Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Europos bankų priežiūros institucijos naudoja testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų, kaip bankai yra pasirengę atlaikyti finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šių testavimų rezultatai padeda priežiūros institucijoms nustatyti bankų silpnąsias vietas ir jas kuo anksčiau aptarti su bankais priežiūrinio dialogo metu.
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tipai
ECB atlieka kelių tipų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis:
- Metinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
- Europos bankininkystės institucijos (EBI) visoje ES vykdomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį papildo ECB testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Supervisory Review and Evaluation Process (angl. SREP) metu
- Teminis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
- Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis kaip išsamiojo vertinimo dalis. Išsamusis vertinimas – bankų finansinės būklės didelio masto patikrinimas, apimantis testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės vertinimą, padedantis užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo nuostoliams padengti
- Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis makroprudenciniais tikslais (dėmesys telkiamas į finansinio stabilumo ir sisteminės svarbos poveikio klausimus, o ne atskirus bankus)
Be šių, jei būtina, dar gali būti vykdomi specialūs atskirų bankų ar bankų grupių testavimai nepalankiausiomis sąlygomis.
Metinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Pagal ES teisę reikalaujama, kad ECB bent kartą per metus atliktų supervised banks testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Metinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai yra svarbi informacija tais metais vykdomam SREP.
Kapitalo reikalavimų direktyva (100 straipsnis)EBI testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu ir SREP testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Kas dvejus metus EBI, bendradarbiaudama su ECB, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ES mastu vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Į testuojamų bankų imtį patenka didžiausi ECB tiesiogiai prižiūrimi svarbūs bankai. Testavimas atliekamas naudojant EBI metodiką ir formas, o scenarijus ir pagrindines prielaidas kartu rengia EBI, ESRV, ECB ir Europos Komisija. EBI skelbia ir apibendrintus, ir atskirų bankų rezultatus.
Tais metais, kai EBI ES mastu vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB vykdo savo tiesiogiai prižiūrimų bankų, kurie nepatenka į šį EBI testavimą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. ECB testavimas yra metinio SREP proceso dalis. Testavimas atliekamas naudojant EBI metodiką, kuri mažesnių bankų atveju atitinkamai pakoreguojama, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas. Testavimui pasibaigus, ECB skelbia jo rezultatus.
2021 m. vykdant EBI koordinuotą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu (vietoj testavimo 2020 m., nes pastarąjį dėl koronaviruso pandemijos teko atidėti vieniems metams), ECB ištestavo 38 svarbius euro zonos bankus. Šių bankų turtas sudarė apie 70 % viso euro zonos bankų turto. EBI paskelbė atskirų bankų testavimo rezultatus 2021 m. liepos pabaigoje. ECB taip pat įvykdė 51 jo tiesiogiai prižiūrimo, bet į EBI koordinuoto testavimo imtį neįtraukto banko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir pirmą kartą paskelbė daugiau duomenų apie atskirus ECB prižiūrimus į EBI imtį neįtrauktus bankus.
Teminis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Tais metais, kai EBI ES mastu nevykdo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, ECB testuoja savo tiesiogiai prižiūrimus svarbius bankus taikydamas tam tikro konkretaus sukrėtimo scenarijų. Šis testavimas vykdomas bendradarbiaujant su nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Po testavimo ECB skelbia apibendrintus rezultatus.
Šis su klimato rizika susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis – pirmas toks tiek bankams, tiek priežiūros institucijai. Juo siekiama nustatyti bankų pažeidžiamumo sritis, geriausią praktiką ir sunkumus, kylančius bankams valdant su klimatu susijusią riziką.
Testuojant daugiausia dėmesio bus skiriama pozicijoms ir pajamų šaltiniams, kuriems su klimatu susijusi rizika daro didžiausią poveikį. Testavime naudojamuose makrofinansiniuose scenarijuose projektuojama galima būsima klimato politika ir vertinama tiek fizinė rizika, kylanti dėl, pavyzdžiui, karščio, sausrų bei potvynių, tiek trumpojo bei ilgojo laikotarpių rizika, kylanti dėl ekonomikos žaliosios pertvarkos.
Rezultatus planuojama paskelbti 2022 m. liepos mėn. Į juos bus atsižvelgiama, vertinant iš kokybinės perspektyvos, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu, tačiau rezultatai neturės įtakos bankų kapitalo reikalavimams.
2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba testavo bankų atsparumą nestandartiniams likvidumo sukrėtimams, kurių scenarijus buvo parengtas pagal neseniai vykusias krizes.
Testavimo rezultatai iš esmės buvo teigiami: bankai pranešė, kad išgyvenimo laikotarpiai turint grynųjų ir įkaito būtų gana ilgi ir kad tai jiems suteiktų nemažai laiko įgyvendinti savo finansavimo nenumatytais atvejais planus.
Tačiau yra ir spręstinų klausimų: trumpi išgyvenimo užsienio valiutomis laikotarpiai; kai kuriems bankams aktuali galima veiklos atskyrimo rizika (angl. ring-fencing risk); padengimo likvidžiuoju turtu rodiklių optimizavimo strategijos; tobulintina įkaito valdymo praktika ir bendrai stebimas nepakankamai rimtas reitingo sumažėjimo neigiamo poveikio vertinimas. Testuojant išryškėjo ir kai kurių pagal teisės aktus privalomose ataskaitose teikiamų duomenų kokybės klausimai. Šios testavimo išvados padės ateityje pagerinti priežiūrinių ataskaitų apie likvidumą kokybę.
Testavimo rezultatai padėjo tiksliau įvertinti bankų likvidumo pakankamumą ir rizikos valdymą, tačiau neturėjo tiesioginės įtakos priežiūriniams kapitalo reikalavimams.
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis – išsamiojo vertinimo dalis
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra viena iš dviejų išsamiojo vertinimo sudedamųjų dalių. Šis vertinimas – tai finansinės bankų būklės patikrinimas. Jis padeda užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo galimiems finansiniams sukrėtimams atlaikyti. Išsamusis vertinimas atliekamas
- tada, kai, banką priskyrus prie svarbių kategorijos, jį pradeda tiesiogiai prižiūrėti ECB,
- arba kai prasideda euro zonai nepriklausančios ES valstybės narės ir ECB glaudus bendradarbiavimas,
- arba, išskirtiniu atveju, kai tokį vertinimą būtina atlikti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Testavimai nepalankiausiomis sąlygomis grindžiami EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika, tačiau ji gali būti pakoreguota atsižvelgiant į konkrečios įstaigos aplinkybes.
EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikaTestavimas nepalankiausiomis sąlygomis makroprudenciniais tikslais
ECB taip pat vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis makroprudenciniais ir finansinio stabilumo tikslais. Tokio testavimo paskirtis – išsiaiškinti sisteminės svarbos poveikį, o ne konkrečių bankų padėtį. Jis vykdomas pagal principą „iš viršaus į apačią“ (nedalyvaujant bankams). Testavimo rezultatai periodiškai skelbiami finansinio stabilumo apžvalgoje ir makroprudenciniame biuletenyje.
- 2021 m. spalio mėn.
- Euro zonos bankų sistemos makroprudencinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu
- 2021 m. rugsėjo mėn.
- ECB atliktas su klimatu susijęs visos ekonomikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
- 2019 m. lapkričio mėn.
- Finansinio stabilumo apžvalga – 3.2 Euro zonos bankų sektoriaus atsparumo įvertinimas
- 2019 m. spalio 29 d.
- Makroprudencinis biuletenis – Drausminantis bankų rizikos prisiėmimo priežiūrinio vertinimo poveikis: tai patvirtinantys ES mastu vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai
- 2019 m. kovo 27 d.
- Makroprudencinis biuletenis – Žvilgsnis į Europos bankų sistemos atsparumą iš aukštai: naujosios makroprudencinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos duomenys
Informacija šiame tinklalapyje bus reguliariai atnaujinama, kad būtų atspindėti naujausi pokyčiai, susiję su ECB vykdomu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.