Pranešimus reikia teikti, kad ECB turėtų suvienodintą informaciją apie tai, kaip kredito įstaigos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 295–297 straipsnių nuostatų. Tokia informacija padeda ECB vykdyti dvišalių užskaitos sutarčių pripažinimo riziką mažinančiomis sutartimis funkciją.
Ne, naujų esminių reikalavimų, be tų, kurie jau nustatyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 295–297 straipsniuose, atsirasti neturėtų.
Ne, tokiais atvejais pranešimo teikti nereikia.
Ši pranešimų teikimo tvarka pakeičia svarbioms kredito įstaigoms taikomą nacionalinę pranešimų dėl užskaitos sutarčių pripažinimo teikimo praktiką, tačiau nedaro įtakos pagal nacionalinę teisę nustatytiems reikalavimams teikti pranešimus.
Kredito įstaigos neprivalo teikti pranešimų ECB apie tokias užskaitos sutarčių rūšis, kurios iki šios pranešimų teikimo tvarkos įsigaliojimo dienos jau buvo pripažintos mažinančiomis riziką.
Jeigu su tam tikros rūšies sandorio šalimi tam tikroje šalyje naujai sudaryta užskaitos sutartis yra tokios rūšies, kokia jau yra pripažinta riziką mažinančia užskaitos sutartimi, naujo pranešimo teikti nereikia.
Pranešimus reikia teikti dėl visų naujų rūšių užskaitos sutarčių, kurios turi būti naudojamos kaip riziką mažinančios sutartys visais konsolidavimo lygmenimis, taikytinais svarbioms kredito įstaigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Pakanka, kad pranešimus ECB visais atitinkamais konsolidavimo lygmenimis svarbi kredito įstaiga teiktų aukščiausiu konsolidavimo lygiu, kuriuo ECB vykdo jos priežiūrą. Kad nekiltų abejonių, apie užskaitos susitarimus, sudarytus subjektų, kurių neprižiūri ECB ir kurie nepatenka į konsoliduotą grupę, kurios priežiūrą vykdo ECB, pranešti nereikia.
Būtinybė informuoti ECB atsiranda tada, kai kredito įstaiga ketina naujų rūšių sutartinės užskaitos sutartis ir (arba) jau pripažintų rūšių užskaitos sutartis su naujų rūšių sandorio šalimis toje pačioje šalyje arba naujose šalyse laikyti mažinančiomis riziką pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 295–298 straipsnius (po pranešimų teikimo tvarkos įsigaliojimo). Kai įvykdomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 296 ir 297 straipsnių reikalavimai ir pateikiamas pranešimas, kredito įstaiga gali tos rūšies užskaitos sutartį arba sandorio šalį laikyti mažinančia riziką.
Kredito įstaiga ECB adresuotame lydraštyje patvirtina, kad laikosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 296 ir 297 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Toks raštas neturi būti suprantamas kaip kredito įstaigos nuomonė, patvirtinanti, kad tam tikrų rūšių užskaitos sutartys, apie kurias pranešta, yra vykdomos.
Kredito įstaiga gali laikytis savo vidaus įgaliojimų politikos. Pagal pranešimų teikimo tvarką nėra nurodytas konkretus asmuo, turintis pasirašyti lydraštį.
Ne, konkretus siuntimo būdas nėra nustatytas. Lydraštis su pranešimu gali būti siunčiami, pavyzdžiui, elektroniniu paštu jungtinei priežiūros grupei.
Informacija apie sandorio šalies rūšį yra būtina siekiant užtikrinti, kad kredito įstaiga patvirtintų, jog teisinė nuomonė dėl sandorio šaliai taikytinos teisės apima sandorio šalies, su kuria sudaroma užskaitos sutartis turi būti pirmą kartą pripažinta mažinančia rizika, rūšį.
Jokios sandorio šalių rūšių klasifikacijos, taikytinos pranešimų teikimo tikslais, nėra. Pranešimo formos pavyzdžio 7 išnašoje pateikiami tik bendrų sandorio šalių, apie kurias reikia pranešti, rūšių pavyzdžiai. Jei kredito įstaiga turi savo klasifikaciją, gali ją naudoti savo pranešime. Klasifikacija turi būti tinkama naudoti atsakyme į ankstesnį klausimą paaiškintu tikslu.
Užskaitos sutarties rūšis yra užskaitos sutarties šablonas, kurį kredito įstaiga naudoja sutarčiai su viena ar daugiau sandorio šalių. Toks šablonas gali būti parengtas bankų arba sektoriaus asociacijos (pavyzdžiui, Europos bankų federacijos, Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos, Tarptautinės kapitalo rinkos asociacijos, Ateities sandorių sektoriaus asociacijos ir pan.) arba pačios kredito įstaigos.
Kad nekiltų abejonių, nurodant „rūšį“ nereikia konkrečiai įvardyti, ar sutartis patenka į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 295 straipsnio a ar b dalį. Vis dėlto, kredito įstaigos turi nurodyti, ar sutartis yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 295 straipsnio c dalyje nurodyta abipusės produktų užskaitos sutartis.
Ne. Pranešimo teikti nereikia, jei užskaitos sutarties su tam tikros rūšies sandorio šalimi tam tikroje šalyje rūšį kredito įstaiga jau pripažįsta rizika mažinančia užskaita (pripažino iki pranešimo tvarkos įsigaliojimo arba pagal naują pranešimų teikimo tvarką apie ją jau pranešė) ir tokios rūšies sutartis sudaroma su naujomis tos pačios rūšies sandorio šalimis toje pačioje šalyje.
Pasikeitus jau pripažintos rūšies užskaitos sutartį reglamentuojantiems teisės aktams, tos rūšies užskaitos sutartis būtų laikoma naujos rūšies užskaitos sutartimi ir apie ją reikėtų pranešti.
Tarpuskaitos narystės susitarimai kartu su pagrindinės sandorio šalies taisyklių ir reglamentų nuostatomis yra užskaitos sutarties rūšis, apie kurią reikėtų pranešti, jei kredito įstaiga ketina ją laikyti mažinančia riziką pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 298 straipsnį.
Informacija apie reikšmingus jau pripažintų rūšių užskaitos sutarčių pagrindinių nuostatų (sutartinių sąlygų, kurios buvo įvardytos kaip sutartinės užskaitos esminės nuostatos, žr. pavyzdžius pranešimo formos šablono 3 išnašoje) pakeitimus yra būtina siekiant užtikrinti, kad reikšmingi jau pripažintų rūšių užskaitos sutarčių pakeitimai būtų tinkamai aptarti teisinėse nuomonėse, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 296 straipsnio 2 dalies b punktą.
Jau pripažintos rūšies užskaitos sutarties pagrindinių užskaitos nuostatų pakeitimai yra reikšmingi, jeigu, kredito įstaigos nuomone (kuri nebūtinai turi būti pagrįsta išorės teisininkų nuomonėmis), tokie pakeitimai turėtų įtakos užskaitos nuomonių išvadoms ir dėl jų reikėtų naujos arba atnaujintos teisinės nuomonės. Atsižvelgdami į savo vidaus procesus, kredito įstaigos vidaus padaliniai (pvz., rizikos valdymo padalinys, teisės ir (arba) atitikties užtikrinimo padalinys, priklausomai nuo konkretaus atvejo) turi nustatyti, ar pakeitimai yra reikšmingi.
Siekiant išvengti abejonių, pažymėtina, kad ECB nereikia pranešti apie pagrindinių užskaitos nuostatų pakeitimus, kurie, kredito įstaigos nuomone, nėra reikšmingi arba yra rekomenduojami nuomonėje arba į ją įtraukti, todėl dėl jų nereikia naujos arba atnaujintos teisinės nuomonės pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 296 straipsnio 2 dalies b punktą.
Apie reikšmingus pagrindinių užskaitos nuostatų pakeitimus turėtų būti pranešama taip, tarsi užskaitos sutartis su tokiais reikšmingais pakeitimais būtų naujos rūšies užskaitos sutartis. Todėl pranešime turėtų būti nurodytos visos susijusios nuomonės, įskaitant nuomonę, gautą dėl tokių reikšmingų tam tikros rūšies pagrindinio susitarimo pakeitimų.