DUK apie tai, kaip racionalizavome SREP

Paskutinį kartą atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Kodėl peržiūrėjome SREP?

Nuolat keičiasi aplinka, kurioje veikia ECB Bankų priežiūros tarnyba – vyksta struktūriniai pokyčiai, kyla išorės sukrėtimai ir naujos rizikos, o tai lemia didelį neapibrėžtumą. Siekdami toliau vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti Europos bankų saugumą ir patikimumą, 2024 m. peržiūrėjome savo reguliarios bankų būklės patikros – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) – praktiką. Bendras tikslas buvo padidinti jo veiksmingumą ir efektyvumą, atsižvelgiant į ekspertų grupės atliktos SREP peržiūros rezultatus ir Europos Audito Rūmų paskelbtą ataskaitą, taip pat į kitų suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus apie tai, kaip racionalizuoti SREP.

Ko siekėme reformuodami SREP?

Siekėme, kad priežiūros procesai būtų paprastesni ir lankstesni, o SREP – truktų trumpiau. Taip pat siekiame puoselėti ir palaikyti priežiūros kultūrą, pagal kurią daugiau dėmesio būtų skiriama pagrindinėms rizikoms, būtų skatinamas kiekvieno banko individualus kokybinis vertinimas, o prireikus būtų imamasi ryžtingų ir savalaikių veiksmų. Galiausiai šie pokyčiai padeda mums aiškiau komunikuoti su mūsų prižiūrimais bankais ir daro mūsų darbą veiksmingesnį, skaidresnį ir lengviau prognozuojamą.

Kaip pakeitėme SREP?

• Tikslingesnis rizikos vertinimas: priežiūros institucijoms suteikta daugiau lankstumo nusistatyti prioritetus ir dėmesį sutelkti į pagrindinių rizikų vertinimą. Priežiūros institucijos dabar taiko daugiamečio vertinimo metodiką – užuot kasmet vertinusios visas rizikas, jos galės, remdamosi priimtinos rizikos sistema, išsamiai apžvelgti visas aktualias kelerių metų rizikas. Ši lanksti metodika leidžia mūsų jungtinėms priežiūros grupėms (JPG) veiksmingiau paskirstyti išteklius nesumažinant priežiūros standartų.
• Geriau integruota priežiūros veikla: pagerinome tai, kaip integruojame patikrinimų vietoje, nuodugnių analizių ir horizontaliųjų teminių peržiūrų planavimą, kad būtų galima susidaryti struktūruotą ir išsamų bankų rizikos vaizdą. Patobulinti priežiūros veiklos planavimo procesai gali padidinti sinergiją ir padėti bankams geriau suprasti priežiūros prioritetus.
• Naudojamas visas priežiūros priemonių rinkinys: stipriname savo problemų sprendimo sistemą, kad paskatintume priežiūros institucijas naudotis visomis priežiūros priemonėmis, kai trūkumai nėra greitai pašalinami. Į priemonių rinkinį, be kita ko, įtraukti privalomi kokybiniai reikalavimai bei vykdymo užtikrinimo ir sankcijų priemonės.
• Platesnis visuomenės informavimas: SREP sprendimuose dabar tiesiogiai nurodomos pagrindinės rizikos ir priežiūriniai lūkesčiai. Peržiūrėjome savo vadovus taip, kad, jei iš vertinimų matyti, jog banko rizikos profilis iš esmės nepasikeitė ir naujų reikalavimų skelbti nereikia, SREP sprendimai gali būti atnaujinami rečiau nei kartą per metus.
• Stabilesnė metodika: supaprastinome savo priežiūros metodikas ir padarėme jas stabilesnes: SREP žinynas dabar atnaujinamas rečiau, o pakeitimai sugrupuojami ir skelbiami kartu tik tam tikrais metais, kad naujų elementų nebūtų įvedama kasmet. Stabili metodinė sistema taip pat užtikrina SREP vertinimų nuoseklumą laikui bėgant. Tai daro priežiūrą labiau nuspėjamą bankams, be to, SREP rezultatus galima tiksliau palyginti tiek laikui bėgant, tiek tarp įstaigų.
• Geresnis IT sistemų ir analizės panaudojimas: mūsų skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos didelės investicijos į IT sistemas ir duomenų analitiką, siekiant diegti pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, generatyvinį DI, kuris padėtų priežiūros specialistams vykdyti kasdienes užduotis.

Kaip pakeitėme SREP tvarkaraštį?

2025 m. buvo optimizuotas SREP tvarkaraštis. Procesas dabar baigiamas kiekvienų metų spalio mėn. pabaigoje, t. y. anksčiau nei buvo prieš reformą. Šiais pakeitimais ne tik užtikrinama, kad bankams būtų laiku pranešta apie galutinius SREP sprendimus, bet jais taip pat siekiama, kad pakeitimai atitiktų SREP reformos veiksmingumo tikslus ir priežiūra taptų veiksmingesnė.

Pagrindiniai etapai:

• Priežiūrinio dialogo susitikimai prasideda birželio pabaigoje ir tęsiasi iki liepos vidurio. Laikydamiesi šio tvarkaraščio, bankai privalo atlikti būtinas savo planavimo korekcijas ir veiksmingai pasirengti, kad priežiūrinės diskusijos būtų prasmingos.
• Klausymų etapas prasideda rugpjūčio pradžioje. Kadangi tai – vasaros atostogų laikotarpis, teisė būti išklausytiems buvo pratęsta nuo dviejų iki keturių savaičių, iki mėnesio pabaigos, kad bankai turėtų daugiau laiko peržiūrėti SREP sprendimų projektus ir pasinaudoti teise būti išklausytiems.
• Apie galutinius SREP sprendimus pranešama iki spalio pabaigos (prieš reformą buvo gruodžio mėn.). Priežiūros institucijos įsipareigoja sutrumpinti laiką iki sprendimo priėmimo, o tai irgi padeda planuoti kitą priežiūros ciklą ir tobulinti planavimo procesą.

Kaip patobulinome SREP sprendimų formą?

SREP sprendimai tapo paprastesni, juose dėmesys sutelkiamas į svarbiausias rizikas ir priežiūros priemones, siekiant aiškiai pranešti bankams, kas priežiūros institucijai kelia susirūpinimą.

SREP sprendimų forma buvo pakoreguota, kad sprendimai būtų aiškesni ir konkretesni. Pagrindiniai susirūpinimą keliantys aspektai ir taikytini reikalavimai dabar išdėstomi specialiuose SREP sprendimo skyriuose, o kokybiniai reikalavimai ir rekomendacijos – priede. Taip bankai gali iš karto matyti, kokių pagrindinių veiksmų turi imtis, bet gali susipažinti ir su išsamesniais priežiūrinių lūkesčių paaiškinimais. Bet kuriuo atveju, bankams primenama, kad jie turi laiku imtis priemonių dėl visų priežiūros veiksmų, apie kuriuos jiems pranešama per metus.

Ši patobulinta forma didina skaidrumą ir padeda bankams suprasti savo SREP rezultatus. Tačiau priežiūros tikslas nesikeičia ir priežiūra nėra švelninama. Naudodami pakoreguotą sprendimų formą, nebenaudojame vykdomųjų raštų, kurie anksčiau būdavo pridedami prie SREP sprendimų. Pranešime apie sprendimą pateikta informacija papildoma per priežiūrinio dialogo susitikimus. Jų metu gautą išsamesnę informaciją bankai raginami pateikti savo valdyboms.

Kaip pakeitėme tolesnius veiksmus, susijusius su priežiūros metu nustatytais faktais?

Parengėme naują pakopinį metodą, taikomą tolesniems veiksmams dėl nustatytų priežiūrinių faktų ir priemonių. Šis metodas padeda priežiūros institucijoms sutelkti dėmesį į svarbiausius klausimus ir joms lengviau tvarkyti tolesnius veiksmus, susijusius su mažiau rimtais trūkumais. Tai reiškia, kad:

• Mažiau rimti trūkumai (visi kategorijos F1 ir dauguma kategorijos F2 nustatytų priežiūrinių faktų) tvarkomi pagal numatytą tvarką siunčiant „priminimą spręsti klausimą“ (rekomendacijos) arba su vidaus modelių tyrimais susijusį „priminimą apie reikalavimų laikymąsi“ (įpareigojimai). Kad šie trūkumai būtų pašalinti, bankai tiesiog turi patvirtinti, kad ėmėsi pakankamų veiksmų atitikčiai užtikrinti, o tai reiškia, kad jiems nereikia pateikti papildomų dokumentų. Tačiau jie turi penkerius metus saugoti visus įrodymus, rodančius, kad šie klausimai buvo tinkamai išspręsti, kad ateityje būtų galima atlikti ex post patikrinimus vietoje. Dėl kategorijų F1 ir F2 nustatytų faktų skirtos priemonės apima standartizuotas formuluotes ir numatytą terminą, nebent JPG nuspręstų kitaip.
• Jeigu nustatomi rimti trūkumai (kategorijų F3 ir F4), JPG toliau reguliariai stebi padėtį.
• Mūsų išoriniame portale bankai gali bet kuriuo metu susipažinti su visais nustatytais priežiūriniais faktais ir priemonėmis ir patys patvirtinti, kad pakopinio metodo priemonės yra baigtos taikyti.

Bankai privalo spręsti problemas, susijusias su nustatytais mažiau rimtais trūkumais, taikydami atitinkamą vidaus valdymo procedūrą. JPG aktyviai netikrina, kaip bankai pašalino šiuos nustatytus trūkumus, tačiau gali atlikti patikrinimus iš anksto nepranešusios. Paaiškėjus neatitikimų dėl taisomųjų priemonių taikymo, JPG į tai atsižvelgia vykdydamos nuolatinius vertinimus ir prireikus gali suformuluoti naujus nustatytus priežiūrinius faktus. Priklausomai nuo klausimo pobūdžio ir nuo to, ar jis iškyla pakartotinai, gali būti imamasi tolesnių priežiūros veiksmų arba, rimtesniais atvejais, vykdymo užtikrinimo priemonių.

Kada ECB pradėjo taikyti naują 2 ramsčio reikalavimų metodiką?

Peržiūrėta 2 ramsčio reikalavimų (P2R) metodika buvo paskelbta 2025 m. lapkričio 18 d., o ECB ją pradėjo taikyti 2026 m. SREP ciklo pradžioje. Pagal naująją metodiką nustatyti 2 ramsčio reikalavimai bus pradėti taikyti nuo 2027 m. sausio 1 d. Daugiau informacijos rasite mūsų specialiame P2R tinklalapyje.

Ką sužinojome iš pirminio testavimo? Ar kapitalo reikalavimai pasikeis?

2025 m. atlikome testavimą, kad įvertintume pokyčių poveikį. Priežiūros institucijų atsiliepimai patvirtina, kad naujoji metodika yra paprastesnė ir lengviau taikoma nei ankstesnė metodika, be to, ji toliau užtikrina, kad P2R būtų nustatomi nuosekliai pagal SREP rizikos vertinimą. Tai nepakeis to, kaip mes tikriname ir vertiname bankų patiriamas rizikas.

Kadangi peržiūrėta metodika tebėra glaudžiai susijusi su SREP rizikos vertinimais, kurie rodo, kaip vertiname kiekvieno atskiro banko rizikos profilį, nenumatome, kad sistemos lygmeniu dėl jos staigiai pasikeistų kapitalo reikalavimai. P2R Europos bankams ir toliau atitiks bankų individualius rizikos profilius ir jų turimas vidaus kontrolės priemones jų patiriamai rizikai mažinti.

Ką perėjimas prie naujos metodikos bankams reiškia praktikoje?

Peržiūrėta metodika taikoma kaip SREP dalis, o SREP rezultatai tebėra pagrindinis būdas informuoti bankus apie priežiūrinius lūkesčius ir reikalavimus. Nors P2R nustatymo metodas keičiasi, bankai ir toliau gaus aiškios informacijos apie tai, koks yra individualių rizikos vertinimų indėlis į galutinį rezultatą.

Pagal naująją metodiką bankams lengviau suprasti 2 ramsčio rezultatus ir imtis veiksmų dėl jų.

Kaip į peržiūrėtą P2R metodiką įtrauktos 2023 m. SREP ekspertų grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos?

Kad P2R metodika taptų paprastesnė ir patikimesnė, Priežiūros valdyba nusprendė ją peržiūrėti vykdydama platesnio masto SREP reformą, atsižvelgdama į 2023 m. paskelbtas nepriklausomos ekspertų grupės rekomendacijas.

Peržiūrėta metodika yra efektyvi ir ją daug paprasčiau taikyti – tai patvirtino ir priežiūros institucijų atliktas pirminis testavimas. SREP balai, kurie yra pagrindinis mūsų priežiūros metodikos elementas, tebėra P2R nustatymo atskaitos taškas. Naująja metodika ir toliau užtikrinama, kad reikšminga rizika, neįtraukta arba nepakankamai padengta pagal 1 ramstį, galėtų turėti labai tiesioginį poveikį gautam P2R. Vertinimo metodo naudojimas ir toliau yra šios metodikos pagrindas, tačiau vertinimas yra apribotas ir jį gali peržiūrėti antrojo kontrolės lygmens tarnautojai.

Be to, naujoji P2R metodika nebėra grindžiama ICAAP duomenimis. Tačiau ICAAP patikimumo vertinimas ir toliau įtraukiamas į SREP, vertinant veiklos modelius, vidaus valdymą, rizikos kontrolę ir bendrą rizikos valdymą, o tai gali turėti įtakos kapitalo reikalavimams. Tai visų pirma susiję su 2023 m. ekspertų grupės ataskaitos 2.3 rekomendacija.

Be to, naujoji metodika leis daryti didesnį tiesioginį poveikį P2R, jei pagal ekspertų grupės 3.2 rekomendaciją nebūtų greitai išspręsti ilgalaikiai trūkumai, pavyzdžiui, susiję su vidaus kontrole ar valdymo klausimais, o kitos priežiūros priemonės pasirodytų esančios nepakankamos.