DUK apie SREP vykdymą ateityje

Paskutinį kartą atnaujinta 2025 m. lapkričio 18 d.

Kodėl peržiūrėjome SREP?

Keičiasi aplinka, kurioje veikia ECB Bankų priežiūros tarnyba, – vyksta struktūriniai pokyčiai, kyla išorės sukrėtimai ir naujos rizikos, o tai lemia didelį neapibrėžtumą. Kad galėtume ir toliau tinkamai vykdyti mums suteiktus įgaliojimus užtikrinti Europos bankų saugumą, peržiūrėjome mūsų reguliariai atliekamą bankų padėties patikrą – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process arba SREP), siekdami padidinti jo veiksmingumą ir efektyvumą, atsižvelgdami į ekspertų grupės atliktos SREP peržiūros rezultatus ir į Europos Audito Rūmų paskelbtą ataskaitą, taip pat į visų suinteresuotųjų subjektų pastabas, kaip supaprastinti SREP.

Ko siekėme vykdydami SREP peržiūrą?

Peržiūra siekiama, kad priežiūros procesai būtų paprastesni ir lankstesni, o SREP – trumpesnis. Taip pat siekiama puoselėti ir palaikyti priežiūros kultūrą, pagal kurią daugiau dėmesio būtų skiriama pagrindinėms rizikoms, būtų skatinamas kiekvieno banko individualus kokybinis vertinimas, o prireikus būtų imamasi ryžtingų ir savalaikių veiksmų. Galiausiai šie pokyčiai padės mums aiškiau komunikuoti su mūsų prižiūrimais bankais, o mūsų darbas taps veiksmingesnis, skaidresnis ir lengviau prognozuojamas.

Kaip keičiame SREP?

• Labiau sutelktas rizikos vertinimas: priežiūros institucijoms suteikiama daugiau lankstumo nusistatyti prioritetus ir dėmesį sutelkti į pagrindinių rizikų vertinimą. Priežiūros institucijos taikys daugiametę metodiką – užuot kasmet vertinusios visas rizikas, jos galės, remdamosi priimtinos rizikos sistema, išsamiai apžvelgti visas aktualias kelerių metų rizikas. Ši lanksti metodika leis jungtinėms priežiūros grupėms (JPG) veiksmingiau paskirstyti išteklius nesumažinant priežiūros standartų.
• Geriau integruota priežiūros veikla: pagal naująjį SREP bus glaudžiau susiejami patikrinimų vietoje, nuodugnių analizių ir horizontaliųjų teminių peržiūrų planai, siekiant, kad bankų rizikos būtų vertinamos struktūruotai ir visapusiškai. Patobulinus priežiūros veiklos planavimą, užtikrinama kuo didesnė sinergija, o bankams lengviau suprasti priežiūros prioritetus.
• Viso priežiūros priemonių rinkinio naudojimas: tais atvejais, kai trūkumai nėra skubiai ištaisomi, galima taikyti veiksmingesnes ir savalaikiškesnes problemų sprendimo priemones. Tarp jų – privalomus kokybinius reikalavimus, taip pat, prireikus, vykdymo užtikrinimo priemones ir sankcijas.
• Platesnis visuomenės informavimas: SREP sprendimuose tiesiogiai nurodomos pagrindinės rizikos ir priežiūriniai lūkesčiai. Jeigu vertinimo metu nebus nustatyta jokių reikšmingų banko rizikos profilio pokyčių, SREP sprendimus bus galima atnaujinti rečiau negu kartą per metus.
• Stabilesnė metodika: supaprastinsime priežiūros metodikas ir užtikrinsime didesnį jų stabilumą. Stabili metodika ilgainiui padeda užtikrinti nuoseklumą, dėl to priežiūra tampa nuspėjamesnė bankams ir pagerėja lyginamoji analizė.
• Geresnis IT sistemų ir analizės panaudojimas: 2024–2028 m. ECB skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta investuoti į IT sistemas, duomenų analitiką ir diegti pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, generatyvinį DI, siekiant padėti priežiūros specialistams vykdyti kasdienes užduotis.

Kaip keičiame SREP tvarkaraštį?

SREP 2025 m. tvarkaraštis buvo optimizuotas, todėl procesas bus baigtas iki spalio mėn. pabaigos, t. y. anksčiau nei ankstesniais metais. Šiais pakeitimais užtikrinama, kad bankams būtų pranešama apie galutinius SREP sprendimus pakankamai anksti. Taip pat siekiama, kad pakeitimai atitiktų SREP reformos veiksmingumo tikslus, o priežiūra taptų veiksmingesnė.

Pagrindiniai etapai yra šie:

• Numatyta, kad priežiūrinio dialogo susitikimai prasidės birželio pabaigoje ir tęsis iki liepos vidurio. Laikydamiesi naujojo tvarkaraščio, bankai privalės atlikti būtinas korekcijas ir veiksmingai pasirengti, kad priežiūrinės diskusijos būtų prasmingos.
• Numatoma, kad klausymų etapas prasidės rugpjūčio pradžioje. Kadangi tai – vasaros laikotarpis, teisė būti išklausytiems pratęsiama nuo dviejų iki keturių savaičių, iki mėnesio pabaigos, kad bankai turėtų daugiau laiko peržiūrėti SREP sprendimų projektus ir pasinaudoti teise būti išklausytiems.
• Apie galutinius SREP sprendimus bus pranešta iki spalio pabaigos (per ankstesnį ciklą – gruodžio mėn.). Priežiūros institucijos įsipareigoja sutrumpinti laiką iki sprendimo priėmimo, padėti planuoti kitą priežiūros ciklą ir tobulinti planavimo procesą.

Jeigu, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad įstaigos rizikos profilis iš esmės nepasikeitė ir nusprendžiama, kad esamų priemonių keisti nereikia, SREP sprendimai, laikantis tam tikrų sąlygų, gali būti atnaujinami rečiau. Anksčiau tokia tvarka taikyta tik kai kuriems bankams, o dabar ji bus taikoma plačiau.

Taip užtikrinama tiek veiksminga ir savalaikė komunikacija, tiek tvarkingas procedūrų laikymasis, o galiausiai – spartesnis ir lankstesnis priežiūros procesas.

Kaip tobuliname SREP sprendimų formą?

Naujieji SREP sprendimai tapo paprastesni, juose dėmesys sutelkiamas į svarbiausias rizikas ir priežiūros priemones, siekiant aiškiai pranešti bankams, kas priežiūros institucijai kelia susirūpinimą.

2025 m. SREP sprendimų forma buvo pakoreguota, kad sprendimai būtų aiškesni ir konkretesni. Pagrindiniai nustatyti susirūpinimą keliantys aspektai ir taikytini reikalavimai bus išdėstyti specialiuose naujos formos SREP sprendimo skyriuose, o kokybiniai reikalavimai ir rekomendacijos – priede. Taip bankai galės iš karto matyti, kokių pagrindinių veiksmų turi imtis, bet galės susipažinti ir su išsamesniais priežiūrinių lūkesčių paaiškinimais. Bet kuriuo atveju, bankams primenama, kad jie turi laiku imtis priemonių dėl visų priežiūros veiksmų, apie kuriuos jiems pranešama per metus.

Sprendimų forma atnaujinta siekiant padidinti skaidrumą ir padėti bankams geriau suprasti su jais susijusio SREP rezultatus. Tačiau priežiūros tikslas nesikeičia ir priežiūra nėra švelninama. Naudodami pakoreguotą sprendimų formą, nebenaudosime vykdomųjų raštų, kurie anksčiau būdavo pridedami prie SREP sprendimų kaip lydraščiai. Pranešime apie sprendimą pateikta informacija bus papildyta per priežiūrinio dialogo susitikimus. Jų metu gautą išsamesnę informaciją bankai bus raginami pateikti savo valdyboms.

Kaip keičiame tolesnius veiksmus, susijusius su priežiūros metu nustatytais faktais?

Parengėme naują pakopinį metodą, taikomą tolesniems veiksmams dėl nustatytų priežiūrinių faktų ir priemonių. Šis metodas padės priežiūros institucijoms sutelkti dėmesį į svarbiausius klausimus ir joms bus lengviau tvarkyti tolesnius veiksmus, susijusius su mažiau rimtais trūkumais. Tai reiškia, kad:

• mažiau rimti trūkumai (visi kategorijos F1 ir dauguma kategorijos F2 nustatytų priežiūrinių faktų) bus tvarkomi pagal numatytą tvarką siunčiant „priminimą spręsti klausimą“ (rekomendacijos) arba su vidaus modelių tyrimais susijusį „priminimą apie reikalavimų laikymąsi“ (įpareigojimai). Kad šie trūkumai būtų pašalinti, bankai tiesiog turės patvirtinti, kad ėmėsi pakankamų veiksmų atitikčiai užtikrinti, todėl jiems nereikės pateikti papildomų dokumentų. Tačiau penkerius metus jie turės saugoti visus įrodymus, kad šie klausimai buvo tinkamai sprendžiami, nes ateityje gali būti atlikta ex post patikra vietoje. Dėl kategorijų F1 ir F2 nustatytų faktų skirtos priemonės apims standartizuotas formuluotes ir numatytą terminą, nebent JPG nuspręstų kitaip.
• Jeigu bus nustatyti rimti trūkumai (kategorijų F3 ir F4), JPG toliau reguliariai stebės padėtį.
• Per mūsų išorinį portalą bankai bet kuriuo metu turės prieigą prie informacijos apie visų nustatytų faktų ir priemonių statusą.

Jie privalės spręsti problemas, susijusias su nustatytais mažiau rimtais trūkumais, taikydami atitinkamą vidaus valdymo procedūrą. JPG aktyviai netikrins, kaip bankai pašalino šiuos nustatytus trūkumus, tačiau gali atlikti patikrinimus iš anksto nepranešusios. Paaiškėjus neatitikimų dėl taisomųjų priemonių taikymo, JPG į tai atsižvelgs vykdydamos nuolatinius vertinimus ir prireikus gali suformuluoti naujus nustatytus priežiūrinius faktus. Priklausomai nuo klausimo pobūdžio ir pasikartojimo, gali būti imamasi tolesnių priežiūros veiksmų arba, rimtesniais atvejais, vykdymo užtikrinimo priemonių.

Kas naujo įvyko nuo paskutinio pranešimo apie peržiūrėtą 2 ramsčio reikalavimų metodiką?

Nuo paskutinio karto, kai šių metų kovo mėn. viešai paskelbėme apie peržiūrėtą 2 ramsčio reikalavimų (P2R) metodiką, įvyko nemažai pokyčių. Kartu su visomis JPG atlikome pirminį testavimą, kad įsitikintume, jog šia metodika tikrai pasiekėme užsibrėžtų tikslų – supaprastinimo ir veiksmingumo padidinimo, taip pat kad jautriau reaguojama į 2 ramsčio rizikas, t. y. rizikas, kurių nepadengia arba nepakankamai padengia 1 ramsčio sistema. Šio pirminio testavimo rezultatai buvo patenkinami, tad metodika bus įgyvendinta per 2026 m. SREP.

Ką sužinojome iš pirminio testavimo? Ar kapitalo reikalavimai pasikeis?

Priežiūros institucijų atsiliepimai patvirtina, kad naujoji metodika yra paprastesnė ir lengviau taikoma nei ankstesnė metodika, be to, ji toliau užtikrina, kad P2R būtų nustatomi nuosekliai pagal SREP rizikos vertinimą. Tai nepakeis to, kaip mes tikriname ir vertiname bankų patiriamas rizikas.

Kadangi peržiūrėta metodika tebėra glaudžiai susijusi su SREP rizikos vertinimais, kurie rodo, kaip vertiname kiekvieno atskiro banko rizikos profilį, nenumatome, kad dėl jos staigiai pasikeistų sistemos kapitalo reikalavimai. 2 ramsčio kapitalo reikalavimai Europos bankams ir toliau atitiks bankų individualius rizikos profilius ir jų turimas vidaus kontrolės priemones šiai rizikai mažinti.

Ką perėjimas prie naujos metodikos bankams reiškia praktikoje?

Peržiūrėta metodika bus taikoma kaip SREP dalis, o SREP rezultatai tebėra pagrindinis būdas informuoti bankus apie priežiūrinius lūkesčius ir reikalavimus. Nors P2R nustatymo metodas keičiasi, bankai ir toliau gaus aiškios informacijos apie tai, koks yra individualių rizikos vertinimų indėlis į galutinį rezultatą.

Su nauja metodika bankams bus lengviau suprasti 2 ramsčio rezultatus ir pagal juos imtis veiksmų.

Kada naujoji 2 ramsčio reikalavimų metodika bus pradėta taikyti?

ECB naująją metodiką taikys nuo 2026 m. SREP ciklo. Daugiau informacijos apie peržiūrėtą P2R metodiką neseniai paskelbta čia. Pagal naująją metodiką nustatyti 2 ramsčio reikalavimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Kaip į peržiūrėtą P2R metodiką įtrauktos 2023 m. SREP ekspertų grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos?

Kad P2R metodika taptų paprastesnė ir patikimesnė, Priežiūros valdyba nusprendė ją peržiūrėti vykdydama platesnio masto SREP reformą, atsižvelgdama į 2023 m. paskelbtas nepriklausomos ekspertų grupės rekomendacijas.

Peržiūrėta metodika yra efektyvi ir ją daug paprasčiau taikyti – tai patvirtino ir priežiūros institucijų atliktas pirminis testavimas. SREP balai, kurie yra pagrindinė mūsų taikomos priežiūros metodikos stiprioji savybė, tebėra P2R nustatymo atskaitos taškas, o naujoji metodika ir toliau užtikrina, kad reikšminga rizika, kuri nepadengiama arba nepakankamai padengiama 1 ramsčio kapitalo reikalavimu, galėtų turėti tiesioginį poveikį atitinkamam P2R. Vertinimo metodo naudojimas ir toliau yra šios metodikos ramstis, tačiau vertinimas yra apribotas ir jį gali peržiūrėti antrojo kontrolės lygmens tarnautojai.

Be to, naujoji P2R metodika nebėra grindžiama ICAAP duomenimis. Tačiau ICAAP patikimumo vertinimas ir toliau įtraukiamas į SREP, vertinant veiklos modelius, vidaus valdymą, rizikos kontrolę ir bendrą rizikos valdymą, o tai gali turėti įtakos kapitalo reikalavimams. Tai visų pirma susiję su 2023 m. ekspertų grupės ataskaitos 2.3 rekomendacija.

Be to, naujoji metodika leis daryti didesnį tiesioginį poveikį 2 ramsčio kapitalo reikalavimams, jei pagal ekspertų grupės 3.2 rekomendaciją nebūtų greitai išspręsti ilgalaikiai trūkumai, pavyzdžiui, susiję su vidaus kontrole ar valdymo klausimais, o kitos priežiūros priemonės pasirodytų esančios nepakankamos.