Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje, skirtoje 2016 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitai pristatyti 2017 m. kovo 27 d.

ECB priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy ir ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja Sabine Lautenschläger, Frankfurtas prie Maino, 2017 m. kovo 27 d.

ECB priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy

Ponios ir ponai,

neįtikėtina, kaip bėga laikas. Vos prieš penkerius metus, 2012 m. birželio mėn., ES vadovai susitarė bankų priežiūrą perkelti iš nacionalinio į Europos lygmenį. Ir štai jau treji metai vykdome Europos bankų priežiūrą.

Vienas svarbiausių klausimų, mūsų nagrinėtų 2016 m., buvo neveiksnios paskolos, arba trumpiau – NP. Kurį laiką neveiksnios paskolos bus svarbiausias prioritetas. Šiuo metu gera naujiena ta, kad nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2016 m. trečiojo ketvirčio euro zonoje neveiksnių paskolų suma sumažėjo 54 mlrd. eurų – iki 921 mlrd. eurų. Todėl ir neveiksnių paskolų koeficientas smuktelėjo nuo 7,3 iki 6,5 %. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse neveiksnios paskolos tebėra rimta problema. Jos daro poveikį bankų pelningumui ir riboja jų galimybes finansuoti ekonomiką.

Vos prieš savaitę paskelbėme rekomendacijas bankams, kaip jie turėtų elgtis su neveiksniomis paskolomis. Bankai turėtų parengti aiškią neveiksnių paskolų mažinimo strategiją, kurioje būtų nustatyti ambicingi, bet realūs tikslai ir apibrėžtos tinkamos valdymo ir veiklos struktūros. Šios rekomendacijos padės bankams nuosekliai ir veiksmingai mažinti neveiksnių paskolų portfelius.

Bet veikti reikia ne tik bankams ir priežiūros institucijoms. Kai kuriose šalyse greičiau išspręsti neveiksnių paskolų problemą trukdo teisinė ir teisminė sistemos. Todėl veiksmų turėtų imtis ir nacionaliniai įstatymų leidėjai. Remdamiesi mūsų surinkta informacija apie įvairią nacionalinę praktiką jie galėtų padidinti savo teisminių sistemų veiksmingumą, sukurti greito nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūras, padidinti galimybes gauti įkaitą ir suderinti fiskalines iniciatyvas.

Kitas mūsų pradėtas svarbus projektas – tikslinė vidaus modelių peržiūra, arba trumpiau – TVMP. Daugelis bankų, norėdami nustatyti, ar rizikingas jų turtas, naudoja vidaus modelius. Savo ruožtu kapitalo pakankamumo reikalavimai grindžiami turto įvertinimu pagal riziką. Todėl vidaus modeliai yra labai svarbūs prudenciniu požiūriu.

Daug metų bankai kūrė vis sudėtingesnius modelius siekdami kuo tiksliau apskaičiuoti savo riziką. Bet kuo vidaus modeliai sudėtingesni, tuo didesnė klaidų ar net manipuliavimo tikimybė.

Dėl jautrumo rizikai modeliai yra geri valdymo įrankiai. Tačiau juos taikant gauti rezultatai turėtų būti nuoseklūs ir palyginami. Šiame kontekste vykdant tikslinę vidaus modelių peržiūrą bus įvertinta, kiek tvirti ir patikimi bankų vidaus modeliai iš tikrųjų. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad pagal riziką įvertintas turtas būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinę riziką, o ne pasirenkant modelyje numatytas galimybes.

Be jokios abejonės, neturime tikslo, kad pagal riziką įvertintas turtas būtų visiems vienodai padidintas. Vis dėlto gali būti, kad kai kuriuose bankuose pagal riziką įvertintas turtas padidės. Apskritai tikslinė vidaus modelių peržiūra padės didinti vidaus modelių pagrįstumą, kartu padidės ir jų patikimumas. Tai padės suvienodinti ir bankų veiklos sąlygas euro zonoje. Tuo pačiu metu tikslinė vidaus modelių peržiūra padės didinti ir bankų sektoriaus stabilumą.

Tačiau bankinėje veikloje svarbus ne tik stabilumas, bet ir pelnas. O pelnas yra silpnoji euro zonos bankų vieta: nemažai euro zonos bankų neuždirba net tiek, kad padengtų kapitalo sąnaudas. Tai kelia susirūpinimą bankams ir investuotojams, taip pat ir mums, priežiūros institucijoms. Galų gale stabilumas ir pelningumas yra dvi tos pačios monetos pusės.

Todėl bankų pelningumas ir jų verslo modeliai jau kuris laikas yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Žinoma, mes nenurodinėjame bankams, kokie turėtų būti jų verslo modeliai. Mes tik tikriname jų tvarumą ir atidžiai stebime, ar jie pasiteisina. Matome, kad yra ir pelningai dirbančių bankų. Kokia jų paslaptis? Na, šiems bankams bendras vienas dalykas – tvirta sąnaudų struktūra. Į tai turėtų atkreipti dėmesį ir kiti bankai.

Bet svarbios ne tik sąnaudos. Šiuo metu bankai patiria įvairių sunkumų. Jau kalbėjau apie neveiksnias paskolas, dar galėčiau paminėti politinį nestabilumą ir lėtą augimą, sudėtingą palūkanų normų aplinką, griežtesnes taisykles ir naujus konkurentus. Pasaulis keičiasi, todėl ir bankams reikėtų atsižvelgti į šiuos pokyčius: kad vėl dirbtų pelningai, jiems reikia koreguoti savo verslo modelius.

Kita problema – kai kuriose šalyse bankų sektorius vis dar labai susiskaldęs. Iš to atsiranda pertekliniai pajėgumai, didinantys konkurenciją ir mažinantys pelną. Tokioje situacijoje tikėtina, kad kai kurie bankai bus tiesiog išstumti iš rinkos. Mano nuomone, tai aiškūs atvejai, kai reikėtų konsoliduotis, pvz., susijungimo ir įsigijimo būdu. Tačiau kol kas tų susijungimų ir įsigijimų labai mažai, o tie, kurie jau įvyko, vyko dalyvaujant tik vienos, o ne kelių euro zonos šalių bankams.

Štai čia galėtų padėti bankų sąjunga. Bankų sąjungos tikslas – kurti tikrai europinės bankų rinkos pagrindus. Tokioje rinkoje vyktų ir tarptautiniai bankų susijungimai. Bankai savo aprėptimi taptų labiau europietiški, siūlytų paslaugas visoje euro zonoje ir naudotųsi didesnės rinkos privalumais. O klientai turėtų didelį bankų, prižiūrimų taikant vienodus griežtus standartus, pasirinkimą. Tokia mūsų ateities vizija.

Dėkoju už dėmesį.

ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja Sabine Lautenschläger

Ponios ir ponai,

Europos bankų priežiūros institucijos pareiga – užtikrinti bankų atsparumą. Vykdydama priežiūrą ji padeda kurti saugų ir patikimą Europos bankų sektorių – tokį, kuris būtų patikimas partneris vystant ekonomiką.

Bet savo darbą galime atlikti tik turėdami tinkamą teisinę bazę. Po krizės politikos kūrėjai taisykles griežtino ir, reikalui esant, keitė. Šios reformos viso pasaulio priežiūros institucijoms sudarė galimybes darbą atlikti geriau.

Jos padeda geriau dirbti ir bankams. Juk tik gerai kapitalizuoti ir gerai valdomi bankai gali patikimai finansuoti ekonomiką. Tik stabiliai veikiantys bankai gali finansiškai prisidėti prie ilgalaikio augimo ir klestėjimo. Todėl bankai turi būti reguliuojami ir toks reguliavimas turi būti grindžiamas pasauliniais standartais.

Mano nuomone, šis aspektas yra svarbiausias. Tai dar viena krizės pamoka, kurios neturėtume pamiršti. Norėdami užtikrinti stabilumą, reguliavimui turime taikyti pasaulinius metodus. Štai kodėl Bazelio dokumentai tokie svarbūs. Štai kodėl susitarimo „Bazelis III“ dokumentuose numatytas reformas turime užbaigti kaip įmanoma greičiau.

Jau svarstomi sprendimai dėl daugelio dalykų. Ir nors „Bazelio III“ dokumentai gali būti priimti tik kaip paketas, Bazelio komitetas jau beveik pasiekė susitarimą. Šiame kontekste itin sveikintinas G20 priimtas įsipareigojimas baigti rengti susitarimo „Bazelis III“ dokumentus.

Pereinant nuo pasaulinio lygio prie Europos, pažymėtina, kad mus labai džiugina dabartinė Europos teisinės bazės peržiūra. Europos Komisija parengė pasiūlymus, kaip pritaikyti ir keisti atitinkamus įstatymus.

ECB gegužės mėn. paskelbs oficialią nuomonę dėl šių pasiūlymų. Aš juose įžvelgiu daug gerų dalykų.

Pirma, jie atitinka pasaulinį požiūrį, nes perkelia į Europos teisę kai kuriuos pasaulinius standartus, pavyzdžiui, sverto koeficientą.

Antra, jais remiama ir bankų sąjungos idėja, nes pasiūlymuose numatyta galimybė atidėti kapitalo ir likvidumo įsipareigojimų vykdymą bankų grupėms, įsisteigusioms daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje.

Ir trečia, jie padeda įgyvendinti proporcingumo principą, nes jais siekiama mažinti reguliavimo naštą mažesniems bankams.

Žinoma, yra dalykų, kuriuos galbūt reikės svarstyti toliau.

Pirma, priežiūros institucijos turi turėti galimybę veikti greitai ir lanksčiai, vadovaudamosi savo patirtimi ir vertinimu, tačiau kai kuriais pasiūlymais siekiama labai suvaržyti priežiūros institucijų veiksmus. Tai apribotų mūsų galimybes koreguoti savo veiksmus atsižvelgiant į nuolat kintantį finansų sektorių – sektorių, kuris visada ieško geriausio sandorio ir išnaudoja kiekvieną galimybę interpretuoti taisykles sau naudinga linkme bei išbandyti jų taikymo ribas, o juk taisyklių taip greitai keisti neįmanoma.

Antra, taisykles būtina toliau derinti. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie nacionalinių pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra sritį.

Ponios ir ponai, kalbėjome apie priežiūrą ir apie reguliavimą. Dabar norėčiau pakalbėti dar vienu klausimu – „Brexit“. Pastarąsias keletą savaičių Danièle ir aš viešai kalbėjome apie „Brexit“ ir kaip bus sprendžiami su juo susiję klausimai, taip pat ko bus tikimasi iš bankų. Norėčiau trumpai paaiškinti keletą dalykų.

ES ir JK derybos dar neprasidėjo. Vis dėlto ir bankai, ir priežiūros institucijos turi pasiruošti galimam scenarijui. Svarbiausias dalykas bankams – turėti galimybę dirbti rinkoje.

Daug JK bankų veikia bendrojoje rinkoje turėdami Europos pasą. Šis pasas suteikia galimybę bet kurioje ES valstybėje narėje įsisteigusiam bankui veikti visoje bendrojoje rinkoje. Jeigu „Brexit“ derybose bus pasirinktas „kietasis“ kelias, šie bankai gali netekti paso ir jiems reikės ieškoti kitų kelių patekti į bendrąją rinką.

Paprasčiausias sprendimas būtų įsigyti banko licenciją ES šalyje ir taip vėl įgyti pasą. Licencijas bankų veiklai euro zonoje išduoda ECB. Jas išduosime tik gerai kapitalizuotiems ir gerai valdomiems bankams.

Priedangos įstaigos nebus pripažįstamos. Visi nauji subjektai privalės turėti tinkamą rizikos valdymo sistemą, pakankamai vietinių darbuotojų ir veikti nepriklausomai. Bankams, kad galėtų pereiti prie mūsų taikomų reikalavimų, nustatysime pereinamąjį laikotarpį. Tai darysime kiekvieną atvejį vertindami atskirai ir atsižvelgdami į kiekvieno banko veiklos modelį ir rizikos profilį.

Atidžiai stebėsime, ar priežiūros standartai neinterpretuojami sau naudinga linkme. Šiuo atžvilgiu žemesnių standartų tikrai nebus, todėl vertinsime, kaip bankų grupės organizuoja savo įstaigų euro zonoje struktūrą. Gali būti, kad kai kurių bankų, planuojančių euro zonoje užsiimti įvairialype veikla, struktūra bus sudėtinga.

Nemažai ateinančių bankų gali norėti čia įsteigti svarbias arba mažiau svarbias kredito įstaigas arba plėsti jau vykdomą veiklą. Šias įstaigas tiesiogiai prižiūrėtų ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos pagal ECB nustatytą bendrą Europos priežiūros tvarką.

Kai kurios bankų grupės gali netgi nuspręsti dalį savo bankinės veiklos vykdyti per trečiosios šalies filialus. Trečiosios šalies filialams taikomos bankų priežiūros taisyklės, bet jie prižiūrimi nacionaliniu lygmeniu pagal nacionalinius standartus. O šie standartai įvairiose šalyje gali labai skirtis. Pavyzdžiui, kai kurių šalių priežiūros institucijos reikalauja, kad trečiosios šalies filialai turėtų kapitalo ir nuosavų lėšų, kitose šalyse to nereikalaujama.

Visa tai prieštarauja vienodų veiklos sąlygų euro zonoje idėjai ir tarsi skatina bankus interpretuoti reguliavimo ir priežiūros reikalavimus sau naudinga linkme. Galbūt šią padėtį padės ištaisyti Europos teisinės bazės peržiūraą, apie kurią ką tik kalbėjau.

Didžiausi pokyčiai įvyks dėl „Brexit“. Bent jau tai yra aišku. Bet vienas dalykas tikrai nesikeis. JK ir ES finansų sektoriai ir toliau bus glaudžiai susiję.

Ponios ir ponai, esame pasirengę bet kokiai derybų baigčiai. Tam turėtų būti pasirengę ir bankai. Ir leiskite jus dar kartą patikinti – kaip priežiūros institucija, savo reikalavimų nešvelninsime. Juk visi esame suinteresuoti, kad bankų sektorius būtų stabilus – ir JK, ir Europoje.

Dėkoju už dėmesį.