Kodėl bankams reikia turėti kapitalo?

2019 m. gegužės 23 d.

Kodėl bankams reikia turėti kapitalo?

Paaiškinsime, kodėl kapitalas yra pagrindinė priemonė, kuria užtikrinama, kad bankai būtų saugūs ir patikimi. Bankai prisiima riziką ir, jei ji pasireikštų, gali patirti nuostolių. Kad būtų užtikrintas bankų saugumas ir nekiltų grėsmė asmenų indėliams, bankai turi būti pajėgūs šiuos nuostolius padengti ir tęsti savo veiklą ir pakilimo, ir nuosmukio metu. Tam ir naudojamas banko kapitalas.

Tačiau kiek kapitalo bankas turėtų turėti? Tai priklauso nuo rizikos, kurią bankas prisiima. Kuo ji didesnė, tuo daugiau kapitalo bankui reikia turėti. Todėl būtina, kad bankai nuolat vertintų patiriamą riziką ir galimus nuostolius. Šiuos vertinimus patikrina ir kritiškai įvertina bankų priežiūros institucijos. Jos atsakingos už bankų finansinės būklės stebėseną, o bankų kapitalo lygio tikrinimas yra svarbi šio proceso dalis.

Kas tiksliai yra banko kapitalas? Kaip jis apsaugo bankus? Ir kiek kapitalo turi turėti euro zonos bankai?

Kas yra kapitalas?

Kalbant paprastai, tai – pinigai, kuriuos bankas gavo iš savo akcininkų bei kitų investuotojų, taip pat visas jo uždirbtas, bet neišmokėtas pelnas. Todėl jeigu bankas nori sustiprinti savo kapitalo bazę, tai jis gali padaryti, pavyzdžiui, išleisdamas daugiau akcijų arba nepaskirstydamas pelno, t. y. neišmokėdamas akcininkams jo kaip dividendų.

Apskritai bankai turi du lėšų šaltinius – kapitalą ir skolą. Skola – tai pinigai, kuriuos bankas pasiskolino iš skolintojų ir kuriuos jis turės grąžinti. Skola, be kita ko, apima klientų indėlius, banko išleistus skolos vertybinius popierius ir paimtas paskolas.

Šiais dviem būdais surinktas lėšas bankas naudoja, pavyzdžiui, paskoloms teikti arba investuoja. Tokios paskolos ir kitos investicijos, taip pat banko turimi grynieji pinigai ir sudaro banko turtą.

Banko balansas Banko balansas

Kaip kapitalas užtikrina bankų saugumą?

Kapitalas yra finansinė apsauga nuostolių atveju. Pavyzdžiui, jei daug skolininkų staiga negali laiku grąžinti savo paskolų ar smunka banko investicijų vertė, bankas patirs nuostolį ir, jeigu neturės kapitalo rezervo, gali net bankrutuoti. Tačiau jei bankas turi tvirtą kapitalo bazę, jis ja pasinaudos nuostoliui padengti ir galės tęsti savo veiklą ir aptarnauti klientus.

Banko balansas Banko balansas

Kiek kapitalo turi turėti euro zonos bankai?

Euro zonos bankams taikomi kapitalo reikalavimai apima tris pagrindinius elementus:

  • minimalaus kapitalo reikalavimus, dar žinomus kaip 1 ramsčio reikalavimai,
  • papildomo kapitalo reikalavimus, dar žinomus kaip 2 ramsčio reikalavimai,
  • rezervo reikalavimus.

Pirma, visi euro zonos bankai privalo laikytis Europos teisės aktų nuostatų, pagal kurias minimalaus viso kapitalo reikalavimas (vadinamasis 1 ramsčio reikalavimas) turi sudaryti 8 % pagal riziką įvertinto bankų turto. Kas yra pagal riziką įvertintas turtas? Jis apskaičiuojamas banko turimo viso turto vertę padauginus iš atitinkamų rizikos veiksnių (rizikos koeficientų). Rizikos veiksniai rodo, kiek rizikingu laikomas atitinkamo tipo turtas. Kuo mažiau turtas rizikingas, tuo mažesnė yra pagal riziką įvertinto turto vertė ir tuo mažiau kapitalo bankas turi turėti, kad padengtų šią riziką. Pavyzdžiui, įkaitu (butu ar namu) užtikrinta hipotekos paskola yra mažiau rizikinga, t. y. jos rizikos veiksnys yra mažesnis, negu neužtikrinta paskola. Todėl hipotekos paskolai padengti bankui reikia turėti mažiau kapitalo negu neužtikrintai paskolai.

Antra, priežiūros institucijos nustato papildomo kapitalo reikalavimus (vadinamąjį 2 ramsčio reikalavimą). Čia jau kalbama apie Europos bankų priežiūrą. ECB priežiūros specialistai ir euro zonos šalių priežiūros institucijų atstovai išsamiai išnagrinėja euro zonos bankus ir įvertina riziką, su kuria kiekvienas iš jų susiduria. Jie tai atlieka per metinį priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Jeigu prieinama prie išvados, kad minimalaus kapitalo reikalavimo nepakanka, kad rizika, su kuria susiduria bankas, būtų padengta, bankui nurodoma turėti papildomo kapitalo.

Tiek minimalaus, tiek papildomo kapitalo reikalavimai yra privalomi, todėl už jų nesilaikymą numatytos teisinės pasekmės, priklausančios nuo pažeidimo šiurkštumo. Pavyzdžiui, priežiūros institucija gali nurodyti bankui parengti veiksmų planą, kuriame jis turės paaiškinti, kaip vėl bus užtikrinta atitiktis kapitalo reikalavimams. Jeigu pažeidimas labai šiurkštus, bankas gali netekti banko licencijos.

Trečiasis euro zonos bankų kapitalui taikomas reikalavimas yra toks – bankai privalo turėti papildomų atsargų įvairiems tikslams (bendro pobūdžio kapitalo apsaugai ir apsaugai nuo ciklinės ir neciklinės sisteminės rizikos).

Priežiūros institucijos tikisi, kad euro zonos bankai ne tik laikysis šių trijų kapitalo reikalavimų, tačiau ir skirs tam tikrą kapitalo dalį atsargoms, kurių gali prireikti įtemptu laikotarpiu (tai vadinama rekomenduojamu 2 ramsčio kapitalu).

Be kapitalo, kurį bankai turi turėti reguliavimo ir priežiūros institucijų nurodymu, bankai turi patys nustatyti, kiek kapitalo jiems reikės, kad galėtų tvariai įgyvendinti savo verslo modelį.