ECB vykdoma palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje jautrumo analizė – 2017 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

2017 02 28

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kodėl ECB Bankų priežiūra vykdo palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje (IRRBB) jautrumo analizę – 2017 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis?

ECB Bankų priežiūra privalo (pagal KRD 100 straipsnį) kasmet vykdyti priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, todėl tokį savo tiesiogiai prižiūrimų bankų testavimą vykdys ir 2017 m.

Šiemet vykdydamas testavimą ECB rinks informaciją, padėsiančią jam geriau suprasti bankų turto ir įsipareigojimų pozicijų bankinėje knygoje ir grynųjų palūkanų pajamų jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Šis testavimas bus atliekamas taikant pagal Bazelio bankų priežiūros komiteto 2016 m. balandžio mėn. paskelbtus standartus „Standartai – palūkanų normos rizika bankinėje knygoje“ sumodeliuotus hipotetinius sukrėtimus.

2. Į ką ECB telks dėmesį vykdydamas IRRBB jautrumo analizę – 2017 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Kam bus naudojami rezultatai?

Bus nagrinėjama, kaip bankus paveiktų hipotetiniai palūkanų normos pokyčiai.

Analizuojant palūkanų normos sukrėtimo poveikį bankams visų pirma bus tikrinama, kaip keičiasi turto ir įsipareigojimų bankinėje knygoje ekonominė vertė bei iš šio turto ir įsipareigojimų gaunamos grynosios palūkanų pajamos. Bankinę knygą sudaro su banko vykdoma prekybos veikla nesusijęs turtas ir įsipareigojimai. Testuojant taip pat bus tikrinama, kokį poveikį bankų turimi klientų elgesio modeliai daro jų palūkanų normos rizikos vertinimui, nes kintant palūkanų normoms gali keistis ir šis elgesys.

Testavimo rezultatai bus ne mechaniškai panaudoti 2017 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu nustatant, kiek kapitalo bankas privalo turėti. 2017 m. SREP sprendimai dėl priežiūrinių kapitalo reikalavimų bus priimami atsižvelgiant ne į kiekybinius šio testavimo rezultatus, bet į silpnąsias bankų vietas, paaiškėjusias pasireiškus įvairiems palūkanų normos sukrėtimams. Tiksliau, rezultatai bus naudojami vertinant, kiek kapitalo įstaiga privalo turėti pagal 2 ramsčio kapitalo reikalavimus ir 2 ramsčio kapitalo rekomendacijas (P2G).

3. Ar atlikus testavimą bankams bus nustatyti griežtesni priežiūriniai kapitalo reikalavimai?

Apskritai numatoma, kad, jei nesikeis visos kitos sąlygos, bendra ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų kapitalo poreikio suma nesikeis.

4. Kokios palūkanų normos aplinkos pokyčių prielaidos daromos šiame testavime nepalankiausiomis sąlygomis?

Bus naudojami šeši palūkanų normos sukrėtimų scenarijai, parengti pagal Bazelio bankų priežiūros komiteto 2016 m. balandžio mėn. apibrėžtus sukrėtimus (žr. Standartai – palūkanų normos rizika bankinėje knygoje). Jie bus taikomi bankinei knygai. Šie scenarijai apima įvairius palūkanų normos kreivės lygio ir formos pokyčius ir pritaikyti parodys, kaip, pasireiškus kiekvienam iš sukrėtimų, kinta ekonominė bankinės knygos nuosavo kapitalo vertė ir prognozuojamos grynosios palūkanų pajamos. Sukrėtimai yra hipotetiniai ir jokiu būdu neturi būti laikomi palūkanų normų raidos euro zonoje prognoze. Tai yra priemonė, padedanti išryškinti bankų bankinių knygų silpnąsias vietas.

Taikant įvairius scenarijus vykdoma jautrumo sukrėtimams analizė. Pastaroji labai skiriasi nuo makroekonominio lygio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kai scenarijuje panaudojamos sumodeliuotos ekonominės prognozės.

5. Kurios bankų balanso dalies jautrumo analizė bus vykdoma?

Dėmesys telkiamas į bankinės knygos pozicijas. Imamos kiekvieno banko turto ir įsipareigojimų pozicijos pagrindinėmis to banko valiutomis. Imamos pozicijos tik tomis valiutomis, kuriomis išreikšta daugiau kaip 20 % bankinės knygos turto. Buvo nuspręsta netestuoti pozicijų valiutomis, kuriomis išreikšta mažesnė bankinės knygos turto dalis, kad bankams netektų pernelyg didelė atskaitomybės našta. Be to, mažesnių pozicijų pokyčiai greičiausiai reikšmingai nepakeistų bendro rezultato.

6. Kiek laiko truks testavimas?

Testavimas pradedamas 2017 m. vasario 28 d., o į jo rezultatus bus atsižvelgiama atliekant SREP ir nustatant P2G dydį. Jo rezultatus bankai su jungtinėmis priežiūros grupėmis aptars vasarą SREP kontekste vyksiančio priežiūrinio dialogo metu.

Šio pagal principą „iš apačios į viršų“ vykstančio dialogo metu bankai pateikia pagal savo pačių modelius parengtas įvairių palūkanų normos sukrėtimų atvejų prognozes. Į rezultatus bus atsižvelgiama rengiant kokybines priemones, juos SREP kontekste su bankais aptars jungtinės priežiūros grupės.