Priežiūros sistema ir metodika

Metodika, kurią ECB taiko mažiau svarbių įstaigų priežiūrai ir priežiūros stebėsenai, turi padėti užtikrinti pusiausvyrą tarp suderintai vykdomos priežiūros ir atsižvelgimo į vietos ypatumus bei proporcingumo principą.

Kiekvienais metais ECB Bankų priežiūros tarnyba kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI) atlieka išsamų pagrindinių tiesiogiai prižiūrimų svarbių įstaigų (SĮ) patiriamos rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą ir nustato ateinančių trejų metų strateginius prioritetus. Šie prioritetai tiesiogiai taikomi SĮ, tačiau pagal juos ir NKI nustato savo prioritetus, susijusius su MSĮ priežiūra savo jurisdikcijose, taip pat atsižvelgdamos į vietos ypatumus ir proporcingumą.

• Priežiūros prioritetai bei rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas
• 2022 m. MSĮ priežiūros ataskaita

Taikant proporcingumo principą užtikrinama, kad priežiūros institucijos lūkesčiai ir reikalavimai atitiktų prižiūrimų bankų dydį, sisteminę svarbą ir rizikos profilį ir kad priežiūros ištekliai būtų veiksmingai paskirstomi.

Tai iš esmės reiškia, kad priežiūros pobūdis ir intensyvumas pritaikomi kiekvienam bankui, atsižvelgiant į jo rizikos pobūdį, verslo modelį ar dydį, nepakenkiant jo prudencinei pozicijai. Bendrosios priemonės ir ypatumai, turimi omenyje kalbant apie proporcingumą, yra išvardyti Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbtose vidaus valdymo gairėse.

Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) kontekste proporcingumo principas į priežiūrą ir priežiūros stebėseną įtraukiamas keliais būdais.

Proporcingumo taikymo atspirties taškas yra klasifikavimo tvarka. Visų pirma, SĮ ir MSĮ atskyrimas suteikia galimybę parinkti priežiūros intensyvumą. Be to, MSĮ grupuojamos dar smulkiau: antruoju Kapitalo reikalavimų reglamentu (KRR II) įvesta mažos ir nesudėtingos kredito įstaigos kategorija, o pagal BPM pagrindų reglamente nustatytą metodiką įvesta didelės rizikos ir didelio poveikio MSĮ kategorija. Taikant klasifikaciją ir atsižvelgus į bankų rizikos pobūdį, verslo modelį ar dydį, atsiranda daugiau priežiūros lygmenų (pagal priežiūrinių peržiūrų dažnumą, apimtį ir išsamumą) ir pareigų, pavyzdžiui, susijusių su priežiūros ataskaitų teikimu. 

Pagal priežiūros ataskaitų teikimo sistemą, pritaikius proporcingumo principą sumažinama mažesnių įstaigų finansinės atskaitomybės apimtis, nes joms naudinga teikti selektyvesnius duomenis, o ne išsamią informaciją. Išsamesnė informacija pateikta interneto svetainės skiltyje Ataskaitų teikimas.

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu naudojamos vertinimo metodikos yra pagrindinis priežiūrinio tikrinimo elementas, nes pagal jas nustatomas skirtingas priežiūros intensyvumo lygis, o MSĮ priskiriamos skirtingoms prioritetinėms kategorijoms, daugiausia atsižvelgiant į priežiūrinių vertinimų dažnumą ir išsamumą. Palyginti su svarbioms įstaigoms taikomomis SREP metodikomis, MSĮ SREP metodikos sistema apima lūkesčius, vertinimo išsamumo lygį ir dažnumą, kurie paprastai yra mažiau intensyvūs.

Proporcingumas atsispindi ir daugelyje kitų priežiūrinio vertinimo metodikų, pavyzdžiui, ECB atliekamuose kompetencijos ir tinkamumo vertinimuose.

Pentti Hakkarainen kalba apie bankų priežiūros proporcingumą, Bazelis, 2019 m. gegužės 9 d.

KRR II įvesta sąvoka „maža ir nesudėtinga įstaiga“. Kad būtų priskirta šiai kategorijai, įstaiga turi atitikti devynis kriterijus, išvardytus atitinkamame KRR straipsnyje.

Visų pirma bankai patys turi nustatyti, ar jie yra maža ir nesudėtinga įstaiga; iš esmės jie tai daro nuolat. MSĮ turėtų pranešti savo NKI, kai pasikeičia jų statusas, t. y. arba kai jos tampa maža ir nesudėtinga įstaiga, arba kai jos nebeatitinka visų šioms įstaigoms taikomų KRR nustatytų kriterijų. Tai netrukdo NKI nustatyti, ar jų prižiūrimi bankai turėtų būti laikomi maža ir nesudėtinga įstaiga pagal atitinkamus KRR kriterijus, ir pranešti atitinkamiems bankams apie šio vertinimo rezultatus. Mažos ir nesudėtingos įstaigos statusas turi įtakos, pavyzdžiui, finansinėms ataskaitoms apie techninius įgyvendinimo standartus.

Dėl ECB vykdomos mažiau svarbių įstaigų priežiūros pažymėtina, kad BPM pagrindų reglamente nurodyta, jog „[s]iekdamas nustatyti, kuriems mažiau svarbiems prižiūrimiems subjektams kokią informaciją pranešti, ECB nustato bendrus kriterijus, ypač atsižvelgdamas į rizikos būklę ir galimą poveikį atitinkamo mažiau svarbaus prižiūrimo subjekto šalies finansų sistemai“.

ECB skiria didelio poveikio ir didelės rizikos mažiau svarbias įstaigas.

Didelės rizikos MSĮ sąrašas atnaujinamas kas ketvirtį, tačiau rezultatai viešai neskelbiami.

Šią klasifikaciją ECB ir NKI ne tik naudoja pranešimų teikimo sistemoje, ji yra svarbi ir priežiūros intensyvumui, pavyzdžiui, SREP vertinimų dažnumui.

Didelio poveikio MSĮ sąrašas

SREP vykdomas siekiant skatinti atsparią bankų sistemą ir užtikrinti patikimą finansinių paslaugų teikimą ekonomikai. Šis procesas apima bankų strategijų, procesų ir rizikų išsamųjį vertinimą ir yra orientuotas į ateitį siekiant nustatyti, kiek kapitalo turi turėti kiekvienas bankas, kad galėtų padengti patiriamą riziką.

Nuo 2015 m. ECB ir NKI bendradarbiauja, kad parengtų bendrą MSĮ skirtą SREP metodiką, pagrįstą EBI SREP gairėmis ir SĮ taikoma SREP metodika bei esamomis nacionalinėmis SREP metodikomis.

SREP metodiką taikant mažiau svarbioms įstaigoms, šių įstaigų sektoriuje gerėja priežiūros konvergencija, be to, užtikrinamas būtiniausias SĮ ir MSĮ vertinimo suderinimo lygis bei tęstinumas. NKI, kaip tiesioginės MSĮ priežiūros institucijos, ir toliau yra visiškai atsakingos už vertinimo atlikimą ir sprendimus dėl tinkamo kapitalo, likvidumo ir taikytinų kokybinių priemonių.

SREP metodika atspindi proporcingumo principą, nes joje nustatomas minimalus priežiūros institucijų bendradarbiavimo su jų prižiūrimomis MSĮ mastas. Priežiūros intensyvumo lygis priklauso nuo tam tikrai MSĮ suteikto prioriteto ir jos veiklos pobūdžio – būtent tai mes vadiname minimaliu priežiūros veiklos modeliu. Todėl skiriasi įvairioms MSĮ taikomas SREP, pavyzdžiui, vertinimo intensyvumu, informacijos, kurią MSĮ turi pateikti priežiūros institucijoms, apimtimi, ir tuo, ko priežiūros institucijos tikisi iš MSĮ.

Nuo 2022 m. bendra SREP metodika taikoma visoms MSĮ. Tačiau metodika yra pagrįsta proporcingumo principu ir priklauso nuo įstaigos sudėtingumo. Tai suteikia NKI tam tikro lankstumo, kuris yra svarbus SREP kontekste vertinant banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesą ir MSĮ testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

MSĮ SREP yra nuolatinis procesas, o jo metodika laikui bėgant bus toliau tobulinama.

MSĮ SREP metodika

2017 m. balandžio mėn., pasibaigus viešoms konsultacijoms, ECB paskelbė gaires ir rekomendaciją, kuriomis siekiama suderinti tai, kaip BPM priežiūros institucijos naudojasi ES teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra (angl. options and discretions, OND).

Buvo numatyta, kad NKI šią rekomendaciją taikys nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 4 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d. laikysis gairių. Vykdydamas priežiūros funkciją, ECB stebi, kaip NKI naudojasi sutartomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra.

2022 m. kovo mėn. gairės ir rekomendacija buvo atnaujintos, kad būtų atsižvelgta į teisės aktų pakeitimus, priimtus po jų pradinio paskelbimo, visų pirma priėmus KRR II ir KRD V bankininkystės dokumentų rinkinį, į kurį įtrauktos persvarstytos kapitalo reikalavimų taisyklės. Tikimasi, kad NKI atnaujintų gairių laikysis nuo 2022 m. spalio 1 d., o peržiūrėtą rekomendaciją joms rekomenduota taikyti nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 25 d.

• 2017 m. balandžio 4 d. ECB gairės (ES) 2017/697 dėl NKI naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu
• 2022 m. kovo 25 d. ECB gairės (ES) 2022/508, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės (ES) 2017/697
• Rekomendacija ECB/2017/10 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų
• 2022 m. kovo 25 d. ECB rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ECB/2017/10
• Viešos konsultacijos dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra peržiūros projekto