1 Įžanga

BPM priežiūros prioritetai nustatyti pagal ECB Bankų priežiūros tarnybos ateinantiems trejiems metams parengtą vidutinio laikotarpio strategiją. Prioritetus nustato ir kasmet peržiūri Priežiūros valdyba, vadovaudamasi išsamiu prižiūrimų įstaigų pagrindinių rizikų ir pažeidžiamumo sričių įvertinimu. Nustatant prioritetus taip pat atsižvelgiama į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus^[1] bei pažangą, padarytą įgyvendinant ankstesnių metų prioritetus. Jie padeda veiksmingai paskirstyti turimus priežiūros išteklius ir gali būti lanksčiai koreguojami, jei to prireikia pasikeitus rizikos aplinkai.

Prižiūrimos įstaigos sėkmingai laviravo tarp pastaraisiais metais kilusių neigiamų makrofinansinių ir geopolitinių sukrėtimų. Tvirta padėtis, t. y. patikimos kapitalo pozicijos ir likvidumo atsargos ar mažesni neveiksnių paskolų lygiai, padėjo bankams įveikti sunkumus, kilusius dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir su ja susijusių tiekimo grandinės sutrikimų, Rusijos karo Ukrainoje ir vėlesnio energijos tiekimo sukrėtimo, taip pat dėl pastarojo laikotarpio problemų JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose. Tai, kad bankų sektorius sugebėjo atlaikyti didžiulį ekonomikos nuosmukį, patvirtino ir šių metų ES mastu vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai^[2].

Ateityje Europos bankų sektoriaus laukia ne vienas iššūkis, todėl tiek priežiūros institucijos, tiek bankai turi būti dar budresni. Nors spartus palūkanų normų didėjimas kol kas buvo naudingas bankų pelningumui, numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, kaip tik tada, kai nemažą centrinio banko finansavimą reikės pakeisti naujais šaltiniais, dėl didesnių palūkanų normų padidės tiek kai kurių finansavimo šaltinių, tiek bankų finansavimo išlaidų kintamumas. Be to, jei pasireikš geopolitinė rizika arba jei didelė infliacija kartu su griežtesnėmis finansavimo sąlygomis susilpnins namų ūkių ir ne finansų bendrovių skolų tvarkymo pajėgumą, gali vėl pradėti blogėti bankų turto kokybė. Didesni rizikos priedai gali paskatinti vėl perkainoti finansinį turtą ir sukelti naujus finansų rinkos kintamumo epizodus. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad bankai palaikytų ir toliau stiprintų savo kredito rizikos ir turto bei įsipareigojimų valdymo sistemas, o pastarojoje sistemoje taip pat užtikrintų, kad būtų padengtos tiek likvidumo ir finansavimo rizikos, tiek bankinės knygos palūkanų normos rizika (IRRBB).

Keleto vidutinio dydžio JAV bankų žlugimas ir Šveicarijos banko perėmimas dar kartą aiškiai parodė, jog tam, kad bankai būtų pajėgūs prisitaikyti prie sparčiai kintančios rizikos aplinkos, jiems reikalingas griežtas vidaus valdymas ir veiksmingos rizikos kontrolės priemonės. Bankų žlugimai taip pat aiškiai parodė, kaip svarbu laiku imtis veiksmingų atsakomųjų priežiūros priemonių, o prireikus, jei paaiškėja, kad bankų praktika yra netinkama, o trūkumai šalinami lėtai, – aukštesnio lygmens problemų sprendimo priemonių. Atsižvelgdama į tai ir siekdama užtikrinti, kad bankai greitai ir sėkmingai pašalintų nustatytus su priežiūros prioritetais susijusius trūkumus, ECB Bankų priežiūros tarnyba palaipsniui taikys atitinkamo lygmens problemų sprendimo mechanizmus ir priemones. Ypač vidaus valdymo srityje, nes kai kurie bankai, nepaisant ilgą laiką vykusio dialogo su priežiūros institucijomis, tinkamai nepašalino didelių trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su valdymo organų veikimo ir valdymo pajėgumais arba rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo pajėgumais. Bankai taip pat turi užtikrinti, kad jų praktika visapusiškai atitiktų patikimo klimato ir aplinkos rizikos valdymo tvarką. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. pabaigos, tačiau ECB Bankų priežiūros tarnyba bankams taip pat nustatė tarpinius tam tikrų reikalavimų įvykdymo terminus.

Kadangi skaitmeninė pertvarka tapo vienu iš prioritetų daugeliui bankų, siekiančių išlikti konkurencingais, labai svarbu, kad bankai įdiegtų tinkamas apsaugos priemones, kurios padėtų riboti galimą naujos verslo praktikos ir technologijų keliamą riziką. Priežiūriniai patikrinimai atskleidė, kad vieni bankai jau padarė nemažą pažangą įgyvendindami savo skaitmeninę pertvarką, o kiti dar neskyrė savo tikslams pasiekti reikalingų išteklių. Be to, didėjant kibernetinėms grėsmėms ir jas dar labiau kurstant dabartinei geopolitinei įtampai, taip pat didėjant priklausomybei nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų, bankams tampa dar svarbiau išsaugoti savo atsparumą ir užtikrinti savo esminių paslaugų tęstinumą, net ir didelių veiklos sutrikimų atvejais. Dėl to vykdant pagal šiuos prioritetus pradėtą veiklą per ateinančius mėnesius bankų bus paprašyta įrodyti savo pajėgumą reaguoti į tokius nepalankius įvykius ir po jų atsigauti.

Nors nuo praėjusių metų rizikos aplinka keitėsi toliau, 2022 m. nustatyti priežiūros prioritetai ir atitinkama veikla apskritai tebėra aktualūs ir vis dar padeda šalinti pagrindines bankų sektoriaus pažeidžiamumo sritis. Nors trejų metų laikotarpio planams reikalingas stabilumas, keletą tam tikrų korekcijų reikia įtraukti, atsižvelgiant į pirmiau aptartas rizikas.

Atsižvelgiant į 2024–2026 m. BPM priežiūros prioritetus, prižiūrimų įstaigų pirmiausia bus prašoma didinti savo atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams (1 prioritetas), sparčiau veiksmingai šalinti vidaus valdymo ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo trūkumus (2 prioritetas) ir toliau įgyvendinti savo skaitmeninę pertvarką bei kurti patikimas operacinio atsparumo sistemas (3 prioritetas). 1 pav. išvardytos septynios pagrindinės bankų pažeidžiamumo sritys, kurias galima sugrupuoti pagal tris bendrus prioritetus.

1 pav.

2024–2026 m. priežiūros prioritetai, kuriais siekiama sustiprinti nustatytas bankų pažeidžiamumo sritis

Pagrindinis ECB Bankų priežiūros tarnybos strateginio planavimo tikslas – parengti patikimą strategiją ateinantiems trejiems metams. Prioritetai skatina veiksmingą ir nuoseklų jungtinių priežiūros grupių (JPG) vykdomos priežiūros planavimą ir padeda veiksmingiau paskirstyti išteklius, atsižvelgiant į nustatomus atitinkamus priimtinos rizikos lygius. Jie taip pat padeda nacionalinėms priežiūros institucijoms proporcingai nustatyti jų vykdomos mažiau svarbių įstaigų priežiūros prioritetus. Skaidriai informuojant apie prioritetus bankams paaiškinami priežiūros lūkesčiai, sustiprinamas priežiūros poveikis tolesniam bankų sektoriaus atsparumo didinimui ir padedama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

Tolesniuose skirsniuose pateikiama daugiau informacijos apie 2023 m. rizikos nustatymo ir vertinimo proceso rezultatus ir išdėstomi 2024–2026 m. priežiūros prioritetai bei atitinkamos darbo programos. Priežiūros institucijos, palaikydamos nuolatinį dialogą su bankais, taip pat vykdo ir kitą reguliarią bei ad hoc veiklą, kuri papildo su prioritetais susijusį darbą.

2 Rizikos vertinimas ir 2024–2026 m. priežiūros prioritetai

2.1 Aplinka, kurioje veikia prižiūrimos įstaigos

Tai, kad šių metų kovo mėn. JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose susiklosčiusi įtampa Europos bankų sektoriuje sukėlė tik nedidelį ir trumpalaikį šalutinį poveikį, parodė didelį šio sektoriaus atsparumą išorės sukrėtimams. Europos bankai pademonstravo atsparumą kapitalo, likvidumo ir turto kokybės aspektais, taip pat galėjo remtis pakankamai diversifikuotais finansavimo šaltiniais ir klientų bazėmis. Daug metų susirūpinimą kėlęs bankų pelningumas pastaruoju laikotarpiu, padidėjus palūkanų normoms, labai atsigavo ir grįžo į lygį, kurio nebuvo pasiekęs daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau ateityje didesniam bankų atsparumui (jį sustiprinti padėjo ir Europos reglamentavimo ir priežiūros sistemos) išbandymų dar gali kilti, todėl budrumo jokiu būdu negalima prarasti.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva vis dar pasižymi dideliu neapibrėžtumu, kurį lemia griežtesnės finansavimo sąlygos ir padidėjusi geopolitinė įtampa, be to, ateityje dar gali didėti energijos ir maisto produktų kainos^[3]. Dėl infliacinio spaudimo sąlygos ir toliau bus sudėtingos, o euro zonos ekonomikos augimas greičiausiai išliks menkas ir artimiausiu laikotarpiu. Apdirbamosios pramonės sektoriuje vis dar yra trūkumų, tačiau ir paslaugų sektoriuje – o šis yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, – veiklos aktyvumas turėtų sumažėti, nes baigia išsikvėpti po pandemijos atsigaunančios ekonomikos teiktas stimulas, o griežtos finansavimo sąlygos ir didesnis vartotojų nepasitikėjimas tebedaro didelį neigiamą poveikį. Euro zonos darbo rinka iki šiol buvo atspari, tačiau, jei ekonominio aktyvumo stagnacija tęsis ilgiau, darbo jėgos paklausa gali sumažėti^[4]. Sparčiai griežtinamos pinigų politikos poveikiui vis labiau persiduodant realiajai ekonomikai, nuo 2022 m. gruodžio mėn. kredito pasiūlos sąlygos reikšmingai sugriežtėjo, o skolinimo dinamika sulėtėjo^[5].

Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu bendroji infliacija euro zonoje toliau mažės, bet grynoji infliacija turėtų mažėtų nuosaikiau^[6]. Jeigu pinigų politiką reikės griežtinti toliau arba jeigu didelė infliacija nemažės ir palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, ekonomikos augimo perspektyva gali suprastėti, o dėl to gali pablogėti bankų turto kokybė. Nors namų ūkių ir įmonių balansai apskritai atrodo finansiškai tvirti, susirūpinimas dėl skolininkų pajėgumo dengti paskolų, ypač suteiktų nekilnojamajam turtui, tvarkymo išlaidas didėja. Be to, kad bankų turto kokybę gali pabloginti ekonomikos nuosmukis, kai kuriose šalyse bankų pajamų mažėjimo riziką kelia ir tam tikri pavieniai veiksniai, pavyzdžiui, bankų mokestis.

Dėl padidėjusios geopolitinės įtampos, ilgiau besilaikančių didesnių palūkanų normų ir galimo ekonomikos augimo sulėtėjimo gali atsinaujinti neramumai euro zonos finansų rinkose. Kovo pradžioje JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose kilusios sumaišties, tarp JAV bankų greitai sukėlusios nenorą prisiimti riziką, poveikis Europos bankų sektoriuje pasireiškė tik iš dalies ir buvo trumpalaikis. Euro zonai persidavęs poveikis buvo nedidelis ir trumpalaikis, rinkos svyravimai nuslūgo, euro zonos akcijų kainos, ypač bankų sektoriuje, po sukrėtimo greitai atsigavo, o bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumai vėl sumažėjo. Nepaisant to, staigus ekonominės perspektyvos pablogėjimas gali sukelti naujus didesnio kintamumo epizodus ir paskatinti staigias turto kainų korekcijas, o tai lemtų dar didesnį finansavimo sąlygų griežtinimą.

2.2 2024–2024 m. priežiūros prioritetai

Priežiūros prioritetai nustatomi visapusiškai įvertinus pagrindines bankų rizikas ir pažeidžiamumo sritis. Trijuose bendruose ateinančių trejų metų prioritetuose dėmesys sutelkiamas tiek į artimiausio laikotarpio rizikas bankų sektoriui (1 prioritetas), tiek į būtinybę spręsti daugiau struktūrinių vidutinio laikotarpio uždavinių (2 ir 3 prioritetai). Kiekvienas prioritetas yra nukreiptas į tam tikras bankų sektoriaus pažeidžiamumo sritis – prioritetines pažeidžiamumo sritis. Siekiant mažinti tų sričių riziką, nustatyti specialūs strateginiai tikslai ir sudarytos darbo programos. Sudarant darbo programas, skirtas priežiūros institucijų dialogo su bankais veiksmingumui ir efektyvumui didinti, atsižvelgiama į rizikų tarpusavio priklausomybę.

1 prioritetas. Didinti atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams.

Neapibrėžta makrofinansinė aplinka kartu su tebetvyrančia geopolitine įtampa ir rizika, kad gali atsinaujinti finansinė įtampa, ir toliau lemia Europos bankų sektoriaus perspektyvas. Reaguodamos į sparčiai kintančią makrofinansinę ir geopolitinę aplinką prižiūrimos įstaigos turi veikti apdairiai, kurti atsparias verslo strategijas ir jomis vadovautis. Todėl pagrindinis ECB Bankų priežiūros tarnybos tikslas yra užtikrinti, kad jos tiesiogiai prižiūrimi bankai stiprintų savo atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams. Nors didėjančios palūkanų normos kol kas teigiamai veikė pelningumą, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais bankai turi būti pasirengę atlaikyti didesnį finansavimo šaltinių nepastovumą, didesnes finansavimo išlaidas, galimą turto kokybės suprastėjimą ir tolesnį perkainojimą finansų rinkose. Todėl bankai turi stiprinti savo kredito rizikos ir turto bei įsipareigojimų valdymo sistemas.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: kredito rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistemų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų veiksmingai šalinti savo kredito rizikos, įskaitant sandorio šalies kredito riziką, valdymo sistemų struktūrinius trūkumus ir laiku ištaisyti bet kokius nuokrypius nuo teisės aktais nustatytų reikalavimų ir priežiūros lūkesčių. Bankai turėtų būti pajėgūs greitai nustatyti ir sušvelninti bet kokį rizikos didėjimą savo portfeliuose, kurie yra jautresni makrofinansinei aplinkai.

Dėl tvirtų pelnų, žemo nedarbo lygio ir didelių santaupų rezervų įmonės ir namų ūkiai kol kas išliko atsparūs ekonomikos augimo lėtėjimui. Nors bendras prižiūrimų įstaigų neveiksnių paskolų rodiklis ir neveiksnių paskolų kiekis vis dar buvo beveik lygūs rekordiniams žemiausiems rodikliams, pradeda ryškėti ankstyvieji turto kokybės blogėjimo požymiai. Padidėjo paskolų namų ūkiams, ypač vartojimo paskolų, 2 etapo rodiklis, nes realiųjų pajamų mažėjimas kartu su didesnėmis palūkanų normomis vis labiau slegia namų ūkių pajėgumą dengti skolos tvarkymo išlaidas. Taip pat pradėjo daugėti įmonių bankrotų ir įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, kurių per pandemiją fiksuota labai nedaug.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (GNT) ciklas pasisuko: daugumoje euro zonos šalių hipotekos paskolų augimas sulėtėjo, o būsto kainos nukrito. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto (KNT) rinkoje ir toliau fiksuojamas nuosmukis: vertė ir sandorių apimtis sparčiai mažėja. Dėl struktūrinio pažeidžiamumo ir mažesnės paklausos, ypač žemesnės kokybės mažmeninės prekybos ir biurų turto sektoriuje, finansavimo sąlygos dar labiau griežtėja, o rinkos aplinkos neapibrėžtumas didėja. Bankų pozicijos yra ypač pažeidžiamos tose šalyse, kuriose kainos buvo pervertintos dar anksčiau ir kuriose didelei daliai paskolų yra taikoma kintamoji palūkanų norma ir yra susikaupęs nemažas neamortizuojamų paskolų (pvz., grąžinamų vienkartine įmoka), galinčių kelti didesnę refinansavimo riziką, kiekis.

Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų išaugusios finansavimo išlaidos ir didelis finansų rinkų kintamumas didina riziką daug skolinto kapitalo, ypač didelių išvestinių finansinių priemonių pozicijų, turinčioms ne bankų finansų įstaigoms. Kai kuriems bankams, turintiems pozicijų tokių įstaigų atžvilgiu, padidėjo sandorio šalies rizika, o tai aiškiai parodė, kokia reikalinga yra patikimo rizikos valdymo praktika.

Priežiūros institucijos jau kelerius metus siekia pašalinti struktūrinius bankų kredito rizikos valdymo sistemų trūkumus^[7]. Nors priežiūros veiklos rezultatai atskleidė, kad bankai šioje srityje padarė tam tikrą pažangą, išryškėjo ir keletas vis dar nepašalintų trūkumų. O trūkumų yra įvairių – pavyzdžiui, nuo spragų, susijusių su ribotais bankų gebėjimais prognozuoti kylančią riziką (įskaitant klimato ir aplinkos riziką) bei tinkamai į ją atsižvelgti sudarant atidėjinius kredito rizikai padengti ir bankų pasirengimu tvarkytis su galimu sunkumų patiriančių skolininkų padaugėjimu bei refinansavimo rizikos padidėjimu, iki įkaitų pervertinimo KNT portfeliuose požymių. Į šių peržiūrų rezultatus buvo atsižvelgta rengiant 2023 m. SREP išvadas. Bankai buvo informuoti apie specialias priežiūros priemones, o priežiūros institucijos atidžiai stebi, kaip įgyvendinami suplanuoti taisomieji veiksmai.

Kalbant apie sandorio šalies rizikos valdymą, 2022 m. atlikta tikslinė peržiūra ir vėlesni patikrinimai vietoje atskleidė reikšmingų trūkumų bankų klientų išsamaus patikrinimo, norimos prisiimti rizikos apibrėžties, įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesų ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemų srityse. Prižiūrimos įstaigos padarė pažangą spręsdamos nustatytas problemas, tačiau tam, kad jų praktika tiksliai atitiktų 2023 m. spalio mėn. paskelbtą ataskaitą „Sandorio šalies kredito rizikos patikima valdymo praktika“, joms reikia įdėti daugiau pastangų.

Praėjusių metų darbo programoje numatyta priežiūros veikla, skirta strateginiam kredito rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos valdymo tikslui siekti, iš esmės bus tęsiama. Vis dėlto tam, kad joje būtų atsižvelgta į kintančią ekonominę aplinką ir iki šiol padarytą pažangą, ją būtina šiek tiek perorientuoti. Likusios spragos, nustatytos įgyvendinant 2020 m. kreipimosi į generalinius direktorius iniciatyvą, bus ir toliau šalinamos vykdant restruktūrizavimo, tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo (TĮN) ir atidėjinių sudarymo praktikos peržiūras. Kalbant apie pastarąją, pažymėtina, kad, siekiant stebėti bankų pažangą ir tai, kaip šalinami anksčiau nustatyti trūkumai, bus kartojama tikslinė peržiūra dėl 9-ojo TFAS ir korekcijų. Taip pat bus atliekamos jautresnių portfelių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties) ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) portfelių tikslinės peržiūros, o prireikus – patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai. Dėl sandorio šalies rizikos pažymėtina, kad JPG ir toliau atidžiai stebės bankų pozicijas ir nuodugniai tikrins, ar jų rizikos valdymo praktika yra tinkama, taip pat, atsižvelgdamos į tai, kaip šalinami 2022 m. nustatyti trūkumai, imsis tikslinių tolesnių veiksmų.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Portfelių, kuriems dabartinė makrofinansinė padėtis daro didesnį poveikį ir kuriems yra būdinga refinansavimo rizika, tikslinė peržiūra, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su išvadomis, padarytomis per ankstesnes skolinimo GNT ir KNT tikslines peržiūras, ir naują tikslinę peržiūrą dėl pažeidžiamų MVĮ paskolų gavėjų.
• Tolesni veiksmai, susiję su 9-ojo TFAS tiksline peržiūra, stebint, kaip bankai, naudodami savo tikėtinų kredito nuostolių modelius, geba nustatyti kylančią riziką, daugiausiai dėmesio skiriant korekcijoms.
• Nuodugnios restruktūrizavimo ir TĮN politikos analizės pratęsimas.
• Patikrinimų vietoje pratęsimas, dėmesį sutelkiant į pakopinį vertinimą kartu pagal 9-ąjį TFAS ir atidėjinių, susijusių su MVĮ, mažmeniniais portfeliais ir KNT, sudarymo tvarką, įskaitant įkaito vertinimus.
• Vidaus modelių tikrinimo pratęsimas ir JPG tolesni veiksmai siekiant įvertinti vidaus reitingais pagrįstų modelių pokyčius, susijusius su naujais teisės aktų reikalavimais, ir tai, kokių taisomųjų veiksmų imamasi pagal vidaus modelių tikslinės peržiūros išvadas.
• Tolesni veiksmai dėl 2022 m. atliktos sandorio šalies rizikos valdymo tikslinės peržiūros.
• Tam tikrų sandorio šalies rizikos valdymo aspektų tiksliniai patikrinimai vietoje.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: turto ir įsipareigojimų valdymo sistemų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų užtikrinti patikimą prudencinį turto ir įsipareigojimų valdymą, taip pat būti parengę strategijas, kuriose būtų numatyta griežta jų valdymo organų vykdytina priežiūra ir tinkama rizikos, kylančios dėl dabartinės pinigų politikos ir sparčiai kintančios ekonominės aplinkos, nustatymo tvarka. Visų pirma, bankai turėtų parengti pagrįstus ir patikimus finansavimo planus, pagal kuriuos būtų siekiama diversifikuoti finansavimo struktūras, o tam, kad būtų pajėgūs atlaikyti trumpalaikius likvidumo sukrėtimus, taip pat turėtų parengti veiksmingus nenumatytų atvejų planus. Bankai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą savo palūkanų normų rizikos pozicijų valdymą, atsižvelgdami į prudencines prielaidas dėl klientų elgesio, ir parengti atitinkamas jų rizikos profilį atitinkančias rizikos mažinimo strategijas.

Palūkanų normų aplinka, kurioje veikia bankai, per pastaruosius dvejus metus iš esmės pasikeitė. Nors didesnės palūkanų normos iš esmės palaiko prižiūrimų įstaigų pelningumą, dėl jų taip pat gali padidėti finansavimo išlaidos ir kilti su bankų likvidumu ir apskritai su jų turto ir įsipareigojimų valdymu, strategijomis ir sistemomis susijusių problemų.

Dabartinės palūkanų normų dinamikos paskatintas finansų rinkų kintamumas ir kainų korekcijos fiksuotųjų pajamų rinkose padidino nerealizuotųjų nuostolių kaupimosi bankų amortizuotos savikainos portfeliuose riziką. Nors, kaip parodė kovo mėn. keliuose JAV vidutinio dydžio bankuose kilusi sumaištis, padariniai gali būti sunkūs, tokių veiksnių, kurie privedė prie tokios padėties, Europos bankų priežiūros sistemoje dalyvaujančiuose bankuose kol kas nepastebėta. Iš tiesų, remiantis 2023 m. liepos mėn. paskelbtais duomenimis^[8], bendra tokių nerealizuotųjų nuostolių suma 2023 m. vasario mėn. buvo palyginti nedidelė – 73 mlrd. EUR, o 2022 m. pabaigoje JAV bankuose ji buvo 620 mlrd. JAV dolerių^[9]. Priežiūros institucijos tikrina bankų vertinimo rezultatus ir tai, kaip valdoma palūkanų normų bei kredito maržos rizika, jau nuo 2021 m. antrojo pusmečio, kai pasirodė pirmieji infliacinio spaudimo požymiai. 2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba įtraukė šias rizikas į savo priežiūros prioritetus ir atliko specialią tikslinę peržiūrą, siekdama iniciatyviai įvertinti bankų pasirengimą galimiems palūkanų normų šuoliams. Tuo metu buvo padarytos išvados, kad bankams reikia dažniau perkalibruoti savo turto ir įsipareigojimų valdymo modelius, kad būtų atsižvelgta į klientų elgsenos pokyčius, kuriuos skatina naujas palūkanų normų režimas, ir į kai kurių apsidraudimo strategijų trūkumus.

Kalbant apie likvidumą ir finansavimą, reikėtų pažymėti, kad prižiūrimos įstaigos apskritai kol kas buvo labai atsparios finansinės aplinkos pokyčiams. Nors dėl centrinio banko rezervų mažėjimo ir silpnos pinigų dinamikos bankų likvidumo atsargos sumažėjo, jų vidutinis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis ir grynasis pastovaus finansavimo rodiklis vis dar gerokai viršija teisės aktuose nustatytą minimalų dydį. Be to, prižiūrimose įstaigose nematyti finansavimo koncentracijos, panašios į tą, kuri buvo susidariusi šių metų pradžioje žlugusiuose JAV vidutinio dydžio bankuose, nes pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai visų pirma kyla iš indėlių. Indėlius daugiausia kaupia mažmeniniai klientai ir didžioji jų dalis yra apsaugoti indėlių draudimu. Siekiant užtikrinti sklandų laipsnišką tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) programų nutraukimą ir įvertinti bankų pasirengimą tam, 2023 m. buvo atlikta tikslinė peržiūra, kurioje daugiausiai dėmesio buvo skiriama bankų pasitraukimo iš TITRO strategijoms. Atsižvelgiant į tai, kai kurių bankų buvo paprašyta dar labiau diversifikuoti savo finansavimo šaltinius. Atliekant tikslinę peržiūrą taip pat vertinamas bankų finansavimo planų patikimumas ir pagrįstumas, o į šių vertinimų rezultatus bus atsižvelgta rengiant 2024 m. SREP išvadas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ateityje nenustos primygtinai tvirtinti, kad bankai turi būti parengę patikimą turto ir įsipareigojimų valdymo tvarką. Vykdant tikslinę veiklą bus peržiūrimas bankų turto ir įsipareigojimų valdymas bei strategijos ir vertinamas prielaidų, kuriomis grindžiami kai kurie jų elgsenos modeliai, tinkamumas. Priežiūros institucijos taip pat vertins bankų atsparumą trumpalaikiams likvidumo sukrėtimams ir jų nenumatytų likvidumo atvejų planų patikimumą bei pagrįstumą. Be to, priežiūros institucijos tęs ankstesniais metais pradėtą darbą ir toliau tikrins, kaip bankai valdo IRRBB, taip pat vertins jų finansavimo planų pagrįstumą ir patikimumą.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Finansavimo planų pagrįstumo ir patikimumo, nenumatytų atvejų planų ir įkaitų optimizavimo pajėgumų, taip pat turto ir įsipareigojimų valdymo ir strategijų tikslinės peržiūros.
• Tiksliniai patikrinimai vietoje siekiant įvertinti finansavimo ir gaivinimo planų patikimumą ir tinkamumą.
• Tolesni veiksmai, susiję su palūkanų normų ir kredito maržos rizikos tikslinės peržiūros išvadomis, į šią peržiūrą įtraukiant daugiau įstaigų.
• IRRBB patikrinimų vietoje kampanija, pirmiausia turto ir įsipareigojimų valdymo tvarkos bei strategijų, IRRBB vertinti naudojamų elgesio modelių ir apsidraudimo strategijos patikrinimai.

2 prioritetas. Sparčiau ir veiksmingai šalinti vidaus valdymo ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo trūkumus.

Iš 2023 m. SREP rezultatų vis dar aiškiai matyti, kad kai kurių bankų pažanga šalinant vidaus valdymo trūkumus yra nepakankama. Ypač srityse, susijusiose su bankų valdymo organų veikimu ir jų vykdomu strateginiu valdymu, taip pat srityse, susijusiose su rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo pajėgumais. Kai kurių JAV ir Šveicarijos bankų žlugimas šių metų pradžioje taip pat dar kartą parodė tvirto valdymo ir patikimų rizikos kontrolės priemonių svarbą. Tą patį galima pasakyti apie nuolat didėjančią klimato ir aplinkos riziką, kurios neigiamas poveikis jau jaučiamas visame pasaulyje. Bankų bus prašoma dėti daugiau pastangų ir savo verslo strategijose bei rizikos valdymo sistemose reikiamai atsižvelgti į atitinkamos rizikos aspektus, kad tam skirti priežiūros lūkesčiai iki 2024 m. pabaigos būtų visiškai įgyvendinti. Kad šis tikslas būtų pasiektas, o bankai turėtų daugiau paskatų veiksmingai šalinti nustatytus trūkumus, ypač tais atvejais, kai yra nustatytos aiškios priežiūros lūkesčių įvykdymo priemonės ir terminai, ECB Bankų priežiūros tarnyba yra pasirengusi pasinaudoti savo turimomis priemonėmis (įskaitant, jei reikia, taikyti papildomus kapitalo reikalavimus, vykdymo užtikrinimo priemones, sankcijas ir kompetencijos bei tinkamumo vertinimų peržiūras).

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: valdymo organų veikimo ir strateginio valdymo pajėgumų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų veiksmingai šalinti reikšmingus savo valdymo organų veikimo, priežiūros ir sudėties trūkumus, parengdami ir greitai įgyvendindami pagrįstus ir priežiūros lūkesčius atitinkančius taisomųjų veiksmų planus.

Griežta vidaus valdymo tvarka ir veiksmingas strateginis valdymas padeda užtikrinti bankų verslo modelių atsparumą ir tvarumą. Atsižvelgiant į dabartinį makrofinansinių perspektyvų neapibrėžtumą ir vis dar vykstančius palūkanų normų aplinkos pokyčius, prasidėjusius po kelerius metus trukusių skatinamųjų finansavimo sąlygų, bankams reikalingas veiksmingas strateginis valdymas, taip pat jiems reikia koreguoti savo praktiką, kad atitinkama rizika būtų tinkamai įvertinama, kontroliuojama ir valdoma. JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose kovo mėn. kilusi sumaištis aiškiai parodė, kokį svarbų vaidmenį atlieka bankų valdybos ir vadovybė, nes būtent jiems tenka galutinė atsakomybė už tai, kad būtų užtikrinta tinkama vidaus valdymo tvarka ir veiksmingi rizikos valdymo procesai. Ji taip pat atskleidė, kokių liūdnų pasekmių gali kilti, jei bankams to trūksta. Reikalingas ir veiksmingas strateginis valdymas tam, kad bankų verslo modeliai būtų tikslinami atsižvelgiant į kintančias tendencijas, pavyzdžiui, skaitmenizaciją ir spartėjančią žaliąją pertvarką.

Jau kelerius metus vienas iš pagrindinių ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetų yra šalinti valdymo organų trūkumus. Nors kai kuriose srityse padėtis pagerinta, bankų valdybų sudėties, kolektyvinio tinkamumo ir priežiūros srityse reikalinga didesnė pažanga. 2022 m. taikant tiesioginės priežiūros priemones bankai pagerino savo įvairovės politiką, tad dabar ji apima ne tik lyties, bet ir išsilavinimo, patirties, geografinės kilmės ir amžiaus kriterijus. Šiuo metu beveik visos prižiūrimos įstaigos yra užsibrėžusios tikslus sumažinti lyčių disbalansą savo valdymo organuose. Tačiau pažanga siekiant šių tikslų vis dar nepakankama^[10]. Bankai taip pat turi toliau gerinti savo valdybų kolektyvinį tinkamumą ir jų gebėjimus kritiškai analizuoti. Pastarasis aspektas susijęs su valdybos sudėties trūkumais (pvz., nepakankamu oficialių nepriklausomų direktorių skaičiumi ir žinių konkrečiose srityse, pavyzdžiui, IT, trūkumu) ir veikimo trūkumais (pvz., nepakankamai laiko skiriama diskusijoms, susirūpinimą kelia valdymo organų narių skyrimo procesai). Kaip matyti iš 2023 m. tikslinės valdymo organų peržiūros^[11], toliau turi būti tobulinama ir valdybos komitetų vykdomos priežiūros funkcija.

ECB Bankų priežiūros tarnyba, atlikdama tikslines peržiūras ir patikrinimus vietoje, tęs dialogą su bankais, kad šie ilgalaikiai trūkumai būtų pašalinti. Be to, priežiūros institucijos atnaujins ir paskelbs priežiūros lūkesčius dėl vidaus valdymo ir rizikos valdymo.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Bankų valdymo organų veiksmingumo tikslinė peržiūra ir tiksliniai patikrinimai vietoje.
• Priežiūros lūkesčių ir informacijos apie geriausios praktikos pavyzdžius bankų vidaus valdymo ir rizikos kultūros srityse atnaujinimas ir paskelbimas^[12].

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų veiksmingai šalinti ilgalaikius trūkumus, taip pat taikyti tinkamas ir efektyvias rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo sistemas, kad valdymo organai galėtų veiksmingai vykdyti strateginį valdymą ir patenkintų priežiūros institucijų lūkesčius, taip pat ir krizės metu.

Savalaikių ir tikslių rizikos duomenų kaupimas ir ataskaitų teikimas yra itin svarbūs tam, kad bankai galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir kad jų strateginis valdymas būtų veiksmingas, ypač dabartinėmis aplinkybėmis. Tai taip pat labai svarbu rizikos, finansinių ir priežiūros atskaitų teikimui. Visų iki šiol atliktų priežiūrinių vertinimų, įskaitant 2023 m. SREP ir šiuo metu vykdomą patikrinimų vietoje kampaniją, rezultatai rodo, kad padaryta nepakankama pažanga mažinant spragas, susijusias su priežiūros lūkesčiais ir Bazelio bankų priežiūros komiteto efektyvaus rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo principų laikymusi. Pagrindiniai trūkumai susiję su nepakankamu valdymo organų dėmesiu ir priežiūra, duomenų architektūros trūkumais ir fragmentiška bei nesuderinta IT aplinka, prastu duomenų kaupimo pajėgumu ir neveiksmingomis valdymo sistemomis. Labai svarbu, kad valdymo organai nustatytų griežtus prioritetus, nes rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumams pašalinti dažnai prireikia nemažų išteklių.

Kaip jau buvo paskelbta kartu su praėjusių metų priežiūros prioritetais, ECB Bankų priežiūros tarnyba stiprina savo pastangas užtikrinti didelę prižiūrimų įstaigų pažangą šalinant ilgalaikius rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumus. Nuo 2024 m. bus vis dažniau taikomas struktūruotas problemų sprendimo mechanizmas, įskaitant galimybę imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti sankcijas^[13]. Veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo vadove priežiūros lūkesčiai išdėstyti dar tiksliau ir konkrečiau. Viešos konsultacijos^[14] dėl šio vadovo vyko 2023 m. liepos–spalio mėn., o jį paskelbti planuojama 2024 m. Priežiūros institucijos taip pat vykdys tikslines peržiūras bei patikrinimus vietoje, o nustačiusios nuolatinių trūkumų, ves dialogą su bankais. Be to, 2023 m. pradžioje rengta bandomoji Valdymo ataskaita dėl duomenų valdymo ir duomenų kokybės^[15] turės būti rengiama ir toliau – bankai pildys kasmet rengiamą klausimyną. Šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti tinkamą bankų valdymo organų atskaitomybę vidaus, finansinių ir priežiūros ataskaitų teikimo srityse.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Priežiūros lūkesčių, susijusių su rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo principų įgyvendinimu, patikslinimas ir Vadovo dėl veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo paskelbimas.
• Rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo praktikos tikslinės peržiūros.
• Rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo praktikos patikrinimų vietoje kampanija (pratęsta nuo 2023 m.).
• Valdymo ataskaitos dėl duomenų valdymo ir duomenų kokybės (metinio klausimyno), kuria siekiama užtikrinti tinkamą bankų valdymo organų atskaitomybę vidaus, finansinių ir priežiūros ataskaitų teikimo srityse, paskelbimas.

Prioritetinės pažeidžiamumo sritis: reikšminga su klimato kaita susijusi fizinė ir pertvarkos rizika

Strateginis tikslas. Bankai turėtų tinkamai įtraukti klimato ir aplinkos riziką į savo verslo strategiją bei į savo vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemas, kad sumažintų tokią riziką ir atskleistų apie ją informaciją ir tokiu būdu suderintų savo taikomą praktiką su dabartiniais reguliavimo reikalavimais ir priežiūros lūkesčiais.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje išmetama vis daugiau^[16]. Tai skatina tolesnį pasaulio klimato atšilimą ir kartu didina įvairias dėl to pasireiškiančias grėsmes – Europoje ir kituose pasaulio regionuose dėl to jau ne kartą kilo rekordinės karščio bangos, gaisrai ir potvyniai. Vykdoma politika nepakankamai padeda siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytų pasaulio klimato atšilimo srities tikslų^[17]. Prognozuojama, kad delsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų, fizinė ir pertvarkos rizika didės toliau, o bankai gali patirti didesnių su tuo susijusių nuostolių, dėl to kyla rizika, kad bus patirta didesnė žala, bus naudojama daug anglies dioksido išskirianti nuo iškastinio kuro priklausanti infrastruktūra, nebus išnaudojamas turtas ir didės išlaidos^[18]. Dėl geopolitinės įtampos, taip pat dėl to, kad klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti reikalingos vis didesnės pradinės investicijos ir esminiai pokyčiai, ir esant griežtoms finansavimo sąlygoms pertvarkos rizika tikriausiai didės dar labiau.

2023 m. SREP rezultatai atskleidė, kad vieni bankai šiek tiek patobulino savo strategijas klimato ir aplinkos rizikos požiūriais, tačiau iš šių rezultatų matyti ir tai, kad kiti bankai šiuos trūkumus dar turi kuo skubiau pašalinti. Atliekant SREP kokybinius vertinimus daugiausiai dėmesio buvo skiriama bankų strateginio ir operacinio planavimo trūkumams bei valdymo organų žinioms aplinkos, socialinėmis ir valdymo (ASV) temomis. Palyginti su praėjusių metų SREP vertinimais, matyti, kad klimato ir aplinkos rizika daro poveikį vis didesnio skaičiaus bankų 2 ramsčio reikalavimų lygiui^[19].

Siekdama veiksmingai šalinti per ECB 2022 m. atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[20] ir teminę peržiūrą^[21] nustatytus trūkumus, ECB Bankų priežiūros tarnyba konkretiems bankams nustatė terminus, iki kurių jie iki 2024 m. pabaigos turi visapusiškai suderinti savo praktiką su 2020 m. ECB vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos išdėstytais priežiūros lūkesčiais. 2023 m. kovo mėn. pasiektas vienas iš tarpinių šio proceso etapų, nes būtent iki šio mėnesio bankai turėjo tinkamai suskirstyti klimato ir aplinkos riziką į kategorijas ir išsamiai įvertinti su tomis rizikomis susijusį poveikį savo veiklai. Kai kuriuose bankuose šioje srityje vis dar yra didelių trūkumų, tad priežiūros institucijos vedė su jais dialogą remdamosi veiklos dokumentais, SREP kokybiniais reikalavimais ir Priežiūros valdybos ad hoc sprendimais. Iki 2023 m. pabaigos bankai turėtų įtraukti klimato ir aplinkos rizikų vertinimą į savo vidaus valdymo tvarką, strategiją ir rizikos valdymą, o galiausiai iki 2024 m. pabaigos patenkinti visus likusius 2020 m. išdėstytus priežiūros lūkesčius, įskaitant visišką šių rizikų integravimą į vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (ICAAP) ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis siekdama užtikrinti, kad bankai įvykdytų tuos lūkesčius, o jei prireiktų, be kitų dalykų, imsis priežiūros priemonių problemoms spręsti, pavyzdžiui, skirs periodines baudas arba tam tikriems bankams nustatys papildomus kapitalo reikalavimus^[22].

Be to, priežiūros institucijos toliau peržiūrės ir vertins bankų informacijos atskleidimo praktikos tinkamumą. Kaip matyti iš trečiojo vertinimo, kokią pažangą Europos bankai padarė informacijos apie klimato ir aplinkos riziką atskleidimo srityje, bankai padarė tam tikrą pažangą, tačiau atskleidžiamos informacijos kokybė tebėra prasta. Per ateinančius metus daug dėmesio bus skiriama ir kitoms su klimatu ir aplinka susijusioms rizikoms: reputacijos rizikai ir teisminių ginčų rizikai, kylančioms dėl pertvarkos tikslų paskelbimo ir (arba) įsipareigojimų dėl nulinio ŠESD balanso. Priežiūros institucijos taip pat tęs savo parengiamąjį darbą kurdamos sistemą, pagal kurią būtų vertinama, kaip bankai planuoja savo pertvarką ir yra pasirengę vykdyti su ASV susijusius įpareigojimus, nustatytus Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD VI). Galiausiai reikėtų pažymėti, kad su klimato kaita susijusi rizika ir toliau bus vertinama atliekant konkrečios rizikos patikrinimus vietoje, o 2024 m. planuojama pradėti vykdyti tikslinius atskirus klimato ir aplinkos rizikos patikrinimus.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tiksliniai tolesni veiksmai, susiję su trūkumais, nustatytais atliekant 2022 m. su klimatu susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir teminę peržiūrą, kad atitinkami priežiūros lūkesčiai būtų visapusiškai išpildyti iki 2024 m. pabaigos.
• Peržiūra, kaip bankai laikosi ataskaitų teikimo techninių įgyvendinimo standartų ir 3-jo ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su klimato ir aplinkos rizika, ir kaip prie jų prisitaiko, taip pat bankų praktikos palyginimas su priežiūros lūkesčiais.
• Išsamūs tyrimai, kaip bankai geba tvarkytis su rizika reputacijai ir teisminių ginčų rizika, kylančia dėl su klimato kaita ir aplinka susijusių įsipareigojimų.
• Tiksliniai su klimatu susijusių aspektų patikrinimai vietoje, atliekami atskirai arba kartu su atskirų rizikos rūšių (pvz., kredito, operacinės ir verslo modelių) planinėmis peržiūromis.

3 prioritetas. Toliau vykdyti skaitmeninę pertvarką ir kurti patikimas operacinio atsparumo sistemas.

Dauguma prižiūrimų įstaigų, siekdamos atremti vis didėjančius konkurencijos iššūkius, toliau skaitmenina savo operacijas ir paslaugas, tačiau tam, kad sumažintų galimas rizikas, jos taip pat turi stiprinti, o prireikus koreguoti savo operacinio atsparumo sistemas. Operacinis atsparumas turėtų prisidėti prie bankų verslo modelių tvarumo vidutiniu laikotarpiu ir įgalinti bankus, be kitų dalykų, išnaudoti novatoriškų technologijų teikiamas galimybes. Tačiau kai kurie bankai vėluoja įgyvendinti savo šios srities tikslus. Prižiūrimos įstaigos taip pat turi mažinti savo pažeidžiamumą, kylantį dėl didėjančios operacinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų, ir gerinti savo IT saugumo ir kibernetinės rizikos valdymą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinėje geopolitinėje aplinkoje didėjančias kibernetines grėsmes.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: skaitmeninės pertvarkos strategijų trūkumai

Strateginis tikslas. Bankai turėtų parengti ir įgyvendinti patikimus skaitmeninės pertvarkos planus, taikydami tinkamas priemones (pvz., verslo strategiją ir rizikos valdymą), kad sustiprintų savo verslo modelių tvarumą ir sumažintų su novatoriškų technologijų naudojimu susijusią riziką.

Pastaruoju metu prižiūrimos įstaigos nurodė uždirbusios rekordinio dydžio pelnus – daugiausia dėl didesnių grynųjų palūkanų normų maržų. Tačiau jų verslo modeliuose vis dar yra struktūrinių trūkumų. Bankų išlaidų ir pajamų santykis yra vis dar didelis ir nelankstus, o įgyvendinti išlaidų ribojimo priemones dabartinio didelio infliacinio spaudimo aplinkybėmis gali būti sudėtinga. Šiuo atžvilgiu prižiūrimos įstaigos turėtų gebėti valdyti numatomą veiklos išlaidų padidėjimą nesukeldamos grėsmės labai reikalingoms investicijoms į skaitmeninę pertvarką. Tikimasi, kad skaitmeninimas sustiprins bankų konkurencines pozicijas ir padidins jų atsparumą konkurencijai, kylančiai iš ne bankų sektoriaus.

2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, remdamasi iš viso BPM surinktais duomenimis apie skaitmeninę pertvarką ir finansinių technologijų naudojimą, atliko horizontalųjį vertinimą ir lyginamąją analizę. Šios analizės rezultatai (jie buvo pateikti ir bankams) padėjo įvertinti įvairias su skaitmenine pertvarka susijusias rizikas, įskaitant strateginę ir vykdymo rizikas, kibernetinę riziką, priklausomybės nuo trečiųjų šalių riziką ir pinigų plovimo bei sukčiavimo rizikas. Patikrinimų vietoje, papildžiusių horizontalųjį vertinimą, rezultatai sukėlė susirūpinimą dėl strateginio valdymo ir vykdymo veiksmingumo, taip pat akcentavo, kaip svarbu kelti darbuotojų ir valdymo organų kvalifikaciją. Nustatyta ir biudžeto sudarymo bei finansų planavimo trūkumų, nes bankams sunkiai sekasi stebėti savo skaitmeninės pertvarkos iniciatyvų finansinį poveikį. Šios veiklos rezultatais buvo remtasi per 2023 m. SREP ciklą atliekant bankų verslo modelių priežiūrinį vertinimą. Ateityje ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau daug dėmesio skirs skaitmeninei pertvarkai, tikslines peržiūras derindama su patikrinimais vietoje. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbs priežiūros lūkesčius dėl bankų skaitmeninės pertvarkos^[23]. Patikslinti lūkesčiai padės patobulinti priežiūrinio vertinimo metodiką.

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Tikslinės peržiūros, daugiausiai dėmesio skiriant bankų skaitmeninės pertvarkos poveikiui jų verslo modeliui ir (arba) strategijai, vidaus valdymui ir rizikos nustatymui ir (arba) valdymui, ir jas papildantys JPG tolesni veiksmai dėl bankų, kuriuose nustatyta reikšmingų trūkumų.
• Tiksliniai patikrinimai vietoje, susiję su skaitmenine pertvarka, apimantys bankų skaitmeninės pertvarkos strategijų verslo modelio aspektus ir IT aspektus.
• Priežiūros lūkesčių paskelbimas ir dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais skaitmeninės pertvarkos strategijų srityje.

Prioritetinė pažeidžiamumo sritis: operacinio atsparumo sistemų trūkumai – IT užsakomųjų paslaugų ir IT saugumo / kibernetinė rizika

Strateginis tikslas. Bankai turėtų turėti patikimas užsakomųjų paslaugų pirkimo rizikos valdymo sistemas bei IT saugumo ir kibernetinio atsparumo sistemas, kad galėtų iniciatyviai kovoti su bet kokia nesumažinta rizika, dėl kurios galėtų būti iš esmės sutrikdyta ypatingos svarbos veikla ar paslaugos, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi atitinkamų reguliavimo reikalavimų ir priežiūros lūkesčių.

Kibernetinė rizika ir duomenų saugumas tebėra pagrindiniai bankų operacinę riziką didinantys veiksniai. 2023 m. pirmąjį pusmetį labai padaugėjo prižiūrimų įstaigų pranešimų apie kibernetinius incidentus ECB Bankų priežiūros tarnybai, o tai rodo, kad bankų sektoriuje kibernetinių grėsmių reikšmingai daugėja. Jas, be kitų dalykų, kelia Rusijos karas Ukrainoje ir padidėjusi geopolitinė įtampa. Kova su destruktyviais išpuoliais jau sudaro didelę valstybės subjektų veiklos dalį, o atsižvelgiant į finansų įstaigų vaidmenį ypatingos svarbos infrastruktūros srityje, taikiniu gali tapti ir finansų įstaigos^[24]. Ypač daugėja išpuolių naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą, kibernetiniai nusikaltėliai tampa vis išradingesni, o bankams vis dažniau tenka kovoti su tobulėjančiais turto prievartavimo metodais.

Kadangi bankai vis daugiau naudojasi trečiųjų šalių paslaugų teikėjais, dar viena svarbi pažeidžiamumo sritis yra IT užsakomųjų paslaugų pirkimo procedūrų trūkumai. Tiekimo grandinės vis ilgėja ir tampa vis sudėtingesnės, todėl tam, kad bankai galėtų iniciatyviai šalinti galimą koncentracijos riziką, jie turi geriau suprasti ir kontroliuoti savo santykius su tiekėjais ir jų (tarpusavio) priklausomybę. Todėl patikimas turto ir pardavėjų valdymas bankams yra itin svarbus tam, kad didėjant konkurencijai bankai gebėtų patenkinti klientų poreikius, padidinti savo veiksmingumą ir kartu užtikrinti tinkamą užsakomųjų paslaugų pirkimo procedūrų rizikos ir rizikos, susijusios su taikomais debesijos sprendimais, valdymą. 2023 m. SREP rezultatai taip pat patvirtino, kad bankuose vis dar esama didelių trūkumų, susijusių su IT užsakomųjų paslaugų pirkimu ir IT saugumo ir (arba) kibernetinės rizikos valdymu, o operacinė rizika tebėra prasčiausiai SREP balais vertinamas elementas^[25].

Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba sudarė metinį prižiūrimų įstaigų užsakomųjų paslaugų registrų sąrašą. Iki šiol atliktos analizės atskleidė įvairių pažeidžiamumo sričių, įskaitant didelę priklausomybę nuo kai kurių ne Europos išorės paslaugų teikėjų ir reikšmingą sutarčių dėl užsakomųjų paslaugų skaičių. Tinkamas trečiųjų šalių rizikos, įskaitant užsakomųjų debesijos paslaugų pirkimą, valdymas tebėra svarbus priežiūros darbotvarkės punktas, tad tęsiant vykdomą veiklą ši sritis bus vertinama ir toliau.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ne tik atliks horizontalųjį bankų užsakomųjų paslaugų pirkimo procedūrų vertinimą ir analizuos koncentracijos riziką, bet ir toliau vykdys užsakomųjų paslaugų pirkimo procedūrų ir kibernetinio atsparumo tikslines peržiūras, siekdama geriau suprasti rizikos pobūdį, mastą ir bankų šioje srityje taikomas rizikos mažinimo priemones. Tikslines peržiūras papildys ir patikrinimai vietoje, kurie bus vykdomi siekiant nustatyti ir įvertinti kiekvieno banko trūkumus. Atsižvelgdama į kibernetinių išpuolių daugėjimą ir šio klausimo svarbą dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, ECB Bankų priežiūros tarnyba kitais metais papildomai atliks teminį kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų bankų gebėjimą reaguoti į sėkmingą kibernetinį išpuolį ir atsigauti po jo^[26].

Pagrindinė veikla, numatyta priežiūros prioritetų darbo programoje

• Duomenų rinkimas ir horizontalioji užsakomųjų paslaugų registrų analizė, siekiant nustatyti prižiūrimų įstaigų ir paslaugas teikiančių trečiųjų šalių tarpusavio sąsajas ir galimą rizikos koncentraciją tarp tam tikrų paslaugų teikėjų.
• Tikslinės užsakomųjų paslaugų pirkimo procedūrų ir kibernetinio atsparumo peržiūros.
• Tiksliniai užsakomųjų paslaugų pirkimo ir kibernetinio saugumo valdymo patikrinimai vietoje.
• 2024 m. kibernetinio atsparumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis visos sistemos mastu, daugiausiai dėmesio skiriant tam, kaip bankai reaguoja į kibernetinio saugumo incidentus, ir jų gebėjimui atsigauti po tokių incidentų, laiku suvaldyti jų poveikį ir atkurti paslaugas.