Priežiūros priemonės

Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, o kartu ir visos ES finansų sistemos stabilumą, labai svarbu, kad kredito įstaigos laikytųsi joms nustatytų prudencinių reikalavimų. Todėl ECB laiku imasi tinkamų veiksmų, kai tik turi pagrindo įtarti, kad prižiūrimas subjektas nesilaiko prudencinių reikalavimų arba teisės aktuose, reglamentuose ar priežiūros sprendimuose nustatytų įpareigojimų, arba vykdo (ar gali vykdyti) rizikingą ar netinkamą veiklą, kuri gali kelti pavojų pačiam prižiūrimam subjektui arba bankų sistemai.

Savalaikis trūkumų nustatymas ir atitinkami prašymai imtis taisomųjų priemonių yra bankų priežiūros pagrindas. Tai reiškia, kad priežiūros specialistai nustato susirūpinimą keliančius dalykus ir ankstyvame etape apie juos informuoja bankus, kad tuos dalykus būtų galima greitai ir veiksmingai pašalinti. Jei koregavimo procesas nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi, arba jei to reikia dėl nustatytų trūkumų rimtumo, priežiūros specialistai gali imtis ir griežtesnių priemonių. Labai svarbu, kad priežiūros procesas ir jo taisomoji grandis būtų veiksmingi. Be to, bendradarbiavimas su ECB šiuo klausimu atitinka ir pačių bankų interesus.

Šiai funkcijai įgyvendinti ECB gali imtis įvairių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių ir (arba) taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Taip užtikrinama, kad atitinkamas bankas laikytųsi prudencinių reikalavimų, o kiti bankai būtų atgrasomi nuo pažeidimų.

Priežiūros priemonių tikslas – užtikrinti, kad bankai kuo anksčiau imtųsi reikiamų veiksmų. Siekiama, kad bankai tinkamai valdytų ir padengtų savo riziką, taip pat šalintų bet kokius prudencinių reikalavimų pažeidimus arba riziką, kad šių reikalavimų nebus laikomasi. Jei bankas nesilaiko taikomų prudencinių reikalavimų (arba mažai tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių jų laikysis) arba tinkamai nevaldo savo rizikos ar tinkamai jos nepadengia, ECB gali teikti neprivalomas rekomendacijas, nustatyti konkrečius lūkesčius arba reikalauti, kad bankas, be kita ko:

• pateiktų veiksmų planą, kaip vėl bus pradėta laikytis priežiūros reikalavimų;
• pateiktų papildomas ataskaitas arba jas teiktų dažniau;
• sustiprintų savo priemones, procesus ir strategijas;
• apribotų kintamojo atlygio mokėjimą;
• naudotų savo grynąjį pelną nuosavam kapitalui sustiprinti;
• sumažintų su tam tikra veikla, produktais ir sistemomis susijusią riziką;
• laikytųsi ECB nustatytų apribojimų ar draudimų dėl išmokų akcininkams ar papildomo 1 lygio kapitalo priemonių turėtojams;
• turėtų daugiau nuosavo kapitalo;
• apribotų ar suvaržytų veiklą, sandorius ar tinklus arba atsisakytų investicijų į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką jo patikimumui;
• iš naujo įvertintų valdymo organo narių kompetenciją ir tinkamumą. 

Daugiau informacijos apie tai, ką tiksliai reiškia kai kurios iš šių priemonių, galima rasti Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD), perkeltoje į privalomus nacionalinius teisės aktus, ir SSM reglamento 16 straipsnyje.

Visos šios priemonės skiriasi savo intensyvumu, o kurią priemonę pasirinks priežiūros institucija, priklauso nuo situacijos vertinimo ir konkrečių aplinkybių. Paprastai savo priežiūros įgaliojimus ECB įgyvendina vykdydamas priežiūrinį dialogą ir bendradarbiaudamas su bankais, kad nustatytų ir pašalintų trūkumus, kol dar nekilo pavojus bankų saugumui ir patikimumui. Tačiau kartais dėl nustatytų trūkumų rimtumo ECB būna priverstas skubiai imtis intervencinių priežiūros veiksmų. Be to, kai bankai tinkamai nesureaguoja į anksčiau taikytas priemones, ECB gali sugriežtinti priežiūrą ir imtis papildomų priemonių, kol problemos bus išspręstos.

Turimas priemones (kurios yra tarpusavyje suderinamos) galima naudoti vienu metu arba paeiliui, tačiau nebūtina laikytis automatinės sekos. Tai reiškia, kad griežtinant priežiūrą galima praleisti vieną ar daugiau žingsnių, jei to reikia dėl nustatytų trūkumų rimtumo arba (nepakankamos) koregavimo pažangos. Paprastai, kuo priežiūra tampa griežtesnė, tuo mažiau lieka priemonių. Pavyzdžiui, iš pradžių ECB gali pateikti rekomendaciją, kuria banko prašoma parengti veiksmų planą tam tikriems trūkumams pašalinti, tačiau jei ankstesnis bendradarbiavimas su banku buvo nesėkmingas, ECB gali užtikrinti tam tikrų to veiksmų plano aspektų ar kitų konkrečių priemonių įgyvendinimą nustatydamas privalomus reikalavimus. Kadangi priežiūros eskalavimo sistemos taikymas susijęs su priežiūrine nuomone ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalavimas parengti veiksmų planą gali iš pat pradžių būti nustatytas kaip privalomas, nebūtinai konkrečiai nurodant, iš ko turi susidėti veiksmų planas. Kitais atvejais dėl nustatytų trūkumų rimtumo ar banko elgesio gali prireikti nedelsiant imtis vykdymo užtikrinimo priemonių arba kartu su priežiūros priemonėmis taikyti sankcijas.

Griežtindami priežiūrą priežiūros specialistai atsižvelgia į tam tikrus principus, kuriais užtikrinama, kad būtų galima veiksmingai identifikuoti trūkumus, nustatyti ir įgyvendinti taisomąsias priemones (kaip paaiškinta šioje Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojo kalboje). Konkrečiau kalbant, banke nustatę problemų, priežiūros specialistai:

• pirmiausia siekia nustatyti pagrindines šių problemų priežastis, kad galėtų dėmesį telkti į jas, o ne vien tik šalinti pasekmes;

• taiko proporcingumo principą, kad nustatytų prioritetus, į kuriuos reikia sutelkti dėmesį, ir pritaikytų priežiūros priemonių intensyvumą pagal problemų rimtumą ir su jomis susijusias aplinkybes;
• suformuluoja savo priežiūros veiksmus ir aiškiai apibrėžia siekiamus rezultatus; informuoja banką apie savo lūkesčius, užtikrindami, kad bankui būtų aišku, ko iš jo tikimasi ir per kokį laikotarpį;
• informavus apie priemones, stebi, kaip jos įgyvendinamos, ir tikrina, kiek bankai yra pasiryžę imtis veiksmų ir tinkamai ištaisyti trūkumus per nustatytą laiką. Paprastai šiame etape su bankais bendraujama reguliariai, o kuo rimtesnės problemos, tuo dažniau bendraujama;
• jei bankai problemų nesprendžia taip skubiai, kaip tikimasi, ir todėl nevisiškai atitinka priežiūrinius lūkesčius, nedvejojant intensyvinama priežiūra ir imamasi griežtesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas taisomųjų priemonių įgyvendinimas;
• priklausomai nuo nustatytų trūkumų sudėtingumo, nuo pat pradžių parengia galimas priežiūros eskalavimo strategijas, rengdamiei imtis papildomų priemonių, jei to prireiktų; jos užtikrina, kad bankams būtų aiškiai nurodytos priežiūros priemonių nevykdymo pasekmės.