant 2 ramsčio rekomendacijas, į kurias pirmą kartą įtrauktos ir finansinio sverto koeficiento 2 ramsčio rekomendacijos, kai tai yra tinkama. Kokybiniai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai įtraukiami į SREP rizikos valdymo dalį, taip galimai darant įtaką 2 ramsčio reikalavimams.

1 pav.

CET1 koeficiento pradinio dydžio pokyčiai ir prognozės

(procentiniais punktais)

1.1.2.2 Duomenų rinkimas siekiant įvertinti nerealizuotuosius nuostolius euro zonos bankų obligacijų portfeliuose, vertinamuose amortizuota savikaina

EBI ir ECB taip pat atliko ad hoc duomenų rinkimą, skirtą išsamiai įvertinti su bankų obligacijų portfelių nerealizuotaisiais nuostoliais susijusias rizikas, vertinamas amortizuota savikaina, ir susijusius apdraudimus. Apskritai euro zonos bankų obligacijų portfelių grynųjų nerealizuotųjų nuostolių suma yra nedidelė – 2023 m. vasario mėn. ji bus lygi 73 mlrd. eurų, atsižvelgus į tikrosios vertės apdraudimo poveikį. Papildomi nuostoliai, atmetus tikrosios vertės apdraudimo sandorius, prognozuojami pagal ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankų scenarijų, sudarytų 155 mlrd. eurų. Tačiau šių nerealizuotųjų nuostolių atsiradimą reikėtų laikyti mažai tikėtinu, hipotetiniu rezultatu, nes bankų amortizuotos savikainos portfeliai yra skirti laikyti iki išpirkimo termino, o prieš likviduodami obligacijų pozicijas bankai paprastai imtųsi atpirkimo sandorių ir kitų poveikio mažinimo priemonių. ECB paskelbė 2023 m. vasario mėn. individualius bankų balansinės ir tikrosios vertės sumų rezultatus šiems obligacijų portfeliams.

1.2 2023–2025 m. priežiūros prioritetai

1.2.1 Įvadas

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą ir jos makrofinansiniai padariniai padidino neapibrėžtumą dėl ekonomikos ir finansų rinkų raidos, kartu padidindami riziką bankų sektoriui. Atsižvelgiant į tai, prižiūrimų subjektų buvo paprašyta sustiprinti savo atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams (1 prioritetas). Visų pirma ECB paprašė bankų sutelkti dėmesį į savo kredito rizikos valdymo sistemas, ypač tose srityse, kuriose kredito rizika didėja. ECB taip pat toliau atidžiai tikrino bankų finansavimo planų tinkamumą ir jų finansavimo šaltinių įvairovę. Be to, bankų buvo prašoma spręsti skaitmeninimo problemas, stiprinti valdymo organų gebėjimus vadovauti (2 prioritetas) ir dėti daugiau pastangų sprendžiant klimato kaitos problemas (3 prioritetas).

ECB nuolat vertina ir stebi, kaip keičiasi prižiūrimų subjektų patiriamos rizikos ir pažeidžiamumo pobūdis. Toks aktyvus požiūris leidžia ECB lanksčiai pritaikyti savo dėmesį prie rizikos aplinkos pokyčių. 2023 m. kelių centrinių bankų taikomas nuolatinis pinigų politikos griežtinimas atskleidė, kad bankams svarbu apdairiai valdyti palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos pozicijas bankinėse knygose (IRRBB ir CSRBB). Be to, po 2023 m. pavasarį rinkoje kilusių neramumų, kuriuos lėmė kai kurių vidutinio dydžio bankų žlugimas JAV, ECB pakoregavo savo priežiūros prioritetus ir išplėtė tikslinę IRRBB ir CSRBB peržiūrą, įtraukdamas į ją platesnį įstaigų ratą. Taip pat ECB atliko ad hoc analizes, siekdamas nustatyti galimą bankų pažeidžiamumą, kylantį dėl nerealizuotųjų nuostolių jų balansuose. Be to, dėl padidėjusios komercinės paskirties nekilnojamojo turto verslo keliamos rizikos priežiūros institucijos pakeitė tam tikrų patikrinimų vietoje prioritetus, kad įvertintų bankų valdymą ir kai kurių šiame sektoriuje veikiančių rizikingesnių sandorio šalių rizikos mažinimo priemones.

1.2.2 1 prioritetas. Atsparumo tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams didinimas

1.2.2.1 Kredito rizikos valdymo trūkumai, įskaitant pažeidžiamų portfelių ir turto klasių pozicijas

2023 m. priežiūros institucijos toliau įgyvendino kredito rizikos darbo programą, skirtą bankų kredito rizikos valdymo sistemų struktūriniams trūkumams šalinti, įskaitant ir nekilnojamojo turto ir pažeidžiamų portfelių sritį. Kylant palūkanų normoms ir didėjant makroekonominiam neapibrėžtumui, priežiūros institucijoms ypač svarbu užtikrinti, kad bankai aktyviai spręstų kylančios kredito rizikos pažeidžiamuose portfeliuose ir turto klasėse klausimus. Paskolų išdavimo procesas taip pat yra pagrindinė banko kredito rizikos valdymo ciklo dalis, kuriai priežiūros institucijos skiria vis daugiau dėmesio, nes geros kokybės paskolų teikimas gali padėti išvengti neveiksnių paskolų ateityje. 2023 m. ECB ir toliau skyrė dėmesį neveiksnių paskolų valdymui^[3] ir su tuo susijusiai veiklai, užtikrindamas, kad tuo atveju, jeigu neveiksnių paskolų skaičius pradėtų augti, bankai būtų pasirengę aktyviai reaguoti, pasitelkdami tinkamus procesus ir procedūras.

Nepaisant santykinai stabilaus neveiksnių paskolų rodiklio bendruoju lygiu 2023 m. cikle, ECB pastebėjo, kad pablogėjo konkrečių portfelių, kurie yra labiau pažeidžiami infliaciniam spaudimui, įskaitant paskolas namų ūkiams^[4], būklė. Jis taip pat pastebėjo nuosmukį komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkose^[5] bei didesnį spaudimą skolininkų galimybėms refinansuoti paskolas komercinės paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs. Be to, įmonių bankrotų ir įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai padidėjo, palyginti su per pandemiją buvusiu žemu lygiu^[6]. Euro zonos įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, taip pat vis dar patyrė sunkumų dėl didesnių finansavimo sąnaudų bei apskritai dėl bendrųjų išlaidų, išaugusių dėl infliacijos^[7]. Labai įsiskolinusioms įmonėms arba pažeidžiamuose sektoriuose veikiančioms įmonėms didesnės sąnaudos ir mažesnė paklausa turėjo didesnį poveikį, o tai savo ruožtu kėlė spaudimą pelningumo maržoms.

Priežiūros veikla ir jos rezultatai

2023 m. vykdyta dokumentinės priežiūros ir patikrinimų vietoje veikla parodė, kad bankai padarė pažangą mažindami riziką, susijusią su pažeidžiamais portfeliais ir turto klasėmis. Tačiau keletas trūkumų liko nepašalinti.

Neseniai atlikti nuodugnūs vertinimai tokiose srityse kaip restruktūrizavimas^[8] atskleidė reikšmingas kai kurių bankų pasirengimo spręsti padidėjusio probleminių skolininkų skaičiaus ir refinansavimo rizikos klausimus, įskaitant finansinių sunkumų turinčių klientų nustatymą ir stebėseną, spragas. Vertinimai taip pat parodė, kad bankams reikia aktyviau taikyti taisomąsias priemones. Atlikus patikrinimus vietoje ir tikslines 9-ojo TFAS atidėjinių sudarymo praktikos peržiūras (įskaitant modelių korekcijas) paaiškėjo, kad, nors daugelis bankų taiko tinkamą praktiką, nemažai bankų turi geriau įvertinti kylančias naujas rizikas ir į jas atsižvelgti savo priskyrimo pakopoms nustatymo metodikose. Dėl visų šių priežiūros veiksmų bankams pristatytas priežiūros priemonių rinkinys, siekiant užtikrinti, kad trūkumai būtų ištaisyti laiku. ECB atidžiai stebi suplanuotas taisomąsias priemones ir jų įgyvendinimą.

Atlikus tikslinę gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paskolų namų ūkiams portfelių peržiūrą nustatyta, kad bankai turi ribotas galimybes numatyti riziką ir ją diferencijuoti tiek paskolų suteikimo, tiek kainų nustatymo metu. Į šią tikslinę peržiūrą įtrauktos 34 SĮ, kurių reikšminguose portfeliuose yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijų. Paaiškėjo keletas atvejų, kai buvo nesilaikoma EBI rekomendacijų dėl paskolų teikimo ir stebėsenos, taip pat ir įkaito vertinimo procesų srityje.

Nuodugnūs bankų komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertinimai atskleidė pozicijas, susijusias su paskolomis, grąžinamomis vienkartine įmoka, arba paskolomis, kurių dalis grąžinama periodinėmis įmokomis, ir paskolomis, kurių palūkanų norma yra kintamoji, bei galimą įkaito pervertinimą (žr. 1 intarpą).

Bankams buvo pateiktos išsamios išvados dėl dokumentinės priežiūros ir patikrinimų vietoje veiklos. Kai tinkama, jos buvo įtrauktos į 2023 m. SREP rezultatus ir susijusias priežiūros priemones, kurios buvo aptartos su prižiūrimais subjektais vykdant reguliarų priežiūrinį dialogą.

1 intarpas
Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas: besiformuojanti rizika

Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas (KNT) yra svarbi turto klasė, kuriai 2023 m. antrąjį ketvirtį teko 1,4 trilijono eurų SĮ paskolų portfelio. Minėtą ketvirtį 52 mlrd. eurų (3,67 %) vertės KNT paskolos priskirtos neveiksnioms paskoloms. Tai sudaro 15 % visų neveiksnių paskolų, kurių dauguma yra nuo 2008 m. finansų krizės likusios neveiksnios paskolos. Reikšmingos bankų KNT paskolų pozicijos sutelktos Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų bankuose (apie 52 % visų komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų).

A pav.

Svarbių įstaigų komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų reikšmingumas

(trln. eurų)

Po keletą metų trukusio nekilnojamojo turto kainų augimo šiuo metu KNT rinkose pastebimas nuosmukis^[9], keliose euro zonos šalyse ryškėjant pablogėjimo ženklams^[10]. Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomos griežtesnės finansavimo sąlygos ir numatoma neapibrėžta ekonomikos perspektyva bei mažesnė paklausa po pandemijos^[11].

Pagrindinis veiksnys, kuris neigiamai veikė KNT rinkas, buvo padidėjusios palūkanų normos ir išaugusios skolos finansavimo sąnaudos. Kartu su didesnėmis statybos sąnaudomis ir kintančia paklausos dinamika (t. y. nuotoliniu darbu ir mažmeninės prekybos vietomis bei biurais, kuriems būdingas efektyvesnis energijos vartojimas) tai buvo susiję su KNT (ypač biurų ir mažmeninės prekybos) vertinimo perkainojimu, kuris vis dar tebesitęsia. Be to, smarkiai sumažėjo investicijų ir sandorių apimtis, sustojo naujų pastatų statybos, taip pat sumažėjo iš KNT gaunama grąža, nulėmusi neigiamas maržas.

Paskolos su dideliu likučiu, kuris turi būti grąžintas suėjus terminui^[12], dažnai vadinamos paskolomis, grąžinamomis vienkartine įmoka, arba paskolomis, kurių dalis grąžinama periodinėmis įmokomis, šiuo metu dėl dabartinių rinkos sąlygų yra ypatingo ECB dėmesio centre. Reikšminga šių KNT paskolų dalis yra struktūrizuota kaip paskolos, grąžinamos vienkartine įmoka, arba paskolos, kurių dalis grąžinama periodinėmis įmokomis, taip pat kaip paskolos be regreso teisės. Šios rūšies finansavimo struktūros kelia didesnę refinansavimo riziką, o tai reiškia, kad, suėjus terminui, skolininkams gali tekti refinansuoti savo paskolas patiriant daug didesnių finansavimo sąnaudų, nei iš pradžių numatyta. Pasinaudoti kitomis paskolos grąžinimo galimybėmis taip pat tapo sudėtinga, nes blogėjančios rinkos sąlygos ir didesnės finansavimo sąnaudos taip pat neigiamai veikia paskolos gavėjo galimybes parduoti turtą ir (arba) refinansuoti KNT paskolą kitame banke.

2023 m. antrąjį ketvirtį „AnaCredit“ užfiksuotų pozicijų paskolų, grąžinamų vienkartine įmoka, ir paskolų, kurių dalis grąžinama periodinėmis įmokomis, tipo struktūros, kurių terminas sueina per kitus dvejus metus, sudarė 8 % KNT paskolų. Labai svarbu, kad bankai aktyviai bendrautų su savo KNT paskolų gavėjais ir protingai įvertintų KNT paskolų refinansavimo riziką. Jie turi sutelkti dėmesį į pagrindines šio vertinimo aplinkybes, tokias kaip atnaujintas ir realus įkaito vertinimas, pinigų srautų generavimo pajėgumas padengti finansavimo sąnaudas, ir, kur reikalinga, rėmimo atliekant grynųjų pinigų injekciją galimybės.

B pav.

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų su skirtingomis grąžinimo struktūromis pasiskirstymas pagal termino pabaigos datą

(visų KNT paskolų dalis)

ECB ir toliau vykdo įvairią dokumentinės ir patikrinimų vietoje priežiūros veiklą^[13], siekdamas užtikrinti aktyvų priežiūros dėmesio sutelkimą į komercinės paskirties nekilnojamojo turto riziką. Šis aktyvus metodas bus taikomas ir 2024 m.^[14], priežiūros institucijoms atidžiai stebint bankininkystės veiklos ir rinkos pokyčius šiame reikšmingame portfelyje.

Sandorio šalies kredito rizika ir ne bankų finansų įstaigos

2023 m. ECB, vykdydamas dokumentinę priežiūrą ir patikrinimų vietoje veiklą, ėmėsi tolesnių veiksmų, susijusių su darbais, atliktais sandorio šalies kredito rizikos valdymo srityje. Šiuo tikslu jis paskelbė ataskaitą „Sandorio šalies kredito rizikos patikima valdymo praktika“, kurioje apibendrinami 2022 m. atliktos peržiūros rezultatai ir pateikiama sektoriuje pastebėta patikima praktika.

ECB taip pat organizavo konferenciją apie sandorio šalies kredito riziką, skirtą SĮ ir kitų bankų priežiūros įstaigų vyresniesiems rizikos valdytojams, siekiant aptarti sandorio šalies kredito rizikos aplinkos ir sektoriaus praktikos pokyčius, taip pat dabartinius iššūkius ir galimybes tiek iš specialistų, tiek iš priežiūros įstaigų perspektyvos.

1.2.2.2 Nepakankamas finansavimosi šaltinių diversifikavimas ir finansavimosi planų trūkumai

Per pastaruosius dešimt metų tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO) padėjo bankams užtikrinti kreditų teikimą ekonomikai krizės laikotarpiais. Tačiau pandemijos metu naudojant TITRO III, gerokai padidėjo įsipareigojimų koncentracija^[15]. Kadangi sueina paskolų pagal TITRO III grąžinimo terminai, SĮ dabar turi parengti ir įgyvendinti patikimus daugiamečius finansavimosi planus, kuriais būtų sprendžiamos problemos, kylančios dėl kintančių finansavimo sąlygų, ir užtikrinamas tinkamas finansavimosi šaltinių diversifikavimas.

Atsižvelgdamas į 2023–2025 m. priežiūros prioritetus ir atlikdamas išsamesnę likvidumo ir finansavimo planų įgyvendinamumo analizę, ECB įvertino planuojamą paskolų grąžinimą pagal TITRO III toms SĮ, kurioms kyla didesnė finansavimo išlaidų rizika. Paaiškėjo, kad dauguma tikrintų prižiūrimų subjektų turi patikimas TITRO III nutraukimo strategijas ir toliau laikosi tiek minimalaus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, tiek grynojo pastovaus finansavimo rodiklio. Tačiau kai kurie iš jų Eurosistemos įkaito fonde turi santykinai daug žemos kokybės likvidžiojo turto, kuris, jį išlaisvinus, negalėtų būti naudojamas kaip įkaitas privačiomis priemonėmis užtikrintiems finansavimo sandoriams. Kitos SĮ pateikia gana optimistines prielaidas dėl jų indėlių augimo, todėl jų strategijos buvo mažiau perspektyvios.

2023 m. kovo mėn. įvykęs „Silicon Valley Bank“ ir kitų JAV regioninių bankų žlugimas parodė, kad indėlininkų elgsena gali staiga ir be įspėjimo pasikeisti. Socialinė žiniasklaida ir skaitmeninimas kartu su alternatyvių investavimo galimybių patrauklumu gali turėti įtakos indėlininkų reakcijos į kainų signalus ir rinkos gandus greičiui. Dėl šios priežasties 2023 m. ECB inicijavo papildomas banko veiksmų nenumatytais atvejais planų ir įkaito panaudojimo pajėgumų analizes, siekdamas suprasti, kiek bankai gali atlaikyti trumpalaikius likvidumo sukrėtimus ir netikėtus krizės įvykius, įskaitant didelius indėlių pasitraukimo srautus. Tai taip pat apėmė turto ir įsipareigojimų valdymo strategijų vertinimą bei elgsenos prielaidų modeliavimą dabartinių palūkanų normų aplinkoje.

Tęstinis palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos priežiūrinis tikrinimas

2023 m. ECB ėmėsi tolesnių veiksmų, atsižvelgdama į 2022 m. atliktos tikslinės palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos peržiūros, kurioje dalyvavo 29 SĮ, rezultatus^[16]. 2023 m. antrąjį ketvirtį peržiūra buvo išplėsta, įtraukiant naują dešimties SĮ imtį. Šią iniciatyvą papildė patikrinimai vietoje. Be to, 2023 m. antrąjį pusmetį ECB inicijavo horizontaliąją turto ir įsipareigojimų valdymo peržiūrą, kurioje dalyvavo 24 SĮ ir kuri apėmė aspektus, susijusius ir su palūkanų normos rizika, ir su likvidumo rizikos valdymu, pavyzdžiui, neterminuotųjų indėlių modeliavimą.

1.2.2.3 Finansavimas skolintomis lėšomis

Nuo 2018 m., kai buvo įdiegti ataskaitų apie finansavimą skolintomis lėšomis teikimo šablonai, ECB pastebėjo, kad SĮ turimų paskolų su finansiniu svertu toliau daugėja. Šį padidėjimą lėmė nuolatinės mažos palūkanų normos ir gausus likvidumas, kurie skatino didesnį skolininkų ir skolintojų finansinį svertą, kartu švelnindami skolinimo standartus. Per 2022 m. ir 2023 m. pirmąjį pusmetį ši tendencija pasikeitė. Naujų suteiktų paskolų su finansiniu svertu skaičius gerokai sumažėjo dėl energetikos krizės, infliacijos ir palūkanų normų kintamumo. Šis sumažėjimas palaipsniui atsispindėjo mažėjančiuose pozicijų lygiuose visose SĮ (žr. 2 pav.). Mažėjančių pozicijų lygių ir didėjančių CET1 koeficiento lygių derinys lėmė, kad per pastaruosius kelis ketvirčius smarkiai sumažėjo finansinio sverto ir CET1 santykis.

2 pav.

SĮ finansavimo naudojant finansinį svertą pozicijos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: CET1 kapitalas, procentais)

ECB ne kartą ragino SĮ labiau apriboti savo veiklą šiame konkrečiame rinkos segmente dėl nuolat augančių paskolų su finansiniu svertu. Kaip ir tikėtasi, vis didėjantį skolininkų silpnumą rodo didesni paskolų su finansiniu svertu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai tiek Europoje, tiek JAV. Tačiau apskritai šis įsipareigojimų neįvykdymo lygis tebėra nedidelis, palyginti su ankstesniais nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, o tai galima paaiškinti švelnėjančiomis paskolų suteikimo sąlygomis rinkoje. Atsižvelgiant į didelę skolų refinansavimo riziką, su kuria finansavimo skolintomis lėšomis skolininkai susiduria esant didesnėms palūkanų normoms, kyla rizika, kad per ateinančius kelerius metus neveiksnios pozicijos ir įsipareigojimų neįvykdymas gali būti daug didesni.

2022 m. ECB paskelbė Lūkesčių raštą, kuriame išsamiai išdėstė lūkesčius dėl įgyvendinamos politikos, susijusios su norima prisiimti rizika, ir pranešė apie aukštą rizikos lygį sudarant sandorius su finansiniu svertu. Atlikus trūkumų vertinimą, nustatyta daug trūkumų, dėl kurių SĮ buvo skirtos konkrečios tolesnės priemonės. 2023 m. ECB ir toliau atidžiai tikrino bankų pažangą įgyvendinant šias priemones. Nors kai kuriuose bankuose gali būti pastebėta tam tikra pažanga, vis dar esama reikšmingų rizikos kontrolės trūkumų. Todėl, palyginti su 2022 m., gerokai išaugo bankų, kuriems buvo taikomi specialūs kapitalo mokesčiai dėl rizikos, susijusios su finansavimu skolintomis lėšomis, skaičius.

Be to, siekdamas paremti nuolatinę priežiūrinę bankų finansavimo skolintomis lėšomis pozicijų stebėseną, ECB įtraukė į 2023 m. ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis išsamią finansavimo skolintomis lėšomis kokybės užtikrinimo analizę. Šios analizės išvados paskelbtos specialiame ECB ataskaitos apie 2023 m. euro zonos bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis skyriuje.

1.2.3 2 prioritetas. Skaitmeninimo iššūkių sprendimas ir valdymo organų gebėjimų vadovauti stiprinimas

1.2.3.1 Skaitmeninės transformacijos strategijos ir veiklos atsparumo sistemos

Bankai tampa vis labiau skaitmeniniai. Tai reiškia, kad priežiūros institucijos turi skirti daugiau dėmesio skaitmeninės transformacijos strategijoms ir būtiniems rizikos valdymo gebėjimams. Tai apima rizikos, susijusios su novatoriškų technologijų naudojimu, taip pat rizikos, susijusios su veiklos atsparumo sistemomis, pavyzdžiui, priklausomybės nuo trečiųjų šalių ir kibernetinės rizikos, nagrinėjimą.

Kalbant apie skaitmeninimą apskritai, 2023 m. vasario mėn. ECB paskelbė 2022 m. atliktos apklausos apie skaitmeninę transformaciją ir finansinių technologijų naudojimą pagrindinių išvadų apžvalgą. Apžvalgoje patvirtinta, kad dauguma SĮ yra parengusios skaitmeninės transformacijos strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama klientų patirties gerinimui. Ši apžvalga taip pat parodė, kaip svarbu, kad vykdomoji vadovybė taikytų tinkamą požiūrį ir būtų nustatyta veiksminga vidaus kontrolės sistema.

Be to, 2023 m. buvo atliktos 21 SĮ tikslinės skaitmeninimo peržiūros, pagrįstos pirmiau nurodytos apklausos rezultatais, siekiant geriau suprasti, kaip bankai apibrėžia jų skaitmeninimo strategijos tikslus, stebėti jų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad jų politika, susijusi su norima prisiimti rizika, ir valdymas būtų tinkami šiam tikslui. Šių peržiūrų rezultatai turi būti paskelbti 2024 m. pirmąjį pusmetį ir bus naudingi pateikiant prižiūrimiems subjektams priežiūros institucijų nuomonę ir jų lyginamuosius standartus.

Kalbant apie veiklos atsparumą, 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, gerokai padaugėjo reikšmingų kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešta ECB. Šį padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad grėsmių sukėlėjai vykdė paskirstytąsias aptarnavimo perkrovos atakas prieš keletą bankų. Taip pat pastebimai padaugėjo incidentų, susijusių su išpirkos reikalaujančiomis programomis, t. y. atakų, kurių sutrikdymo potencialas gali būti labai didelis. Be to, finansų sektoriuje padaugėjo kibernetinių išpuolių prieš valstybės remiamus subjektus. Dėl šios priežasties 2023 m. ECB atliko daug dokumentinės priežiūros ir patikrinimo vietoje veiksmų, susijusių su IT ir kibernetine rizika, ir paskelbė pagrindinius rezultatus ir pastebėjimus 2023 m. lapkričio mėn. priežiūros naujienlaiškyje.

Be 2024 m. planuojamo kibernetinio atsparumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, ECB atliko vidinį kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad patikrintų, kaip ECB ir kelios nacionalinės kompetentingos institucijos vykdytų vidaus komunikacijos, koordinavimo ir eskalavimo procesus, jei prieš kelis prižiūrimus subjektus būtų įvykdytas kibernetinis išpuolis. Kadangi testavimas buvo vidinis, jame nedalyvavo sektoriaus atstovai.

Kalbant apie užsakomąsias paslaugas, visų SĮ užsakomųjų paslaugų susitarimų registrai vėl buvo renkami 2023 m. Lyginant su pirmuoju pateikimu 2022 m., pasiekta didelė pažanga, susijusi su surinktų duomenų kokybe ir informacijos nuoseklumu. Šios užduoties rezultatai patvirtino, kad užsakomųjų paslaugų teikimas yra labai aktuali tema SĮ, ypač informacinių ir ryšių technologijų srityje. Nustatytas pranešimo procesas, kuriuo priežiūros institucijos informuojamos apie prižiūrimų subjektų ketinimus sudaryti naujus užsakomųjų paslaugų susitarimus, suteikė papildomos pagalbos vertinant užsakomųjų paslaugų riziką. ECB taip pat inicijavo tikslinę užsakomųjų paslaugų rizikos peržiūrą, apimančią tris SĮ, ji bus vykdoma iki 2025 m. Kiekvienais metais bus peržiūrima šių SĮ užsakomųjų paslaugų valdymo sistema, taip pat tam tikri jų užsakomųjų paslaugų susitarimai. Taip bus galima horizontaliai apžvelgti rizikos valdymo procesus, susijusius su SĮ užsakomųjų paslaugų susitarimais.

Be to, vadovaujantis tarptautiniais standartais^[17], 2023 m. darbo grupėse kartu su kitomis Europos priežiūros institucijomis vykdytos priežiūros veiklos dėmesio centre buvo veiklos atsparumas ir skaitmeninimas. Ši veikla apėmė Reglamento dėl kriptoturto rinkų ir paskirstytojo registro technologijos bandomojo režimo įgyvendinimą, diskusijas dėl Dirbtinio intelekto akto ir Skaitmeninės veiklos atsparumo akto įgyvendinimą. Be to, į savo SREP sistemą ECB įtraukė Bazelio bankų priežiūros komiteto veiklos atsparumo principus.

1.2.3.2 Valdymo organų veikimas ir vadovavimo gebėjimai

Norint skatinti tinkamą sprendimų priėmimą ir mažinti pernelyg didelę riziką, labai svarbu, kad bankai turėtų veiksmingus valdymo organus, patikimą valdymo sistemą^[18], tvirtą vidaus kontrolę ir patikimus duomenis. Tai, kaip svarbu turėti patikimą valdymo sistemą šiose srityse, parodė ir 2023 m. pavasarį JAV ir Šveicarijoje įvykę bankų žlugimai. Šių bankrotų priežastys – valdymo ir rizikos valdymo trūkumai. Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos tam tikros pažangos, ECB ir toliau pastebi daug struktūrinių trūkumų vidaus kontrolės funkcijų, valdymo organų veikimo bei rizikos duomenų kaupimo ir atskaitomybės pajėgumų srityse^[19].

Dėl šios priežasties priežiūros institucijos toliau bendradarbiavo su prižiūrimais subjektais, siekdamos tolesnės pažangos šiose srityse. Nuo 2022 m. ECB atliko tikslines bankų, kurių valdymo organų sudėtis ir veikimas turi trūkumų, peržiūras, patikrinimus vietoje ir tikslinius rizika pagrįstus kompetencijos ir tinkamumo (pakartotinius) vertinimus. ECB toliau plėtojo metodą, skirtą atspindėti įvairovę atliekamuose kompetencijos ir tinkamumo vertinimuose, taip pat tobulino duomenų rinkimą, siekdamas pagerinti tarpusavio palyginamumo analizę^[20], tęsdamas tikslines peržiūras ir priežiūrinius veiksmus 2024 m.

Tolesni trūkumų šalinimo veiksmai taip pat buvo atliekami vykdant 2023 m. SREP (žr. 1.3.1.5 skirsnį).

Patikima valdymo sistema yra labai svarbi visiems bankams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Dėl šios priežasties ECB ėmėsi tolesnių veiksmų remdamasis 2021–2022 m. MSĮ valdymo sistemos teminės peržiūros rezultatais^[21]. Atsižvelgdami į tai, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos toliau skatino labiau suderinti Europos priežiūros lūkesčius ir vidaus valdymo standartus.

Be to, 2023 m. balandžio mėn. ECB, siekdamas paskatinti dialogą apie tai, kas sudaro veiksmingą valdymą, ir informuoti apie savo priežiūros metodą ir lūkesčius šiuo atžvilgiu, kreipėsi į sektoriaus atstovus kartu su EUI Florencijos finansų ir bankininkystės mokykla organizuotame seminare^[22].

1.2.3.3 Rizikos duomenų kaupimas ir rizikos ataskaitų teikimas

ECB nustatė keletą rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo trūkumų ir įtraukė juos kaip pagrindinį pažeidžiamumą planuodamas savo 2023–2025 m. priežiūros prioritetus. Todėl buvo parengta išsami ir tikslinga priežiūros strategija, apimanti tiek banko viduje, tiek už jo ribų vykdomą veiklą, kuria siekiama užtikrinti, kad bankai turėtų patikimais duomenimis pagrįstas veiksmingas valdymo ir rizikos valdymo procedūras.

Kalbant apie vietoje vykdomą veiklą, buvo tęsiamas specialus rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminis patikrinimas vietoje, kuris 2022 ir 2023 m. apėmė 23 SĮ. Šis teminis patikrinimas atskleidė trūkumus, susijusius su valdymo organų dalyvavimu, neaiškiu ir neišsamiu duomenų valdymo sistemos apimties apibrėžimu, taip pat nepriklausomo patvirtinimo nebuvimą. Be to, didelį susirūpinimą kėlė duomenų architektūros ir IT infrastruktūros trūkumai, dažnas ranka atliekamų operacijų naudojimas ir ilgi ataskaitų teikimo terminai, taip pat duomenų kokybės kontrolės trūkumas.

Kalbant apie ne vietoje vykdomą veiklą, pagrindinis ramstis buvo Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadovo projektas, į kurį įtraukti minimalūs rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo reikalavimai ir kuris yra skirtas padėti bankams stiprinti jų gebėjimus šioje srityje^[23]. Šiame vadovo projekte nenustatyti nauji reikalavimai, bet konsoliduojamos ir paaiškinamos svarbios priežiūros prioritetų temos. Todėl svarbu, kad bankai naujausią paskelbtą vadovo redakciją vertintų ne kaip galimybę iš naujo skaičiuoti įgyvendinimo terminus, o kaip tolesnes gaires, padedančias nustatyti trūkumus ir pasiekti pastebimos pažangos juos šalinant. Tolesni priežiūros veiksmai apėmė bandomąjį Vadovybės ataskaitos apie duomenų valdymą ir duomenų kokybę projektą^[24], indėlį į pažangos ataskaitą apie pasaulinės sisteminės svarbos bankų atitiktį Bazelio bankų priežiūros komiteto Bankų priežiūros tarnybos veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo principams, tolesnį duomenų kokybės vertinimo priežiūrinėje atskaitomybėje stiprinimą ir veiksmingesnį priežiūrinių priemonių naudojimą siekiant atkreipti dėmesį į rimtus, nuolatinius rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo trūkumus, įskaitant susijusias kiekybines ir kokybines priemones.

1.2.4 3 prioritetas. Didesnės pastangos sprendžiant klimato kaitos klausimą

ECB 2020 m. paskelbus Vadovą dėl klimato ir aplinkos rizikos, ECB nuosekliai pabrėžė, kad bankai turi tinkamai valdyti šią riziką. Vienas iš ECB pagrindinių 2023–2025 m. priežiūros prioritetų – pasiekti, kad bankai tinkamai įtrauktų šias rizikas į jų veiklos strategiją bei valdymo ir rizikos valdymo sistemas, siekiant sumažinti ir atskleisti tokias rizikas.

1.2.4.1 Tolesni veiksmai dėl teminės peržiūros metu nustatytų trūkumų

Atlikęs 2022 m. klimato ir aplinkos rizikos teminę peržiūrą, ECB nustatė terminus, kurie turėtų padėti bankams visiškai atitikti lūkesčius, suformuluotus minėtame ECB vadove, iki 2024 m. pabaigos. ECB paskelbė, kad šie terminai bus atidžiai kontroliuojami ir prireikus bus imtasi vykdymo užtikrinimo priemonių.

Pirmasis terminas suėjo 2023 m. kovo mėn., tuo metu bankai jau turėjo būti atlikę patikimą ir išsamų reikšmingumo vertinimą ir verslo aplinkos tyrimą. Kadangi kai kurie bankai šito iki nurodyto termino nepadarė, 2023 m. ECB priėmė privalomus priežiūros sprendimus dėl 23 prižiūrimų subjektų, kuriuose numatyta, kad 18 svarbiausių atvejų, jeigu prižiūrimi subjektai neįvykdys reikalavimų per šiuose sprendimuose nustatytus terminus, bus skaičiuojamos periodinės baudos. 2023 m. pabaigoje vis dar vyko procedūros, susijusios su papildomų sprendimų projektais, įskaitant kai kuriuos dėl periodinių baudų mokėjimų (žr. 2.3.1 skirsnį).

2024 ir 2025 m. ECB ir toliau atidžiai stebės bankų pažangą ir, jei reikės, imsis vykdymo užtikrinimo priemonių.

1.2.4.2 Vienkartinė 55 % tikslo klimato rizikos scenarijaus analizė

2023 m. kovo mėn. patvirtindama tvarių finansų dokumentų rinkinį, Europos Komisija suteikė įgaliojimus trims Europos priežiūros institucijoms^[25] kartu su Europos sisteminės rizikos valdyba ir ECB atlikti vienkartinę 55 % klimato rizikos scenarijaus analizę, skirtą įvertinti, kaip suderinta pereinamojo laikotarpio politika paveiks finansų sektorių. ECB dalyvauja bankų sektoriaus modulyje, kuris apima 2023 m. gruodžio 1 d. pradėtą duomenų rinkimą. Susiję duomenų rinkimo šablonai apima kredito rizikos, rinkos rizikos, nekilnojamojo turto rizikos ir pajamų duomenis, taip pat su klimatu susijusius duomenis apie pereinamojo laikotarpio riziką ir fizinę riziką sandorio šalies ir sektoriaus lygmeniu. ECB ketina teikti individualų grįžtamąjį ryšį, įskaitant pagrindines išvadas, tiems bankams, kurie dalyvavo renkant duomenis. Bankų sektoriaus modulio bendros klimato scenarijų analizės rezultatus planuojama paskelbti 2025 m. pradžioje. Šis duomenų rinkimas leis priežiūros institucijoms stebėti pažangą pagal ECB 2022 m. klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir įvertinti bankų klimato rizikos duomenų rinkimo pajėgumus ir geros praktikos laikymąsi pagal ECB klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gerosios praktikos ataskaitą.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra

ECB siekia vykdyti proporcingą ir rizika pagrįstą SĮ priežiūrą. Šiuo tikslu jis kasmet planuoja ir vykdo įvairią priežiūros veiklą ne vietoje, įskaitant horizontaliąją ir konkrečioms įstaigoms skirtą veiklą. Šie priežiūros veiksmai grindžiami esamais reguliavimo reikalavimais, Priežiūros žinynu bei priežiūros prioritetais ir yra įtraukti į kiekvienos SĮ metinės priežiūros analizės programą (SEP). Šie veiksmai yra skirti konkrečioms įstaigoms būdingai rizikai panaikinti, užtikrinant atitiktį ECB nustatytiems priežiūros prioritetams.

1.3.1.1 Proporcingumo principas

Vykdant priežiūros analizės programą, vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo kiekvienos SĮ dydžio, sisteminės svarbos, rizikos ir veiklos sudėtingumo. Dėl šios priežasties jungtinės priežiūros grupės, kurios prižiūri didesnes ir rizikingesnes SĮ, vidutiniškai planuoja daugiau priežiūros analizės programos veiksmų (žr. 3 pav.).

3 pav.

Vidutinis vienai svarbiai įstaigai suplanuotų veiksmų skaičius 2023 m.

2023 m. atliktų veiksmų skaičius buvo šiek tiek mažesnis, nei iš pradžių planuota metų pradžioje (žr. 4 pav.). Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad per metus buvo atšaukta nedaug administracinių veiksmų, o tai atitinka ankstesnių metų duomenis.

4 pav.

Vidutinis vienos svarbios įstaigos veiksmų skaičius 2023 m.

1.3.1.2 Rizika pagrįstas metodas

Vykdant priežiūros analizės programą taikomas rizika pagrįstas metodas – daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms kiekvienos SĮ sisteminės ir konkrečiai įstaigai būdingos rizikos kategorijoms. Pavyzdžiui, daug neveiksnių paskolų turinčiuose bankuose JPG (santykinai) atliko daugiau su kredito rizika susijusių veiksmų nei vidutinėse SĮ (žr. 5 pav.).

5 pav.

Priežiūros analizės programos veiksmai 2022 ir 2023 m. – kredito ir rinkos rizikos veiksmų dalis, palyginti su visais veiksmais

Kredito rizika

(procentais)

Rinkos rizika

2023 m. ECB įdiegė naują priimtinos rizikos sistemą, kad savo darbą geriau orientuotų į strateginius prioritetus ir pagrindinius pažeidžiamumus. Ši nauja sistema yra labai svarbi siekiant labiau į riziką orientuotos priežiūros kultūros, leidžiančios priežiūros institucijoms pritaikyti savo veiklą prie individualios prižiūrimos įstaigos situacijos, o ne taikyti visoms vienodą požiūrį.

Priimtinos rizikos sistema skirta palengvinti priežiūros prioritetų perkėlimą į strateginį planavimą ir kasdienę priežiūrą. Šiuo tikslu joje derinamos Priežiūros valdybos rekomendacijos „iš viršaus į apačią“ dėl prioritetinių rizikų ir pažeidžiamumų su kiekvieno prižiūrimo subjekto svarbos vertinimais „iš apačios į viršų“. Vertinimai „iš apačios į viršų“ veiksmingai papildo rekomendacijas „iš viršaus į apačią“, nes kai kurie prižiūrimi subjektai sprendžia specifinius konkrečios įstaigos klausimus, turinčius poveikio įvairioms rizikoms nustatytiems priimtinos rizikos lygiams, taip pat turi įtakos ir priežiūriniam dėmesiui. Vadovaudamosi priimtinos rizikos sistema, priežiūros institucijos turi teisę visapusiškai pasinaudoti priežiūros priemonių rinkinyje įtvirtintu lankstumu ir sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis. Tai reiškia, kad, atsižvelgdamos į konkrečias įstaigos aplinkybes, priežiūros institucijos gali suintensyvinti savo pastangas tose srityse, kuriose užtikrinama didesnė įtrauktis, ir priskirti mažesnį prioritetą toms sritims, kurios nėra neatidėliotinos.

Remdamasis per metus įgyta teigiama patirtimi, ECB ketina užbaigti priimtinos rizikos sistemos įdiegimą, įtvirtindamas ją visuose priežiūros procesuose^[26]. Tai turėtų dar labiau sustiprinti JPG gebėjimą sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia konkrečiam prižiūrimam subjektui, įskaitant lankstumą, reikalingą susiduriant su naujomis ir besiformuojančiomis rizikomis kintančioje makrofinansinėje aplinkoje.

1.3.1.3 Priežiūros planavimo procesas

2022 m. atnaujintame priežiūros planavimo procese laikomasi nuoseklaus ir integruoto požiūrio, pagal kurį, be kitų užduočių, planuojant horizontaliąją veiklą, patikrinimus vietoje ir vidaus modelių tikrinimus, vadovaujamasi priežiūros prioritetais.

Siekdami užtikrinti veiksmingą priežiūrą, įvairūs ECB veiklos padaliniai glaudžiai bendradarbiauja planuodami savo veiklą ir tinkamai atsižvelgdami į priežiūros prioritetus, konkrečioms SĮ būdingą riziką ir priimtinos rizikos sistemą. Šis planavimas apima prižiūrimų subjektų, kurie dalyvaus šioje horizontaliojoje veikloje ir patikrinimuose vietoje, imčių atranką. Kaip ir ankstesniais metais, patikrinimai vietoje bus vykdomi taikant grupinį metodą (žr. 1.3.3 skirsnį apie priežiūrą vietoje). Šio proceso rezultatas atsispindi kiekvienos JPG prižiūrimam subjektui atliktoje priežiūros analizės programoje. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūros analizės programa yra svarbi JPG bendravimo su SĮ dalis, SĮ taip pat pateikiama supaprastinta priežiūros analizės programa, kuri sudaro ateinančių metų darbo programą.

Remiantis proporcingumo principu, dokumentinės priežiūros analizės programoje numatomi tokie veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP), ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas), ir iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti priežiūros analizės programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatingų bruožų (pvz., banko veiklos modelio ar valdymo struktūros analizė).

1.3.1.4 Priežiūros veiklos apžvalga

ECB užtikrina, kad jo ištekliai būtų pakankami strateginiams ir priežiūros poreikiams tenkinti. Vyresniajai vadovybei reguliariai teikiamos ataskaitos apie tai, kaip į planavimą buvo įtraukti priežiūros prioritetai ir ar visa veikla ir projektai buvo įvykdyti, kaip planuota.

2023 m. ECB atliko organizacinės parengties vertinimą, kurio metu buvo vertinamas organizacijos pasirengimas užtikrinti, kad siūlomi priežiūros prioritetai būtų sėkmingai įgyvendinti remiantis turimais įgūdžiais ir ištekliais (žr. 5.3.3 skirsnį).

Priežiūros veiklos stebėsena ir reguliarus ataskaitų teikimas yra labai svarbūs strateginiam priežiūros iniciatyvų valdymui. Taip vyresnioji vadovybė gali vertinti priežiūros prioritetų ir kitų iniciatyvų pokyčius ir gauti informacijos apie pasiektą pažangą vykdant susijusią priežiūros veiklą. Šis vertinimas sudaro priežiūros prioritetų atnaujinimo pagrindą ir skatina vyresniąja vadovybę priimti sprendimus.

1.3.1.5 Priežiūros priemonės

Priežiūros priemonės yra vienas iš pagrindinių reguliarių patikrinimų vietoje ir dokumentinės priežiūros rezultatų. Jose nustatomi išsamūs veiksmai, kurių prižiūrimi subjektai turi imtis trūkumams pašalinti. JPG yra atsakingos už savalaikį ir veiksmingą šių priemonių įgyvendinimą. 2023 m. registruotų priemonių skaičius buvo panašus į 2022 m. Svarbiausias priežiūros priemonių taikymo veiksnys 2023 m. buvo dokumentinės priežiūros veikla (39 %). Kaip ir 2022 m., didžiausias naujų priežiūros priemonių skaičius (45 %) buvo susijęs su kredito rizika (6 pav.).

6 pav.

Priežiūros priemonės

a) Kiekvienais metais registruojamų priemonių skaičius

(priemonių skaičius)

b) Priemonės pagal veiklą	c) Priemonės pagal rizikos kategoriją
(priemonių skaičius)	(priemonių skaičius)

1.3.1.6 SREP horizontalioji analizė

2023 m. gruodžio 19 d. ECB paskelbė 2023 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatą. Tai apėmė tolesnę SREP balų, 2 ramsčio kapitalo reikalavimų ir gairių raidą, taip pat gilesnę pasirinktų rizikos sričių analizę. Gavęs atitinkamų SĮ sutikimą, ECB paskelbė konkretiems bankams taikomus 2 ramsčio reikalavimus, įskaitant ir tuos, kurie naudojami sprendžiant per didelio finansinio sverto rizikos problemą, taikomus 2024 m.

2023 m. SREP parodė bendrą bankų atsparumą, nes jie išlaikė tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas esant įvairiems makroekonominiams iššūkiams (žr. 1.1.1 skirsnį).

Toliau egzistavo neigiama rizika, kylanti dėl sumažėjusio ekonomikos augimo, tebesitęsiančios ribojamosios pinigų politikos, kredito pasiūlos griežtinimo ir fiskalinės paramos nutraukimo. Praėjusį pavasarį JAV ir Šveicarijoje kilę neramumai bankų sektoriuje nedarė didelio poveikio prižiūrimiems subjektams, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad greitas palūkanų normų koregavimas gali sukelti rinkos nestabilumą.

2023 m. ECB pastebėjo pagerėjimų bankų sektoriuje. Dėl padidėjusių palūkanų pajamų bendra prižiūrimų subjektų nuosavo kapitalo grąža per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius siekė 10,0 %. Pagerėjo turto kokybė – neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo nuo 2,6 % 2021 m. iki 2,3 % 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Bendras SREP balas išliko stabilus – 2,6, o 30 % prižiūrimų subjektų balas pasikeitė. Bendrieji kapitalo reikalavimai ir gairės šiek tiek padidėjo – iki 15,5 % pagal riziką įvertinto turto (2022 m. – 15,1 %), o 2 ramsčio reikalavimų mediana buvo 2,25 % (2022 m. – 2,15 %). Bankai turėtų toliau šalinti struktūrinius trūkumus, nurodytus 2024–2026 m. priežiūros prioritetuose (žr. 1.6 skirsnį).

1.3.1.7 Išorės ekspertų atliekama SREP peržiūra

2023 m. balandžio 17 d. ECB paskelbė ekspertų grupės atlikto Europos bankų priežiūros vertinimo rezultatus ir rekomendacijas ir ypač dėl SREP.

Nors ir pripažįstama didelė pažanga užtikrinant, kad SĮ palaikytų pakankamą kapitalo lygį, Europos Centrinio Banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso vertinime ECB raginamas peržiūrėti rizikos balus ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimų nustatymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad vien tik kapitalas negali išspręsti visų rūšių rizikos problemų, ataskaitoje rekomenduojama, jog ECB visapusiškai išnaudotų visas savo turimas priemones, įskaitant veiksmingas kokybines priemones, kad paskatintų bankus spręsti silpnų veiklos modelių ir valdymo praktikos problemas.

Ataskaita papildo Europos Audito Rūmų ataskaitoje išdėstytas išvadas, skirtas dar labiau sustiprinti ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos veiksmingumą ir efektyvumą (žr. 5.1.1 skirsnį).

ECB pradėjo įgyvendinti kai kurias ekspertų grupės rekomendacijas 2023 m. SREP ciklo metu. Pavyzdžiui, užbaigdamas visiems priežiūros procesams skirtos priimtinos rizikos sistemos įdiegimą, ECB nustatė naują daugiametį SREP vertinimą. Jis leidžia priežiūros institucijoms geriau įvertinti analizės intensyvumą ir dažnumą, atsižvelgiant į atskirų bankų pažeidžiamumą ir platesnės apimties priežiūros prioritetus. ECB taip pat siekia gerinti vykdomą rizika pagrįstą priežiūrą ir skatinti priežiūrinio vertinimo įtaką. Todėl tokios iniciatyvos kaip daugiametis vertinimas ir priimtinos rizikos sistema bus toliau tobulinamos, kad padėtų puoselėti aiškiai apibrėžtą priežiūros kultūrą.

Be to, 2023 m. ECB pagerino komunikaciją, susijusią su SREP metodikų atskleidimu 2 ramsčio reikalavimams įgyvendinti. Tai apėmė geresnį informacijos apie finansinio sverto koeficiento, vidaus valdymo ir rizikos valdymo, taip pat veiklos modelio, kredito ir rinkos rizikos vertinimo metodikas atskleidimą.

1.3.2 Subjektų, turinčių patronuojamųjų įmonių Rusijoje, priežiūra

Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ECB atidžiai stebi situaciją ir palaiko dialogą su keliais prižiūrimais subjektais, turinčiais patronuojamųjų įmonių Rusijoje. Nors dauguma šių subjektų išlaikė savo patronuojamąsias įmones Rusijoje, jie padarė tam tikrą pažangą mažindami savo veiklos apimtį šioje rinkoje. Apskritai nuo 2022 m. pabaigos iki 2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigos SĮ sumažino savo pozicijas Rusijoje 21,4 %^[27], taip nuo karo pradžios palaipsniui mažindamos savo pozicijų lygį. Dauguma bankų taip pat nusprendė nesudaryti jokių naujų sandorių Rusijoje, jei tai teisiškai leistina, ir dabar nagrinėja pasitraukimo iš rinkos strategijas, pavyzdžiui, parduoda savo verslą arba nutraukia veiklą Rusijos rinkoje. Kaip paaiškinta 2023 m. birželio 27 d. de Lange ir Juknevičienės rašte Europos Parlamento nariams dėl bankų veiklos Rusijoje, ECB prašė šių bankų toliau įgyvendinti mažinimo ir pasitraukimo iš rinkos strategijas, parengiant aiškius veiksmų planus ir reguliariai teikiant valdymo organams bei ECB ataskaitas apie pasiektą pažangą, taip pat paaiškinant bet kokius vėlavimus ir (arba) vykdymo kliūtis. Jeigu tai buvo reikalinga, ECB ėmėsi konkrečių priemonių, kad būtų sprendžiama konkreti atskirų SĮ situacija.

1.3.3 Priežiūra vietoje

2023 m. buvo pradėti 178 patikrinimai vietoje (PV) ir 83 vidaus modelių tikrinimai (VMP) SĮ atžvilgiu. Panašiai kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. dauguma PV ir VMP buvo atliekami taikant mišrų darbo organizavimo metodą. ECB taip pat toliau dirbo įgyvendindamas priimtinos rizikos sistemą^[28].

Įgyvendinant priimtinos rizikos sistemą, reikėjo didinti veiksmingumą optimizuojant išteklių paskirstymą pagal tikrinamos įstaigos veiklos sritį, dydį ir sudėtingumą. Taip pat reikėjo stiprinti rizika pagrįstą metodą, derinti misijas ir, jei įmanoma, išnagrinėti akląsias zonas ir „iš viršaus į apačią“ nuleistus prioritetus, kartu geriau integruojant dokumentinę priežiūrą, horizontaliąją ir patikrinimų vietoje veiklą. Šis supaprastinimas leido per pastaruosius trejus metus padidinti PV skaičių. Ir priešingai, per pastaruosius dvejus metus atliktų VMP skaičius sumažėjo (žr. 7 pav.) dėl išteklių trūkumo, taip pat dėl padidėjusio plataus masto VMP, skirtų bankų prašymams dėl esminių modelio pakeitimų pagal naujausius reguliavimo reikalavimus, skaičiaus.

Ankstesniais metais taikytas PV grupinis metodas ir toliau buvo taikomas kelioms rizikos sritims, taip priežiūros prioritetus paverčiant strateginėmis iniciatyvomis ir papildant kitus, labiau konkrečioms įstaigoms skirtus PV. Taikant šį metodą, daugiausia dėmesio skirta i) kredito rizikai, ii) palūkanų normos rizikai ir kredito maržos rizikai bankinėje knygoje (IRRBB ir CSRBB), iii) rizikos duomenų kaupimui ir ataskaitų teikimui, iv) vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesui (VKPVP), ir v) veiklos modeliui ir pelningumui. Taip pat buvo atlikti specialūs PV, susiję su priežiūros prioritetais tokiomis temomis kaip skaitmeninė transformacija, IT ir kibernetinis saugumas, valdymo organų veikla ir jos veiksmingumas. Klimato ir aplinkos rizika buvo vertinama atliekant konkrečiai įstaigai arba konkrečiai rizikai skirtus PV.

2023 m. atlikti VMP apėmė tokias sritis kaip naujausių EBI standartų ir gairių įgyvendinimas, esminė prekybos knygos peržiūra ir tolesni veiksmai, susiję su tiksline vidaus modelių peržiūra.

7 pav.

2021, 2022 ir 2022 m. surengti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių tikrinimai

(patikrinimų skaičius)

1.3.3.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Vertinant kredito riziką, aptikta didelių trūkumų nustatant kredito rizikos padidėjimą, įskaitant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo vertinimą ir nustatymą, klasifikuojant antrojo etapo ir mažos apmokėjimo tikimybės pozicijas, taip pat klasifikuojant restruktūrizuotas pozicijas ir susijusius restruktūrizavimo procesus. Taip pat buvo nustatyta keletas rimtų problemų rizikos stebėsenos procesuose, ankstyvojo perspėjimo sistemos ir rizikos valdymo organo vaidmens siekiant tinkamai stebėti ir kontroliuoti kredito riziką trūkumų. Be to, nustatyta trūkumų tikėtinų kredito nuostolių srityse, įskaitant tokių parametrų kaip nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė ir padengimo normos apskaičiavimą ir vertinimą, taip pat atidėjinių sudarymo 2 ir 3 pakopų pozicijoms procese tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu.

Vertinant rinkos riziką, pagrindinės silpnosios vietos buvo susijusios su valdymu, tikrosios vertės vertinimu ir papildomais vertės koregavimais. Jos buvo ypač akivaizdžios dėl nepakankamo rinkos duomenų šaltinių patikimumo ar nepriklausomų kainų patikrų aprėpties, netinkamos tikrosios vertės hierarchijos ir papildomų vertės koregavimų metodikos arba vienos dienos pelno atidėjimo skaičiavimų trūkumų. Taip pat dideli trūkumai buvo matomi sandorio šalies kredito rizikos srityje, kur susirūpinimą kėlė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos, rizikos nustatymas, limitų nustatymas ir įkaito valdymas.

Vertinant likvidumo riziką, dideli trūkumai buvo susiję su rizikos vertinimo ir stebėsenos silpnosiomis vietomis, įskaitant kiekybinio vertinimo metodikų, duomenų tikslumo ir išsamumo bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų rengimo trūkumus. Nustatyta ir daugiau didelių trūkumų, susijusių su reguliavimo ataskaitų rengimu ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio bei grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimu.

Kalbant apie IRRBB, didžioji dauguma esminių trūkumų buvo susiję su IRRBB vertinimu ir stebėsena. Visų pirma jie buvo susiję su kiekybinio vertinimo metodų netinkamumu, pagrindinių modeliavimo prielaidų nepatikimumu, pasenusiais duomenimis ir silpnomis modelio rizikos sistemomis. Kiti dideli trūkumai atskleidė nepakankamą IRRBB valdymo profilio ir strategijos formalizavimą, taip pat nedidelį rizikos valdymo organo dalyvavimą nustatant ir stebint IRRBB rizikos valdymo procesus.

Kalbant apie veiklos modelį ir pelningumą, didžiausi trūkumai buvo susiję su strateginiu planavimu, strategijos įgyvendinimo stebėsena, pajamų ir sąnaudų paskirstymo sistemomis ir finansinėmis prognozėmis; susirūpinimą kelia netinkamai pagrįstos ir pasenusios prielaidos^[29].

Pirminiai PV dėl bankų skaitmeninės transformacijos^[30] peržiūros atskleidė iššūkius, susijusius su projektų valdymu bei stebėsena ir pokyčių valdymu. Be to, IT strategijų ir veiklos strategijų nesuderinamumas kėlė susirūpinimą dėl valdymo.

Kalbant apie klimato riziką, kuri yra kitų esamų rizikos kategorijų (pvz., veiklos modelio, kredito rizikos, vidaus valdymo ir operacinės rizikos) rizikos veiksnys, pirminiai specialūs PV dėl klimato rizikos atskleidė kitų trūkumų, susijusių su klimato rizikos integravimu į kredito rizikos valdymą, klimato ir aplinkos duomenų valdymu, kokybės kontrole ir duomenų strategijomis. Tai taip pat pasitvirtino atlikus priežiūrinį horizontalųjį patikrinimą, po kurio galiausiai buvo parengti privalomi pereinamojo laikotarpio planai visoms SĮ.

Kalbant apie vidaus valdymą, svarbiausi trūkumai buvo susiję su i) visų vidaus kontrolės funkcijų nepriklausomumu, veiklos sritimi ir ištekliais; ii) nepakankamai išsamiomis sistemomis, netinkama duomenų architektūra ir IT infrastruktūra, duomenų kokybės valdymo trūkumais rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo srityje; ir iii) valdymo organo valdymo gebėjimais, įskaitant nepakankamą valdymo organo narių sąveiką, silpną visos įstaigos rizikos kultūrą, nepakankamą bankų veiklos ir rizikos strategijų įgyvendinimo priežiūrą. Nustatyti trūkumai taip pat patvirtina, kad valdymas išlieka svarbiu priežiūros prioritetu.

Vertinant VKPVP, didžiausi trūkumai buvo susiję su i) silpnomis kredito rizikos, rinkos rizikos arba palūkanų normos rizikos vidaus kiekybinio įvertinimo metodikomis; ii) netinkamomis reikšmingos rizikos nustatymo metodikomis, kurios yra rizikos nustatymo proceso dalis, ir nenuoseklia bendra VKPVP struktūra; iii) vidaus kapitalo ir ekonominio kapitalo pakankamumo koncepcijų neatitikimais.

Pagrindiniai trūkumai, susiję su reguliuojamuoju kapitalu (1 ramstis), parodė i) nepakankamas kapitalo reikalavimų ir nuosavų lėšų apskaičiavimo proceso kontrolės sistemas ir ii) neteisingą pozicijų priskyrimą pozicijų klasėms arba netinkamą rizikos koeficientų priskyrimą pozicijoms.

Kalbant apie IT ir kibernetinio saugumo valdymą, šios rizikos sudarė maždaug pusę visų svarbiausių išvadų, nustatytų bendroje IT rizikos srityje. Anksčiau trūkumai buvo susiję su kibernetinių išpuolių prevencija, kibernetinio saugumo rizikos nustatymu ir IT turto apsauga. Tačiau 2023 m. ECB nustatė didėjančią trūkumų, susijusių su reagavimo į kibernetinius incidentus ir atkūrimo pajėgumais, tendenciją^[31].

Didelis likusių svarbių IT trūkumų skaičius (apie 16 %) buvo susijęs su susitarimais dėl IT užsakomųjų paslaugų, kuriuos bankai yra sudarę su trečiosiomis šalimis. Todėl 2023 m. ECB ne tik vertino šią riziką per SĮ įprastus IT rizikos PV, bet ir atliko specialų stambaus debesijos paslaugų teikėjo PV.

1.3.3.2 Pagrindinės vidaus modelių tikrinimų išvados

2023 m. daugumą VMP inicijavo ne ECB, o bankai, pateikę prašymus įvertinti modelio pakeitimus^[32], modelio išplėtimą ar modelio patvirtinimą. ECB taip pat gavo ir įvertino daugybę prašymų grįžti prie mažiau sudėtingų metodų, dažniausiai kaip platesnių iniciatyvų, kurių imtasi siekiant supaprastinti vidaus modelių aplinką, dalį.

Bankų vidaus modeliai iš esmės pagerėjo po 200 modelių tikrinimų, atliktų 2017–2021 m. vykdant tikslinę vidaus modelių peržiūrą. Jų modeliavimo metodai dabar geriau atitinka (arba yra keičiami, kad atitiktų) naujoje EBI reguliavimo sistemoje apibrėžtas specifikacijas. Tačiau atliekant tyrimus vis tiek išryškėjo keletas trūkumų, kai kurie iš jų buvo rimti, o tai rodo, kad įstaigos yra nepakankamai pasirengusios įvykdyti prašymą keisti modelius. Bankų vidaus kontrolės funkcijos turėtų atlikti aktyvesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį šioje srityje.

Maždaug trečdalis trūkumų, aptikti atlikus VMP, buvo labai dideli. Nepriklausomai nuo tikrinamos rizikos tipo, daugiausia trūkumų buvo nustatyta tokiose kategorijose kaip „modelio aprašymas“, „procesai“ ir „patvirtinimas“. Nagrinėjant tik procedūrinius aspektus, susijusius su VRPS modeliais, maždaug trečdalis trūkumų buvo labai dideli, iš jų maždaug pusė buvo susiję su IT infrastruktūros trūkumais ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtimi. Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės modeliavimą ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo modeliavimą, maždaug trečdalis trūkumų buvo labai dideli ir daugiausia susiję su rizikos kiekybiniu įvertinimu ir reitingų sistemos struktūra^[33]. Tose srityse, kuriose buvo daug didelių trūkumų, ECB pateikė papildomų paaiškinimų peržiūrėtame Vidaus modelių vadove.

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atlikta tik labai nedaug rinkos rizikos tyrimų dėl būsimos esminės prekybos knygos peržiūros. Atlikus šiuos rinkos rizikos VMP, aptikti trūkumai daugiausia buvo susiję su patvirtinimu, x vertės koregavimu ir papildomų rizikos mokesčių modeliavimu. Dėl labai nedidelio sandorio šalies kredito rizikos VMP skaičiaus trūkumai nebuvo grupuojami.

1.4 ECB vykdoma netiesioginė mažiau svarbių įstaigų priežiūra ir priežiūros stebėsena

1.4.1 Mažiau svarbių įstaigų sektoriaus struktūra

MSĮ sektorius tebėra gana susiskaidęs. 83 % visų Europos MSĮ yra Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Todėl šios šalys taip pat buvo MSĮ sektoriaus konsolidavimo varomoji jėga. 2023 m. trečiąjį ketvirtį MSĮ skaičius sumažėjo iki 1 956 subjektų, palyginti su 2 014 subjektų 2022 m. pabaigoje. Daugelis šių struktūrinių pokyčių buvo susiję su 53 subjektų susijungimais, įskaitant keturių bankų licencijų panaikinimą. Taip pat buvo suteiktos šešios naujos licencijos, dauguma jų suteiktos technologijų bendrovėms (FinTech subjektams).

Nors MSĮ sektoriaus įstaigos taiko gana įvairius ir kartais labai specializuotus veiklos modelius, mažmeniniai skolintojai tebėra dominuojanti jo sudedamoji dalis. Dažnai tai regioniniai taupomieji ir (arba) kooperatiniai bankai, daugelis jų yra institucinių užtikrinimo sistemų nariai ir daugiausia jų yra Vokietijoje ir Austrijoje. Apskritai MSĮ veikla vis dar labiau koncentruota tam tikruose regionuose negu SĮ veikla.

Nepaisant mažėjančio bendro MSĮ skaičiaus, šis sektorius ir toliau sudaro svarbią viso Europos bankų sektoriaus dalį – jam priklauso maždaug 15,4 % viso bankų turto, neįskaitant finansų rinkų infrastruktūros. Tačiau MSĮ turto dalis atitinkamoje šalyje bendrame bankų turte gerokai skiriasi, o tai rodo struktūrinius skirtumus tarp valstybių narių. Nors Liuksemburge, Vokietijoje, Maltoje ir Austrijoje MSĮ turtas sudarė daugiau kaip trečdalį viso vidaus bankų sektoriaus turto, daugumoje kitų šalių MSĮ sektorius yra palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje ir Belgijoje jo turtas sudarė atitinkamai tik 2,4 %, 4,1 % ir 5,5 % viso bankų turto.

8 pav.

Mažiau svarbių įstaigų veiklos modelių klasifikacija

(procentais)

1.4.1.1 Pasirinkta priežiūros veikla

Dėl geopolitinių įvykių 2023 m. finansų rinkos buvo labai nepastovios. Be to, spartus palūkanų normų didėjimas turėjo įtakos esamam palūkanas teikiančiam turtui ir įsipareigojimams. Dėl padidėjusio investuotojų nenoro rizikuoti bankų priežiūros institucijos iškėlė likvidumo ir finansavimo riziką į pirmą vietą savo darbotvarkėje. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir nacionalinės kompetentingos institucijos vis daugiau dėmesio skyrė palūkanų normų rizikai, taip pat MSĮ finansavimo tinkamumui ir tvarumui.

Nepaisant to, kad 2023 m. neveiksnių paskolų rodiklis toliau mažėjo, kredito rizika tebebuvo viena iš pagrindinių MSĮ priežiūros dėmesio sričių. Be kelių kiekybinių lyginamųjų analizių, ECB taip pat atliko kredito rizikos vertinimo praktikos Europos bankų priežiūros srityje peržiūrą ir atnaujino suderintą SREP metodiką, skirtą MSĮ kredito rizikai vertinti.

Priežiūros institucijos taip pat stiprino jų bendradarbiavimo krizių valdymo srityje sistemas (žr. 3.3 skirsnį).

1.4.2 Horizontalusis darbas, susijęs su mažiau svarbių įstaigų testavimu nepalankiausiomis sąlygomis

Remdamiesi 2022 m. atlikta MSĮ priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nacionalinės praktikos peržiūra, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos rinko informaciją apie MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktiką, įskaitant metodikas ir priemones, ir ja keitėsi. Šio vykdomo darbo tikslas – skatinti ir gerąją praktiką, ir sinergiją, o prireikus taip pat remtis priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodais, taikomais SĮ.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

2023 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento^[34] 5 straipsnį jam patikėtas makroprudencines užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kaip ir ankstesniais metais, ECB gavo ir įvertino atitinkamų nacionalinių institucijų pranešimus apie makroprudencinės politikos taikymą. Šie pranešimai buvo susiję su sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo, sprendimais dėl pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymo ir kapitalo vertinimo, taip pat sprendimais dėl kitų makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo ir priemonių pagal Kapitalo reikalavimų reglamento^[35] 458 straipsnį.

2021 ir 2022 m. kelios nacionalinės institucijos nustatė arba padidino ciklinį arba struktūrinį kapitalo rezervą didėjant makrofinansiniam pažeidžiamumui. Ši tendencija tęsėsi ir 2023 m., kai kurioms nacionalinėms institucijoms nustatant naujus sisteminės rizikos rezervus, skirtus sisteminei rizikai konkrečiuose sektoriuose pašalinti. Nacionalinės institucijos taip pat nustatė 127 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir šiems bankams nustatė kapitalo rezervo normas. Šios rezervo normos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo apatinės ribos nustatymo metodikoje numatytus dydžius, kurių ECB laikosi nuo 2016 m. Kaip nurodyta 2022 m. ECB metinėje priežiūros veiklos ataskaitoje, nuo 2024 m. sausio 1 d., vertindamas kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervus, ECB taikys peržiūrėtą apatinės ribos nustatymo metodiką^[36]. Peržiūrėta apatinės ribos metodika siekiama sustiprinti kitų sisteminės svarbos įstaigų gebėjimą amortizuoti nuostolius, dar labiau sumažinti kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervų heterogeniškumo riziką ir užtikrinti nuoseklesnį kitų sisteminės svarbos įstaigų vertinimą tose šalyse, kuriose taikoma Europos bankų priežiūra.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai dalyvavo keliose Europos sisteminės rizikos valdybos darbo srityse. Tai buvo jos reguliariai atliekami ES finansų sistemos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimai, jos darbas, susijęs su didesnių palūkanų normų poveikiu finansiniam stabilumui, sisteminio nelikvidumo analizė, makroprudencinės kibernetinio atsparumo priemonės^[37], darbas, susijęs su kriptovaliutomis ir decentralizuotu finansavimu^[38], taip pat darbas klimato rizikos srityje^[39]. Minėti darbai taip pat apėmė nepalankius scenarijus, skirtus 2023 m. EBI testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu, ir vienkartinę 55 % tikslo klimato rizikos analizę.

1.6 Rizika ir priežiūros prioritetai 2024–2026 m.

Pagrindinis rizikos identifikavimo ir prioritetų nustatymo tikslas – parengti patikimą strategiją, kuria ECB Bankų priežiūros tarnyba galėtų vadovautis ateinančius trejus metus. Šią strategiją sudaro, pirma, pagrindinių pažeidžiamų vietų, į kurias, atsižvelgdami į rizikos prognozes, tiek bankai, tiek priežiūros institucijos turi atkreipti dėmesį, nustatymas, ir, antra, strateginių tikslų ir susijusių priežiūros darbo programų, skirtų nustatytoms rizikoms pašalinti, parengimas. 2023 m. dėl infliacijos, kuri buvo didesnė ir pastovesnė, nei tikėtasi anksčiau, sparčiau vyko finansavimo sąlygų griežtinimas, taip pat ekonominės perspektyvos buvo prastesnės, nei numatyta anksčiau. Tačiau ryškus palūkanų normų ciklo posūkis taip pat padėjo padidinti bendrą bankų pelningumą dėl išaugusių grynųjų palūkanų maržų, todėl visas bankų sektorius tapo atsparesnis.

Dėl šių pokyčių ECB Bankų priežiūros tarnyba šiek tiek pakoregavo savo priežiūros prioritetus 2024–2026 m. laikotarpiui, kartu pakartodama raginimą bankams laikytis apdairios ir patikimos rizikos valdymo praktikos, kad galėtų lengviau įveikti nepalankius veiksnius, kurių tikimasi tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu. Dėl šios priežasties 2024–2026 m. laikotarpiu prižiūrimų subjektų bus prašoma stiprinti savo atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams (1 prioritetas); paspartinti veiksmingą valdymo ir klimato kaitos ir aplinkos rizikos valdymo trūkumų šalinimą (2 prioritetas); toliau daryti pažangą vykdant skaitmeninę transformaciją ir kartu kurti patikimas veiklos atsparumo sistemas (3 prioritetas). Daugiau informacijos apie atnaujintus priežiūros prioritetus, jais grindžiamus rizikos vertinimus ir susijusią priežiūros veiklą galima rasti 2024–2026 m. BPM priežiūros prioritetuose.

2 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Svarbos vertinimai, išsamieji vertinimai ir mažiau svarbių įstaigų, turinčių didelį poveikį, identifikavimas

2.1.1.1 Svarbos vertinimai

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu^[40], 2023 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų^[41]. Jis buvo papildytas ad hoc svarbos vertinimais (priimtas 61 sprendimas dėl svarbos), kurie buvo atlikti pasikeitus grupių struktūroms.

Atsižvelgiant į tai, 2024 m. sausio 1 d. 113 įstaigų^[42] buvo priskirtos prie svarbių. Jų liko tiek pat, kiek buvo priskaičiuota ankstesnio metinio svarbos vertinimo metu.

Atlikus 2023 m. metinį vertinimą, padaryti toliau nurodyti pakeitimai.

• „Wüstenrot Bausparkasse Aktiengesellschaft“ priskirta prie svarbių įstaigų, nes jos turtas viršijo 30 mlrd. eurų.
• Vadovaudamasis BPM reglamento 6 straipsnio 5 dalies b punktu ir BPM pagrindų reglamento 67 straipsniu, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip didelis įstaigos dalyvavimas tarpvalstybiniu mastu Europos rinkose, sparčiai didėjantis balansas ir gerokai išaugęs klientų skaičius skirtingose valstybėse narėse, Lietuvos bankui paprašius, ECB nusprendė perimti Revolut Holdings Europe UAB tiesioginę priežiūrą.
• „Euroclear Holding SA/NV“ atitiko dydžio kriterijų, bet dėl ypatingų aplinkybių buvo priskirta prie mažiau svarbių įstaigų, kaip numatyta BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir BPM pagrindų reglamento 70 straipsnyje.

Be to, trims 1 klasės investicinėms bendrovėms gavus svarbių kredito įstaigų licencijas, esamas svarbias grupes 2023 m. papildė keturios svarbios kredito įstaigos: „ProCapital to Confédération Nationale du Crédit Mutuel“ nuo balandžio 11 d.; „DZ BANK AG Deutsche Zentral-Genossenschaftsbank“ patronuojamoji įmonė „GENO Broker GmbH“ nuo rugpjūčio 12 d.; „KBC Group NV“ patronuojamoji įmonė „KBC Securities NV“ nuo spalio 5 d.; ir „BNP Paribas S.A.“ patronuojamoji įmonė „BNP Paribas Financial Markets“ nuo gruodžio 9 d.

Be to, įvyko šie grupių struktūrų pakeitimai, kurie turėjo įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui:

• „HSBC Continental Europe“ įsigijo „HSBC Bank Malta p.l.c.“, „HSBC Trinkaus & Burkhardt GmbH“ ir „HSBC Private Bank (Luxembourg) S.A.“, 2022 m. lapkričio 30 d., 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. lapkričio 2 d. atitinkamai tapusias „HSBC Continental Europe“ vadovaujamos svarbios prižiūrimos grupės dalimi. 2023 m. birželio 30 d. „HSBC Trinkaus & Burkhardt GmbH“ veiklos leidimas buvo panaikintas.
• „Société Générale S.A.“ patronuojamajai įmonei įsigijus „LP Group B.V.“ ir jos patronuojamąją įmonę „LeasePlan Corporation N.V.“, 2023 m. gegužės 22 d. pastarosios tapo prižiūrimos grupės, kuriai vadovauja „Société Générale S.A.“, dalimi.
• 2023 m. liepos 3 d. „Crédit Agricole S.A.“ įsigijo „CACEIS Investor Services Bank S.A.“ (ankstesnis pavadinimas „RBC Investor Services Bank S.A.“) ir jos patronuojamąją įmonę, jos tapo „Crédit Agricole S.A.“ vadovaujamos svarbios prižiūrimos grupės dalimi.
• Euro zonoje įsikūrę subjektai, priklausantys Jungtinėje Karalystėje įsteigtai „NatWest Group plc“, – „NatWest Bank Europe GmbH“, t. y. grupė, kuriai vadovauja „RBS Holdings N.V.“ ir „RBS International Depositary Services S.A.“, – nuo 2023 m. lapkričio 13 d. buvo priskirti prie svarbių, atsižvelgiant į tai, kad buvo įsteigtos dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, kurioms vadovauja atitinkamai „NatWest Bank Europe GmbH“ ir „RBS Holdings N.V.“.

Galiausiai, įvyko toliau nurodyti grupių struktūrų pakeitimai, kurie neturėjo įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui.

• Pardavus „Biser Topco S.à.r.l.“ turėtas „OTP Luxembourg S.à.r.l.“ (ankstesnis pavadinimas „Biser Bidco S.à.r.l.“) ir „Nova Kreditna Banka Maribor d.d.“ akcijas, „OTP Luxembourg S.à.r.l.“ (ankstesnis pavadinimas „Biser Bidco S.à.r.l.“) 2023 m. vasario 6 d. buvo priskirta prie svarbių ir tapo viena iš trijų didžiausių prižiūrimų grupių Slovėnijoje.
• „Atlantic Lux HoldCo S.à r.l.“ įsigijo daugiau kaip 50 % „Aareal Bank AG“ kapitalo ir balsavimo teisių ir nuo 2023 m. birželio 7 d. tapo svarbios prižiūrimos grupės, kuri taip pat apima „Aareal Bank AG“ ir „Atlantic BidCo GmbH“, svarbiausiu subjektu.
• „Citibank Holdings Ireland Limited“ išplatinus visą „Citibank Europe plc“ kapitalą ir balsavimo teises, „Citibank Europe plc“ tapo savarankišku svarbiu prižiūrimu subjektu nuo 2023 m. spalio 17 d.

Prižiūrimų subjektų sąrašas dažnai atnaujinamas ir pateikiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

2.1.1.2 Išsamieji vertinimai ir turto kokybės peržiūros

2023 m. pirmąjį pusmetį ECB baigė keturias turto kokybės peržiūras (TKP), pradėtas 2022 m. Kiekvienas iš keturių vertintų bankų atitiko kriterijų, kad galėtų būti tiesiogiai prižiūrimi ECB: AS „Citadele banka“ Latvijoje (viena iš trijų didžiausių kredito įstaigų šioje valstybėje narėje), „Crelan SA“ Belgijoje, „Goldman Sachs Bank Europe SE“ Vokietijoje ir „Morgan Stanley Europe SE“ Vokietijoje atitiko dydžio kriterijų.

2023 m. ECB pradėjo vykdyti trijų bankų TKP. „AS LHV Group“ Estijoje (vienos iš trijų svarbiausių kredito įstaigų šioje valstybėje narėje) ir „FinecoBank S.p.A.“ Italijoje (dydis) TKP buvo pradėta vykdyti 2023 m. balandžio mėn., o „J.P. Morgan SE“ Vokietijoje (dydis) – 2023 m. lapkričio mėn. Pirmąsias dvi peržiūras tikimasi baigti 2024 m. pirmąjį ketvirtį, o „J.P. Morgan SE“ TKP – 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje.

2.1.1.3 Didelio poveikio mažiau svarbios įstaigos

Dėl didelio mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) skaičiaus, taip pat dėl jų dydžio, sudėtingumo ir rizikos profilio skirtumų Europos Bankų priežiūros tarnyba šias įstaigas klasifikuoja pagal jų poveikį finansų sistemai ir rizikos profilį. Nuo 2022 m. poveikio kriterijai ir rizikos kriterijai vertinami atskirai. Didelį poveikį turinčios MSĮ nustatomos kartą per metus kiekvienoje šalyje, kurioje taikoma Europos bankų priežiūra. Didelio poveikio MSĮ nustatymo kriterijai pateikiami 2022 m. MSĮ priežiūros ataskaitos 1 intarpe.

MSĮ, kuri laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga, kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų reglamente, negali būti priskirta prie didelio poveikio MSĮ, nebent ji yra didžiausia MSĮ jurisdikcijoje, kurioje visos MSĮ yra mažos ir nesudėtingos įstaigos.

2.1.1.4 MSĮ priskyrimo prie didelį poveikį turinčių įstaigų pasekmės

Tai, kad MSĮ priskiriama didelio poveikio įstaigų grupei, yra svarbus veiksnys, į kurį nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) atsižvelgia nustatydamos savo priežiūros veiksmų, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso ir patikrinimų vietoje, dažnumą ir išsamumą. Be to, pagal BPM pagrindų reglamento 97 ir 98 straipsnius, NKI privalo pranešti ECB apie visas reikšmingas priežiūros procedūras ar sprendimus, kuriuos jos ketina įgyvendinti šių įstaigų atžvilgiu.

ECB priežiūros valdybos patvirtintame prižiūrimų subjektų sąraše nurodyta 100 MSĮ, kurios 2024 m. bus priskirtos didelio poveikio įstaigų grupei.

2.1.2 Veiklos leidimų išdavimo procedūros

2023 m. ECB iš viso pranešta apie 777 veiklos leidimų išdavimo procedūras (žr. 2 lentelę). Pranešta apie 25 paraiškas gauti veiklos leidimą, 10 panaikintų veiklos leidimų, 61 nustojusį galioti veiklos leidimą, 112 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimų ar padidinimų, 558 leidimų veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūras ir 11 veiklos leidimų finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms išdavimą. Remiantis platesne kredito įstaigos apibrėžtimi, taikoma nuo 2021 m. birželio mėn., taip pat išduoti veiklos leidimai trims 1 klasės investicinėms įmonėms, turėjusioms svarbių kredito įstaigų licencijas.

2023 m. buvo baigti rengti 206 sprendimai^[43] dėl veiklos leidimų išdavimo procedūrų. Iš jų Priežiūros valdyba pateikė 106 sprendimų projektus, juos priėmė Valdančioji taryba. Likusius 100 sprendimų priėmė vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą^[44]. Į šį skaičių įeina 79 procedūros (pavyzdžiui, galios netekusių veiklos leidimų ir veiklos išplėtimo ES procedūros), kurioms ECB^[45] netiesiogiai pritarė neprieštaraudamas per teisės aktuose nustatytus terminus.

Šie 206 sprendimai dėl leidimų išdavimo sudaro 8,57 % visų 2023 m. ECB individualiai priimtų priežiūros sprendimų.

Trijų leidimų išdavimo procedūrų rezultatas – neigiami sprendimai. Be to, septynios paraiškos išduoti veiklos leidimą ir penki pranešimai apie kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ar padidinimą dėl neigiamo įvertinimo buvo atšaukti prieš priimant galutinį sprendimą.

2.1.2.1 Bendrų procedūrų pokyčiai

Palyginti su praėjusiais metais, 2023 m. ECB pateiktų pranešimų apie bendras licencijavimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo ir veiklos leidimų panaikinimo procedūras skaičius nekito.

ECB įvertino daug kvalifikuotųjų akcijų paketų. Keliose procedūrose po to, kai pirminio vertinimo metu priežiūros institucijos pareiškė susirūpinimą arba ECB priėmė neigiamą sprendimą, pareiškėjai nusprendė atšaukti savo pranešimus. Kitais atvejais pareiškėjai nusprendė atsiimti savo paraiškas dėl užsitęsusio makroekonomikos sąlygų neapibrėžtumo arba dėl priežasčių, susijusių su konkrečiu atveju. Keletui kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų, kurios pradėtos dėl vidaus restruktūrizavimo, buvo taikomas supaprastintas kvalifikuotųjų akcijų paketų vertinimo metodas. Kaip ir ankstesniais metais ir nepaisant augančios pertvarkų ir aktyvios konsolidavimo dinamikos, buvo stebima tik ribota tarpvalstybinė konsolidavimo veikla.

Dauguma 2023 m. veiklos leidimų išdavimo procedūrų susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kelios veiklos leidimų išdavimo svarbioms įstaigoms procedūros pirmiausia buvo susijusios su būtinybe praplėsti bankų veiklos leidimus dėl bankų planuojamos papildomos reguliuojamos veiklos, vykdant kai kurių valstybių narių reikalavimus. Be to, keli leidimai išduoti pagal ES investicinių įmonių reguliavimo sistemą, įvestą 2021 m. birželio 26 d. taikant Investicinių įmonių reglamentą ir direktyvą.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis naujų paraiškų atsiradimą skatinantis veiksnys buvo aktyvesnis skaitmeninių inovacijų naudojimas teikiant paslaugas ES klientams (pvz., FinTech veiklos modeliai). Daugiausia paraiškų dėl veiklos modelių, susijusių su kriptoturto veikla ir paslaugomis, pateikė Vokietijoje įsikūrusios kredito įstaigos dėl Vokietijos teisės aktuose nustatyto specialaus licencijavimo reikalavimo. Nors kelios iš šių paraiškų dėl licencijų buvo atsiimtos pirminio vertinimo metu, ECB, vadovaudamasis Vokietijos teisės aktais, vienai Vokietijos kredito įstaigai dėl jos veiklos modelio, susijusio su kriptoturto saugojimu, praplėtė licenciją. Vertindami prašymus išduoti leidimą veiklai, susijusiai su kriptoturtu, ECB ir atitinkamos NKI taiko Kapitalo reikalavimų direktyvoje nustatytus kriterijus. Šiuo metu nacionalinės sistemos, reglamentuojančios kriptoturtą ir su juo susijusią veiklą, yra skirtingos, todėl ECB imasi veiksmų suvienodinti su kriptoturtu susijusių prašymų išduoti licenciją vertinimą.

2023 m. birželio mėn. įsigaliojus Kriptoturto rinkų reglamentui (MiCA), pradėtam taikyti nuo 2024 m., kredito įstaigos visoje ES svarsto, ar užsiimti su kriptoturtu susijusia veikla ir paslaugų teikimu, kaip nurodyta MiCA. Kredito įstaigoms, atitinkančioms Kapitalo reikalavimų reglamente pateiktą apibrėžtį, norinčioms teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas ir vykdyti atitinkamą veiklą, nereikia papildomo licencijavimo pagal MiCA, bet joms taikomi reikalavimai dėl pranešimo. ECB ir toliau užtikrins, kad kredito įstaigos, vykdančios su kriptoturtu susijusią veiklą, galėtų ją vykdyti saugiai ir sklandžiai.

2023 m. ECB ir toliau gavo daug paraiškų išduoti licencijas bankams, taikantiems FinTech veiklos modelį. Atlikus vertinimus paaiškėjo, kad dėl riboto darbuotojų skaičiaus FinTech įmonės yra linkusios labai pasikliauti užsakomosiomis svarbiausiomis paslaugomis. Svarbiausių paslaugų perdavimas išorės paslaugų teikėjams didina operacinę riziką, ypač IT paslaugų ir debesijos duomenų saugyklų srityje, taip pat autentiškumo nustatymo ir „pažink savo klientą“ procedūrų srityje. FinTech įmonės dažnai naudojosi veiklos išplėtimo tvarka, pagal kurią ES kredito įstaigos gali teikti paslaugas arba steigti filialus bet kurioje kitoje ES šalyje pagal suteiktą pirminę licenciją.

Trijų MSĮ (Vokietijoje, Graikijoje ir Latvijoje) veiklos leidimai buvo panaikinti dėl kapitalo trūkumų ir rimtų kovos su pinigų plovimu pažeidimų. Du ECB sprendimai buvo užginčyti ECB Administracinėje peržiūros valdyboje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Teisingumo Teismas vienu užginčijimo atveju patvirtino ECB sprendimą dėl veiklos leidimo panaikinimo ir teismo procesas buvo nutrauktas, o antrosios bylos nagrinėjimas tebevyksta.

2.1.2.2 Veiklos išplėtimo ES tvarkos ir (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pokyčiai

2023 m. ECB ir NKI atliko 558 kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūras.

Patvirtinimai ir atleidimai nuo patvirtinimo patronuojančiosioms (mišrią veiklą vykdančioms) finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms pradėti taikyti pagal KRD V 21a straipsnį. 2023 m. ECB suteikė patvirtinimą dviem (mišrią veiklą vykdančioms) finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir atleido nuo patvirtinimo penkias minėto tipo bendroves, kurios jau priklausė svarbioms bankų grupėms arba turėjo būti prie jų prijungtos. Trys iš visų patvirtinimų ir atleidimų nuo patvirtinimo buvo susiję su (mišrią veiklą vykdančiomis) finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kurios buvo įsteigtos svarbioje prižiūrimoje grupėje kaip nauji subjektai. Kiti patvirtinimai ir atleidimai nuo patvirtinimo buvo susiję su KRD V 21a straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę uždelsimu (t. y. po 2020 m. gruodžio 29 d.), dėl to taip pat vėlavo jau esamų (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pranešimai. Po didelio procedūrų antplūdžio 2021 ir 2022 m., kai į nacionalinę teisę buvo perkelta KRD V, 2023 m. procedūrų skaičius stabilizavosi. Galiausiai prižiūrimose grupėse įvyko keletas reorganizacijų, kurių metu iš grupės struktūros buvo pašalintos (mišrią veiklą vykdančios) finansų kontroliuojančiosios bendrovės.

2.2 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

2023 m. ECB buvo pranešta apie iš viso 2 573 kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras^[46], susijusias su svarbiomis įstaigomis (žr. 3 lentelę).

2023 m. 62 % visų pavienių pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais, o 28 % – su valdymo funkciją atliekančios įstaigos vadovais. Likusios pavienės procedūros buvo susijusios su pagrindines funkcijas atliekančiais asmenimis (8 %), trečiųjų šalių filialų vadovais (1,5 %) ir papildomais nevykdomaisiais direktoriais (0,5 %).

Vidutinis laikas, per kurį ECB atliko kompetencijos ir tinkamumo vertinimą ir priėmė sprendimą, buvo 109 dienos, t. y. neviršijant keturių mėnesių, kaip nustatyta Bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo 179 punkte.

2.2.1 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų pokyčiai

Kaip pažymima Europos Komisijos antrojoje ataskaitoje dėl Bendro priežiūros mechanizmo, ECB, supaprastindamas procesus ir rengdamas bei atnaujindamas vadovus ir šablonus, veiksmingiau priėmė sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo^[47]. Komisija taip pat nustatė, kad padaryta didelė pažanga stiprinant bendradarbiavimą su NKI kompetencijos ir tinkamo vertinimo srityje. ECB taip pat bendravo su sektoriaus atstovais bendrame seminare, surengtame su Europos universiteto institutu Florencijoje, kurio metu aptarė įvairių valdybų ir komitetų veiksmingą darbą besikeičiančioje ir konkurencingoje aplinkoje.

Kalbant apie valdybų įvairovės užtikrinimą, 2023 m. ECB, siekdamas skatinti įgūdžių ir patirties, lyties, amžiaus ir geografinės kilmės įvairovę bankų valdybose, pasinaudojo kolektyvinio tinkamumo kriterijumi. Jis taip pat nusprendė padidinti savo lūkesčius dėl kolektyvinio tinkamumo 2024 m., ypatingą dėmesį skiriant valdymo organo kompetencijai informacinių ir ryšių technologijų ir saugumo rizikos srityje vykdant priežiūros funkciją.

Atlikus tinkamumo vertinimą, gali būti pradėtos taikyti papildomos nuostatos, jei, remiantis penkiais kompetencijos ir tinkamumo kriterijais, turi būti išsklaidytos tam tikros abejonės dėl paskirtojo asmens. Papildomų nuostatų politika peržiūrėta 2022 m., nustatant konkretesnius reikalavimus ir galutinius terminus. Nuo to laiko papildomos nuostatos sprendimuose tapo tikslesnės, o sprendimų, kuriuose yra papildoma nuostata, 2023 m. sumažėjo iki 9,5 % visų sprendimų (2022 m. jie sudarė 32 %). 2023 m. atliekant kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, dažniausiai kilo klausimų dėl laiko, patirties ir interesų konfliktų. Dėl to buvo nustatytos 47 sąlygos, 179 įpareigojimai ir 21 rekomendacija (2022 m. jų buvo atitinkamai 58, 225 ir 95).

Jei kyla reikšmingų abejonių dėl paskirtojo asmens tinkamumo, ECB gali nuspręsti, kad yra būtina atlikti nuodugnesnį vertinimą, ir vėliau pranešti, kad ketina priimti neigiamą sprendimą. Tuomet bankai dažniausiai atsiima paraišką priežiūrinio dialogo metu. 2023 m. taip atsitiko 10 kartų.

ECB atliko 19 pakartotinių bankų valdymo organų narių vertinimų. Tai buvo padaryta daugiausia dėl klausimų, susijusių su reputacija (14 atvejų).

2023 m. ECB ir toliau tobulino ir skatino naudoti IT priemones atliekant tinkamumo ir tinkamumo procedūras (žr. 5.9.2 skirsnį).

2.3 Informavimas apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

2.3.1 Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemonės

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę. Sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, taip pat sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje.

Sankcijomis siekiama nubausti už nusižengimus ir atgrasyti ne tik atitinkamą prižiūrimą subjektą, bet ir visą bankų sektorių. Vykdymo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, delspinigių, paskirtis yra priversti prižiūrimus subjektus laikytis priežiūros sprendimuose ar reglamentuose nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų.

2023 m. ECB vykdė 14 vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūrų. 13 iš jų buvo sankcijų skyrimo procedūros, dėl kurių ECB priėmė devynis sprendimus^[48], o viena – vykdymo užtikrinimo procedūra, dėl kurios ECB priėmė vieną sprendimą (žr. 4 lentelę).

Be to, 2023 m. ECB priėmė 18 privalomų priežiūros sprendimų, kuriuose numatyta skaičiuoti delspinigius už kiekvieną pažeidimo dieną, jei atitinkami bankai neįvykdys prudencinių reikalavimų dėl su klimatu ir aplinka susijusios rizikos nustatymo proceso pagerinimo iki šiuose sprendimuose nustatytų galutinių terminų, kurių diapazonas – nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos (žr. 1.2.4 skirsnį). 2023 m. pabaigoje tebevyko procedūros dėl papildomų sprendimų projektų, kuriuose numatoma taikyti delspinigius.

Penkios iš minėtų 13 sankcijų procedūrų, atliktų 2023 m., buvo susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė penkios svarbios įstaigos. Trys iš šių procedūrų buvo baigtos 2023 m. trimis ECB sprendimais, kuriais trims prižiūrimiems subjektams paskirtos 17 925 000 eurų dydžio baudos už kapitalo reikalavimų pažeidimus ir neteisingai pateiktus duomenis apie nuosavų lėšų reikalavimus, susijusius atitinkamai su rinkos rizika ir kredito rizika. Dvi procedūros 2023 m. pabaigoje tebebuvo vykdomos.

Likusios aštuonios 2023 m. išnagrinėtos sankcijų skyrimo procedūros buvo susijusios su įtariamais kompetencijos ir tinkamumo, atlyginimo, valdysenos ir kvalifikuotųjų akcijų paketų reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Kapitalo reikalavimų direktyva, pažeidimais. Šios procedūros buvo susijusios su penkiomis svarbiomis įstaigomis ir viena mažiau svarbia įstaiga ir buvo užbaigtos ECB pateikus šešis prašymus atitinkamoms NKI pradėti procedūras.

2023 m. atlikta vykdymo užtikrinimo procedūra buvo susijusi su galimu delspinigių skyrimu svarbiai įstaigai, siekiant priversti ją laikytis ECB sprendimu nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų dėl palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje. ECB, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių buvo imtasi, ir dokumentus, kuriuos įstaiga buvo pateikusi vykdymo užtikrinimo procedūros nagrinėjimo etape, nusprendė, kad nebūtina skirti delspinigius, nes tai, kad buvo inicijuota procedūra, jau padėjo pasiekti norimą rezultatą.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2023 m. vykdė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pavaizduotas 9 pav. pagal pažeidimo sritį.

9 pav.

Įtariami pažeidimai, dėl kurių buvo skirtos vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros 2023 m.

Atsižvelgdamos į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusios konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2023 m. dvi NKI skyrė dvi baudas, kurių suma sudarė 60 000 eurų.

Išsami informacija, įskaitant sankcijų skyrimo veiklos, kurią 2023 m. vykdė ECB ir NKI, vertindamos rizikos ribojimo reikalavimų pažeidimus, išsamią statistiką, bus pateikta BPM sankcijų skyrimo veiklos 2023 metų ataskaitoje. Ataskaita bus paskelbta ECB bankų priežiūros interneto svetainėje 2024 m. antrąjį pusmetį.

2.3.2 Informavimas apie pažeidimus

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Todėl ECB naudoja internetinę informavimo apie pažeidimus platformą.

ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, atlikdamas savo priežiūros užduotis.

2023 m. ECB gavo 355 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 74 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš šių pranešimų 117 buvo susiję su įtariamais atitinkamų ES teisės aktų pažeidimais; 106 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį, o vienuolika pranešimų apie pažeidimą pateko į NKI įgaliojimų taikymo sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų pažeidus neprudencinius (riziką ribojančius) reikalavimus (pvz., vartotojų teisių apsaugos), todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Vertinant į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį patekusius pranešimus apie įtariamus pažeidimus, didžioji jų dalis buvo pateikta dėl vidaus valdymo (87 %) ir dėl nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (9 %). Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, organizacinės struktūros ir valdymo organų funkcijų. Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 10 pav.

10 pav.

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu

(procentais)

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu, ir buvo priimti sprendimai dėl reikiamų tolesnių veiksmų.

2023 m. imtasi tokių pagrindinių tiriamųjų veiksmų, susijusių su per metus ar anksčiau gautais pranešimais apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus:

• atliktas vidaus vertinimas remiantis esamais dokumentais (48 %);
• teiktas prašymas prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (42 %);
• teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (10 %).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Krizės atvejai 2023 m.

2023 m. pavasarį JAV prasidėję ir „Credit Suisse“ perėmimu pasibaigę neramumai bankų sektoriuje buvo reikšmingiausias visos bankų sistemos sukrėtimas nuo didžiosios finansų krizės. Tiesa, Europos bankų sąjungai priklausantys bankai pasirodė esantys atsparūs, turintys reikiamą kapitalą ir likvidumą. Todėl 2023 m. nė viena svarbi įstaiga nebuvo įvertinta kaip žlunganti arba galinti žlugti, kaip nurodyta Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento^[49] 18 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnio 4 dalyje.

3.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2023 m. ECB ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) tęsė glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. Reguliariai bendravo šių organizacijų pirmininkai, vyresnioji ir vidurinioji vadovybė. Be to, ECB priežiūros valdybos pirmininkas ir BPV pirmininkas kartu lankėsi keliose nacionalinėse kompetentingose institucijose (NKI).

2023 m. pavasarį bankų sektoriuje kilus neramumas, ECB ir BPV ėmė dar aktyviau bendradarbiauti^[50]. ECB ir BPV tęsė diskusijas apie išmoktas pamokas ir vykdė tolesnius darbus.

ECB ir BPV toliau glaudžiai bendradarbiavo bendrų interesų politikos temomis. 2023 m. spalio mėn. ECB ir BPV drauge surengė aukšto lygio seminarą apie siūlomus krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos pakeitimus žvelgiant iš priežiūros ir pertvarkymo perspektyvos.

Siekdamas prisidėti prie dvišalio susitarimo memorandumo, kuris buvo patikslintas 2022 m., visapusiško įgyvendinimo, ECB taip pat atnaujino savo vidaus veiklos gaires. Be to, kaip ir ankstesniais metais, ECB dalyvavo BPV krizių bandomuosiuose testavimuose (modeliavimo pratybose) ir trišalėse pagrindinio lygio pratybose, kuriose dalyvavo JAV, Jungtinės Karalystės ir bankų sąjungos pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos, centriniai bankai ir finansų ministerijos.

ECB ir BPV ir toliau bendromis pastangomis dirbo likvidumo vertinimo ir atskaitomybės srityse, jungtinei darbo grupei buvo pavesta kasmet atlikti bendrus likvidumo tyrimus, kuriais siekiama patikrinti bankų pasirengimą krizėms. 2023 m. spalio mėn. ši darbo grupė sėkmingai užbaigė pirmąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 204 bankai.

Be to, reguliarus ECB jungtinių priežiūros grupių ir BPV vidaus pertvarkymo grupių bendravimas ir toliau buvo pagrindinė abiejų organizacijų bendradarbiavimo dalis. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su bankais, kuriems taikoma ECB krizių valdymo sistema.

Pagal reglamentavimo sistemą su BPV buvo konsultuojamasi dėl svarbių įstaigų ECB Bankų priežiūros tarnybai pateiktų gaivinimo planų.

Galiausiai BPV konsultavosi su ECB dėl pertvarkymo planų projektų ir ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kuriuos turi mokėti svarbios įstaigos pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, apskaičiavimo.

3.3 Mažiau svarbių įstaigų krizių valdymas

Krizių, susijusių su mažiau svarbiomis įstaigomis (MSĮ), valdymas reikalauja glaudaus atitinkamos NKI ir ECB bendradarbiavimo. Nors būtent NKI yra prisiėmusi MSĮ priežiūros ir krizių valdymo įsipareigojimą, poreikis aktyviau bendradarbiauti ir dalytis informacija atsiranda tada, kai nustatoma, kad MSĮ gali tapti negyvybinga, nes ECB yra atsakingas už veiklos leidimų panaikinimą.

Ankstyvuoju krizės, kurią sukelia MSĮ finansinės būklės pablogėjimas, etapu atitinkama NKI informuoja apie tai ECB nusiųsdama oficialų pranešimą. 2023 m. ECB gavo 13 tokių NKI pranešimų.

Pateikus pranešimą apie finansinės būklės pablogėjimą, paprastai sudaromos krizių valdymo kontaktinės grupės. Kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. šios grupės, kurias sudarė ECB ir atitinkamų NKI atstovai, užtikrino, kad krizės būtų atidžiai stebimos ir kad priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami laiku ir koordinuotai. Per metus buvo sukurta 17 krizių valdymo kontaktinių grupių. Taip pat buvo dešimt bankų licencijų panaikinimo atvejų ir trys licencijų galiojimo pabaigos atvejai, t. y. atitinkamos MSĮ atsisakė savo turimų bankų licencijų aktyviais veiksmais. Veiklos leidimo panaikinimo priežastys – netvarūs veiklos modeliai, mažas ar neigiamas pelningumas arba valdymo ir rizikos kontrolės trūkumai.

2023 m. ECB ir NKI drauge peržiūrėjo MSĮ krizių valdymo ir bendradarbiavimo sistemą, remdamiesi savo patirtimi, įgyta valdant MSĮ krizių atvejus nuo tada, kai buvo pradėta vykdyti Europos bankų priežiūra. Šis projektas, kuriuo siekiama patobulinti sistemą ir padidinti jos veiksmingumą, vykdomas platesniame kontekste – kelioms Europos institucijoms peržiūrint sunkumų patiriančių finansų įstaigų krizių valdymo praktiką.

4 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

4.1.1 Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių institucijomis

ECB ir kitų priežiūros institucijų suderinti susitarimo memorandumai skelbiami ECB bankų priežiūros svetainėje.

4.1.1.1 ECB ir priežiūros institucijų kolegijos

Prižiūrint svarbias bankų grupes, veikiančias už bankų sąjungos ribų, ECB dalyvauja priežiūros institucijų kolegijų veikloje. Taip ECB sudaromos sąlygos parengti suderintus priežiūros metodus ir sprendimus bei užtikrinti bendras darbo programas su kitomis priežiūros institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant tos pačios tarptautinės bankų grupės priežiūrą. ECB organizuoja kolegijas tais atvejais, kai ECB, kaip buveinės priežiūros institucija, yra institucija, atsakinga už konsoliduotą bankų grupės priežiūrą. Jei ECB yra priimančioji priežiūros institucija ir prižiūri konkrečius bankų grupės subjektus, jis dalyvauja priežiūros institucijų kolegijose tada, kai yra pakviečiamas. 2023 m. priežiūros institucijų kolegija buvo įsteigta 47 ECB tiesiogiai prižiūrimiems bankams.

4.1.1.2 Bendradarbiavimo su šalių rinkų veikimo priežiūros institucijomis ir ES valstybių narių, nedalyvaujančių BPM, institucijomis stiprinimas

Svarbios bankų grupės vykdo veiklą finansinių priemonių rinkose, todėl ECB bendradarbiauja su ES šalių rinkų priežiūros institucijomis vadovaudamasis Sąjungos teisės aktais.

ECB ir toliau gerino dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ES valstybėse narėse, nedalyvaujančiose BPM, kiek tai susiję su svarbių bankų grupių veikla tose šalyse.

4.1.1.3 Bendradarbiavimas su kitomis ES sektorių priežiūros institucijomis ir trečiųjų šalių riziką ribojančios priežiūros institucijomis

Finansinių konglomeratų direktyvoje^[51] reikalaujama, kad ECB bendradarbiautų su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, vykdydamas papildomą finansinių konglomeratų priežiūrą. ECB yra atsakingas už atitinkamų koordinavimo priemonių nustatymą grupėms, kurioms vadovauja subjektai, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB. 2023 m. ECB buvo 29 finansinių konglomeratų koordinatorius^[52].

Tarpfunkcinė grupė, sudaryta iš vienas kitą papildančių ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų specialistų, užtikrina, kad būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į finansinių konglomeratų priežiūrą viso BPM mastu.

2023 m. ECB taip pat sustiprino keitimąsi informacija su ES nepriklausančių šalių rizikos ribojimo priežiūros institucijomis priežiūros technologijų naudojimo temomis. Siekiant sukurti mašinų mokymosi programėlę, kuri padėtų priežiūros institucijoms nustatyti konkrečią IT ir kibernetinę riziką apdorojant natūralią kalbą, buvo bendradarbiaujama su JAV federalinio rezervo sistema, Anglijos banku ir Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija. Šiuo metu dirbdami drauge tarpdisciplininėje tarpfunkcinėje „tigrų komandoje“, šių keturių institucijų ekspertai 2024 m. rugsėjo mėn. pristatys praktinį atitikties įrodymą.

4.1.1.4 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

2018 m. vykdant euro zonos FSĮP, buvo tiriama euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. ECB įgyvendino didžiąją dalį TVF pateiktų rekomendacijų savo priežiūros praktikoje, o ES teisės aktų leidėjai taip pat svarsto rekomendacijas, dėl kurių reikia daryti ES teisės aktų pakeitimus. Kitą euro zonos FSĮP planuojama atlikti 2024 m., numatant įtraukti išsamų svarbių įstaigų priežiūros vertinimą.

2023 m. TVF užbaigė Belgijos nacionalinę FSĮP, toliau dirbo vertindamas Nyderlandus, taip pat ėmėsi Liuksemburgo, Slovakijos ir Ispanijos FSĮP. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami nebankininkystės srities klausimai, pavyzdžiui, vietinio draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat bankininkystės klausimai, remiantis holistiniu požiūriu, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) priežiūrą, arba su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu susiję aspektai, atsižvelgiant į tai, kad norint užbaigti kurti bankų sąjungą, reikia dirbti toliau.

ECB dalyvavimas konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio, skirtose Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims, yra susijęs su mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgiant į ECB atsakomybę šiose srityse.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2023 m. nemažėjant infliacijai, esant didesnėms palūkanų normoms ir griežtėjant finansinėms sąlygoms, Finansinio stabilumo taryba (FST) sutelkė dėmesį į esamo finansų sistemos pažeidžiamumo šalinimą ir finansų sistemos atsparumo didinimą vykdant struktūrinius pokyčius. Šia veikla buvo prisidėta prie pirmininkavimo G20 grupei metu buvusių finansų sektoriaus prioritetų.

Būdama FST narė, ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo įvairių darbo grupių veikloje, pvz., i) rekomendacijų dėl su kriptoturtu susijusios veiklos ir atitinkamų rinkų rengimo užbaigimas; ii) darbas, susijęs su veiksmų planu dėl klimato kaitos, pvz., siekimas, kad būtų nuosekliai atskleidžiama su klimato kaita susijusi finansinė informacija; iii) trečiųjų šalių rizikos valdymo priemonių rinkinio sudarymo užbaigimas; iv) galutinė ataskaita dėl rekomendacijų, kuriomis siekiama didesnės konvergencijos teikiant pranešimus apie kibernetinius incidentus; v) pertvarkymo planavimas ir pasirengimas krizėms, įskaitant kliūčių tarpvalstybiniam finansavimui pertvarkymo metu šalinimą ir pertvarkymo priemonių įveiklinimo aptarimą; ir vi) pamokų, išmoktų iš 2023 m. pavasarį bankų sektoriuje kilusių neramumų (įskaitant tarptautinę pertvarkymo sistemą), peržiūra.

ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo FST plenariniuose posėdžiuose, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto bei Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdžiuose. 2023 m. birželio ir liepos mėn. ECB atitinkamai surengė gyvai vykusius Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdį ir FST plenarinį posėdį. Jis taip pat prisidėjo prie Pertvarkymo valdymo grupės, Europos regioninės konsultacinės grupės ir Išorės audito apskritojo stalo darbo.

Be pirmiau minėtų temų, 2024 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba bendradarbiaus su FST dirbant perėjimo planavimo politikos srityje, imantis tolesnių veiksmų po 2023 m. pavasarį bankų sektoriuje kilusių neramumų, svarstant pasirengimo garantinių įmokų nustatymui ir patikimos kompensavimo praktikos įgyvendinimo klausimus.

4.2.2 Darbas su Bazelio komitetu ir pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų patikslinimas

2023 m. ECB ir toliau aktyviai dalyvavo Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) darbe. Jis aktyviai dalyvavo keliose darbo grupėse, teikė ekspertines žinias BBPK grupėse ir bendradarbiavo su Bazelio komiteto nariais ES ir visame pasaulyje.

Vienas svarbiausių šio darbo etapų buvo pranešimo apie 2023 m. neramumus bankų sektoriuje, kuriame buvo apibendrinta reguliavimo ir priežiūros patirtis, įgyta 2023 m. pavasarį kilusių neramumų bankų sektoriuje metu, parengimas. Jame pabrėžta bankų rizikos valdymo praktikos ir valdymo tvarkos svarba, griežtos ir veiksmingos priežiūros būtinumas siekiant užtikrinti bankų saugumą ir patikimumą ir itin didelė riziką ribojančių ir griežtų reguliavimo standartų svarba saugant finansinį stabilumą.

Kitas svarbus etapas buvo tai, kad buvo pradėta vieša konsultacija dėl pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų patikslinimo. Konsultaciniame dokumente nurodyti pakeitimai – aiškus viršvalstybinės priežiūros sistemos, pavyzdžiui, Bendro priežiūros mechanizmo, pripažinimas, su klimatu susijusios finansinės rizikos ir finansų skaitmeninimo poveikis, taip pat bankų veiklos modelio tvarumo ir veiklos atsparumo vertinimo svarba.

Kiti svarbūs pasiekimai – pradėtos viešos konsultacijos dėl: i) 3-iojo ramsčio informacijos atskleidimo sistemos, skirtos su klimatu susijusiai finansinei rizikai (žr. 7 intarpą); ii) bankų kriptoturto pozicijų atskleidimo, siūlant parengti standartizuotą atskleidimo lentelę ir šablonų rinkinį, pritaikytą bankų kriptoturto pozicijoms ir operacijoms; iii) 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtų bankų kriptoturto pozicijų standarto pakeitimų; ir iv) siūlomų palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje standarto koregavimų.

ECB ir toliau pirmininkavo BBPK darbo grupei dėl su klimatu susijusios finansinės rizikos ir BBPK politikos ir standartų grupei. 2023 m. birželio mėn. ECB Frankfurte prie Maino surengė Bendradarbiavimo priežiūros srityje grupės posėdį.

4.2.3 Dalyvavimas Europos bankininkystės institucijos darbe

2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos bankininkystės institucija (EBI), siekdama skatinti nuoseklią priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje, kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą.

Vienas iš bendrų projektų – 2023 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES, suteikęs priežiūros institucijoms galimybes įvertinti Europos bankų sektoriaus atsparumą. ECB taip pat bendradarbiavo su EBI, kad būtų pradėta viena iš pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio (angl. fit-for-55) dalių – vienkartinė klimato rizikos scenarijų analizė, kurios tikslas – įvertinti finansų sektoriaus atsparumą pagal ES 55 % tikslo priemonių rinkinį. ECB ir EBI kartu su Bendra pertvarkymo valdyba parengė bendrą pareiškimą dėl „Credit Suisse“ papildomų 1 lygio obligacijų dalinio nurašymo. Tai padėjo paaiškinti ES pertvarkymo sistemą ir nuraminti Europos rinkas dėl papildomų 1 lygio priemonių.

ECB taip pat dalyvavo EBI reguliavimo veikloje, prisidėdamas prie kelių projektų – EBI politikos rengimo plano, susijusio su Kriptoturto rinkų reglamentu, ir EBI gairių dėl bendro gaivinimo pajėgumo planuojant gaivinimo veiklą, kuriomis siekiama pagerinti gaivinimo planų naudojimo patogumą ir padidinti pasirengimo krizėms veiksmingumą, užbaigimo. Be to, ECB, kaip Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto Skaitmeninių operacijų atsparumo pakomitečio narys, prisidėjo prie Skaitmeninių operacijų atsparumo akto politikos įgaliojimų rengimo darbų. ECB taip pat prisidėjo EBI rengiant sistemos „Bazelis III“ stebėsenos ataskaitą, kurioje nagrinėjamas specifinių koregavimų, būdingų ES, poveikis ir kuri yra itin svarbi sistemos „Bazelis III“ užbaigimo proceso dalis.

Taikydama EBI procedūrą, grindžiamą principu „laikykis arba pasiaiškink“, 2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė EBI apie savo ketinimus, susijusius su vienomis gairėmis, paskelbtomis ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. ECB Bankų priežiūros tarnyba yra užsibrėžusi laikytis visų galiojančių EBI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto paskelbtų gairių.

ECB bendradarbiauja su EBI ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamas įsteigti jungtinį bankų atskaitomybės komitetą, jis bus sudarytas iš Europos institucijų ir nacionalinių institucijų atstovų, taip pat atskaitomybės kontaktinę grupę, ją sudarys ekspertai iš bankų sektoriaus. Pirmas jungtinio bankų atskaitomybės komiteto posėdis turėtų įvykti 2024 m. Jau rengiamas sektoriaus duomenų žodynas, atitinkantis Europos Komisijos priežiūros duomenų strategiją, didinamas priežiūrinės atskaitomybės detalumas ir toliau integruojama statistinė ir priežiūrinė atskaitomybė.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai (toliau – ES Taryba) įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB vykdant jam pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi.

2023 m. Priežiūros valdybos pirmininkas keturis kartus dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose – trijuose reguliariuose viešuose klausymuose ir viename ad hoc pasikeitime nuomonėmis. 2023 m. kovo 21 d. vykusiame viešame klausyme pirmininkas pristatė ECB priežiūros veiklos 2022 metų ataskaitą. Tą pačią dieną jis kartu su Europos bankininkystės institucijos pirmininku dalyvavo ad hoc pasikeitime nuomonėmis apie „Silicon Valley Bank“ žlugimą ir jo pasekmes finansiniam stabilumui Europoje. Kiti du reguliarūs viešieji klausymai buvo surengti 2023 m. birželio 28 d. ir lapkričio 7 d. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta su makroekonominėmis perspektyvomis susijusiai rizikai, ypač palūkanų normų didinimo poveikiui bankų sektoriui ir indėlininkams, iš pavasario neramumų rinkose išmoktoms pamokoms ir neveiksnių paskolų pokyčiams. Kiti aptarti klausimai buvo besiformuojanti rizika, susijusi su kriptoturto sektoriumi ir nefinansinėmis bankų įstaigomis, ir teisėkūros dokumentų rinkiniai, skirti bankų sąjungai stiprinti, pavyzdžiui, bankų dokumentų rinkinys ir krizių valdymo bei indėlių draudimo sistemos peržiūra.

2023 m. Priežiūros valdybos pirmininkas atsakė į du Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą ir, vykdydamas ECB ataskaitų teikimo nacionaliniams parlamentams reikalavimus, pateikė vieną atsakymą į nacionalinio parlamento nario raštu pateiktą klausimą. Visi atsakymų Parlamento nariams laiškai paskelbti Parlamento interneto svetainėje. Šiuose laiškuose aptarta prižiūrimų įstaigų veikla Rusijoje, bankų pozicijų pažeidžiamuose sektoriuose priežiūra ir teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti neveiksnių paskolų antrinę rinką.

Vadovaudamasis Tarpinstituciniu susitarimu, ECB taip pat suteikė galimybę Europos Parlamentui susipažinti su Priežiūros valdybos posėdžių protokolais ir Priežiūros valdybos seminarų santraukomis.

Be to, siekdama toliau skatinti Europos Parlamento ir ECB dialogą, ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakė į Europos Parlamento pastabas ir pasiūlymus, pateiktus rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2022 metinė ataskaita“. Savo atsiliepimuose^[55] ECB komentavo pokyčius bankų sektoriuje, klimato ir aplinkos riziką bei su bankų priežiūra susijusius teisėkūros dokumentus.

Kalbant apie bendradarbiavimą su ES Taryba 2023 m., Priežiūros valdybos pirmininkas asmeniškai dalyvavo dviejuose pasitarimuose su Euro grupe – gegužės 15 d. ir lapkričio 8 d. Prieš kiekvieną iš šių pasitarimų ECB paskelbė savo atitinkamos priežiūros veiklos apžvalgą^[56]. Pagrindinės aptartos temos – Europos bankų sistemos padėtis dabartinėje makroekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje, priežiūros prioritetai bei reguliavimo ir instituciniai klausimai.

5.1.1 Europos Komisijos atlikta BPM peržiūra ir Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita dėl ES bankų kredito rizikos priežiūros

2023 m. balandžio 18 d. Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie atliktą BPM antrąją peržiūrą. Atlikus peržiūrą, padaryta išvada, kad apskritai BPM veikia gerai ir tapo brandžia, įsitvirtinusia priežiūros struktūra, įgyvendinančia tikslus, kurie buvo nustatyti ją steigiant. Jis padeda užtikrinti, kad bankai būtų gerai pasirengę ir turėtų pakankamą kapitalą ekonomikos ir finansų krizėms įveikti. Be to, per koronaviruso (COVID‑19) krizę paaiškėjo, kad jis greitai prisitaiko prie priežiūros iššūkių ir taip pat užtikrina kokybišką ir aktyvią bankų priežiūrą.

2023 m. gegužės 12 d. Europos Audito Rūmai (EAR) paskelbė ES vykdomos bankų kredito rizikos priežiūros specialiąja ataskaitą. Ataskaitoje padaryta išvada, kad ECB atliekami bankų kredito rizikos priežiūriniai vertinimai turi tam tikrų trūkumų, tačiau iš esmės yra geros kokybės. ECB pastabos dėl išvadų įtrauktos į ataskaitos priedą. ECB palankiai vertina EAR atlikto audito rezultatus ir jo rekomendacijas, jos prisidės prie tolesnio procesų tobulinimo. ECB ir toliau yra pasiryžęs taikyti aukščiausius bankų priežiūros standartus ir tobulinti savo priežiūros praktiką.

EAR taip pat užbaigė tolesnius veiksmus po 2016 m. atlikto audito – 2016 m. Specialiąją ataskaitą Nr. 29. Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti. Rezultatai buvo paskelbti kaip specialiosios ataskaitos dėl ES vykdomos bankų kredito rizikos priežiūros ataskaitos priedas.

5.2 Skaidrumas ir komunikacija

2023 m. Priežiūros valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skaitė 26 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 12 pranešimų. Kartu jie davė 32 interviu žiniasklaidai ir paskelbė devynis tinklaraščio įrašus bei nuomones. Pirmininkas taip pat surengė dvi spaudos konferencijas, skirtas Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatams 2022 ir 2023 m. aptarti. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 28 pranešimus spaudai ir kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir priežiūros statistiką. Kas ketvirtį leidžiamame priežiūros naujienlaiškyje – skaitmeniniame leidinyje, kurį prenumeruoja 10 000 prenumeratorių – buvo pateikiama informacija ir skelbiama atnaujinta informacija apie vykdomus priežiūros projektus ir išvadas.

2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir surengė keturias viešas konsultacijas. Šios konsultacijos buvo skirtos patikimai sandorio šalies kredito rizikos valdymo praktikai, peržiūrėtam ECB vidaus modelių vadovui, Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo vadovui ir Vadovo dėl finansinių konglomeratų ataskaitų apie reikšmingas rizikos koncentracijas ir grupės vidaus sandorius projektui aptarti. Reaguodama į Šveicarijos bankų sektoriuje kilusius neramumus, ECB Bankų priežiūros tarnyba greitai patikslino ES taikomas bankų pertvarkymo taisykles. Ji taip pat pasidalijo informacija apie kelias sankcijų taikymo bylas ir paskelbė SREP išorės peržiūros rezultatus (žr. 1.3.1.7 skirsnį). Be to, ECB organizavo penktąjį ECB bankų priežiūros forumą. Siekdamas skatinti ECB Bankų priežiūros tarnybos specialistų ir rinkos ekspertų dialogą, ECB surengė du Bankų priežiūros rinkos kontaktinės grupės posėdžius, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos bankų sektoriaus rizikos perspektyvoms aptarti.

2023 m. ECB parengė atsakymus į 1 355 viešas užklausas bankų priežiūros temomis. Visų pirma jis išnagrinėjo vieną peticiją, kurioje piliečiai išreiškė susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio Europos finansų sektoriui, ir atsakė į užklausas dėl klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Lankytojų centre ECB surengė paskaitas apie bankų priežiūrą, kuriose dalyvavo 401 dalyvis, ir priėmė 9 096 lankytojus (8 903 vietoje ir 193 virtualiai), jie buvo supažindinti su pagrindiniais ECB uždaviniais ir Europos bankų priežiūros pagrindais.

5.3 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

5.3.1 Įdarbinimas

Paprastai ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmiausia skelbia apie laisvas darbo vietas savo viduje, išskyrus pradinio lygio pozicijas, apie kurias skelbiama išorėje. 2023 m. Bankų priežiūros tarnyba priėmė 40 kandidatų iš išorės eiti pareigas ilgesniuoju laikotarpiu.

11 pav.

Paskyrimų skaičius pagal darbuotojų grupes 2023 m.

Vykdant metinę rotaciją, 48 darbuotojai perėjo dirbti į naują jungtinę priežiūros grupę, kad išvengtų priežiūros perėmimo ir galėtų toliau tobulėti asmeninėje ir profesinėje srityje.

5.3.2 Mainų programos

Be BPM darbuotojų mainų programos (žr. 5.4 skirsnį), ECB Bankų priežiūros tarnyba prisijungė prie Šumano programos, pagal kurią Europos centrinių bankų sistemos ir Europos bankų priežiūros darbuotojai gali dirbti bendruose projektuose skirtingose institucijose.

2023 m. vasario 1 d. prasidėjo Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir ECB mainai, taip pat buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dalyvauti ECB ir Europos investicijų banko, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos bei Bendros pertvarkymo valdybos mainuose.

5.3.3 Gebėjimų stiprinimas

2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko organizacinės parengties vertinimą ir nustatė tris tobulintinas sritis: IT ir kibernetinė rizika, klimato kaitos rizika ir skaitmeninė transformacija.

Ši trūkumų analizė tapo 2024 m. BPM gebėjimų stiprinimo plano pagrindu. Į planą bus įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama geriau nustatyti mokymo bei kitas mokymosi galimybes ir suderinti talentus su organizacijos poreikiais bei pagerinti naujų talentingų darbuotojų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. BPM lankstumo fondui skirti 35 etatai, kad būtų remiamos iniciatyvos trijose plėtros srityse.

5.3.4 Įvairovė ir įtrauktis

ECB Bankų priežiūros tarnyba yra įsipareigojusi skatinti įvairovę ir įtrauktį visomis formomis. Lyčių pusiausvyra tebėra pagrindinis strateginis prioritetas. Moterys sudaro 43 % visų darbuotojų. Moterų darbuotojų dalis šiek tiek skiriasi įvairiuose hierarchijos lygiuose. Analitikų lygmeniu moterų darbuotojų dalis padidėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 52 %. Ekspertų lygmeniu ji padidėjo 4 procentiniais punktais – iki 39 %. O grupės vadovų ir vadovybės lygmenimis ji padidėjo 2 ir 1 procentiniais punktais ir sudarė atitinkamai 34 % ir 35 %. ECB ir toliau dės pastangas, kad pasiektų lyčių pusiausvyrą.

1 iliustracija

ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai skaičiais

5.4 BPM integravimas

2023 m. ECB kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijos parengė daugiadisciplinę BPM pagrindų mokymo programą, ji pradėta vykdyti 2024 m. pradžioje. Programoje gali dalyvauti visi Europos bankų priežiūros srityje dirbantys darbuotojai, ji parengta bendradarbiaujant su Europos universiteto institutu. Ja siekiama ugdyti bendro lygio techninius įgūdžius ir žinias pagrindinėmis ir naujomis priežiūros temomis.

Vartotojų poreikiams pritaikytas naujas turinys ir funkcijos padėjo užtikrinti, kad SSMnet – bendra internetinė informacijos ir dalijimosi žiniomis platforma – taptų veiksmingesniu Europos bankų priežiūros institucijų tiesioginės komunikacijos kanalu. Visų nacionalinių priežiūros institucijų ir ECB autoriai parengė įdomų turinį, kuriame, be kitų temų, informavo skaitytojus apie vidaus veiklą, svarbius susitikimus ir reguliariai atliekamos BPM apklausos dėl bendradarbiavimo rezultatus.

Siekiant stiprinti šią bendrą priežiūros kultūrą, 2023 m. parengta ir 2024 m. pradžioje pradėta vykdyti svarbi integracijos iniciatyva. Pagal šią iniciatyvą BPM dešimtosios metinės taps „integracijos metais“, per juos visos nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB pasiūlys darbuotojams daugiau galimybių bendrauti vieniems su kitais.

Vykdant BPM mainų programą, 2023 m. buvo organizuoti darbuotojų mainai su jau esamomis įstaigomis partnerėmis (Autorité de contrôle prudentiel et de résolution ir Banco de España) ir naujomis įstaigomis partnerėmis (Banca d’Italia ir De Nederlandsche Bank). Šie ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų profesiniai mainai yra labai svarbūs siekiant sudaryti palankesnes sąlygas integruotai karjerai Europos bankų priežiūros srityje. Mainuose dalyvavo 15 darbuotojų porų.

Taip pat buvo glaudžiau bendradarbiaujama pagrindinėmis priežiūros temomis. Daugiau kaip 50 nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų buvo sėkmingai įtraukti į mišraus bendradarbiavimo ekspertų grupes. Pagal bandomąją schemą vietoje dirbanti bendruomenė įsteigė du kompetencijos centrus, skirtus specialioms rizikos sritims, jie turėtų dar labiau sustiprinti inspektorių bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi. Be to, siekiant toliau stiprinti bendradarbiavimą, buvo nustatyta geroji dalijimosi žiniomis ir BPM tinklų eksploatavimo praktika.

Kadangi artimesnis bendradarbiavimas yra susijęs su integruotu planavimu, pradėta taikyti priimtinos rizikos sistema, ji padeda atlikti priežiūrinius vertinimus ir palengvina strateginių prioritetų perkėlimą į priežiūros planavimą (žr. 1.3.1 skirsnį).

5.5 BPM skaitmeninė darbotvarkė

Kadangi bankų sektorius tampa vis sudėtingesnis, o priežiūros ištekliai – vis labiau riboti, Europos bankų priežiūroje pasitelktas skaitmeninimas, siekiant prisitaikyti prie bankininkystės aplinkos pokyčių ir įveikti besiformuojančias priežiūros rizikas. Todėl nuo 2020 m. Europos bankų priežiūra teikia prioritetą skaitmeninei darbotvarkei, taip pat investuojama ir į priežiūros technologijų (SupTech) portfelį.

Šiuo metu veikia apie 14 SupTech priemonių, jos veiksmingai tenkina įvairius priežiūros institucijų poreikius. Pavyzdžiui, „Navi“ – tinklo analizės ir pažangių vizualizacijų platforma – naudojama svarbioms įžvalgoms iš susietųjų duomenų, pavyzdžiui, svarbių įstaigų nuosavybės struktūros, pateikti. „Agora“ suteikia centralizuotą prieigą prie visų Europos bankų priežiūroje naudojamų riziką ribojančių duomenų.

Nors 2022 m. buvo pradėtos diegti kelios priemonės, 2023 m. dėtos didelės pastangos, siekiant geriau sujungti šias priemones ir integruoti jas į IT aplinką, patobulinti SupTech platformas, skatinti jų diegimą priežiūros institucijose bei tirti naujas technologijas. Pradinės investicijos į technologijas taip pat padėjo kurti pažangiausią infrastruktūrą, skirtą dirbtinio intelekto (DI) taikymo mastui didinti. Paminėtinas pavyzdys – virtualioji laboratorija, kuri yra moderni, debesija pagrįsta platforma. Ji ne tik pagerino bendradarbiavimą ir skaitmeninius mainus, bet ir leido naudotojams tyrinėti novatoriškas technologijas, pavyzdžiui, generatyvinio dirbtinio intelekto programas. Tai apėmė užklausas dėl priežiūros duomenų naudojant natūralią kalbą ir pokalbių robotų funkcijų, susijusių su priežiūros reglamentais ir metodikomis, išbandymą.

Be to, pirmasis BPM skaitmeninės darbotvarkės strategijos ciklas buvo užbaigtas 2023 m., visiškai įgyvendinus BPM skaitmeninimo planą. Nauja BPM skaitmeninė strategija rengiama 2024–2028 m. laikotarpiui. Vienas iš pagrindinių naujosios strategijos tikslų – bendra priežiūros platforma, kurioje būtų sujungti reikalingiausi duomenys, naujienos, IT taikomosios programos ir sistemos.

Galiausiai, Europos bankų priežiūroje pradėtas diegti stabilios būsenos skaitmeninės darbotvarkės veiklos modelis, pagal kurį stiprinamos vidaus komandos ir mažinama priklausomybė nuo išorės konsultantų kuriant ir prižiūrint SupTech taikomąsias programas ir platformas. Šiomis aplinkybėmis pradėta įgyvendinti SupTech centro iniciatyva, pagal kurią tam tikros NKI kurs ir dalysis SupTech sprendimais, kurie bus naudojami viso BPM mastu.

5.6 Sprendimų priėmimas

5.6.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

2023 m. įvyko 20 ECB priežiūros valdybos posėdžių. Atšaukus pandemijos metu taikytus apribojimus, penki posėdžiai vyko Frankfurte prie Maino ir vienas – Dubrovnike. Visi kiti posėdžiai surengti vaizdo konferencijos būdu.

Be to, Priežiūros valdyba surengė du kontaktinius susitikimus, kuriuose buvo keičiamasi informacija apie aktualius finansinius pokyčius, taip pat organizavo seminarą priežiūrai aktualioms temoms aptarti. Italijos banko (Banca d’Italia) kvietimu 2023 m. spalio mėn. Priežiūros valdyba surengė strateginį išvažiuojamąjį posėdį Romoje, kurio metu nariai aptarė tolesnius veiksmus, susijusius su BPM integravimu, tolesnius veiksmus po SREP ekspertų grupės ataskaitos pateikimo, priežiūros veiksmingumo didinimo būdus ir 2024 m. EBI prioritetus.

2023 m. Priežiūros valdybos Iniciatyvinis komitetas^[57] surengė keturis posėdžius, visi jie vyko vaizdo konferencijos būdu.

Iniciatyvinis komitetas surengė trylika papildomų posėdžių, skirtų aptarti skaitmeninimą ir BPM procesų supaprastinimą bei BPM integravimą. Visi šie posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu ir buvo atviri visiems Priežiūros valdybos nariams, kurie pageidavo dalyvauti.

Gegužės mėn. paskelbus pranešimą apie laisvą darbo vietą, 2023 m. rugsėjo 13 d. ECB valdančioji taryba iš trumpojo kandidatų sąrašo, kuris prieš tai buvo pateiktas Europos Parlamentui ir ES Tarybai, paskyrė Claudia Buch, ji nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeis Andrea Enria ir eis Priežiūros valdybos pirmininkės pareigas. Rugsėjo 20 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė viešą Claudia Buch klausymą ir balsavo už ją. Vėliau, spalio 3 d., plenariniame posėdyje Europos Parlamentas pritarė pasiūlytam ECB paskyrimui, o 2023 m. spalio 19 d. ES Taryba jį patvirtino įgyvendinimo sprendimu, nustatydama 2024 m. sausio 1 d. kaip jo įsigaliojimo datą.

2023 m. ECB priėmė 2 403 priežiūros sprendimus^[58] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 2 iliustraciją). Iš jų 1 286 sprendimus priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 117 sprendimų priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Į šiuos skaičius įtrauktos 189 operacijos^[59] (pvz., filialų steigimo), kurias ECB netiesiogiai patvirtino neprieštaravimo tvarka, laikydamasis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimais (48,4 %), nuosavomis lėšomis (9,6 %), nacionaliniais įgaliojimais (7,9 %), vidaus modeliais (7,7 %), SREP (4,7 %) ir ad hoc atskaitomybe (4,7 %).

Be Valdančiajai tarybai pateiktų priimti konkrečių bankų galutinių sprendimų projektų, Priežiūros valdyba priėmė sprendimus keliais horizontaliaisiais klausimais. Visų pirma šie sprendimai buvo susiję su 2024 m. BPM kibernetinio atsparumo testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, 2023 m. EBI visoje ES atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis galutiniais rezultatais, ECB paskirtų periodinių baudų skelbimo tvarka ir veiklos aspektais, 2024–2026 m. priežiūros prioritetais ir kompetencijos ir tinkamumo vertinimo politika, skirta įvertinti profesinę bankų valdybų patirtį informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šios struktūros sudarytos iš ECB ir NKI atstovų, kurie atliko parengiamąjį darbą tokiomis temomis kaip veiklos atsparumo, operacinės rizikos ir IT rizikos vertinimo metodikos, kuri bus įgyvendinta 2024 m. SREP cikle, peržiūra ir 2 ramsčio gairių bei 2 ramsčio gairių dėl pernelyg didelio finansinio sverto rizikos nustatymo metodikų vertinimas.

Be to, dėl kai kurių Priežiūros valdybos sprendimų buvo parengti vieši vadovai, ataskaitos ir apžvalgos, pavyzdžiui, ECB kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų vadovas.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[60].

2023 m. 32 iš 113 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

2 iliustracija

2023 m. Priežiūros valdybos sprendimai

5.6.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

Administracinė peržiūros valdyba (APV) yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, atlikti peržiūrą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais.

2023 m. APV gavo keturis prašymus atlikti ECB priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą (žr. 5 lentelę). Vieną iš šių prašymų pareiškėjas atsiėmė po to, kai ECB išsiaiškino šį klausimą su pareiškėju ne APV procedūros metu.

Du iš likusių trijų prašymų buvo susiję su ECB banko licencijų panaikinimu. Abiem atvejais, išklausiusi pareiškėją, APV pasiūlė Priežiūros valdybai pakeisti sprendimą identiško turinio sprendimu. Trečiuoju atveju, taip pat išklausiusi pareiškėją, APV priėmė nuomonę, kurioje pasiūlė Priežiūros valdybai sprendimą pakeisti sprendimu, kuriuo nustatomos tokio paties turinio priežiūros priemonės. Be to, APV nurodė Priežiūros valdybai susipažinti su nauja pareiškėjo pateikta informacija ir įtraukė ją į nuomonę.

2023 m. gegužės mėn. interviu su APV pirmininku Pentti Hakkarainen buvo paskelbtas priežiūros naujienlaiškyje. Minėtame interviu jis paaiškina, kaip veikia APV, taip pat ir jos darbo planą ateinantiems metams.

2023 m. APV pirmininkavo Pentti Hakkarainen. Kiti nariai buvo André Camilleri (pirmininko pavaduotojas nuo 2023 m. gegužės mėn.), F. Javier Aríztegui Yáñez, René Smits ir Christiane Campill (narė nuo 2023 m. gegužės mėn., anksčiau buvo pakaitinė narė). Damir Odak buvo pakaitinis narys. Dabartinė APV sudėtis paskelbta ECB APV svetainėje.

5.6.3 ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys

Pagal BPM reglamentą ir ECB sprendimą 2014/4^[61] Valdančioji taryba skiria keturis ECB atstovus į Priežiūros valdybą.

Dabartiniai ECB atstovai Priežiūros valdyboje yra Kerstin af Jochnick, Edouard Fernandez-Bollo, Elizabeth McCaul ir Anneli Tuominen.

Kasdieniame darbe šie atstovai padės Priežiūros valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, taip pat atstovaus ECB Bankų priežiūros tarnybai viduje ir išorėje.

Kadangi Kerstin af Jochnick, Edouard Fernandez-Bollo ir Elizabeth McCaul kadencijos baigsis 2024 m., paskyrus jų įpėdinius, bus perskirstytos ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys.

5.7 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro bendras ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB tarnautojų taisyklėse ir Gairės, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio tobulinimo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) ir Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems ECB aukšto lygio tarnautojams taikomos griežtesnės privačių finansinių operacijų taisyklės ir skaidrumo įpareigojimai. Pagal naująsias taisykles tarnautojai dabar taip pat privalo gauti išankstinį leidimą parduoti paveldėtą turtą arba naudotis bet kokiomis su juo susijusiomis teisėmis ir pateikti per kalendorinius metus sudarytų privačių finansinių operacijų sąrašus.

Pagal savo įgaliojimus Etikos komitetas atliko metinį Priežiūros valdybos narių interesų deklaracijų vertinimą prieš juos paskelbiant ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje. Komitetas taip pat reagavo į aukšto lygio ECB pareigūnų, vykdančių bankų priežiūrą, pateiktus prašymus dėl konsultacijos ir šiuo klausimu pateikė 13 nuomonių, kurių dauguma buvo susijusios su privačia veikla ir veikla pasibaigus darbo santykiams. Etikos komiteto nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje praėjus šešiems mėnesiams nuo jų parengimo.

2023 m. AUVT toliau tęsė savo darbą skaitmeninimo srityje, siekdama teikti darbuotojams konsultacijas etikos klausimais greitesniu, saugesniu ir patogesniu būdu. Be etikos pokalbių roboto, kuris pateikia atsakymus į nesudėtingus klausimus, ECB darbuotojai dabar gali naudotis vidine platforma, kurioje galima rasti informacijos pateikimo šablonus ir stebėti tolesnius veiksmus. Naująja priemone galima naudotis iš kelių įrenginių. 2023 m. buvo gautos 2 767 užklausos, į kurias atsakyti reikėjo AUVT darbuotojų indėlio, palyginti su 1 690 užklausų 2022 m. Maždaug 44 % užklausų dėl konsultacijų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai.

12 pav.

2023 m. gauti ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų prašymai

(prašymų skaičius)

Be specializuotų mokymo kursų ir el. mokymosi programų, AUVT organizavo informacines kampanijas apie etikos sistemą, pavyzdžiui, Atvirų etikos dienų renginius naujokams ir spalio mėn. vykusį etikos sąmoningumo sezoną, kurio metu prisidėta prie kibernetinio saugumo sąmoningumo didinimo mėnesio. 2023 m. Visuotinės etikos dienos, skirtos visiems darbuotojams, metu, be kita ko, daugiausia dėmesio skirta privačių finansinių operacijų taisyklėms, veiklai pasibaigus darbo santykiams, susitikimams su išorės šalimis ir pasisakymo svarbai.

Siekdama išvengti faktinių ar tariamų situacijų, kai darbuotojai pereina iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, AUVT įvertino galimus interesų konfliktus, kylančius darbuotojams svarstant privačiojo sektoriaus darbo pasiūlymus, ir konsultavo dėl taikomų taisyklių bei interesų konfliktų mažinimo priemonių. Dviem iš 2023 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo taikytas laikinas draudimas vykdyti kitą profesinę veiklą. Septyniais atvejais buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, perskirstytos užduotys, darbuotojai perkelti į kitas pareigas ir (arba) apribotos prieigos teisės, kad būtų išvengta darbuotojų perėjimo iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, ir taip iš esmės įteisintas atleidimo iš darbo laikotarpis.

AUVT taip pat organizavo reguliarią darbuotojų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų privačių finansinių operacijų atitikties stebėseną. Kaip ir ankstesniais metais, šios veiklos metu nustatyta tik nedaug neatitikimų, iš jų mažiau nei 40 % buvo susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais. Nė vienas šių atvejų nėra tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymo atvejis.

Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas – tai forumas, kuriame Eurosistemoje ir BPM keičiamasi informacija ir bendradarbiaujama etikos ir sąžiningumo klausimais. 2023 m. jo veikla apėmė elgesio rizikos darbo grupės sudarymą siekiant palyginti, patobulinti ir suderinti esamas elgesio rizikos vertinimo sistemas ir NKI taikomus stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesus. Etikos ir atitikties užtikrinimo komiteto posėdyje ECB pristatė savo elgesio rizikos sistemą rangovams ir jos reikšmę BPM rangovams.

5.8 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2023 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių.

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo^[63], informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena politikos funkcija turėjo įrodyti, kad iš kitos politikos funkcijos prašoma informacija yra būtina jos politikos tikslams pasiekti.

Pagal Sprendimą ECB/2014/39 Vykdomosios valdybos pritarimas yra reikalingas keičiantis nenuasmenintais bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenimis, kitais neapdorotais duomenimis ir informacija, kurioje pateikiami vertinimai ar politikos rekomendacijos. Dviejų ECB politikos funkcijų veiklos sritys tokiais duomenimis keitėsi pagal Vykdomosios valdybos patvirtintą ir periodiškai peržiūrimą sistemą.

Tais atvejais, kai prašoma informacija buvo susijusi su nuasmenintais duomenimis arba neskelbtina informacija apie politiką, prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikdavo informaciją turinti ECB politikos funkcija, vadovaudamasi Sprendimu ECB/2014/39.

2023 m. gegužės mėn. Vykdomoji valdyba, atsižvelgdama į nepalankius rinkos pokyčius, galinčius kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansiniam stabilumui, nusprendė leisti abiem funkcijoms keistis konfidencialia informacija pagal Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnį. Leidimas, suteiktas griežtai laikantis principo „būtina žinoti“, buvo peržiūrimas ir pratęsiamas kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Dalijimasis duomenimis, susijusiais su Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu bankų sektoriui, kuris buvo aktyvuotas 2022 m. vasario mėn. pagal Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnio nuostatą dėl kritinės padėties, ir toliau vykdomas griežtai laikantis principo „būtina žinoti“. 2023 m. spalio mėn. buvo nutraukta išimtis, taikyta keitimuisi bankų duomenimis, surinktais COVID‑19 pandemijos metu.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.9 Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

5.9.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

2023 m. ECB ir NKI ir toliau darė didelę pažangą įgyvendindami priemones, skirtas toliau derinti bendrą priežiūros duomenų rinkimo taikant eiliškumo principą praktiką. Buvo įgyvendintas reikalavimas NKI nedelsiant perduoti ECB teikiamus priežiūros duomenis ir atlikti su tuo susiję ECB teisinės sistemos atnaujinimai (žr. 7 skyrių).

ECB centralizuota duomenų teikimo platforma (CASPER), kuria 2023 m. naudojosi daugiau kaip 3 400 vidaus ir išorės naudotojų, modernizuojama, kad, gavus duomenis, juos būtų galima patikrinti pagal kitus ECB duomenų rinkinius.

Atsižvelgdamas į vidaus audito rekomendaciją, ECB, bendradarbiaudamas su NKI, pradėjo rengti aiškų taisyklių rinkinį, pagal kurį būtų galima nustatyti pakartotinai pateiktų priežiūros duomenų svarbą EBI techninių įgyvendinimo standartų dėl priežiūros ataskaitų taikymo srityje. Buvo pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kurio tikslas – apibrėžti pakartotinai teikiamų svarbių duomenų nustatymo kriterijus ir rinkti išsamius pakartotinai teikiamų duomenų paaiškinimus, kai jie viršija atitinkamas reguliavimo arba reikšmingumo ribas.

ECB taip pat pateikė Vadovybės ataskaitą dėl duomenų valdymo ir kokybės^[64]. Ataskaita, kurią sudaro kiekybinių rodiklių rinkinys ir bankams skirtas klausimynas, siekiama paskatinti valdymo organų atskaitomybę, nustatyti ir galimai sumažinti bankų struktūrinius rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumus.

2023 m. ECB išplėtė savo ketvirtinės bankų priežiūros statistikos turinį įtraukdamas naujus grynosios palūkanų maržos rodiklius, papildomą grynojo pastovaus finansavimo rodiklio išskaidymą ir skolos vertybinių popierių išskaidymą pagal sandorio šalis. Be to, 2023 m. gegužės mėn. ECB paskelbė naują mažiau svarbių įstaigų suvestinės bankų statistikos rinkinį, apimantį pagrindinius kapitalo, pelningumo, likvidumo ir turto kokybės rodiklius.

2023 m. pabaigoje ECB paskelbė 3 ramsčio informaciją apie atskirus bankus, papildydamas pasirinktus kapitalo ir likvidumo rodiklius bei kredito kokybės šablonus informacija apie bankų pozicijas, susijusias su aplinkos rizika. ECB atliko atrinktos 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos ir reguliavimo ataskaitų suderinimą, kuris leido iš esmės pagerinti duomenų nuoseklumą.

5.9.2 Informacijos valdymas

BPM informacijos valdymo sistemą (IMAS) sudaro priežiūros procesų sistemų rinkinys. IMAS yra taikomosios programos, skirtos SREP procedūroms, visai pirminei priežiūros darbų eigai, duomenų paslauga priežiūros ataskaitoms gauti ir analizuoti (IDRA) ir taikomoji programa, skirta prižiūrimiems subjektams skaitmeniniu būdu susisiekti su priežiūros institucijomis ir teikti paraiškas bei pranešimus naudojantis internetinėmis formomis (IMAS portalas).

2023 m. buvo visiškai pertvarkyta pagrindinė IMAS techninė infrastruktūra. Dabar sistemoje naudojamos moderniausios technologijos ir ji yra veiksmingesnė, lengviau plečiama ir prižiūrima. Ji taip pat buvo pritaikyta atsižvelgiant į finansų sistemos ir jos reguliavimo sistemos pokyčius bei į BPM metodikos ir strategijos pakeitimus. 2023 m. naujos funkcijos apėmė: i) pakeitimus, atspindinčius SREP metodikos atnaujinimus ir vertinimą, įskaitant specialias lyginamosios analizės ir horizontaliosios analizės priemones; ii) Priežiūros analizės programos planavimo modulio atnaujinimą; iii) BPM sprendimus priimantiems organams sukurtų ataskaitų koregavimą; iv) reikšmingumo vertinimo ir prižiūrimų įstaigų registro modulio atnaujinimą; ir v) visų IMAS palaikomų priežiūros procesų atsekamumo ir vidaus kontrolės patobulinimą.

2023 m. taip pat buvo atnaujintas IMAS portalas, jame atnaujinta naudotojo sąsaja, supaprastinanti navigaciją. Buvo įtraukti nauji priežiūros procesai: i) paskolų juostų pateikimas atliekant kredito kokybės peržiūrą patikrinimų vietoje metu; ii) nauja procedūra, skirta bankams ir priežiūros institucijoms stebėti, kaip ištaisomi nustatyti trūkumai ir taikomos susijusios priemonės; ir iii) išplėstas bendros kompetencijos ir tinkamumo vertinimo paraiškų formos taikymas, įtraukiant Bulgarijos ir Kroatijos įstaigas.

2023 m. naudojimasis IMAS portalu labai išaugo ir buvo pateikta daugiau kaip 3 900 naujų procesų, įskaitant paraiškas dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, pranešimus apie kredito įstaigų veiklos išplėtimą, siūlomus kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimus, naujas licencijas, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimus ir išimtis, pranešimus apie nereikšmingus modelio pakeitimus bei pranešimus apie užsakomųjų paslaugų susitarimus. Pažymėtina, kad naudojimasis IMAS portalu teikiant kompetencijos ir tinkamumo vertinimų paraiškas ir stebint jų eigą išaugo nuo 89 % 2022 m. iki 96 % 2023 m.

Galiausiai 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo įdiegta mašininio skaitymo priemonė „Heimdall“, skirta pranešimams apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimus. „Heimdall“ gauna bankų per IMAS portalą pateiktą informaciją, pavyzdžiui, klausimynus, ir analizuoja jos turinį, tada bylų tvarkytojai patikrina ir užbaigia vertinimą naudodami rizika grindžiamą vertinimo priemonę. Naudojant „Heimdall“ ir rizika grindžiamą vertinimo priemonę, didinamas kompetencijos ir tinkamumo vertinimo proceso veiksmingumas bei užtikrinamas visų vertinimų nuoseklumas.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

6.1 2023 m. išlaidos

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo skirti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB tiesiogiai ir netiesiogiai prižiūrimi subjektai. ECB deda visas pastangas pakeisti prioritetus ir optimizuoti išteklius, siekdamas užtikrinti, kad bankų priežiūros srityje jos uždaviniai būtų tinkamai vykdomi nuolat kintančiomis aplinkybėmis, taip didindamas savo veiksmingumą ir mažindamas išlaidas ir taip laikydamasis visai organizacijai taikomo įsipareigojimo stabilizuoti išlaidas.

Priežiūros užduotims vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB bankų priežiūros funkcijų išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis^[65].

ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas, sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2023 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti sudarė 653,5 mln. eurų, t. y. jos atitiko 2023 m. kovo mėn. pateiktą įvertį – 649,0 mln. eurų, ir buvo 7,4 % mažesnės už 2023 m. ECB biudžeto viršutinę ribą priežiūros užduotims vykdyti – 705,6 mln. eurų.

6 lentelėje pateikta klasifikacija taikoma ir skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus ar mažiau svarbus, kaip nurodyta Mokesčių reglamento 8 straipsnyje^[66],^[67]. 7 lentelėje pateikiama detalesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus.

Išlaidos priežiūros užduotims vykdyti (653,5 mln. eurų) 2023 m. padidėjo 10,1 %, palyginti su 2022 m., kai jos sudarė 593,8 mln. eurų. Tai rodo, kad tai buvo pirmi metai nuo pradžios iki pabaigos po pandemijos, kai bankų priežiūra, ypač tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra, vėl vyko įprastai. Be to, išlaidos taip pat atspindi naujų IT paslaugų, susijusių su priežiūros technologijų (SupTech) projektais, diegimą ir vis dar vykdomą kitų bankų priežiūros IT sistemų plėtrą. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 5.9 skirsnyje. Galiausiai šis padidėjimas susijęs su infliacijos ir aukštų energijos kainų poveikiu. 20,4 % išaugusios išlaidos makroprudencinėms užduotims vykdyti susijusios su kas dvejus metus atliekamu Europos bankininkystės institucijos rengiamu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, kuris buvo atliktas 2023 m.

Didžiausio darbo krūvio laikotarpiais, be vidaus išteklių, ECB naudojasi išorės konsultacinėmis paslaugomis, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, kurioms vadovauja kvalifikuoti vidaus ekspertai. Iš viso 2023 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 33,9 mln. eurų, t. y. 6,9 mln. eurų mažiau nei 2022 m., daugiausia dėl to, kad buvo internalizuotos patikrinimų vietoje lėšos. Šios išlaidos apėmė 9,4 mln. eurų, skirtų IT sistemų plėtrai, 8,3 mln. eurų – turto kokybės peržiūrai ir 16,2 mln. eurų – priežiūros vietoje užduotims, įskaitant tarpvalstybines misijas, atlikti. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje. Be to, buvo patirta 11,2 mln. eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms. Jos patirtos dėl sričių, palaikančių ECB vykdomą bankų priežiūros funkciją, ir jos buvo susijusios su IT sistemų veikimo užtikrinimu ir evoliucine priežiūra.

2023 m. gerokai padidėjo su bankų priežiūros veikla susijusių komandiruočių išlaidos – jos sudarė 11,3 mln. eurų (2022 m. – 6,8 mln. eurų). Tai rodo, kad 2023 m. buvo pirmieji metai po pandemijos, kai visus metus komandiruotės nebuvo ribojamos.

Išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ECB priežiūros užduotims vykdyti, ir išlaidos bendrosioms paslaugoms buvo iš esmės panašaus dydžio, kaip ir praėjusiais metais (žr. 13 pav.).

13 pav.

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti pagal išlaidų kategoriją

(mln. eurų)

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas sudaro pagrindinės priežiūros išlaidos darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su išsamiaisiais vertinimais), kitos veiklos išlaidos, pavyzdžiui, dalykinėms kelionėms ir mokymams, ir išlaidos specialioms informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, IMAS ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformai (STAR) ir susijusiems projektams bei pažangių SupTech vystymui.

Bendrųjų paslaugų kategorija apima paslaugas, kuriomis naudojasi tiek centrinių bankų funkcijos, tiek bankų priežiūros funkcijos^[68]. Tokios išlaidos bendrosioms paslaugoms padalijamos tarp funkcijų naudojant išlaidų paskirstymo mechanizmą, taikant, be kita ko, standartinius pramonės rodiklius, pavyzdžiui, visos darbo dienos ekvivalentus, biuro plotą ir vertimo užsakymų skaičių. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai patikslina išlaidų paskirstymo rodiklius.

2023 m. visos faktinės išlaidos sudarė 653,5 mln. eurų. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos sudarė 403,0 mln. eurų, išlaidos bendrosioms paslaugoms – 250,5 mln. eurų, t. y. atitinkamai 61,7 % ir 38,3 % visų faktinių išlaidų (o tai iš esmės yra beveik tiek pat, kaip ir 2022 m. – atitinkamai 59,2 % ir 40,8 %). IMAS ir STAR amortizacija prisidėjo prie išlaidų, tiesiogiai priskirtinų informacinėms technologijoms ir susijusiems projektams, kurios 2023 m. sudarė 22,9 mln. eurų.

70,7 % viso padidėjimo, siekiančio 59,7 mln. eurų, sudaro 2023 m. personalo išlaidos (42,2 mln. eurų). 2022 m. personalo išlaidos sumažėjo dėl ilgalaikių išmokų vertinimo patikslinimo, susijusio su aktuariniame vertinime taikyta gerokai didesne diskonto norma. 2023 m. dėl didesnio vidutinio ECB Bankų priežiūros tarnyboje dirbančių darbuotojų skaičiaus, įskaitant darbuotojus, reikalingus kas dvejus metus atliekamam Europos bankininkystės institucijos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ir daliniam konsultavimo išlaidų, susijusių su patikrinimais vietoje ir vidaus modelių tikrinimais, internalizavimui, taip pat dėl darbo užmokesčio koregavimo personalo išlaidos padidėjo.

Be to, po pandemijos vėl pradėjus dirbti visu pajėgumu ne tik padidėjo darbuotojų užimtumas, bet ir buvo daromas poveikis daugumai išlaidų rūšių, pavyzdžiui, komandiruotėms, kurios taip pat prisidėjo prie bendro išlaidų padidėjimo.

Likusi padidėjimo dalis matyti daugelyje kitų išlaidų kategorijų – tiek tiesiogiai priskirtinų, tiek bendrųjų paslaugų išlaidų kategorijose, o tai vėlgi daugiausia rodo grįžimą prie įprasto veiklos lygio ir infliacijos poveikį.

6.2 Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2024 m.

Sušvelnėjus pandemijos poveikiui numatomam planuojamų išlaidų panaudojimui, ECB, vertindamas 2024 m. išlaidas, pakoregavo savo požiūrį. Dėl to, kad buvo tikimasi didesnio planuojamų išlaidų panaudojimo, 2024 m. numatytos išlaidos siekė 661,0 mln. eurų. 2024 m. ECB biudžetą išlaidos priežiūros uždaviniams vykdyti sudaro 698,9 mln. eurų. Vertinant šias planuojamas išlaidas, atitinkančias ECB įsipareigojimą jas stabilizuoti, atsižvelgta į bandymą perskirstyti ir optimizuoti išteklius, į tai, kad Europos bankininkystės institucijos naudojamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nebus vykdomas 2024 m., ir į konsultacijų išlaidų, susijusių su SupTech projektais ir patikrinimais vietoje, internalizaciją, kurią atsveria mažesnės išlaidos konsultacijoms.

Atsižvelgdamas į savo įsipareigojimą iki 2023 m. stabilizuoti visos organizacijos išlaidas, ECB numato stabilizuoti planuojamas išlaidas dabartiniams savo įgaliojimams vykdyti.

Metinis priežiūros mokestis už 2024 m., mokėtinas 2025 m., bus žinomas tik mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų 2024 m. faktinės išlaidos, patikslintos dėl sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pradelstus mokėjimus ir nerenkamų mokesčių.

2024 m. bendros kiekvienos kategorijos mokėtinos mokesčių sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 95,8 % išlaidų svarbioms įstaigoms ir 4,2 % – mažiau svarbioms įstaigoms.

6.3 Mokesčių mokėjimas 2023 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas, Mokesčių reglamentas ir su tuo susijęs Sprendimas^[69].

6.3.1 Už 2023 m. mokestinį laikotarpį mokėtina mokesčių suma

Už 2023 m. mokestinį laikotarpį mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma sudaro 653,7 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudaro 2023 m. faktinės metinės išlaidos, siekiančios 653,5 mln. eurų, su 402 266 eurų patikslinimais dėl (grynosios) kompensacijos atskiriems bankams už ankstesnius mokesčių laikotarpius ir 182 137 eurų dėl gautų delspinigių, taigi, bendras patikslinimas sudaro 220 129 eurus.

Metinis priežiūros mokestis taip pat gali būti koreguojamas dėl nurašytų sumų, kurių nepavyko išieškoti. Tokio patikslinimo 2023 m. neprireikė.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarba ar mažesne svarba, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra. Išlaidos institucijų kategorijoms paskirstomos remiantis metodika, kuri leidžia paskirstymą nuolat tobulinti ir laiku koreguoti, taip užtikrinant, kad jis laikui bėgant nuolat gerėtų.

2023 m. svarbioms įstaigoms iš viso turės būti skirta 626,5 mln. eurų; mažiau svarbioms įstaigoms – 27,2 mln. eurų, ir tai sudaro atitinkamai 95,8 % ir 4,2 % visų ECB priežiūros užduotims vykdyti skirtų išlaidų.

6.3.2 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus subjektas ar grupė, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje.

6.4 Su bankų priežiūros užduotimis susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko galiojančių ES bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatų dėl rizikos ribojimo reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus), skirti administracines nuobaudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos, taip pat neįtraukiamos ir kompensacijos už tokias nuobaudas, jeigu ankstesni sprendimai dėl jų skyrimo yra panaikinami arba pakeičiami. Susijusios sumos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2023 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų baudų sudarė 17,9 mln. eurų.

7 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (kaip nurodyta BPM reglamento 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir BPM pagrindų reglamento 22 straipsnyje). Šiame skyriuje pateikiamas 2023 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ES teisės aktų svetainėje „EUR-Lex“, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2023/20
2023 m. rugpjūčio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2023/1678, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (OL L 216, 2023 9 19, p. 93)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus):

ECB/2023/2
2023 m. vasario 28 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/656 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2022 m. (OL L 81, 2023 3 21, p. 42)

ECB/2023/5
2023 m. kovo 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/672 dėl įgaliojimų priimti sprendimus, susijusius su patikrinimais vietoje ir vidaus modelių tikrinimu, delegavimo (ECB/2023/5) (OL L 84, 2023 3 23, p. 18)

ECB/2023/6
2023 m. kovo 14 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/673 dėl struktūrinių vienetų vadovų, įgaliotų priimti deleguotuosius sprendimus, susijusius su patikrinimais vietoje ir vidaus modelių tikrinimu, skyrimo ECB/2023/6) (OL L 84, 2023 3 23, p. 24)

ECB/2023/11
2023 m. balandžio 13 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/864, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2014/16 dėl Administracinės peržiūros valdybos įsteigimo ir jos veiklos taisyklių (ECB/2023/11) (OL L 112, 2023 4 27, p. 46)

ECB/2023/18
2023 m. rugpjūčio 17 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/1681 dėl priežiūros duomenų, kuriuos prižiūrimi subjektai pateikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo Europos Centriniam Bankui (ECB/2023/18) (OL L 216, 2023 9 1, p. 105)

ECB/2023/19
2023 m. rugpjūčio 17 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/1680 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų Europos Centriniam Bankui teikiamų ataskaitų apie prižiūrimų subjektų finansavimo planus (ECB/2023/19) (OL L 216, 2023 9 1, p. 98)

ECB/2023/24
2023 m. rugsėjo 28 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/2530 dėl įgaliojimų priimti sprendimus neprieštarauti ketinamoms taikyti nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų makroprudencinėms priemonėms delegavimo (ECB/2023/24) (OL L, 2023/2530, 2023 11 24)

ECB/2023/26
2023 m. spalio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/2531 dėl struktūrinių vienetų vadovų, įgaliotų priimti deleguotuosius sprendimus neprieštarauti ketinamoms taikyti nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų makroprudencinėms priemonėms, skyrimo (ECB/2023/26) (OL L, 2023/2531, 2023 11 24)