Menu

Neveiksnios paskolos

Kredito rizika yra neatsiejama nuo bankų sektoriaus veiklos: teikiant paskolas visada yra rizika, kad jos nebus grąžintos. Būtent todėl ECB, vykdydamas bankų priežiūrą, daugiausia dėmesio skiria kredito rizikai, o ypač – neveiksnioms paskoloms.

Priežiūra – iš arčiau. Kas yra neveiksnios paskolos?

Ekonomikai svarbus neveiksnių paskolų lygis, nes šios paskolos daro neigiamą įtaką bankų pelningumui ir joms reikia skirti vertingų išteklių, o tai riboja bankų galimybes teikti naujas paskolas. Be to, bankų sektoriuje iškilusios problemos gali greitai išplisti ir į kitus ekonomikos sektorius ir stabdyti darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą. Todėl ECB padeda bankams spręsti šį klausimą ir tokiu būdu prisideda didinant Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą.

Tikėtina, kad neveiksnių paskolų daugės

2020 m. viduryje ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų balansuose iš viso buvo daugiau kaip 550 mlrd. eurų vertės neveiksnių paskolų, o tai sudarė beveik 3 % bendros jų išduotų paskolų sumos. Neveiksnių paskolų lygis, 2016 m. pasiekęs aukščiausią tašką ir sudaręs apie 1 trln. eurų, nuo to laiko tolygiai mažėjo. Tačiau tikėtina, kad dėl koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės jis vėl smarkiai pakils: pagal atšiaurųjį, bet tikėtiną scenarijų numatoma, kad iki 2022 m. pabaigos neveiksnių paskolų lygis bus net 1,4 trln. eurų.

Išsamesnių duomenų apie neveiksnių paskolų lygį pateikta ECB ketvirtinėje priežiūrinėje bankų statistikoje.

ECB bankų priežiūros statistika

Priežiūros perspektyva

Neveiksnios paskolos gali turėti didelės įtakos bankų patikimumui, todėl ECB priežiūros specialistai atidžiai stebi bankų turimų neveiksnių paskolų lygį. Jie taip pat tikrina, ar bankai tinkamai valdo savo paskolų rizikingumą ir ar yra tam parengę tinkamą strategiją, valdymo struktūrą ir tvarką. Visa tai tikrinama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu – kiekvieno banko SREP atliekamas kasmet.

Tinkami skolinimo standartai ir kredito rizikos valdymas yra labai svarbūs siekiant sumažinti riziką, kad paskolos taps neveiksnios, o bankuose daugės blogų paskolų. Kad sumažintų šią riziką, bankai turėtų:

  • skolinti tik tiems klientams, kurie paskolą, tikėtina, grąžins;
  • stebėti paskolos būklę, kad galėtų dar ankstyvoje stadijoje nustatyti, kurie skolininkai susiduria su finansiniais sunkumais, ir ištaisyti padėtį;
  • dirbti su perspektyviais, bet sunkumų patiriančiais skolininkais ir siekti, kad jų paskolos būtų restruktūrizuotos;
  • pakankamai anksti sudaryti pakankamai atidėjinių, kad galėtų tinkamai apsisaugoti nuo nuostolių;
  • mažinti sukauptų neveiksnių paskolų portfelį.

Patikimi skolinimo standartai, tinkamas rizikos valdymas ir aktyvus neveiksnių paskolų valdymas yra ypač svarbūs koronaviruso krizės metu, nes tikėtina, kad, atšaukus kovos su pandemija priemones, smarkiai išaugs vėluojančių įmokų skaičius.

Siekdamas padėti bankams įveikti krizę ir užtikrinti, kad jie galėtų ir toliau skolinti, ECB suteikė jiems tam tikro lankstumo, pavyzdžiui, klasifikuojant paskolas perspektyviems skolininkams, kurie patiria tik laikinų sunkumų. Tačiau reikia budriai stebėti, kad tai netaptų pagalba neperspektyviems skolininkams ir kad tokios paskolos nebūtų per vėlai priskiriamos prie neveiksnių paskolų.

ECB parengė bankams skirtą rekomendacinį dokumentą apie tai, kaip tvarkytis su blogomis paskolomis ir tinkamai sudaryti atidėjinius.

Bendros pastangos

Sprendžiant neveiksnių paskolų klausimą, svarbūs ne tik priežiūros veiksmai. Veiksmų reikia imtis dar dviejose srityse. Pirmoji – teisinės priemonės. Kai kuriose Europos šalyse taikomos teisinės priemonės gali būti nepakankamos siekiant laiku susitvarkyti su blogomis paskolomis.

Antroji sritis – veiksmai antrinėse rinkose. Šiose rinkose bankai gali perleisti su neveiksnių paskolų laikymu susijusią riziką nebankiniams investuotojams, tačiau neretai šios rinkos nėra pakankamai išvystytos. Tai tampa dar aktualiau koronaviruso krizės metu ir dėl numatomo neveiksnių paskolų lygio kilimo.

ECB Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria iškėlė mintį, kad vienas iš šios problemos sprendimų galėtų būti Europos turto valdymo bendrovės steigimas ar turto valdymo bendrovių tinklo sukūrimas.

Siekdama išspręsti neveiksnių paskolų klausimą Europos lygmeniu, 2017 m. ES ekonomikos ir finansų reikalų taryba parengė veiksmų planą, kuriame numatyti veiksmai visose trijose srityse: bankų priežiūros, nemokumo ir skolų susigrąžinimo procedūrų reformų bei antrinių rinkų plėtojimo. Europos Komisija stebi pažangą, daromą mažinant neveiksnių paskolų lygį. 2020 m. gruodžio mėn. ji pristatė strategiją, kaip užkirsti kelią koronaviruso krizės sąlygotam neveiksnių paskolų kaupimuisi ateityje.