Kas yra bankų sąjunga ir EFPIS
ŠIAME PUSLAPYJE
Kas yra bankų sąjunga?
Bankų sąjunga yra institucinė sąranga. Ja siekiama užtikrinti, kad Europos bankai veiktų pagal vieną bendrą taisyklių rinkinį. Bankų sąjungą sudaro Bendras priežiūros mechanizmas, bendras pertvarkymo mechanizmas ir suderinta nacionalinių indėlių garantijų sistemų visuma.
Kodėl mums reikalinga bankų sąjunga?
2008 m. finansų krizė ir po jos kilusi valstybės skolos krizė atskleidė Europos bankų sektoriaus trūkumus. Reaguojat į tai, buvo sukurta bankų sąjunga. Tai itin svarbus žingsnis kuriant stipresnę, vieningesnę ir skaidresnę bankų sistemą, o kartu ir tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą.
Kaip mūsų bankų sektorius gali tapti labiau integruotas?
- Sukuriant Europos indėlių draudimo sistemą. Taip būtų užtikrintas tvirtesnis ir vienodesnis indėlininkų draudimas visoje euro zonoje. Be to, tai paskatintų tarpvalstybinės paklausos augimą.
- Skatinant tarpvalstybinį konsolidavimą. Taip bankai taptų ekonomiškai efektyvesni ir sumažėtų įvairios rizikos tikimybė. Jeigu bankas, įsikūręs kurioje nors bankų sąjungoje dalyvaujančioje šalyje, nori įsigyti didelį kito banko akcijų paketą arba vykdyti susijungimą, ECB, kaip Europos bankų priežiūros institucija, turi tam pritarti. Šį didelį akcijų paketą vadiname kvalifikuotuoju akcijų paketu.
Kas yra Europos finansų priežiūros institucijų sistema?
Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) – tai tinklas, sukurtas siekiant užtikrinti nuoseklią ir tinkamą finansų priežiūrą visoje Europoje. Jo pagrindinės narės yra Europos priežiūros institucijos (EPI), Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinės priežiūros institucijos.
Yra trys EPI:
- Europos bankininkystės institucija (EBI)
- Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir
- Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
ECB yra Europos bankų priežiūros institucija. Jis glaudžiai bendradarbiauja su visomis trimis EPI, ypač su EBI.
Kokie yra EFPIS uždaviniai?
EFPIS veikla apima makroprudencinę ir mikroprudencinę priežiūrą.
| Makroprudencinė priežiūra | Mikroprudencinė priežiūra | |
|---|---|---|
| Kas tai yra? | Visos finansų sistemos priežiūra, siekiant apsisaugoti nuo finansų sistemai kylančios rizikos arba ją sumažinti. | Atskirų finansų įstaigų, pavyzdžiui, bankų, draudimo įmonių ar pensijų fondų, priežiūra. |
| Kas atsakingas? | Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) – jos buveinė įsikūrusi Europos Centrinio Banko patalpose Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. | Europos priežiūros institucijos (EPI): Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. |
| Kaip tai daroma? | ESRV nustato sisteminę riziką. Ji taip pat teikia įspėjimus ir rekomendacijas, ko imtis, juos gavus. ESRV tai daro koordinuodama veiksmus su EPI ir tarptautinėmis organizacijomis. | EPI siekia suderinti finansų priežiūrą visoje ES. Jos tai daro vadovaudamosi bendru taisyklių sąvadu – finansų įstaigoms taikomų prudencinių standartų rinkiniu. EPI užtikrina, kad nuosekliai taikant šias taisykles būtų sukurtos vienodos veiklos sąlygos. |