PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB nekeičia kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų bankams ir didina skaidrumą

2020 m. sausio 28 d.

  • Bendras 2019 m. SREP reikalavimų ir rekomendacijų dėl CET 1 kapitalo lygis nesikeičia ir yra toks pats kaip 2018 m., t. y. 10,6 %.
  • Siekdamas didesnio skaidrumo, ECB skelbia konkrečių bankų duomenis.
  • Atsižvelgiant į mažą pelningumą, verslo modelių rizika išlieka pagrindine nerimą keliančia sritimi.
  • Vidaus valdymas ir toliau prastėja.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė 2019 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatus. Bendras per SREP apskaičiuotų reikalavimų ir rekomendacijų dėl bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) lygis, palyginti su 2018 m., nesikeitė ir yra 10,6 %. CET 1 kapitalas yra banko aukščiausios kokybės kapitalas (jį daugiausia sudaro paprastosios akcijos). Palyginti su praėjusiais metais, nepasikeitė ir vidutinis 2 ramsčio kapitalo reikalavimas, kurį atitinkama priežiūros institucija nustato kiekvienam bankui atskirai, bei vidutinė 2 ramsčio kapitalo rekomendacija – jie sudarė, atitinkamai, 2,1 % ir 1,5 %.

SREP yra kasmet vykdoma procedūra, per kurią priežiūros institucija, įvertinusi banko riziką, konkrečiai tam bankui nustato, kiek kapitalo, be teisės aktų nustatyto minimumo, bankui privaloma ir rekomenduojama turėti.

Siekdamas didesnio skaidrumo, ECB pirmą kartą skelbia ir suvestinius duomenis, susistemintus pagal verslo modelį, ir konkretiems bankams nustatytus 2 ramsčio kapitalo reikalavimus. Per šį SREP ciklą 108 bankai sutiko viešai skelbti arba savo interneto svetainėse jau paskelbė informaciją apie jiems nustatytus 2 ramsčio kapitalo reikalavimus.

„Iš esmės esame patenkinti bendru mūsų prižiūrimų svarbių įstaigų kapitalo pakankamumo lygiu“, sakė ECB priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria. „Mūsų atliktas vertinimas išryškino likusius trūkumus, o jie daugiausia susiję su bankų verslo modeliais, vidaus valdymu ir operacine rizika. Būtent šioms sritims skirsime daugiau dėmesio vykdydami priežiūrą.“

Bendras institucijų nustatytas reikalingas CET 1 kapitalo lygis, įskaitant sisteminį ir anticiklinį rezervus, kurių ECB Bankų priežiūros tarnyba nenustato, padidėjo 20 bazinių punktų  – iki 11,7 %. Šį padidėjimą sudaro anticiklinio rezervo padidėjimas 10 bazinių punktų ir sisteminio rezervo padidėjimas 10 bazinių punktų.

Daugumos svarbių įstaigų CET 1 kapitalas yra didesnis negu bendras privalomas ir rekomenduojamas kapitalas. CET 1 kapitalo lygis rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo lygio nesiekė šešiuose iš 109 bankų, dalyvavusių 2019 m. SREP cikle. Tiems bankams, kurie per 2019 m. paskutinįjį ketvirtį nesiėmė reikiamų priemonių, buvo nurodyta per nustatytą konkretų laiką ištaisyti padėtį.

Per SREP vertinami keturi elementai: verslo modelių gyvybingumas ir tvarumas, vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas, rizika kapitalui (kredito rizika, rinkos rizika, palūkanų normos rizika bankinėje knygoje ir operacinė rizika) ir rizika likvidumui bei finansavimui. Vertinimas vykdomas pagal Europos bankininkystės institucijos gaires dėl SREP: kiekvieno banko kiekvienas elementas įvertinamas balais nuo 1 iki 4 (1 balas – geriausias rezultatas, 4 – blogiausias), tuomet balai susumuojami į bendrą rezultatą nuo 1 iki 4 balų.

Bankų, kurių bendras rezultatas buvo 3 balai, dalis padidėjo: 2018 m. tiek balų gavo 38 % bankų, o 2019 m.  – 43 %. Tačiau sumažėjo prasčiausiai – 4 balais – įvertintų bankų dalis: nuo 10 % iki 8 %. Sumažėjo ir 2 balus gavusių bankų dalis: nuo 52 % iki 49 %. 1 balu nebuvo įvertintas nė vienas iš svarbių bankų.

Išskirtinos trys sritys, kuriose SREP balai suprastėjo labiau:

  • Įvertinus verslo modelius paaiškėjo, kad daugumos svarbių įstaigų pajamos yra mažesnės negu jų kapitalo sąnaudos. Tai mažina įstaigų gebėjimą natūraliai generuoti kapitalą ir leisti naujas akcijas. Nerimaudamos dėl mažo pelningumo, priežiūros institucijos vis daugiau dėmesio skiria bankų atsparumo ateityje ir jų verslo modelių tvarumo klausimams.
  • Nerimą priežiūros institucijoms kelia ir vidaus valdymas: už vidaus valdymą skirti balai pastaruosius kelerius metus prastėjo. 3 balus gavo trys iš keturių bankų (76 %, kai 2018 m. tiek balų gavo 67 % bankų). 2 balus gavo tik 18 % bankų (2018 m. – 25 %). Rezultatai rodo, kad daugelyje bankų valdymo organai dirba neefektyviai, o vidaus kontrolė yra silpna.
  • Be to, kai kurie bankai nurodė, kad patyrė didelių nuostolių – daugiausia dėl incidentų, susijusių su elgesio rizika. Tai matyti iš didesnio skaičiaus bankų, už operacinę riziką gavusių 3 balus: 2018 m. tokių bankų buvo 63 %, o 2019 m. – 77 %. Vienas iš pagrindinių operacinės rizikos šaltinių buvo ir IT / kibernetinė rizika.

Reaguodamos į suprastėjusius rezultatus, priežiūros institucijos intensyvins verslo modelių tvarumo vertinimus ir toliau reikalaus, kad bankai didintų savo valdymo organų efektyvumą ir stiprintų vidaus kontrolę bei rizikos valdymą.

Šis SREP ciklas parodė, kad didelį neveiksnių paskolų (NP) lygį turintys bankai iš esmės vykdo tokių paskolų lygio mažinimo savo balansuose tikslus. Šiems bankams rekomenduojama nelėtinti tempo šioje srityje ir toliau gerinti savo kredito rizikos profilį.

Kai ECB prieš penkerius metus pradėjo vykdyti bankų priežiūrą, bendras svarbių įstaigų turimų neveiksnių paskolų lygis buvo maždaug 1 trln. eurų (NP santykis – 8 %). 2019 m. rugsėjo pabaigoje NP lygis jau buvo sumažėjęs iki 543 mlrd. eurų (NP santykis – 3,4 %).

Bendras už riziką likvidumui skirtas balas rodo, kad bankų likvidumo pozicijos yra geros. Šioje kategorijoje 2 balus gavo 76 % bankų (2018 m. – 70 %), bet tik 4 bankai gavo 1 (2018 m. tokių bankų buvo 12). Daug svarbių įstaigų nepasiekė savo pačių finansavimo plano 2018 m. tikslų. Viena iš priežasčių – pasikeitę jų lūkesčiai dėl pinigų politikos sąlygų.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Utai Harnischfeger, tel. +49 69 1344 6321, ir Andrea Zizola, tel. +49 69 1344 6551.

Pastabos

  • 2019 m. SREP buvo vykdomas remiantis 2018 m. pabaigos duomenimis. Sprendimai, priimti po 2019 m. SREP, taikomi 2020 m.
  • Kapitalo apsaugos rezervas, anticiklinis rezervas ir sisteminiai rezervai (rezervai pasaulinės sisteminės svarbios įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) bei sisteminei rizikai) yra kaupiami pagal teisinius reikalavimus, kurie yra nustatyti arba ES kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD IV), arba nacionalinių institucijų.
  • Per SREP nustatomas kapitalo poreikis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji yra 2 ramsčio kapitalo reikalavimas (P2R) – jis skirtas padengti riziką, kurios 1 ramsčio kapitalo reikalavimas nepadengia arba padengia ne visą. Antroji yra 2 ramsčio kapitalo rekomendacija (P2G) – ji parodo, kiek kapitalo bankams patartina turėti atsargai, jeigu iškiltų sunkumų. Ji nustatoma, visų pirma, atlikus priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal pesimistinį scenarijų. P2R yra privalomas – jo nevykdantys bankai gali patirti tiesioginių teisinių padarinių, o laikytis P2G yra neprivaloma. Tačiau, be abejo, ECB Bankų priežiūros tarnyba tikisi, kad bankai laikysis P2G.

Kontaktai žiniasklaidai