Šiame priežiūros prioritetų apraše išdėstyta, kokiose srityse priežiūra bus sutelkta 2020 m. Prioritetai nustatyti įvertinus pagrindinius uždavinius, kuriuos prižiūrimiems bankams tenka spręsti dabartinėje ekonominėje, reguliavimo ir priežiūros aplinkoje.

Remdamasi jungtinių priežiūros grupių (JPG) suteikta informacija, ECB mikroprudencine ir makroprudencine analizėmis, tarptautinių subjektų ataskaitomis ir bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė pagrindinius bankų sektoriuje kylančios rizikos veiksnius. Tai: i) euro zonos ekonominiai, politiniai ir su skolos tvarumu susiję iššūkiai, ii) verslo modelio tvarumas, iii) kibernetiniai nusikaltimai ir IT triktys. Kiti svarbūs rizikos veiksniai – su bankų neveiksnių paskolų (NP) strategijų vykdymu susijusi rizika, skolinimo standartų švelninimas, finansų rinkose vykdomas perkainojimas, netinkamas elgesys, pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, „Brexitas“, pasaulinės perspektyvos ir geopolitinis neapibrėžtumas, reakcija į reguliavimą, su klimato kaita susijusi rizika[1].

Siekdama užtikrinti, kad bankai veiksmingai spręstų šiuos pagrindinius uždavinius, ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo priežiūros prioritetus. Pradėjus veikti Bendrajam priežiūros mechanizmui (BPM), svarbiausia buvo atkurti tinkamą balansų būklę, o vėliau vykdant priežiūrą dėmesys pamažu ėmė krypti į bankų atsparumą ateityje ir į jų verslo modelių tvarumą. Todėl priežiūros prioritetai buvo pakoreguoti, kad atitiktų pagrindines prioritetines sritis, tai:

  • tolesnis balanso gerinimas,
  • atsparumo ateityje didinimas,
  • kiti prioritetai.

Prioritetams priskirta priežiūros veikla buvo perskirstyta pagal šias sritis.

1 Tolesnis balanso gerinimas

Tolesni veiksmai paskelbus rekomendacinį dokumentą apie neveiksnias paskolas

Nepaisant euro zonoje padarytos pažangos mažinant neveiksnių paskolų (NP) portfelius, dabartinis bendras NP lygis tarptautiniu mastu tebėra padidėjęs. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stengsis, kad susikaupusių NP lygis mažėtų, ir sieks užtikrinti, kad ateityje naujos NP nesikauptų. Ji toliau bendradarbiaus su didelius NP portfelius turinčiomis įstaigomis ir stebės, kaip jos vyko kiekvienam bankui atskirai pagal suderintą sistemą nustatytus priežiūrinius lūkesčius. Taip siekiama užtikrinti, kad su seniau sukauptomis NP susijusi rizika būtų nuosekliai mažinama, ir vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti, kad ir senos, ir naujos NP būtų dengiamos vienodai.


Tolesni veiksmai dėl vidaus reitingais pagrįstų modelių

Bus toliau siekiama užtikrinti, kad vidaus modeliai, kuriuos bankai naudoja reguliuojamojo kapitalo reikalavimams nustatyti, būtų pakankami. Atsižvelgiant į patikrinimų vietoje, atliktų per tikslines vidaus modelių peržiūras, rezultatus, dėmesys bus sutelkiamas į nustatytų trūkumų šalinimą. Be to, kalbant apie kredito rizikos modelius, priežiūros institucijos privalės įgyvendinti nemažai priežiūrinės veiklos, kad bankai įvykdytų Europos bankininkystės institucijos vidaus reitingais pagrįstų modelių koregavimo programoje nustatytus reikalavimus[2].


Prekybos rizikos ir turto vertinimai

Bus tęsiami patikrinimai vietoje, per kuriuos dėmesys bus sutelkiamas į prekybos ir rinkos rizikos aspektus. Patikrinimai pirmiausia bus vykdomi tuose bankuose, kurie turi tikrąja verte įvertintų sudėtingų priemonių pozicijų. Tam, kad patikrinimų vietoje mastą būtų galima pritaikyti pagal atitinkamas rizikos sritis, gali būti atliekama nuodugni ir tikslinė analizė.


2 Atsparumo ateityje didinimas

ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdys įvairią priežiūrinę veiklą, siekdama stiprinti bankų atsparumą. Svarbiausios tos veiklos sritys nurodytos toliau.


Paskolų išdavimo kriterijų ir pozicijų (pvz., nekilnojamojo turto, finansavimo skolintomis lėšomis) kokybė

ECB Bankų priežiūros tarnyba tęs bankų paskolų išdavimo kriterijų vertinimus. Remdamasi išsamiais duomenimis, surinktais siekiant nustatyti rizikos sritis, ECB Bankų priežiūros tarnyba atliks paskesnę analizę ir stengsis geriau suprasti bankų paskolų išdavimo praktiką ir procedūras. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, gali būti imtasi konkretiems bankams skirtų veiksmų. Bus atliekami ir specialūs patikrinimai vietoje (pavyzdžiui, komercinės paskirties nekilnojamojo turto, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ir finansavimo skolintomis lėšomis srityse), per kuriuos bus nagrinėjama konkrečių turto klasių pozicijų kokybė.


Kapitalo ir likvidumo valdymas, ICAAP, ILAAP ir tolesnė integracija į SREP

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (angl. Internal capital adequacy assessment process, ICAAP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas (angl. Internal liquidity adequacy assessment process, ILAAP) yra kredito įstaigų pagrindinės rizikos valdymo priemonės. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau stengsis gerinti bankų ICAAP ir ILAAP kokybę. Tuo tikslu ji skatins vienodą ECB lūkesčių dėl šių procesų aiškinimą. Bus atliekami ir specialūs bankų ICAAP patikrinimai vietoje. Taip pat bus siekiama toliau didinti aiškumą, kaip II ramsčio kapitalo reikalavimai priklauso nuo rizikos rūšies.


Verslo modelio tvarumas

Dėl ekonominės aplinkos, mažų palūkanų normų, senų neišspręstų problemų ir konkurencijos tarp bankų ir nebankinių įstaigų euro zonos bankų pelningumas mažėja. Skaitmeninimas taip pat kelia bankams nemažai iššūkių, tačiau tuo pačiu metu suteikia galimybių didinti efektyvumą ir imtis naujos veiklos. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba, vertindama bankų verslo modelius ir pelningumą, atsižvelgs ir į intensyvėjantį skaitmeninimą ir taip pat remsis horizontaliosios analizės rezultatais.


IT ir kibernetinė rizika

ECB Bankų priežiūros tarnyba ateityje ir toliau vertins bankų patiriamą IT ir kibernetinę riziką. Tuo tikslu ji vykdys patikrinimus vietoje ir stebės šią riziką per Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Svarbūs bankai, laikydamiesi BPM taikomos informavimo apie kibernetinius incidentus tvarkos, informuos ECB apie reikšmingus kibernetinius incidentus.


ES mastu (kas dvejus metus) vykdomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis ir (arba) ECB vykdomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kitas svarbių bankų priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus vykdomas 2020 m. Bus atlikti du vienas kitą papildantys testavimai. Visoje ES bus atliktas Europos bankininkystės institucijos koordinuojamas dalies didelių svarbių bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Lygiagrečiai ECB atliks papildomą likusių svarbių bankų, kurie nebus įtraukti į ES mastu vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, testavimą. Abiejų testavimų rezultatai bus naudojami vykdant SREP. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis taip pat skatina bankus tobulinti savo pačių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir rizikos valdymo pajėgumus.


Vidaus valdymas

2019 m. vykdant priežiūrą padaryta svarbi išvada, kad bankų vidaus valdymo sistemą būtina tobulinti toliau. Todėl 2020 m. vykdant priežiūrą dėmesys bus sutelkiamas ir į vidaus valdymą. Atsižvelgdamos į šios srities kompleksiškumą, priežiūros institucijos dėmesį sutelks į tai, kaip bankai laikosi lūkesčių dėl valdymo kiekvienoje iš pirmiau išvardytų veiklos sričių siekiant didinti atsparumą ateityje. Priklausomai nuo atitinkamos priežiūros veiklos, priežiūros institucijos vertins vidaus valdymo aspektus įvairiais požiūriais, įskaitant valdybos veiklą, organizacinę sistemą, vidaus kontrolės funkcijas, duomenų sumavimą ir kokybę. Ši priežiūra papildys JPG per SREP vykdomą vidaus valdymo vertinimą.


3 Kiti prioritetai

Pasirengimo „Brexitui“ stebėsena

„Brexitas“ tebėra svarbus ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetas. ECB tikisi, kad bankai pasirengs visiems galimiems scenarijams ir baigs įgyvendinti „Brexito“ be susitarimo scenarijui skirtas priemones nenumatytiems atvejams. Kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijoms ECB stebės, kaip bankai įgyvendina „Brexito“ planus ir laikosi priežiūrinių lūkesčių. Be kitų dalykų, bus stebima, kaip bankams euro zonoje sekasi diegti tikslinius verslo modelius laikantis sutartų terminų.

Pirmiau išvardytų rizikų ir priežiūros prioritetų nereikėtų laikyti baigtiniais. Nuolat vykdoma ir kita, čia konkrečiai nepaminėta veikla, pavyzdžiui, veikla, susijusi su 9-ojo TFAS įgyvendinimu. Be to, konkretaus banko atveju, priklausomai nuo jo rizikos profilio specifikos, gali reikėti ir kitokių priežiūros veiksmų. Vis dėlto priežiūros prioritetai yra labai svarbi priemonė siekiant, kad visų bankų priežiūra būtų vienoda, proporcinga ir veiksminga, – tai padeda sudaryti visiems vienodas sąlygas ir užtikrinti didesnį priežiūros poveikį.

© Europos Centrinis Bankas, 2019 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Svetainė www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Terminai ir santrumpų paaiškinimai pateikiami BPM glosarijuje (tik anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-3945-4, ISSN 2599-8560, doi:10.2866/983863 QB-BZ-19-001-LT-Q


[2]Vidaus reitingais pagrįstų modelių koregavimo programa – teisės aktuose nustatyta vidaus reitingais pagrįstų modelių peržiūra, per kurią rengiami įvairūs techniniai reguliavimo standartai ir gairės dėl vidaus reitingais pagrįstų modelių vertinimo metodikos, įsipareigojimų nevykdymo apibrėžimo, rizikos parametrų įvertinimo, veiksmų turto dalyje atsiradus įsipareigojimų nevykdymo pozicijų ir kredito rizikos mažinimo.