Priežiūros prioritetų nustatymas kiekvieniems metams yra svarbus procesas, padedantis užtikrinti suderintą, veiksmingą ir proporcingą priežiūros veiklos koordinavimą visame Bendrame priežiūros mechanizme (BPM). Aiškūs priežiūros prioritetai, apie kuriuos visuomenė skaidriai informuojama, padeda užtikrinti stipresnį priežiūros poveikį bankams ir vienodas veiklos sąlygas.

2021 m. priežiūros prioritetai grindžiami pagrindinių rizikos rūšių ir silpnųjų vietų bankų sektoriuje vertinimu. Dabartinė koronaviruso (COVID-19) pandemija yra precedento neturintis įvykis, darantis poveikį realiajai ekonomikai ir išbandantis Europos bankų atsparumą. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais neapibrėžtumas, susijęs su bendro pandemijos poveikio galutiniu mastu, tebėra didelis.

ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat vertina riziką ir gali koreguoti savo priežiūros prioritetus ir veiksmus atsižvelgdama į ekonominės aplinkos, kurioje veikia prižiūrimos įstaigos, raidą. Atsižvelgiant į tai, ECB vykdoma bankų priežiūros veikla bus sutelkta į keturias prioritetines sritis, kurias labai paveikė dabartinė krizė. Keturios prioritetinės priežiūros sritys 2021 m. yra:

• kredito rizikos valdymas;
• kapitalo stiprumas;
• verslo modelių tvarumas;
• vidaus valdymas.

Be to, 2021 m. bus vykdoma ir priežiūros veikla, susijusi su kita vidutinės ir ilgesnės trukmės struktūrine rizika Europos bankams, nesietina su COVID-19 pandemija. Priežiūros institucijos taip pat daug dėmesio skirs vertinimui, kiek bankai atitinka ECB vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos išdėstytus lūkesčius, taip pat dėl pinigų plovimo bei kibernetinės ir skaitmeninimo rizikos kylančiai prudencinei rizikai ir bankų pasirengimui galutiniam „Bazelio III“ įgyvendinimo etapui. Priklausomai nuo krizės raidos, tam tikra priežiūros veikla gali būti koreguojama ir pritaikoma atsižvelgiant į individualaus banko rizikos profilį.

1 Kredito rizika

COVID-19 pandemija ir prastėjanti makroekonominė aplinka turės tiesioginės įtakos bankų turto kokybei, nes tikėtina, kad toliau blogės kredito kokybė, daugės sunkumų patiriančių skolininkų ir mažės įkaito vertė. Valstybės paramos priemonės, įskaitant pinigines, fiskalines, reguliavimo ir priežiūros priemones, padėjo išvengti finansų krizės: likvidumo spaudimas bankams ir skolininkams sumažėjo, todėl likvidumo problemos nevirto mokumo problemomis. Viena iš pamokų, išmoktų didžiosios finansų krizės metu, kai laikui bėgant susikaupė daug neveiksnių paskolų, užkimšusių bankų balansus, yra tai, kad labai svarbu atpažinti laikinus finansinius sunkumus, kuriuos sukėlė pandemija, ir jų nepainioti su ilgalaikio ekonominio pobūdžio kredito pablogėjimu. Atitinkamų atidėjinių sudarymas bei nuostolių pripažinimas iki moratoriumų galiojimo ir fiskalinių priemonių taikymo pabaigos padės išvengti staigaus žlugimo ir procikliško poveikio, dėl kurio padidėtų pandemijos ekonominės sąnaudos.

Šiuo atžvilgiu svarbu toliau stiprinti jau 2020 m. pradėtas iniciatyvas, siekiant užtikrinti, kad bankai įgyvendintų tinkamą rizikos valdymo praktiką, leisiančią nustatyti, įvertinti ir sušvelninti kredito rizikos poveikį, ir kad turėtų veiklos pajėgumų valdyti tikėtinai padidėsiantį skaičių sunkumų patiriančių skolininkų.

Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skirs bankų kredito rizikos valdymo, susijusių operacijų, stebėsenos ir ataskaitų teikimo tinkamumui. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas ne tik į bankų gebėjimą anksti nustatyti bet kokį turto kokybės pablogėjimą ir atitinkamai laiku sudaryti pakankamai atidėjinių, bet ir į jų gebėjimą ir vėliau imtis būtinų veiksmų, kad būtų tinkamai valdomi nevykdomi įsipareigojimai ir neveiksnios paskolos. Jungtinės priežiūros grupės (JPG) atidžiai stebės bankų praktiką šiose srityse ir, prireikus, atliks tikslinius išsamius tyrimus, vykdys nuotolinę kontrolę ir patikrinimus vietoje.

2 Kapitalo stiprumas

Padidėjusi kredito rizika ir galimi rinkos pokyčiai gali pabloginti bankų kapitalo rodiklius. Jei prireiktų imtis taisomųjų veiksmų, bus svarbu užtikrinti bankų kapitalo pozicijų pakankamumą ir kuo anksčiau nustatyti kiekvienam iš jų būdingas silpnąsias vietas.

Todėl būtina, kad bankai taikytų patikimą kapitalo planavimo praktiką, pagrįstą kapitalo prognozėmis, kurios gali prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, ypač krizės atveju. Todėl JPG atidžiai išnagrinės bankų kapitalo planavimo tinkamumą ir kritiškai išanalizuos jų dividendų ir akcijų išpirkimo politikos adekvatumą. Be to, 2021 m. visoje ES bus vykdomas Europos bankininkystės institucijos koordinuojamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Jo rezultatai bus svarbus elementas vertinant bankų kapitalo atsparumą priežiūrinio dialogo dėl kapitalo planavimo metu.

3 Verslo modelių tvarumas

Dabartinė ekonominė aplinka, t. y. mažos palūkanų normos, pertekliniai pajėgumai, mažas sąnaudų efektyvumas ir bankų bei nebankinių įstaigų konkurencija, tebedaro spaudimą bankų pelningumui ir jų verslo modelių tvarumui. Dėl COVID-19 pandemijos šis spaudimas didėja dar labiau.

2021 m. ECB Bankų priežiūros taryba ir toliau kritiškai analizuos bankų strateginius planus ir pagrindines priemones, kurių jų vadovybė ėmėsi esamiems trūkumams pašalinti. Be to, pandemija paspartino skaitmeninės transformacijos procesą, todėl priežiūros institucijos įvertins bankų pažangą reaguojant į šiuos pokyčius. Prireikus, JPG inicijuos struktūrinį priežiūrinį dialogą su bankų vadovybe dėl jų verslo strategijų priežiūros^[1].

4 Vidaus valdymas

Patikimas vidaus valdymas ir griežta vidaus kontrolė yra labai svarbu mažinant riziką, su kuria bankai susiduria įprastomis sąlygomis, o krizės metu tai tampa dar svarbiau. Valdymo organo vykdomo valdymo stiprumas yra esminis veiksnys įveikiant krizes, todėl, atsižvelgiant į tai, viena iš prioritetinių priežiūros sričių bus vidaus valdymo vertinimas. Be to, priežiūros specialistai toliau stebės bankų krizių rizikos valdymo sistemų tinkamumą ir jų gebėjimą tinkamai pritaikyti ir įgyvendinti šias sistemas dabartinės krizės sąlygomis. Tikimasi, kad valdymo organai turės prieigą prie rizikos informacijos, ją įvertins ir veiksmingai bei kritiškai išanalizuos jos tikslumą. Tai visų pirma taikoma informacijai, susijusiai su kredito rizikos valdymo praktika, įskaitant veiklos pajėgumus ir atidėjinių sudarymo mechanizmų tinkamumą dabartinėmis sąlygomis. ECB Bankų priežiūros tarnyba tikrins bankų gebėjimą agreguoti rizikos duomenis ir teikti rizikos informaciją vadovybei. Be to, priežiūros specialistai stebės bankų praktiką IT ir kibernetinės rizikos valdymo srityse, įskaitant riziką, kylančią dėl paslaugų pirkimo iš trečiųjų asmenų. Galiausia, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau vertins rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, prudencinį poveikį, ypač bankų vidaus kontrolės sistemų atžvilgiu.