PRANEŠIMAS SPAUDAI

Dar vienas žingsnis link geresnės Europos – kuriama bankų priežiūra

Bendro priežiūros mechanizmo Priežiūros valdybos pirmininkės Danièle Nouy nuomonė, 2014 m. rugsėjo 30 d. paskelbta įvairiuose Europos laikraščiuose

Po kelių savaičių Europoje prasidės naujas bankų sąjungos kūrimo etapas – bankų priežiūra. Lapkričio 4 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) pradės vykdyti tiesioginę didžiausių euro zonos bankų grupių, kurių yra 120 ir kurių turtas sudaro daugiau kaip 85 proc. viso bankų turto, priežiūrą ir netiesioginę mažesnių įstaigų, kurių yra apie 3 400, priežiūrą. Kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis įgyvendindami Bendrą priežiūros mechanizmą siekiame didinti visuomenės ir rinkų pasitikėjimą mūsų prižiūrimais bankais ir jų atsparumu. Tuo pačiu norime padėti finansų sektoriui atlikti svarbiausią jo funkciją šiuolaikiniame pasaulyje: finansuoti realiąją ekonomiką ir ekonomikos augimą ir taip skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Tik geros būklės ir visuomenės bei rinkų pasitikėjimą turintys bankai gali tinkamai vykdyti šią funkciją.

ECB įsitikinęs, kad sustiprinti visuomenės ir rinkų pasitikėjimą bankais pavyks tik tuomet, jei kiekvienas supras, kaip mes dirbame ir kuo vadovaujamės. Štai kodėl paskelbėme vadovą, kuriame išsamiai išdėstyti bankų priežiūros principai ir procedūros. Norėčiau šiek tiek daugiau pakomentuoti keletą svarbiausių vadovo nuostatų.

Asmeniškai galiu pažadėti, kad mūsų vykdoma priežiūra bus griežta ir teisinga. Ir jei matysime, kad būtina, tikrai nevengsime imtis priemonių. Būsime tikra Europos lygmens priežiūros institucija, nerodanti prielankumo ar priešiškumo kuriai nors valstybei ir veikianti be išankstinio nusistatymo. Šiuo principu bus vadovaujamasi visais organizaciniais lygmenimis, tačiau labiausiai – Bendro priežiūros mechanizmo šerdyje – jungtinėse priežiūros grupėse (JPG). Šios grupės vykdys kasdienę bankų priežiūrą. Kiekvienai vadovauti paskirta po ECB koordinatorių, kurie, išskyrus išimtinius atvejus, negali būti iš šalies, kurioje įsteigta prižiūrimo banko pagrindinė buveinė. Pavyzdžiui, „Crédit Agricole“ priežiūrą vykdančiai grupei vadovaus vokietis, „Unicredit“ – prancūzas, ABN AMRO – ispanas. Taip siekiama užtikrinti, kad į problemas būtų pažvelgta naujomis akimis ir nebūtų rodomas prielankumas ar priešiškumas kuriai nors valstybei. Jungtinės priežiūros grupės bus sudarytos iš nacionalinių priežiūros institucijų, dar kitaip vadinamų nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, atstovų ir ECB darbuotojų, tad čia bus sutelktos jų žinios bei patirtis. Tai reiškia, kad JPG semsis patirties iš 18, o netrukus – jau iš 19, euro zonos šalių. Laikui bėgant JPG nariai rotacijos principu pereis iš vienų JPG į kitas. Tai dar vienas būdas užtikrinti, kad į visus bankus būtų žiūrima vienodai ir kad pasisemtume patirties iš visų valstybių narių.

Jungtinėms priežiūros grupėms talkins nepriklausomos audito grupės, vadinamos patikrinimų vietoje grupėmis. Jos tiesiogiai iš bankų skyrių ir filialų rinks išsamią informaciją. Be to, ECB įdiegs pranešimų teikimo mechanizmą, kad skatintų asmenis, turinčius informacijos apie tai, kad galbūt pažeidžiami atitinkami ES teisės aktai, pranešti apie tokius pažeidimus ECB. Tokie pranešimai apie pažeidimus yra veiksminga priemonė nusižengimams atskleisti.

ECB vykdymo užtikrinimo ir sankcijų srities specialistai, vadovaudamiesi skaidraus tyrimo ir sprendimų priėmimo principais, tirs įtariamus kredito įstaigų padarytus tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, nacionalinės teisės aktų, kuriais ES direktyvų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę, arba ECB reglamentų bei sprendimų pažeidimus, kuriuos pastebės JPG, vykdydamos kasdienę priežiūrą. Jei būtų nustatyta, kad teisės aktų nuostatos iš tiesų buvo pažeistos ir kredito įstaigą ar jos vadovybę reikia nubausti, galėsime skirti administracines sankcijas, kurios gali sudaryti iki 10 proc. įstaigos bendrųjų metinių pajamų, gautų per praėjusius finansinius metus.

Visų valstybių narių visos nacionalinės kompetentingos institucijos turi po savo atstovą ir balso teisę Priežiūros valdyboje. Visų balsai yra vienodo svorio. Tad ir šia nuostata užtikrinamas vienodas požiūris į visus prižiūrimus bankus pagal vieną bendrą taisyklių sąvadą ir neišskiriant nė vienos valstybės. Taigi, nuo šiol, būdamos Europos masto priežiūros sistemos dalimi, nacionalinės priežiūros institucijos galės daryti įtaką kitų šalių bankų priežiūrai ir prisidėti priimant Valdančiosios tarybos sprendimus. Bet dar svarbiau tai, kad taip jos matys kitų šalių bankuose vykstančius pokyčius ir įsivyraujančias tendencijas dar prieš joms ateinant į jų šalių rinkas. ECB būstinėje Frankfurte yra sudarytos grupės, analizuojančios tokius horizontalius duomenis, tad mes turime išankstinio perspėjimo sistemą.

Tai yra vienas iš jau matomų bendros priežiūros sistemos pranašumų: atlikdami išsamų vertinimą, t. y. tikrindami balansus ir vykdydami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (turi būti baigta iki lapkričio 4 d.), matome visoje Europos bankų sistemoje vyraujančias tendencijas. Pavienei nacionalinei priežiūros institucijai, kuri pagal kompetenciją nagrinėja daug siauresnius duomenis, jas pastebėti būtų daug sudėtingiau.

Jau dabar matome teigiamų ženklų: keletas šalių, kurios nėra įsivedusios euro, svarsto galimybę teikti prašymą, kad ECB vykdytų ir jų bankų priežiūrą – tokia galimybė numatyta BPM reglamente. Nors tokių prašymų dar nepateikta, bet jau vien tokios galimybės svarstymas rodo, kad visoje Europoje pradedame įgyti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą.

Ar galiu patikinti, kad ECB gali kartą ir visiems laikams pašalinti dar vienos finansų krizės pavojų? Deja, negaliu. Tačiau tvirtai tikiu, kad dar niekada jokia kita Europos institucija nebuvo geriau pasirengusi maksimaliai sumažinti šį pavojų. ECB įkurtas Bendras priežiūros mechanizmas yra didelė ir nepriklausoma Europos bankų sistemos stiprybė. Matydama, kaip 28 skirtingų šalių priežiūros specialistai kartu kuria šią sistemą, dar tvirčiau tikiu, kad kuriame kažką, kas turės istorinę vertę, kažką, dėl ko Europa taps geresne vieta sėkmingam verslui.

Kontaktai žiniasklaidai