Pasauliniams iššūkiams nemažėjant, 2026 m. kapitalo reikalavimų ECB iš esmės nekeičia

2025 m. lapkričio 18 d.

• Iš 2025 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso suvestinių rezultatų matyti, kad ECB prižiūrimų bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos yra tvirtos, o pelningumo rodikliai – stiprūs.
• Bendras CET1 kapitalo reikalavimo ir rekomendacijos bei 2 ramsčio reikalavimų lygis iš esmės nepakito ir yra atitinkamai 11,2 % ir 1,2 %.
• 2026 m. taikytinos neprivalomos 2 ramsčio rekomendacijos lygis sumažėjo nuo 1,3 iki 1,1 %.
• Kokybinės priemonės priimtos daugiausia dėl kredito rizikos, vidaus valdymo ir kapitalo pakankamumo, numatant intensyvesnę paskesnę priežiūrą, kaip bankai įgyvendina taisomąsias priemones.
• Pagal 2026–2028 m. priežiūros prioritetus siekiama užtikrinti bankų atsparumą geopolitinei rizikai ir makrofinansiniam neapibrėžtumui, taip pat daug dėmesio skiriama bankų veiklos atsparumui ir IT pajėgumams.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2025 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, toliau – SREP) rezultatus ir 2026–2028 m. priežiūros prioritetus. Įvertinti 105 į Europos bankų priežiūros sistemą įtraukti ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai. Apžvelgtas bankų kapitalas, likvidumas, pelningumas, vidaus valdymas ir rizikos valdymas.

2025 m. antrąjį ketvirtį bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos apskritai buvo tvirtos, o pelningumo rodikliai – stiprūs. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1), t. y. aukščiausios kokybės bankų kapitalo, svertinis vidurkis sudarė 16,1 % pagal riziką įvertinto bankų turto. Sverto koeficientas buvo 5,9 %. Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis – 20,2 %.

Likvidumo atsargos taip pat vis dar gerokai viršijo 100 % minimalų reikalavimą – bendras padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 158 %. Bankų galimybės gauti mažmeninį ir didmeninį finansavimą tebebuvo geros, vidutinis grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) iš esmės buvo stabilus ir sudarė 127 %.

Pelningumo rodikliai ir toliau buvo stiprūs, juos palaikė grynosios palūkanų, komisinių ir kitų atlygių pajamos. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį bendra metinė nuosavo kapitalo grąža sudarė 9,5 %, o 2025 m. antrąjį ketvirtį padidėjo dar – iki 10,1 %.

Turto kokybė tebebuvo gera visame sektoriuje, neveiksnios paskolos 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,9 % viso paskolų portfelio. Neveiksnių komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų ir neveiksnių paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalis vis dar viršija vidurkį (atitinkamai yra 4,6 % ir 4,9 %), o kai kuriose šalyse, kurioms būdinga istoriškai maža neveiksnių paskolų dalis, dabar ši dalis yra šiek tiek padidėjusi.

2 rizikos lygio paskolų ir išankstinių mokėjimų, t. y. paskolų, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, dalis nuo 2024 m. antrojo ketvirčio iki 2025 m. antrojo ketvirčio padidėjo nedaug – nuo 9,5 iki 9,6 %.

Dabartinį gerą euro zonos bankų sektoriaus atsparumo lygį lėmė keletas veiksnių. Tarp jų – veiksmingas reglamentavimas, patikima priežiūra ir pagerėjęs bankų rizikos valdymas, taip pat specialios fiskalinės ir pinigų politikos priemonės, kurių imtasi reaguojant į pastarojo meto makroekonominius sukrėtimus.

Kokybinės ir kiekybinės priežiūros priemonės

Per šį SREP ciklą nustatant priežiūros priemones vadovautasi 2025–2027 m. Priežiūros valdybos apibrėžtais prioritetais. Daugiausia buvo siekiama užtikrinti bankų atsparumą artimiausio laikotarpio makrofinansinėms grėsmėms ir dideliems geopolitiniams sukrėtimams, taip pat buvo siekiama, kad bankai pašalintų priežiūros institucijų nustatytus trūkumus, pavyzdžiui, susijusius su vidaus valdymu, rizikos valdymu ir skaitmeninės pertvarkos uždaviniais.

Palyginti su praėjusiais metais, ECB priėmė maždaug 30 % mažiau naujų kokybinių priemonių. Tam įtakos turėjo į riziką orientuota ECB vykdoma priežiūra ir bankų geriau vykdomi paskesni veiksmai. Kokybinės priemonės daugiausia priimtos dėl kredito rizikos (40 %), vidaus valdymo (17 %), kapitalo pakankamumo (11 %) ir operacinės rizikos (10 %). Iš jų paminėtina kredito rizikos stebėsena ir konkrečių portfelių valdymas, valdymo organų sudėties priemonės, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos, įeinančios į vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (ICAAP), stiprinimas arba su IT veiklos tęstinumu susijusios taisomosios priemonės.

Dėl SREP balų pažymėtina, kad, palyginti su praėjusiais metais, bendras vidutinis balas šiek tiek pagerėjo – pakilo nuo 2,6 iki 2,5. Balai pakilo ne tolygiai, nes didesnė dalis balų yra išsidėstę skirstinio vidurinėje dalyje. Bankų, anksčiau įvertintų balu 3−, vertinimas pagerėjo, o bankų, anksčiau įvertintų balu 2 ar aukštesniu, – šiek tiek pablogėjo. Apskritai ketvirtadalis bankų vis dar priklauso silpniausioms (3–4 balų) kategorijoms.

Dėl kiekybinių reikalavimų pažymėtina, kad bendras CET1 kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų, taikytinų 2026 m., lygis iš esmės nepakito ir tebėra 11,2 %. Šis skaičius apima 1 ir 2 ramsčių reikalavimus, bendrus rezervų reikalavimus ir 2 ramsčio rekomendaciją (P2G).

2 ramsčio CET1 kapitalo reikalavimo, kurio bankai turės laikytis 2026 m., lygis iš esmės nepakito ir sudaro 1,2 % pagal riziką įvertinto turto.

Jungtinio rezervo reikalavimas, kurį sudaro kapitalo apsaugos rezervo, sisteminių rezervų ir anticiklinio kapitalo rezervo suma, šiek tiek padidėjo, nes dėl nacionalinių priemonių kai kuriose šalyse taikytini didesni anticikliniai kapitalo rezervai.

2026 m. taikytina neprivaloma P2G, apskaičiuota pagal 2025 m. ES mastu vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, sumažėjo nuo 1,3 iki 1,1 % (CET1). Tai atspindi šių metų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, iš kurių matyti, kad nuostoliai buvo didesni, bet dėl didesnių pelnų pagerėjo pajėgumas juos padengti, dėl to kapitalas sumažėjo mažiau, palyginti su 2023 m. vykdytu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.

ECB ypač atidžiai stebi bankų neveiksnias pozicijas ir finansavimo skolintomis lėšomis sandorius. Jeigu įvertinama, kad padėtis nėra tinkama, o trūkumų šalinimo pažanga nepakankama, taikomi papildomi 2 ramsčio reikalavimai (P2R). Pagal 2025 m. SREP sprendimus bankų, kuriems taikomi papildomi reikalavimai, skaičius sumažėjo, nes kai kurie bankai ištaisė anksčiau nustatytus trūkumus.

Tiksliau, per 2025 m. SREP papildomas reikalavimas dėl nepakankamų atidėjinių neveiksnioms pozicijoms buvo taikomas tik dešimčiai bankų, palyginti su 18 bankų per ankstesnį SREP ciklą. Papildomas P2R reikalavimas dėl finansavimo skolintomis lėšomis taikytas šešiems bankams, taigi tokių bankų skaičius taip pat sumažėjo – praėjusiais metais jų buvo devyni.

ECB vertinimu, 14 bankų patyrė didesnę pernelyg didelio sverto riziką, todėl sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimą (P2R-LR) jis taikė 14-ai bankų (per ankstesnį vertinimo ciklą – 13-ai bankų). Šis reikalavimas yra teisiškai privalomas ir taikomas papildomai prie visiems bankams privalomo minimalaus 3 % sverto koeficiento.

Be to, penkiems bankams ECB taikė neprivalomą P2G sverto koeficientą, keturiems bankams nustatė kiekybines likvidumo priemones.

2026–2028 m. priežiūros prioritetai

Aplinka, kurioje veikia Europos bankai, tebėra sudėtinga ir pasižymi didele geopolitine rizika bei konkurencijos modelių kaita, kurią skatina skaitmenizacija ir tai, kad vis daugiau finansinių paslaugų teikia ne bankai. Dėl to reikalingas perspektyvinis rizikos vertinimas ir pakankamas atsparumas.

Tai rodo ir ECB Bankų priežiūros tarnybos parengta vidutinio laikotarpio strategija 2026–2028 metams, iš esmės atitinkanti dabartinius prioritetus.

Pagal pirmąjį prioritetą reikalaujama užtikrinti bankų atsparumą geopolitinei rizikai ir makrofinansiniam neapibrėžtumui. Be kitų dalykų, reikia užtikrinti, kad bankai ir toliau taikytų patikimus kredito standartus, kad nuosekliai įgyvendinant Kapitalo reikalavimų reglamentą (KRR3) būtų išsaugota pakankama bankų kapitalizacija ir kad bankai apdairiai valdytų su klimatu ir gamta susijusią riziką.

Antrasis prioritetas – užtikrinti didelį veiklos atsparumą ir IRT pajėgumus. Tai reiškia, kad reikia turėti atsparias operacinės rizikos valdymo sistemas, pagal kurias būtų šalinami informacijos apie riziką teikimo ir duomenų kaupimo trūkumai, taigi ir tai, kad reikalingos patikimos informacinės sistemos.

Priežiūros reforma ir metodika

Reaguodama į kintančią išorės aplinką, ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdo visapusišką reformą, kurios tikslas – padidinti bankų priežiūros efektyvumą, veiksmingumą ir dėmesį rizikai. Šie tikslai taikomi visai priežiūros veiklai, o jų pagrindą sudaro SREP. Atsižvelgiant į tai, galutiniai SREP sprendimai arba SREP laiškai bankams buvo pateikti iki 2025 m. spalio mėn. pabaigos, t. y. daugiau nei mėnesiu anksčiau negu per ankstesnius ciklus. Dabar sprendimai yra trumpesni ir juose dėmesys sutelktas į pagrindinius kiekybinius ir kokybinius reikalavimus, pagrindinius SREP rezultatus ir svarbiausius priežiūros klausimus.

2026 m. įsigalios skaidresnė ir paprastesnė P2R reikalavimų apskaičiavimo metodika. Daugiau informacijos apie pagrindinius šios naujos P2R metodikos aspektus pateikta bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje.

Galiausiai pažymėtina, kad šiandien ECB paskelbė peržiūrėtą ir platesnę bankų ICAAP vertinimo metodiką. Pagal ją, be kitų dalykų, vertinami banko vidaus procesai, siekiant užtikrinti, kad bankas turėtų pakankamai kapitalo reikšmingai rizikai padengti ir laikytųsi tinkamos rizikos valdymo praktikos.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti François Peyratout, tel. +49 172 8632 119.

Pastabos

• Per SREP vertinami šie keturi pagrindiniai elementai: verslo modelių gyvybingumas ir tvarumas, vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas, rizika kapitalui ir rizika likvidumui bei finansavimui. Kiekvienas elementas įvertinamas balu nuo 1 iki 4 (1 – geriausias įvertinimas, 4 – blogiausias). Tada pagal šiuos balus apskaičiuojamas bendras balas (taip pat nuo 1 iki 4).
• Per 2025 m. SREP ciklą vertinimas buvo vykdomas remiantis 2024 m. pabaigos duomenimis. Sprendimai, priimti po 2025 m. SREP, taikomi 2026 m. Iš 113 įstaigų, patenkančių į priežiūrą 2025 m. rugsėjo mėn., į SREP vertinimą buvo įtraukti ir SREP sprendimą arba SREP laišką gaus 105 bankai. Aštuoni bankai dėl vykstančių susijungimų ir įsigijimų arba dėl įstaigų specifikos ar konkrečių aplinkybių šiais metais negaus naujo SREP sprendimo ar oficialaus priežiūros laiško. Daugiau informacijos pateikta čia.
• Pagal SREP nustatomas kapitalas, kurį turėtų turėti bankai, susideda iš dviejų dalių. Pirmąją dalį sudaro reikalaujamas 2 ramsčio kapitalas (P2R) – juo padengiama rizika, kurios 1 ramsčio kapitalas nepadengia arba padengia ne visą. Antrąją dalį sudaro rekomenduojamas 2 ramsčio kapitalas (P2G), t. y. kapitalas, kurį bankai turėtų turėti, kad galėtų veikti nepalankiausiomis sąlygomis (ypač remiantis vertinimu, atliktu per priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų). P2R yra privalomas – jo nevykdantiems bankams gali kilti tiesioginių teisinių padarinių, o P2G nėra privalomas.
• Bendrą kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų sumą sudaro 1 ramsčio ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimo, jungtinio rezervo reikalavimo ir 2 ramsčio rekomendacijos suma. Daugiau informacijos apie kapitalo struktūrines dalis pateikiama Priežiūros metodikoje. Visi skaičiai nurodomi procentinėmis pagal riziką įvertinto turto dalimis.
• Jungtinio rezervo reikalavimus sudaro kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis kapitalo rezervas ir sisteminiai rezervai (sisteminius rezervus sudaro rezervai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms, taip pat rezervai sisteminei rizikai). Rezervai yra kaupiami pagal teisinius reikalavimus, nustatytus ES kapitalo reikalavimų direktyvoje arba nustatytus nacionalinių institucijų.
• Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) – tai pagal sistemą „Bazelis III“ bankams taikomas reikalavimas turėti pakankamai aukštos kokybės likvidaus turto, kuriuo būtų galima padengti pagal 30 dienų nepalankiausių sąlygų scenarijų prognozuojamas pinigų išmokas.
• Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) – tai rodiklis, kuriuo matuojamas banko finansavimo stabilumas, lyginant vienų metų poreikiams patenkinti turimą pastovų finansavimą (angl. Available Stable Funding arba ASF) ir reikalingą pastovų finansavimą (angl. Required Stable Funding arba RSF).