Ne visa šiame puslapyje paskelbta informacija yra išsami ar tiksli. Šiuo metu informacija tikslinama ir netrukus bus paskelbta pataisyta versija.

Kas yra tikslinė vidaus modelių peržiūra?

2017 m. vasario 15 d.

Kas yra tikslinė vidaus modelių peržiūra? Koks jos pagrindinis tikslas?

Tikslinė vidaus modelių peržiūra yra projektas, kuriuo siekiama įvertinti, ar šiuo metu bankų taikomi vidaus modeliai atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar jie patikimi bei tarpusavyje palyginami. Kartais bankai naudoja vidaus modelius savo 1 ramsčio nuosavų lėšų poreikiui nustatyti, t. y. apskaičiuoti, kiek mažiausiai kapitalo jie privalo turėti pagal įstatymus.

Vienas pagrindinių tikslinės vidaus modelių peržiūros tikslų yra sumažinti nenuoseklumus ir nepagrįstą kintamumą, pasireiškiančius kai bankai taiko vidaus modelius pagal riziką įvertintam turtui apskaičiuoti. O prielaidą tam atsitikti sukuria tai, kad pagal esamą reguliavimo sistemą bankai, modeliuodami savo rizikas, turi tam tikrą veiksmų laisvę.

Tiksline vidaus modelių peržiūra siekiama suvienodinti tam tikrose srityse nusistovėjusią praktiką. Todėl ši peržiūra turėtų padėti užtikrinti, kad vidaus modeliai būtų taikomi tinkamai.

Taigi, tikslinės vidaus modelių peržiūros tikslai sutampa su dviem pagrindiniais ECB bankų priežiūrą vykdančių padalinių tikslais, konkrečiai: skatinti patikimą ir atsparią bankų sistemą vykdant griežtą ir aktyvią priežiūrą ir užtikrinti vienodas sąlygas suvienodinant priežiūros praktiką visoje euro zonoje.

Tikslinė vidaus modelių peržiūra pradėta 2015 m. pabaigoje; ją planuojama baigti 2019 m.

Kodėl ECB tai daro dabar?

Pastaraisiais metais vidaus modelių taikymas reikalaujamam kapitalo dydžiui apskaičiuoti kelia vis daugiau prieštaravimų. Yra dvi svarbios priežastys.

  • Nuo to laiko, kai vidaus modeliai buvo įvesti pagal sistemą Bazelis II, jie tapo gerokai sudėtingesni. Todėl bankams ir priežiūros institucijoms yra vis sunkiau šiuos modelius suprasti ir įvertinti, ar rizika yra teisingai ir nuosekliai modeliuojama.
  • Kelios lyginamosios studijos parodė reikalaujamo kapitalo dydžio, apskaičiuoto pagal skirtingų bankų naudojamus vidaus modelius, neatitikimus ir didelį kintamumą.

Koks šio projekto įgyvendinimo grafikas ir kiek tai kainuos? Kiek žmonių dalyvaus? Kiek į šį projektą bus įtraukti nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojai, išorės auditoriai ir (arba) konsultantai?

ECB bankų priežiūrą vykdantys padaliniai daug investuoja į tikslinę vidaus modelių peržiūrą skirdami šiam darbui savo darbuotojus ir lėšų išorės ekspertams. Projekte dalyvaus beveik 100 ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų ekspertų.

Patikrinimai vietoje vyks 2017 ir 2018 m. (gali būti, kad ir 2019 m.). Kiekvieno patikrinimo vietoje metu bent šeši ekspertai dirbs ne trumpiau kaip dešimt savaičių. 2017 m. bus atlikta daugiau kaip 100 patikrinimų. Šių patikrinimų metu išorės konsultantai sudarys ne daugiau kaip pusę darbo grupės. Tai leidžia ECB užtikrinti, kad būtų vykdoma ir kita kasdienė priežiūros veikla.

Ar yra ryšys tarp sistemos Bazelis III (užbaigimo) ir tikslinės vidaus modelių peržiūros?

Vidaus modelių peržiūros projektą ECB vykdo labai laiku, turint omenyje su sistema Bazelis III susijusias diskusijas apie tai, ar vidaus modeliai yra taikomi tinkamai ir pagal paskirtį.

Tikslinės vidaus modelių peržiūros metu vertinama būtent tai, ką vidaus modelių priešininkai linkę kritikuoti: tikrindamas, ar bankai teisingai taiko 1 ramsčio vidaus modelius savo nuosavo kapitalo poreikiams apskaičiuoti, ECB nori padėti pasiekti, kad šie modeliai iš tiesų būtų taikomi tinkamai.

Ar neabejojate, kad vidaus modeliai egzistuos ir užbaigus sistemą Bazelis III?

Nepaisant tam tikrų abejonių ECB yra įsitikinęs, kad vidaus modeliai gali būti naudingi apskaičiuojant kapitalo reikalavimus atsižvelgiant į įstaigos rizikingas pozicijas, tačiau turi būti tenkinami tam tikri reikalavimai: rizika turi būti tinkamai modeliuojama, o modelių rezultatai – nuoseklūs.

Ar tai paveiks visus ECB tiesiogiai prižiūrimus bankus?

Vykdydamas šį projektą ECB patikrins visus bankus, kuriuos jis tiesiogiai prižiūri ir kurie taiko patvirtintus 1 ramsčio vidaus modelius (dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pradėto jungimosi proceso, nebus tikrinami trys bankai). Taigi, bus tikrinami 68 bankai.

Projektas apima kredito, rinkos ir sandorio šalies kredito riziką. Kalbant apie šias rizikos rūšis, šiame projekte taip pat siekiama atsižvelgti į galimus teisės aktų reikalavimų, taikomų vidaus modeliams, pokyčius, kurie turėtų atsirasti projekto metu.

Ką ECB darys su rezultatais? Ar į rezultatus bus atsižvelgiama priimant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) sprendimus?

Pagal įprastą tvarką ECB bankų priežiūrą vykdantys padaliniai, pabaigę patikrinimą vietoje, nurodys bankams pašalinti bet kokius neatitikimus teisės aktų reikalavimams.

Jei bankai nevykdys ECB vadove dėl tikslinės vidaus modelių peržiūros išdėstytų nuostatų, ECB, kai bus atliktas įstaigų tarpusavio vertinimas, pateiks raštą, kuriame bus nurodomi taisytini dalykai, kad visiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos.

Galiausiai, atsižvelgiant į galutinę vadovo versiją, kuri bus parengta po viešų konsultacijų, bankams bus išsiųsti sprendimai su nurodymais imtis taisomųjų veiksmų bet kokiems likusiems trūkumams pašalinti. Bankams bus suteikta pakankamai laiko prisitaikyti, ypač tais atvejais, kai lūkesčiai skiriasi nuo anksčiau priežiūros institucijų taikytų nacionalinių standartų.

Ar dėl šio projekto bus apskritai padidintas reikalaujamo kapitalo lygis?

Nors projekto tikslas yra sumažinti nepagrįstus pagal riziką įvertinto turto lygio nustatymo skirtumus bankuose, svarbu pažymėti, kad nesiekiama reikalauti apskritai didesnio pagal riziką įvertinto turto. Nepaisant to, atlikus tikslinę vidaus modelių peržiūrą, atskirų bankų kapitalo poreikis gali būti padidintas arba sumažintas.