Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

2021 m. toliau kovojome su koronaviruso (COVID‑19) pandemijos poveikiu mūsų ekonomikai ir gyvenimui. Ryžtingi ir koordinuoti politiniai veiksmai reaguojant į pandemijos krizę, taip pat pažanga skiepijimo srityje per šiuos metus lėmė spartų atsigavimą. Iki 2021 m. pabaigos euro zonos ekonominiai rezultatai pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

Kitaip nei ankstesnių krizių metu, bankų sektoriaus finansinė padėtis buvo stipri, ir jis gebėjo paremti ekonomiką bei padėti sustiprinti mūsų politines priemones. Priemonės, kurių ėmėsi ECB Bankų priežiūros tarnyba, užtikrino, kad bankai galėtų sklandžiai perduoti mūsų pinigų politikos veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams. Apskaičiuota, kad dėl vykdytos pinigų politikos ir bankų priežiūros buvo išsaugota daugiau kaip milijonas darbo vietų.Tačiau, nepaisant neįprastai greito atsigavimo, dabar turime rengtis priimti pokrizinius iššūkius. Visas pandemijos poveikis išryškės tik palaipsniui. Paaiškėjus tikrajai kai kurių pandemijai jautresnių sektorių įmonių finansinei būklei, gali nukentėti turto kokybė. Todėl Bankų priežiūros tarnyba visos Europos mastu atidžiai stebi kredito rizikos didėjimą.

Kartu pandemija lėmė ir esminius pokyčius bankų veiklos aplinkoje. Spartėja skaitmenizacija ir didėja poreikis skubiai spręsti klimato kaitos problemas. Ilgalaikės problemos, susijusios su mažu pelningumu ir pertekliniais pajėgumais, gali apriboti kai kurių bankų gebėjimą prisitaikyti ir išlikti konkurencingiems skaitmeninio ir žaliojo perėjimo laikotarpiu. Būtinąjį reagavimą sudaro dvi dalys.

Pirmoji – tai būtinybė bankams didinti savo išlaidų veiksmingumą ir perorientuoti savo veiklos modelius į atsparumą ir vertės ilgesniu laikotarpiu kūrimą. Tai apima tolesnę pažangą įtraukiant su klimatu ir aplinka susijusias rizikas į esamas strategijas ir rizikos valdymo procesus. Šioje srityje bankai dar toli gražu neatitinka mūsų priežiūros lūkesčių.

Antroji dalis – baigti kurti bankų sąjungą. Stipresnis, labiau integruotas ir diversifikuotas finansų sektorius padėtų Europoje išlaisvinti didelės apimties privačias investicijas, kurių reikia norint paspartinti skaitmeninių ir žaliųjų technologijų pertvarką.

Esu įsitikinusi, kad tai įmanoma. Bankų sektorius prisidėjo prie sėkmingo šios krizės įveikimo, tad jis taip pat gali padėti parengti mūsų ekonomiką ekologiškesnei ir labiau skaitmenizuotai ateičiai.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku Andrea Enria

Kokie buvo 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai?

2021 m. pandemija ir toliau kėlė iššūkių visiems, įskaitant priežiūros institucijas. Buvau sužavėtas ECB, kaip institucijos, operaciniu atsparumu pandemijos metu. Nors vis dar negalėjome atlikti tiek patikrinimų vietoje, kiek norėjome, mūsų priežiūra išliko veiksminga. Mūsų bendravimo su bankais dažnumas taip pat išliko palyginti nemažas, nors dažniausiai dirbome nuotoliniu būdu. Priežiūros valdyboje vyko veiksmingos diskusijos ir daugeliu klausimų nesunkiai pasiekdavome bendrą sutarimą. Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, mums pavyko sustiprinti bendradarbiavimą ir komandinį darbą įvairiose ECB veiklos srityse, vykdant Europos bankų priežiūrą bei tarp ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI). Vis dėlto nekantriai laukiu, kada galėsime vėl susitikti su kolegomis asmeniškai ir atnaujinti vizitus į NKI bei rengti tiesioginius susitikimus su bankininkais ir patikrinimus vietoje.

2021 m. sumažėjus netikrumui dėl ateities ir pagerėjus makroekonominei perspektyvai, atšaukėme didžiąją dalį nepaprastųjų priemonių, kurias buvome įvedę, kad bankai galėtų susidoroti su tiesioginiu krizės poveikiu. Be to, atnaujinome reguliarų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP) po to, kai 2020 m. pradėjome taikyti pragmatinį požiūrį, kad sutelktume dėmesį pirmiausia į pandemijos keliamus iššūkius. Pirmą kartą struktūriškai išnagrinėjome klimato riziką ir nustatėme, kiek bankų praktika vis dar skiriasi nuo mūsų priežiūros lūkesčių. Po penkerių metų įtempto darbo baigėme tikslinę vidaus modelių peržiūrą, kuri tapo svarbiu etapu atkuriant vidaus modelių naudojimo reguliavimo tikslais patikimumą ir nuoseklumą. 2021-ieji taip pat buvo metai, kai ėmėmės sisteminių investicinių įmonių priežiūros bankų sąjungoje dalyvaujančiose šalyse. Mūsų priežiūros darbą visada lydėjo pastangos aiškiai informuoti bankus ir kitus rinkos dalyvius apie mūsų lūkesčius, kad mūsų politika taptų skaidresnė ir kad būtų galima dalytis informacija apie pažangą, padarytą siekiant priežiūros tikslų. Galiausiai išbandėme naujovišką priežiūros darbo prioritetų nustatymo procesą, kuris turėtų padėti mūsų komandoms daugiau dėmesio skirti pagrindinėms rizikoms ir mažiau – formaliosioms kontrolės laukelių žymėjimo užduotims.

Jau praėjo dveji metai nuo pandemijos pradžios. Kaip, jūsų nuomone, per šį laikotarpį sekėsi bankams?

Prasidėjus pandemijai Europos bankai apskritai pasižymėjo dideliu atsparumu. Manau, kad tai yra po finansų krizės vykdytų reformų, mūsų ilgalaikių pastangų stiprinti bankų kapitalą, turto kokybę ir likvidumo atsargas bei operatyvaus ypatingų valstybės paramos priemonių taikymo rezultatas. Šiuo laikotarpiu bankų kapitalo pakankamumo rodikliai išliko stabilūs ir jie galėjo toliau teikti kreditus namų ūkiams, mažosioms įmonėms ir akcinėms bendrovėms. Kol kas nematyti aiškių turto kokybės pablogėjimo ženklų.

Nors euro zonos makroekonominės prognozės iš esmės yra teigiamos, vis dar esama neaiškumų dėl tolesnės pandemijos raidos. Ypač kai kuriuose pandemijai jautresniuose sektoriuose pastebėta latentinės kredito rizikos požymių. Be to, tiekimo grandinių sutrikimai daro įtaką prekybai ir bendrai ekonominei veiklai. Taip pat didėja sverto naudojimas finansų sistemoje, o kadangi kai kurie mūsų bankai yra jo veikiami, turime išlikti budrūs. Palūkanų normų ir kredito maržos koregavimas atsigavimo laikotarpiu gali padidinti daugelio bankų kredito riziką, taip pat pakenkti tiems skolintojams, kurie yra ypač priklausomi nuo nebankinių finansų įstaigų, naudojančių didelį finansinį svertą. Visa tai būtina atidžiai stebėti.

Tačiau apskritai norėčiau pasakyti, kad Europos bankai pasirodė esantys atsparūs labai rimtai krizei ir jų padėtis yra daug geresnė nei po 2008 m. krizės.

Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia Europos bankų? Ar jie jau įveikė COVID‑19 sukeltą krizę?

Laimei, 2021 m. makroekonominė perspektyva pagerėjo, todėl nebesitikime neveiksnių paskolų bangos, kurios baiminomės pandemijos pradžioje. Vis dėlto bankai neturėtų mažinti savo budrumo. Teigiami 2021 m. pokyčiai paskatino bankus gerokai sumažinti atidėjinius, palyginti su 2020 m. pasiektu aukščiausiu lygiu. Tačiau įvertinti rizikos lygį tebėra sudėtinga, o kalbant apie ateitį vis dar matyti latentinės kredito rizikos požymių. 2021 m. neveiksnių paskolų dalis nesumažėjo. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, taip pat oro transporto ir su kelionėmis susijusiuose sektoriuose neveiksnių paskolų apimtis per metus toliau gerokai didėjo. Todėl ir toliau skatinsime bankus aktyviai spręsti su kredito rizika susijusius klausimus ir atidžiai stebėti savo paskolų portfelius, kad būtų pastebėtas bet koks galimas reikšmingas turto kokybės pablogėjimas.

Be to, kai kurie bankai padidino savo pozicijas tam tikrų įmonių, kaip aukštą svertą turinčių sandorio šalių, atžvilgiu, viršydami mūsų priežiūrinius lūkesčius, apie kuriuos pranešėme anksčiau, o kai kurie bankai netiesiogiai susiduria su svertu per rizikos draudimo fondus ir kitas nebankines finansų įstaigas. Šiems bankams ypač didelę įtaką darytų staigūs palūkanų normų ir pajamingumo skirtumų pokyčiai, kurių gali atsirasti, jei pasitraukimas iš mažų kredito palūkanų normų aplinkos nebūtų tolygus. Tokiu atveju galėtume sulaukti reikšmingų turto kainų ir pajamingumo skirtumų korekcijų, brangiai atsieinančio finansinio sverto mažinimo ir netikėtų tiesioginio ir netiesioginio neigiamos įtakos plitimo kanalų atsiradimo.

Be to, pernelyg daug Europos bankų vis dar susiduria su mažo pelningumo ir didelių sąnaudų struktūromis – bendra sąnaudų ir pajamų santykio dinamika nuo 2015 m. rodo, kad Europos bankų sektoriuje tebesama neefektyvumo problemos.

Teigiamai vertintina tai, kad keli bankai pastaruoju metu pradėjo įgyvendinti išsamias ir technologijomis pagrįstas sąnaudų optimizavimo programas, nors prireiks laiko, kol šios pastangos atsispindės geresniuose pelningumo ir išlaidų veiksmingumo rodikliuose. Raginome bankus perorientuoti savo veiklos modelius į ilgalaikės vertės kūrimą, nes tvirtas ir pastovus pajamų užsitikrinimo pajėgumas yra pirmoji gynybos linija sudėtingomis veiklos sąlygomis. Bankų veiklos modelių tvarumas ir toliau yra vienas iš mūsų priežiūros prioritetų. 2021 m. pradėjome veiklos modelių ir pelningumo patikrinimus, jie bus tęsiami ir 2022 m.

Pakalbėkime apie skaitmenizaciją bankų ir ne bankų sektoriuje. Kaip bankams sekasi, viena vertus, kovoti su dėl jos padidėjusia konkurencija ir, kita vertus, tenkinti išaugusią skaitmeninių produktų paklausą tarp klientų?

Skaitmeninė transformacija pandemijos metu dar paspartėjo ir iš esmės keičia konkurencinę aplinką. Laimėtojų ir pralaimėjusiųjų bus ir bankų sektoriuje. Jau matyti, kad pagrindiniai sėkmės veiksniai yra veiksmingas strateginis valdymas, IT investicijų apimtis ir kokybė bei ryžtingi veiksmai, kuriais siekiama padidinti išlaidų veiksmingumą. Kalbant konkrečiau, sėkmingai skaitmeninimo kelią įveikę bankai investuoja į savo IT infrastruktūros modernizavimą ir procesų optimizavimą, taip pat supaprastino ir suskaitmenino daugybę vidaus procedūrų.

Kartu naujų technologijų naudojimas kelia naujų iššūkių ne tik bankams, bet ir priežiūros bei reguliavimo institucijoms. Bankams kyla vis daugiau IT ir kibernetinių rizikų. Kad ECB turėtų aiškų šių rizikų vaizdą, reikia, kad ir mūsų priežiūros specialistai būtų visapusiškai išmokyti šioje srityje. Veikiant ta pačia kryptimi, ir pati priežiūra turėtų būti orientuota į skaitmeninę transformaciją: 2021 m. toliau diegėme daugelį naujų priežiūros technologijų priemonių, kad priežiūros institucijų darbas visoje bankų sąjungoje būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis.

2021 m. išryškėjo klimato ir aplinkos rizikos. Ar manote, kad Europos bankai yra pasirengę kovoti su tikėtinu šių rizikų padidėjimu?

2021 m. ECB padarė reikšmingą pažangą skatindamas bankus aktyviau valdyti klimato rizikas. Paprašėme jų atlikti pasirengimo kovoti su šiomis rizikomis savęs vertinimą ir atlikome jų atsakymų lyginamąją analizę. Vykdydami nuolatinę priežiūrą aptarėme savo išvadas su bankais ir paskelbėme ataskaitą, kurioje aprašyti kai kurie geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriuos pavyko nustatyti įgyvendinant šią priemonę. Bloga žinia yra ta, kad, bankų vertinimu, 90 % jų praktikos iš dalies arba visiškai neatitiko mūsų priežiūros lūkesčių.

Kalbant apie dabartines bankų struktūras, pasakytina, kad jie pradėjo atsižvelgti į klimato ir aplinkos rizikas, ir maždaug pusė jų imasi atitinkamų veiksmų, kad pritaikytų savo valdysenos tvarkas. 2022 m. tęsime darbą, susijusį su klimato ir aplinkos rizikomis, atlikdami specialią teminę peržiūrą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu, taip pat atliksime priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato rizikų atžvilgiu. Tai suteiks galimybę tobulėti ir mums, kaip priežiūros institucijai, ir bankams, taip pat pagrindą į mūsų SREP metodiką labiau struktūriškai įtraukti klimato ir aplinkos rizikas.

Minėjote, kad ECB ėmėsi tolesnių ryžtingų veiksmų, kad padidintų savo skaidrumą. Kokios pažangos pasiekėte 2021 m.?

ECB Bankų priežiūros tarnyba visada buvo įsipareigojusi siekti šio tikslo, todėl 2021 m. įvairiais būdais padidinome savo priežiūros metodų ir rezultatų skaidrumą.

Atlikdami 2021 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, žengėme du didelius žingsnius didesnio skaidrumo link. Pirmą kartą paskelbėme atskirų bankų, nepatekusių į Europos bankininkystės institucijos vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES imtį, aukšto lygio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, taip pat rezultatus, susijusius su bankų 2 ramsčio rekomendacijomis pagal atskiras sritis. Tikimės, kad mūsų pateikta papildoma informacija apie naująją 2 ramsčio rekomendacijų metodiką padės geriau suprasti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų naudojimą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese.

Be to, pateikėme išsamesnės informacijos apie tai, kaip nustatėme priežiūros prioritetus ateinantiems trejiems metams. Aiškiai išdėstėme savo ateities rizikų žemėlapį, susiedami kiekvieną nustatytą pažeidžiamumą su konkrečiu priežiūros prioritetu. Tuo taip pat vadovaujamasi, visai ECB Bankų priežiūros tarnybai skirstant išteklius šiam laikotarpiui.

Maža to, siekėme padidinti savo darbo, susijusio su klimato ir aplinkos rizikomis, skaidrumą – paskelbėme jau minėtos bankų pasirengimo lyginamosios analizės rezultatus ir pasidalijome gerosios sektoriaus praktikos pavyzdžiais. Tai ypač svarbu kalbant apie rizikos kategoriją, kuri dar tik formuojasi ir kurios srityje būtina greitai pasiekti didelę pažangą.

Taip pat peržiūrėjome savo Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovą. Be to, kad pristatėme individualios atskaitomybės koncepciją, daugiausia dėmesio skyrėme valdybos narių kompetencijai klimato ir aplinkos rizikų srityje ir pabrėžėme įvairovės, įskaitant lyčių įvairovę, svarbą kalbant apie bankų valdybų sudėtį.

Galiausiai atnaujinome ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainę, kad visuomenei ir bankams būtų lengviau naršyti ir naršymas taptų intuityvesnis, o bankams būtų sukurtas supaprastintas portalas bei supaprastinta pranešimų apie pažeidimus teikimo platforma.

Apskritai esu labai patenkintas 2021 m. pasiekta pažanga, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžiąją laiko dalį dirbdami nuotoliniu būdu turėjome įveikti precedento neturinčią krizę.

1 Bankų priežiūra 2021 m.

1.1 2021 m. prižiūrimi bankai: veiklos rezultatai ir pagrindinė rizika

1.1.1 Bendras bankų sektoriaus atsparumas

Svarbios įstaigos COVID‑19 sukeltą krizę pasitiko turėdamos stiprią kapitalo poziciją, ją tokią išlaikė ir 2021 m.

Europos bankų priežiūroje esančios svarbios įstaigos (SĮ) koronaviruso (COVID‑19) sukeltą krizę pasitiko turėdamos stiprią kapitalo poziciją. Po nedidelio nuosmukio 2020 m. pirmąjį ketvirtį 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį bendras 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas pasiekė 15,6 % ir 2021 m. stabilizavosi šiame lygyje (žr. 1 pav.). Bankų atsparumą krizės metu galima paaiškinti keliais veiksniais; visų pirma – valstybės paramos priemonėmis, įgyvendintomis siekiant apsaugoti klientų mokumą ir palengvinti prieigą prie kreditų, labai palankiomis skatinamosios pinigų politikos priemonėmis ir laiku įgyvendintomis priežiūros ir reguliavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę. Be to, 2020 m. kovo mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba rekomendavo bankams neskirstyti dividendų ir neatpirkti akcijų, o 2020 m. gruodžio mėn. riboti tokius paskirstymus. Dėl to bankai galėjo sustiprinti savo kapitalo bazę esant santykiniam neapibrėžtumui dėl galimų kredito nuostolių dydžio. 2021 m. birželio mėn., makroekonominėms prognozėms rodant ekonomikos atsigavimą ir sumažėjusį neapibrėžtumą, ECB nusprendė nebetaikyti savo rekomendacijos po 2021 m. rugsėjo mėn. Priežiūros institucijos ekspertai grįžo prie iki pandemijos buvusios praktikos vertinti kiekvieno banko kapitalo ir paskirstymo planus taikant įprastą priežiūrinį dialogą. Tikimasi, kad bankai, priimdami sprendimus dėl dividendų ir akcijų atpirkimo, bus apdairūs ir atidžiai apsvarstys savo vidutinės trukmės kapitalo prognozes bei veiklos modelių tvarumą.

1 pav.

Svarbių įstaigų kapitalo pakankamumo koeficientai (pereinamojo laikotarpio apibrėžtis)

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentai)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Bendras sverto koeficientas pandemijos metu kito panašiai ir 2021 m. trečiąjį ketvirtį stabilizavosi ties 5,9 % (2020 m. antrąjį ketvirtį padidėjęs nuo 5,3 % lygio). Bankai tinkamai pasirengė taikyti sverto koeficiento reikalavimo nuo 2021 m. birželio mėn. Be to, 2022 m. bus taikoma nauja metodika, skirta pernelyg didelio sverto rizikai įvertinti – ją taikant bus siekiama įvertinti neapibrėžtąjį svertą, susidarantį ekstensyviai naudojant išvestines priemones, sudarant vertybinių popierių finansavimo sandorius, taip pat dėl nebalansinių straipsnių ar reglamentavimo arbitražo, – siekiant nustatyti, kuriems bankams gali būti reikalingos kokybinės priemonės arba 2 ramsčio sverto koeficiento reikalavimai. Todėl bus dar labiau apribotas pernelyg didelio sverto susidarymas ir taip prisidėta euro zonos bankų sistemos atsparumo. Tačiau rizika kapitalo pakankamumui išlieka, todėl bankai neturėtų nuvertinti rizikos, kad papildomi nuostoliai vis dar gali turėti įtakos jų kapitalo raidai pasibaigus paramos priemonių taikymui.

2 pav.

Svarbių įstaigų sverto koeficientai

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Su COVID‑19 susijusios ypatingosios paramos priemonės padėjo užkirsti kelią neveiksnių paskolų skaičiaus didėjimui, tačiau visas pandemijos poveikis gali pasireikšti tik vidutiniu laikotarpiu

ECB ir toliau skatino bankų atsparumą vertindamas jų bendrą pajėgumą atsigauti, t. y. kokiu mastu bankai gali atsigauti po didelio sukrėtimo įgyvendindami savo gaivinimo planuose numatytas gaivinimo priemones[1].

Per visą krizę bankai palaikė skolinimą klientams ir kol kas didelio poveikio turto kokybei nepajuto. Bendrą teigiamą turto kokybės tendenciją (žr. 3 pav.) lėmė keli veiksniai, įskaitant didelį NPL portfelį turinčių bankų nuolatinį susikaupusių neveiksnių paskolų mažinimą ir didėjantį skolinimą, palaikomą valstybės garantijomis ir kitomis paramos skolininkams priemonėmis. Šiuo atžvilgiu įvairios su COVID‑19 susijusios ypatingosios paramos priemonės, įdiegtos siekiant palengvinti finansavimo sąlygas ir palaikyti namų ūkius ir mažas bei dideles įmones 2020 ir 2021 m., padėjo užkirsti kelią bankrotų ir NPL skaičiaus didėjimui. Tačiau ECB Bankų priežiūros tarnybai vis dar kelia susirūpinimą bankų turto kokybė vidutinės trukmės laikotarpiu, nes visas pandemijos poveikis gali pasireikšti tik tada, kai bus panaikinta didžioji dalis valstybės paramos priemonių, taikomų susidarius kritinei padėčiai. Paskolų priskyrimas prie neveiksnių (2 etapas) išlieka didesnis nei iki pandemijos, o paskolų, kurioms buvo taikomos COVID‑19 paramos priemonės, rizikos profilis atrodo esantis šiek tiek didesnis. Be to, dėl gerokai padidėjusio skolos lygio įvairiuose ekonomikos segmentuose gali padidėti mokumo rizika, ypač tuose ekonomikos sektoriuose ar šalyse, kurias pandemija paveikė labiau. Šiomis aplinkybėmis ECB, 2021 m. vykdydamas kredito rizikos priežiūrą, pabrėžė, kad būtina skirti didelį dėmesį patikimai kredito rizikos valdymo praktikai[2].

3 pav.

SĮ neveiksnių paskolų raida (visos paskolos)

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentai)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Nepaisant veiklos tęstinumo užtikrinimo sunkumų, pandemijos poveikis operacinei rizikai kol kas buvo nedidelis

Nepaisant išskirtinių veiklos ir verslo tęstinumo užtikrinimo iššūkių, su kuriais bankai susidūrė prasidėjus pandemijai, su pandemija susijusių operacinės rizikos nuostolių, nurodomų kaip pasireiškusių 2021 m., dydis buvo gerokai mažesnis nei 2020 m. Tai atitinka lūkesčius, kad su COVID‑19 susiję operacinės rizikos nuostoliai daugiausia atsiras pandemijos pradžioje, nes šie nuostoliai apima pagrindinius vienkartinio pobūdžio elementus[3].

Po to, kai reaguojant į pandemiją iš pradžių buvo pradėta aktyviai naudoti veiklos tęstinumo planus, nuo 2020 m. vasaros įsitvirtino nuotolinio darbo modeliai, ir 2021 m. 40–50 % SĮ darbuotojų dirbo iš namų (žr. 4 pav.).

2021 m. pirmąjį pusmetį 9,8 % padidėjo reikšmingų kibernetinių incidentų, apie kuriuos buvo pranešta ECB, skaičius, tačiau šių atakų poveikis IT sistemų prieinamumui ir nuostolių suma buvo labai nedideli[4].

4 pav.

Nuotolinis darbas SĮ

(nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų dalis, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys – tai nuosekli SĮ, pateikusių visus duomenų vienetus per nagrinėjamą laikotarpį, imtis.

Vis dėlto operacinė ir IT rizikos tebėra didelės dėl nuolatinių iššūkių, su kuriais susiduria bankai ir jų paslaugų teikėjai visame pasaulyje. Dėl pandemijos padidėjo kibernetinio saugumo grėsmės, pokyčių valdymo iššūkiai ir priklausomybė nuo IT infrastruktūros bei IT paslaugų teikėjų. Labai svarbu, kad bankai tinkamai valdytų susijusią riziką ir užtikrintų nenutrūkstamą finansinių paslaugų teikimą.

Nepaisant kai kurių patobulinimų, tebesama keletas struktūrinių trūkumų, susijusių su bankų valdymo organais ir vidaus kontrolės funkcijomis

Kartu ECB ir toliau pabrėžė, kad prižiūrimi bankai turi tobulinti savo valdymo sistemas. COVID‑19 sukelta krizė parodė, kaip svarbu turėti tvirtą valdymo tvarką, vidaus kontrolės funkcijas ir duomenų agregavimo galimybes. Nors pastebėta tam tikrų patobulinimų, vis dar yra keletas struktūrinių trūkumų.

Bankai padarė tam tikrą pažangą savo valdymo organų sudėties srityje, pavyzdžiui, palaipsniui gerino valdybos narių įgūdžius ir skyrė daugiau oficialiai nepriklausomų valdybos narių. Vis dėlto tebesama tam tikrų trūkumų, būtent: i) žemas valdymo organo dalyvavimas vykdant priežiūros funkciją ir ribotos jo galimybės užginčyti strateginius sprendimus tose srityse, kurias labiausiai paveikė COVID‑19 sukelta krizė; ii) nepakankama kelių bankų nevykdomųjų direktorių patirtis bankininkystės ir rizikos valdymo srityse; iii) įvairovės politikos trūkumas ir nepakankamas įvairovės skatinimas kai kuriuose bankuose, o tai trukdo valdybos bendram tinkamumui; iv) maža nepriklausomų valdybos narių dalis kai kuriuose bankuose, o tai dar labiau trukdo valdymo organui, vykdančiam priežiūros funkciją, konstruktyviai kritikuoti vykdomuosius direktorius.

COVID-19 sukelta krizė taip pat paaštrino anksčiau buvusius trūkumus keliose valdymo ir rizikos valdymo srityse. Pirma, vis dar esama duomenų agregavimo ir teikimo trūkumų dėl suskaidytos ir nesuderintos IT aplinkos, automatizavimo trūkumo, plačiai paplitusios rankiniu būdu vykdomos kontrolės ir duomenų valdymo trūkumų (pvz., nepakankamas nepriklausomas duomenų kokybės patvirtinimas). Tai trukdo bankams priimti sprendimus. Antra, keli bankai vis dar turi toliau tobulinti savo vidaus kontrolės funkcijas, ypač siekdami išspręsti personalo stygiaus, nepakankamo šios funkcijos statuso ir procesų trūkumų (pvz., atitikties stebėsenos programų ir banko norimos prisiimti rizikos nustatymo) problemas.

Pinigų politika ir rizikos ribojimo politika smarkiai prisidėjo prie SĮ galimų naudoti lėšų ir finansavimo didėjimo 2021 m.

SĮ likvidumo ir finansavimo sąlygos toliau gerėjo, o tam daugiausia padėjo pinigų politikos priemonės. Iki 2021 m. pabaigos bankams buvo leista veikti žemiau bendro minimalaus 100 % padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) lygio[5]. Nepaisant to, likvidumo pozicijos ir toliau kilo, o 2021 m. trečiąjį ketvirtį LCR siekė 173,8 %, t. y. aukščiausią lygį, užfiksuotą nuo tada, kada buvo pradėta Europos bankų priežiūra (žr. 5 pav.). Tai visų pirma galima paaiškinti tuo, kad bankai labai aktyviai naudojosi tikslinėmis ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis (TITRO), nes taip jie galėjo gauti finansavimą ir sukaupti grynųjų pinigų atsargas nesuvaržydami savo aukštos kokybės likvidžiojo turto. 2021 m. rugsėjo mėn. iš viso TITRO priemonė buvo įsisavinta už 2,2 trln. eurų, o tai sudarė maždaug pusę dabartinio Eurosistemos perteklinio likvidumo.

5 pav.

Likvidumo atsargų, grynojo netenkamų pinigų srauto ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio raida

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentai)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Kaip ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) nuo 2020 m. antrojo pusmečio taip pat nuolat didėjo ir 2021 m. rugsėjo mėn. pasiekė aukščiausią 129,3 % lygį (žr. 6 pav.). 2021 m. birželio 28 d. pradėtas nuolat taikyti 100 % NSFR reikalavimas kaip privalomas minimalus reikalavimas. Nors bankai paprastai turi atitikti NSFR reikalavimą tiek konsoliduotu, tiek atskiro subjekto lygmeniu, 2021 m. ECB kai kuriuos bankus atleido nuo reikalavimų atitikimo atskiro subjekto lygmeniu, jei buvo tenkinamos reglamente nustatytos sąlygos, ypač jei buvo įdiegtas patikimas likvidumo rizikos valdymas.

6 pav.

Turimo pastovaus finansavimo, reikiamo pastovaus finansavimo ir NSFR raida

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentai)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Bendros rinkos sąlygos euro zonos bankams nuo 2020 m. antrojo pusmečio toliau švelnėjo neįprastai įsikišus vyriausybėms ir centriniams bankams, kai buvo pasiektas mažesnis kintamumas, mažesnės kreditų maržos ir tapo aktyvesnės akcijų rinkos. Dėl to sumažėjo bendri rinkos rizikos rodikliai, tokie kaip vertės pokyčio rizika ir pagal riziką įvertintas turtas (RWA). Atsižvelgiant į tai, potenciali rinkos rizika, daugiausia susijusi su sandorio šalies kredito rizika ir palūkanų normų bei kredito maržų sukrėtimais, buvo įvardyta kaip priežiūros prioritetas 2022–2024 m.

1.1.2 Bendri bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, veiklos rezultatai

2021 m. bankų pelningumo atsigavimą daugiausia lėmė ne toks didelis vertės sumažėjimas ekonomikai atsigavus po pandemijos

Svarbių įstaigų, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, pelningumas, 2020 m. per pandemijos piką pasiekęs žemiausią lygį, 2021 m. vėl padidėjo. Bankų bendroji į metinę perskaičiuota nuosavo kapitalo grąža padidėjo iki 7,2 % (žr. 7 pav.) aukščiausio lygio per pastaruosius kelerius metus, tačiau vis dar buvo mažesnė už bankų vidutinę nuosavo kapitalo kainą. Šį padidėjimą daugiausia lėmė cikliškai pakitę vertės sumažėjimo srautai, kurie, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau nei perpus. Dėl beprecedenčio neapibrėžtumo dėl pandemijos poveikio 2020 m. bankai turėjo sudaryti didelius atsarginius atidėjinius. 2021 m. ši praktika buvo sustabdyta, o kai kuriais atvejais jos net buvo atsisakyta dėl per metus pastebėto ekonomikos atsigavimo.

7 pav.

Bendroji SĮ nuosavo kapitalo grąža pagal pajamų (išlaidų) šaltinį

(nuosavo kapitalo dalis, procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu Bendrame priežiūros mechanizme (kintanti imtis).

Ekonomikos atsigavimas taip pat turėjo įtakos pajamoms prieš vertės sumažėjimą, atidėjinius ir mokesčius, kurios pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį. Daugiausia prie to prisidėjo išaugusios bankų prekybos ir investicinės veiklos pajamos, taip pat grynosios paslaugų ir komisinių pajamos bei su turto valdymu susiję mokesčiai. Priešingai, grynosios palūkanų pajamos ir toliau buvo nedidelės ir mažesnės nei iki pandemijos dėl nuolatinio spaudimo bankų skolinimo maržoms. Apskritai bankams pavyko 15 % padidinti grynąsias veiklos pajamas (žr. 8 pav.). Šis pajamų padidėjimas turėjo esminės įtakos gerinant bankų ekonominį efektyvumą – 2021 m. sąnaudų ir pajamų santykis sumažėjo daugiau kaip 2 procentiniais punktais ir sudarė 63,5 %.

8 pav.

SĮ sąnaudų ir pajamų santykis ir indeksuoti komponentai

(procentai)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu Bendrame priežiūros mechanizme (kintanti imtis).

Prekybos pajamos turėjo teigiamos įtakos bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, pelningumui, ir 2021 m. pirmąjį pusmetį pasiekė aukščiausią lygį; tai ypač pasakytina apie pasaulinės sisteminės svarbos bankus (G-SIB) (žr. 9 pav.). Bankams taip pat pavyko gerokai padidinti grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas, o su turto valdymu susijusiems mokesčiams teigiamą įtaką darė didelės turto kainos.

9 pav.

Prekybos ir investicijų pajamų srautai[6] pagal pasirinktus veiklos modelius

(ketvirtiniai srautai; mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu Bendrame priežiūros mechanizme (kintanti imtis); „Sisteminės svarbos bankai“, „Universalusis ir investicijų bankas“ ir „Kita“ paveiksluose parodyta imties dalis su atitinkamais veiklos modeliais.

Kalbant apie sąnaudas, administracinės išlaidos ir nusidėvėjimo sąnaudos padidėjo 3,3 %, daugiausia dėl padidėjusių darbuotojų išlaidų ir su IT susijusių sąnaudų. Tačiau bankai ir toliau siekė platesnių strateginių tikslų – mažinti išlaidas ir investuoti į IT ir skaitmenines iniciatyvas. Tokios strategijos susijusios su didelėmis sąnaudomis, kurias reikia padengti iš anksto, tačiau bankai tikisi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu šios pertvarkos duos naudos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl pandemijos klientai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais kanalais, bankai gali dar labiau sumažinti savo perteklinius pajėgumus ir pasiekti mažesnių sąnaudų struktūrą, taip dar labiau padidindami savo ekonominį efektyvumą.

Bankų susijungimai ir įsigijimai, paprastai laikomi drąsiausiu ir daugiausia pokyčių lemiančiu konsolidavimo būdu, yra katalizatorius, skatinantis sektorių didinti efektyvumą ir grįžti prie tvaresnio pelningumo lygio[7]. Panašu, kad per pastaruosius dvejus metus susijungimų ir įsigijimų veikla įgavo tam tikrą pagreitį. Visų pirma bankai aktyviau vykdė tikslinę konsolidaciją veiklos linijos lygmeniu. Turto valdymo, vertybinių popierių verslo, saugojimo paslaugų ir mokėjimo technologijų srityse kai kurios įstaigos plėtė arba diversifikavo veiklą, o kitos susimažino, siekdamos perskirstyti išteklius.

10 pav.

Tikslinių bankų visas turtas ir susijungimų ir įsigijimų euro zonoje vertė ir skaičius

Šaltinis: ECB skaičiavimai pagal Dealogic ir Orbis BankFocus.
Pastabos: į imtį įtraukti susijungimų ir įsigijimų sandoriai, kuriuose dalyvauja svarbios įstaigos ir mažesnės svarbos įstaigos euro zonoje, neįskaitant kai kurių privačių sandorių, taip pat mažų bankų sudarytų sandorių, apie kuriuos nepranešta Dealogic. Į imtį neįtraukti sandoriai, susiję su bankų pertvarkymu arba probleminiais susijungimais. Sandoriai pateikiami pagal metus, kuriais apie juos buvo paskelbta.

Visaverčiai bankų susijungimai ir įsigijimai vis dar daugiausia vyksta šalies viduje, tačiau kai kurie tikslingesni sandoriai turi tarpvalstybinį aspektą ir taip prisideda prie finansinės integracijos ES. Dar viena kryptis siekiant tarpvalstybinės integracijos – bankams vertėtų peržiūrėti savo tarpvalstybines organizacines struktūras. Daug žadantis būdas plėtoti tarpvalstybinę veiklą bankų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje galėtų būti platesnis naudojimasis bankų skyriais ir nemokamų paslaugų teikimu, o ne pasikliovimas patronuojamosiomis įmonėmis.

Pastangos tvariai didinti pelningumą taip pat galėtų paskatinti tolesnes konsolidavimo iniciatyvas, dėl kurių galėtų būti užtikrintas didesnis pajamų šaltinių diversifikavimas ir padidėtų veiksmingumas, jei kartu būtų nustatyta aiški veiklos kryptis ir tvirta veiklos strategija. Tačiau šiuos strateginius veiksmus turi numatyti ir valdyti patys bankai, jų valdyboms užtikrinant, kad būtų numatytos patikimos valdymo procedūros, kurios gali padėti tinkamai nustatyti, valdyti ir sumažinti visas esmines rizikas iki pradedant vykdyti šią konsolidavimo veiklą. Siekdamas padėti bankams lengviau rengti tokio pobūdžio planus, 2021 m. sausio mėn. ECB paskelbė Priežiūros principų taikymo susijungimų ir įsigijimų srityje vadovą[8], kuriame skaidriai paaiškinta, kaip ECB vertina susijungimo sandorius, kad bankai žinotų, ko tikėtis iš priežiūros institucijos.

2021 m. MSĮ pelningumas taip pat padidėjo, visų pirma dėl mažesnio vertės sumažėjimo

Panašiai kaip ir SĮ atveju, Europos bankų priežiūros tarnybos prižiūrimų mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) pelningumas 2021 m. taip pat rodė atsigavimo požymių. 2021 m. rugsėjo pabaigoje vidutinė nuosavo kapitalo grąža buvo 3,3 % (padidėjo nuo 1,7 % 2020 m. pabaigoje). Šį padidėjimą daugiausia lėmė mažesnis vertės sumažėjimas, palyginti su 2020 m., kai MSĮ, siekdamos išvengti staigaus paskolų apskaitos pablogėjimo, turėjo sudaryti nemažai atidėjinių. Panašiai kaip ir SĮ, 2021 m. kai kurios MSĮ panaikino dalį anksčiau į apskaitą įtrauktų atidėjinių, o tai padėjo atkurti jų pelningumą iki prieš pandemiją buvusio lygio.

MSĮ sugebėjo kompensuoti spaudimą savo skolinimo maržoms plėsdamos veiklą, iš kurios gaunami paslaugų mokesčiai ir komisiniai. Iš viso MSĮ grynosios veiklos pajamos per metus padidėjo 9,7 %. Ėmus daugiau naudoti šiuos MSĮ pajamų šaltinius, pagerėjo šių įstaigų vidutinis sąnaudų ir pajamų rodiklis, kuris sumažėjo nuo 70,3 % (2020 m. pabaigoje) iki 66,7 % (2021 m. rugsėjo  pabaigoje). Kalbant apie sąnaudas, MSĮ nesugebėjo veiksmingai sumažinti savo administracinių išlaidų.

1 intarpas
2021 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. ECB dalyvavo rengiant ir vykdant Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuotą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES. Atliekant parengiamuosius darbus, ECB prisidėjo kuriant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką ir atskaitos bei griežtąjį scenarijus. Pastarasis buvo kurtas kartu su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir EBI ir glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais centriniais bankais bei nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. ECB taip pat nustatė oficialius kredito rizikos lyginamuosius indeksus testavimui nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES. Šie indeksai bankams padeda prognozuoti kredito rizikos parametrų (pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, pereinamojo laikotarpio normų ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo) kitimą; bankai turėtų jas taikyti portfeliams tais atvejais, kai nėra tinkamų kredito rizikos modelių.

2021 m. sausio 29 d. pradėjus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko savo tiesiogiai prižiūrimų bankų kokybės užtikrinimo tikrinimo procesą, siekdama išsiaiškinti, ar bankai teisingai taiko EBI parengtą metodiką. Iš 50 bankų, dalyvavusių visoje ES vykdytame testavime nepalankiausiomis sąlygomis, 38 bankus tiesiogiai prižiūri ECB Bankų priežiūros tarnyba. Jų turtas sudaro 70 % viso euro zonos bankų turto. 2021 m. liepos 30 d. EBI paskelbė visų testavime dalyvavusių 50 bankų individualius testavimo rezultatus ir išsamius 2020 m. pabaigos balansus bei duomenis apie pozicijas.

Be minėto testavimo visoje ES, ECB pats atliko ir 51 jo tiesiogiai prižiūrimo vidutinio dydžio banko, nepatekusio į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. ECB pirmą kartą paskelbė ir šių bankų aukšto lygio individualius testavimo rezultatus.

38 euro zonos bankų, dalyvavusių ES masto testavime nepalankiausiomis sąlygomis, ir 51 vidutinio dydžio euro zonos banko, kuriuos prižiūri ECB, turtas kartu sudaro šiek tiek daugiau nei 75 % viso euro zonos bankų turto.

Scenarijai

2021 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis griežtajame scenarijuje buvo daroma prielaida, kad COVID‑19 sukelto sukrėtimo poveikis užsitęs ir mažesnės palūkanų normos bus taikomos ilgesnį laikotarpį. Pagal šį scenarijų dėl neapibrėžtumo, susijusio su pandemijos sukeltais pokyčiais, užsitęsia ekonomikos nuosmukis, kuriam būdingas ilgalaikis BVP mažėjimas ir didelis nedarbo augimas. Dėl įmonių bankrotų ir verslo susitraukimo turi būti atliktos didelės turto vertinimo, kredito maržų ir skolinimosi išlaidų korekcijos. Galiausiai labai sumažėja gyvenamosios, o ypač komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainos.

Rezultatai[9]

Pagal griežtąjį scenarijų 89 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų galutinis CET1 koeficientas buvo vidutiniškai 9,9 %, t. y. 5,2 procentinio punkto mažesnis už pradinį 15,1 % koeficientą. EBI testuotuose 38 bankuose vidutinis CET1 kapitalo pakankamumo koeficientas sumažėjo 5 procentiniais punktais – nuo 14,7 % iki 9,7 %. 51 vidutinio dydžio banko, kurį testavo tik ECB, vidutinis kapitalo pakankamumo koeficientas sumažėjo 6,8 procentinio punkto – nuo pradinio 18,1 % lygio iki 11,3 %. Trejų metų laikotarpiu vidutinio dydžio bankų pakankamumo koeficientas pagal griežtąjį scenarijų mažėjo labiau todėl, kad daugiau įtakos turėjo sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos, mažesnės grynosios paslaugų ir komisinių pajamos bei mažesnės prekybos pajamos.

Apskritai 2021 m. testavimo pradžioje bankų būklė buvo geresnė nei ankstesnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES 2018 m. pradžioje[10]. Tai lėmė gerokai sumažėjusios veiklos išlaidos ir reikšmingai sumažėję neveiksnių paskolų likučiai daugelyje šalių. Tačiau 2021 m. kapitalo pakankamumo koeficientai sistemos lygiu sumažėjo labiau. Tokie rezultatai gauti todėl, kad 2021 m. testuota pagal griežtesnį nei 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus.

Pirmasis svarbiausias kapitalo pakankamumo koeficiento mažėjimą lėmęs veiksnys buvo kredito rizika, nes didelis makroekonominis sukrėtimas pagal griežtąjį scenarijų lėmė didelius paskolų nuostolius. Be to, nepaisant bendro bankų sistemos atsparumo net ir nepalankiomis sąlygomis, pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų buvo nustatyti dideli rinkos nuostoliai, ypač didžiausiuose euro zonos bankuose, nes juos akcijų ir kredito vertės sukelti sukrėtimai veikia labiau. Trečiasis svarbiausias kapitalo pakankamumo koeficiento mažėjimą lėmęs veiksnys buvo ribotas bankų gebėjimas gauti pajamų nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis, nes bankų grynosios palūkanų pajamos, prekybos pajamos bei grynosios paslaugų ir komisinių pajamos gerokai sumažėjo.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis integravimas į įprastą priežiūros darbą

Tiek kokybiniais (t. y. bankų pateikiamų duomenų tikslumas ir pateikimas laiku), tiek kiekybiniais (t. y. kapitalo sumažėjimas ir bankų atsparumas nepalankioms rinkos sąlygoms) testavimo rezultatais remtasi per metinį priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus kiekybinis poveikis taip pat buvo pagrindinė informacija priežiūros institucijoms nustatant 2 ramsčio kapitalo (P2G) rekomendacijos lygį, pagal kurį taikomas naujas grupavimas dviem etapais. Pateikta išsami informacija apie naująją P2G metodiką turėtų padėti geriau suprasti, kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai panaudojami SREP procese.

1.2 2021 m. priežiūros prioritetai ir projektai

1.2.1 2021 m. priežiūros prioritetai

2021 m. ECB priežiūros dėmesys daugiausia buvo nukreiptas į tas sritis, kurioms pandemija turėjo reikšmingos įtakos

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė keturioms prioritetinėms sritims, kurioms COVID‑19 pandemija turėjo reikšmingos įtakos: kredito rizikos valdymui, kapitalo pakankamumui, veiklos modelio tvarumui ir valdymui. Per metus vykdyta priežiūros veikla ir projektais buvo siekiama stiprinti prižiūrimų bankų atsparumą ir praktiką, ypač daug dėmesio skiriant toms pažeidžiamoms sritims, kurios pandemijos sąlygomis laikomos itin svarbiomis.

Kredito rizika

Ypatingas COVID‑19 sukeltos krizės bruožas yra tas, kad, labai sumažėjus ekonominei produkcijai, neveiksnių paskolų toliau mažėjo, taip pat ir dėl išskirtinių politikos priemonių, kurių buvo imtasi siekiant padėti realiajai ekonomikai. Dėl šių precedento neturinčių priemonių tapo neaiškus paskolų gavėjų kreditingumas, todėl bankams kilo sunkumų valdant kredito riziką. Atsižvelgiant į tai, ECB Bankų priežiūros tarnybos 2020 m. pradėtas darbas, kuriuo buvo siekiama įvertinti bankų kredito rizikos valdymo sistemų tinkamumą, buvo tęsiamas ir 2021 m. Buvo siekiama sustiprinti bankų operacinį pasirengimą laiku spręsti probleminių skolininkų klausimus, taip pat jų gebėjimą tinkamai nustatyti, įvertinti ir sušvelninti galimą skolininkų turto kokybės pablogėjimą, ypač tuose sektoriuose, kurie ypač jautrūs pandemijos poveikiui. Iniciatyvos, kurių buvo imtasi 2021 m. šiam tikslui pasiekti, apima nuodugnią bankų pozicijų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje analizę, specialiąją veiklą vietoje ir tolesnius jungtinių priežiūros grupių (JPG) veiksmus su bankais, kurie buvo nurodyti kaip smarkiai nukrypstantys nuo priežiūrinių lūkesčių.

Kapitalo pakankamumas

Esant susirūpinimui dėl padidėjusios kredito rizikos, Priežiūros tarnybai buvo labai svarbu įvertinti SĮ kapitalo pozicijų stiprumą ir anksti nustatyti konkrečių bankų pažeidžiamas sritis, kad prireikus būtų galima laiku imtis taisomųjų priemonių. 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo bankų kapitalo planavimo praktiką, siekdama įvertinti jų gebėjimą parengti tikroviškas prognozes dėl kapitalo, kuriose būtų atsižvelgta į dėl pandemijos kylantį ekonominį neapibrėžtumą. 2021 m. ES mastu atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis leido nuodugniai įvertinti bankų kapitalo pozicijas ir parodė, kad euro zonos bankų sektorius išliktų atsparus net ir nepalankaus scenarijaus atveju.

Liepos mėn. ECB nusprendė po 2021 m. rugsėjo mėn. nepratęsti savo rekomendacijos visiems bankams apriboti dividendus. Vietoj to, kiekvieno banko kapitalo ir paskirstymo planai bus vertinami įprasto priežiūros proceso metu. Tikimasi, kad bankai, priimdami sprendimus dėl dividendų ir akcijų išpirkimo, išliks apdairūs ir atidžiai apsvarstys savo veiklos modelio tvarumą bei papildomų nuostolių, galinčių turėti įtakos jų kapitalo raidai pasibaigus valstybių paramos priemonių galiojimui, riziką. Šiuo metu ECB neketina pratęsti savo rizikos ribojimo priemonių, susijusių su bankų kapitalo rezervų naudojimu, taikymo termino ilgesniam laikotarpiui nei iki 2022 m. pabaigos.

Veiklos modelio tvarumas

2021 m. bankų pelningumas ir veiklos modelio tvarumas ir toliau patyrė neigiamą poveikį mažų palūkanų normų, pajėgumų pertekliaus ir mažo ekonominio efektyvumo Europos bankų sektoriuje bei didėjančios nebankinių įstaigų konkurencijos sąlygomis. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stiprino savo priežiūros priemonių rinkinį, kad galėtų vertinti bankų veiklos strategijas, skirtas šiems iššūkiams įveikti, taip pat jų gebėjimą veiksmingai jas įgyvendinti, ypatingą dėmesį skirdama skaitmeninimo strategijoms. Šiomis aplinkybėmis jungtinės priežiūros grupės pradėjo struktūrinį dialogą su bankų valdymo organais dėl jų veiklos strategijų priežiūros. Galiausiai, siekiant ištirti pelningumą skatinančius veiksnius ir silpnąsias vietas, buvo nuodugniai analizuojami konkretūs bankai ir atlikti patikrinimai vietoje.

Valdymas

Tinkama valdymo praktika ir patikima vidaus kontrolė yra labai svarbios mažinant riziką, su kuria bankai susiduria įprastu metu, o dar labiau – krizės metu. 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko keletą priežiūros veiksmų valdymo srityje. Pirma, buvo tikrinamos bankų reagavimo į krizę procedūros, įskaitant bankų gebėjimo parengti veiksmingus gaivinimo planus ir įtikinamai įrodyti savo bendrą gebėjimą atsigauti įvertinimą. Antra, ji ėmėsi tolesnių veiksmų po teminės peržiūros dėl rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo ir pradėjo tikslines konkrečių bankų peržiūras, siekdama paskatinti bankų vadovus susipažinti su rizikos informacija ir tikrinti jos tikslumą. Galiausiai buvo tęsiamas prudencinis darbas, susijęs su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, apimantis SREP ir patikrinimų vietoje priežiūros metodikų atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į šią riziką.

1.2.2 Kredito rizikos valdymas

ECB Bankų priežiūros tarnyba įvertino, ar bankai atitinka priežiūros lūkesčius dėl kredito rizikos valdymo, o JPG kartu su bankais ėmėsi tolesnių veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti

Neapibrėžtumo laikotarpiu, pavyzdžiui, COVID‑19 pandemijos metu, kredito rizikos valdymas, ypač tinkamas kredito rizikos nustatymas, klasifikavimas ir vertinimas reikiamu laiku, yra svarbiausios priemonės užtikrinant bankų gebėjimą greitai pateikti tvirtus sprendimus sunkumų patiriantiems skolininkams. 2020 m. gruodžio 4 d. ECB nusiuntė laišką visų SĮ vadovams, kuriame išdėstė savo priežiūros lūkesčius šiuo atžvilgiu. 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, remdamasi šiais lūkesčiais, įvertino bankų rizikos valdymo praktiką ir padarė išvadą, kad 40 % SĮ yra reikšmingų spragų. Pagrindinės spragos yra susijusios su išankstinio įspėjimo sistemomis, klasifikavimu (įskaitant pertvarkymo atvejų ir tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo vertinimus), atidėjinių sudarymo praktika, o kai kuriuose bankuose – su įkaito vertinimo ir finansinių prognozių praktika (žr. 11 pav.). Nustatyti trūkumai yra struktūriniai ir aktualūs tiek COVID‑19 sukeltos krizės, tiek įprastos veiklos sąlygomis. Pastebėtina, kad trūkumų nustatyta tuose bankuose, kuriuose kredito rizika ankstesniais metais nebuvo labai išaugusi, ir tie trūkumai taip pat turės būti pašalinti. JPG stebėjo, kaip bankuose įgyvendinamos jų nustatytos taisomosios priemonės.

11 pav.

SĮ kredito rizikos valdymo spragos

(SĮ; procentais)

Šaltinis: ECB. Į imtį įtrauktos 108 svarbios įstaigos, kurių konsolidacija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą yra aukščiausio lygio.
Pastaba: paveiksle pateikta, kaip JPG vertina SĮ kredito rizikos valdymo spragų reikšmingumą, atsižvelgiant į priežiūros lūkesčius, išdėstytus 2020 m. gruodžio 4 d. laiške „Gerbiamam generaliniam direktoriui“.

2 intarpas
Pažeidžiamų sektorių analizė

COVID‑19 pandemija padidino įmonių pažeidžiamumą tam tikruose sektoriuose. Tiesioginį pandemijos sukelto sukrėtimo poveikį iš esmės sušvelnino reikšmingos priemonės, sukurtos mažesnėms bendrovėms remti, o didesnės bendrovės galėjo pasinaudoti kapitalo rinkomis, kad atlaikytų pirminius sukrėtimo padarinius. Tačiau pradėjus atšaukti papildomas paramos priemones, sueinant COVID‑19 sukeltos krizės metu sukauptos skolos grąžinimo terminui, kai kurios bendrovės gali patirti finansinių sunkumų. Kai kuriose pramonės šakose nuolatinės tiekimo grandinės problemos didina sąnaudas ir mažina likvidumą, todėl dar labiau didėja kredito rizika. A pav. pateiktos svarbių įstaigų pozicijos visuose verslo sektoriuose.

A pav.

SĮ pozicijos, susijusios su ne finansų bendrovėmis, pagal ekonominės veiklos sektorius

(visų paskolų ir išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms bendroji balansinė vertė; procentais)

Šaltinis: FINREP ataskaitos.
Pastabos: ekonomikos sektoriai pateikti pagal NACE 1 red. lygio klasifikatorių. Prie kitų sektorių priskiriama: kitos paslaugos; informacija ir ryšiai; žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; kasyba ir karjerų eksploatavimas; vandens tiekimas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; švietimas; viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas.

Atsižvelgdama į padidėjusį tam tikrų sektorių pažeidžiamumą, 2021 m. pradžioje ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo tikslinę apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus peržiūrą, grindžiamą SĮ pozicijų imties šiame sektoriuje analize. Šios peržiūros tikslas buvo suprasti ir įvertinti, kaip bankai valdo kredito riziką viename iš labiausiai nuo COVID‑19 pandemijos nukentėjusių sektorių. ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė keletą susirūpinimą keliančių sričių įvairiuose kredito rizikos ciklo etapuose, ypač didelį dėmesį skirdama skolininkams iš mažųjų ir vidutinių įmonių.

2021 m. rugsėjį ECB Bankų priežiūros tarnyba tęsė darbą, susijusį su pažeidžiamais sektoriais, pradėdama tikslinę komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus peržiūrą, ypatingą dėmesį skirdama biurų ir mažmeninės prekybos rinkai. Ši tikslinė peržiūra tęsiama ir 2022 m. Nors pozicija valstybėse narėse skiriasi, komercinės paskirties nekilnojamasis turtas[11] yra didžiausia SĮ sektoriaus pozicija euro zonoje, sudaranti apie 22 % visų bankų pozicijų, susijusių su sandorių šalimis, nesančiomis finansų bendrovėmis.

1.2.3 IT ir kibernetinė rizika

2021 m. IT ir kibernetinė rizika tebebuvo pagrindinis bankų sektoriaus rizikos veiksnys

2021 m. vis dar vyraujant skaitmeninimo tendencijai, kurią paspartino pandemija, IT ir kibernetinė rizika ir toliau išliko pagrindiniu bankų sektoriaus rizikos veiksniu. Dėl šios tendencijos bankai buvo priversti plačiai taikyti nuotolinio darbo tvarką, taip pat padidėjo kibernetinių atakų rizika ir priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų. 2021 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, reikšmingų kibernetinių incidentų, apie kuriuos buvo pranešta ECB, skaičius šiek tiek padidėjo (9,8 %), tačiau incidentų poveikis išliko palyginti nedidelis. Nors kai kurie incidentai, apie kuriuos pranešta, buvo sudėtingesni, daugelis iš jų vis dar atspindi tai, kad trūksta pagrindinių kibernetinio saugumo priemonių, o tai rodo, kad bankai dar neįgyvendina visapusiškos kibernetinio saugumo praktikos.

2021 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė savo metinę ataskaitą dėl 2020 m. SREP IT rizikos klausimyno rezultatų, kurioje pateikti pagrindiniai ECB pastebėjimai apie SĮ atsakymus į klausimyno klausimus. Ataskaitoje pažymima, kad i) SĮ tampa vis labiau priklausomos nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų, įskaitant debesijos paslaugas; ii) galima tobulinti tai, kaip bankai įgyvendina pagrindines savo sistemų būklės ir saugumo palaikymo priemones; iii) daugėja nebenaudojamų sistemų; iv) duomenų kokybės valdymas tebėra mažiausiai išvystyta rizikos kontrolės sritis. Nors daugelis bankų ėmėsi plataus masto programų, kad pagerintų savo duomenų valdymo gebėjimus, pažanga buvo nevienoda. Taip atsitiko dėl sunkumų, susijusių su sudėtinga programų tarpusavio priklausomybe nuo strateginių ir reguliavimo IT ir operacijų projektų, taip pat dėl struktūrinių pokyčių, kurie vyksta institucijų IT aplinkoje dėl įdiegiamų programų. Pažangą šioje srityje sulėtino ir pandemijos sąlygos.

Siekdama spręsti IT ir kibernetinės rizikos problemas, ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau aktyviai naudojo priežiūros priemones, pavyzdžiui, metinį SREP, BPM pranešimų apie kibernetinius incidentus procesą, patikrinimus vietoje ir kitą tikslinę horizontaliąją veiklą.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo prie tarptautinių darbo grupių, įskaitant EBI, Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos vadovaujamas darbo grupes, veiklos šia linkme.

1.2.4 Tolesni veiksmai po Brexito

2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi pereinamasis laikotarpis, kurio metu Europos Sąjungos teisė vis dar buvo taikoma ir galiojo Jungtinėje Karalystėje, ir tą dieną baigėsi bankų pasirengimas Brexitui.

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stebės, kaip bankai atitinka jos lūkesčius po

Brexito

, ir prireikus toliau tikslins savo poziciją dėl bankų struktūrų ir valdymo tinkamumo

Atsižvelgdama į tai ir vykdydama kasdienę priežiūrą, ECB Bankų priežiūros tarnyba stebėjo, kaip tikslinius veiklos modelius po Brexito įgyvendina SĮ, kurias paveikė Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, siekdama užtikrinti, kad jos laikytųsi anksčiau sutartų terminų. Be tokios horizontaliosios stebėsenos, buvo stebimi ir konkretūs bankai, o nustačius trūkumų, imtasi atitinkamų priežiūros veiksmų. Tam, kad patenkintų ECB priežiūros lūkesčius, bankai ėmėsi veiksmų vidaus valdymo, veiklos organizavimo, apskaitos modelių ir finansavimo srityse, iš naujo parengė ES klientų ir santykių grupės viduje dokumentus, IT infrastruktūrą ir ataskaitų teikimo procesą.

Siekdamas užtikrinti, kad po Brexito bankai veiklą vykdytų savarankiškai ir nebūtų pernelyg priklausomi nuo grupės subjektų už ES ribų, ECB daugiausia pastangų dėjo siekdamas išvengti, kad naujos įsteigtos tarptautinių bankų grupių patronuojamosios įmonės Europos Sąjungoje turėtų priedangos įstaigos požymių. Atsižvelgdamas į tai, siekdamas užtikrinti, kad bankų tvarka pakankamai atitiktų jų veiklos ir rizikos dydį, pobūdį ir sudėtingumą, jis pradėjo „žemėlapių sudarymo peržiūrą“ (angl. desk-mapping) – suderintą SĮ apskaitos modelių vertinimą. Be to, ECB pradėjo tikslinę šių bankų kredito rizikos valdymo ir finansavimo struktūrų peržiūrą, siekdamas patikrinti, ar jie galėtų savarankiškai valdyti visas reikšmingas rizikas, kurios galėtų juos paveikti vietos lygmeniu (t. y. ES), ir kontroliuoti savo balansus bei pozicijas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat stebėjo pokyčius reguliavimo srityje po Brexito, siekdama numatyti galimą poveikį finansų sektoriui. Ji paprašė bankų atkreipti ypatingą dėmesį į Europos Komisijos pranešimus apie riziką, kylančią ilguoju laikotarpiu dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo Jungtinės Karalystės pagrindinių sandorio šalių.

Pagal 2019 m. sudarytą bendradarbiavimo sistemą, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos ir toliau glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos bankų, veikiančių ir tose šalyse, kuriose taikoma ECB bankų priežiūra, ir Jungtinėje Karalystėje, priežiūrą. ECB Bankų priežiūros tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės institucijomis bendro intereso klausimais aukštesniu ir operacijų lygmenimis.

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stebės reguliavimo pokyčius po Brexito ir tai, kaip bankai atitinka jos lūkesčius po Brexito, ir prireikus toliau tikslins savo poziciją dėl bankų struktūrų ir valdymo tinkamumo.

1.2.5 Finansinės technologijos ir skaitmeninimas

Bankams tęsiant skaitmeninę pertvarką, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai formuoja Europos technologijų ir skaitmeninimo priežiūros ir reguliavimo sistemas

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dirbo su finansinėmis technologijomis ir skaitmeninimu susijusiose srityse. Be kita ko, buvo surengtas seminaras su didžiausių SĮ JPG dėl skaitmeninės pertvarkos strateginių, valdymo ir rizikos valdymo aspektų. Ji taip pat pradėjo SREP metodikos, taikomos veiklos modeliams, tikslinimą, kad būsimų priežiūros ciklų metu būtų geriau atspindėti skaitmeninės pertvarkos aspektai. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau tobulino priemones, skirtas sistemingai vertinti bankų skaitmeninės pertvarkos sistemas. Šiame vertinime nagrinėjami pagrindiniai veiklos rodikliai ir tai, kaip bankai naudojasi naujosiomis technologijomis, daugiausia dėmesio skiriant šių aspektų svarbai jų veiklos modeliams.

COVID‑19 pandemija parodė, kokia svarbi yra skaitmeninė pertvarka ir technologijos, suteikiančios bankams galimybę išlikti atspariems ir vykdyti veiklą nuotolinio darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį technologijos gali atlikti mažinant sąnaudas ir tenkinant vis labiau į skaitmenines technologijas orientuotų bankų klientų lūkesčius, labai svarbu, kad bankai, norėdami išlikti konkurencingi ir šiuo metu, ir ateityje, toliau diegtų inovacijas ir vykdytų skaitmeninę pertvarką.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat ėmėsi tolesnių veiksmų aktyviai formuluodama būsimos Europos reguliavimo sistemos skaitmeninimo aspektus – ji prisidėjo rengiant ECB nuomones dėl pasiūlymų dėl kriptoturto rinkų reglamento projekto[12], dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos reglamento projekto[13] ir dėl skaitmeninės veiklos atsparumo reglamento projekto[14]. Be to, ji prisidėjo rengiant ECB nuomonę dėl dirbtinio intelekto teisinės sistemos. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat dalyvavo diskusijose su Europos priežiūros institucijomis dėl finansinių technologijų ir didžiųjų technologijų reguliavimo ir konsolidavimo reguliavimo apimties.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra

ECB Bankų priežiūros tarnyba stengiasi SĮ priežiūrą vykdyti proporcingai ir atsižvelgdama į riziką, reikliai ir nuosekliai. Todėl kiekvienais metais nustatomi pagrindiniai nuolat vykdomos priežiūros veiksmai. Šie veiksmai grindžiami esamais reguliavimo reikalavimais, BPM priežiūros žinynu bei BPM priežiūros prioritetais, ir yra įtraukti į kiekvienos SĮ priežiūros analizės programą (SEP).

Be šių veiksmų, skirtų sisteminei rizikai šalinti, į priežiūros analizės programą gali būti įtraukiami ir pagal bankų ypatumus parinkti priežiūros veiksmai, o JPG paliekama erdvės analizuoti ir spręsti individualius rizikos klausimus.

Dokumentinės priežiūros analizės programoje numatomi tokie veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP); ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas); iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti nuolatinės priežiūros analizės programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatingų bruožų (pvz., banko veiklos modelio ar valdymo struktūros analizė). Pirmosios dvi veiksmų grupės nustatomos centralizuotai, o trečioji yra skirta konkretiems bankams, ją nustato to banko JPG.

Proporcingumo principas

Planuojami 2021 m. priežiūros veiksmai buvo grindžiami proporcingumo principu, priežiūros mastą koreguojant pagal prižiūrimų bankų sisteminę svarbą ir rizikos profilį

Vykdant priežiūros analizės programą, vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo konkrečios įstaigos dydžio, sisteminės svarbos, rizikos ir veiklos sudėtingumo.

Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. vidutinis planuojamų priežiūros veiksmų skaičius vienai SĮ atspindi šį proporcingumo principą, užtikrinant, kad JPG turėtų pakankamai laisvės spręsti su konkrečia įstaiga susijusios rizikos klausimus (žr. 12 pav.).

12 pav.

Vidutinis vienai SĮ suplanuotų veiksmų skaičius 2021 m.

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys gauti gruodžio 29 d.

Rizika pagrįsto metodo taikymas

Vykdant priežiūros analizės programą taikomas rizika pagrįstas metodas – daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms kiekvienos SĮ rizikos kategorijoms. Pavyzdžiui, su kredito rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčiuose bankuose nei vidutiniuose bankuose. Panašiai su rinkos rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė tuose bankuose, kurių rinkos ir prekybos veiklos pozicijos yra didelės, negu vidutiniuose bankuose (žr. 13 pav.).

13 pav.

Priežiūros analizės programos veiksmai 2020 ir 2021 m. – kredito ir rinkos rizikos veiksmų dalis, palyginti su visais veiksmais

Kredito rizika

(procentais)

Rinkos rizika

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: į imtį įtraukta visa JPG vykdoma bankų priežiūros veikla (kintanti imtis). Duomenys gauti gruodžio 29 d. Įtraukti tik suplanuoti su rizikos kategorijomis susiję veiksmai. Veiksmai, susiję su keliomis rizikos kategorijomis (pvz., SREP ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), įtraukti į skiltį „Kitos rizikos kategorijos“.

Svarbiausia informacija apie dokumentinę priežiūrą 2021 m.

Dėl ECB Bankų priežiūros tarnybos reorganizacijos, COVID‑19 pandemijos ir paprastinimo siekio ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo ir perskirstė priežiūros procesus ir veiklą, kad JPG galėtų tinkamai sutelkti dėmesį į prižiūrimų bankų būklės stebėseną. Todėl buvo peržiūrėti ir pagal rizikos parametrus įvertinti 2021 m. suplanuoti veiksmai. 2021 m. centralizuotai vykdytų veiksmų pavyzdžiai: SREP vertinimas, kreditų rizikos valdymo praktikos ir sektorių pažeidžiamumo peržiūra, BPM masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, neveiksnių paskolų strategijos vertinimas ir klimato rizikos įsivertinimas.

2021 m. atliktų veiksmų skaičius buvo šiek tiek mažesnis, nei iš pradžių planuota metų pradžioje (žr. 14 pav.). Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad per metus buvo atšaukta nedaug administracinių veiksmų, o tai atitinka ankstesnių metų duomenis.

14 pav.

Vidutinis veiksmų skaičius, tenkantis vienai SĮ 2021 m.

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys gauti gruodžio 29 d.

SREP vertinimas

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į COVID‑19 pandemiją, laikėsi pragmatiško požiūrio į SREP. 2021 m. ji grįžo prie visapusiško SREP vertinimo. SREP rezultatai rodo, kad, nepaisant COVID‑19 sukeltos krizės sukeltų iššūkių, rodikliai iš esmės buvo stabilūs, nes bankai prasidėjus pandemijai turėjo tvirtas kapitalo pozicijas ir buvo remiami paramos priemonėmis, kurios buvo taikomos ir 2021 m. Atsižvelgiant į ankstesnius SREP ciklus ir 2021 m. priežiūros prioritetus, dauguma priemonių buvo skirtos kredito rizikos ir vidaus valdymo trūkumams šalinti.

Kredito rizika buvo pagrindinė SREP vertinimo sritis. Bankų rizikos kontrolės sistemos buvo vertinamos atsižvelgiant į priežiūros institucijų lūkesčius, apie kuriuos bankams buvo pranešta 2020 m. gruodžio 4 d. laiške „Gerbiamam generaliniam direktoriui“. Atlikus vertinimą padaryta nemažai išvadų, kurios daugiausia atspindėjo susirūpinimą bankų procesų kokybe. Daugeliu atvejų reikšmingos išvados sukėlė susirūpinimą dėl reikiamų atidėjinių sudarymo procesų tinkamumo, taip pat ir bankuose, kurie anksčiau nebuvo išsiskyrę kredito rizikos požiūriu.

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, kapitalo pakankamumas pasirodė esantis atsparus: priežiūros institucijos atidžiai peržiūrėjo bankų dividendų planus ir palaikė priežiūrinį dialogą su bankais, kurių planai buvo laikomi neatitinkančiais jų rizikos profilio. Vidutiniai 2 ramsčio reikalavimai (P2R) ir 2 ramsčio rekomendacijos (P2G) iš esmės išliko nepakitę ir atitinka ankstesnių metų rodiklius: šiek tiek padidėjusį vidutinį P2R lėmė papildomi P2R reikalavimai, kurie buvo nustatyti bankams, kurių atidėjiniai senosioms neveiksnioms pozicijoms dar neatitiko anksčiau paskelbtų padengimo lūkesčių. Vidutinis P2G šiek tiek padidėjo dėl didesnio kapitalo sumažėjimo, nustatyto 2021 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES metu. 2021 m. buvo patikslinta P2G nustatymo SREP metu metodika.

Priežiūros išvados

Priežiūros išvados – vienas iš pagrindinių įprastos priežiūros veiklos rezultatų. Jos parodo, kokius trūkumus bankai turi pašalinti. JPG stebi, kaip bankai šalina išvadose nurodytus trūkumus. 2021 m. gruodžio 29 d. bendras išvadų skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo ir pasiekė panašų lygį kaip prieš pandemiją. Tai daugiausia lėmė iš dalies atnaujinti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai[15]. Dauguma išvadų padaryta per vidaus modelių patikrinimus, patikrinimus vietoje ir per leidimų suteikimo procedūras. Daugiausia išvadų padaryta kredito rizikos srityje (žr. 15 pav.).

15 pav.

Priežiūros išvados

Šaltinis: ECB.
Pastabos: į imtį įtrauktos visų JPG, dirbančių bankų priežiūros srityje, išvados (kintanti imtis). Neįtrauktos anksčiau JPG padarytos 23 išvados. Duomenys gauti gruodžio 29 d.

1.3.2 Priežiūra vietoje

2021 m. dauguma patikrinimų buvo vykdomi nuotoliniu, dokumentiniu būdu

2021 m. COVID‑19 pandemija ir toliau darė didelį poveikį patikrinimų vietoje (PV) ir vidaus modelių patikrinimų (VMP) vykdymui. Dauguma patikrinimų[16] buvo atlikti dokumentiniu būdu, kaip ir 2020 m. Nuo 2021 m. spalio mėn. daugeliui patikrinimų buvo taikomas mišrusis metodas, derinant tradicinį buvimą prižiūrimo subjekto patalpose ir vis daugiau naudojamą pandemijos metu išbandytą nuotolinio darbo tvarką.

Po 2020 m. įvykusio sulėtėjimo, 2021 m. buvo surengti 123 PV ir 96 VMP, t. y. priartėta prie iki pandemijos buvusio lygio (žr. 16 pav.)[17].

Kalbant apie PV, ir toliau buvo taikomas ankstesniais metais taikytas grupinis metodas[18], papildantis JPG prašomus atlikti konkrečių bankų PV. Atsižvelgdamas į 2021 m. priežiūros prioritetus, ECB surengė šias pagrindines kampanijas: i) komercinės paskirties nekilnojamojo turto (KNT) kampaniją, kurios metu buvo vertinama bankų pozicijų KNT sektoriuje kokybė, tikrinant įkaitų vertinimą; ii) didelę MVĮ ir (arba) stambių įmonių kampaniją, kurios metu daugiausia dėmesio buvo skiriama pagalbos priemonių, suteiktų reaguojant į krizę, valdymui, stebėsenai ir kontrolei; iii) išsamią portfelių sudėties kampaniją, kurios metu peržiūrėtos bankų atidėjinių sudarymo sistemos pagal 9-ąjį TFAS; iv) rinkos rizikos kampaniją, skirtą vertinimo rizikai tikrinti; v) IT ir kibernetinio saugumo kampaniją; vi) vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (ICAAP) kampaniją; ir vii) veiklos modelio ir pelningumo kampaniją.

Pagrindiniai 2021 m. VMP nagrinėti klausimai buvo susiję su naujų EBI reguliavimo nuostatų įgyvendinimu, laikinu modelių toleravimu dėl Brexito ir tolesniais veiksmais, susijusiais su tiksline vidaus modelių peržiūra (TVMP). Be to, 2021 m. pirmą kartą pradėtas taikyti naujas dokumentinių patikrinimų metodas, kuriuo remiantis buvo nagrinėjami mažiau reikšmingi arba ne tokie sudėtingi modelio pakeitimo prašymai; šių tyrimų apimtis yra aiškiai tikslinė, o vertinimo koncepcija – nereikalaujanti didelių išteklių.

16 pav.

2019, 2020 ir 2021 m. surengti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių tyrimai

(patikrinimų skaičius)

Šaltinis: ECB Bankų priežiūros tarnyba.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo ieškoti naujų metodų, kaip pagerinti patikrinimų vietoje modelį

Išlaikant išvykstamųjų patikrinimų, vykdomų vietoje, metodo viršenybę, palaipsniui grįžtant prie įprastos darbo aplinkos bus atsižvelgiama į pandemijos metu įgytą vertingą patirtį ir gerąją praktiką, susijusią su nuotolinio darbo būdais. Šiuo tikslu ECB Bankų priežiūros tarnyba ėmė ieškoti būdų, kaip pagerinti tradicinį patikrinimų vietoje modelį, integruojant mišrias darbo formas, dėl kurių gali padidėti bendras tyrimų efektyvumas, operatyvumas ir atsparumas, kartu išlaikant jų išsamumą, intervencinį pobūdį ir kokybę. Šiais metodais taip pat siekiama mažinti tyrimų poveikį aplinkai ir kartu toliau didinti tarptautinių[19] ir mišrių[20] grupių bendradarbiavimą, skatinti Europos bankų priežiūros integraciją ir prisidėti prie įvairovės bei įtraukties.

1.3.2.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau pateiktoje analizėje apžvelgiamos svarbiausios patikrinimų vietoje metu nustatytos išvados[21].

Kredito rizika

COVID‑19 pandemijos sąlygomis kredito rizikos PV daugiausia buvo atliekami dokumentiniu būdu ir buvo orientuoti į kokybę. Jų tikslas buvo įvertinti kredito rizikos valdymo ir kontrolės patikimumą bei pagalbos priemonių įgyvendinimą. Šioje analizėje nagrinėtoje imtyje tik nedaugelis tyrimų buvo pagrįsti labiau kiekybiniu požiūriu, daugiausia dėmesio skiriant kredito bylų peržiūroms; dėl jų buvo papildomai pergrupuota pozicijų, sudarančių 855 mln. eurų, ir sudaryta papildomų atidėjinių, sudarančių 1 mlrd. eurų.

2021 m. kredito rizikos patikrinimuose išryškėjo šie svarbūs trūkumai, susiję su tuo, kaip bankai vykdo ir stebi pagrindinius kredito rizikos procesus pandemijos sąlygomis:

  • apskaičiuojami per maži tikėtini kredito nuostoliai: pervertinamas įkaitas ir neteisingai apskaičiuojami tikėtini kredito nuostoliai dėl pagrindinių parametrų įvertinimo trūkumų;
  • skolinimo kriterijai ir paskolų teikimas: nepakankamai vykdoma tinkamumo kontrolė, susijusi su COVID‑19 paramos suteikimu;
  • netinkamai grupuojami skolininkai: yra trūkumų vertinant finansinius sunkumus, dėl kurių 2 etape pagal 9-ąjį TFAS skolininkai priskiriami tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo grupei ir pertvarkymo grupei;
  • silpna stebėsena: nepakankama prižiūrimų bankų valdymo organų vykdoma kredito rizikos priežiūra ir yra išankstinio įspėjimo sistemų bei reitingavimo modelių pritaikymo prie COVID‑19 pokyčių ir vyriausybės paramos priemonių trūkumų.
Vidaus valdymas

Didžiausi trūkumai[22] nustatyti šiose vidaus valdymo srityse:

  • vidaus kontrolės (atitikties, rizikos valdymo ir vidaus audito) funkcijas vykdantys padaliniai: rimti trūkumai, susiję su visų vidaus kontrolės funkcijas vykdančių padalinių statusu, ištekliais ir veiklos mastu;
  • duomenų apie riziką rinkimas ir rizikos ataskaitų teikimas: nepakankamai visapusiškas rizikos valdymo ataskaitų teikimas, duomenų struktūros ir IT infrastruktūros trūkumai;
  • užsakomosios paslaugos: netinkamai vertinama rizika priimant sprendimus dėl užsakomųjų paslaugų teikimo ir yra užsakomųjų paslaugų teikimo bei stebėsenos trūkumų, ypač IT paslaugų srityje;
  • organizacinė struktūra: silpna įstaigos rizikos kultūra, vidaus kontrolės sistemos trūkumai ir nepakankami žmogiškieji bei techniniai ištekliai.
Rinkos rizika

2021 m. buvo baigta rinkos rizikos tikrinimo kampanija, skirta vertinimo rizikai patikrinti. Šia trejų metų trukmės iniciatyva buvo siekiama sudaryti bankams vienodas sąlygas, grindžiamas bendra metodika, ir nuosekliai imtis tolesnių veiksmų, susijusių su išvykstamųjų patikrinimų metu nustatytais trūkumais. Pagrindiniai 2021 m. nustatyti trūkumai buvo susiję su tikrosios vertės nustatymu ir papildomais vertės koregavimais (nepakankama nepriklausomos kainų patikros aprėptis, netinkamos tikrosios vertės hierarchijos ir papildomų vertės koregavimų metodikos, netinkama pirmosios dienos pelno pripažinimo praktika). Taip pat buvo nustatyta rinkos duomenų valdymo, kuriuo siekiama užtikrinti patikimus vertinimo duomenis, trūkumų.

IT rizika

2021 m. atliekant IT rizikos patikrinimus vietoje daugiausia dėmesio buvo skirta kibernetiniam saugumui. Dauguma nustatytų itin rimtų trūkumų buvo susiję su:

  • bankų kibernetinio saugumo valdymu, skirtu nustatyti galimas kibernetines grėsmes ir riziką bei tiksliai tvarkyti viso IT turto aprašus;
  • tuo, kaip bankai saugo savo IT turtą ir ar pakankamai moko savo darbuotojus kibernetinio saugumo;
  • bankų veiklos atkūrimo pajėgumais po kibernetinių incidentų sukeltų sutrikimų.
Reguliuojamasis kapitalas ir ICAAP

Pagrindinės išvados dėl reguliuojamojo kapitalo (1 ramstis) buvo susijusios su tuo, kad: i) dėl neteisingo pozicijų priskyrimo rizikos klasėms nepakankamai vertinamas pagal riziką įvertintas turtas; ii) kredito rizikos mažinimo metodams naudojamas netinkamas įkaitas; ir iii) prasta duomenų kokybė (pvz., pripažįstant garantijas). Be to, buvo nustatyta keletas kontrolės sistemos trūkumų, pavyzdžiui, ribotas gebėjimas nustatyti tai, kad nustatant 1 ramsčio rizikos sritį neteisingai taikomi rizikos koeficientai.

ICAAP patikrinimų metu nustatyti didžiausi trūkumai buvo susiję su: i) vidaus kiekybinio vertinimo metodikomis (pvz., kredito rizikos, rinkos rizikos ar pensijų rizikos); ii) vidaus kapitalo apibrėžimu; iii) netinkamu nepalankių scenarijų sudarymu ir jų griežtumo lygio nustatymu; iv) kapitalo planavimo proceso neišsamumu.

Palūkanų normos rizika bankinėje knygoje (IRRBB)

Dauguma didžiausių trūkumų buvo susiję su IRRBB perimetro ir rizikos nustatymu, taip pat su IRRBB valdymo funkcijas vykdančių padalinių audito planu ir IRRBB vertinimu ir stebėsena. Nustatyta, kad elgsenos modeliavimo prielaidos, modelių tvirtinimo funkcijos ir ribų sistemos yra ypač nepakankamos arba netinkamos.

Operacinė rizika

Didžiausi nustatyti trūkumai buvo susiję su operacinės rizikos valdymu – yra operacinės rizikos stebėsenos procesų trūkumų, vykdomas netinkamas operacinės rizikos duomenų kokybės vertinimas, nepakankami rizikos prevencijos ir šalinimo veiksmai operacinės rizikos incidentų atveju.

Likvidumo rizika

Dauguma didžiausių trūkumų buvo susiję su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai, nepakankamai apimantys visus reikšmingus likvidumo rizikos šaltinius, ribotas atvirkštinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodų naudojimas ir nepakankamai konservatyvūs rizikos šalinimo veiksmai) ir rizikos vertinimu bei stebėsena (vidaus limitų nustatymo trūkumai).

Veiklos modeliai ir pelningumas

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su pajamų, sąnaudų ir kapitalo paskirstymu (dėl kurių susidarė iškreiptas įvairių veiklos linijų pelningumo vaizdas) ir finansinių prognozių jautrumo analize (pvz., ribotas gebėjimas numatyti pagrindinių rizikos veiksnių, tokių kaip kredito kaina, pokyčius).

1.3.2.2 Pagrindiniai vidaus modelių patikrinimo klausimai

2021 m. balandžio mėn. ECB paskelbė TVMP rezultatus[23], kuriuose siekta įvertinti, ar 1 ramsčio vidaus modeliai, kuriuos naudoja SĮ, yra tinkami atsižvelgiant į reguliavimo reikalavimus ir tai, ar jų rezultatai yra patikimi ir palyginami.

Vykdant TVMP, 2017–2019 m. atlikta 200 VMP patikrinimų vietoje, 65 svarbiose įstaigose. Apskritai TVMP tyrimų rezultatai patvirtino, kad SĮ vidaus modeliai ir toliau gali būti naudojami nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti. Tačiau tam tikram skaičiui modelių reikėjo taikyti apribojimus, kad būtų užtikrintas tinkamas nuosavų lėšų lygis pagrindinei rizikai padengti. Iš viso nustatyta daugiau kaip 5 800 visų rūšių rizikos trūkumų, iš jų apie 30 % buvo labai rimti, todėl įstaigoms reikėjo dėti daug pastangų, kad trūkumas būtų pašalintas iki iš anksto nustatytų terminų.

Nors bankai pradėjo šalinti TVMP nustatytus trūkumus ir šių trūkumų šalinimo veiksmų vertinimas buvo įtrauktas į kai kurių VMP sritį, 2021 m. nemažai su vidaus modeliais susijusių prašymų buvo pateikti dėl bankų poreikio keisti savo modelius, kad jie atitiktų naujas EBI nuostatas.

Kredito rizikos srityje nemažai modelio keitimo paraiškų buvo susijusios su EBI gairėmis dėl kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų taikymo ir apibrėžimo[24] ir vidaus reitingais grindžiamų (IRB) taisymų programa[25], kurių atitiktį įstaigos turi užtikrinti atitinkamai iki 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. Be to, daug paraiškų buvo susijusios su grįžimu prie mažiau sudėtingų metodų, ypač atsižvelgiant į bankų pradėtas iniciatyvas supaprastinti savo modelių aplinką. Kalbant apie rinkos riziką, be tolesnių veiksmų, susijusių su TVMP išvadomis, buvo atlikti keli tyrimai siekiant įvertinti modelio pakeitimus, susijusius su vertinimo koregavimų įtraukimu į rinkos rizikos vidaus modelius, taip pat kitus konkrečius prašymus dėl modelio pakeitimo. Galiausiai, ECB Bankų priežiūros tarnyba vertino ir pirminius vidaus modelių, kuriems anksčiau buvo taikomas laikinas toleravimas (pvz., dėl naujų SĮ, susijusių su Brexitu, arba įstaigų, kurioms taikomas konsolidavimas), patvirtinimus.

Iš viso 2021 m. priimta 214 priežiūros sprendimų atlikus VMP[26] (įskaitant TVMP).

1.4 Netiesioginė MSĮ priežiūra

2021 m. MSĮ sektoriaus „rinkos dalis“ išliko nepakitusi

2021 m. sumažėjo MSĮ skaičius, tačiau MSĮ sektoriui pavyko išlaikyti savo rinkos dalį, sudarančią 18,4 % viso bankų turto, kuriam taikomas BPM. Tačiau MSĮ sektoriaus reikšmė šalyse, kuriose jos veikia ir kuriose taikoma Europos bankų priežiūra, labai skiriasi (žr. 17 pav.). Nors Liuksemburge ir Vokietijoje MSĮ sudaro apie 40 % viso bankų turto, kitose šalyse, ypač Graikijoje ir Ispanijoje, kurių bankų sistemose dominuoja SĮ, jų reikšmė yra gerokai mažesnė (atitinkamai 3,4 % ir 5,7 %). Palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, didžiausias MSĮ sektorius yra Liuksemburge, kur MSĮ daugiausia dėmesio skiria privačiajai bankininkystei ir vertybinių popierių saugojimo veiklai, o jų sukauptas turtas sudaro 210,8 % BVP. Kiti du pagal BVP didžiausi MSĮ sektoriai yra Austrijoje (94,4 %) ir Vokietijoje (88,0 %).

17 pav.

SĮ ir MSĮ rinkos dalis pagal šalis

(viso turto dalis, procentais)

Šaltiniai: ECB.
Pastabos: 2021 m. birželio 30 d. duomenys. Duomenys atspindi aukščiausią konsolidavimo lygį, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Slovakiją. Šių trijų šalių atveju į duomenis įtraukti tarptautinių institucijų vietiniai filialai, siekiant išvengti esminio SĮ ir MSĮ rinkos dalių neteisingo pavaizdavimo.

2021 m. bendras MSĮ skaičius sumažėjo[27], nepaisant to, kad, pradėjus glaudžiai bendradarbiauti ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniam bankui) bei Hrvatska narodna banka, į ECB turimą MSĮ sąrašą buvo įtrauktos 27 naujos MSĮ. Remiantis ECB sudarytu MSĮ sąrašu, 2021 m. gruodžio pabaigoje buvo 2 187 MSĮ, t. y. 4,2 % mažiau nei ankstesniais metais. 2021 m. gruodžio  pabaigoje 81,5 % visų MSĮ buvo įsikūrusios Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje, o tai rodo, kad tose šalyse veikia didelės decentralizuotos taupomųjų ir (arba) kooperatinių bankų sistemos. Kalbant apie viso MSĮ bankų turto dalį, Vokietijos turtas sudarė 53,6 %, o Austrijos ir Italijos – po 6,5 %.

Atsižvelgiant į Europos bankų sektoriuje vyraujančias tendencijas, 2021 m. toliau vyko MSĮ sektoriaus konsolidavimas, nors ir lėtesniu tempu. 2021 m. iš viso buvo įsigyta arba sujungta 61 MSĮ (2020 m. – 69 MSĮ). Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijoje yra daugiau MSĮ, dauguma pastarųjų dvejų metų susijungimų turėjo įtakos jos MSĮ sektoriui (2020 m. – 32, o 2021m. – 49). Italijoje kooperatinių bankų sektoriaus konsolidavimas į dvi stambias grupes baigtas 2019 m., o Austrijoje 26 MSĮ susijungė 2020 m. 2021 m. tų dviejų šalių MSĮ sektoriuose didelių pokyčių neįvyko.

1 lentelė

MSĮ skaičius kiekvienoje šalyje

Šaltiniai: ECB.
Pastaba: duomenys atspindi aukščiausią konsolidavimo lygį, išskyrus Bulgariją, Kroatiją ir Slovakiją.

Pasirinkta MSĮ priežiūros veikla

Nepaisant pandemijos, bendras MSĮ NPL rodiklis toliau mažėjo ir 2021 m. birželio mėn. buvo 2,1 % (2020 m. birželio mėn. – 2,3 %). Panašiai toliau mažėjo ir didelį NPL portfelį turinčių MSĮ[28] skaičius – iki 217.

Nors 2021 m., nepaisant pandemijos, MSĮ NPL rodikliai toliau mažėjo, dėl to, kad metų viduryje baigta taikyti daugelį nacionalinių paramos priemonių, šis klausimas turi būti svarstomas ir ateityje

Vykdydamas MSĮ priežiūrą, ECB, padedamas nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI), daugiausia dėmesio skyrė pandemijos ir atitinkamų nacionalinių paramos priemonių nutraukimo poveikiui MSĮ kredito rizikos profiliams, taip pat MSĮ pasirengimui spręsti galimo įsipareigojimų neįvykdančių pozicijų padidėjimo problemą. Nors atrodo, kad MSĮ sektorius iš esmės yra atsparus neigiamam krizės poveikiui, tai, kad didžioji dalis nacionalinių paramos priemonių nustojo galioti 2021 m. viduryje, verčia ateityje šį klausimą ir toliau atidžiau nagrinėti. Todėl 2022 m. kredito rizikos priežiūros veikla ir toliau bus sutelkta į pandemijos poveikio MSĮ turto kokybei vertinimą ir nuoseklaus priežiūros institucijų atsako užtikrinimą visose BPM dalyvaujančiose šalyse.

2021 m. ECB pradėjo dialogą su NKI dėl sparčiausiai besivystančių MSĮ jų šalyse. NKI pateikė savo vertinimus apie kiekvieną iš sparčiai besivystančių bankų ir nurodė priežiūros veiksmus, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad jie neprisiimtų pernelyg didelės rizikos. Buvo sutarta, kad taip MSĮ bus prižiūrimos kiekvienais metais.

MSĮ vis dažniau naudojasi indėlių platformomis indėliams pritraukti

MSĮ vis dažniau naudojasi internetinėmis indėlių platformomis indėliams pritraukti. ECB glaudžiai bendradarbiavo su NKI, kad geriau suprastų, kaip bankai naudojasi šiomis platformomis, ir sužinotų daugiau apie NKI priežiūros metodus, taikomus šioje srityje. Su internetinėmis indėlių platformomis susijusio darbo tikslas – geriau susipažinti su šia priemone ir geriau suprasti su ja susijusią riziką.

Valdymas jau seniai yra viena iš sričių, kuriai priežiūros institucijos skiria daug dėmesio. 2021 m. ECB, bendradarbiaudamas su NKI, pradėjo teminę MSĮ vidaus valdymo peržiūrą.

ECB, bendradarbiaudamas su NKI, pradėjo teminę MSĮ vidaus valdymo peržiūrą

Šioje teminėje peržiūroje daugiausia dėmesio skiriama dviem aspektams:

  • MSĮ valdymo tvarka, susijusi su valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, sudėtimi ir veikimu (dydis, kompetencija, oficialus nepriklausomumas, komitetų struktūra, atskaitomybės tvarka ir t. t.), taip pat jų vidaus kontrolės funkcijos;
  • NKI priežiūros praktika, susijusi su MSĮ valdymu, ypač daug dėmesio skiriant reikalavimų nustatymui ir dokumentinei priežiūrai bei patikrinimams vietoje.

2021 m. ECB ir Austrijos finansų rinkos institucija (Finanzmarktaufsicht) patvirtino banko Raiffeisen institucinę užtikrinimo schemą (IUS). Nuo 2021 m. gegužės 28 d. pertvarkyta IUS pripažįstama tinkama rizikos ribojimo tikslams. ECB taip pat toliau stebėjo mišrias IUS, kurių dalis yra reikšmingai keičiamos. Atsižvelgdami į tai, ECB ir atitinkama NKI stebi taisomąsias priemones, kurių imtasi vienoje IUS siekiant išspręsti ECB Priežiūros valdybos iškeltas problemas.

Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių nustatymas turi tiesioginės įtakos konsoliduotos priežiūros taikymo sričiai ir vykdymui ir tapo dar svarbesnis, nes peržiūrėtoje Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD V)[29] nustatyta speciali patvirtinimo tvarka. 2021 m. ECB glaudžiai bendradarbiavo su NKI, siekdamas užtikrinti nuoseklų ir išsamų tikrinimą šioje MSĮ priežiūros srityje visos Europos bankų priežiūros mastu, o 2022 m. turi būti tęsiama konkrečių atvejų ir horizontalioji pažangos stebėjimo veikla.

Neatrodo, kad

Brexitas

turėtų didelės įtakos MSĮ sektoriams šalyse, kuriose pritariama MSĮ atėjimui

2021 m. ECB ir NKI nagrinėjo Brexito poveikį MSĮ sektoriui. Rezultatai rodo, kad Brexitas neturėjo didelės įtakos penkių šalių, kuriose pritariama apie 20 MSĮ atėjimui, MSĮ sektoriams. Su Jungtinės Karalystės kredito įstaigų pozicijomis susijęs pagal riziką įvertintas turtas padidėjo dėl to, kad Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR)[30] Jungtinės Karalystės atžvilgiu nenumatytas lygiavertiškumas, tačiau tai neturėjo didelio poveikio kapitalui dėl ribotos pozicijų, kurioms tai turėjo įtakos, sumos ir turimo kapitalo, kuriuo galima padengti padidėjusį pagal riziką įvertintą turtą, dydžio. Be to, analizė patvirtino, kad daugumoje nacionalinių MSĮ sektorių nebiržinių išvestinių priemonių dalis, kuria prekiaujama Jungtinės Karalystės pagrindinėse sandorio šalyse, nėra reikšminga.

Priežiūros metodikos

2021 m. Europos Bankų priežiūros tarnyba toliau stengėsi tobulinti MSĮ priežiūrai skirtą bendrą SREP metodiką, kurdama naujus elementus tokiose srityse kaip kredito rizikos kontrolė, veiklos modelio vertinimas ir 2 ramsčio rekomendacijos. Jie turi būti taikomi nuo 2022 m.

2021 m. ECB ir NKI kartu parengė metodus, taikomus MSĮ priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos veiksmingumui įvertinti

Siekdami platesnio tikslo nuolat gerinti priežiūros rezultatų nuoseklumą visose BPM dalyvaujančiose šalyse, 2021 m. ECB ir NKI kartu parengė metodus, pagal kuriuos turi būti vertinamas MSĮ priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos veiksmingumas. 2022 m. šie metodai bus taikomi bandomuoju būdu, todėl bus diskutuojama, kaip juos patobulinti ir taikyti ateityje.

Didelės rizikos ir labai paveikiamų MSĮ atžvilgiu taikomi dažnesnės ir nuodugnesnė priežiūros veiksmai

Nuo 2022 m. MSĮ turi būti atskirai klasifikuojamos pagal poveikio ir rizikos kriterijus. MSĮ, atitinkančios vieną iš poveikio kriterijų, įskaitant dydį, svarbą vietos ekonomikai, sudėtingumą ir veiklos modelį, priskiriamos didelio poveikio kategorijai. MSĮ priskiriamos didelės rizikos kategorijoms remiantis NKI atliktu rizikos vertinimu ir jų atitikimu kapitalo ir finansinio sverto reikalavimams. Didelio poveikio kategorijoms priskirtų MSĮ atžvilgiu NKI dažniau ir nuodugniau vykdo priežiūros veiklą, pavyzdžiui, naudoja SREP ir atlieka patikrinimus vietoje. Didelio poveikio ir didelės rizikos MSĮ taip pat taikoma didesnė ECB priežiūrinė stebėsena, nes NKI privalo informuoti ECB apie procedūras ir sprendimus, kuriuos jos ketina priimti šių įstaigų atžvilgiu. Labai paveikiamų MSĮ 2022 m. sąrašą galima rasti šios ataskaitos 2 skyriuje. Didelės rizikos MSĮ sąrašas nebus skelbiamas viešai.

KRR II numatyta galimybė tikslingai supaprastinti reikalavimus mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms

Persvarstytame Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR II)[31] įvesta nauja mažų ir nesudėtingų įstaigų (MNSĮ) sąvoka, kad būtų galima tikslingai supaprastinti reikalavimus atsižvelgiant į proporcingumo principą. Tiksliniai supaprastinimai, kurie gali būti taikomi MNSĮ – tai reikalavimas atskleisti informaciją ne taip dažnai ir ne taip išsamiai, taip siekiant sumažinti MNSĮ tenkančią administracinę naštą. Kitas supaprastinimas susijęs su supaprastintu, mažiau detaliu grynojo pastovaus finansavimo rodikliu (NSFR). Taikant NSFR, skaičiavimas tampa ne toks sudėtingas, tačiau jis kalibruojamas konservatyviau, taip užtikrinant, kad MNSĮ vis vien turėtų pakankamą pastovų finansavimą.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

2021 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam patikėtas makroprudencines užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis[32].

2021 m. iš nacionalinių institucijų gauta virš 100 makroprudencinių pranešimų

2021 m. ECB iš nacionalinių institucijų gavo daugiau kaip 100 pranešimų apie makroprudencinės politikos taikymą. Dauguma šių pranešimų buvo susiję su kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo ir sprendimais dėl pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (GSII) arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (OSII) nustatymo ir jų kapitalo vertinimo. Kelios nacionalinės institucijos nusprendė 2020 m. išleisti rezervus, kad galėtų palaikyti skolinimą pandemijos metu. 2021 m. kai kurios nacionalinės institucijos nusprendė iš naujo nustatyti anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimus, siekdamos spręsti didėjančios ciklinės rizikos problemą. ECB taip pat įvertino pranešimus apie kitas makroprudencines priemones, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo arba pagal KRR 458 straipsnį įdiegtas priemones.

Vadovaudamiesi Bazelio bankų priežiūros komiteto parengta metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė aštuonias Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas[33], kurios 2023 m. privalo laikyti 1,0–2,0 % papildomą kapitalo rezervą. Vienai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai[34] taikytina rezervo norma padidėjo, palyginti su praėjusiais metais nustatytu reikalavimu. 2021 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo taryba ir Bazelio bankų priežiūros komitetas paskelbė, kad artimiausiu metu Bazelio komitetas peržiūrės, kokį poveikį G-SIB metodikai turėjo pokyčiai, susiję su Europos bankų sąjunga. Todėl bus atlikta tikslinė tarpvalstybinių pozicijų vertinimo bankų sąjungoje peržiūra[35].

Nacionalinės priežiūros institucijos identifikavo 124 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir nustatė joms kapitalo rezervo normas. Jos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų „apatinės ribos“ nustatymo metodikoje numatytus dydžius, kurių ECB laikosi nuo 2016 m.

2021 m. liepos mėn. ECB gavo Europos Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją dėl makroprudencinės sistemos peržiūros. Prašymas taip pat buvo skirtas EBI ir ESRV. Europos Komisija paprašė visų trijų organizacijų pateikti atsakymus iki 2022 m. kovo pabaigos.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai dalyvavo kai kuriose ESRV veiklos srityse. Ši valdyba atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Šios sritys apėmė ESRV tęstinę veiklą, susijusią su pelno paskirstymo apribojimais. 2020 m. gegužės mėn. ESRV priėmė Rekomendaciją ESRV/2020/7[36], kurioje atitinkamos institucijos buvo raginamos reikalauti, kad jų prižiūrimos finansų įstaigos susilaikytų nuo paskirstymo iki 2021 m. sausio 1 d. 2020 m. gruodžio mėn. ESRV peržiūrėjo ir iš dalies pakeitė savo rekomendaciją, ragindama išlaikyti konservatyvias paskirstymo ribas[37]. 2021 m. rugsėjo 24 d. ESRV paskelbė, kad nusprendė daugiau nepratęsti savo rekomendacijos jai baigus galioti 2021 m. rugsėjo pabaigoje[38]. Glaudžiai bendradarbiaudamas su ESRV, ECB užtikrino, kad jo pozicija dėl paskirstymo visiškai atitiktų ESRV Rekomendaciją.

1.6 Žvilgsnis į priekį: 2022 m. rizika ir priežiūros prioritetai

Rizikos nustatymo ir prioritetų apibrėžimo procesas yra labai svarbus rengiant ir formuluojant ECB Bankų priežiūros tarnybos strategiją ateinantiems trejiems metams

ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat vertina ir stebi jos tiesiogiai prižiūrimų įstaigų riziką ir silpnąsias vietas. Remiantis šio vertinimo rezultatais nustatomi ateinančių trejų metų priežiūros prioritetai ir atitinkami veiksmai. Nuolatinė stebėsena suteikia galimybę koreguoti prioritetus, kai tik tai yra pagrįsta dėl susiklosčiusios situacijos.

Trys priežiūros prioritetai 2022–2024 m., kuriais siekiama pašalinti pagrindines bankų pažeidžiamas sritis

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, bendradarbiaudama su NKI, atliko pagrindinių rizikų ir pažeidžiamumo, su kuriais susiduria SĮ, vertinimą ir nustatė tris prioritetus. Šiais prioritetais siekiama užtikrinti, kad prižiūrimos įstaigos 1) pasibaigus pandemijai būtų geros būklės, 2) pasinaudotų galimybe pašalinti struktūrinius trūkumus taikydamos veiksmingas skaitmeninimo strategijas ir geresnį vidaus valdymą ir 3) imtųsi priemonių naujoms rizikoms, įskaitant su klimato kaita susijusią ir aplinkos riziką, IT ir kibernetinę riziką, mažinti (žr. 1 iliustraciją). Kiekvienam šių prioritetų ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė strateginių tikslų ir pagrindinių darbo programų rinkinį, apimantį 2022–2024 m. laikotarpį, kuriuo siekiama sustiprinti labiausiai pažeidžiamas sritis, nustatytas rizikos vertinimo metu.

1 iliustracija

2022–2024 m. priežiūros prioritetai, kuriais siekiama sustiprinti nustatytas bankų pažeidžiamumo sritis

Šaltinis: ECB.
Pastabos: iliustracijoje pateikti trys priežiūros prioritetai ir atitinkamos pažeidžiamumo sritys, kurias per ateinančius trejus metus bus siekiama sustiprinti tiksliniais ECB Bankų priežiūros tarnybos veiksmais. Kiekviena iš pažeidžiamumo sričių yra susieta su platesne rizikos kategorija. Priežiūros veiksmai, kuriais siekiama spręsti galimus palūkanų normų ir kredito maržos sukrėtimų ir sandorio šalies kredito rizikos pozicijų klausimus, neturėtų būti atskirti vieni nuo kitų. Priešingai, jie papildo ir veikia vienas kitą, kad būtų sprendžiamos platesnės korekcijų finansų rinkoje problemos.

1 prioritetas: po pandemijos bankų būklė tebėra gera

Prižiūrimos įstaigos sugebėjo atlaikyti neigiamą ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė pandemijos protrūkis, ir apskritai pasižymėjo dideliu atsparumu. Kadangi pandemija vis dar neigiamai veikia ekonomikos perspektyvas, bankai turi būti pasirengę įveikti jos trumpalaikį ir vidutinės trukmės poveikį, ypač susijusį su galimu turto kokybės pablogėjimu ir finansų rinkų vertinimo korekcijomis.

Bankai turėtų stiprinti savo kredito rizikos valdymo sistemas ir šalinti nustatytus trūkumus

Precedento neturinčios politikos paramos priemonės padėjo sušvelninti 2020 m. smarkiai sumažėjusios ekonominės veiklos poveikį bankų turto kokybei. Tačiau dėl šių veiksmų taip pat tapo mažiau aiškus skolininkų kreditingumas ir bankams kilo sunkumų norint jį tiksliai įvertinti. Todėl per pastaruosius metus priežiūros institucijų nustatytų bankų kredito rizikos valdymo sistemų trūkumų šalinimas tebėra vienas iš svarbiausių ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetų. Ypač didelį susirūpinimą kelia sunkumų patiriančių skolininkų nustatymas ir klasifikavimas, įkaito vertinimas ir atidėjinių sudarymo praktikos tinkamumas. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba bendradarbiaus su bankais, pranešusiais apie reikšmingus trūkumus įgyvendinant kreipimosi į generalinius direktorius iniciatyvą, ir užtikrins, kad jie laiku įgyvendintų taisomųjų veiksmų planus. Priežiūros institucijos taip pat stebės ir peržiūrės, kaip bankai įgyvendina EBI gaires dėl paskolų teikimo ir stebėsenos, ypač daug dėmesio skirdamos nekilnojamojo turto portfeliams.

Priežiūros institucijos daugiau dėmesio skirs bankų pozicijoms COVID-19 pažeidžiamuose sektoriuose, įskaitant komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą

Dėl pagerėjusių ekonomikos perspektyvų bent jau trumpuoju laikotarpiu sumažėjo plačiai paplitusio įmonių sektoriaus nemokumo rizika. Vis dėlto labai įsiskolinusioms bendrovėms, veikiančioms sektoriuose, kuriems COVID‑19 pandemija daro stipresnį poveikį, laipsniškas išskirtinių valstybės paramos priemonių panaikinimas vis dar gali turėti neigiamą poveikį. Šiomis aplinkybėmis bankai ir priežiūros institucijos toliau turi atidžiai stebėti pažeidžiamų įmonių, ypač veikiančių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, oro transporto ir su kelionėmis susijusiuose sektoriuose, pozicijas. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriui, kuris per krizę patyrė didelį nuosmukį, taip pat turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiau dėmesio skirs bankų pozicijoms tokių pažeidžiamų įmonių atžvilgiu ir imsis tikslinių veiksmų, kad galėtų atlikti lyginamąją analizę ir tikrinti bankų rizikos valdymo praktiką šioje srityje.

Turėtų būti išvengta nesumažintos rizikos, susijusios su finansavimu naudojant finansinį svertą, kaupimosi

Pajamų paieška tokiomis sąlygomis, kai jau ilgą laiką yra mažos palūkanų normos, didelis likvidumas ir taikomos labai didelės paramos priemonės, prisidėjo prie to, kad rizika finansinio sverto paskolų rinkoje dar padidėjo. Ypač nerimą kelia kai kurių stambių prižiūrimų bankų nurodomas vis didesnis priimtinos rizikos lygis (kurį rodo skolinimo reikalavimų sušvelninimas ir kartu padidėjęs suteiktų finansinio sverto paskolų skaičius), todėl priežiūros institucijos turi atidžiai jį stebėti. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba dės dar daugiau pastangų, kad užtikrintų, jog bankų rizikos valdymo praktika būtų tinkama, siekiant užkirsti kelią nesumažintos rizikos didėjimui finansinio sverto paskolų srityje. Taip pat ji skatins bankus veikti laikantis priežiūros lūkesčių, išdėstytų ECB gairėse dėl sandorių su finansiniu svertu.

Bankai turėtų turėti patikimas priemones palūkanų normų ir kredito maržos sukrėtimų poveikiui valdyti

Vis dar vykstanti pajamų paieška, taip pat didelis sistemos likvidumas ir palankios finansavimo sąlygos kelia susirūpinimą dėl pervertinimo keliuose rinkos segmentuose, dėl kurio gali padidėti skolos ar akcijų rinkų perkainojimo tikimybė. Staigus pajamingumo koregavimas, kurį sukelia pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl infliacijos ir palūkanų normų, gali sukelti turto kainų korekcijas. Todėl labai svarbu, kad bankai būtų pasirengę bet kokiems tokiems koregavimams ir galėtų skubiai pritaikyti savo rizikos valdymo praktiką. Siekdama užtikrinti tinkamą bankų pasirengimą atlaikyti tokius rinkos sukrėtimus, ECB Bankų priežiūros tarnyba skirs daugiau priežiūros dėmesio rizikai, kylančiai dėl pernelyg didelės pajamų paieškos, reguliariai į veiklą įtraukdama JPG, atlikdama tikslines peržiūras ir patikrinimus vietoje.

2 prioritetas: šalinami struktūriniai trūkumai, taikant veiksmingas skaitmeninimo strategijas ir stiprinant vidaus valdymą

Siekiant didinti bankų veiklos modelių atsparumą ir tvarumą, labai svarbu šalinti struktūrinius trūkumus skaitmeninės transformacijos ir jų valdymo organų valdymo pajėgumų srityse.

Prižiūrimos įstaigos turėtų vykdyti užtikrintą skaitmeninę transformaciją

Klientų pageidavimų pokyčiai ir didėjanti finansinių technologijų ir didžiųjų technologijų konkurencija dar labiau verčia bankus sparčiau diegti skaitmenines technologijas. Be to, prižiūrimi bankai jau nuo didžiosios finansų krizės susiduria su mažu pelningumu dėl struktūrinio pažeidžiamumo, susijusio su pajėgumų pertekliumi ir sąnaudų neefektyvumu. Spartesnė skaitmeninė bankų veiklos modelių transformacija suteikia bankams gerų galimybių pagerinti savo tvarumą ir atveria naujų galimybių gauti pajamų. Priežiūros institucijos dės daugiau pastangų, kad įvertintų bankų skaitmeninimo strategijas, siekdamos užtikrinti, kad bankai būtų tinkamai pasirengę didinti savo atsparumą ir veiklos modelių tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Prižiūrimi bankai turėtų šalinti savo valdymo organų veikimo ir sudėties trūkumus

Ilgalaikės bankų vidaus valdymo ir rizikos valdymo spragos ir toliau kelia susirūpinimą priežiūros institucijoms. Nepaisant tam tikros pažangos, padarytos per pastaruosius kelerius metus, daug prižiūrimų įstaigų ir toliau turi vidaus kontrolės padalinių, valdymo organų veikimo arba rizikos duomenų kaupimo ir atskaitomybės pajėgumų struktūrinių trūkumų. Šie trūkumai gali pakenkti sprendimų priėmimui ir rizikos valdymui, o tai savo ruožtu kelia susirūpinimą dėl bankų valdybų ir strateginio valdymo pajėgumų veiksmingumo. Labai svarbu, kad prižiūrimos įstaigos nedelsdamos imtų šalinti likusius priežiūros išvadose nustatytus trūkumus ir didinti valdybų veiksmingumą. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendins tikslines iniciatyvas, kuriomis sieks užtikrinti, kad bankai veiksmingai šalintų nustatytus savo valdymo organų veiklos ir sudėties trūkumus, ypač daug dėmesio skirdama jų kolektyviniam tinkamumui ir įvairovei.

3 prioritetas: imamasi priemonių naujoms rizikoms mažinti

Rizikos aplinka nuolat keičiasi, todėl bankams kyla daug naujų ir stiprėjančių rizikų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais. Priežiūros institucijos sieks užtikrinti, kad bankai aktyviai mažintų klimato ir aplinkos riziką, didėjančią sandorio šalies kredito riziką, susijusią su rizikingesnėmis ir mažiau skaidriomis nebankinėmis finansų įstaigomis, taip pat operacinę bei IT atsparumo riziką.

Bankai turėtų įtraukti klimato ir aplinkos riziką į savo veiklos strategijas ir savo vidaus valdymo bei rizikos valdymo sistemas

Tikimasi, kad klimato ir aplinkos rizikos poveikis bus didelis, todėl prižiūrimos įstaigos turi imtis veiksmų, kad įveiktų dėl fizinės ir perėjimo rizikos kylančias problemas[39]. Todėl bankams būtina tinkamai įtraukti klimato ir aplinkos riziką į savo veiklos strategijas ir savo vidaus valdymo bei rizikos valdymo sistemas. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba atliks teminę peržiūrą, kad įvertintų bankų pažangą siekiant šio tikslo, taip pat su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų bankų atsparumą ir rizikos valdymo pajėgumus šioje srityje[40]. Kadangi bankai padarė tik nedidelę pažangą derindami savo informacijos atskleidimo praktiką su priežiūros lūkesčiais, priežiūros institucijos ir toliau stebės šiuos pokyčius[41] ir bankų atitiktį numatytiems reguliavimo reikalavimams.

Bankai turėtų turėti patikimas vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemas, kad galėtų susidoroti su padidėjusia sandorio šalies kredito rizika

Padidėjusi kapitalo rinkos paslaugų, kurias bankai teikia rizikingesnėms ir mažiau skaidrioms nebankinėms finansų įstaigoms (pvz., rizikos draudimo fondams ir šeimos turto valdymo subjektams), apimtis ir reikšmingas poveikis, kurį gali turėti galimi šių įstaigų bankrotai, išryškino riziką, kylančią dėl silpno vidaus valdymo ir netinkamos rizikos valdymo praktikos šioje srityje. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliks sandorio šalies kredito rizikos valdymo tikslines peržiūras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų galimus trūkumus šioje srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pagrindinio finansų tarpininko veiklai, kurią vykdo kelios įstaigos, aktyviai dalyvaujančios šiame versle. JPG vykdys tolesnį darbą su bankais šiais klausimais, siekdamos užtikrinti, kad veiksmingos taisomosios priemonės būtų įgyvendintos laiku.

Priežiūros institucijos skatins parengti patikimesnę IT užsakomųjų paslaugų tvarką ir didinti bankų kibernetinį atsparumą, vis dažniau keldamos klausimus dėl jų rizikos valdymo praktikos

Nors pandemijos metu išryškėjo didelis SĮ operacinis atsparumas, tačiau nuo 2020 m. didėjo kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešta ECB, skaičius[42]. Spartėjant bankų skaitmeninių strategijų kūrimui ir didėjant jų priklausomumui nuo informacinių technologijų, būtina stiprinti jų atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Be to, IT užsakomųjų paslaugų rizika kartu su didėjančiu bankų priklausomumu nuo trečiųjų šalių IT paslaugų teikėjų kelia susirūpinimą, dėl kurio priežiūros institucijos turi šiam klausimui skirti daugiau dėmesio. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba palaipsniui skirs vis daugiau dėmesio bankų praktikos šiose srityse vertinimui ir aktyviai imsis tolesnių veiksmų bankų, šioje srityje turinčių esminių trūkumų, atžvilgiu.

3 intarpas
Paskesni veiksmai, susiję su ECB vadovu dėl klimato ir aplinkos rizikos: bankų įsivertinimo ir veiksmų planų apžvalga

2020 m. lapkričio mėn. paskelbtame Vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 13 priežiūrinių lūkesčių dėl to, kaip jos tiesiogiai prižiūrimi bankai turėtų integruoti su klimatu susijusią riziką į savo veiklos modelius, valdymą, rizikos valdymą ir informacijos atskleidimą. Paskelbus šį vadovą, ECB paprašė bankų įsivertinti, ar jie atitinka šiuos lūkesčius, ir pateikti veiksmų planus, kuriuose būtų išsamiai aprašyta, kaip jie derins savo praktiką su minėtu vadovu.

2021 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė bankų praktikos priežiūrinio vertinimo rezultatus ataskaitoje apie klimato ir aplinkos rizikos valdymo būklę bankų sektoriuje. Šis vertinimas apėmė 112 ECB tiesiogiai prižiūrimų įstaigų, kurių bendras turtas sudaro 24 trln. eurų, ir buvo precedento neturintis Europos bankų pasirengimo tinkamai valdyti jų patiriamą klimato ir aplinkos riziką ir atskleisti tokią informaciją įvertinimas.

Ataskaitoje pateikiamas horizontalusis esamų tendencijų, susijusių su klimato ir aplinkos rizikos šalinimu ir informacijos apie ją atskleidimu euro zonos bankų sektoriuje, vertinimas ir nurodoma kai kuri šiuo metu nustatyta geroji tos rizikos valdymo patirtis.

Atlikus priežiūrinį vertinimą padaryta išvada, kad nors įstaigos ėmėsi pirmųjų veiksmų, siekdamos įtraukti klimato riziką į savo rizikos valdymo praktiką, nė viena iš jų nėra priartėjusi prie visų priežiūros institucijų lūkesčių atitikties (žr. A iliustraciją). 90 % vertintų įstaigų vidutiniškai tik iš dalies atitinka arba visai neatitinka ECB priežiūros lūkesčių. Tačiau daugelis bankų pripažįsta, kad per ateinančius trejus–penkerius metus klimato ir aplinkos rizika turės reikšmingą poveikį jų rizikos profiliams, ypač kredito, operacinės ir veiklos modelio rizikos srityse.

Beveik visos įstaigos parengė savo praktikos pagerinimo įgyvendinimo planus. ECB įvertino šių planų kokybę ir ypač tai, ar juose numatytas esamų įstaigų praktikos spragų šalinimas. Skirtingų įstaigų planų kokybė labai skyrėsi (žr. A iliustraciją); kai kurie bankai pateikė trumpus ir nepagrįstus atsakymus į klausimyno klausimus, o kiti pateikė didelės apimties projekto dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyti visi per tam tikrą laiką planuojami atlikti veiksmai.

A iliustracija

Bankų sektoriaus klimato ir aplinkos rizikos valdymo būklė įstaigų atitikties lūkesčiams ir jų praktikos tobulinimo planų tinkamumo atžvilgiu

(y ašis: 112 įstaigų praktikos atitikties ECB vadove išdėstytiems priežiūros lūkesčiams lygis; x ašis: 112 įstaigų praktikos spragų šalinimo planų tinkamumo lygis)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: pateikiami 13 priežiūros lūkesčių svertiniai vidutiniai rodikliai. Į imtį įtraukta 112 svarbių įstaigų aukščiausiu konsolidavimo lygiu Bendrame priežiūros mechanizme.

Visiems bankams ECB išsiuntė individualius grįžtamojo ryšio laiškus, kuriuose ragino juos pašalinti priežiūrinio vertinimo metu nustatytus trūkumus. Kai kuriais atvejais įstaigos gali gauti kokybės reikalavimą per SREP.

Tolesni veiksmai

ECB pripažįsta, kad iššūkiai, susiję su klimato ir aplinkos rizikos integravimu į bankų strategijas, valdymo ir rizikos valdymo priemones, nuolat kinta, ir yra pasiryžęs šiuo klausimu tęsti dialogą su bankais.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat tyrė įstaigų atskleidžiamą informaciją apie klimato ir aplinkos riziką. Tyrimo išvados bus paskelbtos ataskaitoje, o kiekvienam bankui buvo pateikta individuali grįžtamoji informacija.

ECB taip pat atliks išsamią bankų pasirengimo valdyti klimato ir aplinkos riziką peržiūrą, įskaitant nuodugnų įsigilinimą į klimato ir aplinkos rizikos įtraukimą į jų strategijas, valdymą ir rizikos valdymo priemones. Ši peržiūra bus atlikta 2022 m. pirmąjį pusmetį. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat atliks priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl klimato rizikos. Šio priežiūrinio testavimo rezultatas bus kokybinio pobūdžio. Bet koks galimas poveikis bankams bus netiesioginis, per SREP rezultatus dėl 2 ramsčio reikalavimų, ir nebus paskelbta jokių konkrečių bankų rezultatų. Be to, Europos Komisijos pasiūlytoje ES bankininkystės taisyklių peržiūroje numatytos griežtesnės reguliavimo nuostatos dėl aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos numatys vienodai įtraukti klimato ir aplinkos riziką į EBI gaires dėl bendros SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarkos ir metodikos. Atsižvelgdamas į tai, ECB palaipsniui įtrauks klimato kaitos ir aplinkos riziką į SREP metodiką, ir tai galiausiai turės poveikį 2 ramsčio kapitalo reikalavimams.

2 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Metinis svarbos vertinimas (įskaitant išsamųjį vertinimą) ir didelio poveikio MSĮ nustatymas

2.1.1.1 Metinis svarbos vertinimas

Atlikus metinį svarbos vertinimą ir ad hoc vertinimus, nuo 2022 m. sausio 1 d. ECB tiesiogiai prižiūri 115 bankų

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu[43], 2021 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų[44]. Jis buvo papildytas ad hoc svarbos vertinimais (priimti 48 sprendimai dėl svarbos), kurie buvo atlikti pasikeitus grupių struktūroms.

Kaip ir ankstesnio metinio svarbos vertinimo metu, 2021 m. lapkričio 30 d. 115 įstaigų[45] buvo priskirtos prie svarbių.

2021 m. į svarbių prižiūrimų subjektų sąrašą, atlikus metinį vertinimą, buvo įtrauktos trys įstaigos: Italijoje įsteigti „Banca Mediolanum“ S.p.A. ir „Finecobank“ S.p.A. bei „Danske Bank“ A/S Suomijos skyrius buvo priskirti prie svarbių, nes jų turtas viršijo 30 mlrd. eurų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. ECB tiesiogiai prižiūri šias įstaigas. „Danske Bank“ A/S Suomijos skyriaus atžvilgiu ECB vykdo priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliojimus[46].

Iš svarbių įstaigų sąrašo buvo išbraukti keturi bankai:

  • „BFA Tenedora De Acciones“ S.A.U., buvusi „Bankia“ S.A. kontroliuojančioji bendrovė, buvo išbraukta iš prižiūrimų įstaigų sąrašo dėl jos vienintelės patronuojamosios įmonės „Bankia“ S.A. prijungimo prie „CaixaBank“ S.A. nuo 2021 m. kovo 26 d.;
  • iš prižiūrimų įstaigų sąrašo taip pat išbrauktas„Liberbank“ S.A., nes nuo 2021 m. liepos 30 d. jis buvo prijungtas prie „Unicaja Banco“ S.A.;
  • „C.R.H. - Caisse de Refinancement de l'Habitat“ buvo priskirtas prie mažesnės svarbos, nes trejus kalendorinius metus iš eilės neatitiko nė vieno svarbos kriterijaus; nuo 2022 m. sausio 1 d. jį tiesiogiai prižiūri Prancūzijos prudencinės priežiūros ir pertvarkymo institucija (Autorité de contrôle prudentiel et de résolution, ACPR).

Be to, įvyko šie grupės struktūros pakeitimai, kurie neturėjo įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui:

  • dėl susijungimų grupės viduje „Precision Capital“ S.A. nebeatitiko svarbios tarpvalstybinės veiklos kriterijaus ir todėl jo svarbos pagrindas buvo pakeistas į nacionalinės ekonominės svarbos pagrindą (2020 m. gruodžio 31 d. atitiko atitinkamas ribas);
  • „Piraeus Bank“ S.A. ir „Alpha Bank“ AE buvo pašalinti dėl grupių restruktūrizavimo, o šios įstaigos tapo finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis ir pakeitė pavadinimus atitinkamai į „Piraeus Financial Holdings“ S.A. ir „ALPHA SERVICES AND HOLDINGS“ S.A. (be to, dviem naujoms kredito įstaigoms – „Piraeus Bank“ S.A. ir „ALPHA BANK“ S.A. – buvo suteikti leidimai veikti kaip atitinkamai „Piraeus Financial Holdings“ S.A. ir „ALPHA SERVICES AND HOLDINGS“ S.A. patronuojamosioms įmonėms).

Prižiūrimų subjektų sąrašas atnaujinamas dažnai. Naujausias sąrašas skelbiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

2 lentelė

Svarbios ir mažesnės svarbos bankų grupės ir atskiri bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, atlikus 2021 m. metinį vertinimą

Šaltinis: ECB.
Pastabos: visas turtas – tai visas į 2021 m. gruodžio mėn. paskelbtą prižiūrimų subjektų sąrašą įtrauktų subjektų turtas (sprendimų dėl svarbos, apie kuriuos pranešta prižiūrimoms įstaigoms po metinio svarbos įvertinimo, ataskaitinė data – 2021 m. lapkričio 30 d., kitų grupių struktūrų pakeitimų ataskaitinė data – 2021 m. lapkričio 1 d.). Viso turto ataskaitinė data – 2020 m. gruodžio 31 d. (arba paskutinio svarbos vertinimo data).

1 2021 m. lapkričio 1 d.

2.1.1.2 Išsamusis vertinimas

2021 m. liepos mėn. ECB baigė išsamųjį dviejų Italijos kooperatinių bankų grupių („Iccrea Banca“ S.p.A. – Istituto Centrale del Credito Cooperativo ir „Cassa Centrale Banca“ – „Credito Cooperativo Italiano“ S.p.A.) ir dviejų Baltijos šalių bankų („Luminor Bank“ AS Estijoje ir Akcinės bendrovės Šiaulių banko Lietuvoje) įvertinimą.

Be to, 2021 m. rugpjūčio mėn. ECB pradėjo išsamųjį trijų bankų vertinimą, remdamasis tuo, kad kiekvienas iš jų atitinka kriterijų, pagal kurį gali būti tiesiogiai prižiūrimas ECB: „Addiko Bank“ AG Austrijoje (svarbi tarpvalstybinė veikla), „Agri Europe Cyprus Limited“ (viena iš trijų didžiausių kredito įstaigų valstybėje narėje, Slovėnijoje) ir „Barclays Bank Ireland“ PLC Airijoje (dydis). Šį vertinimą planuojama užbaigti 2022 m. pirmojo pusmečio pabaigoje.

2.1.1.3 Mažesnės svarbos įstaigos, turinčios didelį poveikį

Dėl didelio MSĮ skaičiaus, taip pat dėl jų dydžio, sudėtingumo ir rizikos profilio skirtumų Europos Bankų priežiūros tarnyba šias įstaigas klasifikuoja pagal jų poveikį finansų sistemai ir rizikos profilį. Nuo 2022 m. poveikio kriterijai ir rizikos kriterijai vertinami atskirai. Didelio poveikio MSĮ nustatomos kartą per metus kiekvienoje Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioje šalyje.

MSĮ priskiriama prie didelį poveikį turinčių įstaigų, jei ji atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

  • dydis
    įstaigos bendrą turtą sudaro daugiau kaip 15 mlrd. eurų;
  • reikšmė ekonomikai
    įstaigos bendras turtas sudaro daugiau kaip 15 % šalies BVP
    arba ji yra kita sisteminės svarbos įstaiga (angl. other systemically important institution, O-SII), kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD);
  • potencialiai svarbi įstaiga
    MSĮ yra didelė įstaiga, kaip tai apibrėžta KRR II (įstaiga, kuri atitinka vieną iš svarbos kriterijų, bet nėra priskirta prie svarbių);
  • tarpvalstybinė veikla
    MSĮ valdo vieną ar daugiau kredito įstaigų vienoje ar daugiau kitų dalyvaujančių šalių;
  • veiklos modelis
    MSĮ yra finansų rinkos infrastruktūra (FMĮ), turinti banko licenciją, centrinis taupomasis ar centrinis kooperatinis bankas arba institucinės užtikrinimo sistemos centrinė įstaiga;
  • minimalaus padengimo taisyklė
    jei pagal pirmiau nurodytus kriterijus jurisdikcijoje nustatomos mažiau nei trys didelį poveikį turinčios MSĮ, taikoma minimalaus padengimo taisyklė. Pagal minimalaus padengimo taisyklę reikalaujama, kad papildomos MSĮ būtų atrenkamos pagal dydį, kol bus nustatytos trys didelį poveikį turinčios MSĮ.

MSĮ, kuri pagal KRR II laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga (MNSĮ), negali būti priskirta prie didelį poveikį turinčių MSĮ, nebent ji yra didžiausia MSĮ jurisdikcijoje, kurioje visos MSĮ yra MNSĮ.

2.1.1.4 MSĮ priskyrimo prie didelį poveikį turinčių įstaigų pasekmės

Tai, kad MSĮ priskiriama didelio poveikio įstaigų grupei, yra veiksnys, į kurį nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) atsižvelgia nustatydamos savo priežiūros veiksmų, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso ir patikrinimų vietoje, dažnumą ir išsamumą. Be to, pagal BPM pagrindų reglamento 97 ir 98 straipsnius, NKI privalo pranešti ECB apie visas reikšmingas priežiūros procedūras ar sprendimus, kuriuos jos ketina įgyvendinti šių įstaigų atžvilgiu.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti 2022 m. didelį poveikį turintys mažesnės svarbos prižiūrimi subjektai, kuriuos patvirtino Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba. Siekiant užtikrinti klasifikavimo skaidrumą, nurodomi kiekvienos įstaigos didelio poveikio statuso suteikimo pagrindai.

3 lentelė

2022 m. mažesnės svarbos prižiūrimų subjektų, turinčių didelį poveikį, sąrašas

BelgijaBulgarijaVokietijaEstijaAirijaGraikijaIspanijaPrancūzijaKroatijaItalijaKiprasLatvijaLietuvaLiuksemburgasMaltaNyderlandaiAustrijaPortugalijaSlovėnijaSlovakijaSuomija

1 Įstaigos visas turtas viršijo 15 mlrd. eurų 2022 m. pirmąjį ketvirtį.

2.1.2 Veiklos leidimų išdavimo procedūros

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai iš viso pranešta apie 651 veiklos leidimų išdavimo procedūrą

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai iš viso buvo pranešta apie 651 veiklos leidimų išdavimo procedūrą (žr. 4 lentelę). Pranešta apie 29 paraiškas gauti veiklos leidimą, 24 panaikintus veiklos leidimus, 52 nustojusius galioti veiklos leidimus, 111 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimų ar padidinimų, 404 leidimų veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūras ir 31 veiklos leidimo finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms išdavimą. 2021 m. birželio mėn. įsigaliojus naujai investicinių įmonių priežiūros sistemai, NKI ir ECB taip pat dalyvavo išduodant investicinėms įmonėms kredito įstaigų leidimus.

4 lentelė

Veiklos leidimų išdavimo procedūros, apie kurias pranešta ECB

Šaltinis: ECB.

2021 m. buvo baigti rengti 200 sprendimų[47] dėl veiklos leidimų išdavimo procedūrų. Iš jų Priežiūros valdyba pateikė 90 sprendimų projektų, juos priėmė Valdančioji taryba. Likusius 110 sprendimų priėmė vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą[48]. Šie 200 sprendimų dėl leidimų išdavimo sudaro 8 % visų 2021 m. ECB individualiai priimtų priežiūros sprendimų.

Dėl dviejų leidimų išdavimo procedūrų priimti neigiami sprendimai. Be to, septynios paraiškos išduoti veiklos leidimą ir aštuoni pranešimai apie kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ar padidinimą dėl neigiamo įvertinimo buvo atšaukti prieš priimant galutinį sprendimą.

Palyginti su 2020 m., 2021 m. leidimų išdavimo procedūrų, apie kurias pranešta, skaičius iš esmės nepakito, atsižvelgiant į paraiškas, pateiktas pagal naują (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių leidimų išdavimo sistemą.

2.1.2.1 Bendrų procedūrų pokyčiai

Pranešimų apie ECB perduotas bendras procedūras skaičius panašus kaip ir praėjusiais metais

Apskritai 2021 m. ECB pateiktų pranešimų apie bendras licencijavimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo ir veiklos leidimų panaikinimo procedūras skaičius panašus kaip ir ankstesniais metais.

ECB Bankų priežiūros tarnyba įvertino daug kvalifikuotųjų akcijų paketų. Keliose procedūrose po to, kai per pirminį vertinimą priežiūros institucijos pareiškė susirūpinimą arba ECB priėmė neigiamą sprendimą, pareiškėjai nusprendė atšaukti savo pranešimus arba pasinaudoti teise būti išklausytiems. Kitais atvejais pareiškėjai nusprendė atsiimti savo paraiškas dėl užsitęsusio makroekonomikos sąlygų neapibrėžtumo arba dėl priežasčių, susijusių su konkrečiu atveju. Keletui kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų, kurios pradėtos dėl vidaus restruktūrizavimų, buvo taikomas supaprastintas kvalifikuotųjų akcijų paketų vertinimo metodas. Kaip ir ankstesniais metais ir nepaisant augančios pertvarkų ir aktyvios konsolidavimo dinamikos, buvo stebima tik ribota tarpvalstybinė konsolidavimo veikla.

Dauguma 2021 m. veiklos leidimų išdavimo procedūrų susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis naujų paraiškų atsiradimą skatinantis veiksnys buvo aktyvesnis skaitmeninių inovacijų naudojimas teikiant paslaugas ES klientams (pvz., FinTech veiklos modeliai).

2017 m. įvedus „specializuotą banko licenciją“, paraiškų išduoti licenciją iš Lietuvos skaičius ir toliau augo. Šiomis aplinkybėmis Lietuvos bankas ir ECB toliau kvestionavo pareiškėjų pateiktus verslo modelius, todėl pareiškėjai atsiėmė gerokai daugiau paraiškų arba jas atmetė NKI. Be to, pirminio vertinimo metu kai kurios su inovacinėmis technologijomis susijusios paraiškos išduoti licenciją Vokietijoje buvo atšauktos.

Kelios veiklos leidimų išdavimo svarbioms įstaigoms (SĮ) procedūros pirmiausia buvo susijusios su būtinybe pratęsti bankų veiklos leidimus dėl bankų planuojamos papildomos reguliuojamos veiklos.

Leidimų panaikinimo procedūros daugiausia taikytos bankams savo noru nutraukiant vykdomą veiklą arba sudarant susijungimo susitarimą ar imantis kitokio pobūdžio restruktūrizavimo. Keturios MSĮ pasitraukė iš rinkos taikydamos priverstinio likvidavimo procedūras, įskaitant nemokumo procedūras.

2.1.2.2 Investicinių įmonių ir mišrią veiklą vykdančių bendrovių veiklos išplėtimo ES tvarka

Pirmą kartą investicinės įmonės, pagal peržiūrėtą KRD / KRR priskirtos kredito įstaigoms, pranešė apie savo veiklos išplėtimą ES pagal naująją tvarką

ECB ir NKI atliko 404 kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūras. Pirmą kartą investicinės įmonės, pagal peržiūrėtą KRD / KRR priskirtos kredito įstaigoms, pranešė apie savo veiklos išplėtimą ES pagal naująją tvarką.

ECB ir NKI taip pat tęsė darbą, susijusį su veiklos leidimų investicinėms įmonėms išdavimu. 2021 m. birželio mėn. įsigaliojo nauja investicinių įmonių priežiūros sistema, nustatanti kriterijus, pagal kuriuos investicinės įmonės turi prašyti leidimo veikti kaip kredito įstaigos. Toks leidimas turi būti išduodamas remiantis tiek kokybiniais (vykdoma veikla), tiek kiekybiniais kriterijais (turto vertė), vertinant atskirai arba kaip grupę. 2021 m. ir 2022 m. investicinėms įmonėms, siekiančioms gauti kredito įstaigų veiklos leidimą, taikoma senoji tvarka. Tikimasi, kad reikalavimas dėl banko veiklos leidimo bus taikomas maždaug 20 įstaigų. Iki šiol NKI informavo ECB apie 11 pateiktų paraiškų.

KRD V 21a straipsniu įvedama nauja priežiūros tvarka tam tikroms patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms[49] prižiūrimose grupėse. Suteikus patvirtinimą šioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, jos yra atsakingos už prižiūrimos grupės atitiktį rizikos ribojimo reikalavimams konsolidavimo pagrindu. Kalbant apie svarbias prižiūrimas grupes, ECB suteikia patvirtinimą tokioms patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba atleidžia jas nuo patvirtinimo. 2021 m. ECB gavo 31 prašymą ir priėmė 23 sprendimus (dėl vienos naujai įsteigtos ir 22 jau veikiančių (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių prižiūrimose grupėse): devynioms (mišrią veiklą vykdančioms) finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms suteiktas patvirtinimas, o 14 (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių buvo atleistos nuo patvirtinimo.

2.1.2.3 IMAS portalas

2021 m. nemaža dalis kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų buvo atlikta per IMAS portalą

IMAS portalas – tai internetinė platforma, kuri palengvina priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų (trečiųjų šalių) bendravimą ir keitimąsi informacija. IMAS portalas yra BPM priežiūros procesų skaitmeninimo strategijos dalis ir apima visą priežiūros ciklą[50].

Nuo 2021 m. sausio mėn. nemaža dalis kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų atliekama per IMAS portalą. 2021 m. į ją buvo įtraukti pranešimai apie kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES tvarką ir kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ir (arba) padidinimą. 2022 m. į IMAS portalą bus įtrauktos paraiškos išduoti veiklos leidimą, savanoriški leidimų panaikinimai ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos leidimų suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, per IMAS portalą teikiamų prašymų ir atliekamų operacijų skaičius nuolat auga.

2.2 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai buvo pranešta apie iš viso 2 627 kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras[51] (individualūs valdybos ir stebėtojų tarybos narių, pagrindines užduotis atliekančių asmenų[52] ir trečiųjų šalių filialų vadovų vertinimai) (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

ECB perduotos kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos (Bendrame priežiūros mechanizme), kurios pateikė prašymus dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų.

Apie 67 % visų 2021 m. gautų pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Likę 33 % pranešimų buvo susiję su valdymo funkciją atliekančios valdybos nariais (apie 28 %), pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis (4 %) ir trečiosiose šalyse įsisteigusių filialų vadovais (1 %).

Bendra 2021 m. užbaigtų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų nagrinėjimo trukmė vidutiniškai buvo 3,7 mėnesio, t. y. trumpesnė nei maksimalus keturių mėnesių laikotarpis, nustatytas Bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo 179 punkte.

2.2.1 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

Atsižvelgdamas į savo griežtesnius ir labiau intervencinius metodus, taikomus kompetencijos ir tinkamumo vertinimui, bei pastangas stiprinti prižiūrimų bankų valdymą, ECB nustatė, kad, vertinant 58 % valdymo organų narių, kilo abejonių dėl atitikties vienam ar daugiau kompetencijos ir tinkamumo vertinimo kriterijų. Palyginti su 2020 m., tai yra 8 % padidėjimas. Dažniausiai problemos buvo susijusios su valdybos narių patirtimi, interesų konfliktais ir galimybe skirti pakankamai laiko savo darbui. Atlikdamas tolesnius veiksmus, ECB nustatė sąlygas, įpareigojimus ar rekomendacijas SĮ, kad jos pašalintų nustatytas problemas.

Atlikdamas kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, ECB bendradarbiauja tiesiogiai su atitinkamomis NKI ir prižiūrimais subjektais. Jei kyla abejonių ar nuogąstavimų dėl paskirtojo asmens tinkamumo, atitinkama paraiška dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo dažnai atšaukiama. Šis priežiūros dialogas su bankais užkerta kelią neigiamiems ECB kompetencijos ir tinkamumo vertinimo sprendimams. 2021 m. taip pat buvo atsiimtos 52 paraiškos, 30 daugiau nei 2020 m.

2021 m. ECB atliko 17 pakartotinių vertinimų

2021 m. ECB taip pat atliko 17 pakartotinių kelių kredito įstaigų valdymo organų narių vertinimų. Penki iš šių pakartotinių vertinimų buvo susiję su kovos su pinigų plovimu sistema, keturi – su baudžiamaisiais procesais, du – su civiliniais procesais, o šeši – su kitais klausimais, pavyzdžiui, bankrotu ir sukčiavimu.

Be to, vertinant valdybos narių tinkamumą, iš viso 36 paraiškose buvo atsižvelgta į atitinkamą informaciją, susijusią su pinigų plovimu arba terorizmo finansavimu.

ECB siekia, kad jo kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procesai taptų veiksmingesni, visų pirma ieškodamas galimybių naudoti priežiūros technologijų priemones. IMAS portalas, kuriuo prižiūrimi subjektai naudojasi teikdami NKI ir ECB paraiškas dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, pasirodė esąs naudinga veiksmingumo didinimo priemonė.

4 intarpas
ECB peržiūrėtas Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas

ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat siekia kelti valdymo priežiūros kartelę ir didinti skaidrumą šioje srityje. Šiomis aplinkybėmis ECB neseniai peržiūrėjo kompetencijos ir tinkamumo vertinimų atlikimo vadovą (toliau – Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas) ir parengė naują Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo klausimyną, kad pagerintų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procesų kokybę ir veiksmingumą.

Peržiūrėtame Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadove pateikiama individualios atsakomybės sąvoka, pagal kurią griežtos priežiūros išvados gali turėti įtakos paskirtojo asmens tinkamumui, net jei jis nebuvo tiesiogiai atsakingas už šias išvadas. Be to, Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadove išsamiai aprašyta, kaip valdybos nariai bus vertinami iš naujo, jei paaiškės naujų faktų, keliančių abejonių dėl jų tinkamumo.

Be to, Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas skatina tam tikras kredito įstaigas, kurios pagal nacionalinę teisę privalo taikyti ex post vertinimo tvarką, prieš skiriant valdymo organo vykdomuosius narius, pateikti ECB informaciją, susijusią su jų tinkamumo vertinimu. Vėliau 61 dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaiga gavo ECB laišką, kuriame oficialiai išdėstomas šis kvietimas.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad su klimato kaita ir aplinka susijusi rizika bei įvairovė (įskaitant lyčių įvairovę) tampa vis aktualesnėmis priežiūros institucijų dėmesio sritimis, Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadove pateikiama atitinkama nuoroda į narių kvalifikaciją, susijusią su šia rizika bei įvairove.

2021 m. birželio 15 d. ECB paskelbė šių dokumentų projektus konsultacijoms[53], siekdamas gauti grįžtamąjį ryšį iš rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių. 2021 m. liepos 15 d. įvyko viešasis klausymas, kuriame dalyvavo 200 dalyvių. Viešos konsultacijos baigėsi 2021 m. rugpjūčio 2 d.

2021 m. gruodžio 8 d. buvo paskelbtas galutinis Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas ir Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo klausimynas, taip pat pranešimas su atsakymais į daugiau kaip 700 gautų pastabų, įskaitant kredito įstaigų, rinkos ir bankų asociacijų bei konsultacinių įmonių pastabas. Apie šių dokumentų paskelbimą buvo pranešta 2021 m. lapkričio mėn. išleistame Priežiūros biuletenyje, o išsamiau aptarti keliose ECB Pirmininkės[54] ir kitų Priežiūros valdybos narių[55] kalbose, taip pat 2021 m. gruodžio mėn. pirmininko pavaduotojo tinklalaidėje[56].

2.3 Informavimas apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas, sankcijos ir kitos piniginės priemonės

2.3.1 Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemonės

2021 m. ECB vykdė aštuonias procedūras, iš jų penkios buvo baigtos vienu ECB sprendimu

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą). Vadovaujantis taikytina teisine sistema, sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos toje pačioje interneto svetainėje.

2021 m. ECB vykdė aštuonias sankcijų skyrimo procedūras, iš jų keturios tęsėsi nuo 2020 m. (žr. 6 lentelę). Dėl šių aštuonių procedūrų ECB priėmė penkis sprendimus.

6 lentelė

ECB vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo veikla 2021 m.

Šaltinis: ECB.

2021 m. ECB skyrė dvi pinigines baudas, kurių suma siekia 615 000 eurų

Iš 2021 m. vykdytų aštuonių sankcijų skyrimo procedūrų septynios susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė septynios SĮ. Dvi iš šių procedūrų buvo baigtos 2021 m. dviem ECB sprendimais, kuriais dviem prižiūrimiems tos pačios bankų grupės subjektams skirtos 615 000 eurų baudos. 2021 m. buvo nutrauktos dvi bylos, susijusios su tiesiogiai taikomos ES teisės pažeidimais, viena iš jų – dėl proporcingumo sumetimų, o kita – dėl to, kad nebuvo nustatytas aplaidumas. Kitos trys procedūros 2021 m. pabaigoje tebebuvo vykdomos.

Likusi 2021 m. nagrinėta procedūra buvo susijusi su įtariamais nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama ES direktyva, pažeidimais, kuriuos padarė MSĮ, ir buvo baigta su ECB prašymu, adresuotu atitinkamai NKI pradėti procedūrą.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2021 m. vykdė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pavaizduotas 18 pav. pagal pažeidimo sritį.

18 pav.

Įtariami pažeidimai, dėl kurių buvo skirtos vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

Šaltinis: ECB.

Atsižvelgdamos į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusios konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2021 m. atitinkamos NKI pritaikė dvi baudas, kurių suma sudarė 24,7 mln. eurų

Atsižvelgdamos į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusios konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2021 m. atitinkamos NKI pritaikė dvi baudas, kurių suma sudarė 24,7 mln. eurų.

Išsami informacija, įskaitant išsamią statistiką apie 2021 m. ECB ir NKI vykdytą sankcijų skyrimo veiklą, susijusią su rizikos ribojimo reikalavimų pažeidimais, vykdant Europos bankų priežiūrą, bus pateikta BPM sankcijų skyrimo veiklos 2021 metų ataskaitoje. Ataskaita bus paskelbta ECB bankų priežiūros interneto svetainėje 2022 m. antrąjį ketvirtį.

2.3.2 Kitos piniginės priemonės

Pagal BPM reglamentą ECB, išimtinai siekdamas vykdyti savo priežiūros uždavinius, taip pat naudojasi įgaliojimais, kuriuos NKI turi pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus.

Šiuo atžvilgiu 2021 m. ECB dviem svarbiems prižiūrimiems subjektams taikė administracines priemones, kurias NKI gali taikyti pagal savo nacionalinę teisę, įgyvendinančią KRD. Taikytos nacionalinės administracinės priemonės nebuvo baudžiamojo pobūdžio, jas sudarė maždaug 21,5 mln. eurų dydžio palūkanų mokėjimai už didelių pozicijų ribų reikalavimų pažeidimus. Prižiūrimi subjektai pateikė apeliacinius skundus dėl ECB sprendimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

2.3.3 Informavimas apie pažeidimus

2021 m. ECB gavo 152 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 27 % mažiau nei praėjusiais metais

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Todėl ECB naudoja pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, atlikdama savo priežiūros užduotis.

2021 m. ECB gavo 152 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 27 % mažiau nei praėjusiais metais. Iš šių pranešimų 78 buvo susiję su įtariamais atitinkamų ES teisės aktų pažeidimais; 72 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį, o šeši pranešimai apie pažeidimą pateko į NKI įgaliojimų taikymo sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų pažeidus ne prudencinius (riziką ribojančius) reikalavimus (pvz., vartotojų teisių apsaugos), todėl nepateko į pranešimo apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl vidaus valdymo (72 %), taip pat dėl neteisingo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (8 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 19 pav. Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų bei organizacinės struktūros[57].

19 pav.

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu

(procentais)

Šaltinis: ECB.

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu. ECB, vykdydamas priežiūros uždavinius, tinkamai apsvarstė šią informaciją ir ėmėsi tolesnių veiksmų. 2021 m. imtasi tokių pagrindinių su pranešimais apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus susijusių tiriamųjų veiksmų:

  • atlikti vidaus vertinimai remiantis esamais dokumentais (43 %);
  • teikti prašymai prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (27 %);
  • teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (19 %).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

Glaudus ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV bendradarbiavimas tęsėsi ir 2021 m.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) tęsė glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. ECB Priežiūros valdyba pakvietė BPV pirmininką stebėtojo teisėmis dalyvauti jos posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su BPV pareigomis. Taip pat ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo visose BPV vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Be to, ECB ir BPV pirmininkai, taip pat vyresnioji ir vidurinioji vadovybė reguliariai keitėsi nuomonėmis bendro intereso temomis, tokiomis kaip priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP), bankų gaivinimo ir pertvarkymo planavimas ir su krizių valdymu susijęs politinis darbas. Remdamasi ECB ir BPV pasirašytu susitarimo memorandumu, abi organizacijos pasidalijo plačiu jų turimų atitinkamų duomenų ir informacijos rinkiniu, siekdama palengvinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą. Tai padėjo sumažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą.

ECB ir BPV taip pat keitėsi nuomonėmis apie galimus krizių valdymo politikos pagerinimus. Tarp aptartų temų pavyzdžių – priemonių rinkinys, kuriuo gali naudotis atitinkamos institucijos, ir išorės lėšų naudojimas pertvarkymo procese. Šie reguliarūs mainai su BPV taip pat padėjo praturtinti paties ECB indėlį į Europos Komisijos tikslines konsultacijas dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros[58].

Be to, kaip ir anksčiau, ECB dalyvavo BPV krizių bandomuosiuose testavimuose (modeliavimo pratybose). Jie buvo skirti procedūroms ir tarptautiniam bendradarbiavimui išbandyti, taip pat siekiant geriau suprasti kiekvienos institucijos sprendimų priėmimo ir veiklos procesus pertvarkymo kolegijoje.

Be to, surengti bendri mokymo renginiai įvairiomis temomis (pvz., bankų gaivinimo planavimas, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metodika ir peržiūrėta BPV politika dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL)). Jais buvo siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir ugdyti bendrą valdžios institucijų supratimą įvairiais jų darbo aspektais.

Be to, reguliarus ECB jungtinių priežiūros grupių ir BPV vidaus pertvarkymo grupių bendravimas ir toliau buvo pagrindinė abiejų organizacijų bendradarbiavimo dalis. Tai apėmė glaudų bendradarbiavimą su įstaigomis, kurioms taikoma ECB krizių valdymo sistema, t. y. įstaigomis, kurių finansinė būklė blogėja, ir BPV dalyvavimą atitinkamose krizių valdymo grupėse, kad būtų užtikrintas visiškas priežiūros ir pertvarkymo institucijų veiksmų suderinamumas krizės atveju.

Pagal reglamentavimo sistemą su BPV buvo konsultuojamasi dėl svarbių įstaigų ECB Bankų priežiūros tarnybai pateiktų gaivinimo planų. Vertinant šiuos planus ir rengiant grįžtamąją informaciją prižiūrimiems subjektams atsižvelgta į BPV pastabas. Šios pastabos buvo susijusios, be kita ko, su atkūrimo galimybių įgyvendinamumu ir su MREL susijusių atkūrimo rodiklių ribų kalibravimu.

Galiausiai BPV konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl pertvarkymo planų projektų pagal BPM reglamentą[59]. Kaip ir anksčiau, šios konsultacijos, be kita ko, apėmė MREL nustatymą ir pertvarkymo galimybių vertinimą. Kaip ir ankstesniais metais, BVP taip pat konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, o ECB vertinime daugiausia dėmesio skirta stebėjimams priežiūros ir veiklos tęstinumo požiūriu.

3.2 Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymas

Krizių, susijusių su mažesnės svarbos įstaigomis (MSĮ), valdymas reikalauja glaudaus atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) ir ECB bendradarbiavimo. Nors NKI yra tiesiogiai atsakinga už MSĮ skirtus priežiūros veiksmus, poreikis intensyviau bendradarbiauti ir dalytis informacija atsiranda tada, kai NMĮ pasiekia negyvybingumo ribą. Šiame etape ECB, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už bendras procedūras, palaiko ryšį su NKI dėl galimo licencijos panaikinimo.

2021 m. ECB ir NKI intensyviau bendradarbiavo spręsdami 15 MSĮ krizės atvejų

2021 m. ECB ir NKI glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija apie keletą MSĮ, kurių finansinė būklė pablogėjo arba kurias ištiko krizė. NKI pranešė ECB apie septynis naujus atvejus, susijusius su MSĮ finansiniu pablogėjimu. ECB ir NKI taip pat toliau glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija apie 29 aktyvių finansinių problemų atvejus. 15 atvejų ECB ir NKI intensyviau bendradarbiavo, o septyniais atvejais reikėjo sudaryti specialias krizių valdymo kontaktines grupes. Kaip ir ankstesniais metais, šios grupės užtikrino, kad priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami laiku ir koordinuotai.

2021 m. NKI taip pat pranešė ECB apie dvylika atvejų, susijusių su MSĮ leidimų panaikinimu. Dvi iš šių bylų buvo susijusios su bendrovių susijungimu ar integracija, trys – su likvidavimu, o septynios – su savanorišku nutraukimu. Keturiais iš šių 12 atvejų ECB priėmė sprendimą panaikinti veiklos leidimą, o likę trys atvejai tebėra vertinami.

Neperspektyvūs veiklos modeliai, nuolat mažas pelningumas, dėl kurio kyla mokumo problemų, ir nepakankamos valdymo sistemos (įskaitant netinkamas kovos su pinigų plovimu sistemas) buvo pagrindinės 2021 m. MSĮ finansinio pablogėjimo priežastys; nustatyta papildoma finansinio pablogėjimo priežastis – sukčiavimas vykdant apskaitą.

4 Valstybių bendradarbiavimas

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

4.1.1 ECB ir bankų priežiūros kolegijos

ECB veikia kaip Europos bankų grupių, kurių pagrindinė buveinė yra šalyje, dalyvaujančioje Bendrame priežiūros mechanizme (BPM), konsoliduotos priežiūros institucija. Tai leidžia ECB vienodomis sąlygomis vykdyti visapusišką ir nuoseklią visų bankų grupės subjektų (patronuojamųjų įmonių ar filialų) priežiūrą, net jei jie įsikūrę ES valstybėse narėse, kurios nedalyvauja Bendrame priežiūros mechanizme, arba ne Europos šalyse.

Kaip svarbių bankų grupių konsoliduotos priežiūros institucija, ECB steigia kolegijas, kurios bendradarbiauja su visomis atitinkamomis priežiūros institucijomis

Viena iš ECB pareigų – užtikrinti reguliarią sąveiką su visomis svarbiomis bankų ir ne bankų priežiūros institucijomis, ir tai jis daro steigdamas priežiūros institucijų kolegijas. Kai bankų grupės pagrindinė buveinė yra už bankų sąjungos ribų ir ECB prižiūri bent vieną iš grupės pasaulinių patronuojamųjų įmonių ar filialų, nes jie yra BPM dalyvaujančioje valstybėje narėje, ECB laikosi bendradarbiavimo susitarimų su atitinkamos ES nepriklausančios šalies institucijomis. Dažniausiai konsoliduojanti institucija tarptautinio bendradarbiavimo siekia per priežiūros institucijų kolegijas, tačiau kiekvienos institucijos terminai ir sprendimų priėmimo procesai gali skirtis dėl vietos reikalavimų ir konfidencialumo taisyklių.

ECB, kaip priimančioji institucija, dalyvauja bankų grupių, kurių patronuojančioji įmonė įsteigta už BPM ribų, kolegijose

Iš trijų vertikaliųjų generalinių direktoratų atstovų sudaryta tarpsektorinė grupė nuolat padeda jungtinėms priežiūros grupėms vykdyti su bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus pagal Europos reglamentą ir direktyvas (pvz., sudaryti grupės subjektų palyginamuosius sugretinimus, kompetentingoms institucijoms keistis pagrindiniais finansiniais rodikliais, vykdyti priežiūros kolegijos analizės programą). Tarpsektorinė grupė taip pat skatina suderinimą ir propaguoja geriausią priežiūros praktiką, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu.

2021 m. ši grupė prisidėjo prie 13 priežiūros institucijų kolegijų rašytinių bendradarbiavimo susitarimų peržiūros, kad būtų atsižvelgta į po Brexito pasikeitusį prudencinio reguliavimo institucijos, kaip trečiosios šalies institucijos, statusą.

4.1.2 Bendradarbiavimo su trečiųjų šalių institucijomis stiprinimas

2021 m. bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis priežiūros srityje susitarimo memorandumais buvo išplėstas, įtraukiant APRA ir NYDFS

ECB nuolat stebi pokyčius tarpvalstybinės bankininkystės srityje ir vertina poreikį stiprinti bendradarbiavimo su trečiųjų šalių rizikos ribojimo institucijomis susitarimus, kurie gali būti sudaromi kaip susitarimo memorandumai, priežiūros kolegijos ir individualūs susitarimai. 2021 m. ECB sudarė papildomus susitarimo memorandumus su Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamentu (NYDFS) ir Australijos prudencinio reguliavimo institucija (APRA). Šie susitarimai laikomi svarbiais dėl reikšmingų tarpvalstybinių ryšių tarp bankų sektorių, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, ir atitinkamai Niujorko valstijos ir Australijos bankų sektorių.

Abiejuose susitarimo memorandumuose numatytas institucijų bendradarbiavimas siekiant vykdyti atitinkamus tarpvalstybinių kredito įstaigų priežiūros uždavinius. Pagal susitarimo memorandumus numatoma bendradarbiauti dedant visas pastangas, o prireikus bendradarbiavimas gali būti pradėtas valdžios institucijų prašymu arba jų pačių iniciatyva. Jis apima bet kokio pobūdžio informaciją, kuri galėtų būti naudinga institucijoms siekiant skatinti saugų ir patikimą prižiūrimų subjektų veikimą.

4.1.3 Bendradarbiavimo su vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijomis stiprinimas

Susitarimo memorandumas su Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) leido svarbioms bankų grupėms taikyti SEC pakaitinę atitikties reikalavimams užtikrinimo tvarką

2021 m. rugpjūčio 16 d. ECB ir JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama pasirengti registruoti svarbias įstaigas kaip vertybinių popierių apsikeitimo sandorių tarpininkus arba pagrindinius vertybinių popierių apsikeitimo sandorių dalyvius Jungtinėse Valstijose. Pagal JAV teisės aktus reikalaujama, kad ne JAV vertybinių popierių apsikeitimo sandorių tarpininkai ir pagrindiniai vertybinių popierių apsikeitimo sandorių dalyviai, vykdantys reikšmingą veiklą Jungtinėse Valstijose, užsiregistruotų SEC atitinkamai iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. Vertybinių popierių ir biržos komisija gali leisti tokiems subjektams įvykdyti tam tikrus JAV reikalavimus laikantis panašių ES ir nacionalinių reikalavimų. Kad tai būtų įmanoma, SEC ir atitinkamos priežiūros ir rinkos institucijos turi pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus.

Pagal šį susitarimo memorandumą ECB ir SEC bendraus ir keisis informacija apie vertybinių popierių apsikeitimo sandorių veiklą, kurią ECB prižiūrimi subjektai vykdo JAV. Šis bendradarbiavimas suteiks pagrindą atitinkamiems BPM subjektams kuo labiau sumažinti atitikties užtikrinimo pastangų dubliavimą ir toliau skirti dėmesį ES reikalavimų laikymuisi, kartu užtikrinant atitiktį JAV reikalavimams.

ES lygmeniu 2021 m. ECB sudarė susitarimo memorandumą su Autorité des Marchés Financiers (AMF) kaip kompetentinga institucija, atsakinga už Prancūzijos finansinių priemonių rinkas.

4.1.4 Priežiūros susitarimo memorandumų skelbimas

2021 m. ECB interneto svetainėje paskelbtas 21 Priežiūros memorandumas

2020 m. gegužės mėn. ECB patvirtino politiką dėl esamų ir būsimų susitarimo memorandumų, kuriuos ECB sudarė kaip bankų priežiūros institucija, skelbimo. Šie susitarimo memorandumai skelbiami, jei šalys sutinka, taip pat su galimais apribojimais dėl prieigos prie konfidencialios informacijos pagal galiojančius teisės aktus. 2021 m. vasario 19 d. ir balandžio 30 d. ECB savo interneto svetainėje paskelbė 18 susitarimo memorandumų, kuriuos jis, kaip bankų priežiūros institucija, sudarė nuo 2014 m. Tarp jų – susitarimo memorandumai su bankų ir rinkos priežiūros institucijomis trečiosiose šalyse, įskaitant 2019 m. pasirašytą susitarimo memorandumą su Anglijos banku (prudencinio reguliavimo institucija) dėl Brexito. Be to, antrąjį pusmetį ECB paskelbė tris papildomus susitarimo memorandumus, kuriuos neseniai sudarė su SEC, NYDFS ir AMF.

4.1.5 Glaudus bendradarbiavimas BPM srityje

ECB,

Hrvatska

narodna

banka

ir Bulgarijos nacionalinis bankas glaudžiai bendradarbiavo vykdydami kasdienę priežiūrą

2021 m. bendradarbiavimas su Bulgarija ir Kroatija – dviem naujausiomis bankų sąjungos narėmis, prisijungusiomis 2020 m. spalio mėn., – vyko labai sklandžiai. Hrvatska narodna banka ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) buvo integruoti į BPM struktūrą, o jų atstovai dalyvavo priimant sprendimus Priežiūros valdyboje, todėl ECB priežiūra visoje bankų sąjungoje vyko sklandžiai. Abiejų NKI darbuotojai aktyviai vykdė ne tik Europos bankų patronuojamųjų įmonių Bulgarijoje ir Kroatijoje, bet ir jų patronuojančiųjų įmonių bei atitinkamų bankų grupių kasdienę priežiūrą. ECB taip pat įtraukė Bulgarijos ir Kroatijos mažesnės svarbos įstaigas (MSĮ) į savo MSĮ priežiūros veiklą, siekdamas skatinti nuoseklų aukštos kokybės priežiūros standartų taikymą MSĮ abiejose šalyse. Visus metus buvo rengiami seminarai ir praktiniai seminarai, siekiant paremti bendrą darbą. Bendradarbiaujant vykdoma priežiūra yra labai svarbi siekiant labiau integruoto bankų sektoriaus.

4.1.6 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino daugelį TVF vykdomų euro zonos FSĮP rekomendacijų

2018 m. vykdant TVF euro zonos FSĮP buvo tiriama naujoji euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. ECB Bankų priežiūros tarnyba jau įgyvendino daugelį FSĮP rekomendacijų savo priežiūros praktikoje, o ES teisės aktų leidėjai taip pat svarsto rekomendacijas, kuriomis reikalaujama daryti ES teisės aktų pakeitimus.

Į nacionalines FSĮP Europos bankų priežiūros institucijų vertinimas nėra įtrauktas

2021 m. TVF pradėjo vykdyti Vokietijos, Airijos ir Suomijos nacionalinius FSĮP. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami ne bankininkystės srities klausimai, pavyzdžiui, vietinio draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat bankininkystės klausimai remiantis holistiniu požiūriu, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios MSĮ priežiūrą, arba su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu susiję aspektai. Be to, 2021 m. TVF baigė vykdyti reguliarią FSĮP peržiūrą, po kurios buvo atnaujintas jurisdikcijų su sisteminės svarbos finansų sektoriais, kuriems taikomi periodiniai privalomieji vertinimai, sąrašas.

ECB dalyvauja konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio

ECB dalyvavimas konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims yra susijęs su mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgiant į ECB atsakomybę šiose srityse.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2021 m. Finansinio stabilumo taryba (FST) ir toliau daugiausia dėmesio skyrė tarptautiniam bendradarbiavimui siekiant spręsti koronaviruso (COVID‑19) pandemijos sukeltas problemas ir išsaugoti finansinį stabilumą.

2021 m. ECB prisidėjo prie FST darbotvarkės įvairiose srityse, įskaitant COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, nustatymo

Būdama FST nare, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie pirminės COVID‑19 pandemijos patirties, susijusios su finansiniu stabilumu, nustatymo, pateikdama šiai temai skirtą ataskaitą.

ECB taip pat prisidėjo prie platesnių FST darbotvarkės klausimų, pavyzdžiui, i) kasmetinio pasaulinės sisteminės svarbos bankų (G-SIB) nustatymo konsultuojantis su Bazelio bankų priežiūros komitetu, įskaitant planuojamą su bankų sąjunga susijusių pokyčių poveikio G-SIB metodikai peržiūrą; ii) ataskaitos dėl pranešimų apie kibernetinius incidentus užbaigimo; iii) su klimato kaita susijusios finansinės rizikos mažinimo veiksmų plano koordinavimo; ir iv) politikos pasiūlymų dėl pinigų rinkos fondų atsparumo didinimo rengimo. ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo FST plenariniuose posėdžiuose, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto bei Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdžiuose. Ji taip pat dalyvavo Pertvarkymo iniciatyvinės grupės ir FST Europos regioninės konsultacinės grupės veikloje.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau prisidės prie FST darbo programos įvairiose srityse, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, atsako į COVID‑19 koordinavimą, tolesnį darbą skaitmeninių inovacijų srityje ir kovą su finansine rizika, kylančia dėl klimato kaitos.

4.2.2 Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

Kaip BBPK narė, ECB Bankų priežiūros tarnyba skatino tarptautinį bendradarbiavimą ir politikos priemonių koordinavimą, pavyzdžiui, dėl su klimato kaita susijusios finansinės rizikos

2021 m. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė, kuri yra Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) priežiūros organas, patvirtino BBPK strateginius prioritetus bei 2021 ir 2022 m. darbo programą. Didelis dėmesys buvo skiriamas anksčiau sutartų reformų įgyvendinimui ir vertinimui, besiformuojančių rizikų ir pažeidžiamumų (pvz., skaitmeninimo ir su klimatu susijusios finansinės rizikos) nustatymui ir įvertinimui bei bendradarbiavimo priežiūros srityje plėtojimui. ECB aktyviai prisidėjo prie šių pastangų.

Šiame kontekste ECB pirmininkauja BBPK darbo grupei dėl su klimatu susijusios finansinės rizikos ir BBPK politikos ir standartų grupei, kuri yra atsakinga už bendrų rizikos ribojimo standartų rengimą ir įgyvendinimą.

Be to, BBPK inicijavo G-SIB vertinimo metodikos peržiūrą. ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie Komiteto sprendimo peržiūrėti su bankų sąjunga susijusių pokyčių poveikį G-SIB metodikai (t. y. ypač daug dėmesio skyrė tarpvalstybinių pozicijų traktavimui bankų sąjungoje).

ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo kitose reguliariose politinėse diskusijose, dalydamasi žiniomis įvairiose BBPK grupėse, bendradarbiaudama su BBPK nariais visoje ES ir pasaulyje bei padėdama atlikti svarbias poveikio analizes. Šis darbas apėmė: i) galimų priemonių, skirtų su klimatu susijusiai pasaulio bankų sistemos finansinei rizikai šalinti, vertinimą ir rengimą; ii) operacinio atsparumo principų, kuriais siekiama stiprinti bankų gebėjimą atlaikyti didelius nepalankius įvykius, prisitaikyti prie jų ir atsigauti po jų, paskelbimą; ir iii) viešas konsultacijas dėl preliminarių pasiūlymų dėl bankų kriptoturto pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos.

4.2.3 Dalyvavimas EBI darbuose

ECB glaudžiai bendradarbiavo su EBI vykdant keletą projektų, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES 2021 m.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos bankininkystės institucija (EBI), siekdama skatinti nuoseklią priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje, kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą. Tarp bendrų projektų buvo ir EBI testavimas nepalankiausiomis sąlygomis 2021 m., kurio kokybę užtikrino ECB. EBI ir ECB taip pat bendradarbiavo vykdant tolesnius veiksmus po COVID-19 krizės, rengiant atsakymą į Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl skaitmeninių finansų ir EBI ataskaitą dėl kompetentingų institucijų priežiūros nepriklausomumo. Rugsėjo mėn. ECB ir EBI taip pat išplatino bendrą laišką, kuriame dar kartą patvirtino, kad svarbu laiku ir sąžiningai baigti įgyvendinti likusius susitarimo „Bazelis III“ standartus ES.

Be to, ECB prisidėjo prie EBI vykdytų 2021 m. ES masto skaidrumo užtikrinimo priemonių užbaigimo, užtikrindamas, kad laiku būtų pateikti tikslūs priežiūros duomenys apie 99 svarbias įstaigas, kurias tiesiogiai prižiūri ECB. Rinkos dalyviai gavo išsamios informacijos apie Europos bankų priežiūroje dalyvaujančių bankų finansines sąlygas, įskaitant COVID‑19 sukeltos krizės poveikį.

ECB taip pat padėjo EBI vykdyti jos įgaliojimus parengti galimybių ataskaitą dėl statistinės, pertvarkymo ir rizikos ribojimo ataskaitų integravimo, kaip reikalaujama pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 430c straipsnį. 2021 m. gruodžio 16 d. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad bendras duomenų žodynas visose ataskaitų srityse yra būtinas siekiant sumažinti atskaitomybės naštą bankams, pagerinti duomenų kokybę ir atverti galimybes tolesnei ataskaitų sistemos integracijai. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama įsteigti bendrą komitetą, susidedantį iš Europos institucijų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir, jei reikia, bankų sektoriaus atstovų, siekiant valdyti integracijos procesą. Šiomis aplinkybėmis ECB bendradarbiavo su EBI ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, skatindamas bendrą supratimą ir teikdamas konkrečius pasiūlymus, kaip sukurti semantiškai integruotą duomenų žodyną, kad būtų skatinama informacijos teikimo reikalavimų konvergencija.

Taikydama EBI procedūrą, grindžiamą principu „laikykis arba pasiaiškink“[60], 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė EBI apie savo ketinimus, susijusius su 23 gairėmis, išdėstytomis ECB Bankų priežiūros tarnybos svetainėje. ECB Bankų priežiūros tarnyba laikosi visų atitinkamų EBI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto paskelbtų gairių.

5 intarpas
Atnaujinta ECB politika dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra

2021 m. birželio 29 d. ECB pradėjo viešas konsultacijas dėl savo politikos ir gairių, susijusių su tuo, kaip jis naudojasi įvairiomis ES teisėje numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra prižiūrint bankus, pakeitimų. Atnaujinta ECB politika dėl pasirinkimų galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra išdėstyta keturiuose politikos priemonių projektuose:

  • ECB vadovo dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra pagal ES teisę peržiūrėtos versijos projektas;
  • ECB reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra, projektas;
  • Rekomendacijos, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ECB/2017/10 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrų kriterijų, projektas;
  • Gairių, kuriomis iš dalies keičiamos Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2017/697 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu, projektas.

Iš pradžių 2016 ir 2017 m. buvo paskelbtos ECB politikos dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra kryptys. Poreikis jas peržiūrėti ir patikslinti atsirado daugiausia dėl vėliau priimtų naujų teisės aktų, visų pirma dėl Kapitalo reikalavimų reglamento II (KRR II) ir Kapitalo reikalavimų direktyvos V (KRD V), kuriais buvo įvesta nemažai naujų pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra ir iš dalies pakeistos arba panaikintos kitos. Be to, ECB pasiūlė atlikti tam tikrus politikos dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra pakeitimus, remdamasis priežiūros patirtimi, įgyta po pirminio jos paskelbimo.

Konsultacijose aptartos pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra keliose politikos srityse, įskaitant likvidumą, nuosavas lėšas, rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo mastą, finansinio sverto koeficientą ir didelių pozicijų ribos išimtis. Daugiausia pakeitimų yra susiję su likvidumo politika. Taip yra iš dalies todėl, kad KRR II buvo nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis kaip naujas privalomas likvidumo reikalavimo taisyklių sąvadas, o kartu su juo atsirado keletas naujų pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, kuriomis turi naudotis kompetentingos institucijos.

Per viešas konsultacijas, kurios baigėsi 2021 m. rugpjūčio 30 d., buvo surinkti rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių atsiliepimai. ECB gavo ir įvertino dešimties respondentų, daugiausia pramonės asocijuotųjų įmonių, pastabas. Numatyta, kad 2022 m. kovo 28 d. bus paskelbta galutinė peržiūrėtos politikos dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra politikos versija kartu su atsiliepimais.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu ir ES Taryba

Metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB vykdant pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi.

2021 m. dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos visi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) ir Priežiūros valdybos pirmininko susitikimai vyko virtualiai. 2021 m. kovo 23 d. Priežiūros valdybos pirmininkas pasisakė ECON komitete viešame klausyme, kuriame buvo pristatyta ECB priežiūros veiklos 2020 metų ataskaita, taip pat dviejuose eiliniuose viešuose klausymuose 2021 m. liepos 1 d. ir spalio 1 d. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta priežiūros priemonėms, kurių ECB ėmėsi reaguodamas į COVID‑19 pandemiją. Be to, buvo aptarti tokie bankų sektoriaus iššūkiai kaip bankų veiklos modelių tvarumas, bankų pelningumas, su klimato kaita susijusios rizikos valdymas ir skaitmeninimo poveikis. Kiti klausimai apėmė bankų sąjungos stiprinimą, daugiausia dėmesio skiriant susitarimo „Bazelis III" įgyvendinimui, buveinių ir priimančiųjų šalių institucijų klausimus, bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą bei finansavimą skolintomis lėšomis.

2021 m. Priežiūros valdybos pirmininkas atsakė į aštuonis Europos Parlamento narių klausimus raštu

2021 m. Priežiūros valdybos pirmininkas atsakė į aštuonis Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą ir, vykdydamas ECB ataskaitų teikimo nacionaliniams parlamentams reikalavimus, pateikė du atsakymus į nacionalinių parlamentų narių raštu pateiktus klausimus. Visi laiškai su atsakymais buvo paskelbti. Laiškuose aptartos įvairios temos, pavyzdžiui, kredito rizikos valdymas, IT ir kibernetinė rizika, valdymo klausimai ir institucinių užtikrinimo sistemų riziką ribojanti priežiūra.

Vadovaudamasis Tarpinstituciniu susitarimu, ECB taip pat suteikė galimybę Europos Parlamentui susipažinti su Priežiūros valdybos posėdžių protokolais.

Kalbant apie bendradarbiavimą su ES Taryba 2021 m., Priežiūros valdybos pirmininkas dalyvavo dviejuose pasitarimuose su Euro grupe – gegužės 21 d. ir spalio 4 d., abiem atvejais diskusijos vyko virtualiu formatu. Prieš diskusijas su Euro grupe ECB paskelbė atitinkamos ECB priežiūros veiklos apžvalgą. Tarp pagrindinių aptartų temų buvo ECB priežiūros priemonės, taikomos kredito rizikai ir kitoms besiformuojančioms rizikoms, pavyzdžiui, finansavimo skolintomis lėšomis keliamai rizikai.

ECB prisidėjo prie ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje politikos audito

2021 m. ECB taip pat dalyvavo Europos Audito Rūmų (EAR) atliekamuose audituose, susijusiuose su bankų priežiūra, t. y. EAR vykdomame Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje politikos audite, bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos bankininkystės institucija (EBI). Auditas baigtas 2021 m. birželio mėn. ECB stengiasi atsižvelgti į rekomendacijas dėl ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veiksmingumo tiek, kiek tai priklauso jo priežiūros funkcijų sričiai. Be to, ECB šiuo metu bendradarbiauja su EAR, siekdamas padėti atlikti ECB veiklos efektyvumo auditą, susijusį su bankų neveiksnių paskolų valdymo priežiūra.

6 intarpas
ECB ir kova su pinigų plovimu: ECB tolesni veiksmai po 2021 m. Audito Rūmų atlikto ES kovos su pinigų plovimu politikos veiksmingumo ir visapusiškumo audito

Nors atsakomybė už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu (PPP ir KTF) srityje yra nacionalinio lygio, o ECB uždaviniai aiškiai neapima PPP ir KTF priežiūros, ECB, vykdydamas savo riziką ribojančios priežiūros uždavinius, turi atsižvelgti į PPP ir KFT priežiūros rezultatus ir dalytis atitinkama informacija, surinkta ar sukurta vykdant priežiūros uždavinius, su PPP ir KTF institucijomis[61]. Šiomis aplinkybėmis 2021 m. EAR atliko ECB auditą.

2021 m. birželio mėn. Audito Rūmai paskelbė savo specialiąją audito ataskaitą dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos ES veiksmingumo ir išsamumo. Ataskaitoje EAR pabrėžia gerą ECB darbą integruojant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką į riziką ribojančią priežiūrą ir tai, kad ECB aktyviai keičiasi informacija su PPP ir KTF institucijomis. EAR taip pat rekomenduoja ECB supaprastinti keitimosi informacija su PPP ir KTF institucijomis procesus ir atnaujinti savo vidaus procesus, skirtus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai integruoti į riziką ribojančią priežiūrą, paskelbus EBI peržiūrėtas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) gaires.

ECB aktyviai dirbo siekdamas įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas šiais būdais:

  • Pagal daugiašalį susitarimą, kurį pasirašė ECB ir nacionalinės kredito ir finansų įstaigų PPP ir KTF priežiūros institucijos pagal Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, įgyvendinamas gerokai supaprastintą keitimosi informacija tvarką[62].
  • Be to, vidaus procesai, sukurti siekiant palengvinti keitimąsi informacija PPP ir KTF kolegijose, kurias šiuo metu kuria atitinkamos PPP ir KTF priežiūros institucijos ir kuriose ECB dalyvaus stebėtojo teisėmis[63], apima supaprastintą sprendimų priėmimo procedūrą, kad ECB galėtų laiku ir efektyviai keistis informacija su PPP ir KTF priežiūros institucijomis. ECB šiuo metu oficialiai įformina savo dalyvavimą visose šiose kolegijose, remdamasis visoms atitinkamoms PPP ir KTF institucijoms išplatintais įgaliojimais.
  • Kiti EBI lygmeniu vykdomi politikos darbai, pavyzdžiui, neseniai paskelbtos bendradarbiavimo gairės pagal Direktyvos (ES) 2013/36/ES 117 straipsnio 6 dalį ir Techniniai reguliavimo standartai dėl centrinės PPP ir KTF duomenų bazės projektas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnį, toliau reglamentuos keitimąsi informacija su PPP ir KTF institucijomis ir padės ECB atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas.
  • Paskelbus iš dalies pakeistas EBI SREP gaires, ECB atnaujins savo SREP metodiką.

Šiame kontekste ECB labai palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti ES PPP ir KTF sistemą[64]. Nors jau atlikta nemažai patobulinimų, ECB pritaria nuomonei, kad reikia tolesnių pakeitimų, kurie padėtų užkirsti kelią Europos Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ar teroristų finansavimui ir sustiprintų ES padėtį pasaulio finansų sistemoje. ECB tinkamu laiku pateiks savo nuomonę dėl pasiūlytų teisės aktų.

ECB taip pat padeda EAR atliekant ECB veiklos efektyvumo auditą, susijusį su bankų neveiksnių paskolų valdymo priežiūra

Be to, 2019 m. ECB ir EBI pasirašytas susitarimo memorandumas palengvino keitimąsi praktine informacija tarp šių institucijų, vykdant tolesnius veiksmus po EAR atliktų ECB Bankų priežiūros tarnybos auditų. ECB stebi, kaip įgyvendinamos EAR rekomendacijos, skirtos ECB, taip pat EAR atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su anksčiau pateiktų rekomendacijų įgyvendinimu. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį EAR atliko veiksmų, kurių ECB ėmėsi siekdamas atsižvelgti į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas pirmojoje EAR ataskaitoje dėl Bendro priežiūros mechanizmo veikimo ir antrojoje EAR ataskaitoje dėl krizių valdymo, peržiūrą[65].

5.2 Skaidrumas ir komunikacija

ECB dažniau naudoja vaizdinę medžiagą ir paprastą, visiems suprantamą kalbą, taip pat atnaujino savo bankų priežiūros interneto svetainę

Atsižvelgdama į tebesitęsiančią COVID‑19 pandemiją, 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dažnai naudojosi skaitmeniniais kanalais ir platformomis, kad laiku, skaidriai ir veiksmingai pateiktų informaciją. Siekdamas užmegzti geresnį ryšį su plačiąja visuomene, ECB dažniau naudojo vaizdinę medžiagą bei paprastą ir visiems suprantamą kalbą. Taip pat buvo naudojami įvairūs formatai, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos pranešimai, vaizdo įrašai, tinklalaidės ir tinklaraščių įrašai, siekiant paaiškinti bankų priežiūros ir bankininkystės klausimus įvairaus išsilavinimo ir profesinės patirties bei skirtingo žinių ir supratimo lygio auditorijai. Vienas iš svarbiausių etapų buvo atnaujintos ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainės paleidimas. Naujoji svetainės išvaizda atitinka šiuolaikinius skaitmeninio dizaino metodus, joje daugiausia dėmesio skiriama pasakojimui ir vaizdams, geresniam skaitomumui ir patrauklesniems techninių temų pateikimo būdams.

Šios inovacinės komunikacijos priemonės padėjo sustiprinti pagrindinius pranešimus, skleidžiamus tradicinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kalbomis ir interviu. 2021 m. Priežiūros valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skaitė 26 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 12 pranešimų. Kartu jie davė 18 interviu žiniasklaidai ir paskelbė šešis tinklaraščio įrašus bei nuomones. Priežiūros valdybos pirmininkas taip pat surengė spaudos konferenciją apie 2020 m. bankų priežiūros peržiūros ir vertinimo proceso rezultatus ir naujausius pokyčius, susijusius su COVID-19 situacija. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 23 pranešimus spaudai ir 44 kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir priežiūros statistiką. Kas ketvirtį leidžiamame priežiūros naujienlaiškyje – skaitmeniniame leidinyje, kurį prenumeruoja beveik 9 000 prenumeratorių, – buvo pateikiama informacija ir skelbiama atnaujinta informacija apie vykdomus priežiūros projektus ir išvadas.

2021 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė EBI atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Šia proga ECB pirmą kartą atskleidė aukšto lygio duomenis apie vidutinio dydžio bankus, kurie nebuvo įtraukti į EBI imtį. Be to, ECB pradėjo skelbti susitarimo memorandumus su nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis; 2021 m. paskelbtas 21 toks bendradarbiavimo susitarimas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat pradėjo tris viešas konsultacijas, įskaitant konsultacijas dėl atnaujintos pasirinkimo galimybių ir veikimo savo nuožiūra politikos bei kompetencijos ir tinkamumo vertinimo priežiūros. 2021 m. buvo surengta kas dvejus metus vykstanti pavyzdinė konferencija – ECB bankų priežiūros forumas, kurioje buvo skaitomi pagrindiniai pranešimai ir vyko ekspertų lygio diskusijos kredito ir klimato kaitos rizikos bei bankų sąjungos temomis.

Siekdamas skatinti ECB Bankų priežiūros tarnybos ir visos pramonės rinkos specialistų, sprendžiančių su bankų sektoriumi susijusius klausimus, dialogą, ECB įsteigė naują Bankų priežiūros rinkos kontaktinę grupę. Grupei, kurios pirmasis posėdis įvyko 2021 m. liepos mėn., vadovauja ECB Priežiūros valdybos pirmininkas. Joje aptariami pokyčiai bankų sektoriuje, struktūrinės ir reguliavimo tendencijos bei ECB bankų priežiūros veiklos poveikis. Taip ji renka rinkos informaciją ir prisideda prie ECB atliekamos pagrindinių bankų rizikų ir pažeidžiamų sričių analizės, kartu siūlydama specialų kanalą bendravimui su bankų sektoriaus rinkos dalyviais. ECB Bankų priežiūros tarnyba siekia, kad grupės sudėtis būtų subalansuota ir kad joje dalyvautų kuo daugiau įstaigų ir bankų rinkos dalyvių, taip pat planuoja keisti narius bėgant laikui. Su Bankų priežiūros rinkos kontaktinės grupės veikla susiję dokumentai, įskaitant posėdžių darbotvarkes, dalyvių sąrašus ir įvairių surengtų posėdžių santraukas, bus reguliariai skelbiami ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainėje.

2021 m. ECB atsakė į 1 264 visuomenės užklausas bankų priežiūros temomis, pavyzdžiui, dėl bendros priežiūros informacijos, skundų dėl bankų ar įtariamų Europos teisės pažeidimų, veiklos leidimų išdavimo, klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir reagavimo į COVID-19 sukeltą krizę. Lankytojų centre pradėjus vykdyti virtualią veiklą, ECB surengė šešias virtualias paskaitas apie bankų priežiūrą, kuriose iš viso dalyvavo 176 dalyviai, ir priėmė 892 virtualius lankytojus, kurie buvo supažindinti su pagrindiniais ECB uždaviniais ir Europos bankų priežiūros pagrindais.

5.3 ECB Bankų priežiūros tarnybos vidaus pertvarka

Pastangos valdyti pokyčius

2020 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujai organizacinei struktūrai, siekiant palengvinti jos įgyvendinimą, atlikta keletas pokyčių valdymo veiksmų. Be kita ko, buvo įsteigta Pokyčių agentų grupė ir ieškoma darbuotojų visoms laisvoms naujai sukurtos struktūros pareigybėms užimti.

Pokyčių agentų grupę sudarė savanoriai iš visų ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos sričių ir visų hierarchijos lygių. Savanoriai dalyvavo keturiose skirtingose projekto darbo grupėse.

  1. Bendradarbiavimas su NKI – siekiama palengvinti bendradarbiavimą su NKI, dalijimąsi patirtimi ir skatinti visos Europos bankų priežiūros skaidrumą. Įgyvendinant šią projekto dalį buvo taikomos tokios priemonės, kaip visiems Europos bankų priežiūros darbuotojams atviri neoficialūs „brownbag“ seminarai, ECB ir kai kurių NKI mainų programos, virtualios BPM bendradarbiavimo priemonės ir palengvinta prieiga prie BPM IT priemonių IT srityje.
  2. Atsakomybės ir užduočių aiškumas – siekiama įvertinti visas nuolatines BPM darbo grupes, tinklus ir ekspertų grupes, apibrėžti tikslinį veiklos modelį ir visų veiklos sričių įgaliojimus bei sukurti funkcinę telefonų knygą, kad būtų lengviau rasti tam tikrų sričių ekspertus. Šios darbo krypties tikslų įgyvendinimą palengvino SSMnet – internetinės informacijos ir dalijimosi žiniomis platformos priežiūros institucijoms – funkcijos.
  3. Procesai – skirta visų bankų vidaus priežiūros procesų pagrindiniams etapams ir terminams vizualizuoti, taip pat informacijai apie atitinkamas priemones ir ekspertus, dalyvaujančius šiuose procesuose. Šios priemonės įgyvendinamos nuolat ir priklauso nuo SSMnet funkcijų.
  4. Generalinių direktoratų bendradarbiavimas – siekiama didinti įvairių veiklos sričių darbo ir jų pasiekimų matomumą, naikinti atskirtį ir skatinti komandinę dvasią įvairiose veiklos srityse. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, darbo grupė rėmėsi tokiomis priemonėmis kaip išvažiuojamieji seminarai, interaktyvios mugės ir vidaus darbo vizitai.

Vienas iš svarbesnių reorganizacijos darbų buvo užpildyti laisvas pareigybes naujai sukurtoje struktūroje. Šiuo tikslu 2021 m. buvo vykdoma įvairiapusė darbuotojų paieškos veikla, paskelbti keli mobilumo kvietimų etapai, pradėta įgyvendinti palengvinta vidaus mainų programa, taip pat vidaus ir išorės įdarbinimo kampanijos. Be to, kad buvo ieškoma tinkamų talentų laisvoms darbo vietoms užimti, ši paieška taip pat suteikė ECB Bankų priežiūros tarnybos padaliniams galimybę įgyvendinti ECB lyčių lygybės strategijoje nustatytus tikslus[66].

20 pav.

Paskyrimų skaičius pagal darbuotojų grupes

(nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 9 d.)

Šaltinis: ECB.

5.4 BPM integravimas

Vykdomos dvi iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti BPM integravimą: ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų keitimosi darbuotojais programa ir BPM centras

2021 m. buvo dedamos tolesnės pastangos didinti Europos bankų priežiūros integraciją, įgyvendinant dvi iniciatyvas: ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų BPM darbuotojų mainų programą ir BPM centro įkūrimą.

Bendro priežiūros mechanizmo mainų programa apima ECB bankų priežiūros ir NKI bei nacionalinių centrinių bankų darbuotojų mainus. Programa palengvins judumą Europos bankų priežiūros srityje ir skatins karjeros galimybes BPM srityje, atsižvelgiant į BPM reglamento 31 straipsnyje įtvirtintą kvietimą visoms NKI ir ECB tinkamai keistis darbuotojais ir juos komandiruoti, kad būtų sukurta bendra priežiūros kultūra. Europos bankų priežiūros požiūriu judumas yra veiksnys, skatinantis glaudesnį bendradarbiavimą, universalumą ir organizacinį atsparumą, taip pat įvairovę ir įtrauktį.

Darbuotojų mainų programa siekiama plėtoti bendrą priežiūros kultūrą, stiprinti bendradarbiavimą, universalumą ir organizacinį atsparumą

2021 m. per pirmąjį bandomąjį projektą su Prancūzijos rizikos ribojimo priežiūros ir pertvarkymo institucija (Autorité de contrôle prudentiel et de resolution, ACPR) pasikeitė šešios poros kelių lygių darbuotojų, kurių numatoma komandiruotės trukmė – dveji metai. Darbuotojams ir toliau galioja buveinės institucijos personalo taisyklės ir jie privalo laikytis priimančiosios institucijos taisyklių, susijusių su darbo laiku, nuotoliniu darbu, veiklos politika ir procedūromis. Pasibaigus mainų laikotarpiui, darbuotojai grįš į savo instituciją įgiję papildomų įgūdžių ir praplėtę perspektyvą, o įgytą patirtį panaudos bendrai priežiūros kultūrai puoselėti.

Įkurtas pirmasis NKI koordinuojamas BPM centras, kurio tikslas -– užtikrinti, kad tiesiogiai prižiūrimi bankai laikytųsi rizikos prisiėmimo, skaidrumo ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimų

Be to, ECB patvirtinus naujas kompetencijas prižiūrėti rizikos prisiėmimo, skaidrumo ir pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimų vykdymą, kaip numatyta ES pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6, 7 ir 8 straipsniuose, buvo įsteigtas pirmasis NKI koordinuojamas BPM centras. Siekiant padėti ECB prižiūrėti, kaip laikomasi šių reikalavimų, pagal BPM reglamento[67] 6 straipsnio 7 dalį, buvo įsteigtas BPM centras. Jam vadovauja „koordinuojančios NKI“ darbuotojai, kurie, bėgant laikui, keisis su savanoriškai dirbančių NKI[68] darbuotojais ir papildomais ECB darbuotojais, veikiančiais kaip „jungtinė grupė“.

BPM centras vykdys kasdienę priežiūrą ir padės ECB įgyvendinti jo uždavinius. Bendrą atsakomybę ir toliau prisiims ECB, kuris yra ta institucija, kuri imasi reikiamų priemonių prižiūrimų subjektų atžvilgiu pagal įprastą sprendimų priėmimo tvarką, užtikrindama vienodą teisinių nuostatų taikymą. Prireikus BPM centras taip pat teiks techninę paramą ir atliks nuoseklumo peržiūras.

Pirmasis etapas – viešoms konsultacijoms parengtas neprivalomas pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius vadovas. Vadove paaiškinama informacija, kurią, kaip tikisi ECB, tiesiogiai prižiūrimi bankai, veikiantys kaip pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių iniciatoriai ar rėmėjai, pateiks savo priežiūros institucijoms. Tikimasi, kad bankai vadovausis šiuo vadovu visuose pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, sudaromuose po 2022 m. balandžio 1 d., t. y. tada, kai pradės veikti BPM centras.

5.5 Sprendimų priėmimas

5.5.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

ECB priežiūros valdybą sudaro pirmininkas (skiriamas vienai penkerių metų kadencijai), pirmininko pavaduotojas, keturi ECB atstovai ir NKI atstovai. Jeigu NKI nėra nacionalinis centrinis bankas, NKI atstovas gali dalyvauti kartu su savo nacionalinio centrinio banko atstovu. Tokiu atveju abu atstovai balsuojant laikomi vienu nariu.

2021 m. Priežiūros valdyba surengė 16 posėdžių, visi jie vyko nuotoliniu būdu

2021 m. įvyko 16 ECB priežiūros valdybos posėdžių. Dėl pandemijos visi oficialūs posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu. Tačiau virtualus posėdžių formatas nesutrukdė Priežiūros valdybos svarstymams ir diskusijoms. Be to, Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique kvietimu Priežiūros valdyba 2021 m. spalio mėn. surengė strateginį išvažiuojamąjį posėdį Briuselyje, kurio metu nariai, laikydamiesi visų vietinių COVID‑19 priemonių, susitiko pasikeisti nuomonėmis apie 2022 m. BPM riziką ir prioritetus, priežiūros iššūkius popandeminėje aplinkoje ir geresnį BPM integravimą. Kalbant apie pastarąją sritį, buvo sutarta pradėti tam tikras iniciatyvas, skirtas bendradarbiavimui Europos bankų priežiūros klausimais stiprinti, daugiausia dėmesio skiriant tokioms sritims kaip bendra kultūra ir karjeros galimybės, integruotas planavimas, glaudesnis bendradarbiavimas priežiūros ciklo metu, priemonės, technologijos ir mokymas.

2021 m. Priežiūros valdybos Iniciatyvinis komitetas[69] surengė dešimt posėdžių, visi jie vyko vaizdo konferencijos būdu.

Iniciatyvinis komitetas surengė dešimt reguliarių posėdžių ir 14 papildomų posėdžių pagrindinėms temoms aptarti

Iniciatyvinis komitetas surengė keturiolika papildomų posėdžių, skirtus skaitmeninimui ir BPM procesų supaprastinimui bei BPM integravimui aptarti. Visi šie posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu ir buvo atviri visiems Priežiūros valdybos nariams, kurie pageidavo dalyvauti.

Priežiūros valdyba

2021 m. ECB priėmė 2 362 priežiūros sprendimus[70] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 2 iliustraciją). Iš jų 1 162 sprendimus priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 200 sprendimų priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Be šių priežiūros sprendimų, ECB taip pat netiesiogiai patvirtino 177 operacijas[71] (pvz., filialų steigimo) neprieštaravimo tvarka, laikydamasis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimų (49,2 %), vidaus modelių (11,2 %), nuosavų lėšų (9,5 %), nacionalinių įgaliojimų (9,5 %) ir kvalifikuotųjų akcijų paketų (3,8 %) procedūromis.

Priežiūros valdyba priėmė sprendimą dėl kelių horizontaliųjų klausimų, visų pirma dėl bendrų metodikų ir sistemų taikymo konkrečiose priežiūros srityse

Be galutinių sprendimų dėl konkrečių bankų projektų, pateiktų Valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šios struktūros, sudarytos iš ECB ir NKI vyresniosios vadovybės atstovų, atliko parengiamąjį darbą tokiomis temomis kaip bankams taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai ir 2022 m. klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikų rengimas, siekiant įvertinti, kaip ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali paveikti bankus, kaip bankai yra pažeidžiami staigaus anglies dioksido išmetimo kainos padidėjimo ir kaip bankai gali reaguoti į įvairius pereinamojo laikotarpio scenarijus per ateinančius 30 metų.

Be to, dėl kai kurių Priežiūros valdybos sprendimų buvo parengti vieši vadovai ir ataskaitos, pavyzdžiui, ECB vadovas dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų, Administracinių piniginių nuobaudų nustatymo metodo taikymo vadovas arba Bankų metodų valdyti klimato kaitos ir aplinkos riziką priežiūrinio tikrinimo ataskaita.

Remiantis įgyta patirtimi, 2021 m. baigta techninė delegavimo schemų peržiūra

Siekdamas supaprastinti sprendimų priėmimo procesą, ECB yra įdiegęs kelias delegavimo schemas, taikomas sprendimams dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, reikšmingumo ir nuosavų lėšų, taip pat sprendimams, susijusiems su nacionaliniais įgaliojimais, leidimų išdavimu ir bendromis procedūromis. Remiantis patirtimi, įgyta nuo 2017 m. praktiškai įgyvendinant esamas delegavimo schemas, 2021 m. baigta šių delegavimo schemų techninė peržiūra. Tai padėjo patobulinti keletą delegavimo kriterijų, išplėsti delegavimo schemas, kad jos apimtų ir glaudžiai bendradarbiaujančias instrukcijas, ir suderinti įvairias schemas, taip dar labiau padidinant jų veiksmingumą ir nuoseklumą. Be to, priimta nauja vidaus modelių ir apskritai galutinių terminų pratęsimo delegavimo schema.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą[72].

2021 m. 32 iš 115 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba (2020 m. – 33).

2 iliustracija

2021 m. Priežiūros valdybos sprendimai

Pastabos:
1 šis skaičius apima rašytines procedūras tiek dėl atskirų priežiūros sprendimų, tiek dėl kitų klausimų, pavyzdžiui, Priežiūros valdybos bendra metodika ir konsultacijos. Viena rašytinė procedūra gali apimti kelis priežiūros sprendimus.
2 Šis skaičius apima atskirus priežiūros sprendimus, skirtus prižiūrimiems subjektams ar juos galintiems įsigyti asmenims, taip pat nurodymus NKI dėl svarbių įstaigų ar mažesnės svarbos įstaigų. Be to, 177 operacijos buvo patvirtintos netiesiogiai. Vienas sprendimas gali apimti kelis priežiūros institucijų patvirtinimus.
3 1 249 sprendimai dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų apima 2 627 atskiras procedūras (žr. 2.2 skirsnį).

5.5.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

2021 m. Administracinė peržiūros valdyba (APV)[73] priėmė vieną nuomonę dėl APV pateikto prašymo atlikti administracinę peržiūrą (žr. 7 lentelę). Minėtoje nuomonėje APV pasiūlė Priežiūros valdybai panaikinti ginčijamą sprendimą.

Nuomonėje buvo aptarti klausimai, susiję su ECB įgaliojimais nustatyti priežiūros priemones remiantis nacionaline teise, ir pabrėžiama, kad priimant bet kokį priežiūros sprendimą reikia taikyti proporcingumo principą, taip pat principą, pagal kurį veiksmų turi būti imtasi per pagrįstą laiką.

2021 m. padaryta keletas APV sudėties pakeitimų

Šiais metais taip pat padaryta keletas APV sudėties pakeitimų. ES oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Valdančioji taryba nuo 2022 m. vasario 1 d. paskyrė Pentti Hakkarainen nauju nariu, o nuo 2021 m. gruodžio 1 d. paskyrė Christiane Campill ir Damir Odak naujais pakaitiniais nariais. Todėl šiuo metu ABV sudėtis yra tokia: pirmininkas – bus paskirtas, pirmininko pavaduotoja – Concetta Brescia Morra, nariai – Javier Arístegui, André Camilleri, Pentti Hakkarainen ir René Smits, pakaitiniai nariai – Christiane Campill ir Damir Odak.

7 lentelė

APV atliktų peržiūrų skaičius

Šaltinis: ECB.
* Viena nuomonė apėmė du ECB sprendimus.

5.5.3 Naujos ECB atstovės Priežiūros valdyboje pasirinkimas

Atstove Priežiūros valdyboje paskirta Anneli Tuominen, ji pakeis Pentti Hakkarainen ir pareigas pradės eiti 2022 m. birželio mėn.

Kai 2022 m. sausio 31 d. oficialiai baigėsi Pentti Hakkarainen kadencija, atsilaisvino viena ECB atstovo Priežiūros valdyboje vieta. Pagal BPM reglamentą ir vadovaujantis ECB sprendimu 2014/4[74], ECB valdančioji taryba yra atsakinga už asmens, pakeisiančio P. Hakkarainen, paskyrimą.

2021 m. lapkričio mėn. paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą[75], 2021 m. gruodžio 16 d. Valdančioji taryba paskyrė Anneli Tuominen, šiuo metu einančią Suomijos finansų priežiūros institucijos (Finanssivalvonta) generalinės direktorės pareigas, ECB atstove Priežiūros valdyboje penkerių metų nepratęsiamai kadencijai. Nuo 2022 m. birželio 1 d. A. Tuominen papildys ECB atstovų grupę, kurioje dar yra Edouard Fernandez-Bollo, Elizabeth McCaul ir Kerstin af Jochnick.

Kasdieniame darbe A. Tuominen padės Priežiūros valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, taip pat, Priežiūros valdybos pirmininko prašymu, atstovaus ECB Bankų priežiūros tarnybai viduje ir išorėje.

5.6 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB personalo taisyklėse ir BPM etikos kodekso gairės[76]. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio vystymo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) ir Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė (ECTF).

2021 m. Etikos komitetas pareiškė keturias nuomones dėl ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų, dauguma nuomonių buvo susijusios su interesų konfliktais

2021 m. pagal savo įgaliojimus Etikos komitetas vertino Priežiūros valdybos narių interesų deklaracijas prieš jas paskelbiant ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Laikydamasis skaidrumo politikos, ECB toliau skelbė Etikos komiteto nuomones dėl visų interesų konflikto atvejų ir gerai apmokamo darbo pasibaigus tarnybos laikui atvejų[77]. Komitetas pareiškė keturias nuomones dėl ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų, dauguma nuomonių buvo susijusios su privačia veikla.

AUVT taip pat organizavo reguliarią darbuotojų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų privačių finansinių operacijų atitikties stebėseną. Šios veiklos metu nustatyta tik nedaug neatitikimų, iš jų maždaug pusė buvo susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais. Nė vienas šių atvejų nėra tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymo atvejis.

AUVT organizavo specializuotus Etikos kodekso mokymus, el. mokymosi programas, informavimo kampanijas, pvz., rengė Etikos suvokimo savaitę ir Atvirų etikos durų dienas naujiems darbuotojams, ir atsakė į maždaug 2 050 užklausų įvairiomis temomis, iš jų apie 45 % pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Beveik 54 % šių užklausų buvo susijusios su darbuotojų privačiomis finansinėmis operacijomis, iš likusių didžiausią dalį sudarė užklausos dėl apribojimų pasibaigus darbo santykiams ir interesų konfliktų (žr. 21 pav.).

21 pav.

2021 m. gauti ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų prašymai

Šaltinis: ECB.

Vienam iš 2021 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis.

Peržiūrėtos BPM gairės dar labiau sustiprins ir suderins NKI etikos nuostatas

Siekdama sukurti stiprią bendrą etikos kultūrą, 2021 m. Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Etikos ir atitikties konferenciją, kad geriau atspindėtų didėjančią tinkamo elgesio ir gero valdymo klausimų svarbą, žengė svarbius žingsnius stiprindama ir derindama NKI etikos nuostatas, iš esmės peržiūrėdama Valdančiosios tarybos patvirtintas gaires, kuriomis nustatomas BPM etikos kodeksas[78]. Siekiant veiksmingiau spręsti interesų konfliktų problemą, gairėse sugriežtintos nuostatos, taikomos prieš įsidarbinimą ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui, taip pat privačių finansinių operacijų taisyklės. ECB ir NKI naujus reikalavimus įgyvendins iki 2023 m. birželio mėn.

5.7 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2021 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių.

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo[79], informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams pasiekti.

Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Buvo paisoma Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos, susijusios su anonimiškais duomenimis, arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai. Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė.

Vis dėlto keletu atvejų Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko dalyvauti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas „būtinybės žinoti“ reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

2021 m. buvo pritaikyta nuostata dėl prašymų susipažinti su COVID-19 duomenimis susidarius kritinei padėčiai

Duomenų, susijusių su COVID‑19 pandemija, atžvilgiu Vykdomoji valdyba 2020 m. kovo mėn. pritaikė Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnyje numatytą nuostatą dėl keitimosi konfidencialia informacija susidarius kritinei padėčiai. Dėl to keičiantis informacija, susijusia su COVID‑19, laikantis principo „būtina žinoti“, Vykdomosios valdybos patvirtinimas tapo nebereikalingas. 2021 m. ši išimtis buvo taikyta keliais keitimosi bankų duomenis, surinktais COVID‑19 sąlygomis, atvejais. Kaip minėta, prieiga prie duomenų buvo suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas „būtinybės žinoti“ reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.8 Duomenų teikimo tvarka

5.8.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

Įgyvendinta nauja duomenų teikimo tvarka, atsiradusi dėl pasikeitusio reglamentavimo

2021 m. įvesti ES priežiūros ataskaitų teikimo sistemos pakeitimai lėmė tai, kad tuometis Komisijos įgyvendinimo reglamentas[80] buvo pakeistas keliais naujais reglamentais[81]. ECB, bendradarbiaudamas su NKI, sėkmingai įgyvendino EBI 3.0 taksonomijoje nurodytus pakeitimus, taip pat atspindėdamas duomenis teikiančių bankų lygmeniu atliktas modifikacijas. Dėl šių pakeitimų atsirado galimybė rinkti informaciją, be kita ko, apie peržiūrėtą sverto koeficientą, peržiūrėtą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, sandorio šalies kredito riziką, naujus būtinuosius bendro nuostolių padengimo pajėgumo ir nuosavų lėšų bei tinkamų įsipareigojimų reikalavimus ir esminę prekybos knygos peržiūrą.

Įdiegta nauja centralizuota duomenų pateikimo platforma, skirta ad hoc duomenų rinkimui

ECB taip pat įdiegė naują priežiūros duomenų rinkimo iš išorės šalių būdą naudojantis specialia priemone – centralizuota duomenų teikimo platforma CASPER, kurioje naudojamas ECB tapatybės nustatymo portalas centralizuotam naudotojų tapatybės nustatymui, autentiškumo patvirtinimui ir paskyros valdymui. CASPER suteikia galimybę išorės organizacijoms saugiai pateikti struktūrizuotus duomenis ECB. Duomenys yra automatiškai patvirtinami, o rezultatus galima aptarti su atitinkamomis ECB grupėmis naudojantis platforma. ECB palaipsniui ims naudoti CASPER bankų ad hoc prašymams priežiūros klausimais rinkti, kuriuos šiuo metu renka jungtinės priežiūros grupės įvairiais būdais, pavyzdžiui, keisdamosi informacija elektroniniu paštu arba naudodamosi bendrais aplankais. Tikimasi, kad ši naujoji priemonė gerokai padidins viso duomenų rinkimo ir patvirtinimo proceso efektyvumą.

2020 m. spalio mėn. Priežiūros valdybai patvirtinus pagrindinius principus ir aukšto lygio reikalavimus, 2021 m. Eiliškumo principo derinimo darbo grupė (angl. Task Force on the Harmonisation of the Sequential Approach (TFHSA))[82] parengė išsamius veiklos reikalavimus. Galutiniais veiklos reikalavimais, kuriuos turi įdiegti ECB ir NKI, siekiama sukurti minimalų bendrų standartų rinkinį, kad būtų suderinti viso BPM mastu taikomi priežiūros duomenų rinkimo, tvirtinimo ir platinimo metodai ir sudarytos vienodos sąlygos prižiūrimoms įstaigoms.

Sudarant viso BPM masto duomenų rinkimo bazę[83], siekiama sumažinti bankams tenkančią duomenų teikimo naštą atsisakant dubliuojamų prašymų pateikti duomenis, kuriuos siunčia priežiūros institucijos, veikiančios BPM. 2021 m. duomenų bazė buvo iš dalies pakeista, siekiant surinkti papildomos informacijos apie kiekvieno prašymo duomenų vienetų skaičių, kad būtų galima atlikti tolesnę analizę. Siekiant sumažinti prižiūrimiems subjektams tenkančią atskaitomybės naštą ir suteikti galimybes lengviau nustatyti duomenų vienetų dubliavimą, visi ECB horizontalieji duomenų prašymai buvo modeliuojami naudojant ECB įmonių duomenų žodyną.

ECB paskelbė naują interaktyvią suvestinę, kurioje pateikiami pagrindiniai bankų sektoriaus rodikliai ir 3 ramsčio duomenys apie priemones, taikytas reaguojant į COVID‑19 sukeltą krizę

ECB dar labiau padidino Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainės priežiūros duomenų skiltyje skelbiamų priežiūros duomenų skaidrumą ir prieinamumą – buvo įdiegta nauja interaktyvi suvestinė, kurioje visuomenei pateikiama pagrindinių rodiklių apžvalga. Pirmą kartą ECB taip pat paskelbė atskirų subjektų 3 ramsčio informaciją apie pozicijas, kurioms galioja teisės aktų pagrindu ir ne teisės aktų pagrindu taikomi moratoriumai, taip pat apie naujai susidariusias pozicijas, kurioms taikomos valstybės garantijų sistemos (vadovaujantis EBI gairėmis dėl pranešimo apie pozicijas, kurioms taikomos su COVID‑19 sukelta krize susijusios atsakomosios priemonės, ir jų atskleidimo). ECB atliko atrinktos 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos ir reguliavimo ataskaitų suderinimą, kuris leido iš esmės pagerinti duomenų nuoseklumą.

5.8.2 Informacijos valdymas

BPM informacijos valdymo sistema (IMAS) yra pagrindinė IT sistema, padedanti visoms Europos bankų priežiūros institucijoms atlikti kasdienį darbą ir teikianti joms reikalingą informaciją. 2021 m. IMAS buvo papildyta keliomis priežiūros procedūromis, įskaitant naują priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metodiką, papildomų nuosavų lėšų reikalavimų nustatymo pagal riziką metodą, ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo pradžios kriterijų vertinimą ir naujas (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių (holdingų) patvirtinimo procedūras.

IMAS portalo paleidimas yra svarbus BPM skaitmeninimo proceso etapas, užtikrinantis didesnį skaidrumą prižiūrimų įstaigų atžvilgiu

2020 m. spalio mėn. pradėjęs veikti naujas IMAS portalas suteikia galimybę priežiūros institucijoms ir prižiūrimiems subjektams bendrauti ir dalytis informacija internetu. Nuo 2021 m. sausio mėn. svarbios įstaigos naudojasi IMAS portalu, kad galėtų teikti paraiškas dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, internetu tikrinti savo vertinimų būklę ir keistis atitinkama informacija su priežiūros institucijomis. Šiuo požiūriu IMAS portalas yra labai svarbus BPM skaitmeninimo proceso etapas, užtikrinantis didesnį skaidrumą prižiūrimų įstaigų atžvilgiu, mažinti priežiūros institucijų ir bankų operacinę riziką ir didinti veiksmingumą. Be kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, kitos priežiūros procedūros, kurios įtrauktos į IMAS portalą 2021 m., apima paraiškų dėl išplėstinio veiklos leidimo, paraiškų dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ir pranešimų apie neesminius modelio pakeitimus teikimą.

Be to, keletas pakeitimų buvo atlikta duomenų teikimo modulyje IDRA (IMAS duomenų teikimas ir analizavimas). Šiais pakeitimais siekta suteikti galimybes išgauti ir nagrinėti naujus priežiūros duomenų rinkinius, taip pat aprūpinti modulį šiuolaikinėmis duomenų teikimo priemonėmis, skirtomis duomenims vizualizuoti.

2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo integruoti BPM pagrindines sistemas pagal BPM skaitmeninę darbotvarkę, siekdama, kad BPM taptų pirmaujančia sistema pažangiųjų technologijų diegimo bankų priežiūros srityje.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

6.1 2021 m. išlaidos

2021 m. ECB išlaidos buvo šiek tiek mažesnės, nei apskaičiuota

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB bankų priežiūros funkcijų išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis[84].

ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. BUCOM Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2021 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti buvo 577,5 mln. eurų, t. y. 2,9 % mažiau, palyginti su 2021 m. kovo mėn. paskelbtomis 594,5 mln. eurų išlaidomis.

Išlaidos pagrindinėms priežiūros užduotims vykdyti ir toliau buvo mažesnės nei prieš pandemiją

2021 m. išlaidos pagrindinėms priežiūros užduotims vykdyti ir toliau buvo mažesnės nei įprastai. Palyginti su 2020 m., 7,9 proc. padidėjusios išlaidos daugiausia susijusios su naujų bankų priežiūrai skirtų IT sistemų, kurios įtrauktos į horizontaliųjų užduočių ir specializuotų paslaugų kategoriją, diegimu. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 5.8 skirsnyje.

8 lentelė

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti pagal funkcijas (2019–2021 m.)

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

8 lentelėje pateikta klasifikacija taikoma ir skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus ar mažesnės svarbos. Mokesčių reglamento[85] 8 straipsnyje nurodytoje metodikoje, pagal kurią padalijami metiniai priežiūros mokesčiai, numatyta, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į visą išlaidų, susijusių su svarbių prižiūrimų įstaigų priežiūra, sumą ir išlaidų, susijusių su mažesnės svarbos įstaigų priežiūros stebėsena, sumą. Sudarant kiekvieną grupę, į nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių.

Atsižvelgiant į ECB įsipareigojimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, buvo padaryta pakeitimų ECB išlaidų priežiūros užduotims vykdyti ataskaitų teikimo procese. 9 lentelėje pateikiama tikslesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus, t. y.

  • dokumentinės priežiūros ir stebėsenos, įtraukiant ECB dalyvavimo JPG ir mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros veiklos išlaidas;
  • ECB dalyvavimo patikrinimuose vietoje, įskaitant tarpvalstybinius vizitus;
  • politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijų, įskaitant svarbos vertinimus, leidimų suteikimą, bendradarbiavimą su kitomis agentūromis, metodiką ir planavimą, priežiūros kokybės užtikrinimą, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūras ir t. t.;
  • krizių valdymo;
  • makroprudencinių užduočių, įskaitant susijusių su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir priežiūros politika;
  • priežiūros statistikos, susijusios su duomenų teikimo tvarka;
  • Priežiūros valdybos, Sekretoriato sprendimo priėmimo ir teisinių paslaugų.

9 lentelė

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

Kalbant apie IT sistemų pokyčius, pasakytina, kad pastebimas išlaidų padidėjimas politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijoms bei makroprudencinėms užduotims vykdyti susijęs su BPM informacijos valdymo sistema (IVS) ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sąskaitų ataskaitų teikimo platforma (STAR). Pagrindinį Priežiūros valdybos, sekretoriato ir priežiūros teisės skyriaus išlaidų padidėjimą lėmė 2021 m. reikšmingos investicijos į priežiūros technologijas (SupTech), kuriomis panaudojamas dirbtinio intelekto ir kitų novatoriškų SupTech potencialas bankų priežiūros aplinkoje, skirtas vidaus ir išorės suinteresuotiesiems subjektams.

Be vidaus išteklių, ECB naudojasi išorės konsultacinėmis paslaugomis, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, kurioms vadovauja kvalifikuoti vidaus ekspertai, laikinai trūkstant išteklių. Iš viso 2021 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 38,9 mln. eurų, t. y. 8,5 mln. eurų daugiau nei 2020 m. Iš šios sumos 23,7 mln. eurų susiję su išorės ištekliais, skirtais IT sistemų plėtrai, 7,9 mln. eurų – išsamiems vertinimams ir 6,4 mln. eurų – įprastoms priežiūros vietoje užduotims, įskaitant tarpvalstybines misijas, atlikti. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje.

2021 m. toliau mažėjo su tiesiogine svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų priežiūros veikla susijusios komandiruočių išlaidos, kurios sudarė 0,3 mln. eurų ir atspindėjo tebesitęsiantį pandemijos poveikį kelionėms.

Priežiūros veiklos 2020 metų ataskaitoje ECB pradėjo teikti ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama išlaidų paskirčiai, parodydamas išlaidų paskirstymą pagal išlaidų kategorijas, remiantis išlaidomis ir bendromis paslaugomis, kurios tiesiogiai priskirtinos ECB Bankų priežiūros tarnybai.

22 pav.

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti pagal išlaidų kategoriją

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas sudaro pagrindinės priežiūros išlaidos darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su išsamiaisiais vertinimais), kitos veiklos išlaidos, pavyzdžiui, dalykinėms kelionėms ir mokymams, ir išlaidos specialioms informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, IMAS, STAR ir susijusiems projektams bei SupTech.

Bendrųjų paslaugų kategorija apima paslaugas, kurias naudoja tiek centrinių bankų funkcijos, tiek bankų priežiūros funkcijos, ir jos grupuojamos taip: patalpos ir įrenginiai, žmogiškųjų išteklių paslaugos, bendrosios informacinių technologijų paslaugos, bendrosios teisinės, audito ir administracinės paslaugos, komunikacijos ir vertimo paslaugos ir kt. Tokios išlaidos bendrosioms paslaugoms padalijamos tarp funkcijų naudojant išlaidų paskirstymo mechanizmą, taikant standartinius pramonės rodiklius, pavyzdžiui, visos darbo dienos ekvivalentus (VDDE), biuro plotą ir vertimo užsakymų skaičių. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai patikslina išlaidų paskirstymo rodiklius.

Tiesiogiai priskirtinos išlaidos padidėjo, daugiausia dėl tolesnės IT sistemų plėtros

2021 m. visos faktinės išlaidos sudarė 577,5 mln. eurų. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos sudarė 337,9 mln. eurų, išlaidos bendrosioms paslaugoms – 239,6 mln. eurų, t. y. atitinkamai 58,5 proc. ir 41,5 proc. visų faktinių išlaidų.

IMAS ir STAR amortizacija prisidėjo prie padidėjusių išlaidų tiesiogiai priskirtinoms informacinėms technologijoms ir susijusiems projektams, kurios sudarė 17,0 mln. eurų. Tiesiogiai priskirtinos SupTech išlaidos siekė 14,9 mln. eurų.

Palyginti su 2020 m., 2021 m. išlaidos bendrosioms paslaugoms sumažėjo 11,2 mln. eurų. Siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ECB patalpose, patalpų ir įrangos paslaugų poreikis ir toliau buvo didelis. Tačiau tai su kaupu kompensavo bendrų informacinių technologijų ir žmogiškųjų išteklių paslaugų sumažėjimas, atspindintis geresnį tiesioginį paslaugų paskirstymą.

6.2 Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2022 m.

2022 m. ECB toliau taiko konservatyvų požiūrį vertindamas priežiūros mokesčius 2022 metams

Remdamasis per pastaruosius dvejus metus sumažėjusiu realiu priežiūros užduočių sąnaudų lygiu, ECB ir toliau konservatyviai vertina 2022 m. numatomas išlaidas, dėl kurių priežiūros mokestis 2022 m. turėtų preliminariai siekti 624,1 mln. eurų. 2022 m. ECB planuojamos visos išlaidos priežiūros uždaviniams vykdyti siekia 678,9 mln. eurų. Atsižvelgta į numatomą grįžimą prie įprastesnio veiklos lygio, nuolatines investicijas į informacinių technologijų sistemų, susijusių su bankų priežiūra, plėtrą, įskaitant su STAR siejamų konsultavimo išlaidų internalizavimą, taip pat į didesnes personalo išlaidas, patiriamas dėl 2020 m. Valdančiosios tarybos patvirtintų 25 etatų, skirtų BPM ir susijusioms bendrosioms paslaugoms.

ECB išliks lankstus reaguodamas į išorės veiksnius, jei 2022 m. sąlygos leis grįžti į įprastesnį veiklos lygį.

Atsižvelgdamas į savo įsipareigojimą vidutinės trukmės laikotarpiu siekti išlaidų stabilumo, ECB nuo 2023 m. numato stabilizuoti planuojamas išlaidas dabartiniams savo įgaliojimams, susijusiems su Europos bankų priežiūra, vykdyti.

10 lentelė

2022 m. numatomos ECB Bankų priežiūros tarnybos išlaidos pagal funkcijas

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

Metinis priežiūros mokestis už 2022 m., mokėtinas 2023 m., bus žinomas tik mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų 2022 m. faktinės išlaidos, patikslintos dėl sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pavėluotą mokėjimą ir nerenkamų mokesčių. Bendros kiekvienos kategorijos mokesčių mokėtinos sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 95,6 % išlaidų svarbioms įstaigoms ir 4,4 % – mažesnės svarbos įstaigoms.

11 lentelė

Numatomos išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti 2022 m.

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

6.3 Mokesčių mokėjimas 2021 m.

ECB baigė įgyvendinti naują priežiūros mokesčių sistemą

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente ir susijusiame Sprendime[86] nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

2021 m. ECB baigė įgyvendinti pakeitimus, kuriuos nuspręsta padaryti atlikus 2019 m. priežiūros mokesčių sistemos peržiūrą. Naujoji kalbų vartojimo tvarka, pagal kurią ECB pranešimai apie mokesčius skelbiami visomis oficialiosiomis ES kalbomis, buvo įgyvendinta 2021 m. balandžio mėn. Tai leido įstaigoms pranešimą apie 2020 m. mokesčius gauti pageidaujama ES kalba. Procedūra, susijusi su pranešimu apie ketinimą neįtraukti nedalyvaujančiose šalyse įsteigtų patronuojamųjų įmonių turto ir (arba) rizikos pozicijų, buvo sėkmingai automatizuota, todėl bankai galėjo veiksmingai pranešti ECB apie savo ketinimus iki nustatyto termino – 2021 m. rugsėjo 30 d. Be to, kadangi 2020 m. ECB perėjo prie faktinių išlaidų surinkimo ex post, nebėra iš ankstesnių metų perkelto pertekliaus ar deficito.

6.4 Už 2021 m. mokestinį laikotarpį mokėtina mokesčių suma

Už 2021 m. ECB apskaičiavo 577,5 mln. eurų priežiūros mokesčių

Už 2021 m. mokestinį laikotarpį mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma yra 577,5 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudaro 2021 m. faktinės metinės išlaidos, siekiančios 577,5 mln. eurų, ir 47 000 eurų patikslinimas dėl gautų delspinigių.

Metinis priežiūros mokestis taip pat gali būti koreguojamas atsižvelgiant į i) atskiriems bankams grąžintas sumas už ankstesnius mokesčių laikotarpius ir ii) nurašytas sumas, kurių nebuvo galima išieškoti. 2021 m. tokių patikslinimų atlikti nereikėjo.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarba ar mažesne svarba, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra.

2021 m. svarbioms įstaigoms iš viso reikės surinkti 546,1 mln. eurų; mažesnės svarbos įstaigoms – 31,4 mln. eurų. Išlaidas paskirstyti padeda patobulinta sistema, leidžianti tiksliau paskirstyti išlaidas pagal kategorijas. 2021 m. svarbios įstaigos mokės 94,6 % visų bankų priežiūros išlaidų už mokestinį laikotarpį, o mažesnės svarbos įstaigos – 5,4 %.

12 lentelė

Visos pajamos iš bankų priežiūros užduočių vykdymo

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

6.5 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal prižiūrimų bankų metinius mokestinius veiksnius. Daugumos bankų ataskaitinė duomenų data yra ankstesnių metų gruodžio 31 d. Kalbant apie bankus, kurių atžvilgiu mokestiniu laikotarpiu pradedama priežiūros veikla aukščiausiu konsolidavimo lygiu, pasakytina, kad ECB atsižvelgia į bendrą turtą ir bendrą rizikos poveikį, apie kuriuos bankas praneša arčiausiai gruodžio 31 d. Tuomet jis naudoja šiuos duomenis apskaičiuodamas kintamąją mokesčio dalį visų mėnesių, už kuriuos atitinkamas mokesčio mokėtojas turi sumokėti priežiūros mokestį[87]. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus.

3 iliustracija

Kintamoji mokesčio dalis, nustatoma pagal banko svarbą ir rizikos profilį

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos. Mažiausiems svarbiems bankams, kurių visas turtas neviršija 10 mlrd. eurų, taikoma minimalioji mokesčio dalis yra perpus mažesnė. Nuo 2020 m. mažesniems mažesnės svarbos bankams, kurių bendras turtas neviršija 1 mlrd. eurų, taip pat taikoma perpus mažesnė minimalaus mokesčio dalis.

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokie banko būklės pokyčiai: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas arba iii) esamas leidimas panaikinamas. Perėjimas prie faktinių išlaidų surinkimo ex post reiškė, kad dauguma per metus įvykdytų pakeitimų, susijusių su 7 straipsniu, buvo įtraukti į standartinius mokesčių skaičiavimus. Todėl 2021 m. ECB nepriėmė papildomų sprendimų dėl priežiūros mokesčių, kurie būtų įtraukti į metinius priežiūros mokesčius, kurių išlaidos bus surenkamos 2022 m.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naudinga, praktinė informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

6.6 Su bankų priežiūros užduotimis susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko ECB bankų rizikos ribojimo reguliavimo taisyklėse (ir ECB priežiūros sprendimuose) nustatytų įpareigojimų, skirti administracines nuobaudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos. Mokesčių reglamente užtikrinta, kad nei trečiosioms šalims atlyginamų nuostolių suma, nei prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos (sankcijos) priežiūros mokesčiui neturi jokios įtakos. Prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos kaip pajamos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2021 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 0,6 mln. eurų.

ECB taip pat atlygina prižiūrimiems subjektams nuostolius, jei teismas panaikina jiems anksčiau paskirtas administracines nuobaudas. 2021 m. buvo kompensuota 4,8 mln. eurų. Tai buvo susiję su administracinėmis nuobaudomis, kurias ECB anksčiau skyrė trims tos pačios grupės prižiūrimiems subjektams ir dėl kurių teismas iš dalies panaikino atitinkamus sprendimus. Šios išlaidos neįtraukiamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, tačiau jos įtraukiamos į ECB pelno (nuostolio) ataskaitą ir mažina jo grynąjį rezultatą.

7 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus NKI (kaip nurodyta BPM reglamento 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir BPM pagrindų reglamento 22 straipsnyje). Šiame skyriuje pateikiamas 2021 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2021/24
2021 m. gegužės 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/943, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (OL L 210, 2021 6 14, p. 1)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2021/7
2021 m. kovo 1 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/432, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2017/1198 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų Europos Centriniam Bankui teikiamų ataskaitų apie kredito įstaigų finansavimo planus (OL L 86, 2021 3 12, p. 14)

ECB/2021/8
2021 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/490 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2020 m. (OL L 101, 2021 3 23, p. 107)

ECB/2021/27
2021 m. birželio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1074 dėl laikino tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimo į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID19 pandemiją ir Sprendimo (ES) 2020/1306 panaikinimo (OL L 230I, 2021 6 30, p. 1)

ECB/2021/1
2021 m. liepos 23 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija, panaikinanti Rekomendaciją ECB/2020/62 (OL C 303, 2021 7 29, p. 1)

ECB/2021/33
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1437, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2017/934 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl prižiūrimų subjektų svarbos delegavimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 1)

ECB/2021/34
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1438, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2017/935 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 3)

ECB/2021/35
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1439, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2018/546 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl nuosavų lėšų delegavimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 8)

ECB/2021/36
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1440, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2019/1376 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo delegavimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 14)

ECB/2021/37
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1441, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2019/322 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl nuosavų lėšų delegavimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 17)

ECB/2021/38
2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1442 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl vidaus modelių ir dėl terminų pratęsimo delegavimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 22)

ECB/2021/39
2021 m. rugpjūčio 13 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1396, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2014/29 dėl priežiūros duomenų, kuriuos prižiūrimi subjektai teikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 680/2014 ir (ES) 2016/2070, teikimo Europos Centriniam Bankui (OL L 300, 2021 8 24, p. 74)

ECB/2021/40
2021 m. rugpjūčio 26 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1443, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl vidaus modelių ir terminų pratęsimo (OL L 314, 2021 9 6, p. 30)

ECB/2021/42
2021 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1486, kuriuo patvirtinamos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų teisių apribojimų Europos Centriniam Bankui vykdant su prudencine kredito įstaigų priežiūra susijusius uždavinius (OL L 328, 2021 9 16, p. 15)

2021 m. birželio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2021/1074 dėl laikino tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimo į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID19 pandemiją ir dėl Sprendimo (ES) 2020/1306 (ECB/2021/27) panaikinimo klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 230 I, 2021 m. birželio 30 d.) (OL L 234, 2021 7 2, p. 102)

© Europos Centrinis Bankas, 2022 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Dėl konkrečios terminijos žiūrėkite BPM žodynėlį (tik anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-5093-0, ISSN 2443-5945, doi:10.2866/539364, QB-BU-22-001-LT-Q


  1. Išsamesnė informacija apie bankų bendro gebėjimo atsigauti vertinimą pateikta “Challenging banks' capacity to recover from severe crises”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, August 2021.
  2. Žr. 1.2.2 skirsnį. Taip pat žr. “COVID-19: gaps in credit risk management identified”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, May 2021; McCaul, E. “Who pays the piper calls the tune: The need for and benefit of strong credit risk management”, The Supervision Blog, 4 December 2020; ir McCaul, E., “Credit risk: Acting now paves the way for sound resilience later”, The Supervision Blog, 19 July 2021.
  3. Dėl kriterijų, naudojamų vienkartinėms operacinės rizikos sąnaudoms nustatyti, žr. EBA report on the implementation of selected COVID-19 policies 3.3.5 skirsnį.
  4. Daugiau informacijos apie IT ir kibernetinę riziką pateikta 1.2.3 skirsnyje.
  5. Išsamesnė informacija apie likvidumo užtikrinimo priemonės galiojimo pabaigą pateikta “ECB will not extend liquidity relief beyond December 2021”, press release, ECB Banking Supervision, 17 December 2021.
  6. Taikomos standartinės prekybos pajamų apibrėžtys pagal bankų priežiūros statistiką.
  7. Žr. “Financial Stability Review”, ECB, November 2021.
  8. Žr. “Guide on the supervisory approach to consolidation in the banking sector”, ECB Banking Supervision, January 2021.
  9. Žr. dokumentą “SSM-wide stress test 2021 – final results”, ECB Banking Supervision, July 2021.
  10. Žr. dokumentą “SSM-wide stress test 2018 – final results”, ECB Banking Supervision, February 2019.
  11. Komercinės paskirties nekilojamasis turtas, kaip apibrėžta Rekomendacijoje ESRB/2016/14, su pakeitimais, priimtais Rekomendacija ESRB/2019/3, ir kaip nurodyta finansinės atskaitomybės (FINREP) formoje F.18.2. Ši apibrėžtis apima pozicijas skolininkų atžvilgiu skirtinguose NACE klasifikatoriaus sektoriuose, įskaitant, be kita ko, skolininkus, priskiriamus kodams 41 „Pastatų statyba“ ir 68 „Nekilnojamojo turto operacijos“.
  12. 2021 m. vasario 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl kriptoturto rinkų reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (CON/2021/4) (OL C 152, 2021 4 29, p. 1).
  13. 2021 m. balandžio 28 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos (CON/2021/15) (OL C 244, 2021 6 22, p. 4).
  14. 2021 m. birželio 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (CON/2021/20) (OL C 343, 2021 8 26, p. 1).
  15. Dėl COVID‑19 situacijos nuo 2020 m. kovo iki rugsėjo mėn. buvo laikinai sustabdytas ECB sprendimų dėl vidaus modelių patikrinimo priėmimo procesas. Tai reiškė, kad sprendimai dėl vidaus modelių patikrinimo, kurie įprastomis sąlygomis bankams būtų buvę pateikti 2020 m., buvo pateikti 2021 m.
  16. Kad būtų paprasčiau, šiame skirsnyje PV ir VMP bendrai vadinami „išvykstamaisiais patikrinimais“ arba „patikrinimais“.
  17. Dėl besitęsiančios COVID‑19 pandemijos 2021 m. PV ir VMP planavimas buvo organizuojamas tik tris ketvirčius. Tai reiškia, kad nors bendras išvykstamųjų patikrinimų skaičius buvo mažesnis nei prieš pandemiją, santykinai jis yra panašus. Dėl pandemijos 2020 m. patikrinimai buvo atšaukti arba atidėti. 2021 m. labai sėkmingai buvo greitai parengta dokumentinių patikrinimų atlikimo organizacinė sistema, todėl dauguma patikrinimų buvo atlikta, kaip iš pradžių planuota, ir tik nedaug patikrinimų buvo atšaukta.
  18. Grupės bankų teminiai patikrinimai – tai keletas patikrinimų vietoje tuo pačiu klausimu, suteikiant galimybę juos atliekančioms patikrinimų grupėms koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti, suderinant tikslus ir pasiekiant sinergijos efektą.
  19. Patikrinimo grupės laikomos tarptautinėmis, jei atliekamo išvykstamojo patikrinimo vadovas ir bent vienas grupės narys yra ne iš priimančiosios NKI.
  20. Mišria laikoma tokia išvykstamojo patikrinimo grupė, kurios vadovas yra iš susijusios priimančiosios NKI, tačiau bent du grupės nariai neatstovauja susijusiai priimančiajai NKI (mažesnių NKI atveju – vienas narys).
  21. Išanalizuoti 89 patikrinimai vietoje, kurių galutinės ataskaitos buvo paskelbtos nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn.
  22. Kai kurie didžiausi su vidaus valdymu susiję trūkumai nustatyti atliekant PV, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečioms rizikos sritims (pvz., kredito rizikai, rinkos rizikai ir IT rizikai).
  23. Žr. “Targeted Review of Internal Models – project report”, ECB, April 2021.
  24. Žr. EBI gairės dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje nustatytos kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties taikymo (EBA/GL/2016/07).
  25. Turimos omenyje EBI gairės dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įvertinimo, nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertinimo ir pozicijų, esant įsipareigojimų neįvykdymui, tvarkymo (EBA/GL/2017/16), su ekonomikos nuosmukiu susijusio nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertinimo (toliau – ekonomikos nuosmukio LGD įvertinimas) gairės (EBA/GL/2019/03), 2021 m. kovo 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/930, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinamas to reglamento 181 straipsnio 1 dalies b punkte ir 182 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto ekonominio nuosmukio pobūdis, dydis ir trukmė (OL L 204, 2021 6 10, p. 1), ir „Final Draft Regulatory Technical Standards on the specification of the assessment methodology for competent authorities regarding compliance of an institution with the requirements to use the IRB Approach in accordance with Articles 144(2), 173(3) and 180(3)(b) of Regulation (EU) No 575/2013“ (EBA/RTS/2016/03), laukiantis Europos Komisijos patvirtinimo.
  26. Neįskaitant tolesnių sprendimų dėl papildomų nuostatų.
  27. MSĮ skaičius 2021 m. sumažėjo ir dėl Brexito, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės filialai laikomi trečiųjų šalių filialais ir nepriklauso MSĮ sektoriui, kuriam taikomas BPM.
  28. Didelį NPL portfelį turintys bankai – tai bankai, kurių NPL rodiklis yra didesnis nei 5 %. Žr. EBI gaires dėl neveiksnių paskolų ir pertvarkytų pozicijų valdymo.
  29. 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).
  30. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
  31. 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).
  32. 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
  33. BNP Paribas, Deutsche Bank, Groupe BPCE, Groupe Crédit Agricole, ING Bank, Santander, Société Générale ir UniCredit.
  34. BNP Paribas.
  35. Žr. “Basel Committee advances work on addressing climate-related financial risks, specifying cryptoassets prudential treatment and reviewing G-SIB assessment methodology”, press release, Basel Committee on Banking Supervision, 9 November 2021, ir “FSB publishes 2021 G-SIB list”, press release, Financial Stability Board, 23 November 2021.
  36. Žr. 2020 m. gegužės 27 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl paskirstymo apribojimo COVID-19 pandemijos metu (ESRV/2020/7).
  37. Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRB/2020/07 dėl paskirstymo ribojimo COVID-19 pandemijos metu (ESRV/2020/15).
  38. Žr. “The General Board of the European Systemic Risk Board held its 43rd regular meeting on 23September 2021”, press release, ESRB, 24 September 2021.
  39. Žr. “Financial Stability Review”, ECB, May 2021.
  40. Žr. “Information on participation in the 2022 ECB Climate Risk Stress Test”, Letter to participating banks,ECB Banking Supervision, 18 October 2021
  41. Žr. “The clock is ticking for banks to manage climate and environmental risks”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, August 2021.
  42. Žr. “IT and cyber risk: a constant challenge”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, August 2021.
  43. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1).
  44. Šie kriterijai nurodyti BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje.
  45. 2021 m. gruodžio mėn. paskelbtame svarbių (SĮ) ir mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) sąraše atsižvelgiama į: i) sprendimus dėl svarbos, apie kuriuos prižiūrimoms įstaigoms pranešta iki 2021 m. lapkričio 30 d., ii) kitus grupių struktūrų pakeitimus, įgyvendintus iki 2021 m. lapkričio 1 d.
  46. Pagal BPM pagrindų reglamento 14 straipsnį ir vadovaujantis BPM reglamento 4 straipsnio 2 dalimi.
  47. Kai kurie sprendimai priimti dėl daugiau kaip vienos veiklos leidimų suteikimo procedūros (pvz., dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo atliekant vieną sandorį). Kai kurioms leidimų išdavimo procedūroms nereikia oficialaus ECB sprendimo, kaip antai kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES ir galios netekusių leidimų procedūroms.
  48. Šios procedūros susijusios su įgaliojimų delegavimo sistema, patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2021/1438 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo (ECB/2021/34) ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2021/1440 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo delegavimo (ECB/2021/36).
  49. Finansinių konglomeratų direktyvos (2002/87/EB), į kurią pateikiama nuoroda KRR 2 straipsnio 5 dalyje, 2 straipsnio 15 dalyje „mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė“ apibrėžiama kaip „patronuojanti įmonė, išskyrus kontroliuojamą įmonę, kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra reguliuojama įmonė, turinti pagrindinę buveinę Bendrijoje, ir kitomis įmonėmis sudaro finansinį konglomeratą.“ Pagal BPM pagrindų reglamento 2 straipsnio 20 dalies c punktą, mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė laikoma prižiūrimu subjektu, jei ji atitinka to paties reglamento 2 straipsnio 21 dalies b punkte išdėstytas sąlygas.
  50. Nuo 2022 m. priežiūros institucijos ir bankai taip pat pradėjo naudoti IMAS portalą ir kitoms procedūroms (kaip antai nereikšmingiems modelių pakeitimams, kaip aprašyta 5.8.2 skirsnyje).
  51. Įskaičiuotas ir nedidelis prašymų dėl papildomų nevykdomųjų direktorių pareigybių skaičius.
  52. 2020 m. gruodžio 30 d. Italija prisijungė prie kitų BPM šalių ir pradėjo vertinti pagrindines užduotis atliekančius asmenis pagal Italijos įstatymus (ministro potvarkis 169/2020).
  53. Viešos konsultacijos dėl Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovo projekto ir naujo Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo klausimyno.
  54. Žr., pavyzdžiui, ECB priežiūros valdybos pirmininko Andrea Enria kalbą "The effectiveness of European banks’ boards: progress and shortcomings", Florencijos bankininkystės ir finansų mokyklos internetiniame seminare „Banks' Board Members and Policy Makers: A Conversation", Frankfurtas prie Maino, 2021 m. gegužės 28 d.
  55. Pavyzdžiui, žr. ECB priežiūros valdybos nario Edouard Fernandez-Bollo kalbą "What does the ECB expect from banks’ leaders?", Florencijos bankininkystės ir finansų mokyklos internetiniame seminare "Fit and Proper Assessment: Better Boards for Better Banks?", Frankfurtas prie Maino, 2021 m. vasario 19 d.
  56. Making sure banks are run by the right people”, The ECB Podcast, Episode 24, 10 December 2021.
  57. „Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės“ apima mechanizmus ir procesus, kuriuos subjektas privalo turėti, kad galėtų tinkamai nustatyti ir valdyti esamą arba galinčią kilti riziką ir apie ją tinkamai pranešti. „Valdymo organų funkcijos“ rodo tai, kokia apimtimi asmenys, faktiškai valdantys įstaigos veiklą arba turintys įgaliojimus nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą kryptį, taip pat prižiūrintys ir stebintys vadovybės sprendimų priėmimą, vykdo savo pareigas.
  58. Žr. dokumentą “ECB contribution to the European Commission’s targeted consultation on the review of the crisis management and deposit insurance framework”, ECB, Frankfurt am Main, 2021.
  59. 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
  60. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12), 16 straipsnis.
  61. Visų pirma, ECB dalijasi informacija pagal Daugiašalį susitarimą dėl praktinės keitimosi informacija tvarkos pagal Direktyvos (ES) 2015/849 57a straipsnio 2 dalį.
  62. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).
  63. Žr. Bendras gaires dėl kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija Direktyvos (ES) 2015/849 tikslais (JC 2019 81), Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas, 2019 m. gruodžio 16 d.
  64. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinys, Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjunga, Europos Komisija, 2021 m. liepos 20 d.
  65. Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“, EAR Specialioji ataskaita, Nr. 29, 2016 m., ir „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“, EAR Specialioji ataskaita, Nr. 2, 2018 m.
  66. Duomenys apie ECB lyčių lygybės tikslus periodiškai skelbiami ECB interneto svetainėje.
  67. Kaip 2021 m. spalio 25 d. patvirtino Priežiūros valdyba (SB/X/21/1110).
  68. ACPR, Banco de España, Banca d’Italia, Deutsche Bundesbank, De Nederlandsche Bank ir Austrijos finansų rinkos institucija (Finanzmarktaufsicht).
  69. Iniciatyvinis komitetas teikia pagalbą Priežiūros valdybai ir atlieka jos posėdžių parengiamuosius darbus. Jį sudaro Priežiūros valdybos pirmininkas, Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas, vienas ECB atstovas ir penki nacionalinių priežiūros institucijų atstovai. Penkis nacionalinių priežiūros institucijų atstovus Priežiūros valdyba skiria vieniems metams pagal rotacijos sistemą, užtikrinančią sąžiningą atstovavimą šalims.
  70. Šie sprendimai reiškia sprendimus, kurie buvo galutinai priimti arba priimti per ataskaitinį laikotarpį (t. y. ankstesni sprendimai). Priežiūros sprendimų skaičius neatitinka leidimų suteikimo procedūrų, apie kurias per ataskaitinį laikotarpį buvo oficialiai pranešta ECB, skaičiaus (t. y. gaunamų pranešimų procedūros).
  71. Iš jų 146 patvirtino vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą.
  72. Pagal Priežiūros valdybos darbo reglamento 6 straipsnio 7 dalį, sprendimai gali būti priimami ir taikant rašytinę procedūrą, nebent tam prieštarautų bent trys balsavimo teisę turintys Priežiūros valdybos nariai. Tokiais atvejais klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai turi būti skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos, kad Priežiūros valdyba galėtų ją apsvarstyti.
  73. APV yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą atlikti peržiūrą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais.
  74. 2014 m. vasario 6 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Europos Centrinio Banko atstovų Priežiūros valdyboje skyrimo (ECB/2014/4).
  75. Žr. Vacancy notice: ECB representative to the Supervisory Board.
  76. 2015 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/856, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2015/12) (OL L 135, 2015 6 2, p. 29).
  77. ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodekso 11, 12 ir 17 straipsniai.
  78. 2021 m. lapkričio 2 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2021/2256, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2021/50) (OL L 454, 2021 12 17, p. 21).
  79. 2014 m. rugsėjo 17 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ECB/2014/39) dėl Europos Centrinio Banko pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo (2014/723/ES) (OL L 300, 2014 10 18, p. 57).
  80. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014.
  81. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451, Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/453 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/763.
  82. Eiliškumo principo derinimo darbo grupė siekia užtikrinti vienodas sąlygas viso BPM mastu. Tai daroma nustatant geriausią kiekvienos šalies praktiką ir pasiūlant suderintą geriausią praktiką, kurią galėtų perimti visos NKI ir ECB.
  83. BPM masto duomenų rinkimo bazė yra iniciatyva, kuria siekiama paprastinti ECB ir NKI nustatytus priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus ir gerinti vidaus valdymą. Joje kaupiama informacija apie visus tiesiogiai prižiūrimoms institucijoms išsiųstus duomenų prašymus, o vėliau ši informacija naudojama siekiant didinti bankams siunčiamų duomenų prašymų skaidrumą ir analizuoti ataskaitų teikimo naštą.
  84. Šios bendrosios paslaugos apima patalpų ir įrenginių, žmogiškųjų išteklių valdymo, bendrąsias informacinių technologijų paslaugas, bendrąsias teisines, audito ir administracines paslaugas, ryšių ir vertimo paslaugas bei kitas paslaugas.
  85. 2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (ECB/2014/41).
  86. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/2158 dėl mokestinių veiksnių, kurie naudojami metiniams priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, duomenų nustatymo bei rinkimo metodikos ir procedūrų (ECB/2019/38) (OL L 327, 2019 12 17, p. 99).
  87. Po spalio 1 d. įsteigtoms įstaigoms taikomą priežiūros mokestį sudaro minimalioji mokesčio dalis, taikoma tik už tuos visus mėnesius, kuriuos įstaiga buvo prižiūrima.