Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Dažniausiai užduodami klausimai apie 2018 m. ES mastu vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

2018 m. lapkričio 2 d.

Kokiu tikslu buvo vykdomas 2018 m. ES masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis?

ES masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo vykdomas siekiant išanalizuoti, kaip per trejus metus (nuo 2017 m. pabaigos (šio laikotarpio duomenys naudoti per testavimą) iki 2020 m. pabaigos) keistųsi bankų kapitalo pozicijos pagal bazinį ir nepalankųjį scenarijus.

Testavimas suteikia priežiūros institucijoms, bankams ir kitiems rinkos dalyviams bendrą analitinį pagrindą, leidžiantį palyginti ir įvertinti ES bankų atsparumą konkrečiose šalyse tikėtiniems ekonominiams sukrėtimams.

Testavime dalyvavo 48 bankai. Bendras jų turtas sudaro 70 % viso Europos Sąjungos bankų turto. Už testavimą buvo atsakinga Europos bankininkystės institucija (EBI). Ji parengė testavimo metodiką, priėmė sprendimus dėl scenarijų ir jų vienkartinių korekcijų ir po testavimo paskelbė jo rezultatus.

Kaip ir 2016 m., šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nebuvo testas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti. Nebuvo nustatyta jokia kartelė, kurią bankai turėtų perlipti, kad išlaikytų testą. Į testavimo rezultatus bus atsižvelgiama per nuolatinį priežiūrinį dialogą. Tai reiškia, kad už bankų priežiūrą atsakinga Europos Centrinio Banko (ECB) dalis tiek kokybiniais (bankų pateikiamų duomenų kokybė ir pateikimas laiku), tiek kiekybiniais (kapitalo rodiklio sumažėjimas ir banko atsparumas nepalankioms rinkos sąlygoms) testavimo rezultatais remsis vykdydama priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą (SREP). Vykdant SREP, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais bus remiamasi ir nustatant bankams priežiūrinius kapitalo poreikius.

Kurie ECB prižiūrimi bankai dalyvavo EBI koordinuotame ES masto testavime nepalankiausiomis sąlygomis?

Iš 48 bankų, dalyvavusių EBI koordinuotame testavime, 33 bankus tiesiogiai prižiūri ECB. Jų turtas sudaro 70 % viso euro zonos bankų turto. 2018 m. lapkričio 2 d., penktadienį, EBI paskelbė visų testavime dalyvavusių 48 bankų individualius testavimo rezultatus ir išsamius 2017 m. pabaigos balansus bei duomenis apie pozicijas.

Be 33 ECB prižiūrimų bankų, įtrauktų į EBI imtį, ECB atliko ir kitų jo tiesiogiai prižiūrimų bankų, nepatekusių į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (SREP testavimą).

Kiek anksčiau šiais metais ECB testavo keturis tiesiogiai prižiūrimus Graikijos bankus. Buvo naudota tokia pati metodika ir strategija kaip ir per EBI visoje ES vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau testavimas buvo vykdomas sparčiau, siekiant jį užbaigti iki Graikijai skirtos trečiosios Europos stabilumo mechanizmo finansinės paramos programos pabaigos.

Kokie bendri 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai? Kokie pagrindiniai tokius rezultatus lėmę veiksniai ir kaip jie skiriasi nuo 2016 m. vykdyto testavimo rezultatų?

Pagal nepalankųjį scenarijų 33 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis (darant prielaidą, kad nustatyti kapitalo reikalavimai vykdomi visu mastu) sumažėtų 3,8 procentinio punkto, t. y. visos sistemos mastu CET 1 kapitalo rodiklis sumažėtų nuo 13,7 % 2017 m. pabaigoje iki 9,9 % 2020 m. pabaigoje. 0,3 procentinio punkto šio sumažėjimo lemia nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 9‑ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (9­‑­­ojo TFAS) taikymo pirmą kartą poveikis. Dėl to kapitalo rodiklis sumažėja 0,5 procentinio punkto daugiau negu pagal 2016 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Vienas pagrindinių testavimo pagal nepalankųjį makroekonominį scenarijų rezultatus lėmusių veiksnių – kredito vertės sumažėjimas. Antras veiksnys – finansavimo kainų skirtumų sukeltas sukrėtimas, kurį iš dalies švelnina teigiamas didesnių ilgalaikių palūkanų normų poveikis. Trečias – didelis spaudimas grynosioms paslaugų ir komisinių pajamoms, ir ketvirtas – rinkos kainų ir likvidumo sukrėtimų poveikis tikrąja verte apskaitomiems portfeliams.

Testavimo pagal nepalankųjį scenarijų rezultatams įtakos turėjo tai, kad buvo taikytas pesimistiškesnis makroekonominis scenarijus ir kad įsigaliojo 9-asis TFAS. Įtakos turėjo ir taikyta rizikai jautresnė metodika. Visa tai su kaupu nustelbia geresnės turto kokybės poveikį. Ji ypač pagerėjo sėkmingai sumažinus neveiksnių paskolų lygį ir pagal scenarijų labiau padidėjus ilgalaikėms palūkanų normoms.

Nepaisant to, kad kapitalo rodiklio sumažėjimas didesnis negu pagal 2016 m. testavimo rezultatus, bendras CET 1 kapitalo rodiklis – 9,9 % – yra didesnis negu 2016 m. (8,8 %). Tai patvirtina, kad testavime dalyvavusių bankų atsparumas makroekonominiams sukrėtimams padidėjo. Tačiau testavimas atskleidė ir kai kurias silpnąsias pavienių bankų vietas. Priežiūros institucijos stebės, kaip bankai jas stiprins.

Pagal nepalankųjį scenarijų 33 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų finansinio sverto koeficientas (darant prielaidą, kad nustatyti kapitalo reikalavimai vykdomi visu mastu) sumažėtų 0,98 procentinio punkto, t. y. finansinio sverto koeficientas sumažėtų vidutiniškai nuo 5,11 % 2017 m. pabaigoje iki 4,13 % 2020 m. pabaigoje.

Ar manote, kad po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bankų sistemoje kapitalo poreikis vidutiniškai padidės?

Ne, mes nemanome, kad po testavimo kapitalo poreikis vidutiniškai padidės. Tačiau jis savaime padidės dėl kai kurių jo sudedamųjų dalių pokyčių. Jie buvo numatyti anksčiau ir nepriklauso nuo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Tai yra tokios kapitalo poreikio sudedamosios dalys, kurios buvo įvedamos palaipsniui ir 2019 m. sausio 1 d. privalo būti sukauptos visos, pavyzdžiui, makroprudencinių institucijų nustatyti sisteminiai rezervai (pasaulinės ir kitokios sisteminės svarbos įstaigoms privalomi rezervai bei rezervai sisteminei rizikai padengti). Kaip nurodyta 2016 ir 2017 m. SREP buklete, bankai turėtų numatyti, kad ateityje turės teigiamą P2G (rekomenduojamą 2 ramsčio kapitalą), nepriklausomai nuo to, kad bus sukaupę visą privalomą kapitalo apsaugos rezervą.

Kaip į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus atsižvelgiama per SREP?

Į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kokybinius rezultatus atsižvelgiama nustatant 2 ramsčio kapitalo reikalavimą (P2R), ypač vykdant su rizikos valdymu susijusią SREP dalį.

Į kiekybinius testavimo rezultatus, o būtent į kapitalo rodiklio sumažėjimą pagal hipotetinį nepalankųjį scenarijų, atsižvelgiama nustatant rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo (P2G) dydį. Jį ECB nustato įvertinęs įvairius duomenis. Vienas iš orientyrų – banko rezultatas, gautas atlikus testavimą pagal nepalankųjį scenarijų, taikant 5,5 % kapitalo normatyvą, arba, jeigu bankas yra pasaulinės sisteminės svarbos (G-SIB), – 5,5 % plius G-SIB bankams taikoma rezervo norma.

Gautas rezultatas toliau koreguojamas – didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kitus veiksnius, pavyzdžiui, į konkrečios įstaigos rizikos profilį ir jos jautrumą testavimo scenarijams, laikinus jos rizikos profilio pokyčius, įvykusius po testavimo atskaitos taško (2017 m. gruodžio 31 d.), priemones, kurių bankas ėmėsi, kad sustiprintų rizikai jautrias vietas, pavyzdžiui, turto pardavimą. Taigi, nustatant rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo dydį, į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus nėra atsižvelgiama tiesiog mechaniškai.

Tad bet kurios įstaigos P2G neįmanoma apskaičiuoti mechaniškai ir neįvertinus minėtų kitų veiksnių.

Kokios svarbiausios šių metų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvados?

Kredito nuostoliai iš esmės susidarė dėl makroekonominio scenarijaus. Įsisenėjusių neveiksnių paskolų lygis per 2018 m. testavimą buvo ne toks svarbus kaip 2016 m., nes bankų balansai pagerėjo.

Pagal nepalankųjį scenarijų visiško rinkos rizikos perkainojimo poveikis buvo didžiausias pasaulinės sisteminės svarbos bankuose, tačiau turėjo ir teigiamą pusę – didesnes klientų pajamas. Poveikis modelių neužtikrintumui ir likvidumo rezervui taip pat buvo aktualesnis šiems bankams negu kitiems.

Jeigu, kilus krizei, būtų koreguojami dividendai, atkarpos mokėjimai už papildomo 1 lygio kapitalo priemones ir kintamojo dydžio atlygis (didžiausia galima paskirstyti suma) pagal Kapitalo reikalavimų direktyvos 141 straipsnį, bendras poveikis pagal nepalankųjį scenarijų sumažėtų apie 40 bazinių punktų.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia ir kitų svarbių įžvalgų apie bankų gebėjimus vykdyti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir valdyti riziką. Ši informacija, kartu su bankų per testavimą pateiktų duomenų kokybės ir savalaikiškumo įvertinimo rezultatais, bus panaudota per SREP, taip pat nustatant P2R ir planuojant patikrinimus vietoje bei kitą priežiūros veiklą.

Per tokius testavimus taip pat galima patikrinti, ar bankai pašalino per ankstesnius testavimus nustatytus trūkumus, pavyzdžiui, susijusius su jų gebėjimais vykdyti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, rinkti ir sisteminti duomenis ar modeliuoti.

Kas konkrečiai buvo testuota ir kokie būtų esminiai skirtumai, palyginti su 2016 m. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis?

Atliekant šį testavimą buvo vertinamas bankų atsparumas nepalankiems rinkos pokyčiams. Buvo analizuojama, kaip, esant statiniam balansui, per trejus metus (nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos) keistųsi kapitalo pozicijos pagal bazinį ir nepalankųjį scenarijus. Bazinis scenarijus atitiko ECB skelbtas gruodžio mėn. prognozes, o nepalankusis scenarijus buvo grindžiamas prielaida, kad pasireikš keturios sisteminės rizikos, kurios buvo vertinamos kaip keliančios didžiausią grėsmę ES bankų sektoriaus stabilumui. Šios rizikos yra:

  1. staigus ir didelio masto rizikos priedų perkainojimas pasaulio finansų rinkose,
  2. neigiamas grįžtamasis ryšys tarp mažo bankų pelningumo ir nedidelio nominaliojo augimo dėl ES sumažėjusio ekonominės veiklos masto,
  3. su galimu rizikos priedų perkainojimu ir padidėjusiu politiniu neapibrėžtumu susijusios valdžios sektoriaus ir privačiojo sektoriaus skolos tvarumo problemos,
  4. ne bankų finansų sektoriaus likvidumo rizikos, kurių poveikis gali persiduoti visai finansų sistemai.

Testuojant buvo vertinamas rizikos veiksnių poveikis bankų mokumui. Bankai turėjo testuoti jiems būdingas rizikas (kredito riziką, įskaitant riziką, susijusią su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, rinkos riziką ir sandorio šalies kredito riziką, taip pat operacinę riziką, įskaitant elgesio riziką). Jie taip pat turėjo apskaičiuoti šių scenarijų poveikį grynosioms palūkanų pajamoms ir atlikti pelno ir nuostolio bei kapitalo elementų, kurių neapima kitos rizikų kategorijos, testavimą.

TFAS taikančių bankų atveju testavime nepalankiausiomis sąlygomis naudotose projekcijose atsižvelgta į 9-ojo TFAS įvedimą nuo 2018 m. sausio 1 d. Jose taip pat atsižvelgta į Reglamento (ES) 2017/2395 nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, skirtų 9-ojo TFAS įvedimo poveikiui mažinti. Į EBI paskelbtas skaidrumo ataskaitų formas taip pat įtrauktas 9-ojo TFAS taikymo pirmą kartą poveikis.

Kokį vaidmenį atliko ECB rengiantis testavimui nepalankiausiomis sąlygomis?

ECB padėjo pasirengti ES masto testavimui nepalankiausiomis sąlygomis prisidėdamas prie EBI metodikos rengimo ir parengdamas bazinį scenarijų.

Šiame scenarijuje numatyti makroekonominiai pokyčiai esant įprastoms sąlygoms, atsižvelgiant į Eurosistemos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozes.

ECB prisidėjo ir prie nepalankiojo scenarijaus rengimo (šią veiklą koordinavo Europos sisteminės rizikos valdyba).

Koks ECB vaidmuo vykdant EBI koordinuojamus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis?

Bendroje EBI koordinuojamų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sistemoje ECB yra atsakingas už jo tiesiogiai prižiūrimų bankų vykdomų testavimų kokybės užtikrinimo procesą. Šio uždavinio, kurį ECB vykdo kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad bankai teisingai taikytų EBI parengtą bendrą metodiką.

Be testavimo ES mastu, ECB Bankų priežiūra vykdo ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų, nepatekusių į EBI imtį, SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šiame testavime taikoma metodika atitinka EBI metodiką, tačiau taip pat yra atsižvelgiama į dalyvaujančių įstaigų mažesnį dydį ir sudėtingumą.

Kaip ECB užtikrina, kad atliekant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis būtų laikomasi proporcingumo principo?

Proporcingumo principas jau yra įtvirtintas EBI metodikoje ir formose. T. y. mažesnio dydžio ir sudėtingumo bankai gali taikyti paprastesnius metodus ir jų privalomų teikti duomenų apimtys yra mažesnės.

SREP testavime nepalankiausiomis sąlygomis ECB Bankų priežiūra mažesnio dydžio ir sudėtingumo bankų atžvilgiu proporcingumo principą įgyvendina nustatydama paprastesnius metodus ir ne tokias griežtas atskaitomybės ribas.

Kokios buvo pagrindinės 2018 m. testavime naudoto nepalankiojo scenarijaus ypatybės ir kiek tikėtinas jis buvo?

2018 m. testavimo nepalankusis scenarijus buvo pagrįstas stabiliai nepalankiomis makroekonominėmis sąlygomis. Tarp jų – visos euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas 2,4 %, nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas 17 % ir akcijų kainų kritimas 31 %.

Scenarijuje atsižvelgta į pagrindines sistemines rizikas, nustatytas testavimo pradžioje. Tarp šių rizikų: staigus ir didelio masto rizikos priedų perkainojimas pasaulio finansų rinkose, neigiamas grįžtamasis ryšys tarp mažo bankų pelningumo ir nedidelio nominaliojo augimo, viešojo ir privačiojo sektorių skolos tvarumo problemos, taip pat ne bankų finansų sektoriaus likvidumo rizikos, kurių poveikis gali persiduoti visai finansų sistemai.

Kalbant apie tikėtinumą, tam, kad testavimo rezultatai būtų patikimi, testavimui naudojami nepalankieji makroekonominiai scenarijai turėtų būti pakankamai pesimistiniai, bet įmanomi.

EBI scenarijus sudarytas remiantis pagrindinėmis finansiniam stabilumui kylančiomis rizikomis, kurios laikytos svarbiomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pradžioje. Scenarijuje numatyta įmanoma įvykių eiga, tačiau tikimybė, kad tokia visuma neigiamų sukrėtimų susiklostys, yra maža.

Pavyzdžiui, daugeliui šalių pagrindiniai makroekonominio scenarijaus komponentai 2018 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis buvo pesimistiškesni, palyginti su 2016 m. testavimu. Daryta prielaida, kad prasidės gili pasaulinė makroekonominė krizė, truksianti dvejus–trejus metus. Scenarijuje modeliuojamas pasaulinis sukrėtimas, kuris Europos šalių ekonomiką paveiktų skirtingai. Todėl turėtų būti vertinama, kad atitinkamus rezultatus lėmė šalies rizikos ir konkrečiam bankui būdingos rizikos derinys.

2018 m. scenarijus turėjo būti parengtas anksčiau negu 2016 m., nes Graikijos bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliktas anksčiau nei kitų bankų, o pats testavimas truko ilgiau dėl 9-ojo TFAS įvedimo. Be to, scenarijus buvo gana plataus masto ir apėmė įvairius nenumatytus atvejus. Tai ypač svarbu, nes scenarijus rengiamas ne kaip prognozė, o siekiant įvertinti „kas būtų, jeigu...“ ir taip atskleisti bankų vertinimo metu aktualias pažeidžiamas vietas, net jeigu pagrindinės rizikos pasireikštų kitaip.

Ar 2018 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis panašus į kitų jurisdikcijų vykdomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis?

Nepaisant tam tikrų metodinių skirtumų skirtingose testavimų nepalankiausiomis sąlygomis sistemose, bendri EBI koordinuoto testavimo rezultatai iš esmės yra panašūs į pastaruoju metu kitose jurisdikcijose vykdytų testavimų rezultatus.

Pavyzdžiui, jeigu palygintume 2018 m. EBI nepalankųjį scenarijų su JAV federalinio rezervo 2018 m. išsamios kapitalo analizės ir peržiūros scenarijais, EBI scenarijus pagal jo nepalankumo vidaus ekonomikai lygį atsidurtų tarp minėtos JAV peržiūros nepalankaus ir labai nepalankaus scenarijų. 2018 m. EBI nepalankiojo scenarijaus nepalankumo vidaus ekonomikai lygis yra panašus į Bank of England 2018 m. naudoto metinio ciklinio scenarijaus nepalankumo lygį. Jis taip pat panašus į 2018 m. liepos mėn. TVF paskelbtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal euro zonos Finansų sektoriaus vertinimo programą.

Ar per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo įvertintas galimas Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės ES rezultato poveikis? Ar buvo atsižvelgta į galimas pasekmes, jeigu Jungtinė Karalystė iš ES išstotų taip ir nepasiekusi susitarimo?

Kai kuriuose bazinio scenarijaus aspektuose atsižvelgta į tai, kokie vidutiniškai galėtų būti įvairūs galimi „Brexito“ padariniai Jungtinės Karalystės prekybos santykiams su ES.

Taikytas nepalankusis scenarijus buvo gerokai pesimistiškesnis negu analitikų prognozuojamos neigiamos „Brexito“ pasekmės euro zonos ekonomikai. Į scenarijus nebuvo įtraukta prielaidų, kad įvyks koks nors vienkartinis reiškinys, pavyzdžiui, „Brexitas“. Tačiau euro zonos BVP prognozės pagal nepalankųjį scenarijų kiekvienais testavimo laikotarpio metais vis pesimistiškesnės negu analitikų prognozuojamas neigiamas „Brexito“ poveikis BVP augimui.

Nepalankiajame scenarijuje numatyta pačių įvairiausių makroekonominių rizikų, kurios gali būti siejamos su „Brexitu“. Pagrindiniai veiksniai pagal nepalankųjį scenarijų buvo susiję su politiniu neapibrėžtumu (įskaitant su „Brexitu“ susijusius pokyčius). Daryta prielaida, kad, be kitų dalykų, toks neapibrėžtumas prognozuojamo laikotarpio pradžioje išsivysčiusios ekonomikos šalyse lems pasitikėjimo krizę.

Scenarijaus, kad susitarimas nebus pasiektas, padariniai nebuvo konkrečiai nagrinėti, tačiau galimas poveikis ekonomikos augimui nepalankiajame scenarijuje iš esmės buvo numatytas, į jį įtraukiant bendrą ir itin smarkų visų pagrindinių su Jungtine Karalyste susijusių ekonominių ir finansinių kintamųjų pablogėjimą. Vis dėlto konkretiems bankams dėl „Brexito“ galėtų kilti itin sunkių pasekmių.

Informavimas apie pažeidimus