ECB skelbia 2026 m. atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis geopolitinės rizikos sąlygomis rezultatus

2026 m. liepos 31 d.

• Bankai įrodė, kad sugeba kurti nepalankiausių geopolitinės rizikos sąlygų scenarijus, pritaikytus jų rizikos profiliams.
• Testavimo metu nustatyti tam tikri bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemų trūkumai.
• Dalyvavo 110 ECB tiesiogiai prižiūrimų euro zonos bankų.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė savo 2026 m. teminio atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis geopolitinės rizikos sąlygomis, apėmusio 110 jo tiesiogiai prižiūrimų euro zonos bankų, rezultatus.

Šis testavimas yra dalis platesnio ECB darbo geopolitinės rizikos priežiūros srityje, kuri yra vienas iš pagrindinių 2026–2028 m. priežiūros prioritetų. Jį vykdant siekiama sustiprinti bankų į ateitį orientuotus rizikos valdymo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gebėjimus esant padidėjusiam geopolitiniam neapibrėžtumui.

Bankai turėjo atlikti atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jų buvo paprašyta nustatyti tikėtinus, pakankamai griežtus geopolitinius scenarijus, kad kapitalo pozicijos būtų paveiktos iš esmės. Rezultatai rodo, kad bankai iš principo sugeba parengti ekonomiškai prasmingus nepalankiausių sąlygų scenarijus, rodančius jų konkrečius pažeidžiamumus. Tačiau testuojant taip pat buvo nustatytos sritys, kurias reikia toliau tobulinti. Tai, be kita ko, yra rizikos vertinimų detalumas ir jautrumas, scenarijų aprašymų ir jų pavertimo poveikiu mokumui ir likvidumui nuoseklumas, rizikos mažinimo veiksmų realistiškumas, ypač sisteminės krizės sąlygomis, sukeltomis įtemptų geopolitinių aplinkybių, taip pat mokumo ir likvidumo sąveikos suformulavimas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemose. 2026 m. taikyta atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika. Bankai turėjo testuoti pagal scenarijų, pagal kurį 300 bazinių punktų sumažėja jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis, ir jų buvo paprašyta parengti scenarijus, pagal kuriuos tokį rezultatą nulemtų geopolitinė rizika. Šis metodas iš esmės skiriasi nuo tradicinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kas dvejus metus ES mastu atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriam vadovauja Europos bankininkystės institucija ir per kurį visi bankai testuojami pagal panašų scenarijų, daugiausia dėmesio skiriant kiekybinio poveikio kapitalui vertinimui. Atliekant atvirkštinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priešingai, dėmesys telkiamas į bankų gebėjimą plačiau galvoti apie tai, kaip geopolitinė rizika galėtų paveikti jų verslo modelius.

ECB stengiantis supaprastinti priežiūros procesus, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurio rezultatus bankai turi kasmet pateikti vykstant vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesui (ICAAP), pakeitė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modeliavimas. Taip mažinamos reikalavimų laikymosi išlaidos.

Scenarijai ir geopolitinės rizikos naratyvas

Bankai parengė įvairių geopolitinių naratyvų, įskaitant karinius konfliktus, prekybos, energijos ir tiekimo grandinių sutrikimus, sankcijas, makroekonominius sukrėtimus ir kibernetinius incidentus. Ši įvairovė išryškina bankų gebėjimą pritaikyti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis savo konkretiems verslo modeliams ir rizikos profiliams.

Kadangi geopolitinė rizika yra kompleksinis rizikos veiksnys, galintis daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį tiek finansinei, tiek nefinansinei rizikai, bankai turėjo atskirti tris rizikos perdavimo kanalus: finansų rinkos kanalas, realiosios ekonomikos kanalas bei saugos ir saugumo kanalas.

Dauguma bankų kaip pagrindinį rizikos perdavimo kanalą nurodė realiosios ekonomikos kanalą, o po jo – finansų rinkos poveikį. Scenarijuose, kuriuose numatomi kariniai konfliktai ir kibernetiniai išpuoliai, svarbus rizikos perdavimo kanalas buvo saugos ir saugumo kanalas, apimantis fizinę riziką, taip pat kibernetines ir hibridines grėsmes.

Bendri rizikos perdavimo kapitalui kanalai

Bankų parengtuose atvirkštinio testavimo scenarijuose pagrindiniai kanalai, per kuriuos geopolitinė įtampa daro poveikį kapitalui, buvo kredito rizika ir pelningumo spaudimas. Dažnai buvo pabrėžiama, kad nuostoliai dėl paskolų vertės sumažėjimo yra svarbus rizikos perdavimo kanalas, ypač dėl geopolitinių pokyčių pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos, energetikos ir transporto. O dideles prekybos knygas turinčių bankų kapitalą taip pat mažina banko mokesčių ir prekybos pajamų mažėjimas.

Likvidumas ir finansavimas

Pagal nepalankiausių sąlygų scenarijus bankų likvidumo pozicijos iš esmės tebeviršijo teisės aktais nustatytus minimalius reikalavimus. Daugelis bankų sumodeliavo pagrįstą geopolitinių įvykių poveikio persidavimą jų likvidumo ir finansavimo pozicijoms. Tačiau kai kurie bankai, nepaisant scenarijuje numatyto didelio jų kapitalo sumažėjimo, į gautus likvidumo rodiklius reagavo vangiai. Kadangi krizės metu mokumo ir likvidumo sunkumai dažnai yra glaudžiai susiję, ECB kartu su atitinkamais bankais imsis tolesnių veiksmų, kad jie pagerintų savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas.

Nefinansinės rizikos

ECB paprašė bankų paaiškinti įvairią nefinansinę riziką, kuri galėtų kilti pagal jų scenarijų. Paaiškėjo, kad didžiausios grėsmės yra kibernetiniai incidentai ir sutrikęs trečiųjų šalių paslaugų teikėjų paslaugų teikimas. Apskritai ECB ragina bankus į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas kartu su tradicine finansine rizika įtraukti ir veiklos atsparumo bei kibernetinės rizikos aspektus.

Poveikio švelninimo veiksmai

Atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ypatumas buvo poreikis nustatyti, kokių valdymo veiksmų kiekvienas bankas imtųsi pagal geopolitinės rizikos scenarijų. Tarp jų: kapitalo didinimas, verslo linijų pardavimas, išlaidų mažinimas ir išmokėjimo rodiklių koregavimas. Apskritai numatyti veiksmai buvo tikėtini ir aktualūs konkrečiam scenarijui. Tačiau ECB nustatė atvejų, kai prielaidos atrodė pernelyg optimistinės, kaip antai, prielaida, kad paskolų portfeliai gali būti parduoti arba kapitalas gali būti padidintas aukštomis kainomis, esant nepalankioms rinkos sąlygoms. Vykstant dialogui dėl kapitalo bei gaivinimo planų rengimo, priežiūros institucijos kartu su atitinkamais bankais imsis tolesnių veiksmų šioje srityje. ECB taip pat pabrėžia svarbų bankų valdybų vaidmenį užtikrinant, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio scenarijų analizei ir nenumatytų atvejų planavimui.

Tolesni priežiūros veiksmai

Į rezultatus bus atsižvelgta vykstant priežiūriniam dialogui su bankais ir jais bus galima remtis atliekant kokybinius vertinimus priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu. Dėl testavimo rezultatų nebus koreguojamos nei 2 ramsčio rekomendacijos, nei finansinio sverto koeficiento 2 ramsčio rekomendacijos.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Linai Bennar, tel. +49 152 06556600.