DUK apie Rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų priedą
(atnaujinta 2018 m. kovo 15 d.)
Kokia šio priedo paskirtis? Koks jo ryšys su Rekomendaciniu dokumentu bankams apie neveiksnias paskolas?
ECB tikslas – skatinant ateityje laiku sudaryti atidėjinius būsimoms neveiksnioms paskoloms užtikrinti, kad nesusikauptų pernelyg daug neveiksnių paskolų. Priede išdėstyti priežiūriniai lūkesčiai bus priežiūrinio dialogo atspirties taškas. Priedas papildo 2017 m. kovo mėn. ECB paskelbtą Rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų, kuriame dėmesys telkiamas į kokybinius aspektus.
Ar šio priedo išleidimas įeina į ECB bankų priežiūros kompetenciją?
ECB bankų priežiūros pareiga – nuosekliai spręsti su bankų pagrindinėmis silpnosiomis vietomis susijusius klausimus užtikrinant vienodų sąlygų visiems taikymą. Be kita ko, pagal esamą prudencinę sistemą reikalaujama, kad priežiūros institucijos įvertintų ir nuspręstų, ar prudenciniu požiūriu bankų atidėjiniai yra tinkami ir sudaromi laiku. Pažymėtina, kad pats priedas nėra antrojo ramsčio priemonė ir juo nesiekiama bankams nustatyti įpareigojimų. Priede tiesiog išdėstyta, ko ECB tikisi iš bankų, kai šie vertina savo rizikos pozicijas. Jis yra atspirties taškas su kiekvienu banku atskirai aptariant, ar jis sudarė pakankamai atidėjinų neveiksnioms paskoloms ir ar jie sudaryti laiku.
Kokia šio priedo taikymo sritis ir kada jis įsigalios?
Priedas yra skirtas visų svarbių įstaigų neveiksnioms paskoloms ir nėra teisiškai privalomas. ECB vertinimu, priežiūriniai lūkesčiai dėl prudencinio padengimo atidėjiniais turi būti taikomi visoms pozicijoms, kurios nuo 2018 m. balandžio mėn. yra naujai priskiriamos prie neveiksnių pozicijų kategorijos pagal Europos bankininkystės institucijos apibrėžtį.
Iš tiesų, priede išdėstytas lūkestis, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. naujos neužtikrintos neveiksnios paskolos būtų visiškai padengtos praėjus dvejiem metams nuo tos dienos, kai buvo priskirtos prie neveiksnių kategorijos. Pavyzdžiui, pagal priežiūros institucijos lūkesčius, paskola, 2018 m. gegužės 1 d. priskirta prie neužtikrintų neveiksnių paskolų kategorijos, turėtų būti visiškai padengta iki 2020 m. gegužės mėn.
Naujos užtikrintos neveiksnios paskolos turėtų būti padengtos tam tikro lygio atidėjiniais praėjus trejiem metams nuo tos dienos, kai buvo pripažintos neveiksniomis (arba esant tokiai neveiksnių paskolų išlaikymo trukmei). Padengimo lygis turėtų didėti iki sueis septyneri išlaikymo metai. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu užtikrinta paskola pripažįstama neveiksnia 2018 m. gegužės 1 d., pagal priežiūros institucijos lūkesčius, bent 40 % šios paskolos turėtų būti padengta atidėjiniais iki 2021 m. gegužės mėn., o iki 2025 m. gegužės mėn. turėtų būti padengta visa paskola.
Priežiūrinio dialogo metu ECB su kiekvienu banku aptars priede aprašytų priežiūrinių lūkesčių dėl prudencinio padengimo atidėjiniais nesilaikymo atvejus.
Į šio dialogo rezultatus pirmą kartą bus atsižvelgta priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. SREP) metu 2021 m.
Priedas taikomas neveiksnioms paskoloms, kurios prie šios kategorijos bus priskiriamos nuo 2018 m. balandžio 1 d., tačiau į priežiūrinio dialogo rezultatus, pagrįstus priede aprašytais lūkesčiais, pirmą kartą bus atsižvelgta SREP metu 2021 m. Kas bus daroma iki to laiko?
Bankai turėtų pasirengti ir per ateinančius dvejus metus peržiūrėti savo paskolų išdavimo reikalavimus ir kriterijus siekdami sumažinti naujų neveiksnių paskolų atsiradimą, ypač atsižvelgiant į esamas palankias ekonomines sąlygas. Be to, svarbu, kad padengimo atidėjiniais būtų siekiama tinkamu tempu ir palaipsniui, pradedant nuo to momento, kai pozicija priskiriama prie neveiksnių.
Koks šio priedo ryšys su apskaitos standartais, o konkrečiau – su 9-uoju TFAS?
Vykstant priežiūros dialogui pirmiausia tikrinama, ar banko apskaitiniai atidėjiniai tenkina prudencinius reikalavimus. Todėl vertinant kiekvieno banko konkrečias aplinkybes, kurios gali būti aktualios laikantis lūkesčių dėl prudencinio padengimo atidėjiniais, bus atsižvelgiama į apskaitinius atidėjinius, taip pat ir į galimą atidėjinių padidėjimą 2018 metais įsigaliojus 9-ajam TFAS. Jeigu bankai naudojasi 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio priemonėmis, į tai irgi bus atsižvelgta vertinant, ar rizika yra tinkamai padengta.
Kokio lūkesčių dėl padengimo atidėjiniais poveikio tikimasi? Ar gali kilti skubių neveiksnių paskolų pardavimų banga?
Priedas yra priežiūrinio dialogo su bankais atspirties taškas.
Priežiūrinių lūkesčių poveikis priklausys nuo priežiūrinio dialogo su pavieniais bankais rezultato. Be to, kadangi priežiūriniai lūkesčiai taikomi tik naujoms neveiksnioms paskoloms, ar reikės papildomai dengti riziką, priklausys ir nuo naujų būsimų neveiksnių paskolų kiekio. Apskritai daugumai bankų poveikis turėtų būti nedidelis.
Kalbant apie galimą priedo poveikį antrinei neveiksnių paskolų rinkai, pažymėtina, kad išdėstyti lūkesčiai taikomi grynajam neveiksnių paskolų lygiui, t. y. priežiūros institucija neragina bankų parduoti savo neveiksnių paskolų, bet tikisi, kad jos bus pakankamai padengtos. Be to, 2017 m. kovo 20 d. paskelbtame Rekomendaciniame dokumente dėl neveiksnių paskolų neveiksnių paskolų pardavimas nurodomas tik kaip vienas iš galimų didelio neveiksnių paskolų lygio problemos sprendimo būdų. Kiti būdai – neveiksnių paskolų lygio mažinimas, pertvarkymas ir turto perėmimas.
Kodėl ši padengimo atidėjiniais tvarka šiuo metu taikoma tik naujoms neveiksnioms paskoloms? Kokias dar priemones ketinate taikyti neveiksnioms paskoloms?
ECB bankų priežiūros ekspertai per jungtines priežiūros grupes vertina svarbių įstaigų strategijų, parengtų siekiant sumažinti turimų neveiksnių paskolų lygį pagal užsibrėžtus šio lygio mažinimo tikslus, patikimumą ir ryžtingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbūs bankai savo neveiksnių paskolų lygį jau sumažino – nuo 950 mlrd. eurų (2016 m. pirmąjį ketvirtį) iki 759 mlrd. eurų (2017 m. trečiąjį ketvirtį). Priežiūros institucijos ir toliau stebės konkrečių bankų daromą pažangą mažinant neveiksnių paskolų lygį.
Kuo remdamiesi parengėte šiame priede išdėstytus kiekybinius priežiūrinius lūkesčius?
Rengiant priedą buvo remiamasi keliomis prielaidomis, pavyzdžiui, priežiūrine nuomone, geriausia tarptautine atidėjinių sudarymo praktika ir pertvarkymo proceso įvairiose ES šalyse sparta bei neseniai padarytais atitinkamais pagerinimais. ECB bankų priežiūros ekspertų nuomone, priedu sukurtas darnus metodas, kuriuo vadovaujantis galima nustatyti, ar bankų atidėjiniai yra pakankami ir ar sudaromi laiku.
Ar priede išdėstytos nuostatos taikomos ir už skolas perimtam turtui?
Priede išdėstyti kiekybiniai priežiūriniai lūkesčiai ne dėl perimto turto, bet dėl naujų neveiksnių paskolų. Tačiau ECB atidžiai stebi pokyčius perimto turto valdymo srityje. Jeigu bankai neveiksnių paskolų lygį mažina tik perimdami turtą, bet jo vėliau negali realizuoti, ir dėl to kyla rizika, kad neveiksnios paskolos nebus visiškai padengtos, bus taikomos priežiūrinės priemonės. Todėl ir ECB Rekomendaciniame dokumente dėl neveiksnių paskolų bankai skatinami vertinti tokį turtą taikant tinkamus vertės mažinimo koeficientus.
Kaip jūsų iniciatyva yra susijusi su Europos Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Kapitalo reikalavimų reglamentą dėl neveiksnių pozicijų minimalaus nuostolių padengimo?
Priedas papildo visus būsimus ES teisės aktus, parengsimus vadovaujantis Europos Komisijos pasiūlymu išspręsti neveiksnių paskolų problemą taikant pirmojo ramsčio reikalavimus, t. y. privalomus prudencinius reikalavimus, išdėstytus Kapitalo reikalavimų reglamente.
Tiesą sakant, vadovaujantis Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV), priežiūros institucijos turi įvertinti konkrečių įstaigų riziką, kuriai dar netaikomi arba nepakankamai taikomi pirmojo ramsčio reikalavimai, ir imtis priemonių, kad ji būtų sumažinta.
ECB manymu, svarbu įvertinti vadovaujantis šiuo priedu su neveiksniomis paskolomis susijusią riziką, kuriai netaikomi pirmojo ramsčio reikalavimai. Jeigu priežiūros institucija vertindama kiekvieną atvejį atskirai nustato, kad nors pirmojo ramsčio atidėjinių minimumo reikalavimas ir taikomas, bet vertinamo banko neveiksnios paskolos nėra pakankamai padengtos atidėjiniais, ji gali pasinaudoti pagal antrojo ramsčio sistemą jai suteiktais įgaliojimais priežiūros srityje.
Kodėl Europos Komisija siūlo, kad užtikrintos neveiksnios paskolos būtų visiškai padengtos pasibaigus aštuoneriems išlaikymo metams, o ECB – septyneriems? Ir kodėl neskiriate „tikėtino įsipareigojimų nevykdymo“ ir „pradelstų“ neveiksnių paskolų, kaip tai daro Komisija?
Būsima pirmojo ramsčio taisykle nustačius minimalų padengimo atidėjiniais lygį bus užtikrinama, kad būtų pasiektas bent minimalus padengimo atidėjiniais lygis ir išvengta nepakankamo padengimo visos ES mastu. Tai orientuota į vidutinės rizikos atvejus.
Tačiau vadovaujantis priede išdėstytais priežiūriniais lūkesčiais, pagrįsiančiais priežiūrinį dialogą, siekiama įvertinti visas rizikas, kurios kyla arba gali kilti atskiroms įstaigoms, ir neapsiribojant vien rizikomis, kurioms jau taikomi pirmojo ramsčio minimalūs reikalavimai. Todėl kalibravimo požiūriu automatiškai taikomi minimalūs reikalavimai ir priežiūriniai lūkesčiai skiriasi savo struktūra.
Priede aprašyti priežiūriniai lūkesčiai yra bendro pobūdžio. Konkrečios situacijos, dėl kurių galėtų kilti įvairaus masto rizika, bus svarstomos priežiūrinio dialogo metu. Tam tikrais „tikėtino įsipareigojimų nevykdymo“ atvejais bankai galės pateikti įrodymus apie atliktas reguliarias įmokas, sudarančias didelę pozicijos dalį, dėl kurių 100 proc. taikyti priežiūrinius lūkesčius dėl prudencinio padengimo atidėjiniais tam tikram portfeliui ar pozicijai gali būti netikslinga.