Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • DUK

Dažnai užduodami klausimai apie 2021 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

Frankfurtas, 2021 m. liepos 30 d.

Kas buvo testuota per 2021 m. ES mastu vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Koks buvo testavimo tikslas?

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu buvo vykdomas siekiant išanalizuoti, kaip per trejus metus (iki 2023 m., remiantis 2020 m. pabaigos duomenimis) keistųsi bankų kapitalo pozicijos pagal pagrindinį ir griežtąjį scenarijus. Testavimo rezultatai suteikia priežiūros institucijoms, bankams ir kitiems rinkos dalyviams bendrą analitinį pagrindą, leidžiantį palyginti ir įvertinti ES bankų atsparumą konkrečiose šalyse tikėtiniems ekonominiams sukrėtimams. Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) visų svarbių įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai taip pat bus panaudoti per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) konkrečių bankų 2 ramsčio kapitalo poreikiui įvertinti.

Į kokybinius rezultatus bus atsižvelgiama SREP metu vertinant rizikos valdymą, taigi jie turės įtakos nustatant privalomą 2 ramsčio kapitalą (P2R), o kiekybiniai rezultatai suteiks pagrindinės informacijos, kuria bus remiamasi nustatant rekomenduojamą 2 ramsčio kapitalą (P2G).

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra skirtas drausmei rinkoje stiprinti atskleidžiant nuoseklią ir detalią informaciją apie atskirus bankus, iš kurios galima matyti, kaip bendri sukrėtimai paveikia jų balansus. Reikėtų pažymėti, kad priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nepakeičia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį bankai atlieka savo viduje pagal specialius, būtent jų padėtį atitinkančius scenarijus.

Kodėl ECB šiemet skelbia kai kuriuos į BPM įtrauktų bankų rezultatus?

Duomenys skelbiami siekiant dar labiau padidinti skaidrumą. Taip pat buvo svarbu laikytis proporcingumo principo: BPM testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvaujantys bankai yra mažesni už ES mastu vykdomame testavime dalyvaujančius bankus ir šiam procesui galbūt negali skirti tiek pat išteklių. Skelbdami duomenis į tai atsižvelgiame – dėmesį sutelkiame į pagrindinius rodiklius, o kai kuriais atvejais naudojame intervalus, taip išvengdami papildomo poreikio naudoti daugiau rodiklių. Šių rodiklių pagrindą sudaro informacija apie konkrečius bankus: 1) glausti konkrečių bankų rezultatai, 2) pradiniai duomenys ir 3) scenarijui jautrūs aspektai.

Ko ECB imsis dėl bankų, kuriuose pagal griežtąjį scenarijų nustatytas reikšmingas kapitalo trūkumas?

Kaip ir ankstesniais metas, 2021 m. vykdomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra testas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti, taigi „trūkumo“, kaip jį įprastai suprantame, nėra. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai suteikia svarbios informacijos, kuri yra naudojama per kiekvienos įstaigos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Praktiškai tai reiškia, kad toms įstaigoms, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal griežtąjį scenarijų (labai) sumažės, remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais bus nustatytas rekomenduojamas 2 ramsčio kapitalas (P2G, kaip numatyta EBI gairėse dėl SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis).

Pagal šią metodiką bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal griežtąjį scenarijų (labai) sumažėja, dažniausiai nustatomas didesnis P2G negu bankams, kurių rezultatai yra geresni. Kartu reikėtų pažymėti, kad P2G dydis nebūna lygus per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatytam kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimo dydžiui.

Jeigu labai sumažėjęs kapitalo pakankamumo rodiklis yra tam tikrose veiklos srityse patiriamos konkrečios rizikos požymis, jungtinės priežiūros grupės, atsižvelgdamos į šią informaciją, imsis specialių priežiūrinių iniciatyvų ir, prireikus, priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tos rizikos valdymas.

Kodėl BPM leidinyje neskelbiami bankų, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis nukrito žemiau 8 %, tikslūs CET 1 pakankamumo rodikliai ir kaip stebėtojai turėtų aiškinti šiuos duomenis?

Pagal struktūrą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai tėra vienas iš ECB taikomų priežiūros priemonių elementų. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinamas banko atsparumas pagal hipotetinį scenarijų, remiantis labai specifinėmis metodinėmis prielaidomis. Gauti rezultatai suteikia tik orientacinės informacijos apie tai, kaip bankui sektųsi, jei susiklostytų nepalankios aplinkybės. Taigi, nors testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai suteikia orientacinės informacijos apie banko padėtį, ypač konkurentų atžvilgiu, rezultatus vertinant į šią struktūrą reikėtų atsižvelgti. 2021 m. skelbiame skaidresnius BPM testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus negu 2018 m. – anksčiau skelbėme tik glaustus apibendrintus duomenis.

Vienas iš pagrindinių uždavinių taip pat buvo užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo: BPM testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvaujantys bankai dažniausiai yra daug mažesni už ES mastu vykdomame testavime dalyvaujančius didesnius bankus ir šiam procesui galbūt negali skirti tiek pat išteklių.

Skelbdami duomenis į tai atsižvelgiame, taigi dėmesį sutelkiame tik į keletą svarbių rodiklių ir taip išvengiame daug sudėtingesnio kokybės užtikrinimo proceso, kuris būtų reikalingas, jei būtų naudojama daug rodiklių ir reikėtų užtikrinti jų nuoseklumą bei papildomą tikslumą.

Taigi, akivaizdu, kad šį rinkinį sudarantys rezultatai yra įvairūs, taip pat jie apima ir tuos bankus, kurie turės imtis priemonių, kad užtikrintų atitiktį minimalaus kapitalo reikalavimams. Mūsų priežiūros grupės atlieka atitinkamą bendrą vertinimą ir deramai atsižvelgia į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus per SREP.

Kokį neigiamą koronaviruso krizės poveikį pastebėjo ECB? Ar pastebite akivaizdžių dėsningumų?

Pagal griežtąjį scenarijų daroma prielaida, kad mažesnės palūkanų normos bus taikomos ilgesnį laikotarpį ir kad koronaviruso pandemijos poveikis užsitęs. Iš naujo įvertinti rinkos dalyvių lūkesčiai mažėjant įmonių pajamoms lemia staigias ir dideles finansinio turto verčių korekcijas. Pagal griežtąjį scenarijų CET 1 kapitalo pakankamumo rodiklis visos sistemos mastu sumažėja –5,2 procentinio punkto (darant prielaidą, kad nustatyti kapitalo reikalavimai vykdomi visu mastu). Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių pagal griežtąjį scenarijų prastėja kapitalo padėtis, yra paskolų nuostoliai, reikšmingas nepalankus poveikis grynosioms palūkanų pajamoms ir prekybos pajamoms, grynosioms komisinių ir kitų atlygių pajamoms, taip pat akcijų ir kredito vertės skirtumų sukeltų sukrėtimų poveikis tikrąja verte vertinamoms pozicijoms.

Pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką atskirai vertinamos valstybės garantijų programos ir pagal EBI rekomendacijas dėl koronaviruso pandemijos taikomi moratoriumai. Daroma prielaida, kad paskolas pagal valstybės garantijų programą keis garantijos, nepriklausomai nuo to, ar yra numatoma, kad konkreti programa vis dar galios, o bankai, prognozuodami paskolų nuostolius, turi daryti prielaidą, kad pagal EBI rekomendacijas dėl koronaviruso pandemijos taikomi moratoriumai palankaus poveikio nedarys.

Taip pat pastebėta, kad tuose pramonės sektoriuose, kurių pažeidžiamumas išryškėjo 2020 m., pagal griežtąjį scenarijų užfiksuotas turto vertės sumažėjimas yra didesnis ir nepastovesnis. Pavyzdžiui, didžiausias vidutinis suminis turto vertės sumažėjimas užregistruotas variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto, taip pat nuomos ir išperkamosios nuomos bei apgyvendinimo sektoriuose.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad, nors bankai sėkmingai mažino išlaidas bei nuo 2018 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis įgyvendino tikslines neveiksnių pozicijų mažinimo strategijas, daug griežtesnis nepalankių makroekonominių sąlygų scenarijus, palyginti su ankstesniu testavimu, nustelbia šių pastangų gerinti padėtį poveikį ir, palyginti su 2018 m., visos sistemos mastu lemia didesnį CET 1 pakankamumo rodiklio sumažėjimą (5,2 procentinio punkto, palyginti su 4,0 procentiniais punktais).

Kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai integruojami į SREP?

Į SREP integruojami tiek kokybinio, tiek kiekybinio įvertinimo rezultatai.

  • Kokybiniai rezultatai. Jungtinės priežiūros grupės per SREP vertindamos bankų vidaus valdymą ir rizikos valdymą nagrinėja įvairius aspektus ir galiausiai pagal juos nustato 2 ramsčio kapitalo reikalavimus. Pavyzdžiui, nagrinėjamas duomenų savalaikiškumas, tikslumas ir gautos informacijos kokybė. Kiekybiniai rodikliai, sugeneruoti tiesiogiai iš duomenų IT sistemose, suteikia jungtinėms priežiūros grupėms išmatuojamų kriterijų, pagal kuriuos bankų veiklos aspektai įvertinami balais keturių balų skalėje. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinamas tiek bankų gebėjimas laikytis duomenų reikalavimų, tiek gebėjimas greitai imtis veiksmų. Jungtinės priežiūros grupės bankų veiklą kokybiniu požiūriu taip pat vertina per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo ciklus.
  • Kiekybiniai rezultatai. Pagal taikomą metodiką P2G nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape bankas priskiriamas prie tam tikros grupės pagal maksimalų CET 1 pakankamumo rodiklio sumažėjimo dydį, nustatytą atliekant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Grupės sudaromos atsižvelgiant į naujausią priežiūros srityje sukauptą patirtį, BPM priimtiną riziką ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus griežtumą. Antrajame etape jungtinės priežiūros grupės, vadovaudamosi ekspertiniu vertinimu, pakoreguoja P2G pagal individualias kiekvienos įstaigos aplinkybes. Jungtinės priežiūros grupės rekomenduojamą kapitalo dydį gali koreguoti atitinkamai grupei nustatyto intervalo ribose. Išimtiniais atvejais intervalo ribos gali būti peržengtos.
KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai
Informavimas apie pažeidimus