Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje, skirtoje 2015 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitai pristatyti
ECB priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy ir ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja Sabine Lautenschläger
Frankfurtas prie Maino, 2016 m. kovo 23 d.
ECB priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy
Ponios ir ponai,
malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje, skirtoje 2015 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitai pristatyti. Vakar ataskaitą pristačiau Europos Parlamente, Briuselyje, o šiandien norėčiau pakalbėti ne vien apie metų ataskaitą ir 2015-uosius.
Šių metų pradžioje, padidėjus kintamumui ir nukritus bankų akcijų kainoms, bankų sektorius atsidūrė dėmesio centre. Tačiau pasitikėjimo teikia tai, kad per keletą pastarųjų metų Europos bankai, pagerinę savo kapitalo pakankamumo koeficientus, tapo daug atsparesni. Pavyzdžiui, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, 2012 m. buvęs 9 %, padidėjo iki 13 %.
Vis dėlto pastaruoju metu padidėjęs kintamumas parodė, kad investuotojams dar trūksta užtikrintumo – nebūtinai dėl bankų atsparumo, veikiau dėl jų pelningumo. Užsitęsus mažų palūkanų laikotarpiui, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims patiriant sunkumų ir smunkant naftos kainoms, nemažai investuotojų nerimauja dėl to, ar tokiomis aplinkybėmis bankai pajėgs reikiamai pakoreguoti savo verslo modelius ir toliau pelningai dirbti.
Taip pat ir mes manome, kad Europos bankams sunkiausias uždavinys – verslo modelių koregavimas. Kiti sunkumai – tai kredito rizika ir padidėjęs neveiksnių paskolų lygis, pelno didinimo galimybių paieškos taktikos keitimas, elgesio ir valdymo rizika, valstybių nemokumo rizika, geopolitinė rizika, didėjantys sunkumai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir IT bei kibernetinių nusikaltimų rizika.
Atsižvelgdami į šias rizikas įvardijome penkis priežiūros veiklos prioritetus 2016 metams:
- pirma, nagrinėsime bankų verslo modelius ir pelningumą;
- antra, nagrinėsime kredito riziką, ypač neveiksnių paskolų aspektą. Tuo tikslu pernai sukūrėme darbo grupę ir jai buvo pavesta padėti mažinti neveiksnių paskolų lygį;
- trečia, skirsime dėmesio kapitalo pakankamumo, pavyzdžiui, kapitalo, skirto gelbėjimui privačiomis lėšomis, klausimams;
- ketvirta, nagrinėsime rizikos valdymą ir valdyseną. Šiuo metu esant labai mažoms palūkanoms ir gausiam likvidumui, darosi vis svarbiau, kad bankai tinkamai valdytų riziką;
- ir penktas prioritetas – likvidumas.
Esu įsitikinusi, kad bankai čia paminėtų ir daugybę teisinės bazės pokyčių. Taip, jų buvo nemažai. Tiesa ir tai, kad reikės įdėti daug pastangų prie jų prisitaikyti. Suprantame tai ir siekiame kuo didesnio reglamentavimo tikrumo, kad bankai galėtų tinkamai planuoti ir valdyti riziką.
Tačiau neturėtume pamiršti ir dabartinio konteksto – fragmentuoto Europos bankų sektoriaus ir pasaulinės finansų krizės. Vykdyti reglamentavimo reformą buvo būtina – atlikta tai, kas ir turėjo būti atlikta.
Nauji kapitalo ir likvidumo reikalavimai padidino atskirų bankų ir visos bankų sistemos atsparumą. Šiuo metu sistema daug patvaresnė negu prieš pastarąją krizę. Iš kur beatslinktų kita audra, bankai bus atsparesni. O jei kuris bankas žlugtų, mokesčių mokėtojai bus apsaugoti naujomis gelbėjimo privačiomis lėšomis taisyklėmis. Dėl to atitinkamai keičiasi investuotojų paskatos. Padidėjusi kai kurių kapitalo priemonių marža rodo, kad rinkos prie šių naujų taisyklių prisitaiko.
2016 m. turėtų būti baigtas rengti „Bazelis III“ – reglamentavimo reformos ašis. Kapitalo reikalavimai smarkiai didinami nebebus, o apie „Bazelį IV“ nėra net kalbų. Reglamentavimo reforma netrukus bus baigta. Ja nutiestas kelias į stabilesnę bankų sistemą. Tai buvo ilga ir nelengva kelionė. Krizės metu smuko pasitikėjimas, o jam atkurti prireiks nemažai laiko ir pastangų. Tai patvirtina ir pastaruoju metu labai padidėjęs kintamumas.
Kaip priežiūros institucija, kartu su reguliavimo institucijomis padedame atkurti pasitikėjimą bankų sistema. Tačiau ir patys bankai turi pasirūpinti, kad jų verslo modeliai būtų tvarūs. Jie patys turi apdairiai valdyti savo riziką. Tai pripažinus ir atitinkamai elgiantis bus žengtas dar vienas svarbus žingsnis link realiajai ekonomikai naudos teikiančios stabilios bankų sistemos.
Dėkoju už dėmesį.
ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja Sabine Lautenschläger
Ponios ir ponai,
ir man malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Danièle Nouy ką tik minėjo, kad reglamentavimo reformos yra pokyčių bankų sistemoje šaltinis. Buvo ir dar viena reforma, atnešusi didelių pasikeitimų. Aš, be abejo, turiu omenyje Europos bankų priežiūrą.
Bankų priežiūrą pradėti vykdyti europiniu lygmeniu buvo taip pat svarbu, kaip įgyvendinti reglamentavimo reformą. Kaip ir pastaroji, europinio lygmens bankų priežiūra padės atkurti pasitikėjimą bankų sistema. Kokią gi konkrečią naudą teikia Europos bankų priežiūra?
Pirma, Europos bankų priežiūros nevaržo valstybių sienos. Tai europinės perspektyvos priežiūra, todėl gali būti lyginami įvairių šalių bankai ir taip iš anksto nustatomos galimos problemos.
Antra, Europos bankų priežiūra vykdoma pasitelkiant 19 nacionalinių priežiūros institucijų ir ECB darbuotojų žinias bei patirtį, o tai yra didžiulės analitinės pajėgos.
Trečia, Europos bankų priežiūra yra pajėgi veikti, kai to reikia. Tokia priežiūra padeda užtikrinti, kad bankai visoje euro zonoje būtų prižiūrimi pagal tuos pačius aukštus standartus ir atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktų nuostatas.
2015 m. ta linkme žengėme kelis svarbius žingsnius, pavyzdžiui, pagrindinės bankų priežiūros priemonės – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) – srityje. Kapitalo reikalavimai, grindžiami ateities perspektyvų ir rizikos analize, yra neatsiejami nuo SREP ir labai svarbūs užtikrinant finansų sistemos stabilumą.
2015 m. SREP pirmą kartą atliktas taikant vienodą metodiką. Euro zonos bankų vertinimas buvo atliktas pagal vienodus kriterijus, todėl dabar matome stipresnį sąryšį tarp įstaigų rizikos pobūdžio ir atitinkamų priežiūrinių kapitalo reikalavimų.
2016 m. SREP toliau tobulinsime. Tam buvome paprašę SREP teisinio pagrindo išaiškinimo ir gavome Europos Komisijos vidinių konsultacijų dokumentą pastaboms. Palankiai vertiname Komisijos siekį kurti reglamentavimo tikrumą, nes tai yra labai svarbu ir bankams, ir rinkoms.
2016 m., be SREP, dar bus atliekami du testavimai nepalankiausiomis sąlygomis: testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį visoje ES vykdys Europos bankininkystės institucija (EBI), ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį visoje euro zonoje vykdys ECB. Šie testavimai BPM suteiks galimybę visas euro zonos svarbias įstaigas įvertinti iš ateities perspektyvos.
Abiejuose testavimuose nepalankiausiomis sąlygomis bus vadovaujamasi EBI parengtos metodikos nuostatomis. Per testavimus gauta informacija bus panaudota 2016 m. vykdant SREP, todėl tai nėra vien vertinimas „išlaikyta“ ar „neišlaikyta“. Be to, jei per testavimą išaiškės kokių nors spręstinų duomenų kokybės ir kokybės užtikrinimo klausimų, į tai taip pat bus atsižvelgiama 2016 m. vykdant tų įstaigų SREP.
Europos teisės aktuose yra labai daug nuostatų, dėl kurių konkretaus įgyvendinimo būdo turi apsispręsti pačios priežiūros institucijos. 2015 m. susitarę dėl visoje euro zonoje vienodo naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra, dar šiek tiek pasistūmėjome link vienodesnės bankų priežiūros. 2016 m. spalio mėn. įsigalios šiuo klausimu parengtas reglamentas ir vadovas.
Apibendrinant, pažymėtina, kad per pirmuosius metus, kai Europos bankų priežiūra buvo vykdoma visus 12 mėnesių, daug nuveikta euro zonoje kuriant vienodesnę bankų priežiūrą. Tačiau dar daug reikia nuveikti.
Pavyzdžiui, šiuo metu rengiamės atlikti tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TVMP). Kalbant apie TVMP, svarbu žinoti, kad nemažai svarbių įstaigų kapitalo reikalavimams apskaičiuoti naudoja vidaus modelius. Peržiūra siekiama sumažinti ne rizika grindžiamą pagal modelius apskaičiuojamų kapitalo reikalavimų kintamumą.
Ponios ir ponai, savo pranešimuose šiandien daugiausia dėmesio skyrėme svarbioms įstaigoms, t. y. ECB tiesiogiai prižiūrimiems bankams. Tačiau reikia nepamiršti ir apie 3 200 mažiau svarbių įstaigų. Daugelyje šalių šie mažieji ir vidutiniai bankai yra labai svarbūs regiono ir nacionalinei ekonomikai, o kaip grupė jie gali būti svarbūs ir nacionaliniam finansiniam stabilumui.
Šiuos bankus tiesiogiai prižiūri nacionalinės kompetentingos institucijos. Nesiekiame šios tvarkos pakeisti ir tiesiogiai jų prižiūrėti. BPM prižiūri, kaip veikia visa sistema. Kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis kuriame bendrus priežiūros standartus, atsižvelgdami į regioninius aspektus, atskirų įstaigų dydį, verslo veiklą ir rizikos pobūdį.
Pavyzdžiui, su nacionalinėmis priežiūros institucijomis parengėme bendrą mažiau svarbių įstaigų priežiūros planavimo standartą. Vadovaudamosi šiuo standartu ir taikydamos bendrą metodiką, nacionalinės priežiūros institucijos gali nustatyti priežiūros prioritetus „savo“ mažiau svarbioms įstaigoms. Be to, neseniai sutarėme dėl bendro mažiau svarbių įstaigų gaivinimo planų rengimo standarto.
Dirbame ir institucinių užtikrinimo sistemų klausimu. Mažiau svarbioms įstaigoms šios sistemos yra itin aktualios. Pagal Europos Sąjungos teisę, jeigu bankas yra užtikrinimo sistemos narys, jam gali būti suteiktos tam tikros privilegijos. Kadangi siekiame suvienodinti priežiūrą, yra daug argumentų už tai, kad ir šios privilegijos būtų suteikiamos pagal vienodus kriterijus. Tokius kriterijus esame apibrėžę ir dėl jų paskelbę viešas konsultacijas, vyksiančias iki balandžio vidurio.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors reglamentavimo reforma greitai bus baigta, mes dar tobuliname priežiūros metodus ir procesus. Kai visa tai bus atlikta, būsime sukūrę stiprią priežiūros sistemą, prisidėsiančią prie bankų sistemos saugumo ir patikimumo, ir tai būsime atlikę visapusiškai atsižvelgdami į vidaus rinkos vienybę bei vientisumą.
Dėkoju už dėmesį.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- media@ecb.europa.eu
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai