Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

2027 m. ECB iš esmės nekeis kapitalo reikalavimų, daugiausia dėmesio skirs bankų finansiniam ir veiklos atsparumui

2026 m. lapkričio 19 d.

  • Iš 2026 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso suvestinių rezultatų matyti, kad ECB prižiūrimų bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos yra tvirtos, pelningumo rodikliai – stiprūs, o SREP balai – nepasikeitė.
  • 2027 m. taikytini bendri 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) reikalavimai ir rekomendacijos iš esmės nepakito ir sudarė 11,3 % pagal riziką įvertinto turto (2026 m. buvo 11,2 %).
  • 2 ramsčio reikalavimas, kuris turi būti padengtas CET1 kapitalu, iš esmės nepakito ir sudarė 1,2 %.
  • Pirmą kartą taikoma peržiūrėta 2 ramsčio metodika, kuria stiprinamas kapitalo reikalavimų ir konkrečių bankų rizikos profilių ryšys, kartu vengiant 1 ir 2 ramsčio reikalavimų dubliavimosi kiekvienu konkrečiu atveju.
  • Naujos kokybinės priemonės daugiausia buvo susijusios su kredito rizika, vidaus valdymu ir operacine rizika.
  • Nustatant 2027–2029 m. priežiūros prioritetus pagrindinis tikslas buvo užtikrinti bankų atsparumą geopolitinei rizikai ir makrofinansiniams sukrėtimams, taip pat daug dėmesio skirta bankų veiklos atsparumui technologijų keliamai rizikai.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2026 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, toliau – SREP) rezultatus ir 2027–2029 m. priežiūros prioritetus. Įvertinti 108 bankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB. Peržiūrėtas bankų kapitalas, likvidumas, verslo modelis, vidaus valdymas ir rizikos valdymas.

Padidėjusios geopolitinės rizikos ir makrofinansinio neapibrėžtumo sąlygomis euro zonos bankų sektorius išlaikė tvirtas kapitalo ir likvidumo pozicijas. 2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis svertinis bendro kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 20,1 %, o pagal įsigaliojusius reguliavimo reikalavimus apskaičiuotas sverto koeficientas – 5,8 %.

Likvidumo atsargos vis dar gerokai viršijo 100 % minimalų reikalavimą – bendras padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis 2026 m. antrąjį ketvirtį buvo 155 %. Bankų galimybės gauti mažmeninį ir didmeninį finansavimą tebebuvo geros, vidutinis grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) sudarė 125 %.

Pelningumas ir toliau buvo didelis. Bendra metinė nuosavo kapitalo grąža padidėjo nuo 9,5 % (2025 m.) iki beveik 11 % (2026 m. antrąjį ketvirtį). Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos skatino pajamų augimą, o grynosios palūkanų pajamos augo dėl didesnės paskolų apimties ir didėjančios palūkanų maržos. Dėl išaugusių pajamų šiek tiek sumažėjo bendras išlaidų ir pajamų santykis – nuo 55 % iki 53 %.

Turto kokybė iš esmės nepakito, bendras neveiksnių paskolų rodiklis 2026 m. antrąjį ketvirtį tebebuvo mažas ir sudarė 1,9 %, o bendras 2 rizikos lygio paskolų rodiklis mažėjo. Vis dėlto kai kurie portfeliai, pavyzdžiui, vartojimo kreditų ir mažųjų bei vidutinių įmonių, vis dar buvo pažeidžiami. Nors komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų sąlygos pradėjo stabilizuotis, tebevyrauja neapibrėžtumas ir lieka lėtesnio augimo rizika.

Gali prireikti laiko, kol pastarojo meto geopolitinių sukrėtimų poveikis bus matomas bankų balansuose. Todėl bankai turi laikytis apdairaus požiūrio prisiimdami riziką, taip pat užtikrinti patikimą vidaus valdymą ir į ateitį orientuotą kapitalo ir likvidumo planavimą, kad galėtų sušvelninti galimus sukrėtimus ir toliau teikti finansavimą namų ūkiams ir įmonėms, net ir nepalankiausiomis sąlygomis.

Kiekybinės ir kokybinės priežiūros priemonės

2027 m. taikytini bendri CET1 kapitalo reikalavimai ir rekomendacijos iš esmės nepakito ir sudarė 11,3 % pagal riziką įvertinto turto (2026 m. sudarė 11,2 %). 2 ramsčio reikalavimas, kuris turi būti padengtas CET1 kapitalu, taip pat iš esmės nepakito ir sudarė 1,2 % (2026 m. buvo 1,1 %). 2027 m. taikytinos neprivalomos 2 ramsčio rekomendacijos lygis tebebuvo 1,1 %.

Be to, 2027 m. taikomi bendri kapitalo reikalavimai ir rekomendacijos visam turtui iš esmės nepakito ir sudarė 15,7 % pagal riziką įvertinto turto (2026 m. – 15,6 %), o 2 ramsčio reikalavimų lygis vis dar yra maždaug 2 %.

Siekdamas sumažinti pernelyg didelio finansinio sverto riziką, ECB 14 bankų taikė privalomus sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimus. Jis taip pat nustatė neprivalomas sverto koeficiento 2 ramsčio rekomendacijas penkiems bankams, kad būtų padidintas jų atsparumas nepalankiausiomis sąlygomis.

2026 m. vidutinis bendras SREP balas nepakito ir buvo 2,5. 86 % bankų buvo skirtas toks pat bendras balas kaip ir 2025 m., o balų padidinimą ar sumažinimą daugiausia lėmė nefinansinė rizika.

2026 m. ECB pradėjo taikyti naujas kokybines priemones 78 bankams. Palyginti su praėjusiais metais, šių naujų priemonių skaičius sumažėjo maždaug 50 %. Daugiau dėmesio skiriama reikšmingiems trūkumams ir pagrindinėms priežiūros problemoms. Skubiai imamasi tolesnių veiksmų dėl rimtų ir nuolatinių trūkumų, o jei bankai šių trūkumų nepašalina, imamasi vykdymo užtikrinimo priemonių. Naujos kokybinės priemonės daugiausia buvo susijusios su kredito rizika (33 %), vidaus valdymu (24 %) ir operacine rizika (12 %). Šiomis priemonėmis buvo siekiama šalinti neveiksnių pozicijų valdymo, valdymo organo veiksmingumo, rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo trūkumus.

Operacinė ir IRT rizika ir toliau buvo viena iš silpniausių kategorijų – 92 % svarbių įstaigų aptikta kibernetinio saugumo, trečiųjų šalių rizikos valdymo ir IRT rizikos kontrolės trūkumų. Bankai taip pat turėjo stiprinti savo rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumus, nes duomenų kokybės ir IT architektūros trūkumai bei pernelyg didelė priklausomybė nuo rankiniu būdu vykdomų procesų toliau trukdė veiksmingai valdyti riziką.

2027–2029 m. priežiūros prioritetai

2027–2029 m. priežiūros prioritetai nustatyti atsižvelgiant į rizikos aplinką ir užtikrina ankstesnių priežiūros prioritetų tęstinumą. Du pagrindiniai šio ciklo prioritetai – didinti bankų finansinį atsparumą geopolitinei rizikai bei makrofinansiniams sukrėtimams ir didinti veiklos atsparumą bei IRT pajėgumus.

Pagal pirmąjį prioritetą daugiausia dėmesio skiriama atsargiems kredito suteikimo standartams ir rizika pagrįstai paskolų kainodarai. Be to, priežiūros institucijos ir toliau vertins, ar Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR III) buvo tiksliai ir nuosekliai įgyvendintas, ypač kiek tai aktualu pagal standartizuotą metodą apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą, susijusį su kredito ir operacine rizika.

Be to, priežiūros institucijos spręs galimas bankų, turinčių reikšmingas pozicijas ne bankų finansų įstaigų atžvilgiu, pažeidžiamumo problemas, įskaitant fondų finansavimą ir kitą veiklą privačiose rinkose. Jie peržiūrės reikšmingos rizikos perleidimo pakeitimo vertybiniais popieriais strategijas ir tai, kaip jos buvo įtrauktos į bankų rizikos valdymą ir kapitalo planavimą.

Su klimatu ir gamta susijusi rizika tebėra neatsiejama pirmojo prioriteto dalis. 2027 m. atliekant teminę peržiūrą bus įvertintas bankų prudencinis pertvarkos planavimas. Be to, bus toliau šalinami nuolatiniai fizinės rizikos valdymo trūkumai.

Pagal antrąjį prioritetą daugiausia dėmesio skiriama bankų pastangoms pašalinti reikšmingus IRT rizikos valdymo trūkumus. Tai apims kibernetinio saugumo ir trečiųjų šalių rizikos valdymo patikrinimus vietoje, grėsmėmis grindžiamą skverbimosi testavimą pagal Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą ir tikslines priklausomybės nuo debesijos paslaugų teikėjų peržiūras.

Priežiūros institucijos vertins bankų atsaką į DI keliamas kibernetines grėsmes ir jų pasirengimą pereiti prie postkvantinės kriptografijos. Be to, priežiūros institucijos vis dažniau bendradarbiaus su sektoriaus atstovais ir kitomis atitinkamomis institucijomis dėl rizikos, kylančios dėl DI naudojimo atvejų, valdymo.

Galiausiai tikimasi, kad bankai per sutartus terminus pašalins reikšmingus rizikos duomenų kaupimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumų trūkumus; prireikus bus nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės.

SREP reforma ir metodika

2026 m. ECB užbaigė SREP reformą, kad priežiūriniai vertinimai būtų veiksmingesni, efektyvesni ir labiau pagrįsti rizika. Peržiūrėta priimtinos rizikos sistema ir daugiamečiai vertinimai suteikia galimybę bankams ir priežiūros institucijoms sutelkti dėmesį į reikšmingiausias rizikas ir rimtas naujas problemas. Todėl SREP sprendimai yra trumpesni, juose daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms bankų pažeidžiamumo sritims ir taikoma mažiau kokybinių priemonių. Visiškai integravus išankstinį priežiūros veiklos planavimą, analizės programos ir SREP rezultatai dabar pranešami anksčiau nei iki šiol.

Šių metų SREP cikle pirmą kartą taikyta peržiūrėta 2 ramsčio metodika, nustatant kapitalo reikalavimus, įsigaliosiančius nuo 2027 m. sausio mėn. Tai sumažina procesų sudėtingumą ir sukuria glaudesnę tiesioginę sąsają tarp kapitalo reikalavimų ir rizikos veiksnių. Dėl to bendrieji kapitalo reikalavimai sistemos lygmeniu nepasikeitė, veikiau keičiami reikalavimai atskiriems bankams, kad būtų galima įvertinti, kaip pagal peržiūrėtą metodiką atsižvelgiama į konkrečių bankų rizikos profilius.

Be to, priežiūros institucijos ypač daug dėmesio skyrė galimam 1 ir 2 ramsčių reikalavimų dubliavimuisi ES įgyvendinant galutines sistemos „Bazelis III“ reformas, kurios turi įtakos pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimui. Iki šiol KRR III poveikis bankams iš esmės buvo nedidelis ir skirtingas, o tai dažnai lėmė 1 ramsčio kapitalo reikalavimų sumažėjimą. Tais atvejais, kai 1 ramsčio reikalavimai padidėjo ir buvo nustatyti dubliavimai, ECB sumažino 2 ramsčio reikalavimus. ECB ir toliau stebės šį poveikį ir, pamažu pradėjus taikyti naująsias taisykles, kiekvienu konkrečiu atveju spręs galimo dvigubo rizikos skaičiavimo klausimą.

Šiais metais įdiegus peržiūrėtą 2 ramsčio metodiką ir nuo 2027 m. taikomą likvidumo metodiką, per ateinančius dvejus metus SREP metodikos daugiau keisti nenumatoma ir ateityje korekcijų turėtų būti rečiau nei SREP reformos metais. Taip bankams bus užtikrinta stabilesnė jų kapitalo, likvidumo ir strateginio planavimo priežiūros sistema, kartu išlaikant būtiną priežiūros griežtumą ir atsparumo standartus.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Timui Breutner telefonu +49 69 1344 4463.

Pastabos

  • Per SREP vertinami šie keturi pagrindiniai elementai: verslo modelių gyvybingumas ir tvarumas, vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas, rizika kapitalui ir rizika likvidumui bei finansavimui. Kiekvienas elementas įvertinamas balu nuo 1 iki 4 (1 – geriausias įvertinimas, 4 – blogiausias). Tada pagal šiuos balus apskaičiuojamas bendras balas (taip pat nuo 1 iki 4).
  • Per 2026 m. SREP ciklą vertinta remiantis 2025 m. pabaigos duomenimis. Sprendimai, priimti po 2026 m. SREP, taikomi 2027 m. Iš 110 įstaigų, patenkančių į priežiūrą nuo 2026 m. rugsėjo mėn., į SREP vertinimą buvo įtraukti ir SREP sprendimą arba SREP oficialų priežiūros laišką gaus 107 bankai. Trys bankai dėl vykstančių susijungimų ir įsigijimų arba dėl įstaigų specifikos ar konkrečių aplinkybių šiais metais naujo SREP sprendimo ar oficialaus priežiūros laiško negaus. SREP balais buvo vertinami 108 bankai. Suvestiniai kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų duomenys pagrįsti 109 subjektų imtimi. 2027 m. taikytinų jungtinių rezervų įverčiai atspindi paskelbtas pinigų politikos palūkanų normas.
  • Pagal SREP nustatomas kapitalas, kurį turėtų turėti bankai, susideda iš dviejų dalių. Pirmoji yra 2 ramsčio kapitalo reikalavimas (P2R) – šiuo kapitalu padengiama rizika, kurios 1 ramsčio kapitalo reikalavimas nepadengia arba padengia ne visą. Antroji dalis yra 2 ramsčio kapitalo rekomendacija (P2G), t. y. rekomendacija, kiek kapitalo bankams patartina turėti atsargai, kad jo pakaktų iškilus sunkumams (rekomendacija nustatoma, visų pirma, atlikus priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų). P2R yra privalomas – jo nevykdantiems bankams gali kilti tiesioginių teisinių padarinių, o P2G nėra privalomas.
  • Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1) yra aukščiausios kokybės reguliuojamasis kapitalas, nes juo padengiami nuostoliai vos jiems atsiradus. Vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nuostoliai taip pat padengiami ir papildomu 1 lygio kapitalu (AT1), nors AT1 priemonės neatitinka visų CET1 kriterijų. Tuo tarpu 2 lygio kapitalas yra papildomas kapitalo rezervas. Tai reiškia, kad kai bankas žlunga, nuostoliai turi būti padengti 2 lygio kapitalo priemonėmis, o ne indėlininkų ir paprastųjų kreditorių lėšomis. Bendras reguliuojamasis kapitalas yra 1 lygio kapitalo, kurį sudaro CET1 ir AT1, ir 2 lygio kapitalo suma.
  • Bendrą kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų sumą sudaro 1 ramsčio ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimo, jungtinio rezervo reikalavimo ir 2 ramsčio rekomendacijos suma. Daugiau informacijos apie kapitalo struktūrines dalis pateikiama Priežiūros metodikoje. Visi skaičiai nurodomi procentinėmis pagal riziką įvertinto turto dalimis.
  • Pagal KRD V, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., P2R kapitalo sudėtis turėtų būti tokia pati kaip 1 ramsčio, t. y. bent 56,25 % turėtų būti įtrauktas į CET1 kapitalą ir bent 75 % – į 1 lygio kapitalą, laikantis minimalių reikalavimų.
  • Jungtinio rezervo reikalavimus sudaro kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis kapitalo rezervas ir sisteminiai rezervai (sisteminius rezervus sudaro rezervai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms, taip pat rezervai sisteminei rizikai). Rezervai yra kaupiami pagal teisinius reikalavimus, nustatytus ES kapitalo reikalavimų direktyvoje arba nustatytus nacionalinių institucijų.
  • Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) – tai pagal sistemą „Bazelis III“ bankams taikomas reikalavimas turėti pakankamai aukštos kokybės likvidaus turto, kuriuo būtų galima padengti pagal 30 dienų nepalankiausių sąlygų scenarijų prognozuojamas pinigų išmokas.
  • Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) – tai rodiklis, kuriuo matuojamas banko finansavimo stabilumas, lyginant vienų metų poreikiams patenkinti turimą pastovų finansavimą (angl. Available Stable Funding arba ASF) ir reikalingą pastovų finansavimą (angl. Required Stable Funding arba RSF).
  • Kiekvienos svarbios įstaigos priežiūros analizės programoje išdėstomi pagrindiniai ateinančių 12 mėnesių priežiūros uždaviniai, veikla, preliminarus tvarkaraštis, tikslai, patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų poreikiai. Kiekvienai svarbiai įstaigai ją nustato atitinkama jungtinė priežiūros grupė.
KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai