Kas yra priežiūros institucijų kolegijos?
2016 m. liepos 14 d. (atnaujinta 2018 m. gruodžio 12 d.)
Per finansų krizę tapo akivaizdu, kad vis labiau globalizuotame pasaulyje labai svarbu užtikrinti, kad daugiau nei vienoje šalyje veiklą vykdantys bankai būtų prižiūrimi kuo veiksmingiau. Svarbus vaidmuo šiuo klausimu tenka priežiūros institucijų kolegijoms – būtent jos gali padėti geriau prižiūrėti tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančius bankus.
Apie priežiūros institucijų kolegijas trumpai
Priežiūros institucijų kolegija yra lanksti, bet iš esmės nuolatinė struktūra, sudaryta iš tarpvalstybinio banko priežiūrą vykdančių jo buveinės šalies ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijų atstovų. Bazelio bankų priežiūros komitetas šią sąvoką vartoja labai plačia prasme, t. y. apibrėžia ją kaip nuolatinį šių priežiūros institucijų bendradarbiavimą, apimantį visus jų kontaktus telefoninių ar vaizdo konferencijų būdu, susirašinėjimą paprastu ir elektroniniu paštu, bendravimą per saugias interneto svetaines.
Kolegijos kuriamos tam, kad jų nariai galėtų geriau suprasti prižiūrimo tarpvalstybinio banko rizikos pobūdį ir silpnąsias vietas ir kad kartu galėtų spręsti priežiūros požiūriu svarbius klausimus. Nuolat dalytis informacija ir bendradarbiauti būtina, jei norime sustiprinti tokių bankų priežiūrą.
Kaip praktiškai vyksta informacijos mainai
Priežiūros institucijų kolegijos narių tarpusavio bendravimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo prižiūrimos bankų grupės ir jos priežiūros institucijų. Be to, taikomas proporcingumo principas.
Štai keletas pavyzdžių, kokia informacija gali dalytis kolegijos nariai:
- priežiūriniai rizikos vertinimai, pagrindiniai priežiūrinių tikrinimų metu nustatyti faktai, pritaikytos svarbesnės priežiūrinės priemonės;
- veiklos aplinkos pagrindinėse rinkose / šalyse poveikio bankų grupei analizės ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai;
- pasirengimo krizėms planai;
- kapitalo ir likvidumo pozicijos / planai;
- visos bankų grupės ir jos patronuojamųjų įmonių strateginiai planai;
- informacija apie išorės veiksnius, kuri gali būti naudinga kolegijos nariams, pavyzdžiui, informacija apie pokyčius reguliavimo srityje ar makroprudencinė informacija.
Priežiūros institucijų kolegijos Europos Sąjungoje
Europos Sąjungos priežiūros institucijų kolegijos ne tik glaudžiai bendradarbiauja ir dalijasi informacija, bet ir turi sprendžiamąją galią, pavyzdžiui, priima bendrus sprendimus dėl įstaigos vidaus modelių, rizikos pozicijų ar kapitalo bazės.
Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD IV) – viename iš bankų priežiūrą reglamentuojančių ES teisės aktų – nustatyta, kad kolegijos turėtų užtikrinti, kad būtų parengta suderinta darbo programa ir priimami suderinti priežiūros sprendimai. Visą vaizdą parodančios schemos, kuriose, be kitų dalykų, matyti bankų tarpvalstybinės veiklos mastas ir pobūdis, yra viena svarbiausių šio proceso dalių. Be jų dar taikomi rašytiniai veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai. Jų pagrindu kolegijos nariai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, taigi, vykdo bendras funkcijas bei veiklą ir priima bendrus sprendimus.
Pagal naują tvarką, įvestą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD), kolegijos privalo vertinti tarpvalstybinių bankų gaivinimo planus ir priimti bendrus sprendimus dėl tokių planų vertinimo.
Pagrindinės priežiūros institucijų kolegijų sistemos įgyvendinimo ES priemonės – tai Europos bankininkystės institucijos parengtos gairės ir atitinkami Europos Komisijos priimti reglamentai.
ECB, kaip svarbių į Europos bankų priežiūros sistemą patenkančių bankų tiesioginę priežiūrą vykdanti institucija, priežiūros institucijų kolegijoje gali dalyvauti kaip buveinės šalies (konsoliduojanti) arba kaip priimančiosios šalies priežiūros institucija. Pirmuoju atveju jis atlieka kolegijos pirmininko funkciją.