2017 m. birželio 14 d.
Bankas gali būti paskelbtas žlungančiu arba galinčiu žlugti dėl šių keturių priežasčių:
Kad bankas galėtų būti skelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti, turi būti tenkinama – arba turi būti tikėtina, kad bus tenkinama – viena iš pirmiau išvardytų sąlygų.
Kadangi bankų vaidmuo ekonomikoje yra labai svarbus, banko žlugimas paprastai laikomas itin svarbiu įvykiu. Bankai teikia nepaprastai svarbias paslaugas žmonėms ir įmonėms, pavyzdžiui, priima indėlius, teikia kreditus ir vykdo mokėjimus. Todėl svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir bankui žlugus.
Be to, finansų sistema yra labai integruota. Pastaroji finansų krizė parodė, kokiu greičiu ir su kokia jėga gali plisti finansų sektoriaus problemos, jeigu jos nėra tinkamai sprendžiamos.
Banką paskelbus žlungančiu arba galinčiu žlugti, jo kontrolę perima Bendra pertvarkymo valdyba – į Europos bankų priežiūros sistemą patenkančių svarbių bankų ir mažiau svarbių tarpvalstybinių bankų pertvarkymo institucija. Ji nusprendžia, ar banko pertvarkymas atitinka viešąjį interesą (jeigu ne, bankas likviduojamas) ir kokių pertvarkymo veiksmų turi būti imamasi.
Bankas pertvarkomas siekiant šių pagrindinių tikslų:
ECB, kuris tiesiogiai prižiūri apie 120 svarbių bankų, viso pertvarkymo proceso metu glaudžiai bendradarbiauja su Bendra pertvarkymo valdyba.
Planavimas – labai svarbi veiksmingo žlungančiais arba galinčiais žlugti paskelbtų bankų pertvarkymo proceso dalis.
Bankai privalo kasmet rengti gaivinimo planus, o priežiūros institucija (svarbių bankų atveju – ECB) juos įvertina. Gaivinimo planuose numatoma, kokie būtų galimi scenarijai, jeigu bankui iškiltų finansinių sunkumų, ir kokių veiksmų bankas galėtų imtis, kad galėtų tęsti savo veiklą ir taip išvengtų žlugimo. Pavyzdžiui, kilus finansinių sunkumų, bankas galėtų padidinti savo kapitalą, suteikti mažiau paskolų, negu planavo, arba parduoti turto.
O štai pertvarkymo plane aprašoma, kaip bankas būtų likviduojamas, jeigu būtų nuspręsta, kad jis nebėra perspektyvus. Jis rengiamas siekiant nustatyti svarbiausias banko funkcijas, identifikuoti ir pašalinti galimus pertvarkymo trukdžius ir pasirengti galimam banko pertvarkymui. Pertvarkymą vykdanti institucija rengia pertvarkymo planus kiekvienam bankui, remdamasi iš banko ir jo priežiūros institucijos, su kuria konsultuojamasi viso proceso metu, gauta informacija.
Kai priimamas sprendimas, kad bankas žlunga arba gali žlugti, Bendra pertvarkymo valdyba įvertina, ar kokiais nors alternatyviais privačiojo sektoriaus veiksmais būtų galima per pagrįstą laikotarpį užkirsti kelią banko žlugimui ir ar dėl viešojo intereso banką būtina pertvarkyti (o ne likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą). Kitaip tariant, Bendra pertvarkymo valdyba įvertina, ar banko žlugimas galėtų, pavyzdžiui, sukelti finansinį nestabilumą arba sutrikdyti rinkos veikimą.
Jeigu Valdyba nusprendžia, kad tinkamų alternatyvių privačiojo sektoriaus veiksmų nėra ir kad dėl viešojo intereso geriausia banką pertvarkyti, ji gali patvirtinti pertvarkymo schemą.
Bendra pertvarkymo valdyba gali taikyti šias pertvarkymo priemones:
Kiekvienoje valstybėje narėje veikia indėlių garantijų sistema, pagal kurią indėlininkams atlyginama, jeigu jų bankas žlunga ir jie negali atsiimti savo indėlių. Pagal šią sistemą apdraudžiami indėliai iki 100 000 eurų. Visi bankai privalo būti šios sistemos nariai ir mokėti įmokas į fondą.