2024 m. ECB nekeičia kapitalo reikalavimų ir pakoreguoja savo priežiūros prioritetus

2023 m. gruodžio 19 d.

• SREP rezultatai rodo tvirtas bankų kapitalo ir likvidumo pozicijas bei padidėjusį pelningumą.
• Atsižvelgiant į prastėjančias rizikos prognozes, priežiūros veiksmai ir toliau bus nukreipti į tokias pagrindines sritis kaip vidaus valdymas, rizikos valdymas ir kapitalo planavimas.
• Vidutinis bendras SREP balas iš esmės nepakito; 2 ramsčio kapitalo reikalavimai CET 1 kapitalui yra vidutiniškai 1,2 %, palyginti su 1,1 % 2023 m.
• Dėl makroprudencinės politikos poveikio bendras privalomo ir rekomenduojamo kapitalo lygis, išreikštas CET 1 rodikliu, padidėjo nuo 10,7 % iki 11,1 %.
• Priežiūros prioritetai pakoreguoti taip, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama atsparumo trumpalaikės rizikos perspektyvoms didinimui, vidaus valdymo bei klimato ir aplinkos rizikos valdymo stiprinimui ir tolesnei pažangai skaitmeninės pertvarkos ir operacinio atsparumo srityse.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2023 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatus ir 2024–2026 m. priežiūros prioritetus.

SREP – pagrindinė Europos bankininkystės priežiūros institucijų veikla, leidžianti joms įvertinti, su kokia rizika bankai susiduria ir kaip jiems sekasi tą riziką valdyti. Remdamasis SREP rezultatais, ECB kiekvienam bankui nustato reikalavimus kapitalui ir kokybines priemones trūkumams šalinti. Į SREP rezultatus ECB atsižvelgia ir rengdamas priežiūros prioritetus ateinančių trejų metų laikotarpiui.

2023 m euro zonos bankų sektorius tebebuvo tvirtas ir atsparus. Bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos vidutiniškai buvo tvirtos ir gerokai viršijo teisės aktais nustatytą lygį. Kaip matyti pagal 2023 m. ES mastu vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, bankų pelningumas vėl pasiekė daugiau nei dešimtmetį nematytą lygį ir sustiprino jų gebėjimą atlaikyti išorės sukrėtimus.

Tačiau prasta makroekonominė perspektyva ir griežtesnės finansavimo sąlygos tebėra rizikos Europos bankams šaltinis. Sparčiai išaugusios palūkanos padėjo padidinti bendrą bankų pelningumą, tačiau šis poveikis atslūgs, kai bankai aukštesnes palūkanų normos perkels indėlininkams. Be to, didėjant palūkanų normoms, didėjo ir kredito, vertinimo bei likvidumo rizika. 2023 m. kovo mėn. kilus neramumams rinkoje, tapo akivaizdu, kaip svarbu, kad bankų sektorius veiksmingai valdytų palūkanų normos riziką.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vidutinis SREP balas iš esmės nepakito ir buvo 2,6 (balų skalėje nuo 1 iki 4). Palyginti su 2022 m., 70 % bankų įvertinimas nepasikeitė, 14 % bankų buvo įvertinti prasčiau ir 15 % bankų – geriau.

ECB dar labiau stengiasi užtikrinti, kad bankai imtųsi uždelstų veiksmų ir pašalintų nustatytus trūkumus ir įgyvendintų jiems paskirtas priemones. ECB nustatė kokybines priemones, kurios yra pagrindinis ECB turimo priežiūros priemonių rinkinio elementas, visų pirma tam, kad būtų pašalinti trūkumai, susiję su vidaus valdymu, kredito rizikos valdymu ir kapitalo planavimu. Bankai turi ir toliau ypatingą dėmesį skirti vidaus valdymui, nes trims bankams iš keturių buvo skirtos priemonės trūkumams šiose srityje pašalinti. Dėl besikeičiančių makrofinansinių sąlygų gerokai padaugėjo priemonių, skirtų likvidumo rizikai ir bankinės knygos palūkanų normos rizikai mažinti.

2023 m. ciklo metu priežiūros institucijos stengėsi geriau suprasti, kokie veiksniai silpnina verslo modelius. Jie pažymėjo, kad pasikartojančius struktūrinius trūkumus lemia prastas strateginis planavimas ir nepakankama diversifikacija, o prie jų prisideda ir vidaus valdymo trūkumai.

Atlikus šį vertinimą, 2 ramsčio reikalavimas (P2R) bankams dėl bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) vidutiniškai šiek tiek padidėjo – nuo 1,1 % iki maždaug 1,2 % pagal riziką įvertinto turto. Aštuonių bankų atveju P2R padidintas dėl rizikingo finansavimo skolintomis lėšomis ir 20 bankų atveju – dėl neveiksnių pozicijų.

Bendrieji reikalavimai ir neprivaloma 2 ramsčio kapitalo rekomendacija dėl CET1 kapitalo vidutiniškai padidėjo iki 11,1 %, palyginti su 10,7 % 2023 m. Taip įvyko daugiausia dėl to, kad kelios šalys vėl įvedė arba padidino savo anticiklinius kapitalo rezervus. Šiek tiek mažesnės įtakos tam turėjo rizikos profilių pokyčiai ir papildomo kapitalo reikalavimai dėl neveiksnių pozicijų. Bendrieji reikalavimai ir 2 ramsčio kapitalo rekomendacija visam kapitalui padidinti iki 15,5 % pagal riziką įvertinto turto (palyginti su 15,1 % lygiu, nustatytu per ankstesnį SREP).

ECB pirmą kartą pritaikė sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimą šešiems bankams, patiriantiems ypač didelę pernelyg didelio sverto riziką. Šis konkretiems bankams skirtas privalomas reikalavimas vidutiniškai sudarė 10 bazinių punktų ir yra taikomas kartu su visiems bankams nustatytu privalomu minimaliu 3 % sverto koeficiento reikalavimu. Septyniems bankams ECB pritaikė sverto koeficiento 2 ramsčio rekomendaciją.

Be to, trims bankams ECB nustatė kiekybines likvidumo priemones, pagal kurias reikalaujami minimalūs išgyvenimo laikotarpiai ir likvidumo atsargos tam tikra valiuta.

Atsižvelgdamas į tai, ECB šiek tiek pakoregavo ateinančių trejų metų priežiūros prioritetus. Siekdamas sustiprinti bankų atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams (I prioritetas), ECB prašys bankų pašalinti turto ir įsipareigojimų sistemos bei kredito ir sandorio šalies kredito rizikos valdymo trūkumus. Bankai taip pat turi sparčiau ir veiksmingai šalinti vidaus valdymo bei klimato ir aplinkos rizikos valdymo trūkumus (II prioritetas). Be to, bankai turi toliau vykdyti skaitmeninę pertvarką ir kurti patikimas operacinio atsparumo sistemas (III prioritetas).

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Andrea Zizolai telefonu +49 69 1344 6551.

Pastabos.

• SREP yra kasmet vykdoma procedūra, per kurią priežiūros institucija, įvertinusi banko patiriamą riziką, konkrečiai tam bankui nustato, kiek kapitalo, be teisės aktų nustatyto minimumo, bankui privaloma ir rekomenduojama turėti. Per SREP vertinami šie keturi pagrindiniai elementai: verslo modelių gyvybingumas ir tvarumas, vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas, rizika kapitalui ir rizika likvidumui bei finansavimui. Kiekvienas elementas įvertinamas balu nuo 1 iki 4 (1 – geriausias, o 4 – blogiausias). Tada pagal šiuos balus apskaičiuojamas bendras balas (taip pat nuo 1 iki 4).
• 2023 m. SREP buvo vykdomas remiantis 2022 m. pabaigos duomenimis. Sprendimai, priimti po 2023 m. SREP, taikomi 2024 m.
• Po SREP nustatytas kapitalas, kurį bankai turi turėti, sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji yra 2 ramsčio kapitalo reikalavimas (P2R) – šiuo kapitalu padengiama rizika, kurios 1 ramsčio kapitalo reikalavimas nepadengia arba padengia ne visą. Antroji yra 2 ramsčio kapitalo rekomendacija (P2G) – ji parodo, kiek kapitalo bankams patartina turėti atsargai, kad jo pakaktų iškilus sunkumams. Ji nustatoma, visų pirma, atlikus priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų. P2R yra privalomas – jo nevykdantys bankai gali patirti tiesioginių teisinių padarinių. P2G nėra privaloma.
• 2 ramsčio kapitalo reikalavimas nepadengia pernelyg didelio finansinio sverto rizikos; ją padengia sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimas. Sverto koeficiento 2 ramsčio reikalavimas yra išreiškiamas kaip sverto koeficiento pozicijų mato, apimančio banko turtą ir nebalansinius straipsnius, nepriklausomai nuo jų rizikingumo, procentinė dalis. Taigi šis reikalavimas nėra pagrįstas rizikos vertinimu.
• Bendrą privalomą ir rekomenduojamą kapitalą sudaro 1 ramsčio kapitalas + privalomas 2 ramsčio kapitalas + jungtinio rezervo reikalavimas + rekomenduojamas 2 ramsčio kapitalas. Daugiau informacijos apie kapitalo struktūrines dalis pateikiama Priežiūros metodikoje. Visi skaičiai pateikiami kaip viso pagal riziką įvertinto turto dalys procentais.
• Jungtinio rezervo reikalavimus sudaro kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis kapitalo rezervas ir sisteminiai rezervai (rezervai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms bei sisteminei rizikai) ir jie yra kaupiami pagal teisinius reikalavimus, nustatytus ES kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD IV) arba nacionalinių institucijų.