Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus didelio ekonominio nuosmukio scenarijui

2025 m. rugpjūčio 1 d.

• Bankų sistemos CET1 pakankamumo koeficientas pagal nepalankųjį scenarijų prognozių laikotarpio pabaigoje būtų 12,0 %, t. y. 4 procentiniais punktais mažesnis už pradinę vertę.
• Didelis pelningumas suteikia bankams tvirtą apsaugos nuo didesnių prognozuojamų nuostolių rezervą.
• Ištestuoti 96 (51 didelis ir 45 vidutinio dydžio) ECB tiesiogiai prižiūrimi euro zonos bankai.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, rodančius, kad euro zonos bankų sistema yra atspari didelio ekonominio nuosmukio scenarijui.

Iki trejų metų laikotarpio, kurį apėmė testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, pabaigos 96 testuotų bankų prognozuojami nuostoliai pagal nepalankųjį scenarijų dėl prastėjančios kredito, rinkos ir operacinės rizikos padėties sudarytų 628 mlrd. eurų, t. y. būtų didesni, negu prognozuota per 2023 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (548 mlrd. eurų). Nepaisant šių nuostolių, kapitalas sumažėjo mažiau negu per ankstesnius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Šis kapitalo sumažėjimo rezultatas yra švelnesnis daugiausia dėl didesnio testuotų bankų pelningumo, o didesnį pelningumą lėmė aukštesnės palūkanų normos ir stabili turto kokybė. Tačiau tebėra neaišku, ar didesnis pelningumas laikysis ir toliau, skirtingų bankų pelningumas taip pat gali būti nevienodas.

Per trejus nepalankių sąlygų metus bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo rodiklis, kuris yra pagrindinis banko finansinės padėties tvirtumo matas, pagal apibrėžtą nepalankųjį scenarijų sumažėtų iki 12,0 % (per 2023 m. testavimą apskaičiuotas 10,4 % rodiklis). Taigi, CET1 pakankamumo rodiklis, palyginti su pradine verte, sumažėja 4,0 procentinio punkto. 2027 m. pabaigoje CET1 pakankamumo rodiklis būtų 5,1 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų.

Iš testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų matyti, kad dabartiniai kapitalo rezervai prisideda prie euro zonos bankų sektoriaus pajėgumo atremti neigiamus sukrėtimus. Testavime nepalankiausiomis sąlygomis buvo daroma prielaida dėl didelio makrofinansinio neapibrėžtumo, taigi dar labiau pabrėžta būtinybė ir toliau apdariai planuoti kapitalą ir interpretuoti rezultatus. Bankai privalo toliau stiprinti savo finansinį ir veiklos atsparumą, įskaitant investicijas į IT ir kibernetinį atsparumą.

ECB nepalankiausiomis sąlygomis testavo 96 savo tiesiogiai prižiūrimus bankus. Iš jų – 51 didžiausią euro zonos banką, įtrauktą į Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES masturezultatus, ir 45 vidutinio dydžio bankus, neįtrauktus į EBI imtį. Šių bankų turto vertė kartu sudaro apie 83 % viso euro zonos bankų sektoriaus turto. Kiek anksčiau šiandien EBI paskelbė išsamius 51 didžiausio banko . ECB paskelbė kai kuriuos 45 vidutinio dydžio bankų duomenis.

Bankai testuoti pagal bendrą pagrindinį ir hipotetinį nepalankųjį scenarijus. Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida dėl didesnės geopolitinės įtampos ir prekybos politikos orientavimo į vidaus rinką, dėl kurių didėja energijos kainos ir pasireiškia pasaulinių tiekimo grandinių susiskaidymas. Dėl to didėtų neapibrėžtumas, būtų prarandamas pasitikėjimas, o realiosios ekonomikos augimas reikšmingai susitrauktų. Rinkos palūkanų normos iš pradžių padidėtų, sukeldamos didesnius turto kainų svyravimus ir reikšmingas turto kainų ir nekilnojamojo turto vertinimų korekcijas.

Siekiant įvertinti sparčiai kintančios makrofinansinės aplinkos poveikį, ataskaitoje pateikiama jautrumo analizė, parodanti, kiek bankai būtų pažeidžiami pagrindinių scenarijų kintamųjų pokyčiams. Pavyzdžiui, dėl būsimų palūkanų normų svyravimų gali sumažėti grynosios palūkanų pajamos, o dėl didesnių muitų gali padidėti pažeidžiamų sektorių paskolų nuostoliai. Vis dėlto ataskaitoje pažymima, kad pagal bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelius sektoriaus pažeidžiamumas įvertinamas tik tam tikru mastu.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra egzaminas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti, taigi nėra nustatyta ir jo išlaikymo arba neišlaikymo riba. Testavimas veikiau padeda bankams tobulinti savo rizikos valdymo praktiką, o priežiūros institucijoms – vertinti bankų atsparumą.

Pagrindiniai kapitalo mažėjimo veiksniai

Kapitalo mažėjimą visoje sistemoje pagal nepalankųjį scenarijų daugiausia lemia su kredito ir rinkos rizika susiję nuostoliai, taip pat sumažėjęs bankų pajėgumas uždirbti pajamas.

Pagal nepalankųjį scenarijų kapitalas apskritai mažėja dėl kredito ir rinkos rizikos poveikio, o grynojo pelno švelninamasis poveikis silpnėja. Atidėjinių paskolų nuostoliams padengti ir rizikos pozicijų sumos reikšmingai padidėja ir 2024 m. pabaigoje dėl jų CET1 pakankamumo koeficientas atitinkamai sumažėja 5,0 ir 1,1 procentinio punkto, nes neigiami makroekonominiai sukrėtimai turi įtakos skolininkų pajėgumui dengti paskolų išlaidas ir paskolų grąžinimo normoms. Dėl rinkos rizikos kapitalas sumažėja 1,3 procentinio punkto – sumažėjimą daugiausia lemia kitų bendrųjų pajamų tikrosios vertės pokyčiai ir su prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję sandorio šalių kredito rizikos nuostoliai. Galiausiai pažymėtina, kad dėl operacinės rizikos ir kito poveikio pelnui ir nuostoliams CET1 sumažėja dar apie 0,7 procentinio punkto. Pagal nepalankųjį scenarijų grynosios pajamos sudaro 4,8 procentinio punkto ir veikia kaip apsauga nuo prognozuojamų nuostolių.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatuose atsižvelgiama į tai, kad pradėtas taikyti naujas Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR3), kuriame nustatyta rezultatų apatinė riba. Ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip šio reglamentavimo pokytis paveikė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Integravimas į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP)

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai yra dvejopi: kokybiniai ir kiekybiniai. Prie kokybinių rezultatų priskiriamas bankų teikiamų duomenų savalaikiškumas, tikslumas ir kokybė. Priežiūros institucijos į šiuos aspektus atsižvelgs per metinį SREP vertindamos bankų vidaus ir rizikos valdymą. Kaip skelbta anksčiau, ECB ypač daug dėmesio skyrė bankų pateiktų duomenų konservatyvumui. Per šių metų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis bankai iš esmės pateikė tinkamus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenis, tačiau daugeliui vis dar sunku agreguoti detalius konkrečių paskolų duomenis. 2025 m. ECB sustiprino teikiamų duomenų peržiūrą – per kokybės užtikrinimo procesą vykdė trumpalaikius patikrinimus vietoje. Kaip buvo paskelbta pradedant testavimą, po testavimo kai kurie bankai bus tikrinami nuodugniau, dėmesį sutelkiant į jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumus. Patikrinimai bus glaudžiai koordinuojami su kita priežiūros veikla.

Kiekybiniais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais yra remiamasi kaip atskaitos tašku nustatant 2 ramsčio rekomendacijų (P2G) lygį. P2G yra konkrečiam bankui skirta neprivaloma rekomendacija. Joje nurodoma, kiek kapitalo ECB rekomenduoja bankui turėti papildomai prie privalomų kapitalo reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti, kad bankas nuosavomis lėšomis galėtų padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius.

Siekdamas mažinti pernelyg didelio sverto koeficiento riziką ECB pateikia ir sverto koeficiento P2G. Pagal nepalankųjį scenarijų euro zonos bankų sverto koeficientas sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje jis buvo 5,0 %, t. y. viršijo teisiškai reikalaujamą minimalų 3 % lygį. Sverto koeficiento P2G taikoma tik tam tikriems bankams, pavyzdžiui, kai prognozuojamas sverto koeficientas yra mažesnis už bendrą sverto koeficiento reikalavimą.

Sandorio šalies kredito rizikos tiriamoji analizė

2025 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ECB papildė sandorio šalies kredito rizikos (angl. counterparty credit risk, toliau – CCR) tiriamąja analize. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjama, kaip pasirinkti bankai modeliuoja CCR įvairiomis nepalankiomis sąlygomis, ir siekiama geriau suprasti pažeidžiamumą, atsirandantį dėl bankų sektoriaus ir ne bankų finansų įstaigų tarpusavio sąsajų.

Iš analizės matyti, kad bankų CCR pozicijos, neįskaičiuojant įkaito, nepalankiausiomis sąlygomis yra ypač didelės ne finansų bendrovių ir JAV įsisteigusių ne bankų finansų įstaigų atžvilgiu. Nepalankiausiomis sąlygomis užtikrinimo įkaitu lygis įvairių bankų CCR portfeliuose yra labai nevienodas. Be to, pagal euro nuvertėjimo pagrindinių užsienio valiutų atžvilgiu scenarijų CRR nuostoliai paprastai būna didesni negu pagal mažėjančių palūkanų normų ir EBI rinkos rizikos scenarijus. Tuo pačiu metu specifinė „neteisingų sprendimų“ rizika, kai pozicija tam tikros sandorio šalies atžvilgiu koreliuoja su jos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, o ne su bendrais rinkos rizikos veiksniais, dabartinėmis aplinkybėmis yra palyginti nedidelė.

Kitaip negu testavime nepalankiausiomis sąlygomis, atliekant šią analizę kapitalo sumažėjimas neskaičiuojamas. Jos išvadomis, įskaitant išvadas dėl CCR rizikos valdymo, bus remiamasi vedant priežiūrinį dialogą su dalyvaujančiais bankais.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Ettore Fanciulli tel. +49 172 2570849.

Pastabos

• 2025 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis grynųjų palūkanų pajamų prognozavimo trejiems metams metodika buvo centralizuotai taikoma visiems bankams, naudojant priežiūros institucijų nustatytą bendrą metodiką.
• Bankų prognozės apskaičiuotos remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis apskaitos taisyklėmis. Tačiau, kadangi nuo 2025 m. sausio 1 d. ES bankai privalo laikytis peržiūrėto KRR3 taisyklių, visi dalyvaujantys bankai turėjo 2024 m. pabaigoje pateikti pradines vertes, perskaičiuotas pagal KRR3. Visi čia paminėti CET1 kapitalo pakankamumo rodikliai visų pirma atspindi „pereinamojo laikotarpio reikalavimus“ pagal KRR3, kurie po truputį neteks galios iki 2033 m.
• Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis neįtraukti reglamentavimo pokyčiai, susiję su esmine prekybos knygos peržiūra, nes jie buvo laikinai atidėti prieš baigiant rengti 2025 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką.
• ECB Bankų priežiūros tarnybos specialistai P2G dydį nustato dviem etapais. Pirmajame etape kiekvienas bankas priskiriamas prie tam tikros grupės, atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytą maksimalų CET 1 kapitalo sumažėjimą. Antrajame etape, atsižvelgdami į kiekvieno banko specifiką, priežiūros specialistai nustato galutinį P2G dydį (kiekvienai grupei nustatyto intervalo ribose arba, išimtiniais atvejais, už to intervalo ribų).
• Sverto koeficiento P2G ECB nustato remdamasis sverto koeficiento prognozėmis pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir taikydamas panašią dviejų etapų metodiką, kaip paaiškinta pirmiau dėl kapitalo P2G.
• Grynosios pajamos – tai grynųjų prekybos pajamų, grynųjų palūkanų pajamų, grynųjų mokesčių ir komisinių pajamų suma atėmus administracines išlaidas.
• Rezultatų apatinė riba yra reguliavimo priemonė, kuria ribojama, kokiu mastu bankai gali naudoti savo vidaus modelius pagal riziką įvertintam turtui apskaičiuoti. Iš esmės tai yra mažiausias rizikos koeficientų, apskaičiuotų taikant šiuos modelius, lygis, užtikrinantis, kad bankai patiriamai rizikai nepriskirtų pernelyg mažos vertės.