„Europos bankų priežiūra sėkmingai sukurta, tačiau mums vis dar reikia labiau suderinto reguliavimo“

Pokalbis su ECB vykdomosios valdybos nare ir ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja Sabine Lautenschläger, Priežiūros naujienlaiškis, 2019 m. vasario 13 d.

Šį mėnesį baigsis ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojos Sabine Lautenschläger penkerių metų kadencija. Sabine Lautenschläger pasakoja apie netikėtumus, patirtus kuriant Europos bankų priežiūrą, kylančius iššūkius, pavyzdžiui, „Brexitą“ ir valdymą, ir labiau suderinto priežiūros taisyklių įgyvendinimo būtinybę.

Būdama ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja prisidėjote kuriant Europos bankų priežiūrą. Apžvelkime pastaruosius penkerius metus. Ar viskas vyko taip, kaip buvo planuota?

Na, jeigu viskas būtų vykę taip, kaip planuota, tai būtų buvęs didžiausias netikėtumas. Nors, tiesą sakant, viskas vyko sklandžiai. Per pastaruosius penkerius metus nuo nulio sukūrėme Europos bankų priežiūros sistemą ir užtikrinome, kad ji veiktų stabiliai. Dabar visi euro zonos bankai prižiūrimi taikant vienodus aukštus standartus.

Be abejo, per šiuos metus patyrėme ir aibę netikėtumų; kai kurie jų buvo labai malonūs. Vienas iš tokių netikėtumų buvo malonus jaudulys, kad esame tarsi startuolis. Ir nors jau esame pripažinta institucija, šis jaudulys, ši nuotaika niekur nedingo. Kiekvieną dieną didžiąją naujovę – Europos bankų priežiūrą – lydi daug mažesnių naujovių: naujos procedūros, naujos priemonės, nauji būdai dirbti kartu. Taigi tiek mūsų naujokams, tiek patyrusiems ekspertams kiekvieną dieną tenka mokytis ir priimti naujus iššūkius. Aš – ne išimtis! Tai labai praturtina ir kasdien visus motyvuoja.

Kitas netikėtumas buvo ne toks malonus. Net neįsivaizdavau, kad būdų, kaip prižiūrėti bankus, yra tiek daug! Skirtumai tarp šalių buvo milžiniški ir neretai giliai įsišakniję, todėl kelias siekiant suderinto požiūrio – gerokai ilgesnis ir sunkesnis, negu tikėjausi. Visi turėjome keisti savo nuomonę, tapti gerokai atviresni, įsiklausyti vieni į kitus ir kritiškai įvertinti įsigalėjusius įsitikinimus. Tai nėra lengva, tad kasdien turime sau priminti, jog privalome dirbti be išankstinių nuostatų.

„Brexitas“, ko gero, buvo dar vienas netikėtumas. Kaip ECB rengiasi šiam sudėtingam įvykiui, dėl kurio jam gali tekti prižiūrėti dar daugiau kaip 20 stambių bankų?

O taip, „Brexitas“ buvo tikra staigmena. Mes, priežiūros institucijos, visada turime ruoštis blogiausiam scenarijui, šiuo atveju – griežtajam „Brexitui“. Taigi esame puikiai pasirengę prižiūrėti ir daugiau bankų. Prieš penkerius metus pradėjome prižiūrėti maždaug 120 didelių bankų, todėl dabartinė perspektyva neatrodo tokia baugi. Be to, reikėtų prisiminti ir tai, kad prieš penkerius metus turėjome gerokai mažiau darbuotojų ir integruotos Europos bankų priežiūros vykdymo patirties. Dabar viskas veikia sklandžiai, tad prireikus galėtume prižiūrėti ir daugiau bankų.

Tačiau tai nereiškia, kad turėtume nuvertinti galimą „Brexito“ poveikį. Jei tai tikrai įvyks, poveikis Europos bankų rinkai bus milžiniškas. Ir bankai, ir priežiūros institucijos turės tam pasirengti. Per praėjusius dvejus metus aiškiai apibrėžėme, ko tikimės iš bankų, persikeliančių į euro zoną. Be to, bankus primygtinai raginome ir skatinome rengtis visiems galimiems politinių derybų rezultatams. Todėl visi bankai turėtų būti pasirengę ir žinoti, ką galima ir ko negalima daryti vykdant veiklą euro zonoje. Esu įsitikinusi, kad mes, priežiūros institucijos, tam esame kuo geriausiai pasirengusios.

Ar „Brexitas“ bankams bus labiau našta ar galimybė?

„Brexitas“ iš visų mūsų, įskaitant priežiūros institucijas, pareikalaus daug darbo. Jei esate Jungtinėje Karalystėje veikiantis bankas ir norite vykdyti veiklą Europos Sąjungoje (ES) arba atvirkščiai, gali tekti įsteigti patronuojamąją įmonę ar filialą ir perkelti dalį savo darbuotojų arba pasamdyti naujų žmonių. Šiuo atveju „Brexitas“ išties būtų našta, tačiau sumanūs bankai pasinaudos atsiradusiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, jie galėtų pertvarkyti savo struktūrą taip, kad būtų arčiau klientų. Kita vertus, jie gali pripažinti, kad pasitikėti tik viena pagrindine sandorio šalimi ir viską statyti ant vienos kortos gali būti pavojinga. Tokia koncentracija galėtų būti naudinga, tačiau tai ir rizikinga.

Mano manymu, „Brexitas“ sudarytų galimybę Europos bankų rinkai tapti labiau integruotai. Kai kurie bankai ir kitos finansų įstaigos ruošiasi netrukus persikelti į ES, tad mes turime pasistengti ir užtikrinti, kad visos įstaigos būtų traktuojamos vienodai tiek reguliavimo, tiek priežiūros srityje. Tad viena iš ES pasitraukianti šalis iš tikrųjų gali suartinti tas, kurios lieka.

Dar vienas svarbus klausimas, kurį reikėjo spręsti, buvo reguliavimo reforma. Ar susitarimo „Bazelis III“ reformomis pasiekta viskas, kas norėta? Ką dar reikia nuveikti?

Susitarimo „Bazelis III“ reformų užbaigimas yra didelis žingsnis pirmyn. Dėl to nekyla jokių abejonių. Užbaigtas reformų rinkinys padės bankams tapti saugesniems ir patikimesniems. Jose laikomasi rizika grindžiamos metodikos, tačiau numatyta ir naujų apsaugos priemonių. Reformomis apribojamas tam tikrų vidaus modelių taikymas ir nustatomi mažiausi leistini bankų vidaus modeliuose naudojami parametrai bei kapitalo poreikio žemutinės ribos. Tokiu būdu sumažinamas pernelyg didelis pagal riziką įvertinto turto kintamumas ir suvaržomos bankų galimybės sumažinti reikalaujamo kapitalo dydį pasinaudojant vidaus modeliais. Be to, užbaigtoje sistemoje „Bazelis III“ numatytas sverto koeficientas; jis kartu yra ir tam tikra apsaugos priemonė nuo modeliavimui būdingų rizikų. Sistema apima ir likvidumo atsargas – jomis užtikrinama, kad, sumažėjus finansavimui, bankai galėtų ilgiau išsilaikyti.

Tai – svarbūs laimėjimai, ypač dėl to, kad jie yra visuotinio susitarimo rezultatas. Tačiau yra ir neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, siekiant valdyti valstybės riziką, mano manymu, padaryta per mažai. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie riziką, susijusią su didelėmis pozicijomis ir koncentracija. Turime prisiminti, kad užbaigta sistema „Bazelis III“ tėra rinkinys standartų ir tam, kad jie būtų įgyvendinti, reikia juos perkelti į teisės aktus. Svarbu tai, kad jie būtų sąžiningai įgyvendinami visame pasaulyje.

Pakalbėkime apie susitarimo „Bazelis III“ reformų įgyvendinimą. Gruodžio pradžioje ES susitarė dėl išsamaus teisės aktų rinkinio ES bankų atsparumui stiprinti. Ar esate patenkinta tuo, kas pasiekta?

Palankiai vertinu susitarimą ir tikiuosi, kad pavyks jį priimti dar prieš Europos Parlamento rinkimus. Šiuo rinkiniu į Europos teisę bus iš tiesų perkelti Bazelio standartai ir taip bankų sektorius taps saugesnis. Tai didelis laimėjimas.

Tačiau yra dalykų, kurie kelia nerimą. Rinkinyje kai kur nukrypstama nuo to, kas buvo sutarta Bazelio susitarime. Tai turi įtakos, pavyzdžiui, sverto koeficientui, esminei prekybos knygos peržiūrai ir grynajam pastovaus finansavimo rodikliui. Taigi galutinės taisyklės dėl kapitalo reikalavimų, kurie nėra grindžiami pagal riziką įvertintu turtu, taip pat dėl rinkos rizikų ir likvidumo nebus tokios griežtos, kaip norėjome, o konkurencijos sąlygos pasauliniu mastu bus ne tokios vienodos. Be to, šiuo rinkiniu galėjo būti stipriau palaikyta tikros Europos bankų rinkos idėja. Pavyzdžiui, leidimas netaikyti kapitalo ir likvidumo reikalavimų bankų grupėms tarpvalstybiniu lygiu būtų buvęs labai svarbus ženklas.

Galiausiai kai kuriose srityse šiuo rinkiniu daromas poveikis priežiūros institucijų veiksmų aprėpčiai. Pagal dabartinį rinkinį joms bus daug sudėtingiau užtikrinti, kad bankai atitiktų 2 ramsčio kapitalo reikalavimus vien bendru 1 lygio nuosavu kapitalu. Kitaip tariant, bankai gali grįžti prie prastesnės kokybės kapitalo. Atsižvelgiant į kapitalo, kaip rezervo nuostoliams padengti, svarbą, tai būtų žingsnis neteisinga kryptimi.

Kokias rizikas įžvelgiate leidžiant bankams naudoti prastesnės kokybės kapitalą savo 2 ramsčio rezervams sudaryti?

Tai man kelia didelį nerimą. Ir ne tik todėl, kad susilpnėja kapitalo standartai. Žvelgiant giliau kyla ir kitų problemų. Tai bankus skatina imtis finansų inžinerijos papildomo 1 lygio kapitalo srityje. Kaip priežiūros specialistei, man tai visai nepatinka. Be to, mažesniems bankams papildomas 1 lygio kapitalas rinkose dažnai neprieinamas, o didesni bankai šiose rinkose skolintis gali. Taip jie, turėdami prastesnės kokybės kapitalą, kuris yra pigesnis, gali tenkinti 2 ramsčio reikalavimus. Mano nuomone, tai nėra vienodos sąlygos.

Kiek vienodos yra sąlygos bankams Europoje ir apskritai pasaulyje?

Būtų puiku, jei bankai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis visame pasaulyje. Susitarimas „Bazelis III“ suteikia tvirtą pagrindą, tačiau viskas priklauso nuo jo įgyvendinimo. Ir štai čia dar matyti skirtumų, net Europoje. Bendras Europos taisyklių sąvadas nėra toks bendras, kaip galėtumėte manyti.

Faktinės taisyklės kiekvienoje šalyje vis dar skiriasi. Dėl to kyla bent trys problemos. Pirma, tai prieštarauja Europos bankų priežiūros idėjai: bankų priežiūra Europos lygiu būtų daug veiksmingesnė ir efektyvesnė, jeigu taisyklės būtų labiau suderintos. Antra, tai atveria duris reglamentavimo arbitražui. Tad ne tik padidėja krizės rizika, bet ir tampa sudėtingiau krizę valdyti, jei ji prasidėtų. Galiausiai, tai trukdo kurti tikrą Europos bankų sektorių. Taigi derinant taisykles ir siekiant vienodų sąlygų reikia dar daug ką nuveikti.

Be neveiksnių paskolų ir verslo modelių, ECB daug dėmesio skyrė bankų valdymui, kultūrai ir etikai. Kodėl šios temos tokios svarbios?

Bankus valdo žmonės, o žmonės kartais klysta. Jie dažnai būna šališki priimdami sprendimus, o kartais elgiasi neetiškai. Bankai privalo į tai atsižvelgti ir rasti būdų, kaip išvengti netinkamai priimamų sprendimų ir neetiško elgesio.

To siekiant svarbiausia yra individuali banko kultūra. Būtent nuo jos priklauso vadovų ir darbuotojų elgesys. Ar valdybą sudaro vadovai su skirtinga patirtimi? Ar jie priima sprendimus juos rimtai apsvarstę? Ar jie išklauso skirtingas nuomones? Ar atskaitomybės ryšiai atitinka atsakomybės sritis, o gal atskaitomybės sistemoje yra spragų ar dubliavimo? Ar yra numatyta griežta kontrolės sistema ir ar atsižvelgiama į iš jos gaunamą informaciją kasdieniame sprendimų priėmimo procese? Ar vadovai mąsto strategiškai, ar tik siekia trumpalaikio pelno? Tai elementarūs, tačiau labai svarbūs klausimai, lemiantys ne tik pavienio banko likimą. Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso viso sektoriaus reputacija.

Už savo kultūros formavimą visų pirma atsakingas pats bankas. Tai svarbus aspektas, kurio praeityje nebuvo paisyta. Būdami priežiūros institucija, mes galime ir turėtume vertinti įdiegtas kontrolės ir galios pusiausvyros priemones. Turėtume peržiūrėti valdymą ir daryti jam įtaką.

Ką dar Europos bankai turėtų daryti, kad taptų atsparūs kitam ekonomikos nuosmukiui?

Visų pirma jie privalo pripažinti, kad kitas nuosmukis bus. Tad bankai neturėtų prisiimti rizikos daugiau, nei pajėgtų valdyti per nuosmukį. Suprantu, kad šiuo metu sudėtinga uždirbti, tačiau sprendimas yra neprisiimti pernelyg didelės rizikos. Bankai turėtų ir toliau būti apdairūs ir išlaikyti savo paskolų išdavimo standartus, ypač kai kalbama apie paskolas su finansiniu svertu ir nekilnojamąjį turtą.

Taigi bankai turėtų gerinti savo balansų kokybę, pavyzdžiui, spręsdami neveiksnių paskolų klausimą, peržiūrėti savo verslo modelius ir gerinti savo veiklos valdymo gebėjimus. Analizuodami matome grupę bankų, kurie nuolat lenkia savo konkurentus. Tai skirtingų šalių bankai, turintys skirtingus verslo modelius. Tačiau juos visus sieja vienas dalykas – tai, ką vadiname strateginiu valdymu. Jie gali ne tik parengti planus, bet ir juos vykdyti. Šių bankų vadovybė aiškiai mato visą įstaigą ir išmano kiekvieno produkto bei veiklos sąnaudas, rizikas ir kainodarą ir visa tai griežtai kontroliuoja. Tad panašu, kad strateginis valdymas yra tai, ko bankams reikia.

Ko palinkėtumėte Europos bankų priežiūrai?

Žinoma, visa ko geriausio! O jei rimtai, mano palinkėjimų sąrašas yra tikrai ilgas. Visų pirma linkiu, kad būtų išsaugotas žmonių, bankų ir rinkų pasitikėjimas Europos bankų priežiūra. Tam, žinoma, būtina, kad ji gerai veiktų. O kad Europos bankų priežiūra ir toliau gerai veiktų, reikia įgyvendinti dar keletą dalykų. Pirma, kaip jau minėjau anksčiau, mums reikia labiau suderintų taisyklių. Neįmanoma užtikrinti vienodos priežiūros Europos mastu, kai taisyklės tebėra nacionalinės. Taip pat būtina išlaikyti priežiūros institucijų teisę veikti savo nuožiūra. Jos privalo turėti galimybę savo nuožiūra priimti sprendimus ir pagal juos veikti. Tik tuomet jos gali atsižvelgti į nenumatytas ir individualias aplinkybes.

Tačiau labiausiai linkėčiau, kad darbuotojai ir toliau būtų tokie atsidavę, entuziastingi ir europietiški, kokie yra dabar. Man Europos bankų priežiūra yra akivaizdus pavyzdys, kad Europos Sąjunga iš tiesų yra vykęs projektas – jis gerina mūsų gyvenimo kokybę.