ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

2024-ieji buvo ypatingi metai – minėjome Bendro priežiūros mechanizmo, pradėjusio veikti 2014 m. lapkričio 4 d., dešimtąsias metines. Per šį dešimtmetį Europos bankų priežiūra ne tik patvirtino savo, kaip vieno svarbiausių Europos integracijos veiksnių nuo euro įvedimo, statusą, bet ir viršijo lūkesčius vykdydama pavestas užduotis.

Per šį laikotarpį bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, tapo gerokai atsparesni. Nors Europos ekonomikai teko COVID‑19 pandemijos ir po jos sekusios energetikos krizės išbandymai, prižiūrimi subjektai išlaikė didelį pelningumą, kapitalo pakankamumą ir likvidumą.

Iki 2024 m. trečiojo ketvirčio bendras 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis stabiliai sudarė 15,7 % ir 158,5 %. Šis finansinis atsparumas leido bankams veiksmingai remti visą ekonomiką ir padėti sklandžiai perduoti ECB palūkanų normų politiką.

2024 m., gerokai įsibėgėjus dezinfliacijos procesui, įvyko esminis pinigų politikos pokytis – ECB sumažino palūkanų normas, nes prasidėjo mūsų politikos švelninimo etapas. Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, bankai veiksmingai koregavo savo skolinimo sąlygas. Tačiau tais metais taip pat nuolat kildavo iššūkių dėl nestabilios išorės aplinkos, ji tokia turėtų išlikti ir toliau. Pasaulinei geopolitinei aplinkai būdingas nestabilumas, įskaitant nepateisinamą Rusijos karą prieš Ukrainą, konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiančią įtampą tarptautinėje prekyboje. Šie veiksniai lemia, kad ir toliau tikrinamas bankų atsparumas, todėl būtina vykdyti budrią priežiūrinę stebėseną, kad būtų sustiprinta apsauga nuo makrofinansinių grėsmių ir geopolitinių sukrėtimų.

Bankai taip pat turi ir toliau gebėti prisitaikyti prie pokyčius lemiančių struktūrinių iššūkių. Klimato kaita ir skaitmeninimas keičia bankininkystės aplinką. Pasaulyje kylant temperatūrai, vis dažniau susiduriama su klimato kaitos sukeltomis nelaimėmis, pavyzdžiui, miškų gaisrais ir potvyniais. Bankų gebėjimas valdyti ir mažinti su klimatu bei aplinka susijusią riziką ir toliau bus svarbus priežiūros darbotvarkės klausimas.

Kartu technologijų pažanga sparčiai keičia ekonomikos sektorius, įskaitant bankų sektorių. Skaitmeninė transformacija tapo būtina, kad bankai išliktų konkurencingi, tačiau kartu turi būti užtikrintas patikimas rizikos valdymas sprendžiant tokius klausimus kaip pernelyg didelis pasikliovimas IT paslaugų teikėjais ir nuolatinė kibernetinių atakų grėsmė. 2025 m. ECB planuoja suintensyvinti priežiūros veiklą šioje srityje, kaip nustatyta Skaitmeninės veiklos atsparumo akte.

Toliau dėsime pastangas siekdami puoselėti patikimą, atsparų ir į ateitį orientuotą bankų sektorių, gebantį tiek įveikti iššūkius, tiek pasinaudoti galimybėmis ir galiausiai prisidėti prie visos ekonomikos.

Priežiūros valdybos pirmininkės Claudia Buch įžanginis žodis

2024 m. galėjome prisiminti dešimtmetį, per kurį padaryta pažanga kuriant gerai prižiūrimą Europos bankų sektorių. Europos bankų priežiūros laimėjimai nebūtų buvę įmanomi be kolegų iš ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijos ir atsidavimo. Norėčiau jiems nuoširdžiai padėkoti už sunkų darbą. Jų pastangos labai padėjo Europos bankų sektorių išlaikyti stabilų ir vientisą.

Šiandien Europos bankų sektorius yra atsparesnis nei prieš dešimtmetį dėl geresnės priežiūros, griežtesnio reguliavimo, geresnio bankų rizikos valdymo ir ryžtingo politikos atsako į tokius sukrėtimus kaip COVID‑19 pandemija ir energetikos krizė. Griežti reguliavimo standartai ir veiksminga priežiūra padeda užtikrinti, kad bankai išliktų patikimi ir stabilūs esant sudėtingai išorės aplinkai. Atsparūs, gerai kapitalizuoti bankai gali geriausiai remti realiąją ekonomiką ir teikti jai finansines paslaugas, taip pat ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais.

Pasikeitus aplinkai, kurioje bankai vykdo veiklą, atsparumas tapo dar svarbesnis. Makroekonominė ir geopolitinė rizikos yra padidėjusios, reikia tinkamai atsižvelgti į su klimatu ir gamta susijusią riziką, skaitmeninė transformacija finansų sektoriuje daro poveikį konkurencinei aplinkai, o struktūriniai pokyčiai realiojoje ekonomikoje gali turėti įtakos turto kokybei. Šiomis aplinkybėmis bankai turi pritaikyti savo rizikos valdymo sistemas ir užtikrinti pasirengimą nepalankiems scenarijams.

Kartu priežiūra turi būti orientuota į riziką, nukreipta į ateitį ir reaguojanti į besikeičiančią aplinką, kaip matyti iš mūsų 2025–2027 m. priežiūros prioritetų.

Pirma, bankai turi būti pakankamai atsparūs galimoms nepalankioms makrofinansinėms grėsmėms ir geopolitiniams sukrėtimams. 2024 m. SREP parodė, kad ECB prižiūrimų svarbių įstaigų kapitalo ir likvidumo pozicijos yra tvirtos. Tai pasakytina ir apie nacionalinių kompetentingų institucijų prižiūrimas mažiau svarbias įstaigas. Kartu dėl galimo turto kokybės suprastėjimo ir galimų ekonomikos sutrikdymų, kuriuos sukelia geopolitiniai konfliktai arba finansinių sankcijų poveikis, bankai turi būti ypač budrūs, turėti pakankamai kapitalo bei patikimas valdymo ir rizikos valdymo sistemas. Taip pat veiklos atsparumas, ypač kibernetinio saugumo srityje, yra ne mažiau svarbus nei finansinis atsparumas.

Antra, bankai turi laiku šalinti nustatytus atsparumo ir rizikos valdymo trūkumus. Tarp jų yra trūkumų, susijusių su valdymu ir su klimatu bei aplinka susijusios rizikos valdymu. Bankams taip pat reikia tinkamų rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumų sistemų, kad jų valdymo organai sparčiai besikeičiančioje aplinkoje galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tęsime šių sričių stebėseną ir prireikus imsimės priežiūros veiksmų.

Trečia, bankai turi strategiškai reaguoti į finansinių paslaugų skaitmeninimą ir valdyti su tuo susijusią riziką. Kadangi bankai vis dažniau taiko pažangias skaitmenines priemones, kad padidintų efektyvumą ir patenkintų klientų lūkesčius, mes ir toliau vertinsime jų skaitmenines strategijas, siekdami užtikrinti, kad rizika būtų sumažinta.

Kaip ir bankai, prie besikeičiančios aplinkos turi prisitaikyti ir priežiūros institucijos. Todėl 2024 m. Priežiūros valdyba nusprendė reformuoti priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP), kad būtų supaprastinti mūsų procesai ir padidintas jų veiksmingumas. Įgyvendinus SREP reformą, priežiūra turėtų tapti veiksmingesnė, efektyvesnė ir labiau orientuota į konkretaus banko riziką, užtikrinant, kad į priežiūros išvadas būtų atsižvelgiama greičiau ir nuosekliau.

Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad mes ir toliau daug dėmesio skirsime prižiūrimų bankų saugumui ir patikimumui bei finansų sistemos stabilumui. Tai leis bankų sektoriui prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio keliamų iššūkių ir teikiamų galimybių.

Be priežiūros veiksmų, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą labai svarbi yra stipri reguliavimo sistema, orientuota į atsparumą. Būtina teisėkūros pažanga, susijusi su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema, kad bankų sąjungos institucijos, visų pirma Bendra pertvarkymo valdyba, galėtų veiksmingiau spręsti bankų veiklos sutrikimo atvejus ir apsaugoti indėlininkus. Bankų sąjungos kūrimo užbaigimas ir tolesni veiksmai kuriant kapitalo rinkų sąjungą tebėra pagrindiniai prioritetai siekiant sustiprinti Europos finansų sistemos atsparumą ir integraciją.

Glaudus dialogas su pilietine visuomene yra labai svarbus siekiant užtikrinti paramą stipriai ir veiksmingai priežiūrai. Esame ir toliau įsipareigoję užtikrinti aukštą skaidrumo ir atskaitomybės Europos politikos formuotojams lygį, todėl daugiau bendraujame su pilietinės visuomenės organizacijomis. Glaudžiau bendradarbiaujame su tarptautinėmis institucijomis, nes tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius. Toliau bendradarbiausime su visais suinteresuotaisiais subjektais, siekdami skatinti atsparią ir veiksmingą finansų sistemą, galinčią prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo visoje euro zonoje.

1 Bankų priežiūra 2024 m.

1.1 Bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, finansinis atsparumas 2024 m.

Bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, turi tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas. Svarbių įstaigų (SĮ) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo (CET1) pereinamojo laikotarpio koeficientas 2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo 15,7 %, palyginti su 15,6 % 2023 m. trečiąjį ketvirtį^[1], o mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) kapitalo rodiklis siekė 18,4 %. SĮ rodiklis sudarė 5,8 %, o MSĮ pagerėjo iki 9,8 % (+0,45 procentinio punkto), palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu.

2024 m. bendras SĮ padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 158,5 %, o MSĮ rodiklis siekė 216,8 %. Bendras SĮ grynojo pastovaus finansavimo rodiklis buvo 126,9 %, o MSĮ rodiklis sudarė 133,7 %.

Bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, pelningumas tebėra didesnis nei buvo mažų palūkanų normų laikotarpiu iki 2022 m. vidurio. 2024 m. grynosios palūkanų pajamos nepakito, o pajamos iš mokesčių padidėjo. Finansavimo sąnaudų nepalankūs veiksniai sumažėjo, o tam įtakos turėjo mažesnės palūkanų normos. 2024 m. birželio mėn. sumažinus pinigų politikos palūkanų normą, indėlių palūkanų normų augimas sustojo. Apskritai palūkanų normų sąnaudos tebebuvo didelės, nes suėjus terminui įsipareigojimai buvo perkainoti didesnėmis kainomis.

2024 m. SĮ bendra metinė nuosavo kapitalo grąža nuo metų pradžios sudarė 10,2 %, palyginti su 10,0 % tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., ir iš esmės atspindėjo palūkanų normų pokyčius, kurie sulėtėjo dėl šiek tiek padidėjusio kapitalo. MSĮ nuosavo kapitalo grąža siekė 8,2 %, palyginti su 8 % tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.

2024 m. turto kokybė iš esmės buvo stabili. Bendras SĮ neveiksnių paskolų rodiklis buvo 1,9 %^[2], o jų apimtis nuolat didėjo ir per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius išaugo 13,9 mlrd. eurų. Bendra SĮ neveiksnių paskolų apimtis 2024 m. pasiekė 360,5 mlrd. eurų.

Tačiau kai kuriuose portfeliuose buvo pastebėta rizikos židinių, kuriuos daugiausia lėmė palūkanų normų pokyčiams jautresni sektoriai, pavyzdžiui, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas. Kalbant apie paskolas MVĮ, augo pradelstų mokėjimų ir įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičius, todėl MVĮ neveiksnių paskolų rodiklis padidėjo iki 4,9 %. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje toliau vyko reikšminga kainų korekcija^[3]. Dėl to, taip pat dėl didesnių palūkanų normų padidėjusio spaudimo skolininkų galimybėms refinansuoti paskolas komercinės paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, kai kuriose šalyse padidėjo neveiksnių paskolų apimtis. Bankai ėmė didinti atidėjinius įmonių paskoloms, o 2024 m. rizikos kaina per metus šiek tiek padidėjo – iki 0,5 %, palyginti su 0,4 % 2023 m. Įmonių neveiksnių paskolų padengimo rodiklis 2024 m. pasiekė istoriškai žemą 42,1 % lygį, kurį, be kita ko, lėmė gerai atidėjiniais padengtų susikaupusių neveiksnių paskolų mažinimas.

Neseniai sušvelninti bankų kredito standartai hipotekos paskoloms padėjo didinti paskolų gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui apimtį, kredito rizikos rodikliai buvo stabilūs, o SĮ neveiksnių paskolų rodiklis 2024 m. sudarė 1,6 %.

1.2 2024–2026 m. priežiūros prioritetai

1.2.1 Apžvalga

Per pastaruosius kelerius metus bankų sektoriaus perspektyvas daugiausia lėmė neapibrėžta makrofinansinė aplinka, prastesnės ekonomikos perspektyvos, didesnė ir nuolatinė infliacija, griežtesnės finansavimo sąlygos, taip pat padidėjusi geopolitinė įtampa ir rizika, kad gali atsinaujinti finansinė įtampa. Tokiomis aplinkybėmis prižiūrimų subjektų buvo paprašyta didinti atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams (1 prioritetas), daugiausia dėmesio skiriant kredito rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistemoms, taip pat veiksmingam rizikos didėjimo mažinimui portfeliuose, kurie jautresni šiems sukrėtimams. Priežiūros institucijos vertino bankų turto ir įsipareigojimų valdymo sistemų tinkamumą, siekdamos užtikrinti atsparumą trumpalaikiams likvidumo sukrėtimams. Bankų buvo paprašyta sparčiau ir veiksmingai šalinti vidaus valdymo ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo trūkumus (2 prioritetas), taip pat toliau vykdyti skaitmeninę transformaciją ir kurti patikimas veiklos atsparumo sistemas (3 prioritetas).

1.2.2 1 prioritetas. Didinti atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams

1.2.2.1 Kredito rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistemų trūkumai

2024 m. priežiūros institucijos toliau šalino bankų kredito rizikos valdymo sistemų struktūrinius trūkumus, įskaitant portfelius, kurie labiau pažeidžiami dėl didesnių palūkanų normų ir tebesitęsiančio makroekonominio neapibrėžtumo. Todėl ypač svarbu, kad bankai aktyviai spręstų kylančios kredito rizikos pažeidžiamuose portfeliuose ir įvairiose turto klasėse klausimus. Paskolų suteikimo procesas yra viena pagrindinių banko kredito rizikos valdymo ciklo dalių, nes geros kokybės paskolų teikimas gali padėti išvengti neveiksnių paskolų ateityje. 2024 m. ECB ir toliau skyrė dėmesį neveiksnių paskolų valdymui ir su tuo susijusiai veiklai, užtikrindamas, kad tuo atveju, jeigu neveiksnių paskolų skaičius pradėtų augti, bankai būtų pasirengę aktyviai reaguoti, pasitelkdami tinkamus procesus ir procedūras.

2024 m. vykdyta dokumentinės priežiūros ir patikrinimų vietoje veikla parodė, kad bankai padarė pažangą mažindami riziką, susijusią su pažeidžiamais portfeliais ir turto klasėmis. Tačiau keletas trūkumų liko nepašalinti.

Atliekant tikslines dokumentines peržiūras ir patikrinimus vietoje daugiausia dėmesio buvo skiriama gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto, finansavimo skolintomis lėšomis ir MVĮ portfeliams paskolų suteikimo, rizikos klasifikavimo ir tikėtinų kredito nuostolių modeliavimo praktikos srityse. Jungtinės priežiūros grupės (JPG) taip pat nuodugniai gilinosi į jų bankams būdingas temas ir riziką, pavyzdžiui, restruktūrizavimo ir mažos apmokėjimo tikimybės klasifikavimo.

Didžiausias dėmesys ir toliau buvo skiriamas besiformuojančiai rizikai valdyti, ypač pažeidžiamų portfelių – komercinio nekilnojamojo turto ir finansavimo skolintomis lėšomis. Tęsiant komercinės paskirties nekilnojamojo turto patikrinimus vietoje nustatyta nemažai problemų, susijusių su tuo, kaip bankai užsako arba atlieka vertinimą^[4]. Siekiant papildyti dokumentinę priežiūrą, buvo atlikta išsami finansavimo skolintomis lėšomis portfelio peržiūra, atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje pastebimas didelis augimas ir su juo susijusi rizika^[5].

Vykdant patikrinimus vietoje ir dokumentinę priežiūrą, toliau buvo nustatomos problemos, susijusios su restruktūrizavimo ir mažos apmokėjimo tikimybės pozicijų nustatymu. Teisingas rizikos nustatymas ir klasifikavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ji būtų veiksmingai valdoma ir kad būtų sukauptas pakankamas kapitalas ir atidėjiniai. 2024 m. bankai buvo informuoti apie įvairias priežiūros priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad trūkumai būtų ištaisyti laiku.

Atlikęs priežiūrinį darbą, susijusį su 9‑ojo TFAS atidėjinių sudarymo praktika, konkrečiai – modelių korekcijomis, ECB paskelbė geriausios praktikos, kaip į atidėjinius neveiksnioms paskoloms įtraukti naujovišką riziką, pavyzdžių rinkinį^[6].

Buvo toliau taisomi trūkumai, nustatyti išvadose dėl sandorio šalies kredito rizikos. Be to, 2024 m. ECB, bendradarbiaudamas su Federalinio rezervo valdyba ir Anglijos banku, atliko bendrą kai kurių pasaulio finansų rinkose veikiančių bankų sandorio šalies kredito rizikos pozicijų, susijusių su ne bankų finansų įstaigomis, analizę. Ši iniciatyva kartu su privataus kapitalo ir privačių kredito fondų pozicijų peržiūromis išryškino bankų poreikį rinkti tinkamą informaciją iš savo tiesioginių sandorio šalių, kad būtų išvengta pernelyg didelės finansinio sverto ir koncentracijos rizikos.

2024 m. ECB toliau stebėjo ir sprendė atsiskaitymų užsienio valiuta rizikos klausimus, remdamasis aktyviausių šios srities SĮ imtimi. Šiuo tikslu ECB peržiūrėjo, kaip SĮ laikosi atitinkamų standartų ir patikimos praktikos^[7], ypač daug dėmesio skirdamas kapitalo skaičiavimams. Be to, ECB patvirtino Pasaulinio užsienio valiutos komiteto metodiką, pagal kurią atrinktos SĮ teikia statistines ataskaitas.

Bankams buvo pateiktos išsamios išvados dėl visos užbaigtos dokumentinės priežiūros ir patikrinimų vietoje veiklos. Kai tinkama, jos buvo įtrauktos į 2024 m. SREP rezultatus, o susijusios priežiūros priemonės buvo aptartos su prižiūrimais subjektais vykdant reguliarų priežiūrinį dialogą.

1.2.2.2 Turto ir įsipareigojimų valdymo sistemos

Po ne vienų metų, kai didėjant geopolitinei įtampai likvidumas buvo gausus, vis svarbesnis tampa veiksmingas likvidumo ir finansavimo rizikos valdymas. Be to, socialiniai tinklai ir skaitmeninimas kartu su alternatyvių investavimo galimybių patrauklumu gali greitai lemti indėlininkų ir investuotojų reakciją į kainų signalus ir rinkos gandus. Nenumatyti įvykiai, pavyzdžiui, politiniai sukrėtimai ar ekonomikos sutrikdymas, gali lemti staigų perkainojimą rinkose, o tai dar labiau apsunkina bankų padėtį. Neturėdami patikimų rizikos valdymo strategijų, patikimų finansavimo nenumatytais atvejais planų ir apdairaus įkaito valdymo, bankai yra labiau pažeidžiami dėl neigiamų sukrėtimų.

Todėl 2024 m. ECB vykdė įvairią su turto ir įsipareigojimų valdymo sistemomis susijusią dokumentinę priežiūrą. Konkrečiai jis baigė tikslines finansavimo ir veiksmų nenumatytais atvejais planų, įkaito panaudojimo pajėgumų bei turto ir įsipareigojimų valdymo sistemų peržiūras, apėmusias 25 SĮ, kartu su JPG atrinktas pagal jų rizikos rodiklius.

Atlikus tikslines peržiūras padaryta išvada, kad SĮ iš esmės išlaikė geras galimybes gauti tiek mažmeninį, tiek didmeninį finansavimą, jų finansavimo sąnaudos 2024 m. buvo stabilios, o nuo 2025 m. jos turėtų mažėti. Be to, SĮ turėjo operacinių galimybių naudotis centrinio banko likvidumo priemonėmis. Tačiau ne visos SĮ buvo visiškai pasirengusios veikti griežtesnėmis likvidumo sąlygomis.

Be to, didėjanti priklausomybė nuo rinkos finansavimo šaltinių, riboti ir (arba) koncentruoti likvidumo atsvaros pajėgumai, atlaidumas rengiant nepalankius scenarijus kartu su valdymo ir vidaus kontrolės priemonių trūkumais gali pakenkti SĮ finansavimo planų patikimumui ir padidinti vykdymo riziką. Kai kuriais atvejais prielaidos dėl laiko, reikalingo turtui likviduoti, buvo pernelyg optimistinės, o įkaito nustatymą ir valdymą reikėjo tobulinti.

Kartu turto ir įsipareigojimų valdymo ir strategijų peržiūra atskleidė, kad reikia i) dažniau teikti vidaus ataskaitas apie pagrindinius turto ir įsipareigojimų valdymo rodiklius, ii) geriau apibrėžti palūkanų normos rizikos ir likvidumo rizikos vidaus strategijas ir limitus, iii) sustiprinti turto ir įsipareigojimų valdymo elgsenos modelių kalibravimą ir iv) tobulinti apsidraudimo sistemų struktūrą.

Vykdydamas patikrinimus vietoje, 2024 m. ECB papildė savo atliekamą palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos bankinėje knygoje, taip pat likvidumo rizikos vertinimą. Į šį vertinimą buvo įtrauktos 34 SĮ, kurios buvo atrinktos atsižvelgiant tiek į atitinkamus priežiūros prioritetus, tiek į individualų įstaigos rizikos profilį. Patikrinimai vietoje papildė tikslinių peržiūrų rezultatus, nes jų metu buvo nuodugniai vertinami konkretūs bankams būdingi aspektai, be kita ko, i) palūkanų normos rizikos ir likvidumo rizikos vertinimas, stebėsena ir valdymas; ii) finansavimo / veiksmų nenumatytais atvejais planų patikimumas ir likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bei iii) reguliavimo likvidumo rodiklio apskaičiavimo tikslumas.

Galiausiai ECB atliko teminę dienos likvidumo rizikos valdymo šešiuose sudėtinguose sisteminės svarbos bankuose peržiūrą ir, remdamasis šios peržiūros rezultatais, paskelbė patikimo dienos likvidumo rizikos valdymo leidinį^[8]. Šis leidinys papildo galiojančius tarptautinius standartus, jame išsamiai apibūdinami konkretūs veiksmai septyniose dienos likvidumo rizikos srityse^[9] ir juo siekiama suderinti bankų priežiūros praktiką, kartu stiprinant esamą sektoriaus praktiką.

Tikslinių peržiūrų ir patikrinimų vietoje metu nustatyti trūkumai buvo panaudoti rengiant 2024 m. SREP ir vykdant kitą susijusią priežiūros veiklą.

1.2.3 2 prioritetas. Sparčiau ir veiksmingai šalinti vidaus valdymo ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo trūkumus

1.2.3.1 Valdymo organų veikimo ir valdymo pajėgumų trūkumai

Gerai valdomi bankai yra saugios ir patikimos bankų sistemos pagrindas^[10]. Norint to pasiekti, labai svarbu užtikrinti aiškią atskaitomybę, veiksmingą rizikos valdymą ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą. Nors bankai toliau darė pažangą, ECB vis dar pastebi tam tikrų struktūrinių trūkumų, juos reikia šalinti, ypač valdymo organų veikimo ir valdymo gebėjimų, vidaus kontrolės funkcijų veiksmingumo, rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo srityse^[11].

Todėl ECB ir toliau vykdė įvairią priežiūros veiklą, kryptingai siekdamas pažangos šiose srityse, daugiausia dėmesio skirdamas vidaus valdymo ir strateginio vadovavimo gebėjimams stiprinti.

Per 2024 m. ECB baigė tikslines peržiūras tų bankų, kurių valdymo organų sudėtis ir veikimas turi trūkumų. ECB pastebėjo pirmuosius pažangos požymius tarp tų bankų, kurie buvo tikrinami pastaruosius kelerius metus. Bankai jau pradėjo įgyvendinti rekomenduotus pakeitimus, taip parodydami ryžtą tobulinti savo valdymo sistemas. Tačiau, nepaisant šių pažangos požymių, bankai turi tęsti taisomuosius veiksmus, kad visiškai pašalintų nustatytus trūkumus ir savo valdymo organų struktūrose įdiegtų tvirtą rizikos kultūrą ir atskaitomybės sistemą.

Be to, ECB toliau bendradarbiavo su bankais įvairovės ir pareigų perdavimo srityse, kurios akivaizdžiai pagerėjo visose SĮ. Nors valdymo organų narių, turinčių patirties bankininkystės, finansų ar ekonomikos srityje, dalis išliko stabili, t. y. sudarė 88 %^[12], per pastaruosius kelerius metus nevykdomųjų narių, turinčių patirties IT srityje, dalis padidėjo tik šiek tiek ir sudarė 24 %. Valdymo organų narių nepriklausomumo rodikliai kelerius metus išliko stabilūs – vidutiniškai 62 % valdymo organų narių buvo oficialiai nepriklausomi, tačiau įvairiuose bankuose buvo didelių skirtumų. Padaryta tam tikra pažanga personalo poreikio planavimo ir įvairovės politikos srityse, tačiau lėtesnė pažanga padaryta lyčių atstovavimo srityje. Konkrečiau vidutinis moterų narių skaičius tebėra mažas – maždaug 35 % nevykdomųjų direktorių ir 19 % vykdomųjų direktorių.

2022–2024 m. laikotarpiu, vykdydamas darbą, susijusį su bankų valdymo organų sudėties ir veikimo trūkumais, ECB taip pat toliau vykdė specialius patikrinimus vietoje ir tikslinius rizika pagrįstus kompetencijos ir tinkamumo (pakartotinius) vertinimus (žr. 1.3.5 ir 2.2 skirsnius).

Galiausiai tikslinių valdymo organų ir metinių duomenų rinkimo peržiūrų rezultatai suteikė daug informacijos priežiūros veiklai ir padėjo parengti Valdymo ir rizikos kultūros vadovo projektą^[13].

1.2.3.2 Rizikos duomenų kaupimas ir rizikos ataskaitų teikimas

Duomenų apie riziką kaupimas ir rizikos ataskaitų teikimas (angl. RDARR) yra labai svarbus patikimam rizikos valdymui ir veiksmingam sprendimų priėmimui, nes duomenų kokybės ir ataskaitų teikimo trūkumai mažina banko gebėjimą tinkamai nustatyti, stebėti ir mažinti riziką. Patikimi RDARR pajėgumai taip pat leidžia bankams išnaudoti visą savo potencialą, įskaitant veiklos efektyvumo ir konkurencingumo didinimą.

Daugiau kaip dešimtmetį, nuo tada, kai Bazelio komitetas paskelbė efektyvaus rizikos duomenų kaupimo ir teikimo principus (BBPK 239), ECB ir toliau pastebi įsisenėjusių RDARR gebėjimų trūkumų. 2019 m. rašte bankams, išsiųstame visoms SĮ, priminta, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į RDARR ir duomenų kokybę. Dėl šių tebesitęsiančių iššūkių 2024–2026 m. priežiūros prioritetuose RDARR išliko vienu pagrindinių pažeidžiamumų. Siekiant mažinti šį pažeidžiamumą, buvo įgyvendinta tikslinė priežiūros strategija, apimanti patikrinimus vietoje ir dokumentinę priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad bankai taikytų veiksmingas vadovavimo ir rizikos valdymo procedūras, grindžiamas tinkamu duomenų valdymu ir patikima duomenų kokybės kontrole.

Buvo tęsiami specialūs patikrinimai vietoje dėl RDARR, kurie 2022–2024 m. apėmė maždaug trečdalį SĮ. Jų metu nustatyta keletas trūkumų tokiose srityse, kaip vidaus valdymas, IT infrastruktūra ir duomenų architektūra, taip pat duomenų tikslumas ir vientisumas. Šiuos patikrinimus vietoje užbaigus 2024 m., ECB ir toliau vykdys tikslinius patikrinimus vietoje, kad įvertintų bankų RDARR pajėgumus ateityje.

Svarbus dokumentinės priežiūros rezultatas buvo po viešų konsultacijų dėl vadovo projekto 2024 m. gegužės mėn. paskelbtas galutinis Vadovas dėl veiksmingo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo. Galutiniame vadove pateikti su RDARR susijusių priežiūrinių lūkesčių paaiškinimai ir patikslinimai, kad būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas ir paprastumas. Visos pastabos apibendrintos ir į jas atsakyta pridedamoje grįžtamojo ryšio ataskaitoje. Atliekant specialią tikslinę bankų RDARR pajėgumų peržiūrą, daugiausia dėmesio buvo skiriama valdymo organų atsakomybei ir duomenų valdymui bei architektūrai. Atrodo, kad padaryta tam tikra pažanga aiškiai paskirstant valdymo organų narių su RDARR susijusias pareigas ir nustatant išsamią politiką. Tačiau keliais atvejais išliko reikšmingų trūkumų, įskaitant ribotą taikymo sritį, visiškai nepriklausomų patvirtinimo funkcijų nebuvimą arba nuolatinius iššūkius siekiant integruotų duomenų taksonomijų. Vykdydamas tolesnius veiksmus, ECB priėmė sprendimus dėl septynių įstaigų, kuriais nustatė kokybinius reikalavimus pašalinti šiuos nustatytus trūkumus. Apskritai priežiūros institucijos didino spaudimą įstaigoms spręsti įsisenėjusias problemas dėl jų RDARR pajėgumų, kurie neatitinka minimalių priežiūrinių lūkesčių.

Be šios tikslinės peržiūros, priežiūros institucijos atliko konkrečius vertinimus, susijusius su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų kokybę. Ankstesniais metais pastebėta, kad teikiamų duomenų kokybė gerokai pagerėjo. Nepaisant to, kai kuriems bankams buvo sunku laikytis privalomų duomenų kokybės standartų. Jeigu buvo manoma, kad duomenų kokybė susijusi su didesniais reikšmingais trūkumais, darančiais poveikį RDARR, tai buvo nurodoma SREP vertinimuose ir vykdant kitą kasdienę priežiūros veiklą.

Galiausiai ECB parengė metinę Vadovybės ataskaitą dėl duomenų valdymo ir kokybės^[14]. Palyginti su 2023 m. vykdytu bandomuoju projektu, paaiškėjo, kad bankų vyresnioji vadovybė geriau supranta su duomenų valdymu ir duomenų kokybe susijusius klausimus. Vis dėlto kai kurie esminiai trūkumai vis dar išliko. Pavyzdžiui, kalbant apie finansinės atskaitomybės (FINREP) ir bendrosios atskaitomybės (COREP) ataskaitų teikimą, ECB nustatė ataskaitų teikimo proceso operacines / žmogiškąsias klaidas, neteisingą reguliavimo reikalavimų aiškinimą ir pasikartojančius sunkumus, susijusius su programinės įrangos tiekėjais bei IT sistemomis.

1.2.3.3 Reikšmingos fizinės ir pereinamojo laikotarpio rizikos veiksnių, susijusių su klimato kaita, pozicijos

Atsižvelgiant į didėjančią fizinę ir pereinamojo laikotarpio riziką, į tai, kad bankai dar nevisiškai integravo klimato ir aplinkos riziką į savo rizikos valdymo ir valdysenos sistemas, taip pat į naujus reikalavimus, taikomus 2025 m. įsigaliojus naujajam bankų dokumentų rinkiniui, bankų gebėjimas tinkamai valdyti klimato ir aplinkos riziką tebėra vienas iš svarbiausių priežiūros darbotvarkės klausimų^[15]. Be to, iš ECB preliminarios analizės matyti, kad 2023 m. pabaigoje maždaug 90 % prižiūrimų subjektų manė, kad jų patiriama klimato ir aplinkos rizika yra reikšminga^[16].

Šiomis aplinkybėmis 2023 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė^[17], kad pradėjo priimti privalomus priežiūros sprendimus, įskaitant galimą periodinių baudų skyrimą, jei bankai per šiuose sprendimuose nustatytus terminus neįvykdys reikalavimų, susijusių su klimato ir aplinkos rizika. Šie sprendimai priimti po to, kai ECB informavo bankus, kad atidžiai stebės tris tarpines reikšmes, nustatytas paskelbus 2022 m. teminės klimato ir aplinkos rizikos peržiūros rezultatus, ir prireikus imsis vykdymo užtikrinimo priemonių, kad būtų sumažinta tinkamai nepadengta rizika.

Nepasiekus pirmosios iš trijų tarpinių reikšmių, 2023 m. ir 2024 m. pradžioje ECB priėmė 28 privalomus sprendimus dėl klimato ir aplinkos rizikos, iš kurių 22-juose buvo numatyta, kad bankams neįvykdžius šiuose sprendimuose nustatytų reikalavimų gali būti skiriamos periodinės baudos. Pagal šią pirmąją tarpinę reikšmę bankai jau turėjo būti atlikę patikimą ir išsamų reikšmingumo vertinimą ir verslo aplinkos tyrimą.

Nors dauguma atitinkamų prižiūrimų subjektų nuo to laiko įvykdė šiuose sprendimuose nustatytus reikalavimus dėl reikšmingumo vertinimo ir verslo aplinkos tyrimo, 2024 m. pabaigoje vis dar buvo sprendžiama, ar nedidelei daliai šių subjektų galiausiai skirti periodines baudas^[18].

Antrąją tarpinę reikšmę reikėjo pasiekti iki 2023 m. pabaigos, integruojant klimato ir aplinkos riziką į įstaigų valdymo, strategijos ir rizikos valdymo sistemas. Per 2024 m. ECB priėmė kitus privalomus priežiūros sprendimus, įskaitant sprendimą dėl galimo periodinių baudų skyrimo, jei bankai nesilaikytų šiuose sprendimuose nustatytų reikalavimų. Šie privalomi sprendimai buvo skirti devyniems prižiūrimiems subjektams, kurie, pasibaigus šiai svarbiai tarpinei reikšmei nustatytam terminui, nebuvo įdiegę pamatinių tinkamo klimato ir aplinkos rizikos valdymo elementų.

2025 m. ECB toliau atidžiai stebės bankų pažangą ir, jei reikės, imsis panašių vykdymo užtikrinimo priemonių po trečiosios tarpinės reikšmės, kurios terminas – 2024 m. gruodžio mėn. Tikimasi, kad pasiekus šią tarpinę reikšmę bankai bus sukūrę patikimus klimato ir aplinkos rizikos valdymo procesus, įskaitant visišką šios rizikos integravimą į savo vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (ICAAP) ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

2024 m. ECB rinko duomenis apie klimatą, vykdydamas 55 % tikslo klimato rizikos scenarijaus analizę. Šią analizę Europos Komisija paprašė Europos priežiūros institucijų, ECB ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) bendrai atlikti siekiant įvertinti ES finansų sistemos atsparumą klimato ir makrofinansiniams sukrėtimams pagal 55 % tikslo priemonių rinkinį. Šis duomenų rinkimas ne tik padėjo atlikti 55 % tikslo analizę, bet ir įvertinti bankų pažangą, padarytą valdant klimato riziką po ECB 2022 m. klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir perimant gerąją klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktiką. Vertindamas teikiamus klimato duomenis, ECB daugiausia dėmesio skyrė bankų gebėjimui rinkti ir apskaičiuoti su klimatu susijusius duomenis, pavyzdžiui, jų skolininkų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą ir būsto paskolų įkaito energinio naudingumo sertifikatų reitingus. Nors bankai daro tam tikrą pažangą, atliekant šį vertinimą nustatyta, kad daugelio bankų gebėjimas aiškiai pateikti su klimatu susijusius duomenis turi trūkumų. Tačiau kai kuriems bankams pavyko įrodyti, kad šį duomenų trūkumą įveikti įmanoma. Paskelbus vertinimo rezultatus, bankai gavo individualias rezultatų ataskaitas apie savo klimato duomenų gebėjimus, įskaitant palyginimus su kitais bankais ir 2022 m. klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus pagal tam tikrą su klimatu susijusių rodiklių rinkinį.

1.2.4 3 prioritetas. Toliau vykdyti skaitmeninę transformaciją ir kurti patikimas veiklos atsparumo sistemas

1.2.4.1 Skaitmeninės transformacijos strategijos

Finansinių paslaugų skaitmeninimas yra struktūrinė tendencija, daranti poveikį konkurencinei aplinkai, kurioje veikia Europos bankai. Ji ne tik daro poveikį jų rizikos profiliams, įskaitant ilgalaikes strategijas, bet ir gali turėti svarbių padarinių bankų operacinei ir finansinei rizikai. Priežiūros institucijos turėtų toliau skirti dėmesį skaitmeninimo iššūkiams, su jais susijusiai rizikai ir valdymo organų vadovavimo bei rizikos valdymo gebėjimams.

2024 m. buvo vykdoma 21 prižiūrimo subjekto dokumentinė priežiūra, įskaitant tikslines bankų skaitmeninimo veiklos peržiūras. Šios veiklos rezultatai suteikia ECB vertingų įžvalgų apie su skaitmeninimu susijusią riziką ir padeda jam atitinkamai tobulinti vertinimo priemones ir metodikas. Kartu su kitos pastaraisiais metais vykdytos veiklos rezultatais šie rezultatai buvo panaudoti rengiant 2024 m. liepos mėn. paskelbtą ataskaitą Skaitmeninimas: pagrindiniai vertinimo kriterijai ir patikimos praktikos rinkinys. Ši ataskaita padeda prižiūrimiems subjektams suprasti, kaip vertinama su skaitmeninimu susijusi rizika ir kaip plėtoti priežiūros požiūriu patikimą praktiką.

Sprendimas, ar skaitmeninti procesus, yra paties banko strateginis sprendimas, galintis turėti atitinkamą poveikį ne tik būsimam pelningumui, bet ir susijusiai rizikai. Renkant duomenis apie bankų skaitmeninės transformacijos pažangą, papildomai buvo naudojamasi ECB reguliariai atliekamu trumpalaikiu tyrimu, fiksuojant bankų skaitmeninimo veiklos pokyčius, jų FinTech bendradarbiavimą, taip pat technologijų naudojimo atvejus. Šie duomenys taip pat buvo panaudoti rengiant minėtą ataskaitą dėl skaitmeninimo.

Be to, 2024 m. ECB toliau aktyviai dalyvavo politikos diskusijose tarptautinėse ir Europos darbo grupėse. Ši veikla apėmė reguliavimo indėlį į Reglamento dėl kriptoturto rinkų^[19] ir Dirbtinio intelekto akto^[20] įgyvendinimą.

1.2.4.2 Veiklos atsparumo sistemos, trečiųjų šalių rizika ir kibernetinė rizika

Veiklos atsparumas – tai banko gebėjimas vykdyti svarbiausias operacijas net ir esant veiklos sutrikimui ar gedimui, todėl jis yra svarbus priežiūros prioritetas dėl galimo poveikio, kurį tai gali turėti svarbiausiai bankų veiklai platesnėse finansų rinkose ir visoje ekonomikoje.

2024 m. dar labiau išaugo kibernetinių išpuolių, nukreiptų prieš trečiųjų šalių paslaugų teikėjus, skaičius, nes reikšmingų kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešta šioje kategorijoje, padaugėjo maždaug 50 % ir jie sudarė beveik trečdalį visų reikšmingų kibernetinių incidentų. Bankai tapo vis labiau, o kartais net kritiškai priklausomi nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų paslaugų. Be to, tebėra didelė valstybių remiamų kibernetinių išpuolių grėsmė. Todėl ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų veiklos atsparumas buvo vienas svarbiausių klausimų.

2024 m. ECB atliko keletą dokumentinės priežiūros ir patikrinimo vietoje veiksmų, susijusių su IT saugumu ir kibernetine rizika, ir paskelbė pagrindinius rezultatus ir pastebėjimus 2024 m. lapkričio mėn. priežiūros naujienlaiškyje. Tikslinė kibernetinio atsparumo peržiūra buvo išplėsta ir į ją įtraukta antra SĮ grupė, kad būtų galima įvertinti jų pagrindines kibernetinio saugumo priemones. ECB taip pat išplėtė užsakomųjų paslaugų tikslinę peržiūrą, į ją įtraukdamas antrą SĮ grupę.

ECB taip pat dalyvavo G7 kibernetinių incidentų ekspertų grupės tarpvalstybinio koordinavimo pratybose, kuriomis buvo siekiama stiprinti kibernetinių incidentų valdymo ir krizių valdymo sistemas.

Be to, ECB atliko kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad patikrintų, kaip ECB ir kelios nacionalinės kompetentingos institucijos vykdytų vidaus komunikacijos, koordinavimo ir eskalavimo procesus, jei prieš kelis prižiūrimus subjektus būtų įvykdytas kibernetinis išpuolis. Kadangi testavimas buvo vidinis, jame nedalyvavo sektoriaus atstovai.

Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu^[21] remiamos ES pastangos užtikrinti finansų sektoriaus veiklos atsparumą ir siekiama konsoliduoti ir sustiprinti IRT rizikos valdymo reikalavimus. 2024 m. ECB pakoregavo savo priežiūros sistemą, kad užtikrintų visišką atitiktį akto reikalavimams, pavyzdžiui, pritaikydamas pranešimų apie kibernetinius incidentus sistemą ir užsakomųjų paslaugų registrą. Be to, ECB pasirengė grėsmėmis grindžiamam skverbimosi testavimui, pasinaudodamas Europos grėsmių tyrimo taikant etiško grėsmių imitavimo metodus sistema (TIBER‑EU).

1.2.4.3 2024 m. kibernetinio atsparumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

2024 m. atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis daugiausia dėmesio buvo skiriama kibernetiniam atsparumui ir vertinama bankų reakcija į fiktyvų kibernetinio saugumo incidentą. Testavime dalyvavo 109 bankai, ir jis buvo įtrauktas į 2024 m. SREP. Jame buvo numatytas scenarijus, pagal kurį buvo daromas poveikis bankų pagrindinėms sistemoms. Visi bankai išbandė savo reagavimo ir veiklos atkūrimo pajėgumus ir pasidalijo dokumentais, o 28 bankų atveju buvo atliktas nuodugnus vertinimas, apėmęs IT veiklos atkūrimo testavimą ir dokumentinę peržiūrą. Buvo tikrinami bankų reagavimo į krizes planai, bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais, paslaugų analizė ir poveikio švelninimo priemonės. Veiklos atkūrimo pajėgumai buvo vertinami duomenų atkūrimo, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir atsparumo didinimo ateityje aspektais. ECB ir toliau bendradarbiaus su bankais, kad būtų stiprinamas jų kibernetinis atsparumas, daugiausia dėmesio skirdamas veiklos tęstinumo, komunikacijos ir veiklos atkūrimo planams. Tikimasi, kad bankai įgyvendins veiklos atkūrimo tikslus, įvertins priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir tiksliau vertins dėl kibernetinių išpuolių patiriamus nuostolius.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra ir SREP reforma

Vykdant tiesioginę kredito įstaigų priežiūrą daugiausia dėmesio skiriama rizikos nustatymui ir mažinimui siekiant užtikrinti, kad bankai išliktų atsparūs ir būtų veiksmingai valdomi vis sudėtingesnėje aplinkoje. Analogiškai ir priežiūros metodika turi būti pritaikoma prie kintančios aplinkos, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas.

Atsižvelgiant į ECB įgaliojimus užtikrinti bankų saugumą ir patikimumą, bankų sektoriaus atsparumas turi būti didinamas taikant suderintą ir lankstų požiūrį, kad būtų išvengta susiskaidymo.

Atsižvelgdama į tai, ECB priežiūros valdyba nusprendė reformuoti savo priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, kad jos priežiūra taptų veiksmingesnė, efektyvesnė ir labiau intervencinė, kartu įsipareigodama pritaikyti ir suderinti savo priežiūrinio vertinimo metodikas. Todėl ECB pavedė nepriklausomiems ekspertams atlikti SREP peržiūrą^[22]. Į šios nepriklausomų ekspertų peržiūros išvadas buvo atsižvelgta rengiant SREP reformą, kuri nuo 2024 m. pradėta laipsniškai įgyvendinti.

Reformuotas SREP užtikrins tokio paties lygio priežiūrą, bet bus nustatytas racionalesnis tvarkaraštis, optimizuoti vidaus procesai ir nustatyti tikslingesni veiksmai, todėl SREP bus dar veiksmingesnis.

Tikimasi, kad reforma bus visiškai įgyvendinta iki 2026 m.

Pagrindiniai SREP reformos tikslai^[23] yra:

• sutelkti rizikos vertinimus: padidinti priežiūros institucijoms suteikiamą lankstumą nustatant prioritetus ir sutelkiant dėmesį į pagrindines rizikas tam tikru daugiamečiu laikotarpiu. Priežiūros institucijos taikys daugiametę vertinimo strategiją, suteikiančią joms galimybę atlikti nuodugnią visų svarbių rizikų peržiūrą per daugiametį laikotarpį, o ne kiekvienais metais peržiūrėti kiekvieną atskirą riziką. Toks lankstus požiūris leis JPG veiksmingiau paskirstyti išteklius;
• geriau integruoti priežiūros veiklą: stiprinti patikrinimų vietoje, nuodugnių analizių ir horizontaliųjų teminių peržiūrų planavimo integraciją, kad būtų galima susidaryti struktūruotą ir išsamų bankų rizikos vaizdą. Tobulinant priežiūros veiklos planavimo procesą, sukuriama didžiausia sinergija, o bankai geriau supranta priežiūros prioritetus;
• naudoti visą priežiūros priemonių rinkinį: sudaryti sąlygas veiksmingesniam ir savalaikiam eskalavimui^[24], kai trūkumai nepašalinami nedelsiant. Tai apima privalomus kokybinius reikalavimus ir, jei reikia, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemones;
• gerinti komunikaciją: supaprastinti SREP rezultatus, sutelkiant dėmesį tik į pagrindines rizikas ir priežiūrinius lūkesčius. Jei vertinimai nerodo reikšmingų banko rizikos profilio pokyčių, SREP sprendimai gali būti atnaujinami rečiau nei kartą per metus;
• padaryti metodikas stabilesnes: supaprastinti priežiūros metodikas ir padaryti jas stabilesnes, kad priežiūros institucijos galėtų sutelkti dėmesį į naujas problemas ir besiformuojančią riziką. Vienas iš pavyzdžių – 2 ramsčio reikalavimų metodikos peržiūra, kuria siekiama, kad metodas būtų intuityvesnis ir sumažėtų procedūrinis sudėtingumas. Kartu šia peržiūrėta metodika siekiama padidinti patikimumą užtikrinant, kad 2 ramsčio reikalavimai ir toliau būtų grindžiami išsamiais priežiūros rizikos vertinimais, atliekamais pagal SREP, taip pat orientuoti į riziką, kuri dar nėra apimta pagal 1 ramstį, taip užtikrinant, kad rizika nebūtų skaičiuojama du kartus;
• geriau išnaudoti IT sistemas ir duomenų analizę: ECB skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos investicijos į IT sistemas ir duomenų analizę nuo 2024 iki 2028 m., įtraukiant pažangias technologijas, pavyzdžiui, generatyvinį dirbtinį intelektą, kuris padėtų priežiūros institucijoms atlikti įprastas užduotis, kad būtų padidintas veiksmingumas, pagerinta prieiga prie duomenų, rizikos analizė, sprendimų priėmimo nuoseklumas ir bendras bendradarbiavimas.

Šiais pokyčiais siekiama sustiprinti Europos bankų priežiūrą, kad procesai taptų tikslingesni, veiksmingesni, nuspėjamesni ir skaidresni. SREP bus supaprastintas ir labiau suderintas su realiuoju laiku vykdoma priežiūra, todėl bus galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į besiformuojančią riziką. Skatinant priežiūros kultūrą, kurioje pirmenybė teikiama reikšmingam pažeidžiamumui ir skatinama laiku imtis ryžtingų veiksmų, šiais patobulinimais siekiama sustiprinti priežiūros praktikos veiksmingumą ir nuoseklumą.

1.3.1.1 Rizika grindžiamas metodas

2024 m. ECB toliau įgyvendino nuo 2023 m. taikomą priimtinos rizikos sistemą, tad įvairiose priežiūros metodikos srityse pradėjo taikyti daugiau rizika pagrįstų ypatybių ir lankstumo. Priimtinos rizikos sistema leidžia priežiūros institucijoms nustatyti svarbiausių rizikos sričių prioritetus, sudarant sąlygas vykdyti intervencinę priežiūrą ten, kur jos labiausiai reikia, ir taikyti visą priežiūros priemonių rinkinį tais atvejais, kai bankai neatitinka ECB priežiūrinių lūkesčių.

Priimtinos rizikos sistema palengvina priežiūros prioritetų perkėlimą į strateginį planavimą ir kasdienę priežiūrą. Šiuo tikslu joje derinamos Priežiūros valdybos rekomendacijos „iš viršaus į apačią“ dėl prioritetinių rizikų ir pažeidžiamumų su kiekvieno banko svarbos vertinimais „iš apačios į viršų“. Vertinimai „iš apačios į viršų“ veiksmingai papildo rekomendacijas „iš viršaus į apačią“, nes kai kurie prižiūrimi subjektai sprendžia specifinius konkrečios įstaigos klausimus, turinčius poveikio įvairioms rizikoms nustatytiems priimtinos rizikos lygiams, taip pat turi įtakos tam, į ką sutelkiamas priežiūros dėmesys.

Priimtinos rizikos sistemą JPG ir horizontaliosios priežiūros institucijos naudoja kaip priemonę, kad nustatytų savo veiklos prioritetus ir taip sutelktų dėmesį į pagrindinę priežiūros riziką. Tai suteikia JPG daugiau lankstumo mažinant naujoviškas ir besiformuojančias rizikas.

1.3.1.2 Proporcingumo principas

JPG vykdoma veikla grindžiama proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo kiekvienos SĮ dydžio, sisteminės svarbos, rizikos ir veiklos sudėtingumo. Todėl JPG, kurios prižiūri didesnes ir rizikingesnes SĮ, vidutiniškai planuoja daugiau veiksmų.

2024 m. atliktų veiksmų skaičius buvo šiek tiek mažesnis, nei iš pradžių planuota metų pradžioje. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad per metus buvo atšaukta nedaug administracinių veiksmų, o tai atitinka ankstesnių metų duomenis.

1.3.1.3 Priežiūros planavimas ir veikla

Priežiūros planavimo procese laikomasi nuoseklaus ir integruoto požiūrio, pagal kurį planuojant horizontaliąją veiklą, patikrinimus vietoje ir vidaus modelių patikrinimus bei kitą priežiūros veiklą, vadovaujamasi priežiūros prioritetais.

Siekdami užtikrinti veiksmingą priežiūrą, įvairūs ECB veiklos padaliniai glaudžiai bendradarbiauja planuodami savo veiklą ir tinkamai atsižvelgdami į priežiūros prioritetus, konkretiems bankams būdingą riziką ir priimtinos rizikos sistemą. Šis planavimas apima prižiūrimų subjektų, kurie dalyvaus šioje horizontaliojoje veikloje ir patikrinimuose vietoje, imčių atranką. Kaip ir ankstesniais metais, patikrinimai vietoje bus vykdomi taikant grupinį metodą (žr. 1.3.5 skirsnį). Šio proceso rezultatas atsispindi kiekvienai JPG planuojant veiklą prižiūrimo subjekto atžvilgiu. Kadangi šis planavimas yra svarbi JPG bendravimo su prižiūrimu subjektu dalis, šiems bankams taip pat pateikiamas supaprastintas veiklos planas, kuriame apibūdinama priežiūros veikla, pateisinanti prižiūrimo subjekto įtraukimą ar indėlį.

Remiantis proporcingumo principu, dokumentinės priežiūros planuose numatomi tokie veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP), ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas), ir iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti veiklos planavimą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatingų bruožų (pvz., banko veiklos modelio ar valdymo struktūros analizė).

1.3.1.4 Priežiūros priemonės

Priežiūros priemonės^[25] yra vienas iš pagrindinių reguliarių patikrinimų vietoje ir dokumentinės priežiūros rezultatų. Jose nustatomi išsamūs veiksmai, kurių prižiūrimi subjektai turi imtis trūkumams pašalinti. JPG yra atsakingos už savalaikį ir veiksmingą šių priemonių įgyvendinimą. 2024 m. svarbiausias priežiūros priemonių veiksnys buvo veikla vietoje: patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai (dažniausiai atliekami vietoje) sudarė 55 % visų priemonių. Kaip ir 2023 m., didžiausias naujų priežiūros priemonių skaičius (40 %) buvo susijęs su kredito rizika (žr. 1 pav.).

1 pav.

Priežiūros priemonės

a) Kiekvienais metais registruojamų priemonių skaičius

b) Priemonės pagal veiklą	c) Priemonės pagal rizikos kategoriją

1.3.1.5 SREP horizontalioji analizė

2024 m. gruodžio 17 d. ECB paskelbė 2024 m. SREP rezultatus. Jie apėmė SREP balų, 2 ramsčio kapitalo reikalavimų ir gairių raidą, taip pat pasirinktų rizikos sričių analizę. Gavęs atitinkamų SĮ sutikimą, ECB paskelbė 2025 m. konkretiems bankams taikomus 2 ramsčio kapitalo reikalavimus, įskaitant ir tuos, kurie naudojami sprendžiant per didelio finansinio sverto rizikos problemą.

Bendras SREP balas išliko stabilus – 2,6, 11 % bankų balas suprastėjo, o 15 % – pagerėjo. Bendrieji kapitalo reikalavimai ir gairės šiek tiek padidėjo – iki 15,6 % pagal riziką įvertinto turto (2023 m. – 15,5 %), o 2 ramsčio reikalavimų mediana, kuri taip pat išliko stabili, palyginti su 2023 m., buvo 2,2 %.

2024 m. SREP parodė, kad apskritai bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, ir toliau buvo atsparūs, o jų kapitalo ir likvidumo pozicijos – tvirtos. Žvelgiant į ateitį, bankams reikės prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Todėl jie turi išlikti budrūs ir apdairūs, kad išlaikytų savo veiklą. Dabartinis geras jų pelningumo lygis suteikia jiems galimybę stiprinti atsparumą.

1.3.2 Ne ES bankų priežiūra

2024 m. ECB prižiūrėjo 14 euro zonoje veikiančių ne ES bankų patronuojamųjų įmonių, kurių bendras turtas sudarė 1,8 trln. eurų (7 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo turto), bendra prekybos knygos vertė siekė 780 mlrd. eurų (21 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo prekybos finansinio turto), o saugomo turto vertė 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 15,5 trln. eurų (37 % viso ECB Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimo saugomo turto).

Ne ES bankų patronuojamųjų įmonių priežiūra daugiausia buvo grindžiama 2023–2025 m. ECB priežiūros prioritetais. Be to, ECB įgyvendino keletą tikslinių iniciatyvų, įskaitant įgyvendinimo planų, parengtų atlikus dokumentinę analizę, vykdymo stebėseną (žr. ECB priežiūros veiklos 2023 metų ataskaitos 2 intarpą) ir nuodugnų įsigilinimą į įmonių ir investicinės bankininkystės bei prekiautojų kontrolės priemones, kurios buvo skirtos vis didėjantį susirūpinimą keliančioms problemoms spręsti tokiose svarbiausiose srityse kaip prekyba ir skolinimas.

ECB taip pat bendradarbiavo su ne ES bankų patronuojamosiomis įmonėmis dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos VI 21c straipsnio (įsigaliosiančio 2027 m. sausio 11 d.), pagal kurį bus reikalaujama, kad trečiųjų valstybių grupės, vykdydamos su indėlių priėmimu, skolinimu ir garantijų teikimu susijusią veiklą, fiziškai būtų ES teritorijoje, pasekmių. Tokie reikalavimai gali iš esmės paveikti ne ES bankų patronuojamųjų įmonių skolinimo apskaitos modelius. Papildomas iššūkis prižiūrint ne ES bankų patronuojamąsias įmones yra tas, kad jos visiškai priklauso patronuojančiosioms įmonėms, kurių strategijos ir vidaus politika ne visada atitinka ES taisykles ar ECB priežiūrinius lūkesčius. Turėdamos tai omenyje, priežiūros institucijos turi atsižvelgti į šiuos iššūkius ir skirtumus, kartu užtikrindamos visišką atitiktį standartiniams reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, ECB taip pat sustiprino reguliarius dvišalius mainus su ne Europos bankų priežiūros institucijomis, atsakingomis už ne ES bankų priežiūrą, pavyzdžiui, JAV federalinio rezervo sistema ir Jungtinės Karalystės Rizikos ribojimo reguliavimo institucija.

1.3.3 Subjektų, vykdančių veiklą Rusijoje, priežiūra

Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ECB aktyviai palaiko dialogą su keliais prižiūrimais subjektais, vykdančiais veiklą Rusijos rinkoje, prireikus imasi konkrečių priemonių ir atidžiai stebi situaciją. 2024 m. bankai toliau mažino savo veiklos apimtį ir įgyvendino pasitraukimo iš rinkos ir veiklos nutraukimo strategijas. Apskritai nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. trečiojo ketvirčio pabaigos SĮ sumažino savo pozicijas Rusijoje 5,6 %^[26], taip nuo karo pradžios toliau mažindamos savo pozicijų lygį.

Atitinkamais atvejais ECB ėmėsi priemonių dėl tam tikrų SĮ padėties, kad sumažintų su verslo veikla Rusijoje susijusią operacinę, reputacijos, atitikties ir finansinę riziką. Kai kurios iš šių priemonių buvo susijusios su skolinimo ir indėlių priėmimo Rusijoje, taip pat lėšų laikymo Rusijoje įsisteigusiose finansų įstaigose apribojimais. Be to, ECB tikisi, kad sumažės mokėjimų iš Rusijos veiklos apimtis, taip pat tarptautinių paskolų, teikiamų Rusijoje įsisteigusiems klientams, apimtis.

MSĮ, kaip ir SĮ, priėmė įvairias strategijas pozicijoms mažinti. Kelios MSĮ uždarė savo patronuojamąsias įmones Rusijoje, sumažino savo balanso pozicijas ir apribojo su Rusijos rinka susijusius finansinius sandorius. Kai kuriais atvejais MSĮ visiškai pasitraukė iš Rusijos rinkos, nutraukdamos veiklą ir atsisakydamos banko licencijų. Labai retais atvejais tarptautinės sankcijos labai paveikė Rusijai priklausančias MSĮ ir iš esmės privertė jas pasitraukti iš rinkos.

Santykiai su Rusija darosi vis įtemptesni, taigi banko licencijas turinčios finansų rinkos infrastruktūros iš esmės tebėra pažeidžiamos dėl geopolitinės rizikos. Ši rizika apima teisinius ir atitikties iššūkius, susijusius su tarptautinėmis sankcijomis Rusijai. Siekdamos orientuotis sudėtingoje ir besikeičiančioje tarptautinių finansų ir geopolitinės įtampos aplinkoje, finansų rinkų infrastruktūros turi ir toliau prisitaikyti ir įgyvendinti patikimas rizikos mažinimo strategijas, o priežiūros institucijos turi atidžiai stebėti šį procesą.

1.3.4 Esminė prekybos knygos peržiūra

Esminė prekybos knygos peržiūra yra vienas pagrindinių peržiūrėto susitarimo „Bazelis III“ komponentų. Ją sudaro esminė 1 ramsčio kapitalo reikalavimų dėl rinkos rizikos peržiūra, kuri grindžiama 2007–2008 m. didžiosios finansų krizės metu įgyta patirtimi ir kuria siekiama sumažinti panašių įvykių tikimybę ir poveikį ateityje. Visų pirma ja nustatomos griežtesnės taisyklės, kaip klasifikuoti į prekybos knygą įtraukiamą arba ne turtą, alternatyvusis standartizuotas metodas, kuris yra jautresnis rizikai, bet ir sudėtingesnis nei dabartinis standartizuotas metodas, ir papildomi vidaus modelių naudojimo reikalavimai.

2024 m. ECB atliko tikslinę dokumentinę peržiūrą ir keletą patikrinimų vietoje bei vidaus modelių patikrinimų šia tema. Atliekant alternatyviojo standartizuoto metodo tikslinę peržiūrą buvo vertinamas 30 bankų, atrinktų pagal riziką, pasirengimas. Buvo padaryta išvada, kad nuo 2021 m., kai buvo pradėtos teikti ataskaitos pagal šį metodą, bankai padarė pakankamą pažangą, kad pasirengtų ir įgyvendintų šį naują kapitalo reikalavimų metodą. Vis dėlto buvo nustatyta labiau techninio pobūdžio trūkumų, taip pat trūkumų nepriklausomos peržiūros ir alternatyviojo standartizuoto metodo įtraukimo į vadovybės pranešimus pagal esminę prekybos knygos peržiūrą srityje.

Be to, atliekant kai kuriuos alternatyviojo standartizuoto metodo įgyvendinimo vertinimo PV nustatyta su konkrečiais bankais susijusių pagrindinių skaičiavimų, veiklos procesų ir duomenų valdymo, taip pat antrosios ir trečiosios gynybos linijų įtraukimo trūkumų. Pirmieji du alternatyviojo standartizuoto metodo PV atlikti 2023 m., dar vienas – 2024 m. 2025 m. pagal priežiūrinio tikrinimo programą planuojama atlikti penkis PV.

Remdamasis bankų prašymais leisti taikyti alternatyvųjį vidaus modelių metodą, ECB 2024 m. atliko tris vidaus modelių patikrinimus, kad parengtų atitinkamus priežiūros sprendimus. Pagrindinės išvados aprašytos 1.3.5.2 skirsnyje.

2024 m. liepos 24 d. Europos Komisija priėmė deleguotąjį aktą, kuriuo vieniems metams (t. y. iki 2026 m. sausio 1 d.) atidėjo esminės prekybos knygos peržiūros „Bazelis III“ standartų taikymo datą ES bankams apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį rinkos rizikai padengti. Vykdoma priežiūra šioje srityje, įskaitant JPG atliekamus tolesnius veiksmus, užtikrins, kad esminė prekybos knygos peržiūra būtų įgyvendinta sklandžiai.

1.3.5 Priežiūra vietoje

Pagal BPM reglamentą^[27], ECB prižiūrimų subjektų priežiūra apima tiek dokumentinę priežiūrą, tiek priežiūrą vietoje, o jų deriniu siekiama užtikrinti išsamią ir kruopščią prižiūrimų subjektų veiklos analizę. Priežiūra vietoje vykdoma atliekant patikrinimus vietoje (PV), t. y. išsamius rizikos, rizikos kontrolės priemonių ir valdymo tyrimus, arba vidaus modelių patikrinimus (VMP), t. y. išsamius vidaus modelių, naudojamų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, patikrinimus, ypač atsižvelgiant į metodikas, ekonominį tinkamumą, riziką, rizikos kontrolės priemones ir valdymą.

2024 m. pradėti SĮ 165 PV ir 78 VMP. Panašiai kaip ir ankstesniais metais, dauguma PV ir VMP buvo atliekami taikant mišrų darbo organizavimo metodą. Be to, ECB atliko išsamią kelių bankų finansavimo skolintomis lėšomis portfelio peržiūrą^[28], siekdamas padėti pagerinti paskolų su finansiniu svertu rizikos valdymą.

2024 m. atlikti PV apėmė tokias sritis, kaip kredito rizika, valdymas, IT rizika, palūkanų normos rizika ir kredito maržos rizika bankinėje knygoje (IRRBB ir CSRBB), o kai kurie patikrinimai taip pat apėmė likvidumo riziką, veiklos modelį ir pelningumą, likvidumo ir finansavimo riziką, kapitalo pakankamumą, rinkos riziką ir operacinę riziką. Klimato ir aplinkos rizika buvo vertinama tiek atliekant specialius PV, tiek kitų rizikos sričių, visų pirma kredito rizikos, patikrinimus.

2024 m. atlikti VMP apėmė tokias sritis, kaip naujausių Europos bankininkystės institucijos (EBI) standartų ir gairių įgyvendinimas, esminė prekybos knygos peržiūra ir su ankstesniais VMP susijusių įsipareigojimų koregavimas.

2 pav.

2022, 2023 ir 2024 m. surengti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai

(patikrinimų skaičius)

1.3.5.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Vertinant kredito riziką, nustatyta didelių trūkumų, susijusių su bankų gebėjimu tinkamai kiekybiškai įvertinti tikėtinus kredito nuostolius dėl veiksnių paskolų, ypač didėjant makroekonominiam neapibrėžtumui. Tikėtinų kredito nuostolių modeliai nebuvo tinkamai pritaikyti į ateitį orientuotai informacijai įtraukti. Nustatyta įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo modelių trūkumų. Nors buvo nustatyta įvairi praktika, ne vieno banko sistemos, skirtos prisitaikyti prie reikšmingai padidėjusios kredito rizikos, buvo akivaizdžiai netinkamos, kad pagal 9-ąjį TFAS paskolos būtų laiku perkeltos į antrą pakopą.

Kadangi bankai ne iš karto pripažino, kad padėtis finansų rinkose, ypač pažeidžiamuose nekilnojamojo turto sektoriuose, pablogėjo, buvo padaryta daug išvadų dėl įkaito vertinimo procesų kūrimo ir įgyvendinimo. Atliekant PV toliau buvo nustatomi rizikos valdymo procesų trūkumai, rizikos strategijos, norimos prisiimti rizikos ir kredito suteikimo proceso trūkumai, taip pat rizikos stebėsenos ir tinkamo restruktūrizuotų ir negrąžintų paskolų nustatymo trūkumai. Kai kuriais atvejais šias išvadas lėmė susirūpinimas dėl bankų valdymo sistemų, trukdančių tinkamai valdyti riziką.

Vertinant rinkos riziką, pagrindiniai trūkumai buvo susiję su vertinimo rizika ir sandorio šalies kredito rizikos nustatymu, vertinimu ir valdymu. Konkrečiau kalbant apie vertinimo riziką, nustatyta trūkumų apskaičiuojant įstaigų turimus reguliavimo ir apskaitos rezervus, skirtus vertinimo neapibrėžtumui padengti. Didelių trūkumų pastebėta ir sandorio šalies kredito rizikos srityje, ypač modeliuojant ir tvirtinant sandorio šalies kredito rizikos rodiklius (potenciali būsima pozicija, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), nustatant ir stebint limitus, taip pat įkaito valdymo srityje.

Vertinant likvidumo riziką, didžiausi trūkumai buvo susiję su rizikos vertinimo ir stebėsenos silpnosiomis vietomis, įskaitant kiekybinio vertinimo metodikų, duomenų tikslumo ir išsamumo bei likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų rengimo trūkumus. Taip pat nustatyta didelių trūkumų, susijusių su reguliavimo ataskaitų rengimu ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio bei grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimu. Kiti nustatyti dideli trūkumai buvo susiję su nepakankamai veiksminga likvidumo rizikos valdymo organizacine sistema ir finansavimo plano bei likvidumo rizikos strategijos neatitikimais.

Kalbant apie IRRBB, dauguma svarbiausių išvadų buvo susijusios su IRRBB vertinimo ir stebėsenos trūkumais, įskaitant kiekybinio vertinimo metodų netinkamumą ir pagrindinių modeliavimo prielaidų nepatikimumą, pasenusiais duomenimis, silpnomis IT sistemomis ir silpnomis modelio rizikos sistemomis. Kiti dideli trūkumai atskleidė nepakankamą IRRBB valdymo profilio ir strategijos formalizavimą, taip pat nepakankamą rizikos valdymo organo dalyvavimą nustatant ir stebint IRRBB rizikos valdymo procesus.

Kalbant apie veiklos modelį ir pelningumą, didžiausi trūkumai buvo susiję su produktų kainodaros sistemomis, metodikomis ir stebėsena, dėl kurių 2024 m. atlikta nemažai PV. Kiti nustatyti dideli trūkumai buvo susiję su pajamų ir sąnaudų paskirstymo, pelningumą lemiančių veiksnių analizės, taip pat bankų veiklos planų finansinių prognozių prielaidų ir jautrumo analizės trūkumais.

Kalbant apie veiklos modelį ir pelningumą, atlikus bankų skaitmeninės transformacijos^[29] peržiūros PV nustatyta strateginio valdymo, pokyčių valdymo ir stebėsenos trūkumų. Be to, nustatyta problemų, susijusių su pajamų ir sąnaudų paskirstymu, pagrindinių veiklos rodiklių sistemomis, prognozavimo ir biudžeto sudarymo procesais.

Kalbant apie klimato riziką, kuri yra lemiamas kitų esamų rizikos kategorijų, pavyzdžiui, veiklos modelio rizikos ar kredito rizikos, veiksnys, PV atskleidė rizikos nustatymo, reikšmingumo vertinimo, stebėsenos ir klimato rizikos atspindėjimo bankų veiklos strategijose trūkumų. Be to, kiti nustatyti dideli trūkumai buvo susiję su klimato rizikos integravimu į kredito suteikimo procesus ir atitinkamomis vidaus kontrolės priemonėmis.

Kalbant apie vidaus valdymą ir su juo glaudžiai susijusias temas, svarbiausi trūkumai buvo susiję su i) rizikos duomenų kaupimu ir rizikos ataskaitų teikimu dėl nepakankamai išsamių valdymo sistemų, netinkamos duomenų struktūros ir IT infrastruktūros, dėl kurių atsirado duomenų kokybės valdymo trūkumų, ii) visų vidaus kontrolės funkcijų nepriklausomumu, veiklos sritimi ir ištekliais bei iii) užsakomųjų paslaugų veikla, įskaitant netinkamą rizikos vertinimą priimant sprendimus dėl užsakomųjų paslaugų ir užsakomųjų paslaugų, ypač IT paslaugų, rizikos valdymo ir stebėsenos trūkumus. Šios išvados paskatino priežiūros institucijas nustatyti, kad vidaus valdymo trūkumų šalinimas yra vienas iš priežiūros prioritetų.

Vertinant ICAAP, svarbiausios išvados atskleidė i) nenuoseklias vidaus kiekybinio vertinimo metodikas ir prielaidas dėl kredito rizikos ir rinkos rizikos, ii) kiekybinio vertinimo metodikų vidaus patikimumo vertinimo proceso trūkumus ir iii) netinkamas reikšmingos rizikos nustatymo metodikas, kurios yra rizikos nustatymo proceso dalis.

Apskaičiuojant reguliuojamąjį kapitalą (1 ramstis), pagrindinės išvados buvo susijusios su i) netinkamu rizikos koeficientų priskyrimu pozicijoms, dėl kurio buvo nepakankamai įvertintas pagal riziką įvertintas turtas, ypač kredito rizikos atveju, nes buvo neteisingai priskirtos pozicijų klasės ir nustatyta įkaito vertė, ir ii) nepakankama kapitalo reikalavimų ir nuosavų lėšų apskaičiavimo proceso kontrolės sistema.

Kalbant apie operacinę riziką (nesusijusią su IT rizika), svarbiausios išvados buvo susijusios su i) rizikos vertinimu ir valdymu, įskaitant operacinės rizikos duomenų rinkimo proceso trūkumus, netinkamą rizikos prevenciją ir ištaisymą, kai susiduriama su operacinės rizikos įvykiais, ir ii) rizikos nustatymu, visų pirma netinkama reikšmingos operacinės rizikos aprėptimi ir apibrėžtimi.

Kalbant apie IT riziką, didžiausi trūkumai nustatyti IT ir kibernetinio saugumo valdymo srityje, visų pirma dėl kibernetinio saugumo apsaugos ir aptikimo pajėgumų. Kartu atliekant PV buvo ir toliau nustatomi trūkumai, susiję su netinkamomis valdymo sistemomis, IT tęstinumo valdymu ir IT turto valdymu. Nemažai likusių svarbių išvadų buvo susijusios su bankų IT operacijomis. Be to, trečiųjų šalių rizikos valdymas tebebuvo viena iš pagrindinių sričių, į kurią buvo sutelktas priežiūros institucijų dėmesys^[30], o nemažai išvadų buvo susijusios su susitarimais dėl IT užsakomųjų paslaugų. 2024 m., kaip ir ankstesniais metais, ECB atliko specialų didelės IRT paslaugas teikiančios trečiosios šalies patikrinimą^[31].

Apibendrinant galima teigti, kad išvados atskleidė reikšmingų trūkumų įvairiose tikrintų bankų rizikos valdymo srityse. Jos išryškino poreikį toliau tobulinti kiekybinį rizikos vertinimą, valdymo sistemas ir vidaus kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas tvirtesnis ir atsparesnis bankų sektorius. Be kita ko, šių klausimų sprendimas bus labai svarbus, kad bankai galėtų geriau įveikti būsimą neapibrėžtumą, ypač atsižvelgiant į nuolatinę didelę geopolitinę įtampą ir jos poveikį makroekonominėms perspektyvoms.

1.3.5.2 Pagrindinės vidaus modelių patikrinimų išvados

Atliekant vidaus modelių patikrinimus vertinama, ar vidaus modeliai, kuriuos bankai naudoja kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, atitinka teisinius ir reguliavimo reikalavimus. VMP gali būti inicijuojami banko prašymu (pirminio modelio patvirtinimo, esminių modelių pakeitimų, modelio išplėtimo, modelio diegimo, nuolatinio dalinio naudojimo ar grįžimo prie mažiau sudėtingų modelių metodų atvejais) arba juos gali inicijuoti ECB.

2021 m. balandžio mėn. baigta tikslinė vidaus modelių peržiūra (TRIM) buvo didžiausias ECB Bankų priežiūros tarnybos postūmis siekiant suvienodinti vidaus modelių priežiūrą ir užtikrinti jų atitiktį galiojančioms taisyklėms. Nuo to laiko ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė SĮ prašomų modelių pakeitimų vertinimui, kad būtų laikomasi naujų reguliavimo reikalavimų, kylančių, pavyzdžiui, iš vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo reguliavimo peržiūros (EBI „Vidaus reitingais grindžiamų taisymų programoje“), arba kad būtų ištaisyti TRIM metu nustatyti trūkumai. Vienas iš pagrindinių TRIM tikslų buvo sumažinti nepateisinamą (t. y. rizika nepagrįstą) modelių, SĮ naudojamų 1 ramsčio reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, rezultatų kintamumą ir taip sustiprinti pasitikėjimą vidaus modelių naudojimu.

Be to, dėl naujų išsamesnių ir griežtesnių standartų, nustatytų EBI ir ES reglamentuose, bankams sunkiau laikytis visų taisyklių, ypač kai jų portfeliai yra maži ir (arba) yra nedaug reprezentatyvių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, ECB tikisi, kad bankai nuodugniai įvertins savo IRB modelių aplinką siekdami juos racionalizuoti. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į galutinių susitarimo „Bazelis III“ standartų įgyvendinimą, banko veiklos pajėgumus įdiegti ar palaikyti IRB modelius ir su tuo susijusias išlaidas, taip pat į šių modelių tinkamumą skirtingiems portfeliams (pvz., galimybę gauti minimalius reprezentatyvius duomenis).

Šiuo atžvilgiu daugiau kaip 90 % 2024 m. atliktų VMP buvo inicijuoti gavus bankų prašymus įvertinti modelio pakeitimus, pirminius modelio patvirtinimus arba modelio išplėtimus. Kaip ir 2023 m., ECB inicijuotų VMP skaičius sudarė apie 5 %. ECB taip pat gavo ir įvertino daugybę prašymų grįžti prie mažiau sudėtingų metodų, kaip numatyta platesnėse iniciatyvose, kurių imtasi siekiant supaprastinti pirmiau apibūdintą vidaus modelių aplinką.

2024 m. atlikti VMP atskleidė keletą trūkumų: per kiekvieną VMP nustatyta vidutiniškai 20 trūkumų, iš jų trečdalis buvo labai dideli^[32].

Vertinant tik procedūrinius aspektus, susijusius su IRB modeliais kredito rizikai, maždaug trečdalis trūkumų buvo labai dideli, iš jų maždaug pusė buvo susiję su IT infrastruktūros trūkumais ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtimi. Modeliuojant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę ir nuostolius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, maždaug trečdaliu atveju nustatyta didelių trūkumų. Kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės modeliavimą, maždaug pusė išvadų buvo susijusios su rizikos kiekybiniu įvertinimu ir konservatyvumo atsargos apskaičiavimu. Modeliuojant nuostolius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, daugiausia problemų kėlė rizikos kiekybinis įvertinimas ir reitingų sistemos struktūra^[33]. Tose srityse, kuriose buvo daug didelių trūkumų, ECB pateikė papildomų paaiškinimų peržiūrėtame Vidaus modelių vadove, kuris buvo paskelbtas 2024 m. vasario mėn.

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atlikta nedaug rinkos rizikos tyrimų, nes dėl esminės prekybos knygos peržiūros bus taikomi nauji reikalavimai. Atliekant tyrimus dėl pirminio modelio patvirtinimo pagal šiuos naujus reikalavimus, pagrindiniai trūkumai buvo susiję su kai kuriais naujojo metodo elementais, pavyzdžiui, galimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimu, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos vertinimo metodais ir modelio procesais. Kadangi sandorio šalies kredito rizikos VMP nebuvo daug, atitinkamos išvados nebuvo sugrupuotos.

1.4 ECB vykdoma netiesioginė mažiau svarbių įstaigų priežiūra ir priežiūros stebėsena

1.4.1 Mažiau svarbių įstaigų sektoriaus struktūra

2024 m. antrąjį ketvirtį MSĮ skaičius sumažėjo iki 1 912 subjektų aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, palyginti su 1 932 subjektais 2023 m. pabaigoje. 77 % visų Europos MSĮ yra Vokietijoje ir Austrijoje. 2024 m. dauguma MSĮ sektoriaus struktūrinių pokyčių buvo susiję su 43 subjektų, kurių dauguma buvo įsisteigę Vokietijoje, susijungimais. Buvo panaikintos keturios banko licencijos ir suteiktos keturios naujos licencijos.

Nors MSĮ sektoriaus įstaigos taiko gana įvairius ir kartais labai specializuotus veiklos modelius, mažmeniniai ir vartojimo kreditų skolintojai tebebuvo dominuojanti kategorija, kuri apėmė maždaug 60 % sektoriaus. Dažnai tai regioniniai taupomieji ir (arba) kooperatiniai bankai, daugelis jų yra institucinių užtikrinimo sistemų nariai ir daugiausia jų yra Vokietijoje ir Austrijoje. Apskritai MSĮ veikla vis dar labiau koncentruota tam tikruose regionuose ir (arba) susijusi su tam tikrais produktai negu SĮ veikla.

Nepaisant mažėjančio bendro MSĮ skaičiaus, šis sektorius ir toliau sudarė svarbią viso Europos bankų sektoriaus dalį – jam priklauso maždaug 15,5 % viso bankų turto, neįskaitant finansų rinkų infrastruktūros. MSĮ turto dalis atitinkamoje šalyje bendrame bankų turte gerokai skiriasi, o tai rodo struktūrinius skirtumus tarp valstybių narių. Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Maltoje MSĮ turtas sudarė daugiau kaip trečdalį viso vidaus bankų sektoriaus turto, o daugumoje kitų šalių MSĮ sektorius yra palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje jo turtas sudaro atitinkamai tik 4,4, 1,9 ir 4,8 % viso bankų turto. Išsamesnė informacija pateikiama 2024 m. MSĮ priežiūros ataskaitoje.

3 pav.

Mažiau svarbių įstaigų veiklos modelių klasifikacija

(procentais)

1.4.2 Pasirinkta priežiūros veikla

Dėl 2023 m. sparčiai didėjusių palūkanų normų 2024 m. pastebimai padidėjo bankų pelningumas. Tačiau šį augimą lydėjo neapibrėžtumas, ypač dėl pozicijų, susijusių su geopolitine rizika ir ypač su nekilnojamojo turto, visų pirma komercinės paskirties, pozicijomis. Tai, kad 2024 m. antrąjį ketvirtį MSĮ paskolų knygos neveiksnių paskolų rodiklis padidėjo iki 2,5 % ir viršijo 2023 m. pasiektą žemiausią lygį, rodo, kad gali pradėti kauptis rizika. Todėl ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos atidžiai stebėjo su tuo susijusius pokyčius tiek sektoriaus, tiek bankų lygmeniu. Atsižvelgiant į šį didėjantį neapibrėžtumą, dar labiau susirūpinta dėl galimo poveikio likvidumo rizikai. Todėl ECB kartu su NKI atliko tikslinį finansavimo plano vertinimą, kad įvertintų galimą likvidumo riziką MSĮ sektoriuje.

Atsižvelgdamas į IRT sistemų svarbą, ECB padėjo Europos priežiūros institucijoms struktūriškai keistis informacija apie IRT rizikos priežiūros metodus, o tai taip pat turėtų padėti įgyvendinti Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą reguliavimo požiūriu. Klimato kaitos srityje ECB organizavo NKI keitimąsi informacija ir toliau teikė joms paramą dalydamasis gerosios praktikos įrodymais bei organizuodamas mokymus jų darbuotojams.

1.4.3 Horizontalusis darbas, susijęs su mažiau svarbių įstaigų testavimu nepalankiausiomis sąlygomis

2024 m. ECB ir NKI ėmėsi specialių tolesnių veiksmų dėl 2022 m. atlikto nacionalinės praktikos, susijusios su priežiūriniu MSĮ testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, patikrinimu. Buvo surengti praktiniai seminarai apie gerąją praktiką, parengtos metodikos ir priemonės. Be to, ECB ir NKI parengė naujausių MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis publikacijų rinkinį, taip pat naujausių apibendrintų MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ir kelių susijusių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rodiklių kiekybinę apžvalgą.

Remiantis NKI atliktais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis, šis apibendrinimas parodė, kad apskritai MSĮ sektorius yra atsparus. Vertinant iš metodologinės perspektyvos, nors MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktika turi daug panašumų, yra ir skirtumų, atspindinčių Europos prižiūrimų subjektų nacionalinių bankų struktūrų ypatumus.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

ECB makroprudencinės politikos koordinavimas vykdant Europos bankų priežiūrą yra labai svarbus siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo sprendžiant sisteminės rizikos problemas visoje euro zonoje. Vykdydamas priežiūros veiklą ir kitas panašias funkcijas, ECB nagrinėja priemones, kurių imasi nacionalinės institucijos, siekdamas užtikrinti, kad atskiros valstybės narės ir visa bankų sąjunga būtų gerai pasirengusios reaguoti į ekonominį neapibrėžtumą ir riziką finansiniam stabilumui.

2024 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam patikėtus makroprudencinius uždavinius, aktyviai bendradarbiavo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kaip ir ankstesniais metais, ECB gavo ir įvertino atitinkamų nacionalinių institucijų pranešimus apie makroprudencinės politikos taikymą. Šie pranešimai buvo susiję su sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) nustatymo, pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymo ir kapitalo vertinimo, taip pat kitų makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo ir griežtesnių rizikos koeficientų, taikomų bankų nekilnojamojo turto pozicijoms^[34].

2022 ir 2023 m. kelios nacionalinės institucijos nustatė arba padidino ciklinį arba struktūrinį kapitalo rezervą. Ši tendencija tęsėsi ir 2024 m., todėl visos bankų sąjungos šalys buvo paskelbusios arba įgyvendinusios tam tikros formos atlaisvinamo rezervo reikalavimą, o devynios šalys buvo patvirtinusios vadinamąją teigiamą neutralią AKR normą, t. y. teigiamą AKR normą, kai ciklinė sisteminė rizika dar nėra padidėjusi. Nacionalinės institucijos taip pat nustatė 129 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir šiems bankams nustatė kapitalo rezervo normas. Šios rezervo normos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo apatinės ribos nustatymo metodikoje numatytus dydžius.

Nuo 2024 m. sausio mėn., vertindamas kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervus, ECB taiko peržiūrėtą apatinės ribos nustatymo metodiką^[35]. Naudojant daugiau grupių ir aukščiausiai grupei taikant aukštesnę apatinę ribą, peržiūrėta apatinės ribos metodika siekiama sustiprinti kitų sisteminės svarbos įstaigų gebėjimą amortizuoti nuostolius, dar labiau sumažinti kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervų heterogeniškumo riziką ir užtikrinti nuoseklesnį kitų sisteminės svarbos įstaigų vertinimą tose šalyse, kuriose taikoma Europos bankų priežiūra. Neseniai, kaip 2024 m. gruodžio mėn. paskelbė Valdančioji taryba, ECB patobulino savo apatinės ribos nustatymo metodiką, pagal kurią vertina O‑SII rezervus, apie kuriuos pranešė nacionalinės institucijos, ir dabar taip pat atsižvelgia į O‑SII sisteminę svarbą visai bankų sąjungai. Ši patobulinta metodika, kuri taikoma nuo 2025 m. sausio 1 d., padės kovoti su nepagrįstu O‑SII rezervų nustatymo heterogeniškumu ir prisidės prie finansinės integracijos gilinimo, mažindama dabartinius skirtumus tarp kapitalo reikalavimų vidaus ir tarpvalstybinei veiklai bankų sąjungoje^[36].

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai dalyvavo keliose ESRV darbo srityse. Tai apėmė reguliarius ES finansų sistemos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimus, darbą, susijusį su didesnių palūkanų normų poveikiu finansiniam stabilumui, sisteminio nelikvidumo analize ir makroprudencinių priemonių, skirtų kibernetiniam atsparumui užtikrinti, tobulinimu^[37], taip pat darbą, susijusį su gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pažeidžiamumu. Šis darbas taip pat apėmė nepalankius scenarijus, skirtus EBI 2025 m. ES masto testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ir ESRV sisteminio likvidumo tyrimui.

1.6 Rizika ir priežiūros prioritetai 2025–2027 m.

Strateginiai prioritetai ir toliau atspindi dabartinę rizikos aplinką ir poreikį laiku ištaisyti nustatytus trūkumus. Nepaisant to, kad Europos bankų balansai ir rizikos profiliai 2024 m. buvo tvirti, dėl nuolat padidėjusios geopolitinės įtampos ir atitinkamo neapibrėžtumo, susijusio su makroekonominėmis perspektyvomis, bankai turi išlikti budrūs ir reguliariai vertinti poveikį savo veiklai, operacijoms ir rizikos profiliams. Kartu, atsižvelgiant į laipsnišką priežiūros institucijų dėmesio perkėlimą nuo rizikos nustatymo prie rizikos mažinimo tose srityse, kurios anksčiau buvo atidžiai prižiūrimos, bankų bus prašoma dėti daugiau pastangų, kad veiksmingai pašalintų įsisenėjusius trūkumus.

ECB Bankų priežiūros tarnyba tikslingai pakoregavo savo priežiūros prioritetus 2025–2027 m. laikotarpiui, kartu pakartodama raginimą bankams sutelkti dėmesį į apdairią ir patikimą rizikos valdymo praktiką, kad jie galėtų įveikti nepalankius veiksnius, kurių tikimasi tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu. Todėl 2025–2027 m. priežiūros prioritetai bus sutelkti į bankų atsparumo tiesioginėms makrofinansinėms grėsmėms ir dideliems geopolitiniams sukrėtimams stiprinimą (1 prioritetas), savalaikį žinomų esminių trūkumų, visų pirma susijusių su klimato ir aplinkos rizikos valdymu ir RDARR, šalinimą (2 prioritetas); ir būtinybę spręsti iššūkius, kylančius dėl skaitmeninimo ir naujų technologijų (3 prioritetas). Pagal 1 prioritetą ypatingas dėmesys bus skiriamas geopolitinės rizikos valdymo įtraukimui į priežiūros veiklą ir bankų susijusios rizikos valdymo praktikos vertinimą. Be to, vykdydamos nuolatinį bendradarbiavimą su bankais, priežiūros institucijos vykdys ir kitą įprastą veiklą bei imsis tolesnių veiksmų, susijusių su ankstesniais priežiūros prioritetais, kurie papildys darbą, susijusį su trimis 2025–2027 m. priežiūros prioritetais. Daugiau informacijos apie atnaujintus priežiūros prioritetus, jais grindžiamus rizikos vertinimus ir susijusią priežiūros veiklą galima rasti 2025–2027 m. priežiūros prioritetuose.

2 intarpas
Geopolitinė rizika

Pastaraisiais metais sustiprėjus geopolitinei įtampai, prireikė atidesnės kontrolės. Nors tiesioginis pastarųjų geopolitinių įvykių poveikis bankų sektoriui iki šiol buvo nedidelis, o tiesioginės grėsmės yra ribotos, svarbu išlikti budriems ir įvertinti galimas būsimas pasekmes bankams.

Geopolitinė rizika yra apibrėžiama kaip „nepageidaujamų reiškinių, susijusių su karais, terorizmu ir bet kokia įtampa tarp valstybių ir politinių veikėjų, kuri daro įtaką taikiai tarptautinių santykių eigai, grėsmė, realizavimas ir eskalavimas“^[38]. Ji nėra lengvai nuspėjama, kyla už finansų sistemos ribų ir gali daryti poveikį visoms tradicinėms bankų sektoriaus rizikos kategorijoms per tris rizikos perdavimo kanalus: finansų rinkas, realiąją ekonomiką ir saugą bei saugumą (A iliustracija). Dėl geopolitinės rizikos gali padidėti rizikos vengimas, o tai gali sukelti rinkos ir finansavimo rizikos sukrėtimus. Makroekonominis šokas gali didinti kredito ir pelningumo riziką. Saugos ir saugumo kanalo rizika gali kelti pavojų bankų veiklai, taip pat jų veiklos modelio tvarumui.

Geopolitinė rizika buvo vienas pagrindinių priežiūros prioritetų 2024–2026 m. ir juo išliks 2025–2027 m. (žr. 1.6 skirsnį). Atsižvelgiant į jos kompleksinį pobūdį, ši rizika mažinama pasitelkiant įvairias priežiūros iniciatyvas.

Pirma, geopolitinei rizikai valdyti reikalinga tvirta valdymo sistema. Todėl ECB vertins rizikos valdymo procesus ir norimos prisiimti rizikos sistemas, kurias bankai naudoja geopolitinei rizikai stebėti ir mažinti, kad padėtų suformuoti savo požiūrį į priežiūrinius lūkesčius dėl šios rizikos.

Antra, į geopolitinę riziką reikia atsižvelgti vykdant likvidumo ir kapitalo planavimą. Dėl šios priežasties priežiūros institucijos vertina priemones, kurias bankai naudoja vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procese ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procese.

Trečia, geopolitinė rizika taip pat gali didinti kredito riziką per realiosios ekonomikos kanalą. Atsižvelgiant į tai, atliekant 9‑ojo TFAS peržiūrą buvo vertinama, kaip bankai, sudarydami atidėjinius neveiksnioms paskoloms, atsižvelgia į naujoviškas rizikas, įskaitant geopolitinę riziką.

Ketvirta, geopolitinė rizika buvo vienas pagrindinių EBI 2023 m. ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis elementų ir taip pat bus vienas pagrindinių 2025 m. ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis elementų^[39].

Penkta, didėjanti geopolitinė įtampa gali turėti įtakos bankų veiklos atsparumui, pavyzdžiui, dėl kibernetinių išpuolių grėsmės arba dėl jų užsakomųjų paslaugų susitarimų. Todėl bankai turi turėti patikimas operacines sistemas, kad galėtų sumažinti tokias grėsmes. Šias grėsmes galima įvertinti atliekant tikslines užsakomųjų paslaugų susitarimų ir kibernetinio atsparumo peržiūras ir jos iš tiesų buvo įvertintos 2024 m. atliekant kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Taip pat buvo pradėtos iniciatyvos, kuriomis siekiama individualiu lygmeniu užfiksuoti kiekvieno banko geopolitinę riziką.

A iliustracija

Geopolitinės įtampos perdavimo makrofinansinei aplinkai ir bankams kanalai

1.7 Priežiūros efektyvumo vertinimas

2024 m. ECB pradėjo svarstyti, kaip sistemingai vertinti, kokiu mastu jo priežiūros veikla pasiekia numatytus rezultatus. Holistinis priežiūros veiksmingumo vertinimas leis ECB geriau nustatyti, kiek pasiekti jo priežiūros prioritetai ir ar reikia pritaikyti jo priežiūros strategijas. Tai svarbus visos Europos bankų priežiūros atskaitomybės elementas.

Veiksminga priežiūra leidžia priežiūros institucijoms greitai įvertinti prudencinę riziką, taip pat nustatyti esminius trūkumus, taigi veiksmingiau naudotis savo priežiūros priemonių rinkiniu ir reguliavimo įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad bankai laiku pašalintų trūkumus. Norint įvertinti priežiūros veiksmingumą, reikia derinti kiekybinius rodiklius, kokybinę informaciją ir ekspertinį vertinimą.

Vertinant priežiūros veiksmingumą reikia atsižvelgti į tai, kad priežiūros veiklos rezultatai gali i) tiesiogiai neatsispindėti finansiniuose ar statistiniuose duomenyse, ii) jų poveikis gali būti uždelstas ir iii) jiems gali daryti įtaką išorės veiksniai, nepriklausantys priežiūros institucijos įtakos sričiai. Todėl būtina naudoti tinkamas analitines priemones ir ekspertinį vertinimą.

ECB stengiasi būti dar veiksmingesnė priežiūros institucija ir siekia ne tik užtikrinti, kad būtų laikomasi reguliavimo reikalavimų, bet ir skatinti prižiūrimus subjektus ištaisyti nustatytus trūkumus. Vertinant priežiūros veiksmingumą reikia ne tik suprasti pagrindinį taikomų priežiūros priemonių poveikį, bet ir atsižvelgti į nenumatytus padarinius bei makroekonominės aplinkos vaidmenį, kuris daro įtaką priežiūros rezultatams. Todėl vertinant priežiūros veiksmingumą neapsiribojama vien tik vykdomos priežiūros veiklos vertinimu, bet pradedama nuo konkrečių šios priežiūros veiklos rezultatų įvertinimo. Todėl ECB siekia įvertinti, ar prižiūrimas subjektas tinkamai ir laiku pašalino arba ištaisė nustatytą riziką ar trūkumus, taip pat ieško būdų, kaip išvengti tokios rizikos ar trūkumų atsiradimo ateityje.

Tai savo ruožtu padeda ECB nuspręsti, pavyzdžiui, ar tinkamai buvo atsižvelgta į prioritetinį pažeidžiamumą, ar reikia koreguoti priežiūros strategiją, kad toks pažeidžiamumas sumažėtų. Taip galima parengti aukšto lygio darbo programą kartu su reikalingomis priežiūros priemonėmis, kad būtų galima veiksmingiau mažinti prioritetinį pažeidžiamumą. Be to, šis ECB priežiūros veiksmingumo vertinimas galėtų būti naudingas bendraujant su ECB išorės suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Europos Parlamentu, juo būtų galima remtis aptariant visos Europos bankų priežiūros atskaitomybę.

2 Leidimai, tinkamumo ir kompetencijos vertinimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Svarbos vertinimai, išsamieji vertinimai ir mažiau svarbių įstaigų, turinčių didelį poveikį, identifikavimas

2.1.1.1 Svarbos vertinimai

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu^[40], 2024 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų^[41]. Jis buvo papildytas ad hoc svarbos vertinimais (priimtas 51 sprendimas dėl svarbos), kurie buvo atlikti pasikeitus grupių struktūroms.

Atsižvelgiant į tai, nuo 2025 m. sausio 1 d. prie svarbių priskirtos 114 įstaigų^[42], t. y. viena daugiau negu po ankstesnio metinio svarbos vertinimo.

Atlikus 2024 m. metinį vertinimą, padaryti toliau nurodyti pakeitimai.

Be to, dviem 1 klasės investicinėms įmonėms gavus svarbių kredito įstaigų licencijas, esamas svarbias grupes 2024 m. papildė dvi svarbios kredito įstaigos.

Be to, įvyko grupių struktūrų pokyčiai, turėję įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui.

Be to, įvyko toliau nurodyti grupių struktūrų pokyčiai, neturėję įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui.

Prižiūrimų subjektų sąrašas dažnai atnaujinamas ir skelbiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

2.1.1.2 Išsamieji vertinimai ir turto kokybės peržiūros

2024 m. ECB atliko tris turto kokybės peržiūras. Kiekvienas iš trijų vertintų bankų atitiko kriterijų, kad galėtų būti tiesiogiai prižiūrimi ECB: Estijos „AS LHV Group“ buvo viena iš trijų didžiausių šios valstybės narės kredito įstaigų, Italijoje dydžio kriterijų atitiko „FinecoBank S.p.A.“, Vokietijoje – „J.P. Morgan SE“.

2024 m. lapkričio mėn. ECB pradėjo trijų dydžio kriterijų atitikusių bankų turto kokybės peržiūrą: „Raiffeisen-Holding Niederösterreich-Wien reg.Gen.m.b.H.“ (Austrija), „Wüstenrot Bausparkasse Aktiengesellschaft“ (Vokietija) ir „LBS Landesbausparkasse Süd“ (Vokietija). Numatoma, kad TKP bus baigtos 2025 m. antrąjį ketvirtį.

2.1.1.3 Didelio poveikio mažiau svarbios įstaigos

Dėl didelio mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) skaičiaus, taip pat dėl jų dydžio, sudėtingumo ir rizikos profilio skirtumų Europos Bankų priežiūros tarnyba šias įstaigas klasifikuoja pagal jų poveikį finansų sistemai ir rizikos profilį. Nuo 2022 m. poveikio kriterijai ir rizikos kriterijai vertinami atskirai. Didelį poveikį turinčios MSĮ nustatomos kartą per metus kiekvienoje šalyje, kurioje taikoma Europos bankų priežiūra. Didelio poveikio MSĮ nustatymo kriterijai apima dydį, svarbą ekonomikai, tarpvalstybinę veiklą, veiklos modelį ir minimalaus padengimo reikalavimus kiekvienoje valstybėje (žr. 2022 m. MSĮ priežiūros ataskaitos 1 intarpą).

MSĮ, kuri pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą laikoma maža ir nesudėtinga, negali būti priskirta prie didelio poveikio MSĮ, nebent ji yra didžiausia MSĮ jurisdikcijoje, kurioje visos MSĮ yra mažos ir nesudėtingos įstaigos.

2.1.2 Veiklos leidimų išdavimo procedūros: įvadas ir pranešimų statistika

2024 m. ECB gavo pranešimų apie 742 veiklos leidimų išdavimo procedūras (žr. 10 lentelę). Pranešta apie 15 paraiškų suteikti licenciją, 9 panaikintas licencijas, 29 nustojusius galioti veiklos leidimus, 91 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ar padidinimą, 596 veiklos išplėtimo ES procedūras ir 2 veiklos leidimus, išduotus finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Remiantis platesne kredito įstaigos apibrėžtimi, taikoma nuo 2021 m. birželio mėn. pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD V), taip pat išduoti veiklos leidimai trims 1 klasės investicinėms įmonėms, turėjusioms svarbių kredito įstaigų licencijas^[43].

2024 m. baigti rengti 133 sprendimai dėl veiklos leidimų išdavimo procedūrų^[44]. Jie sudarė 8,3 % visų 2024 m. ECB priimtų atskirų priežiūros sprendimų.

Penkiose veiklos leidimų išdavimo procedūrose priimti neigiami sprendimai. Be to, trys paraiškos suteikti licenciją ir trys pranešimai apie kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ar padidinimą dėl neigiamo įvertinimo buvo atšaukti prieš priimant galutinį sprendimą.

2.1.2.1 Bendrų procedūrų pokyčiai

Palyginti su praėjusiais metais, 2024 m. pranešimų apie bendras licencijavimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo ir veiklos leidimų panaikinimo procedūras ECB pateikta mažiau.

ECB įvertino daug kvalifikuotųjų akcijų paketų. Trijose procedūrose, priežiūros institucijoms išreiškus susirūpinimą, jis priėmė neigiamus sprendimus. Vienas iš tų sprendimų buvo apskųstas Administracinei peržiūros valdybai, bet ji priėmė nuomonę, kuria patvirtino ECB sprendimą (žr. 6.3.2 skirsnį). Keletui kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų, kurios pradėtos dėl vidaus restruktūrizavimo, buvo taikomas supaprastintas kvalifikuotųjų akcijų paketų vertinimo metodas. Tarpvalstybinių konsultacijų 2024 m. vyko nedaug, nepaisant pertvarkų ir aktyvios konsolidavimo dinamikos.

Dauguma 2024 m. licencijavimo procedūrų buvo susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kelios svarbių įstaigų licencijavimo procedūros buvo pradėtos pirmiausia dėl būtinybės išplėsti bankų licencijas bankų planuojama vykdyti papildoma reguliuojama veikla, nes kai kuriose valstybėse narėse to yra reikalaujama. Atsižvelgdamas į specialų pagal Vokietijos teisę taikomą licencijavimo reikalavimą, ECB patvirtino dviejų su kriptoturtu susijusios veiklos licencijų pratęsimą Vokietijoje. Vienas leidimas taip pat išduotas pagal ES investicinių įmonių reguliavimo sistemą, įvestą 2021 m. birželio 26 d. pradėjus taikyti Investicinių įmonių reglamentą ir direktyvą.

2023 m. birželio mėn. įsigaliojus Kriptoturto rinkų reglamentui (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation, MiCAR) ir jį pradėjus taikyti nuo 2024 m. gruodžio mėn., kredito įstaigos visoje ES svarsto, ar užsiimti su kriptoturtu susijusia veikla ir paslaugų teikimu, kaip nurodyta reglamente. Kredito įstaigoms, atitinkančioms Kapitalo reikalavimų reglamente pateiktą apibrėžtį, norinčioms teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas ir vykdyti atitinkamą veiklą, papildoma licencija pagal MiCAR nėra reikalinga, tačiau joms taikomi reikalavimai dėl pranešimo.

2024 m. ECB gavo dvi paraiškas suteikti licencijas, susijusias su nacionaline reforma, pagal kurią reikalaujama, kad vietos kredito unijos taptų kredito įstaigomis. Kai kurias paraiškas suteikti licencijas pateikė trečiųjų šalių subjektai, ketinantys plėsti savo veiklą ES. Tais atvejais vykdant vertinimus dėmesys buvo sutelktas į subjekto gerą reputaciją ir tai, ar tų trečiųjų šalių subjektai laikosi PPTFP reikalavimų.

Nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) inicijavo dviejų MSĮ veiklos leidimų panaikinimą (Vokietijoje ir Liuksemburge). Vieno veiklos leidimo panaikinimas inicijuotas dėl įstaigos netinkamų akcininkų ir sprendimo nutraukti veiklą, kito – dėl netinkamų akcininkų, valdymo pažeidimų ir šiurkščių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimų. Vienas iš sprendimų dėl veiklos leidimo panaikinimo buvo apskųstas ECB Administracinei peržiūros valdybai, bet ji priėmė nuomonę, kuria patvirtino ECB sprendimą (žr. 6.3.2 skirsnį). Abu ECB sprendimai buvo apskųsti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme. Bylos tebėra nagrinėjamos.

2.1.2.2 Veiklos išplėtimo ES procedūrų ir (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pokyčiai

2024 m. ECB ir NKI vykdė 462 kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūras.

Po didelio procedūrų antplūdžio 2021 ir 2022 m., kai į nacionalinę teisę buvo perkelta KRD V, 2023 m. ir 2024 m. procedūrų skaičius stabilizavosi. 2024 m. ECB buvo pranešta apie dvi procedūras dėl svarbioms grupėms priklausančių (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių: viena prašė patvirtinimo, kita – išimties.

2.2 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

2024 m. ECB buvo pranešta apie iš viso 1 557 atskiras kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras^[45], susijusias su svarbiomis įstaigomis (žr. 11 lentelę).

2024 m. 63,0 % visų pavienių kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais, o 25,8 % – su vykdomąją funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Likusios pavienės procedūros buvo susijusios su pagrindines funkcijas atliekančiais asmenimis (8,9 %), trečiųjų šalių filialų vadovais (1,6 %) ir papildomais nevykdomaisiais direktoriais (0,7 %).

Vidutinis laikas, per kurį ECB atliko kompetencijos ir tinkamumo vertinimą ir priėmė sprendimą, 2023 m. buvo 109 dienos, 2024 m. – 97 dienos, t. y. neviršijo keturių mėnesių, kaip nustatyta Bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo 179 punkte.

2.2.1 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų pokyčiai

ECB toliau siekė didinti sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo veiksmingumą paprastindamas procesus (naudodamas mašininio skaitymo priemonę „Heimdall“), rengdamas ir atnaujindamas gaires bei formas, ir daugiau dėmesio skyrė įvairovei ir kolektyviniam tinkamumui. 2024 m. balandžio 24 d. ECB kartu su Florencijoje veikiančiu Europos universitetiniu institutu surengė seminarą, kurio tikslas buvo bankų sektoriuje paskleisti daugiau informacijos apie veiksmingo valdymo ir rizikos kultūrą.

ECB taikė kompetencijos ir tinkamumo kriterijų dėl kolektyvinio tinkamumo ir siekė didinti valdybų veiksmingumą, skatindamas įgūdžių ir patirties, lyčių, amžiaus ir geografinės kilmės įvairovę bankų valdybose. 2024 m. ECB taip pat išdėstė didesnius lūkesčius dėl kolektyvinio tinkamumo, o vykdydamas priežiūrą ypač daug dėmesio skyrė valdymo organo kompetencijai informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos srityje.

Atlikus tinkamumo vertinimą, gali būti pradėtos taikyti papildomos nuostatos, jei, remiantis penkiais kompetencijos ir tinkamumo kriterijais, reikia išsklaidyti tam tikras abejones dėl kurio nors paskirto asmens. Sprendimų, kuriuose yra papildoma nuostata, 2024 m. padaugėjo iki 14,5% (2023 m. jie sudarė 9,5 %). 2024 m. atliekant kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, dažniausiai klausimų kilo dėl patirties, interesų konfliktų ir kolektyvinio tinkamumo. Dėl to buvo nustatytos 55 sąlygos, 151 įpareigojimas ir 20 rekomendacijų (2023 m. jų buvo atitinkamai 47, 179 ir 21).

Jei kyla reikšmingų abejonių dėl paskirto asmens tinkamumo, ECB gali nuspręsti, kad yra būtina atlikti nuodugnesnį vertinimą, ir galiausiai pranešti apie ketinimą priimti neigiamą sprendimą. Tokiais atvejais bankai dažniausiai atsiima paraišką priežiūrinio dialogo metu. 2024 m. taip atsitiko 50 kartų.

2024 m. ECB inicijavo penkis pakartotinius bankų valdybų narių vertinimus – daugiausia kilus susirūpinimui dėl reputacijos. Jis ir toliau plėtojo IT priemones, skirtas kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūroms, ir skatino jas naudoti (žr. 5.2.3 skirsnį).

2.3 Vykdymo užtikrinimo, sankcijų skyrimo priemonės ir informavimas apie pažeidimus

2.3.1 Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemonės

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskirstomi atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, už pažeidimą atsakingą asmenį ir taikytiną priemonę. Sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, taip pat sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos ECB svetainės skiltyje apie priežiūrines sankcijas.

Sankcijomis siekiama nubausti už nusižengimus ir atgrasyti ne tik atitinkamą prižiūrimą subjektą, bet ir visą bankų sektorių. Vykdymo užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, delspinigių, paskirtis yra priversti prižiūrimus subjektus laikytis priežiūros sprendimuose ar reglamentuose nustatytų prudencinių reikalavimų.

2024 m. ECB vykdė 8 vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras. Iš jų 7 buvo sankcijų skyrimo procedūros (dėl jų ECB priėmė 3 sprendimus^[46]), viena – vykdymo užtikrinimo procedūra (metų pabaigoje ji tebevyko, žr. 12 lentelę).

Be to, 2024 m. ECB priėmė 13 privalomų priežiūros sprendimų dėl su klimatu susijusios rizikos, kuriuose numatyta, kad, bankams neįvykdžius sprendimuose nustatytų prudencinių reikalavimų, už kiekvieną pažeidimo dieną bus skaičiuojami delspinigiai. 4 iš tų sprendimų nustatyti prudenciniai reikalavimai stiprinti su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos nustatymo procesą. ECB pranešė suinteresuotiesiems subjektams apie tuos 4 sprendimus 2024 m. pradžioje, tačiau procedūros buvo pradėtos dar 2023 m. 2023 m. subjektams pranešta apie 18 sprendimų ta pačia tema; tuose sprendimuose taip pat nustatyta, kad, bankams nesilaikant reikalavimų, bus skaičiuojami delspinigiai. Likusiuose 9 sprendimuose, apie kuriuos pranešta 2024 m., nustatyti prudenciniai reikalavimai integruoti su klimatu susijusią ir aplinkos riziką į banko valdymo sistemą, strategiją ir rizikos valdymo sistemas.

Visos septynios sankcijų skyrimo procedūros, vykdytos 2024 m., buvo susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė 6 svarbios įstaigos. Keturios iš šių procedūrų buvo baigtos 2024 m. trimis ECB sprendimais, kuriais buvo skirtos penkios 15 625 000 eurų baudos. Baudos skirtos trims prižiūrimiems subjektams. Pirmuoju sprendimu buvo skirtos dvi baudos už ECB sprendimuose dėl vidaus modelių nustatytų reikalavimų pažeidimus, antruoju sprendimu buvo skirtos dvi baudos už tai, kad neteisingai nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai užsienio valiutos rizikai ir kredito rizikai padengti, o trečiuoju sprendimu skirta viena bauda už tai, kad pateikta netiksli informacija apie nuosavų lėšų reikalavimus ir pagal riziką įvertintą turtą kredito rizikai padengti.

2024 m. vykdyta vykdymo užtikrinimo procedūra buvo pradėta dėl to, kad viena svarbi įstaiga nesilaikė ECB sprendimų, kuriuose reikalauta sustiprinti su klimatu susijusios ir aplinkos rizikos nustatymo procesą iki nustatyto 2024 m. termino. Ši su valdymu susijusi vykdymo užtikrinimo procedūra 2024 m. pabaigoje buvo tebevykdoma.

4 pav. informacija apie vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, kurias ECB vykdė 2024 m., ir 2020–2023 m. užbaigtas procedūras suskirstyta pagal pažeidimo sritis.

4 pav.

2020–2024 m. vykdymo užtikrinimas ir sankcijos pagal pažeidimų sritis

(procedūrų skaičius)

Atsižvelgdama į ankstesnius ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusi konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2024 m. viena NKI skyrė vieną baudą, kurios suma sudarė 97 500 eurų. Daugiau informacijos apie ECB nurodymu NKI skirtas baudas pateikiama ECB svetainės skiltyje apie priežiūrines sankcijas.

Išsami informacija, įskaitant išsamią statistinę informaciją apie sankcijų skyrimo veiklą, kurią ECB ir NKI vykdė 2024 m. dėl prudencinių reikalavimų pažeidimų, bus pateikta BPM sankcijų skyrimo veiklos 2024 metų ataskaitoje. Ataskaita bus paskelbta ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje 2025 m. antrąjį pusmetį.

2.3.2 Kitos piniginės priemonės

Pagal BPM reglamentą ECB, išimtinai siekdamas vykdyti savo priežiūros uždavinius, naudojasi įgaliojimais, kuriuos NKI turi pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus. Šiuo atžvilgiu 2021 m. ECB dviem svarbioms įstaigoms taikė administracines priemones, kurias NKI gali taikyti pagal savo nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama Kapitalo reikalavimų direktyva. Taikytos nacionalinės administracinės priemonės nebuvo baudžiamojo pobūdžio, jas sudarė maždaug 21,5 mln. eurų dydžio palūkanų mokėjimai už didelių pozicijų ribų reikalavimų pažeidimus. Po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. panaikino ECB sprendimus, vienoje iš bylų ECB, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriame skyrė sumokėti maždaug 10,2 mln. eurų dydžio palūkanas. Antroje byloje naujas sprendimas nebuvo priimtas, nes subjektas buvo likviduotas.

2.3.3 Informavimas apie pažeidimus

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Tuo tikslu ECB naudoja internetinę informavimo apie pažeidimus platformą.

Vykdydamas jam pavestas priežiūros užduotis ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją.

2024 m. ECB gavo 421 pranešimą apie pažeidimus (2023 m. gauti 355 pranešimai). Iš šių pranešimų 124 buvo pateikti apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus; 117 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB vykdomos priežiūros sritį, 7 pranešimai apie pažeidimus pateko į NKI vykdomos priežiūros sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų apie neprudencinių reikalavimų (pvz., vartotojų teisių apsaugos) pažeidimus, todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie pažeidimus, patekusių į ECB vykdomos priežiūros sritį, buvo pateikti dėl vidaus valdymo (86 %) ir dėl nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (8 %). Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, organizacinės struktūros ir valdymo organų funkcijų. Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pateiktas 5 pav.

5 pav.

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu

(procentais)

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu, ir priėmė sprendimus dėl reikiamų tolesnių veiksmų.

2024 m. imtasi tokių pagrindinių tiriamųjų veiksmų, susijusių su per metus ar anksčiau gautais pranešimais apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus:

• atliktas vidaus vertinimas remiantis esamais dokumentais (44 %);
• teiktas prašymas prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (43 %);
• teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (10 %).
• kaltinamų asmenų apklausa (3 %).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Krizės atvejai 2024 m.

2024 m. nė viena svarbi įstaiga nebuvo įvertinta kaip žlunganti arba galinti žlugti, kaip nurodyta Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento^[47] 18 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnio 4 dalyje. 2024 m. makroekonominė aplinka buvo palanki bankams, ypač pelningumo požiūriu. Tačiau ateityje bankams reikės prisitaikyti prie didesnės geopolitinės rizikos, struktūrinių pokyčių, su klimatu susijusios bei aplinkos rizikos ir mažiau palankios makroekonominės perspektyvos.

3.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2024 m. ECB ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) toliau glaudžiai bendradarbiavo. Be to, ECB priežiūros valdybos pirmininkas ir BPV pirmininkas palaikė reguliarius ryšius ir kartu lankėsi keliose nacionalinėse kompetentingose institucijose (NKI) bei nacionalinėse pertvarkymo institucijose. ECB ir BPV taip pat dažnai keitėsi informacija vadovybės ir ekspertų lygmenimis.

Labai svarbią abiejų organizacijų bendradarbiavimo dalį ir toliau sudarė reguliarus ECB jungtinių priežiūros grupių ir BPV vidaus pertvarkymo grupių dialogas. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su bankais, kuriems taikoma ECB krizių valdymo sistema. Tam pagrindo suteikė dvišalis ECB ir BPV susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir 2023 m. pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl keitimosi konfidencialiais duomenimis.

ECB ir BPV toliau bendradarbiavo bendrų interesų politikos klausimais. Abi organizacijos užtikrino, kad jų pozicijos dėl krizių valdymo reformos ir indėlių draudimo sistemos priežiūros ir pertvarkymo aspektų būtų tiksliai suderintos. ECB ir BPV taip pat toliau drauge dirbo likvidumo vertinimo ir atskaitomybės srityse. 2024 m. abi institucijos užbaigė antrąjį metinį bendrą likvidumo vertinimą, per kurį, remiantis drauge parengta likvidumo vertinimo forma, testuotas bankų pasirengimas krizėms.

2024 m. ECB ir BPV dalyvavo bandomuosiuose testavimuose, kurie buvo vykdomi siekiant bendro tikslo įvertinti esamus pajėgumus ir sustiprinti pasirengimą krizėms. Abi institucijos taip pat dalyvavo trišalėse pagrindinio lygio pratybose, į kurias buvo įtrauktos JAV, Jungtinės Karalystės ir bankų sąjungos šalių pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos, centriniai bankai ir finansų ministerijos. Be to, ECB ir BVP dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių krizių modeliavimo pratybose, kurių tikslas buvo ištestuoti jų pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms.

Pagal reglamentavimo sistemą su BPV buvo konsultuojamasi dėl svarbių įstaigų gaivinimo planų, pateiktų ECB Bankų priežiūros tarnybai. BPV savo ruožtu konsultavosi su ECB dėl pertvarkymo planų projektų ir siūlomų perskaičiuotų įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kuriuos turi mokėti svarbios įstaigos pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, apskaičiavimo.

3.3 Mažiau svarbių įstaigų krizių valdymas

Krizių, susijusių su mažiau svarbiomis įstaigomis (MSĮ), valdymas reikalauja glaudaus atitinkamos NKI ir ECB bendradarbiavimo. Nors atsakomybė už MSĮ priežiūrą ir krizių valdymą tenka būtent NKI, poreikis aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija atsiranda tada, kai nustatoma, kad MSĮ gali tapti negyvybinga, nes ECB yra atsakingas už licencijų panaikinimą.

Ankstyvuoju krizės, kilusios dėl MSĮ finansinės būklės pablogėjimo, etapu atitinkama NKI informuoja apie tai ECB nusiųsdama oficialų pranešimą. 2024 m. ECB gavo 11 tokių NKI pranešimų.

Kai pateikiamas pranešimas apie finansinės būklės pablogėjimą, paprastai yra sudaromos krizės valdymo kontaktinės grupės, nebent atsakinga NKI arba ECB turi pagrįstų priežasčių to nedaryti. Šios grupės (jas sudaro atitinkamų ECB veiklos padalinių ir NKI atstovai) gali būti sudaromos, jeigu pažeidžiami kapitalo reikalavimai, pablogėja turto kokybė, likvidumo padėtis arba vidaus valdymo ar kontrolės sistemose atsiranda didelių trūkumų. Per metus buvo sukurta 12 krizių valdymo kontaktinių grupių. Kaip ir ankstesniais metais, šios grupės užtikrino, kad krizės būtų atidžiai stebimos ir kad priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami ir vykdomi laiku ir koordinuotai. 2024 m. buvo panaikinta viena banko licencija ir vienos licencijos galiojimas baigėsi, t. y. atitinkama MSĮ pati atsisakė savo turimos banko licencijos.

2023 m. ECB ir NKI drauge stengėsi supaprastinti MSĮ krizių valdymo ir bendradarbiavimo sistemą, siekdamos supaprastinti keitimąsi informacija tarp atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir sustiprinti būsimų MSĮ krizių valdymo metodiką. Peržiūrėti bendri priežiūros standartai įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.

4 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

4.1.1 Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių institucijomis

2024 m. ECB toliau stiprino bendradarbiavimą su kitomis įvairių šalių ir sektorių priežiūros institucijomis, įskaitant derybas dėl papildomų susitarimo memorandumų (SM) (žr. 13 lentelę).

4.1.1.1 ECB ir priežiūros institucijų kolegijos

Prižiūrint svarbias bankų grupes, veikiančias už bankų sąjungos ribų, ECB dalyvauja priežiūros institucijų kolegijų veikloje. Tai leidžia ECB plėtoti suderintus priežiūros metodus ir sprendimus bei drauge su kitomis priežiūros institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant tos pačios tarptautinės bankų grupės priežiūrą, užtikrinti bendras darbo programas. ECB sudaro kolegijas tada, kai jis yra buveinės priežiūros institucija, t. y. atsakingas už konsoliduotą bankų grupės priežiūrą. ECB taip pat gali veikti kaip konkrečių bankų grupei priklausančių subjektų priimančioji priežiūros institucija. Tokiu atveju jis dalyvauja priežiūros institucijų kolegijose, kai gauna buveinės priežiūros institucijos kvietimą. ECB bendradarbiauja ne tik su kolegijose dalyvaujančiomis, bet ir su įvairiomis tarptautinėmis priežiūros institucijomis. Pavyzdžiui, jis dalyvauja trišaliuose susitikimuose su Anglijos banku ir JAV federalinio rezervo sistema.

4.1.1.2 Bendradarbiavimo su nacionalinėmis rinkos veikimo priežiūros institucijomis ir BPM nedalyvaujančių ES valstybių narių institucijomis stiprinimas

Svarbios bankų grupės vykdo veiklą finansinių priemonių rinkose, todėl ECB bendradarbiauja su ES šalių rinkos priežiūros institucijomis, kaip numatyta Sąjungos teisės aktuose. 2024 m. ECB sudarė SM dėl priežiūros su Ispanijos nacionaline vertybinių popierių rinkos komisija (Comisión Nacional del Mercado de Valores, CNMV).

ECB ir toliau gerino keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su šešių Europos bankų priežiūros mechanizme nedalyvaujančių ES valstybių narių nacionalinėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis svarbių bankų grupių veiklos tose šalyse klausimais. 2024 m. jis sudarė SM su Bendra pertvarkymo valdyba ir atitinkamomis šešių BPM nedalyvaujančių ES valstybių narių priežiūros ir pertvarkymo institucijomis.

4.1.1.3 Bendradarbiavimas su kitų ES sektorių priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių prudencinės priežiūros institucijomis

ECB koordinuoja svarbias bankų grupes, kurios yra pripažintos finansiniais konglomeratais ir kurioms taikoma papildoma priežiūra. Šioje srityje jis glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kitų finansiniams konglomeratams priklausančių reguliuojamų subjektų priežiūrą, ir su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA).

2024 m. ECB suintensyvino dialogą su EIOPA ir nacionalinėmis draudimo priežiūros institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant papildomą finansinių konglomeratų priežiūrą, – organizavo seminarus, per kuriuos buvo aptariami bendri priežiūros iššūkiai ir ieškoma būdų, kaip toliau didinti papildomos priežiūros veiksmingumą.

ECB paskelbė naują SM dėl priežiūros, sudarytą su Superintendencia de Servicios Financieros del Banco Central del Uruguay, Turkijos bankų reguliavimo ir priežiūros agentūra ir Gernsio finansinių paslaugų komisija. Be to, ECB ne tik vedė reguliarų struktūruotą dialogą su tokiomis institucijomis kaip Jungtinės Karalystės prudencinio reguliavimo institucija ir JAV federalinio rezervo sistema, bet ir surengė keletą teminių dvišalių susitikimų su kitų ES nepriklausančių šalių bankų priežiūros institucijomis, per kuriuos buvo aptarti bendrai rūpimi klausimai, įskaitant finansinių konglomeratų priežiūrą ir su klimatu susijusias finansines rizikas.

2024 m. ECB dar labiau sustiprino bendradarbiavimą su ES nepriklausančių šalių prudencinės priežiūros institucijomis priežiūros technologijų naudojimo klausimais. Bendradarbiavimas su JAV federalinio rezervo sistema, Anglijos banku ir Jungtinės Karalystės finansinės elgsenos institucija vyko ir specialių tarpdalykinių, tarpfunkcinių darbo grupių („tigrų komandų“) lygmeniu. ECB taip pat aktyviai dalyvavo Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) inovacijų tinkle, bendradarbiavimo platformoje, kurią plėtoja TAB inovacijų centras ir kuri yra skirta keistis žiniomis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų visame pasaulyje per specialias ekspertų darbo grupes.

4.1.1.4 ECB ir kova su pinigų plovimu: naujausi pokyčiai

Šiuo metu atsakomybė už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) srityje paskirstoma tik nacionaliniu lygmeniu. Nepaisant to, prudencinės ir PPTFP institucijos, vykdydamos atitinkamus savo įgaliojimus, privalo glaudžiai bendradarbiauti.

Kaip ir ankstesniais metais, vykdydamas prudencinę priežiūrą ECB skyrė dėmesio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms^[48] ir teikė politinio pobūdžio paramą rengiantis steigti Europos kovos su pinigų plovimu instituciją (angl. Anti-Money Laundering and Countering the Financing of Terrorism, AMLA).

2024 m. ECB ir toliau keitėsi priežiūros informacija su PPTFP institucijomis. Be kitų dalykų, tuo tikslu stebėtojo teisėmis dalyvavo 66 PPTFP kolegijose, įsteigtose dėl svarbių įstaigų, ir keitėsi su jomis informacija^[49]. ECB taip pat informavo apie reikšmingus PPTFP trūkumus naudodamasis Europos bankininkystės institucijos (EBI) centrine duomenų baze „EuReCa“.

ECB stebėtojo teisėmis dalyvavo EBI PPTFP nuolatinio komiteto veikloje. Tuo pačiu metu daug politinio pobūdžio dėmesio jis skyrė 2024 m. birželio mėn. paskelbtam ES PPTFP teisės aktų rinkiniui. ECB palaiko šiuos reguliavimo pokyčius ir ypač skatino priimti teisės aktus, kuriais būtų palengvintas veiksmingas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp visų PPTFP priežiūros institucijų, dalyvaujančių PPTFP priežiūros sistemoje, ir atitinkamų ne PPTFP institucijų. Jis pradėjo dalyvauti EBI vykdomame parengiamajame darbe, kuris buvo pradėtas atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą pateikti rekomendacijų dėl techninių reguliavimo standartų ir gairių pagal naująją PPTFP sistemą.

Kaip prudencinės priežiūros institucija, ECB rengiasi glaudžiam ir sklandžiam bendradarbiavimui su AMLA, ketina su Komisija ir specialia jos darbo grupe dalytis patirtimi, įgyta kuriant BPM. ECB taip pat pradėjo parengiamuosius darbus, kurie reikalingi norint sudaryti ECB ir AMLA susitarimo memorandumą, kaip numatyta teisės aktų rinkinyje.

4.1.1.5 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

2024 m. TVF pradėjo antrąjį euro zonos FSĮP, o jį užbaigti numatoma 2025 m. TVF vertina, kaip euro zonos reguliavimo sistema ir BPM priežiūros praktika atitinka 2024 m. balandžio mėn. atnaujintus pagrindinius Bazelio principus, į kuriuos buvo įtraukti sugriežtinti reikalavimai dėl, be kitų dalykų, su klimatu susijusių finansinių rizikų ir kylančių rizikų, veiklos atsparumo ir veiklos modelių tvarumo, taip pat dėl Europos bankų priežiūros institucijų vaidmens valdant krizes. TVF taip pat vykdo svarbių įstaigų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal modelį „nuo didžiausio iki mažiausio rodiklio“. Jis taip pat vertina, kaip įgyvendinamos per ankstesnį euro zonos FSĮP, užbaigtą 2018 m., ECB ir ES teisėkūros institucijoms pateiktos rekomendacijos.

2024 m. TVF užbaigė nacionalines Liuksemburgo, Nyderlandų ir Ispanijos FSĮP, tęsė Slovakijos FSĮP ir pradėjo Prancūzijos FSĮP. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami ne bankininkystės srities aspektai, pavyzdžiui, tų šalių draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat kompleksiškai vertinami bankininkystės aspektai, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) priežiūrą, arba su PPTFP susiję aspektai, kartu atsižvelgiant į tai, kad, norint užbaigti kurti bankų sąjungą, reikia dirbti toliau.

ECB dalyvavimas nacionalinėse konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio, skirtose Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims, yra susijęs su mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgiant į ECB atsakomybę šiose srityse.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

Būdama Finansinio stabilumo tarybos (FST) nare, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai dalyvavo FST plenariniuose posėdžiuose, Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto, Pertvarkymo valdymo grupės ir Europos regioninės konsultacinės grupės posėdžiuose. Ji prisidėjo prie įvairių FST iniciatyvų, įskaitant tai, kad peržiūrėjo per 2023 m. bankų sektoriuje kilusius neramumus sukauptą patirtį, siekdama užtikrinti geresnį pasirengimą krizėms ir sustiprinti pertvarkymo sistemas, intensyvinti pastangas su klimatu susijusių finansinių rizikų, viešo duomenų atskleidimo ir pertvarkymo planų poveikio finansiniam stabilumui vertinimo srityse. ECB padėjo atlikti G20 finansinių reformų poveikio pakeitimui vertybiniais popieriais vertinimą, dalyvavo renkant informaciją apie priežiūrinį požiūrį į gamtos keliamas finansines rizikas ir prisidėjo prie darbo, vykdyto sprendžiant tarpvalstybinius pasaulinių stabilizuotosios valiutos priemonių reguliavimo iššūkius besivystančiose rinkose. Taip pat bendradarbiavo plėtojant keitimosi pranešimais apie incidentus sistemą.

4.2.2 Dalyvavimas Bazelio bankų priežiūros komiteto darbe

2024 m. ECB ir toliau aktyviai dalyvavo Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) darbe. Jis dalyvavo keliose darbo grupėse, dalijosi ekspertinėmis žiniomis BBPK darbo grupėse ir bendradarbiavo su Bazelio bankų priežiūros komiteto nariais ES ir visame pasaulyje.

Ypač paminėtina, kad ECB atstovai buvo dviejų Bazelio komiteto grupių bendrapirmininkiai ir padėjo valdyti jų darbą. ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas Frank Elderson kartu su Federalinio rezervo valdybos vyresniuoju patarėju Kevin Stiroh pirmininkavo Su klimatu susijusios finansinės rizikos darbo grupei (angl. Task Force on Climate-related Financial Risks, TFCR), Universaliųjų ir diversifikuotųjų įstaigų generalinio direktorato vadovas Korbinian Ibel kartu su Honkongo pinigų institucijos vykdomojo direktoriaus pavaduotoju Arthur Yuen pirmininkavo Politikos ir standartų grupei (angl. Policy and Standards Group, PSG).

Svarbūs TFCR 2024 m. atlikti darbai: paskelbtas diskusijoms skirtas dokumentas dėl klimato scenarijų analizės naudojimo, peržiūrėta grįžtamoji informacija, gauta dėl konsultacijoms skirto dokumento dėl 3 ramsčio duomenų apie su klimatu susijusias finansines rizikas atskleidimo sistemos. TFCR taip pat toliau siekė įgyvendinti kai kuriuos kitus Bazelio komiteto prioritetus, įskaitant tai, kad vertino dabartinės Bazelio sistemos spragų reikšmingumą, nagrinėjo, kaip bankai planuoja įgyvendinti pertvarką, ir stebėjo, kaip įgyvendinami BBPK veiksmingo su klimatu susijusios finansinės rizikos valdymo ir priežiūros principai.

2024 m. PSG daug prisidėjo prie to, kad būtų paskelbtos: i) Sandorio šalies kredito rizikos valdymo gairės, ii) bankų kriptoturto pozicijų duomenų atskleidimo sistema ir kai kurie jos kriptoturto standarto pakeitimai, iii) bankinės knygos palūkanų normos rizikos tikslinės korekcijos ir iv) ataskaita apie esamą jurisdikcijų, norinčių taikyti teigiamas ciklui neutralias normas, palaikymo praktiką. PSG taip pat padėjo paskelbti konsultacijas dėl priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas bankų trumpalaikių finansinių manipuliacijų klausimas pasaulinės sisteminės svarbos bankų sistemoje ir konsultacijas dėl patikimo trečiosios šalies rizikos valdymo principų.

Be šių dviejų grupių, ECB taip pat, be kitų dalykų, prisidėjo prie to, kad būtų paskelbti peržiūrėti Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai, ir dalyvaudamas Bazelio komiteto tolesnėse iniciatyvose, susijusiose su 2023 m. kovo mėn. bankų sektoriuje kilusiais neramumais, stengėsi didinti likvidumo ir priežiūros veiksmingumą.

4.2.3 Dalyvavimas Europos bankininkystės institucijos darbe ir kuriant Europos politiką

2024 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su EBI, siekdama skatinti nuoseklią priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje, didinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą.

2024 m. kovo 18 d. ECB ir EBI pasirašė SM dėl Jungtinio bankų atskaitomybės komiteto įsteigimo, siekdami padidinti integraciją ir sumažinti bankų sąnaudas, susijusias su reguliavimo ataskaitų teikimu. Abi institucijos taip pat dalyvavo diskusijose dėl metodikos projekto ir dėl 2025 m. ES mastu planuojamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rengimo, taip pat, atsižvelgdamos į naujausius reguliavimo pokyčius, nagrinėjo įvairius būdus, kaip gerinti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Įgyvendinant susitarimo „Bazelis III“ reformas, ECB teikė informaciją įvairiems EBI reguliavimo projektams. Jis taip pat dalyvavo EBI konsultacijose dėl aplinkos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos valdymo gairių, padėjo rengti konsultacijoms skirtą dokumentą dėl ASV rizikos duomenų atskleidimo ir ASV priežiūrinės atskaitomybės.

ECB palaikė EBI politinio pobūdžio darbą įgyvendinant Kriptoturto rinkų reglamentą ir Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą, taip pat padėjo plėsti veiklos funkcijų perdavimo trečiosioms šalims gaires.

ECB bendradarbiavo ne tik su EBI – ECB specialistai parengė viešą atsakymą į Europos Komisijos tikslines konsultacijas dėl ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimo. Savo atsakyme ECB atsižvelgė į EBI 2022 m. gruodžio mėn. rekomendacijas ir Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto parengtas ataskaitas pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 44 straipsnį ir jas papildė.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

5.1.1 Įdarbinimas

Paprastai ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmiausia skelbia apie laisvas darbo vietas savo viduje, išskyrus pradinio lygio pozicijas, apie kurias skelbiama išorėje. 2024 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba priėmė 53 kandidatus iš išorės eiti pareigas ilgesniuoju laikotarpiu.

6 pav.

Paskyrimų skaičius pagal darbuotojų grupes 2024 m.

5.1.2 Mainų programos

Pradėjus įgyvendinti darbuotojų mainų programą su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, kurią 2023 m. sukūrė Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos investicijų bankas (EIB), 2024 m. pradėta antra programa su BPV ir EIB, pagal kurią 12 porų darbuotojų apsikeitė pareigomis.

5.1.3 Gebėjimų stiprinimas

ECB Bankų priežiūros tarnyba periodiškai atlieka organizacinės parengties vertinimus (daugiausia JPG ir vietos grupių), kad įvertintų savo gebėjimus, susijusius su vykdomomis užduotimis ir galimais priežiūros prioritetais. Atlikus šiuos vertinimus atnaujinamas gebėjimų stiprinimo planas, kuris leidžia organizacijai teikti pirmenybę specialistų ugdymui ir susijusioms iniciatyvoms tose srityse, kuriose parengtis yra mažesnė.

2023–2024 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė priežiūros uždaviniams, susijusiems su IT užsakomosiomis paslaugomis, IT saugumu, kibernetine rizika ir ECB naujais įgaliojimais pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą.

Taip pat buvo intensyviau rengiami mokymai visose bankų priežiūros srityse. 2024 m. pradėtos vykdyti dvi naujos mokymo programos: BPM įvadinė programa naujokams ir BPM pagrindų programa, kuria siekiama suteikti bankų priežiūros pareigūnams bendro lygio pagrindinių techninių žinių ir įgūdžių tradicinėmis ir naujomis priežiūros temomis. BPM pagrindų programos bandomasis etapas baigtas 2024 m. birželio mėn.

Išsami mokymosi apie klimato ir su gamta susijusią riziką programa, skirta įvairiems vaidmenims ir funkcijoms, pradėta įgyvendinti 2024 m. vasario mėn. 2024 m. mokymus baigė 1 000 bankų priežiūros institucijų darbuotojų.

Be to, toliau buvo tobulinamos BPM skaitmeninės mokymosi priemonės, siekiant sustiprinti priežiūros institucijų žinias apie dirbtinio intelekto vaidmenį bankuose, IT rizikos priežiūrą ir kitas pagrindines skaitmeninimo ir inovacijų temas. 2024 m. mokymuose dalyvavo 2 050 priežiūros institucijų darbuotojų.

2025 m. bus tęsiamas darbas siekiant gerinti siūlomus mokymus trijose tikslinėse srityse, pasitelkiant ECB užmegztas bendradarbiavimo partnerystes, ypač daug dėmesio skiriant naujausiems pokyčiams bankų priežiūros srityje.

5.1.4 Įvairovė ir įtrauktis

ECB Bankų priežiūros tarnyba siekia sukurti tokią darbo kultūrą, kurioje būtų išnaudojama įvairovės ir įtraukties galia, o kiekvienas kolega galėtų darbe atskleisti savo autentiškumą. Įgyvendinant šią viziją, lyčių pusiausvyra tebėra vienas pagrindinių strateginių prioritetų. ECB Bankų priežiūros tarnyboje 42 % darbuotojų sudaro moterys. Moterų dalis skiriasi įvairiuose hierarchijos lygiuose. Moterys sudaro 49 % analitikų ir 42 % ekspertų lygmens darbuotojų. Grupės vadovų ir vadovybės lygmeniu moterų dalis yra atitinkamai 33 % ir 35 %, taip pat moterys užima 42 % vyresniųjų vadovų pareigų. ECB ir toliau dės pastangas, kad pasiektų lyčių pusiausvyrą.

1 iliustracija

ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai skaičiais

5.2 Skaitmeninimas, duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

5.2.1 Skaitmeninė darbotvarkė ir BPM technologijų strategija

2024 m. ECB priežiūros valdyba patvirtino naują Europos bankų priežiūros technologijų strategiją, apimančią 2024–2028 m. laikotarpį, – BPM technologijų strategiją. Bankų sektoriui tampant vis sudėtingesniam, o priežiūros ištekliams – vis labiau ribotiems, strategijoje holistiškai sprendžiami Europos bankų priežiūros skaitmeniniai poreikiai, siekiant stiprinti veiksmingą, rizika grindžiamą priežiūrą.

BPM technologijų strategija grindžiama esamomis pagrindinėmis sistemomis ir 14 priežiūros technologijų (SupTech) programų įgyvendinimu. Ją sudaro du pagrindiniai ramsčiai: technologijos ir žmonės. Sutelkiant dėmesį į abu šiuos ramsčius, taikant pažangiausias technologijas bus tobulinama priežiūros praktika, o priežiūros institucijos išliks technologijų raidos centre.

Pagal technologijų ramstį strategija siekiama supaprastinti ir konsoliduoti IT aplinką, kad būtų skatinama veiksminga ir nuosekli priežiūra, naudinga tiek priežiūros institucijoms, tiek bankams. Pagrindiniai tikslai – integruoti pagrindines sistemas ir SupTech priemones bei atsisakyti senųjų sistemų. Todėl projektu „Olympus“ visoje Europos bankų priežiūros sistemoje siekiama sukurti labiau integruotą IT aplinką. Šiuo tikslu bus sukurta bendra priežiūros platforma – pritaikoma platforma, suteikianti priežiūros institucijoms svarbiausią informaciją, kad būtų supaprastintos užduotys, padidintas efektyvumas ir pagerintas grupių bendradarbiavimas. Ji taip pat bendrame BPM portale konsoliduos kanalus, kuriais bankai keičiasi informacija su ECB. Tai gerokai sumažins bankų pastangas teikti duomenis ir supaprastins susijusį bankų ir priežiūros institucijų bendravimą.

BPM technologijų strategijoje taip pat pabrėžiamas atsakingas generatyvinio DI naudojimas priežiūros procesams stiprinti. Pavyzdžiui, Europos bankų priežiūros DI tekstinės analizės platformą „Athena“ papildžius didelės apimties kalbos modeliu priežiūros institucijos galės apdoroti didelius dokumentų kiekius, gauti informaciją ir efektyviai rengti tekstus.

Ne mažiau svarbus ir antrasis ramstis – žmonės. Pagal BPM technologijų strategiją visos priemonės yra skirtos priežiūros institucijų poreikiams tenkinti. Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu rengti aukštos kokybės mokymus ir visuose lygmenyse ir funkcijose puoselėti skaitmeninę kultūrą. Toks požiūris užtikrina, kad priežiūros institucijų darbuotojai visiškai suprastų naujas technologijas ir žinotų, kaip geriausiai jomis naudotis.

Įgyvendinant 2024–2028 m. BPM technologijų strategiją, priežiūros institucijoms bus suteiktos tinkamos priemonės ir technologijos, kad jie galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Tai turės teigiamų pasekmių bankams: moderni ir supaprastinta IT aplinka skatins nuoseklią, veiksmingą ir savalaikę priežiūrą, sumažins atskaitomybės naštą, padidins skaidrumą ir galiausiai padės užtikrinti saugų ir patikimą Europos bankų sektorių.

5.2.2 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

ECB ir NPI rengiasi įgyvendinti atnaujintą EBI duomenų teikimo tvarką, įskaitant turinio pakeitimus ir naujus reikalavimus, kylančius iš KRR III ir KRD VI. Joje taip pat nustatyta nauja taksonomijos struktūra, o numatoma pirmoji ataskaitinė data – 2025 m. kovo 31 d.

Kad vykdytų KRR III nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, bankai per ribotą laiką turi atlikti keletą techninių savo vidaus ataskaitų teikimo sistemų pakeitimų. Pavyzdžiui, dėl rezultatų žemutinės ribos įgyvendinimo bankams, kurie naudoja vidinius rizika pagrįstus modelius, atsiranda papildomų duomenų poreikis. Atsižvelgiant į naujas taisykles ir siekiant sumažinti bankų įgyvendinimo išlaidas bei suteikti jiems pakankamai laiko pasirengti, priežiūros informacijos, kuriai taikoma atnaujinta tvarka, pateikimo terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d. Be ataskaitų teikimo pagal atnaujintą EBI sistemą, priežiūros institucijos taip pat prašo bankų pateikti ad hoc informaciją, kurios joms reikia priežiūros užduotims vykdyti, pavyzdžiui, stebėti naujai kylančios rizikos raidą. Siekdamas stebėti ir valdyti atskaitomybės naštą, ECB tvarko tokių ad hoc renkamų duomenų bazę^[50]. Bankai turėtų būti pasirengę reaguoti į šiuos iššūkius, kad atitiktų priežiūros institucijų lūkesčius, susijusius su geru duomenų valdymu ir duomenų kaupimo pajėgumais.

2024 m. ECB parengė metodiką, pagal kurią nustatomi reikšmingi pakartotinai teikiami priežiūros duomenys, patenkantys į EBI techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) taikymo sritį, ir renkami paaiškinimai apie pakartotinai teikiamų duomenų pobūdį ir pagrindines priežastis. Metodika parengta remiantis įžvalgomis, gautomis 2023 m. ECB atlikus bandomąjį tyrimą.

ECB pasidalijo su bankais savo metine Vadovybės ataskaita dėl duomenų valdymo ir kokybės (žr. 1.2.3.2 skirsnį). Joje pateikiami bankų lygmens kiekybiniai rodikliai ir klausimynas, o jos tikslas – didinti valdymo organų atskaitomybę. Tai padeda priežiūros institucijoms ir bankams nustatyti ir šalinti rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo trūkumus.

Nuolat stengdamasis valdyti ataskaitų teikimo išlaidas, ECB vertina duomenų apie veiklos modelį ir kapitalo pakankamumą rinkimą, siekdamas nustatyti sritis, kurias būtų galima supaprastinti ir standartizuoti. Tai turėtų sudaryti sąlygas prižiūrimoms įstaigoms veiksmingiau pateisinti lūkesčius, susijusius su rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumais (žr. 1.2.3.2 skirsnį).

2024 m. ECB išplėtė savo ketvirtinę bankų priežiūros statistiką, įtraukdamas išsamesnį neveiksnių paskolų rodiklio ir paskolų bei avansų, kurių kredito rizika labai padidėjo, suskirstymą. Pelno ir nuostolių lentelių duomenys nuo metų pradžios buvo pakoreguoti taip, kad atspindėtų tiesinį metinį perskaičiavimą, todėl tapo lengviau palyginti skirtingų laikotarpių duomenis. Taip pat buvo gerokai patobulintas ketvirtinės bankų priežiūros statistikos skelbimo grafikas, numatant ankstesnį duomenų skelbimą (sutrumpinta nuo 40 iki 30 darbo dienų po TĮS teikimo datos).

Galiausiai ECB atliko metinį 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos ir priežiūros ataskaitų suderinimą, daugiausia dėmesio skirdamas bankų pozicijoms, susijusioms su klimato rizika. Atlikus šį suderinimą gerokai pagerėjo duomenų nuoseklumas ir kokybė. Gauti duomenys buvo paskelbti ECB bankų priežiūros svetainėje kartu su lydraščiu, kuriame pabrėžiami pagrindiniai rezultatai.

5.2.3 Informacijos valdymas

Informacijos valdymo sistemą (IMAS) sudaro pagrindinių IT sistemų, skirtų priežiūros procesams, rinkinys. Europos bankų priežiūros institucijos ir prižiūrimi subjektai ją naudoja skaitmeniniam ryšiui palaikyti ir bendrai informacijai gauti.

2024 m. IMAS toliau buvo plėtojama ir pritaikoma prie finansų sistemos ir jos reguliavimo pokyčių, taip pat priežiūros metodikos ir strategijos. Pagrindiniai IMAS pokyčiai buvo susiję su priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) reforma (žr. 1.3.1 skirsnį). IMAS sistemoje priežiūros institucijos dabar gali anksčiau pradėti metinį rizikos vertinimą pagal rizikos rūšį ir lengviau integruoti kitų priežiūros procesų rezultatus į SREP, taip pat į ECB priežiūros priemonių problemų sprendimo sistemą.

Be to, prieš įsigaliojant Skaitmeninės veiklos atsparumo aktui, buvo įdiegtas naujas procesas, leidžiantis iš prižiūrimų subjektų automatizuotai priimti pranešimus apie didelius incidentus ir vėliau juos įvertinti IMAS sistemoje.

Be to, 2024 m. buvo patobulinti ir kiti IMAS priežiūros procesai. Tai – patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimas, reikšmingumo vertinimas, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros, gaivinimo planų vertinimas, priežiūros analizės programa ir jos veiklos planavimas, taip pat duomenų saugykla ir informacijos paslaugos, sukuriančios savo reikmėms skirtas ataskaitas ir rodiklių suvestines su visais turimais priežiūros duomenimis.

Be to, IMAS portalas buvo papildytas naujais procesais, leidžiančiais prižiūrimiems subjektams ir priežiūros institucijoms bendrauti skaitmeniniu būdu. Tai apėmė i) nebaigtų priežiūros priemonių ir jų taisomųjų veiksmų stebėseną internetu, ii) kredito kokybės peržiūros patikrinimus vietoje ir iii) esamų procesų atnaujinimą, įskaitant paraiškų dėl kompetencijos ir tinkamumo bei licencijų vertinimą ir kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimą. Taip pat buvo patobulinta internetinė kompetencijos ir tinkamumo vertinimo forma, todėl prižiūrimiems subjektams, teikiantiems naujas paraiškas, procesas tapo paprastesnis.

6 Europos bankų priežiūros valdymas

6.1 Atskaitomybės reikalavimai

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai kanalų įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB vykdant jam pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei Europos Sąjungos Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi. Per daugelį metų ECB išplėtė savo sąveikos su Europos Parlamentu apimtį, neapsiribodamas tik Tarpinstituciniame susitarime minimomis sritimis, taip dar labiau pabrėždamas, kokią svarbą ECB teikia atskaitomybei.

2024 m. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtuose trijuose reguliariuose viešuose klausymuose. Kovo 21 d. vykusiame viešame klausyme pirmininkė pristatė ECB priežiūros veiklos 2023 metų ataskaitą. Kiti du reguliarūs vieši klausymai buvo surengti rugsėjo 2 d. ir lapkričio 18 d. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta bankams kylantiems iššūkiams, visų pirma makroekonominiam neapibrėžtumui, skaitmeninimui, klimato ir aplinkos rizikai bei geopolitinei rizikai. Pirmininkė taip pat paaiškino pastaruoju metu dedamas pastangas stiprinti priežiūrą. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimui ir teisės aktams, kuriais siekiama stiprinti bankų sąjungą, pavyzdžiui, bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos (angl. CMDI) ir Europos indėlių draudimo sistemos (angl. EDIS) peržiūrai.

2024 m. Priežiūros valdybos pirmininkė atsakė į tris Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą ir, vykdydama ECB ataskaitų teikimo nacionaliniams parlamentams reikalavimus, pateikė vieną atsakymą į nacionalinio parlamento nario raštu pateiktą klausimą. Visi atsakymų Parlamento nariams laiškai paskelbti Parlamento interneto svetainėje. Laiškuose aptariamos indėlių palūkanų normos, būsto su trūkumais hipotekos paskolos, kapitalo reikalavimai ir ES bankų konkurencingumas, taip pat veiklos atsparumas skaitmeninės transformacijos sąlygomis^[51].

Vadovaudamasis Tarpinstituciniu susitarimu, ECB taip pat suteikė galimybę Europos Parlamentui susipažinti su Priežiūros valdybos posėdžių protokolais ir Priežiūros valdybos seminarų santraukomis.

Be to, siekdama toliau stiprinti dialogą su Europos Parlamentu, ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakė į Europos Parlamento pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2023 m. metinė ataskaita“. Savo atsiliepimuose ECB komentavo pokyčius bankų sektoriuje bei su bankų priežiūra susijusius teisėkūros dokumentus. Be kita ko, buvo paminėta palūkanų normų ir turto kokybės rizika, Rusijos invazija į Ukrainą, bankų patiriama aplinkos, socialinė ir valdymo rizika, CMDI sistema ir EDIS, kova su pinigų plovimu ir finansų įstaigų valdybų įvairovė.

Kalbant apie bendradarbiavimą su Europos Sąjungos Taryba 2024 m., Priežiūros valdybos pirmininkė asmeniškai dalyvavo dviejuose pasitarimuose su Euro grupe – gegužės 13 d. ir lapkričio 4 d. Prieš kiekvieną iš šių pasitarimų ECB paskelbė savo atitinkamos priežiūros veiklos apžvalgą^[52]. Pagrindinės aptartos temos – pirmasis Europos bankų priežiūros veiklos dešimtmetis, Europos bankų sistemos padėtis dabartinėje makroekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje, priežiūros prioritetai bei reguliavimo ir instituciniai klausimai.

6.2 Skaidrumas ir komunikacija

2024 m. Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas skaitė 33 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 11 pranešimų. Kartu jie davė 23 interviu ir paskelbė devynis tinklaraščio įrašus bei nuomones. Pirmininkė taip pat surengė vieną spaudos konferenciją, skirtą Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatams 2024 m. aptarti. ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė du tinklalaidės epizodus ir paskelbė 22 pranešimus spaudai ir kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir priežiūros statistiką. Kas ketvirtį leidžiamame priežiūros naujienlaiškyje – skaitmeniniame leidinyje, kurį prenumeruoja daugiau kaip 10 000 prenumeratorių – buvo pateikiama informacija ir skelbiama atnaujinta informacija apie vykdomus priežiūros projektus ir išvadas. ECB taip pat skiria dėmesio aktualioms Europos bankų priežiūros temoms savo socialinės žiniasklaidos kanaluose, naudodamas trumpąsias apklausas ir trumpus videoklipus, kad paaiškintų pagrindines sąvokas jaunesnei auditorijai.

2024 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko pirmąjį kibernetinio atsparumo nepalankiausiomis sąlygoms bandymą ir pradėjo tris viešas konsultacijas. Šių konsultacijų metu buvo nagrinėjamas Vadovas dėl valdymo ir rizikos kultūros (žr. 1.2.3.1 skirsnį), Vadovas dėl debesijos paslaugų teikimo perdavimo debesijos paslaugų teikėjams (žr. 1 intarpą) ir peržiūrėta politika dėl galimybių ir veikimo savo nuožiūra, kuria priežiūros institucijos gali naudotis pagal ES teisę (žr. 3 intarpą). Atsižvelgdamas į ekspertų grupės atliktą SREP peržiūrą ir Europos Audito Rūmų grįžtamojo ryšio informaciją, ECB patikslino SREP, siekdamas užtikrinti, kad jo priežiūros procesai išliktų veiksmingi ir efektyvūs. Pirmininkės tinklaraščio įraše ir DUK skiltyje nurodyti pagrindiniai naujojo SREP elementai (žr. 1.3.1 skirsnį).

Siekdamas skatinti dialogą su rinkos ekspertais, ECB surengė du Bankų priežiūros rinkos kontaktinės grupės posėdžius, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos bankų sektoriaus rizikos perspektyvoms, bankų vertinimui tarptautiniu mastu ir jų IT bei kibernetiniam atsparumui aptarti. Be to, lankydamasi nacionalinėse kompetentingose institucijose, Priežiūros valdybos pirmininkė taip pat susitiko su pilietinės visuomenės organizacijų atstovais 13‑oje šalių.

2024 m. ECB parengė atsakymus į 923 viešas užklausas bankų priežiūros temomis. Visų pirma jis atsakė į klausimus apie klimato riziką, kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bankų licencijas ir leidimus, priežiūros politiką ir sistemas, ypač susijusias su vidaus modeliais. Lankytojų centre ECB surengė paskaitas apie bankų priežiūrą, kuriose dalyvavo 469 dalyviai, ir priėmė 12 798 lankytojus, jie buvo supažindinti su pagrindiniais ECB uždaviniais ir Europos bankų priežiūros pagrindais.

6.3 Sprendimų priėmimas

6.3.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

2024 m. įvyko 14 ECB priežiūros valdybos posėdžių. Šeši posėdžiai vyko Frankfurte prie Maino, vienas – Kipre. Kiti posėdžiai surengti vaizdo konferencijos būdu.

Be to, Banka Slovenije kvietimu 2024 m. spalio mėn. Priežiūros valdyba surengė strateginį išvažiuojamąjį posėdį Liublianoje.

2024 m. Priežiūros valdybos Iniciatyvinis komitetas^[53] surengė keturis posėdžius, visi jie vyko vaizdo konferencijos būdu.

Iniciatyvinis komitetas surengė 12 papildomų posėdžių, skirtų skaitmeninimui ir BPM procesų supaprastinimui bei BPM integravimui aptarti. Visi šie posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu ir buvo atviri visiems Priežiūros valdybos nariams, kurie pageidavo dalyvauti.

2024 m. ECB priėmė 2 174 priežiūros sprendimus^[54] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 2 iliustraciją). Iš jų 1 312 sprendimų priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 845 sprendimus priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Į šiuos skaičius įtrauktos 123 operacijos (pvz., filialų steigimo), kurias ECB netiesiogiai patvirtino neprieštaravimo tvarka, laikydamasis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimais (50,7 %), nuosavomis lėšomis (12,2 %), nacionaliniais įgaliojimais (9,0 %), vidaus modeliais (6,9 %), SREP (4,4 %) ir akcijų paketais (4,2 %).

Be Valdančiajai tarybai pateiktų priimti konkrečių bankų galutinių sprendimų projektų, Priežiūros valdyba priėmė sprendimus keliais horizontaliaisiais klausimais. Visų pirma šie sprendimai buvo susiję su 2024–2028 m. BPM technologijų strategija, IT rizikos priežiūra, 2024 m. kibernetinio atsparumo testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, Skaitmeninės veiklos atsparumo akto įgyvendinimu priežiūros sistemoje, ECB naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra sistemos peržiūra, su klimatu ir aplinka susijusiais klausimais, tolesniu SREP sistemos stiprinimu ir 2025–2027 m. priežiūros prioritetais. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šias struktūras sudarė ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai, kurie atliko parengiamąjį darbą atitinkamomis temomis.

Be to, dėl kai kurių Priežiūros valdybos sprendimų buvo parengti vieši vadovai, ataskaitos ir apžvalgos, pavyzdžiui, atnaujintas ECB Vidaus modelių vadovas.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[55].

Nuo 2024 m. sausio mėn. 32 iš 113 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

2 iliustracija

2024 m. Priežiūros valdybos sprendimai

6.3.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

Administracinė peržiūros valdyba (APV) yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais.

2024 m. APV gavo keturis prašymus atlikti ECB priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą (žr. 14 lentelę). APV sekretoriatas taip pat gavo kitą korespondenciją, kuri buvo perduota kompetentingiems ECB veiklos padaliniams. APV surengė 21 posėdį, iš jų 15 vyko nuotoliu, o 6 – gyvai, įskaitant išvažiuojamąjį posėdį Zagrebe (Kroatija).

Du prašymai atlikti peržiūrą buvo susiję su akcijų paketo įsigijimu. Abiem atvejais, išklausiusi pareiškėjų, APV pasiūlė Priežiūros valdybai pakeisti sprendimą identiško turinio sprendimu. Trečiąjį prašymą, susijusį su licencijos panaikinimu, APV pripažino nepriimtinu. Ketvirtąjį prašymą pareiškėjas atsiėmė.

APV taip pat paskelbė dokumentą, kuriame išsamiai aprašoma jos veikla per pastaruosius dešimt metų.

2024 m. APV pirmininkavo Pentti Hakkarainen. Kiti jos nariai buvo André Camilleri (pirmininko pavaduotojas), F. Javier Aríztegui Yáñez, René Smits ir Christiane Campill. Damir Odak buvo pakaitinis narys. André Camilleri, F. Aríztegui Yáñez ir René Smits įgaliojimai baigėsi 2024 m. rugsėjo mėn. Jų įpėdiniais Valdančioji taryba penkeriems metams paskyrė Edouard Fernandez-Bollo, Ilias Plaskovitis ir Verica Trstenjak. Dabartinė APV sudėtis paskelbta ECB APV svetainėje.

6.3.3 ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys

Pagal BPM reglamentą ir ECB sprendimą 2014/4^[56] Valdančioji taryba skiria keturis ECB atstovus į Priežiūros valdybą. Šie atstovai padeda Priežiūros valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, taip pat atstovauja ECB Bankų priežiūros tarnybai viduje ir išorėje.

2024 m. ECB atstovai Priežiūros valdyboje buvo Kerstin af Jochnick, Edouard Fernandez-Bollo, Elizabeth McCaul ir Anneli Tuominen. Kerstin af Jochnick, Edouard Fernandez-Bollo ir Elizabeth McCaul kadencija tais metais pasibaigė. Jų įpėdiniais Valdančioji taryba paskyrė Patrick Montagner, Sharon Donnery ir Pedro Machado.

6.4 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro bendras ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB tarnautojų taisyklėse ir Gairės, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio tobulinimo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) ir Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas.

Dėl 2023 m. įsigaliojusių griežtesnių privačių finansinių operacijų taisyklių ir susijusių skaidrumo įpareigojimų padaugėjo Etikos komitetui teikiamų prašymų, ypač dėl išankstinio leidimo parduoti paveldėtą turtą gavimo. 2024 m. ECB taip pat pradėjo metinių interesų deklaracijų priede skelbti privačias finansines operacijas, kurias per praėjusius kalendorinius metus atliko ECB aukšto rango tarnautojai.

Pagal savo įgaliojimus Etikos komitetas atliko metinį Priežiūros valdybos narių interesų deklaracijų vertinimą prieš jas paskelbiant ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Komitetas taip pat reagavo į ECB aukšto lygio tarnautojų, vykdančių bankų priežiūrą, pateiktus prašymus dėl konsultacijos ir šiuo klausimu pateikė 16 nuomonių, kurių dauguma buvo susijusios su pranešimais pasibaigus darbo santykiams. Etikos komiteto nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje praėjus šešiems mėnesiams nuo jų parengimo.

2024 m. AUVT toliau tęsė savo darbą skaitmeninimo srityje, siekdama teikti darbuotojams konsultacijas etikos klausimais greičiau ir patogiau. 2024 m. buvo gauta 3 070 užklausų, į kurias atsakyti turėjo AUVT darbuotojai, palyginti su 2 767 užklausomis 2023 m. Maždaug 44 % užklausų dėl konsultacijų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Galiausiai, elgesio rizikos stebėsena buvo sustiprinta, į IMAS portalą įtraukus atstovybių vadovų ir tikrinimo grupių narių interesų konflikto nebuvimo deklaracijas.

7 pav.

2024 m. gauti ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų prašymai

(prašymų skaičius)

Be mokymo kursų ir el. mokymosi programų, AUVT organizavo informacines kampanijas apie etikos sistemą, pavyzdžiui, Atvirų etikos dienų renginius naujokams ir spalio mėn. vykusį etikos sąmoningumo sezoną, ir prisidėjo prie ECB mastu vykdomos informuotumo apie pranešimus apie pažeidimus didinimo kampanijos. 2024 m. ECB vadovybės remiamos Visuotinės etikos dienos, skirtos visiems darbuotojams, metu buvo įrengti informuotumo apie etiką didinimo stendai ir surengtos žinių apie privačių finansinių operacijų taisykles, veiklą pasibaigus darbo santykiams, susitikimus su išorės šalimis ir dovanų priėmimą bei svetingumą atnaujinimo sesijos.

Siekdama išvengti faktinių ar tariamų situacijų, kai darbuotojai pereina iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, AUVT įvertino galimus interesų konfliktus, kylančius darbuotojams svarstant privačiojo sektoriaus darbo pasiūlymus, konsultavo dėl taikomų taisyklių bei ėmėsi tinkamų interesų konfliktų mažinimo priemonių. Šešiems iš 2024 m. atsistatydinusių darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo taikytas laikinas draudimas vykdyti kitą profesinę veiklą. 19 atvejų buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, perskirstytos užduotys, darbuotojai perkelti į kitas pareigas ir (arba) apribotos prieigos teisės, kad būtų išvengta darbuotojų perėjimo iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, ir taip iš esmės įteisintas veiklos pertraukos laikotarpis.

AUVT taip pat organizavo kasmetinę darbuotojų ir ECB aukšto lygio tarnautojų privačių finansinių operacijų atitikties stebėseną. Kaip ir ankstesniais metais, šios veiklos metu nustatyta tik nedaug nuostatų nesilaikymo atvejų, iš jų maždaug 55 % buvo susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais. Nė vienas šių atvejų nebuvo tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymo atvejis.

Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas – tai forumas, kuriame Eurosistemoje ir BPM keičiamasi informacija ir bendradarbiaujama etikos ir sąžiningumo klausimais. 2024 m. Komitetas toliau įgyvendino BPM ir Eurosistemos etikos gaires, organizavo temines sesijas su išorės pranešėjais, kuriose dalyvavo 50 Europos ir tarptautinių institucijų atstovai. Tarptautinės etikos dienos proga Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas surengė plakatų kampaniją tema „Etika – mūsų bendras kompasas“. Ji parengta visomis ES kalbomis, pabrėžiant bendrą įsipareigojimą laikytis griežtų etikos principų.

6.5 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2024 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių.

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo^[57], informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena politikos funkcija turėjo įrodyti, kad iš kitos politikos funkcijos prašoma informacija yra būtina jos politikos tikslams pasiekti.

Pagal Sprendimą ECB/2014/39 Vykdomosios valdybos pritarimas yra reikalingas keičiantis neanonimiškais bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenimis, kitais neapdorotais duomenimis ir informacija, kurioje pateikiami vertinimai ar politikos rekomendacijos. Dviejų ECB politikos funkcijų veiklos padaliniai tokiais duomenimis keitėsi pagal Vykdomosios valdybos patvirtintą ir periodiškai peržiūrimą sistemą.

Tais atvejais, kai prašoma informacija buvo susijusi su anonimiškais duomenimis arba neskelbtina informacija apie politiką, prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikdavo informaciją turinti ECB politikos funkcija, vadovaudamasi Sprendimu ECB/2014/39.

Dalijimasis su Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu bankų sektoriui susijusiais duomenimis, kuris buvo aktyvuotas 2022 m. vasario mėn. pagal Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnio nuostatą dėl kritinės padėties, ir toliau vykdomas griežtai laikantis principo „būtina žinoti“.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

7 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

7.1 2024 m. išlaidos

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo skirti pakankamai išteklių, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB tiesiogiai ir netiesiogiai prižiūrimi subjektai. ECB deda visas pastangas pakeisti prioritetus ir optimizuoti išteklius, siekdamas užtikrinti, kad priežiūros funkcija tinkamai vykdytų savo uždavinius besikeičiančioje aplinkoje, taip didindamas savo veiksmingumą ir mažindamas išlaidas, laikydamasis visai organizacijai taikomo įsipareigojimo stabilizuoti išlaidas.

Vykdant priežiūros uždavinius patirtos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB priežiūros funkcijos vykdymo išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis^[58].

ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu ir su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitarusi su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas, sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2024 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti sudarė 680,6 mln. eurų, t. y. 3,0 % daugiau, palyginti su 2024 m. kovo mėn. paskelbtomis numatomomis 661,0 mln. eurų išlaidomis. Tai atspindi geresnį, nei tikėtasi, biudžeto panaudojimą, kuris pasiekė 97,4 % 2024 m. suplanuotų 698,9 mln. eurų išlaidų priežiūros uždaviniams vykdyti.

15 lentelėje pateikta klasifikacija taikoma skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus ar mažiau svarbus, kaip nurodyta Mokesčių reglamento 8 straipsnyje^[59] [60]. 16 lentelėje pateikiama detalesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus.

Išlaidos priežiūros uždaviniams vykdyti 2024 m. padidėjo 4,2 %, palyginti su 2023 m., kai jos sudarė 653,5 mln. eurų. Šis 27,1 mln. eurų visų išlaidų padidėjimas, lyginant su kiekvienais praėjusiais metais, rodo didesnį suplanuoto biudžeto panaudojimą priežiūros funkcijoms vykdyti, taip pat tebesitęsiantį infliacijos poveikį. Be to, dėl intensyvesnės priežiūros veiklos, visų pirma susijusios su išsamiu portfelio su finansiniu svertu vertinimu (1.3.5 skirsnis) ir reguliariomis turto kokybės peržiūromis, padidėjo dokumentinės priežiūros ir priežiūros funkcijos išlaidos^[61]. Taip pat dėl nuolatinės bankų priežiūrai skirtų IT sistemų plėtros ir tobulinimo 2024 m. padidėjo su politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijomis, taip pat su priežiūros statistikos funkcija susijusios išlaidos. Priešingai, išlaidos makroprudenciniams uždaviniams vykdyti buvo mažesnės, nes 2024 m. nebuvo atliekami Europos bankininkystės institucijos koordinuojami visoje ES atliekami testavimai nepalankiausiomis sąlygomis.

ECB naudojasi ne tik savo vidaus ištekliais, bet ir išorės konsultavimo paslaugomis specializuotoms ekspertinėms žinioms gauti arba integruotomis konsultacijomis pagal kvalifikuotas rekomendacijas, ypač esant didžiausiam darbo krūviui. Iš viso 2024 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 42,1 mln. eurų, t. y. 8,2 mln. eurų daugiau nei 2023 m. Šios išlaidos sudarė 11,3 mln. eurų IT sistemos plėtrai, 18,7 mln. eurų priežiūros iniciatyvoms (žr. 2.1.1.2 ir 1.3.5 skirsnius) ir 11,8 mln. eurų priežiūros vietoje uždaviniams vykdyti, įskaitant tarpvalstybines misijas. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje. Be to, 10,5 mln. eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms buvo patirtos dėl sričių, palaikančių ECB vykdomą priežiūros funkciją, ir jos visų pirma buvo susijusios su IT sistemų veikimu ir priežiūra.

Palyginti su 2023 m., 2024 m. 1,7 mln. eurų padidėjo su priežiūros veikla susijusių komandiruočių išlaidos – jos sudarė 13,1 mln. eurų. Tai atspindi padidėjusias išlaidas, susijusias su veiklos vietoje išteklių internalizavimu, taip pat didesnes su komandiruotėmis susijusias kainas.

Išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti, ir išlaidos bendrosioms paslaugoms buvo iš esmės panašaus dydžio, kaip ir praėjusiais metais (žr. 8 pav.).

8 pav.

Išlaidos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti pagal išlaidų kategoriją

(mln. eurų)

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas, kurios 2024 m. sudarė 410,5 mln. eurų, sudaro pagrindinės priežiūros išlaidos darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su turto kokybės peržiūromis) ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas komandiruotėms ir mokymams. Jos taip pat apima einamąsias išlaidas specialioms informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, Informacijos valdymo sistemai (angl. IMAS) ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformai (angl. STAR) bei susijusiems projektams, taip pat priežiūros technologijų (SupTech) plėtrai (žr. 5.2.1 skirsnį).

Bendrųjų paslaugų kategorijai tenkančios išlaidos sudarė 270,2 mln. eurų ir apėmė paslaugas, kuriomis naudojasi tiek centrinių bankų funkcija, tiek bankų priežiūros funkcija^[62]. Tokios išlaidos padalijamos tarp dviejų funkcijų naudojant išlaidų paskirstymo mechanizmą, taikant standartinius pramonės rodiklius, pavyzdžiui, visos darbo dienos ekvivalentus, biuro plotą ir vertimo užsakymų skaičių. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai patikslina išlaidų paskirstymo rodiklius.

2024 m. į tiesiogiai priskirtinų informacinių technologijų ir susijusių projektų išlaidas įtrauktos IMAS ir STAR amortizacijos išlaidos, kurios sudarė 18,9 mln. eurų.

Palyginti su 2023 m., 2024 m. visos tiesiogiai priskirtinos išlaidos padidėjo 7,5 mln. eurų, nes padaugėjo veiklos, susijusios su priežiūros iniciatyvomis ir bankų priežiūrai skirtų IT sistemų plėtra ir technine priežiūra. 14,6 mln. eurų padidėjimą šiose išlaidų kategorijose kompensavo sumažėjusios, palyginti su 2023 m., personalo išlaidos, nes 2024 m. nevyko kas dvejus metus atliekami testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Su vidaus darbuotojais, dalyvaujančiais priežiūros iniciatyvos veikloje, susijusios personalo išlaidos įtraukiamos į priežiūros iniciatyvų kategoriją, o ne į personalo išlaidų kategoriją.

Išlaidų bendrosioms paslaugoms padidėjimas, lyginant su kiekvienais praėjusiais metais, atspindi išlaidas, susijusias su investicijomis į IT techninę įrangą ir IT paslaugas, priskirtas informacinių technologijų paslaugoms. Papildomas visų išlaidų bendrosioms paslaugoms padidėjimas iš esmės atitiko infliacijos lygį, tačiau taip pat atspindėjo papildomas 2024 m. patirtas išlaidas, įskaitant ECB įnašus į Frankfurto Europos mokyklos plėtrą (žmogiškųjų išteklių paslaugų srityje).

7.2 Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2025 m.

Planuojama 2025 m. biudžeto lėšų panaudojimo viršutinė riba priežiūros uždaviniams vykdyti – 703,8 mln. eurų. Atsižvelgdamas į laipsniško biudžeto lėšų panaudojimo gerėjimo tendenciją, ECB numato, kad kitais metais šios planuojamos išlaidos bus beveik visiškai panaudotos. Šioje sąmatoje parodytos tęsiamos investicijos į priežiūros technologijas, papildomos biudžeto lėšos naujiems įgaliojimams, nustatytiems Skaitmeninės veiklos atsparumo akte, taip pat kas dvejus metus ES mastu atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį planuojama atlikti 2025 m., išlaidos. Be to, 2025 m. numatomos pereinamojo laikotarpio išlaidos, nes ECB savo veiklą sutelks dviejuose pastatuose vietoj trijų^[63]. Šį išlaidų padidėjimą kompensuos IMAS ir STAR skirtų amortizacijos išlaidų sumažinimas, o jų augimas ir toliau bus ribojamas užtikrinant ECB nuolatinį įsipareigojimą dėl išlaidų stabilizavimo.

Metinis priežiūros mokestis už 2025 m., mokėtinas 2026 m., bus skaičiuojamas tik 2025 m. mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų 2025 m. faktinės išlaidos, patikslintos dėl sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pradelstus mokėjimus ir nerenkamų mokesčių.

2025 m. bendros kiekvienos kategorijos mokėtinos mokesčių sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 95,8 % išlaidų svarbioms įstaigoms ir 4,2 % – mažiau svarbioms įstaigoms.

7.3 Mokesčių mokėjimas 2024 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su savo priežiūros uždavinių vykdymu susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas, Mokesčių reglamentas ir su tuo susijęs Sprendimas^[64].

7.3.1 Už 2024 m. mokestinį laikotarpį mokėtina mokesčių suma

Už 2024 m. mokestinį laikotarpį mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma sudaro 680,6 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudaro 2024 m. faktinės metinės išlaidos, siekiančios 680,6 mln. eurų, su 4 538 eurų patikslinimais dėl (grynosios) kompensacijos atskiriems bankams už ankstesnius mokesčių laikotarpius ir 78 283 eurų dėl gautų delspinigių, taigi, bendras patikslinimas sudaro 73 746 eurus.

Metinis priežiūros mokestis taip pat gali būti koreguojamas dėl nurašytų sumų, kurių nepavyko išieškoti. Tokio patikslinimo 2024 m. neprireikė.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis, padalijimą siejant su prižiūrimo subjekto statusu pagal tai, ar jis yra svarbus, ar mažiau svarbus, taigi ir su ECB taikomu priežiūros lygiu. Lėšos skiriamos svarbiai arba mažiau svarbiai įstaigai pagal metodiką, kuri nuolat peržiūrima atsižvelgiant į faktiškai vykdomus priežiūros uždavinius.

2024 m. svarbioms įstaigoms iš viso skirta 651,4 mln. eurų; mažiau svarbioms įstaigoms – 29,2 mln. eurų, ir tai sudaro atitinkamai 95,7 ir 4,3 % visų ECB priežiūros uždaviniams vykdyti skirtų išlaidų.

7.3.2 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus subjektas ar grupė, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio, apskaičiuojant mokestį pagal prižiūrimų subjektų metinius mokestinius veiksnius.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje.

7.4 Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko galiojančių ES bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatų dėl rizikos ribojimo reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus), skirti administracines nuobaudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos, taip pat neįtraukiamos ir kompensacijos už tokias nuobaudas, jeigu ankstesni sprendimai dėl jų skyrimo yra panaikinami arba pakeičiami. Susijusios sumos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2024 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų baudų sudarė 15,6 mln. eurų.

8 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Šiame skyriuje pateikiamas 2024 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir ES teisės aktų svetainėje „EUR‑-Lex“, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

8.1 ECB reglamentai

2024 m. ECB nepriėmė jokių reglamentų bankų priežiūros srityje.

8.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2024/8
2024 m. kovo 8 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2024/871 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2023 m. (ECB/2024/8) (OL L, 2024/871, 2024 3 21)

ECB/2024/10
2024 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2024/902, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2021/1486, kuriuo patvirtinamos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų teisių apribojimų Europos Centriniam Bankui vykdant su prudencine kredito įstaigų priežiūra susijusius uždavinius (ECB/2021/42) (ECB/2024/10) (OL L, 2024/902, 2024 3 22)

ECB/2024/18
2024 m. liepos 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2024/2023, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (ECB/2024/18) (OL L, 2024/2023, 2024 7 25)