Kodėl bankams reikalingas kapitalas?
2019 m. gegužės 23 d. (atnaujinta 2025 m. liepos 21 d.)
Kapitalas yra pagrindinė priemonė, kuria užtikrinama, kad bankai būtų saugūs ir patikimi. Paaiškinsime, kodėl. Bankai prisiima riziką ir, jei ji pasireikštų, gali patirti nuostolių. Kad bankai būtų saugūs, o žmonių indėliams nekiltų grėsmė, bankai turi būti pajėgūs šiuos nuostolius padengti ir tęsti veiklą tiek pakilimo, tiek nuosmukio laikotarpiu. Tam ir naudojamas banko kapitalas.
Kiek kapitalo bankas turėtų turėti? Tai priklauso nuo banko prisiimamos rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo daugiau kapitalo bankui reikia turėti. Todėl labai svarbu, kad bankai nuolat vertintų patiriamą riziką ir galimus nuostolius. Šiuos vertinimus tikrina ir kritiškai įvertina bankų priežiūros institucijos. Jos atsakingos už bankų finansinės būklės stebėseną, o bankų kapitalo lygio tikrinimas yra svarbi šio proceso dalis.
Kas būtent sudaro banko kapitalą? Kaip jis apsaugo bankus? Kiek kapitalo turi turėti bankai?
Kas yra kapitalas?
Kalbant paprastai, tai – pinigai, kuriuos bankas gavo iš savo akcininkų ir kitų investuotojų, taip pat visas jo uždirbtas, bet neišmokėtas pelnas. Taigi, jeigu bankas nori sustiprinti savo kapitalo bazę, jis gali, pavyzdžiui, išleisti daugiau akcijų arba nepaskirstyti pelno, t. y. jo neišmokėti akcininkams kaip dividendų.
Apskritai bankų lėšų šaltiniai yra du – kapitalas ir skola. Skola – tai pinigai, kuriuos bankas pasiskolino iš skolintojų ir turės grąžinti. Skola taip pat apima klientų indėlius, bankų išleistus skolos vertybinius popierius ir paimtas paskolas.
Šių dviejų šaltinių lėšas bankas naudoja įvairiai – pavyzdžiui, teikia paskolas arba investuoja. Tokios paskolos, investicijos ir banko turimos piniginės lėšos sudaro banko turtą.
Kaip kapitalas užtikrina bankų saugumą?
Kapitalas yra finansinis rezervas, skirtas apsisaugoti nuo nuostolių. Pavyzdžiui, jei daug skolininkų staiga negali laiku grąžinti savo paskolų ar smunka banko investicijų vertė, bankas patiria nuostolį ir, jei neturi kapitalo rezervo, gali net bankrutuoti. Tačiau jei bankas turi tvirtą kapitalo bazę, jis ja pasinaudos nuostoliui padengti ir galės tęsti savo veiklą bei aptarnauti klientus.
Kiek kapitalo bankams reikia turėti?
Į Europos bankų priežiūros sistemą patenkantiems bankams taikomi kapitalo reikalavimai apima tris pagrindinius elementus:
- minimalaus kapitalo reikalavimus, dar vadinamus 1 ramsčio reikalavimais,
- papildomo kapitalo reikalavimus, dar vadinamus 2 ramsčio reikalavimais,
- rezervo reikalavimus.
Pirma, visi į Europos bankų priežiūros sistemą įtraukti bankai privalo laikytis Europos teisės aktų nuostatų, pagal kurias visas minimalaus kapitalo reikalavimas (vadinamasis 1 ramsčio reikalavimas) turi sudaryti 8 % pagal riziką įvertinto bankų turto. Kas yra pagal riziką įvertintas turtas? Jis apskaičiuojamas banko turimo viso turto vertę padauginus iš atitinkamų rizikos veiksnių (koeficientų). Rizikos veiksniai parodo, kiek rizikingu laikomas atitinkamo tipo turtas. Kuo mažesnė turto rizika, tuo mažesnė pagal riziką įvertinta turto vertė ir tuo mažiau kapitalo bankui reikia turėti šiai rizikai padengti. Pavyzdžiui, įkaitu (butu ar namu) užtikrinta būsto paskola yra mažiau rizikinga, t. y. jos rizikos veiksnys yra mažesnis negu neužtikrintos paskolos. Todėl tokios būsto paskolos rizikai padengti bankui reikia turėti mažiau kapitalo negu neužtikrintos paskolos rizikai padengti.
Antra, priežiūros institucijos nustato papildomo kapitalo reikalavimą (vadinamąjį 2 ramsčio reikalavimą). Čia pasireiškia Europos bankų priežiūros institucijų vaidmuo. ECB priežiūros specialistai ir dalyvaujančių šalių priežiūros institucijų atstovai išsamiai išnagrinėja bankus ir įvertina kiekvienam iš jų kylančią riziką. Jie tai atlieka per metinį priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process arba SREP). Jeigu padaroma išvada, kad minimalaus kapitalo reikalavimo nepakanka banko patiriamai rizikai padengti, bankui nurodoma atidėti papildomo kapitalo.
Trečiasis bankams taikomas kapitalo reikalavimas yra kaupti papildomus rezervus įvairiems tikslams (bendro pobūdžio kapitalo apsaugai ir apsaugai nuo ciklinės ir neciklinės sisteminės rizikos).
Visi trys elementai, t. y. minimalaus ir papildomo kapitalo reikalavimai, yra privalomi. Už jų nesilaikymą numatytos teisinės pasekmės. Jos priklauso nuo pažeidimo šiurkštumo. Pavyzdžiui, priežiūros institucija gali nurodyti bankui parengti veiksmų planą, kuriame jis turės paaiškinti, kaip vėl užtikrins atitiktį kapitalo reikalavimams. Jeigu pažeidimas labai šiurkštus, bankas gali netekti banko licencijos.
Priežiūros institucijos tikisi, kad bankai ne tik laikysis šių trijų kapitalo reikalavimų, bet ir atidės tam tikrą dalį kapitalo į rezervus, kurių gali prireikti įtemptu laikotarpiu (tai vadinama rekomenduojamu 2 ramsčio kapitalu).
Be kapitalo, kurį privaloma turėti reguliavimo ir priežiūros institucijų nurodymu, bankai turėtų ir patys vertinti, kiek kapitalo jiems reikia, kad galėtų tvariai veikti pagal savo verslo modelį.