Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad euro zonos bankų sektorius galėtų atlaikyti didelį ekonominį nuosmukį

2023 m. liepos 28 d.

• Testavimo rezultatai parodė, kad jei didelis ekonomikos nuosmukis tęstųsi trejus metus, ECB prižiūrimų bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo rodiklis sumažėtų 4,8 procentinio punkto – iki 10,4 %.
• Geresnė turto kokybė ir pelningumas padėjo bankams likti atspariems itin nepalankiomis sąlygomis.
• Buvo testuoti 98 (57 dideli ir 41 vidutinio dydžio) euro zonos bankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2023 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Jie rodo, kad euro zonos bankų sistema galėtų atlaikyti didelį ekonominį nuosmukį.

Jei susiklostytų ir trejus metus tęstųsi labai sudėtingos makroekonominės sąlygos, nepalankiausiomis sąlygomis testuotų 98 bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo rodiklis sumažėtų vidutiniškai 4,8 procentinio punkto – iki 10,4 %. CET 1 pakankamumo rodiklis yra vienas pagrindinių banko finansinės padėties vertinimo matų.

ECB nepalankiausiomis sąlygomis testavo 98 tiesiogiai prižiūrimus bankus. Tai 57 didžiausi euro zonos bankai, įtraukti į Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu ir 41 vidutinio dydžio bankas, neįtrauktas į EBI imtį. Šių bankų turto vertė kartu sudaro apie 80 % viso euro zonos bankų sektoriaus turto. Kiek anksčiau šiandien EBI paskelbė išsamius 57 didžiausių bankų rezultatus. ECB paskelbė kai kuriuos 41 vidutinio dydžio banko duomenis.

Testuojant nepalankiausiomis sąlygomis vertinama, kaip bankams sektųsi veikti pagal hipotetinį nepalankųjį ekonominį scenarijų, kuriame daroma prielaida, kad ilgą laiką augimas bus mažas, palūkanų normos – aukštos, o infliacija – didelė. Šiuo testavimu nesiekiama suteikti įvertinimo, kad testas išlaikytas ar neišlaikytas, todėl nenustatyta ir jo išlaikymo arba neišlaikymo riba. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais bus remiamasi priežiūrinio dialogo metu, per kurį priežiūros institucijos paaiškins bankams savo vertinimą ir aptars galimas priemones trūkumams pašalinti.

Pagal nepalankųjį scenarijų neigiamas poveikis kapitalui didėjo dėl kredito ir rinkos rizikos bei dėl to, kad gauta mažiau pajamų. Dėl paskolų nuostolių CET1 pakankamumo rodiklis sumažėjo 4,5 procentinio punkto, o labiausiai pažeidžiami buvo neužtikrinti mažmeniniai portfeliai. Be to, bankai turėjo pateikti konkrečių sektorių paskolų nuostolių prognozes ir prognozes dėl savo finansavimo skolintomis lėšomis pozicijų paskolų knygoje bei numatomus sudaryti sandorius. Rezultatai parodė, kad nuosmukio metu finansavimo skolintomis lėšomis pozicijos yra rizikingesnės ir kad daugelis bankų turi pagerinti savo numatomų sudaryti sandorių vertinimo, modeliavimo ir duomenų agregavimo pajėgumus.

Tuo tarpu dėl rinkos rizikos, ypač perkainojimo poveikio, atsirandančio dėl tikrąja verte vertinamų pozicijų, visas kapitalas sumažėtų 1,4 procentinio punkto. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nepalankiojo scenarijaus atveju nukenčia ir bankų gebėjimas generuoti pajamas – dėl mažesnių grynųjų palūkanų pajamų, dividendų pajamų bei grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų CET1 pakankamumo rodiklis yra 3,6 procentinio punkto mažesnis. Svarbu tai, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, jog bankų gebėjimas generuoti grynąsias palūkanų pajamas pagal nepalankųjį augančių palūkanų normų scenarijų labai priklauso nuo jų verslo modelio ir atitinkamos turto ir įsipareigojimų struktūros. Pavyzdžiui, kylančios palūkanų normos yra palankesnės didelį kintamųjų palūkanų normų paskolų portfelį turintiems bankams negu bankams, kurie daugiausia teikia fiksuotųjų palūkanų normų paskolas. Todėl šiuo metu ECB reikalauja, kad bankai daug dėmesio skirtų tam, kaip jie valdo palūkanų normų riziką.

Kapitalo sumažėjimas trejų metų laikotarpio pabaigoje buvo mažesnis negu per ankstesnį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tai daugiausia lėmė geresnė bendra bankų būklė, nes jų turtas buvo kokybiškesnis, o pelningumas – didesnis. Nuo 2021 m. kai kurių bankų paskolų portfelio kokybė reikšmingai pagerėjo. Šie veiksniai padėjo bankams atlaikyti nepalankųjį scenarijų, pagal kurį buvo daroma prielaida, kad aukštos infliacijos ir didesnių palūkanų normų laikotarpis užsitęs. Daugeliu atvejų teigiamas didėjančių palūkanų normų poveikis palūkanų pajamoms vis dar nusveria spaudimą finansavimo sąnaudoms. Kita vertus, buvo prognozuojama, kad dėl padidėjusios infliacijos augs bankų administracinės išlaidos.

Mažesnių į ECB imtį įtrauktų bankų kapitalas sumažėjo labiau (6,6 procentinio punkto) negu didesnių ECB prižiūrimų bankų (4,6 procentinio punkto). Tai lėmė mažesnis jų pajėgumas generuoti pajamas ir didesni paskolų nuostoliai prognozuojamu laikotarpiu. Tačiau jų CET1 pakankamumo rodiklis vis dar buvo didesnis negu didesniųjų bankų (13,7 %, palyginti su 10,1 %), nes jų pradinė pozicija taip pat buvo didesnė (20,2 %, palyginti su 14,7 %).

Integravimas į SREP

Vertindami bankų valdymą ir rizikos valdymą kasmetinio priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu, priežiūros specialistai atsižvelgia į tam tikrus kokybinius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, pavyzdžiui, duomenų savalaikiškumą ir tikslumą bei informacijos kokybę.

Be to, kiekybinis poveikis, nustatomas pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų, yra pagrindinis veiksnys, pagal kurį priežiūros specialistai nustato rekomenduojamą 2 ramsčio kapitalą (angl. Pillar 2 guidance, P2G). Rekomenduojamas 2 ramsčio kapitalas yra konkrečiam bankui skirta rekomendacija, kurioje nurodoma, kiek kapitalo ECB rekomenduoja bankui turėti papildomai prie privalomų kapitalo reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti, kad bankas nuosavomis lėšomis galėtų padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius.

Per 2023 m. SREP ECB pirmą kartą taikys naują P2G sverto koeficiento nustatymo metodiką pernelyg didelio finansinio sverto rizikai mažinti. Sistemos lygmeniu pagal nepalankųjį scenarijų euro zonos bankų sverto koeficientas sumažėjo 1,1 procentinio punkto. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje jis buvo 4,4 %, t. y. viršijo teisiškai reikalaujamą minimalų 3 % lygį. P2G sverto koeficientas taikomas tik tam tikriems bankams, pavyzdžiui, kai prognozuojamas sverto koeficientas yra mažesnis už bendrą sverto koeficiento reikalavimą.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Simonui Spornbergerui tel. +49 69 151 15661448 arba Estherai Tejedor tel. +49 172 5171280.

Pastabos

• Į galutinę imtį pateko 41 vidutinio dydžio bankas, o ne 42 bankai, kaip buvo skelbta testavimo pradžioje. Taip atsitiko dėl to, kad 2023 m. pradžioje OTP Bank Nyrt įsigijo Biser Topco S.ą.r.l.
• Kai kurie tiesiogiai prižiūrimi bankai nedalyvavo nė viename iš šių testavimų. Taip buvo, pavyzdžiui, BPM nedalyvaujančių bankų, kurie dalyvauja testavime ES mastu, patronuojamųjų įmonių arba filialų atveju. Be to, bankai galėjo būti neįtraukti, jei tuo metu jie buvo restruktūrizuojami arba dalyvavo susijungimo ar įsigijimo procese.
• Kad būtų lengviau palyginti, visi pirmiau minėti CET 1 kapitalo pakankamumo rodikliai apskaičiuoti darant prielaidą, kad bankai visus teisės aktuose nustatytus kapitalo reikalavimus, kuriems yra numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, jau tenkina visu mastu.
• 2023 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis bankai pirmą kartą naudojo iš anksto nustatytus paslaugų ir komisinių grynųjų pajamų prognozių parametrus. Anksčiau jie naudojo savo modelius.
• Bankų prognozės apskaičiuotos remiantis 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis apskaitos taisyklėmis. Kadangi 17-asis TFAS draudimo veiklos apskaitos standartas įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., atliekant testavimą į jį nebuvo atsižvelgta. Tačiau, siekdama užtikrinti pakankamą skaidrumą, EBI atskleidė atrinktus papildomus rodiklius, kurie parodo 17-ojo TFAS poveikį. Tai turėtų palengvinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ir atitinkamų kapitalo pakankamumo rodiklių palyginimą nuo 2023 m. sausio 1 d. Tačiau šiems papildomiems rodikliams netaikomos tokios pat nuodugnaus kokybės užtikrinimo procedūros, kokias kompetentingos institucijos atlieka su kitais skelbiamais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenimis.
• ECB Bankų priežiūros tarnybos specialistai P2G dydį nustato dviem etapais. Pirmajame etape kiekvienas bankas priskiriamas prie tam tikros grupės, atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytą maksimalų bendro CET 1 kapitalo sumažėjimą. Antrajame etape, atsižvelgdami į kiekvieno banko specifiką, priežiūros specialistai nustato galutinį P2G dydį (kiekvienai grupei nustatyto intervalo ribose arba, išimtiniais atvejais, už to intervalo ribų).
• P2G sverto koeficientą ECB iš pradžių nustatys remdamasis sverto koeficiento prognozėmis pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir taikydamas panašią dviejų etapų metodiką, kaip pirmiau aprašyto P2G kapitalo atveju.