Kas yra prevencinis rekapitalizavimas ir kaip jis veikia?

2016 m. gruodžio 27 d. (updated 2 May 2018)

Kas yra prevencinis rekapitalizavimas?

Šiuo terminu vadinamas valstybės nuosavų lėšų perleidimas mokiam bankui, kai tai būtina dideliam valstybės narės ekonomikos sutrikdymui pašalinti ir finansiniam stabilumui išsaugoti. Tai – nestandartinė priemonė; ji taikoma tik jeigu tam pritariama laikantis Europos Sąjungoje galiojančių valstybės pagalbos taisyklių. Dėl rekapitalizavimo banko pertvarkyti nereikia.

Kokie yra ECB uždaviniai, kai vykdomas prevencinis rekapitalizavimas?

Prevencinio rekapitalizavimo priemonės gali būti taikomos tik mokiems bankams. Šio proceso metu ECB, kaip svarbius bankus prižiūrinčios kompetentingos institucijos, prašoma patvirtinti, ar bankai, kuriuos jis tiesiogiai prižiūri, yra mokūs.

Prevencinis rekapitalizavimas yra ne kas kita, kaip kapitalo injekcijos, reikalingos tada, kai testuojant nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų banke nustatomas kapitalo trūkumas. ECB prašoma patvirtinti, kad bankui kapitalo trūksta (ir nustatyti, kiek jo trūksta) atlikus tinkamiausią Europos bankininkystės institucijos ar SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų, ir patvirtinti, kad pagal bazinį scenarijų kapitalo jam netrūksta.

Ką bankui daryti, kad būtų rekapitalizuotas prevenciniais tikslais?

Bankas turi kreiptis į valdžios institucijas su prašymu dėl prevencinio rekapitalizavimo.

ECB, kaip kompetentinga institucija, apie tai informuojamas ir jo paprašoma patvirtinti, kad bankas yra mokus. ECB taip pat prašoma nustatyti, kiek bankui trūksta kapitalo, kai jis testuojamas nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų.

Gavusios patvirtinimą valdžios institucijos gali pradėti prevencinio rekapitalizavimo procesą. Galutinį pritarimą prevencinio rekapitalizavimo priemonių taikymui turi suteikti Europos Komisija (Konkurencijos generalinis direktoratas) laikydamasi valstybės pagalbos taisyklių.