Kas yra neveiksnios paskolos?

2016 m. rugsėjo 12 d. (atnaujinta 2021 m. sausio 14 d.)

Vienas iš ECB vykdomos priežiūros prioritetų yra užkirsti kelią neveiksnių paskolų susidarymui Europos bankų sistemoje ir spręsti tokių paskolų problemą. Kokios tai paskolos ir kodėl jos yra blogos?

Pirmiausia panagrinėkime bankų veiklą. Vienas iš pagrindinių banko uždavinių yra teikti paskolas. Jos reikalingos įmonėms, kad galėtų investuoti ir kurti darbo vietas, ir žmonėms, kad galėtų įsigyti, pavyzdžiui, automobilį ar būstą. O iš palūkanų už suteiktas paskolas bankas uždirba pinigų.

Jei skolininko finansinė padėtis yra gera ir jis laiku moka paskolos įmokas ir palūkanas, laikoma, kad paskola yra veiksni. Tačiau visada yra rizikos, kad įmonė ar asmuo nepajėgs grąžinti paskolos per sutartą laikotarpį. Jei taip atsitinka arba tampa tikėtina, kad atsitiks, bankas privalo tokią paskolą priskirti prie neveiksnių paskolų. Neveiksnios paskolos dažnai dar vadinamos blogomis paskolomis.

Kada paskola tampa neveiksni?

Paskola tampa neveiksni, kai atsiranda požymių, kad skolininkas paskolos gali negrąžinti arba kai skolininkas daugiau kaip 90 dienų vėluoja sumokėti nustatytas įmokas. Tai gali nutikti, kai asmuo netenka darbo ir dėl to nebegali mokėti paskolos įmokų arba kai pablogėja įmonės finansinė padėtis.

Bankai turi atidžiai stebėti savo išduotas paskolas ir kuo anksčiau nustatyti, kurios paskolos gali tapti neveiksniomis. Tai vadinama neveiksnių paskolų pripažinimu.

Kodėl neveiksnios paskolos yra blogos?

Neveiksnios paskolos yra bankų kasdienybės dalis, nes tai, kad žmonės netenka darbų, o įmonės susiduria su finansiniais sunkumais, deja, nutinka nuolat. Dėl tokių paskolų bankai visada patiria išlaidų, todėl jie turi stengtis, kad turėtų kuo mažiau blogų paskolų.

Neveiksnios paskolos bankams daro įtaką dvejopai. Pirma, mažėja bankų pelningumas, nes dėl neveiksnių paskolų bankai patiria nuostolių, todėl mažiau uždirba iš kreditavimo veiklos. Kad būtų pasirengę šiems nuostoliams, bankai turi sudaryti atidėjinių, t. y. atsidėti pinigų, kad padengtų patirsiamus nuostolius. Vadinasi, šių pinigų bankas nebegali naudoti naujoms paskoloms išduoti ar kitiems nuostoliams padengti. Dėl to dar labiau mažėja banko pelnas ir prastėja jo padėtis.

Per daug neveiksnių paskolų turintis bankas negali tinkamai finansuoti įmonių, kad jos galėtų investuoti ir kurti darbo vietas. Jei tokioje padėtyje atsidurtų daugiau bankų, gali nukentėti šalies ekonomika.

Kaip bankas gali išvengti neveiksnių paskolų sankaupos?

Pirmiausia bankai nuo pat pradžių turėtų vengti teikti per daug rizikingas paskolas. Kad užtikrintų, jog paskolos būtų teikiamos tik jas grąžinti pajėgsiantiems klientams, bankai turėtų taikyti patikimus skolinimo kriterijus ir tinkamai įvertinti skolininkų kreditingumą.

Taip pat svarbu turėti gerą stebėsenos sistemą, kuri dar ankstyvoje stadijoje padėtų nustatyti, kad paskolos gavėjas turi finansinių sunkumų. Tokiu atveju bankas dar turi priemonių, padėsiančių ištaisyti padėtį. Kartais tam, kad skola netaptų neveiksni, užtenka tiesiog pakonsultuoti klientą apie jo finansus.

Be to, bankai turi pakankamai anksti sudaryti pakankamai atidėjinių.

Ar dėl koronaviruso krizės padaugės neveiksnių paskolų?

Koronaviruso krizė yra precedento neturintis ekonomikos sukrėtimas, ir daugeliui bendrovių sunkiai sekasi tęsti savo veiklą. Ne visos šios bendrovės išgyvens krizę ir ne visi namų ūkiai pajėgs grąžinti paskolas, kurias buvo pasiėmę prieš pandemiją ar jos metu. Tai reiškia, kad neveiksnių paskolų skaičius neišvengiamai didės, nes ne visos paskolos bus visiškai grąžintos.

Siekdamas kuo labiau sumažinti tokių paskolų kiekio didėjimą, ECB ne kartą pabrėžė, kad net ir sunkmečiu bankai turėtų skolinti tik tiems klientams, kurie, tikėtina, paskolą grąžins. Jis taip pat priminė bankams atidžiai stebėti riziką, kad jie galėtų kuo anksčiau pastebėti neveiksnias paskolas ir laiku išspręsti šią problemą.

Priežiūra – iš arčiau. Ar dėl pandemijos metu taikomų pagalbos priemonių randasi įmonės zombės?

Kaip bankas gali sumažinti turimų neveiksnių paskolų kiekį?

Bankai turėtų ne tik sudaryti pakankamai atidėjinių, bet ir aktyviai bandyti išspręsti neveiksnių paskolų problemą.

Vienas iš sprendimų – iš naujo sulygti sutarties sąlygas, pavyzdžiui, duodant daugiau laiko paskolai grąžinti. Galbūt su laikinais sunkumais susidūręs asmuo ar įmonė galės per tą laiką susitvarkyti finansinę padėtį ir vėl pradėti mokėti paskolos įmokas.

Bankas taip pat gali nuspręsti parduoti blogas paskolas investuotojams. Tokiais atvejais paskolos vertė paprastai sumažinama. Sudaręs tokį sandorį bankas greičiausiai patirs nuostolį, tačiau visiško paskolų nurašymo atveju nuostolis būtų dar didesnis.

Jeigu bankui nepavyksta rasti sprendimo, pavyzdžiui, dėl to, kad paskolos gavėjas yra nemokus, bankas gali bandyti teisiniu keliu atgauti bent dalį savo pinigų.

Kai kuriais atvejais bankai gali savo neveiksnias paskolas perkelti į „blogąjį“ banką. Tai – turto valdymo bendrovės, kurias paprastai įsteigia vyriausybės, būtent neveiksnių paskolų klausimams spręsti. Jos leidžia bankams išsivalyti savo balansus nuo neveiksnių paskolų ir greičiau atkurti pajėgumus teikti paskolas. „Blogasis“ bankas rūpinasi paskolintų pinigų susigrąžinimu, paskolų pardavimu investuotojams ar imasi kitų veiksmų.

Ką gali padaryti priežiūros institucija?

Priežiūros institucijos yra labai suinteresuotos, kad būtų sprendžiamas neveiksnių paskolų klausimas, nes šios paskolos silpnina bankus ir kelia riziką jų patikimumui. ECB šį klausimą priskyrė prie prioritetinių jo vykdomos priežiūros sričių ir pateikė bankams savo išsamias rekomendacijas ir lūkesčius dėl neveiksnių paskolų.