Žlungantis arba galintis žlugti bankas – ką tai reiškia?

2017 m. birželio 14 d.

Bankas gali būti paskelbtas žlungančiu arba galinčiu žlugti dėl šių keturių priežasčių:

  • jis nebetenkina priežiūros institucijos keliamų reikalavimų veiklos leidimui gauti;
  • jo turtas yra mažesnis už įsipareigojimus;
  • jis negali sumokėti savo skolų suėjus jų terminui;
  • jam reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama.

Kad bankas galėtų būti skelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti, turi būti tenkinama – arba turi būti tikėtina, kad bus tenkinama – viena iš pirmiau išvardytų sąlygų.

Kodėl būtina imtis ypatingų veiksmų, jeigu bankas skelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti?

Kadangi bankų vaidmuo ekonomikoje yra labai svarbus, banko žlugimas paprastai laikomas itin svarbiu įvykiu. Bankai teikia nepaprastai svarbias paslaugas žmonėms ir įmonėms, pavyzdžiui, priima indėlius, teikia kreditus ir vykdo mokėjimus. Todėl svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir bankui žlugus.

Be to, finansų sistema yra labai integruota. Pastaroji finansų krizė parodė, kokiu greičiu ir su kokia jėga gali plisti finansų sektoriaus problemos, jeigu jos nėra tinkamai sprendžiamos.

Kas nutinka po to, kai bankas paskelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti?

Banką paskelbus žlungančiu arba galinčiu žlugti, jo kontrolę perima Bendra pertvarkymo valdyba – euro zonos svarbių bankų ir mažiau svarbių tarpvalstybinių bankų pertvarkymo institucija. Ji nusprendžia, ar banko pertvarkymas atitinka viešąjį interesą (jeigu ne, bankas likviduojamas) ir kokių pertvarkymo veiksmų turi būti imamasi.

Bankas pertvarkomas siekiant šių pagrindinių tikslų:

  • išsaugoti tą banko veiklos dalį, kuri yra sisteminės svarbos (jos žlugimas galėtų sukelti finansų krizę);
  • apsaugoti indėlininkus;
  • užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;
  • neleisti sutrikti rinkos veikimui.

ECB, kuris tiesiogiai prižiūri apie 120 svarbių euro zonos bankų, viso pertvarkymo proceso metu glaudžiai bendradarbiauja su Bendra pertvarkymo valdyba.

Bendra pertvarkymo valdyba

1 žingsnis – rengiami gaivinimo ir pertvarkymo planai

Planavimas – labai svarbi veiksmingo žlungančiais arba galinčiais žlugti paskelbtų bankų pertvarkymo proceso dalis.

Bankai privalo kasmet rengti gaivinimo planus, o priežiūros institucija (svarbių bankų atveju – ECB) juos įvertina. Gaivinimo planuose numatoma, kokie būtų galimi scenarijai, jeigu bankui iškiltų finansinių sunkumų, ir kokių veiksmų bankas galėtų imtis, kad galėtų tęsti savo veiklą ir taip išvengtų žlugimo. Pavyzdžiui, kilus finansinių sunkumų, bankas galėtų padidinti savo kapitalą, suteikti mažiau paskolų, negu planavo, arba parduoti turto.

O štai pertvarkymo plane aprašoma, kaip bankas būtų likviduojamas, jeigu būtų nuspręsta, kad jis nebėra perspektyvus. Jis rengiamas siekiant nustatyti svarbiausias banko funkcijas, identifikuoti ir pašalinti galimus pertvarkymo trukdžius ir pasirengti galimam banko pertvarkymui. Pertvarkymą vykdanti institucija rengia pertvarkymo planus kiekvienam bankui, remdamasi iš banko ir jo priežiūros institucijos, su kuria konsultuojamasi viso proceso metu, gauta informacija.

2 žingsnis – pradedamas banko pertvarkymo procesas

Kai priimamas sprendimas, kad bankas žlunga arba gali žlugti, Bendra pertvarkymo valdyba įvertina, ar kokiais nors alternatyviais privačiojo sektoriaus veiksmais būtų galima per pagrįstą laikotarpį užkirsti kelią banko žlugimui ir ar dėl viešojo intereso banką būtina pertvarkyti (o ne likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą). Kitaip tariant, Bendra pertvarkymo valdyba įvertina, ar banko žlugimas galėtų, pavyzdžiui, sukelti finansinį nestabilumą arba sutrikdyti rinkos veikimą.

Jeigu Valdyba nusprendžia, kad tinkamų alternatyvių privačiojo sektoriaus veiksmų nėra ir kad dėl viešojo intereso geriausia banką pertvarkyti, ji gali patvirtinti pertvarkymo schemą.

Bendra pertvarkymo valdyba gali taikyti šias pertvarkymo priemones:

  • gali būti parduodamos atskiros banko dalys;
  • atskiros banko dalys gali būti perduodamos laikiniems subjektams (angl. bridge banks), kad klientams ir toliau būtų teikiamos banko paslaugos;
  • tam tikras turtas ir įsipareigojimai gali būti perduodami vadinamajam blogam bankui;
  • banko įsipareigojimai gali būti panaikinami arba sumažinami taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.

Kas nutiktų, jeigu turėčiau indėlių žlungančiu arba galinčiu žlugti paskelbtame banke?

Kiekvienoje valstybėje narėje veikia indėlių garantijų sistema, pagal kurią indėlininkams atlyginama, jeigu jų bankas žlunga ir jie negali atsiimti savo indėlių. Pagal šią sistemą apdraudžiami indėliai iki 100 000 eurų. Visi bankai privalo būti šios sistemos nariai ir mokėti įmokas į fondą.

Europos Vadovų Taryba – indėlių garantijų sistemos