Menu

Nacionaliniai įgaliojimai, kuriais naudojasi ECB

Dauguma ECB priežiūros įgaliojimų, pavyzdžiui, numatytų BPM reglamente, Kapitalo reikalavimų direktyvoje ir Kapitalo reikalavimų reglamente, yra pagrįsti ES teise. ECB taiko šiuos įgaliojimus visiems Europos bankų priežiūroje dalyvaujantiems svarbiems bankams. Be to, jis naudojasi tam tikrais nacionalinės teisės aktuose numatytais įgaliojimais, kurie nėra aiškiai nurodyti ES teisėje. Šie nacionaliniai įgaliojimai nėra suderinti Europos lygmeniu ir taikomi tik tos šalies, kurioje galioje atitinkami nacionaliniai teisės aktai, bankams.

Nacionaliniai įgaliojimai gali apimti įgaliojimą patvirtinti:

  • bankų susijungimus,
  • turto arba įsipareigojimų įsigijimą ar pardavimą,
  • bankų statuto pakeitimus,
  • projektų perdavimą išorės paslaugų teikėjams,
  • operacijas trečiosiose šalyse.

Išsamus nacionalinių įgaliojimų, kuriais šiuo metu naudojasi ECB, sąrašas

Paprastai bankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, privalo jam siųsti visus su šiais įgaliojimais susijusius prašymus, paraiškas ar pranešimus (žr. bankams išsiųstą aiškinamąjį raštą). Tada ECB savo ruožtu priima atitinkamam bankui skirtą priežiūros sprendimą, kuriuo jis patvirtina numatomą operaciją arba jai prieštarauja. Kai kuriais atvejais, jeigu priežiūros institucija per nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo, tai laikoma tyliu pritarimu. Tokiais atvejais ECB neprivalo priimti priežiūros sprendimo. Nacionaliniuose teisės aktuose taip pat gali būti nustatyti papildomi išsamūs reikalavimai bankams ir konkretūs priežiūros vertinimo kriterijai.

Aiškinamasis raštas

Atnaujinta informacija konkrečiomis temomis

Su padengtosiomis obligacijomis susiję įgaliojimai

2017 m., kai bankams buvo išsiųstas aiškinamasis raštas, dar reikėjo patikslinti ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) kompetencijos sritis dėl padengtųjų obligacijų išleidimo. 2018 m. ECB, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, pateikė šiuos paaiškinimus:

ECB turi kompetenciją priimti sprendimus dėl bendro leidimo išleisti padengtąsias obligacijas, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje.

Šalyse, kuriose, norint išleisti padengtąsias obligacijas, reikia ne tik kredito įstaigos veiklos bendros licencijos, bet ir bendro leidimo (pvz., Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Kipre, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Suomijoje), sprendimą dėl leidimo priima ECB. ECB kompetencija šioje srityje yra susijusi su jo išimtine kompetencija išduoti veiklos licencijas svarbioms ir mažiau svarbioms kredito įstaigoms (išskyrus Belgiją) pagal bendrąsias procedūras. Atitinkamai, kredito įstaigos, ketinančios prašyti išduoti bendrą leidimą išleisti padengtąsias obligacijas, prašymą turėtų pateikti savo NKI pagal leidimo kredito įstaigai išdavimo procedūrą.

Šalių, kuriose padengtųjų obligacijų išleidimo veikla patenka į kredito įstaigos veiklos bendros licencijos taikymo sritį, atveju pirmiau pateiktas paaiškinimas nereiškia, kad kaip nors keičiasi ECB ir NKI kompetencijos sritys. NKI išlaiko savo išimtinę kompetenciją patvirtinti atskiras padengtųjų obligacijų emisijos ar išleidimo programas ir vykdyti nuolatinę padengtųjų obligacijų priežiūrą.