2023 m. ECB nekeičia kapitalo reikalavimų, nes bankai tebėra atsparūs

2023 m. vasario 8 d.

• SREP rezultatai rodo tvirtas bankų kapitalo ir likvidumo pozicijas bei padidėjusį pelningumą; jų balai iš esmės nepakito.
• CET 1 – nustatytas 1,1 % svertinis 2 ramsčio reikalavimų vidurkis, nepakitęs nuo praėjusių metų.
• CET 1 – bendras CET 1 kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų svertinis vidurkis padidėjo nuo 10,4 % iki 10,7 %; tai rodo makroprudencinės politikos poveikį.
• Kredito rizika ir vidaus valdymas tebėra svarbiausios priežiūros veiksmų sritys.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) 2022 m. rezultatus. Šiame procese bendrai įvertinami iššūkiai, su kuriais susiduria svarbios įstaigos, taip pat atitinkami kapitalo reikalavimai ir kitos priežiūros priemonės, kurių bankai turėtų laikytis ateinančiais metais, kad būtų geriau pasirengę įveikti tuos iššūkius.

SREP buvo vykdomas prastėjant ekonominėms sąlygoms ir finansų rinkų dinamikai po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Nepaisant visus metus blogėjusios perspektyvos, dėl didėjančių palūkanų normų augo pelningumas ir buvo generuojama daugiau kapitalo. Bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos vidutiniškai buvo tvirtos, o didžiosios jų daugumos turimas kapitalas viršijo per ankstesnį SREP nustatytus privalomo ir rekomenduojamo kapitalo lygius. SREP balai taip pat iš esmės nepakito.

„Dėl tvirtų kapitalo ir likvidumo pozicijų, padidėjusio pelningumo ir nuolat gerėjančios turto kokybės, bankams pavyko atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį“, – teigė ECB Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria. „Tačiau kol vyks karas, sunkumai neišnyks, todėl reikia atidžiai stebėti didėjančių palūkanų normų poveikį. Bankai turi pašalinti ilgalaikius trūkumus, ypač rizikos kontrolės ir valdymo sistemose, ir apdairiai vertinti būsimą raidą.“

Siekdamas paskatinti bankus reaguoti į vidutinės trukmės struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, finansų sistemos skaitmeninimą ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, 2022 m. ECB pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų, kurių tikslas – į SREP įtraukti klimato ir aplinkos rizikos temines peržiūras bei su klimato rizika susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Be to, ECB taip pat pradėjo įgyvendinti žinių kaupimo iš viso bankų sektoriaus projektą. Juo siekiama stebėti skaitmeninės transformacijos diegimą ir atitinkamą verslo modelių pritaikymą.

Per ateinančius metus 2 ramsčio reikalavimų (angl. „Pillar 2 requirements“, P2R) svertinis vidurkis, kurį ECB nustatė visam kapitalui, atitiko ankstesniais metais nustatytus reikalavimus ir siekė 2,0 % pagal riziką įvertinto turto (2022 m. jis buvo 1,9 %).

CET 1 taikomas P2R 2023 m. taip pat iš esmės nepakito ir buvo 1,1 %.

Kadangi 2022 m. kapitalo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis BPM mastu nebuvo vykdytas, 2 ramsčio rekomendacijos (angl. „Pillar 2 guidance“, P2G) iš esmės nepakito ir vidutiniškai buvo 1,3 %.

2022 m. atlikus SREP, 24 bankams buvo nustatytas papildomas P2R dėl neveiksnių pozicijų. Tie bankai neįvykdė ECB lūkesčių dėl neveiksnių paskolų, suteiktų iki 2019 m. balandžio 26 d., padengimo. Įstaigos paragintos šias spragas panaikinti. SREP ciklo pabaigoje bendras atidėjinių neveiksnioms paskoloms trūkumas buvo 7 baziniai punktai pagal riziką įvertinto turto. Padengimo rodiklį pagal ECB lūkesčius aktyviai didinantys bankai šį naują papildomą reikalavimą 2023 m. galės greitai sumažinti ir jiems nereikės laukti kito SREP vertinimo.

Į P2R įtrauktas papildomas kapitalo reikalavimas ir keliems bankams, turintiems labai dideles sandorių naudojant finansinį svertą pozicijas arba labai silpnas rizikos kontrolės priemones šioje srityje.

ECB pirmą kartą SREP metu vertino pernelyg didelio sverto keliamą riziką. Buvo siekiama nustatyti, kuriems bankams reikia taikyti kokybines priemones arba P2R jų sverto koeficientui. Atlikus šį vertinimą, kokybinės priemonės buvo nustatytos keturiems bankams.

Ateinančiam laikotarpiui bendras privalomo ir rekomenduojamo kapitalo lygis padidintas vidutiniškai iki 15,0 % pagal riziką įvertinto turto (palyginti su 14,7 % lygiu, nustatytu per ankstesnį SREP).

Vidutinis bendras privalomo ir rekomenduojamo kapitalo lygis, išreikštas CET 1 rodikliu, padidėjo nuo 10,4 % (2022 m.) iki 10,7 % (2023 m.) pagal riziką įvertinto turto. 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje vidutinė svarbių įstaigų turimo CET 1 suma iš viso sudarė 14,7 % pagal riziką įvertinto turto.

Bendro privalomo ir rekomenduojamo kapitalo lygio padidėjimas daugiausia atspindi nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomos makroprudencinės politikos poveikį. 2022 m. kelios institucijos paskelbė, kad nuo 2023 m. pradžios didinami anticiklinio kapitalo rezervai ir sisteminės rizikos rezervai – dėl to vidutinis 2022 m. pirmąjį ketvirtį taikytas 3,6 % pagal riziką įvertinto turto dydžio jungtinio rezervo reikalavimas 2023 m. pirmąjį ketvirtį padidinamas iki 3,8 % pagal riziką įvertinto turto.

2022 m. vidutinis bendras SREP balas iš esmės nepakito – 92 % vertintų bankų gavo tokį patį bendrą SREP balą kaip ir 2021 m., o pusės likusių 8 % bankų balas pablogėjo.

ECB skyrė kokybines priemones visų pirma vidaus valdymo ir kredito rizikos srityse. Būtent šiose srityse priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į 2022–2024 m. priežiūros prioritetus, vertino platesnę bankų vidaus rizikos kontrolės sistemų kokybę ir bankų valdymo organų veiksmingumą.

Vidaus valdymo srities vertinimo rezultatai patvirtino, kad valdymo organų veiksmingumas ir sudėtis, jų bendras tinkamumas ir jų atliekamas priežiūros vaidmuo kelia susirūpinimą. Pagrindinės rizikos valdymo srities problemos buvo susijusios su tuo, kad bankams trūksta aiškumo dėl jų norimos prisiimti rizikos ir jie netinkamai vertina ir valdo su klimatu bei aplinka susijusią riziką.

ECB taip pat nustatė, kad daugelis bankų neturėjo pakankamai išteklių visoms kontrolės funkcijoms (rizikos valdymui, atitikčiai ir vidaus auditui) vykdyti. Tuo pat metu daugeliui bankų nepavyko pakankamai pagerinti savo rizikos duomenų agregavimo ir atskaitomybės gebėjimų. Tai savo ruožtu turėjo neigiamos įtakos duomenų kokybei ir bankų gebėjimui rengti nestandartizuotas ataskaitas. Daugelis IT sistemų ir toliau buvo fragmentuotos ir nesuderintos, o tai trukdė kaupti duomenis, rengti ir teikti ataskaitas.

Karas Ukrainoje taip pat padidino su operacine ir IT (kibernetine) erdve susijusią riziką, todėl bankai buvo priversti spręsti sunkumus, kylančius dėl jų išorės paslaugų pirkimo susitarimų ir IT saugumo bei kibernetinio atsparumo sistemų trūkumų.

Nepaisant toliau mažėjančio neveiksnių paskolų lygio, daugiau nei pusės vertintų bankų kredito rizikos balai nepakito. Išryškėjo latentinės kredito rizikos požymių: 2 etapo rodikliai ir restruktūrizavimo rodikliai ir toliau viršijo iki pandemijos buvusį lygį, o 2 etapo aprėptis daugelyje bankų nukrito žemiau prieš pandemiją buvusio lygio. 2022 m. balus vis dar lėmė nepanaikinti rizikos kontrolės trūkumai, ypač paskolų klasifikavimo ir EBI gairių dėl paskolų teikimo ir stebėsenos įgyvendinimo srityse.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Andreai Zizolai telefonu +49 170 2292502.

Pastabos

• SREP yra kasmet vykdoma procedūra, per kurią priežiūros institucija, įvertinusi banko riziką, konkrečiai tam bankui nustato, kiek kapitalo, be teisės aktų nustatyto minimumo, bankui privaloma ir rekomenduojama turėti. Per SREP vertinami šie keturi pagrindiniai elementai: verslo modelių gyvybingumas ir tvarumas, vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas, rizika kapitalui ir rizika likvidumui bei finansavimui. Kiekvienas elementas įvertinamas balu nuo 1 iki 4 (1 – geriausias, o 4 – blogiausias). Tada pagal šiuos balus apskaičiuojamas bendras balas (taip pat nuo 1 iki 4).
• 2022 m. SREP buvo vykdomas remiantis 2021 m. pabaigos duomenimis. Sprendimai, priimti po 2022 m. SREP, taikomi 2023 m.
• Jungtinio rezervo reikalavimus sudaro kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis kapitalo rezervas ir sisteminiai rezervai (rezervai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms bei sisteminei rizikai) ir jie yra kaupiami pagal teisinius reikalavimus, nustatytus ES kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD IV) arba nacionalinių institucijų.
• Po SREP nustatomas kapitalas, kurį bankai turi turėti, sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji yra 2 ramsčio kapitalo reikalavimas (P2R) – šiuo kapitalu padengiama rizika, kurios 1 ramsčio kapitalo reikalavimas nepadengia arba padengia ne visą. Antroji yra 2 ramsčio kapitalo rekomendacija (P2G) – ji parodo, kiek kapitalo bankams patartina turėti atsargai, kad jo pakaktų iškilus sunkumams. Ji nustatoma, visų pirma, atlikus priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų. P2R yra privalomas – jo nevykdantys bankai gali patirti tiesioginių teisinių padarinių. P2G nėra privaloma.
• Bendrą privalomą ir rekomenduojamą kapitalą sudaro 1 ramsčio kapitalas + privalomas 2 ramsčio kapitalas + jungtinio rezervo reikalavimas + rekomenduojamas 2 ramsčio kapitalas. Daugiau informacijos apie kapitalo struktūrines dalis pateikiama Priežiūros metodikoje. Visi skaičiai pateikiami kaip viso pagal riziką įvertinto turto dalys procentais.
• 2 etapo paskolos apima turtą, kurio kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo.