„Dabartinė krizė yra perspėjimas“

ECB priežiūros valdybos pirmininko Andrea Enria interviu Priežiūros naujienlaiškiui

2020 m. gegužės 13 d.

ECB priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria dalijasi mintimis apie tai, kaip Europos bankams sekasi COVID-19 sukeltoje krizėje, ar jie naudojasi neseniai paskelbtomis priežiūrinėmis pagalbos krizėje priemonėmis, su kokiomis rizikomis dar teks susidurti ir ką visa tai reiškia Europai.

Kaip dabartinėje situacijoje sekasi Europos bankams?

Dažnai šią krizę linkstama lyginti su 2008 m. krize. Tačiau, nors abiem atvejais rezultatas yra gilus ekonomikos nuosmukis, bankų vaidmuo ir padėtis nėra tokie patys. Pirma, prasidėjus dabartinei krizei bankų būklė buvo daug geresnė nei ankstesnės krizės pradžioje – ypač dėl pastarąjį dešimtmetį vykdytų plataus masto reglamentavimo reformų. Antra, šį kartą bankai nėra problemos šaltinis, nors kaip ir anksčiau jų vaidmuo yra labai svarbus – jų pajėgumas padengti nuostolius ir toliau skolinti ekonomikai yra itin svarbus greitam atsigavimui, kai jau nebebus taikomos socialinio atsiribojimo priemonės.

Reikia pažymėti, kad iki šiol bankai savo vaidmenį atliko gerai. Iš balandžio pabaigoje paskelbtos euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų matyti, kad bankams pavyko patenkinti labai padidėjusią paskolų paklausą – ypač trumpalaikių paskolų ir naudojimosi paskirtomis kredito linijomis paklausą, – atsiradusią smulkiajam verslui ir įmonėms tenkinant savo atsargų ir darbinio kapitalo finansavimo poreikius. Palyginti su ankstesnėmis krizėmis, kol kas tai vyko labai negriežtinant kredito standartų. Tai rodo, kad bankai yra atsparesni. Vis dėlto tam tikros rizikos ateityje materializuosis. Visų pirma, smunkant ekonomikai, blogės turto kokybė. Tai spaus palūkanų pajamas žemyn ir skatins kredito vertės mažėjimą. Taip pat tikėtina, kad bankai patirs ir su rinkos rizika susijusių nuostolių. Atsižvelgdami į tai, ėmėmės įvairių priemonių, kad padėtume bankams paremti ekonomiką.

Iš tiesų, reaguodami į koronaviruso (COVID-19) pandemiją, paskelbėte apie įvairias pagalbos krizėje priemones bankams. Ar yra duomenų, kad šios priemonės duoda naudos realiajai ekonomikai?

Pagrindinė visų mūsų priemonių paskirtis – užtikrinti, kad bankai ir toliau būtų pajėgūs padengti nuostolius ir skolinti ekonomikai. Vadovaudamiesi reglamentavimo reformų, vykdytų po paskutinės krizės, nuostatomis, raginame bankus naudotis savo kapitalo ir likvidumo atsargomis – juk atsargos tam ir reikalingos. Taigi bankai, kurie naudojasi atsargomis, iš tikrųjų elgiasi atsakingai. Kartu, pagal mūsų rekomendacijas, bankai stengiasi apsaugoti savo kapitalą neišmokėdami dividendų ir atidėdami akcijų išpirkimą. Be to, kredito riziką mažina valstybių parama ekonomikai – teikiama pagalba su sunkumais susiduriančioms įmonėms ir švelninami sukrėtimų paklausos dalyje padariniai. Ypač veiksmingas turėtų būti vyriausybių garantijų bankų paskoloms ir priežiūrinių pagalbos krizėje priemonių derinys. Galiausiai, pinigų politikos priemonėmis pavyko sustabdyti finansavimo sąnaudų didėjimą ir sumažinti su obligacijų pozicijomis susijusius rinkos nuostolius.

Nemažai įverčių rodo šiomis priemonėmis sukurtus skolinimo pajėgumus, ypač atsižvelgiant į tai, kad taikomos kartu jos sustiprina viena kitos poveikį. Įverčiai signalizuoja labai reikšmingą galimą poveikį. Tačiau dar per anksti pasakyti, kiek konkrečiai bankai bus nusiteikę didinti savo balansą. Tai daugiausia priklausys nuo to, ar rinkos dalyviai – investuotojai, reitingų agentūros ir rinkos analitikai – nepradės neigiamai vertinti bankų, naudojančių savo kapitalo ir likvidumo atsargas. Iš apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų matyti, kad bankai tikisi kreditavimo paklausos šuolio 2020 m. antrąjį ketvirtį ir numato, kad kartu bus švelninami kredito standartai.

Čia norėčiau pabrėžti, kad mūsų parengtos priemonės – ypač dėl kapitalo ir likvidumo atsargų naudojimo – bus taikomos tol, kol tai bus reikalinga. Kitaip tariant, padėčiai pagerėjus, staiga nepakeisime reikalavimų bankams, bet leisime labai palaipsniui grįžti prie iki krizės buvusio kapitalo ir likvidumo lygio.

Ar, Jūsų manymu, bankų sektoriuje padidėjusi kuri nors rizika ir ar gali kilti dar kokia nors rizika?

Žinoma, tokioje krizėje kaip ši aktuali staiga tampa įvairių rūšių rizika. Pirmoji jų dažnai būna likvidumo rizika. Tačiau dėl ECB pinigų politikos priemonių padėtis šiuo metu yra gana stabili.

Vis dėl to po kurio laiko gali materializuotis kitos rizikos, todėl dar negalime pasakyti, kokio masto bus šios krizės poveikis bankams. Štai kad ir kredito rizika – ji yra viena reikšmingiausių ekonomikos nuosmukio metu. Mūsų vertinimu, pavyzdžiui, tik šių metų antrojo ar trečiojo ketvirčio pabaigoje (taigi po vieno – keturių mėnesių) taps aišku, kad padaugėjo neveiksnių paskolų. Bendras turto kokybės blogėjimo mastas daugiausiai priklausys nuo nuosmukio gylio ir trukmės, tačiau šiuo metu vis dar yra didelė galimų tolesnės raidos scenarijų įvairovė.

Kalbant apie ateitį, kaip vertinsite dabartinės krizės poveikį ir bankų pažeidžiamumą?

Mes nuolat stebime bankų būklę ir su jais visais palaikome glaudų ryšį. Taip pat analizuojame bankų pažeidžiamumą, taikydami įvairius scenarijus ir hipotetinius sukrėtimus. Šios analizės rezultatai padės mums geriau suprasti, kaip ši krizė galėtų paveikti bankų balansus, kur slypi didžiausia rizika ir kaip ją galima sumažinti.

Kai kurių didžiųjų JAV bankų 2020 m. pirmojo ketvirčio pelnas gerokai sumažėjo dėl didesnių atidėjinių paskolų nuostoliams padengti. Palyginti su JAV bankais, Europos bankų pelningumas ir kapitalas apskritai yra mažesni – ar manote, kad Europos bankai yra sukaupę pakankamai atsargų šiai krizei atlaikyti?

Iš tiesų, 2020 m. pirmąjį ketvirtį didieji JAV bankai gerokai padidino atidėjinius paskolų nuotoliams padengti. Tai susiję ir su reikalaujamais apskaitos taisyklių pakeitimais, kuriuos Europos bankai pradėjo įgyvendinti dar 2018 m.

Tačiau, iš tikrųjų, pastaruoju metu JAV bankų pelningumas buvo gerokai didesnis negu jų euro zonos kolegų. O didelis pelningumas krizėje yra pirmoji gynybos linija. Vis dėlto, nors euro zonos bankai šioje srityje ir atsilieka, beveik kasmet po finansų krizės jie uždirbo pelną. Dar svarbiau yra tai, kad jie padidino savo kapitalo ir likvidumo atsargas, o tai yra pamatinė gynybos linija bet kokioje krizėje. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad dėl nedidelio pelningumo euro zonos bankams po krizės gali prireikti daugiau laiko, kol jie vėl papildys savo atsargas. Bet, kaip jau sakiau, tam jiems duosime pakankamai laiko. Tuo pačiu bankams toliau darysime spaudimą, kad jie sparčiau įgyvendintų pakeitimus, reikalingus tvaresniam pelningumo lygiui sukurti. Tam reikės perorientuoti verslo modelius, veiksmingesnėmis priemonėmis didinti išlaidų efektyvumą ir daugiau dėmesio skirti naujų technologijų naudojimui.

Kodėl, Jūsų nuomone, bankai savo likvidumo atsargomis nesinaudojo daugiau?

Dar per anksti tai įvertinti. Pirmosiomis savaitėmis, kai buvo pradėtos taikyti izoliavimo priemonės, bankų likvidumo pozicijos patyrė spaudimą. Tai daugiausia susiję su intensyviu naudojimusi nustatytomis kredito linijomis ir dėl blogėjančių sąlygų komercinių vekselių rinkoje didesniu spaudimu pinigų rinkos fondams ir turto valdytojams, kuriam mažinti buvo naudojamasi bankų pagalba. Kita vertus, bankai gavo naudos iš skatinamosios ECB pinigų politikos, kuri galėjo netiesiogiai prisidėti prie bankų likvidumo atsargų padidėjimo. Tiksliau, viešojo sektoriaus pirkimo programa padidino obligacijų, laikomų kaip kokybiškas likvidus turtas, vertę, o sušvelninus įkaitui taikomas sąlygas, bankams buvo suteikta galimybė įkeisti papildomų priemonių norimam likvidumui gauti.

Tačiau kai kurie bankai gali nenorėti naudoti savo likvidumo atsargų, ypač artėjant informacijos apie likvidumo pozicijas atskleidimo terminui. Jie labiausiai bijo to, kad jeigu pirmieji pradės naudotis savo atsargomis, rinkos tai gali traktuoti kaip silpnumo požymį, lygindamos su kitais bankais. Todėl noriu pakartoti: atsargos ir yra skirtos naudoti krizės metu; mes ir toliau vertinsime bankų norą jas naudoti. Jei būsime pajėgūs pašalinti tam tikras kliūtis, tai ir mėginsime padaryti.

Rekomendavote bankams nemokėti dividendų arba nevykdyti akcijų išpirkimo. Taip pat raginote elgtis apdairiai su kintamuoju atlygiu. Ar bankai ir jų vadovai jūsų klauso?

Taip. Manome, kad iš 35 mlrd. eurų sumos, kurią buvo planuojama išmokėti dividendams, daugiau kaip 27 mlrd. eurų lieka bankų balansuose kaip kapitalas. Atšaukti ir planuoti akcijų išpirkimai. Tikimės, kad bankai rimtai vertins ir mūsų raginimą labai riboti kintamąjį atlygį. Taigi, bankai elgiasi atsakingai ir tai turės įtakos jų reputacijai ateityje. Tokios kaip ši krizės metu bankai turėtų pasilaikyti kuo daugiau kapitalo, nes jis galėtų būti naudojamas nuostoliams padengti ir ekonomikai toliau skolinti. Puikiai suprantu, kad geros būklės bankai turi būti patrauklūs potencialiems investuotojams, taip pat suprantu, kad, pelningumui tebesant žemam, reguliariai mokami dividendai euro zonos bankuose buvo svarbus veiksnys investuotojams į akcinį kapitalą. Tačiau aš tikiu, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kapitalo išsaugojimas ilgainiui yra naudingas ir investuotojams. Noriu pakartoti, kad tai – išskirtinė ir laikina priemonė, taikoma susiklosčius išskirtinei ir laikinai padėčiai.

Buvo nerimaujama, kad galime svarstyti ir kitus apribojimus, įskaitant papildomoms 1 lygio priemonėms. Noriu aiškiai pasakyti – neketiname taikyti jokių apribojimų tokių priemonių mokėjimams. Šių priemonių mokėjimų apribojimai bus automatiškai taikomi tik tuo atveju, jei bankai pasieks teisės aktuose nustatytą tam tikrą kapitalo lygį, tačiau bankai turi nemažai atsargų ir gali jas naudoti, kol pasieks tą lygį.

Manoma, kad dėl susidariusios ekonominės krizės vėl pakils neveiksnių paskolų (NP) lygis. Ar Europos bankai grįš į prieš penkerius metus buvusį lygį? Kaip tai bus sprendžiama?

Iš tiesų, prognozuojama, kad euro zonos ekonomikos augimas sulėtės dar labiau negu per praėjusią finansų krizę. Todėl tikėtina, kad, nepaisant visų taikytų pagalbos priemonių, neveiksnių paskolų gerokai padaugės. Ir tai vyks ne dėl to, kad bankų taikoma rizikos valdymo politika yra prasta, o dėl simetrinio išorės sukrėtimo. Todėl poveikis gali būti didelis ne tik keliose, bet visose euro zonos šalyse. Visgi bankai, be abejonės, yra atsparesni negu 2008 m. Palyginti su padėtimi prieš penkerius metus, 2019 m. pabaigoje NP lygis buvo praktiškai perpus mažesnis. Didžioji dauguma bankų, turėjusių aukštą NP lygį, pasiekė jo mažinimo 2019 m. tikslus, o nemažai bankų juos net viršijo. Priežiūros institucijos taip pat yra geriau pasiruošusios. Juk skyrėme daug laiko neveiksnių paskolų mažinimo politikai parengti.

Nuo šios krizės pradžios elgėmės lanksčiai neveiksnių paskolų atžvilgiu. Ir nors yra svarbu padėti bankams atlaikyti dabartinį nuosmukį, ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad jie ir toliau teisingai nustatytų ir valdytų bet kokį turto kokybės pablogėjimą ir praneštų mums apie tai pagal galiojančias taisykles ir ECB rekomendacinį dokumentą apie neveiksnias paskolas. Mums labai svarbu, kad galėtume aiškiai ir tiksliai įvertinti bankų sektoriaus rizikas.

Bet kokiu atveju labai svarbu yra tai, kad bankai būtų gerai pasiruošę numatomam sunkumų patiriančių skolininkų ir neveiksnių paskolų skaičiaus didėjimui. Priešingu atveju tai ne tik trukdys ekonomikos atsigavimui, bet ir pakenks bankų pelningumui ir turto kokybei. Todėl raginu visus bankus užtikrinti, kad jie būtų gerai pasirengę pagrindinėse NP valdymo srityse, turėtų tinkamą ir aiškią kredito rizikos nustatymo ir įvertinimo politiką, jų darbuotojai turėtų žinių ir įrankių veiksmingai valdyti spręstinų NP atvejų skaičiaus padidėjimą, būtų atliekamas patikimas valdymas tinkamai ir dažnai stebint kylančią riziką, o IT sistemos atitiktų savo paskirtį.

Ar ši krizė padės pasiekti norimą Europos bankų sektoriaus konsolidavimą?

Visų pirma, pasakytina, kad poreikis konsoliduoti tebėra – tai nepasikeitė. Vis dar matome perteklinį pajėgumą, kuris neigiamai veikia bankų pelną ir sąnaudų efektyvumą. Ypatingos paramos priemonės, kurių ėmėsi centriniai bankai, priežiūros ir fiskalinės institucijos, yra skirtos padėti namų ūkiams, smulkiajam verslui ir įmonėms, o ne gelbėti bankus, kurie krizės sūkuryje atsidūrė turėdami nepatikimus verslo modelius, ir apskritai nebuvo perspektyvūs. Šiuos bankus krizė gali tik dar labiau paskatinti imtis veiksmų, o konsolidavimas iš tikrųjų galėtų būti vienas iš sprendimų. Konsolidavimas galėtų būti priemone ir patikimiems bankams, siekiantiems pagerinti pelningumą, esant žemoms palūkanų normoms.

Kaip priežiūros institucija mes ir toliau skatinsime bankus rinktis konsolidavimą tvarumui padidinti. Kiekvieną konsolidavimo projektą, apie kurį mums bus pranešta, įvertinsime atskirai, atsižvelgdami tik į techninius ir prudencinius aspektus. Be to, esame pasirengę paaiškinti savo bendrą požiūrį į konsolidavimą ir netrukus bankams bei rinkoms pateiksime daugiau konkrečios informacijos.

Bankai turi patys nuspręsti, ar jiems vietinis konsolidavimas priimtinesnis už tarpvalstybinius įsigijimus. Visgi apmaudu, kad tebėra tiek daug kliūčių tarpvalstybiniam konsolidavimui, pavyzdžiui, mokesčių sistemos, bendrovių ir nemokumo įstatymų nevienodumas. Be to, dar yra veiklos atskyrimo priemonių, priimtų praėjusios finansų krizės metu, liekamieji reiškiniai bei kitos kliūtys, kylančios dėl prudencinių taisyklių, kurios užkerta kelią visos grupės kapitalo ir likvidumo valdymui bankų sąjungoje. Norint įveikti pasipriešinimą šalinant šias kliūtis, mums reikia tikrų europietiškų apsaugos sistemų, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą.

Jūsų nuomone, ši krizė sustiprino ar susilpnino bankų sąjungą?

Norėčiau pabrėžti, kad dabartinės krizės metu bankų sąjunga veikia gerai. Europos bankų priežiūros sistema buvo pajėgi reaguoti labai greitai ir visiškai vieningai. Palyginti su 2008 m., tai – didelė pažanga! Tad dabartinė krizė yra perspėjimas – ji parodė, kad Europos lygio problemoms reikalingi Europos lygio sprendimai. Ši idėja nėra nauja, ji tik dar kartą pasitvirtino.

Todėl turime užbaigti bankų sąjungos kūrimą visų pirma sukurdami Europos indėlių garantijų sistemą. Tai tebėra vienas svarbiausių prioritetų. Tačiau turime padaryti dar daugiau. Turime užtikrinti, kad bankams būtų paprasčiau vykdyti veiklą užsienyje, nes tai sustiprintų privačiojo sektoriaus gebėjimą dalytis rizika ir pagerintų piliečių galimybes naudotis nebrangiomis ir aukštos kokybės banko paslaugomis. Turime patobulinti ir suderinti mažų ir vidutinių bankų krizių valdymo priemonių rinkinį ir padaryti finansų sektorių atsparesnį šalims būdingiems sukrėtimams. Apskritai, mūsų tikslas turėtų būti per dabartinį institucinį ciklą, t. y. iki 2024 m., užbaigti bankų sąjungos kūrimą.