Dažnai užduodami klausimai apie 2023 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

Frankfurtas prie Maino, 2023 m. sausio 31 d.

Kas testuojama per 2023 m. ES mastu vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Koks testavimo tikslas?

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu vykdomas siekiant išanalizuoti, kaip per ateinančius trejus metus, t. y. iki 2025 m., keisis bankų kapitalo pozicijos pagal pagrindinį ir nepalankųjį scenarijus (remiantis 2022 m. pabaigos duomenimis). Testavimo rezultatai suteikia priežiūros institucijoms, bankams ir kitiems rinkos dalyviams bendrą analitinį pagrindą, leidžiantį palyginti ir įvertinti ES bankų atsparumą konkrečiose šalyse tikėtiniems ekonominiams sukrėtimams.

ECB šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus naudos per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) konkrečių bankų 2 ramsčio kapitalo poreikiui įvertinti. Į kokybinius rezultatus bus atsižvelgiama SREP metu vertinant rizikos valdymą, taigi jie turės įtakos nustatant 2 ramsčio kapitalo reikalavimus (P2R), o kiekybiniai rezultatai suteiks pagrindinės informacijos, kuria bus remiamasi nustatant rekomenduojamą 2 ramsčio kapitalą (P2G) ir, pirmą kartą, P2G sverto koeficientą.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra skirtas drausmei rinkoje stiprinti bankams atskleidžiant nuoseklią ir detalią informaciją, iš kurios matyti, kaip bendro pobūdžio sukrėtimai paveikia jų balansus. Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nepakeičia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį bankai atlieka savo viduje pagal specialius, būtent jų padėtį atitinkančius scenarijus.

Kaip atrenkamos euro zonos bankų imtys testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu ir lygiagrečiai ECB vykdomam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis?

Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamame testavime nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu dalyvaujantys bankai atrenkami taip, kad būtų padengta maždaug 75 % viso bankų turto euro zonoje. Į šią imtį patekti gali bankai, kurių turtas siekia bent 30 mlrd. eurų. Tačiau specifinius verslo modelius taikantys bankai gali būti neįtraukti, jei ES mastu taikoma testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodika bus laikoma mažiau tinkama jų atsparumui ir kapitalo pakankamumui įvertinti. 2023 m. į EBI imtį iš viso įtraukti 57 ECB tiesiogiai prižiūrimi euro zonos bankai.

ECB lygiagrečiai vykdo savo tiesiogiai prižiūrimų bankų, kurie yra mažesni ir todėl nepatenka į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2023 m. šioje testavimo grupėje yra 42 bankai.

Kai kurie tiesiogiai prižiūrimi bankai nedalyvauja nei viename iš šių testavimų. Taip yra, pavyzdžiui, BPM nedalyvaujančių bankų, kurie dalyvauja testavime ES mastu, patronuojamųjų įmonių arba filialų atveju. Be to, bankai gali būti neįtraukiami jei šiuo metu jie yra restruktūrizuojami arba dalyvauja susijungimo ar įsigijimo procese.

Kada bus paskelbti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai ir kokia informacija bus pateikta?

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai bus paskelbti iki 2023 m. liepos pabaigos.

EBI paskelbs išsamius atskirų bankų, dalyvaujančių testavime ES mastu, rezultatus.

ECB paskelbs bankų, dalyvaujančių lygiagrečiame BPM testavime nepalankiausiomis sąlygomis, apibendrintus rezultatus ir pasirinktą informaciją apie konkrečius bankus. Pagrindinis šiai imčiai taikomas informacijos skelbimą pagrindžiantis principas bus proporcingumas, nes šie bankai yra mažesni už tuos, kurie dalyvauja testavime ES mastu.

Ko ECB imsis dėl bankų, kuriuose pagal nepalankųjį scenarijų nustatytas reikšmingas kapitalo trūkumas?

2023 m., kaip ir ankstesniais metais, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis nesiekiama suteikti įvertinimo „išlaikyta“ ar „neišlaikyta“. Todėl nevertinami „trūkumai“ įprasta prasme. Veikiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai suteikia svarbios informacijos, kuri yra naudojama per kiekvieno banko SREP. Praktiškai tai reiškia, kad nustatant P2G (kaip numatyta EBI gairėse dėl SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) kaip atspirties tašku bus naudojamasi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais (ypač kapitalo sumažėjimo srityje).

Pagal šią metodiką bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal nepalankų scenarijų (labai) sumažėja, dažniausiai nustatomas didesnis P2G negu bankams, kurių rezultatai yra geresni.

Jeigu labai sumažėjęs kapitalo pakankamumo rodiklis yra tam tikrose veiklos srityse patiriamos konkrečios rizikos požymis, JPG, atsižvelgdamos į šią informaciją, imsis specialių priežiūrinių iniciatyvų ir, jei reikia, priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tos rizikos valdymas.

Kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai integruojami į SREP?

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai į SREP įtraukiami kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu.

1. Kokybiniai rezultatai

• Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia priežiūros institucijoms daug įžvalgų apie banko patiriamas rizikas ir pažeidžiamumą, taip pat apie jo rizikos valdymo gebėjimus. SREP metu vertindamos banko vidaus valdymą ir rizikos valdymą, JPG atsižvelgia į įvairius aspektus, o tai galiausiai turi įtakos P2R apskaičiavimui. Pavyzdžiui, nagrinėjamas duomenų savalaikiškumas, tikslumas ir gautos informacijos kokybė. Panašiai ir kiekybiniai rodikliai, sugeneruoti tiesiogiai iš duomenų IT sistemose, suteikia JPG išmatuojamų kriterijų, pagal kuriuos bankų veiklos aspektai įvertinami balais keturių balų skalėje. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinamas tiek bankų gebėjimas laikytis duomenų reikalavimų, tiek gebėjimas greitai imtis veiksmų. JPG bankų veiklą kokybiniu požiūriu taip pat vertina per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo ciklus.

2. Kiekybiniai rezultatai

• Pagal taikomą metodiką P2G nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape bankas priskiriamas prie tam tikros grupės pagal maksimalų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) pakankamumo rodiklio sumažėjimo dydį, nustatytą atliekant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Grupės sudaromos atsižvelgiant į naujausią priežiūros srityje sukauptą patirtį, BPM priimtiną riziką ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus griežtumą. Antrajame etape JPG, vadovaudamosi ekspertiniu vertinimu, pakoreguoja P2G pagal individualias kiekvieno banko aplinkybes. JPG šį rekomenduojamą kapitalo dydį gali koreguoti atitinkamai grupei nustatyto intervalo ribose. Išimtiniais atvejais intervalo ribos gali būti peržengtos.
• Per 2023 m. SREP ECB pirmą kartą taikys naują P2G nustatymo metodiką pernelyg didelio finansinio sverto rizikai mažinti. Šiomis gairėmis dėl kapitalo siekiama užtikrinti, kad banko nuosavomis lėšomis būtų galima padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius. P2G sverto koeficientą ECB iš pradžių nustatys pagal sverto koeficiento prognozes pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir laikysis to paties dviejų etapų proceso, kaip ir P2G atveju.