Dažnai užduodami klausimai apie 2023 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis

Frankfurtas, 2023 m. liepos 28 d.

Kas testuojama per 2023 m. ES mastu vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis? Koks testavimo tikslas?

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu vykdomas siekiant išanalizuoti, kaip per ateinančius trejus metus, t. y. iki 2025 m. pabaigos, keisis bankų kapitalo pozicijos pagal pagrindinį ir nepalankųjį scenarijus (remiantis 2022 m. pabaigos duomenimis). Testavimo rezultatai suteikia priežiūros institucijoms, bankams ir kitiems rinkos dalyviams bendros analitinės informacijos, leidžiančios palyginti ir įvertinti ES bankų atsparumą konkrečiose šalyse tikėtiniems ekonominiams sukrėtimams.

ECB šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus naudos per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) konkrečių bankų 2 ramsčio kapitalo poreikiui įvertinti. Į kokybinius rezultatus bus atsižvelgiama SREP metu vertinant rizikos valdymą, taigi jie turės įtakos nustatant 2 ramsčio kapitalo reikalavimus (P2R), o kiekybiniais rezultatais bus remiamasi nustatant rekomenduojamą 2 ramsčio (P2G) kapitalą ir, pirmą kartą, P2G sverto koeficientą.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra skirtas drausmei rinkoje stiprinti. Per jį bankai atskleidžia nuoseklią ir detalią informaciją, iš kurios matyti, kaip bendro pobūdžio sukrėtimai paveikia jų balansus. Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nepakeičia testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį bankai atlieka savo viduje pagal specialius, būtent jų padėtį atitinkančius scenarijus.

Kaip atrenkamos euro zonos bankų imtys testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu ir lygiagrečiai ECB vykdomam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis?

Į Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuojamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu įtraukti bankai buvo atrinkti taip, kad būtų įvertinta maždaug 75 % viso bankų turto euro zonoje. Į šią imtį buvo įtraukiami bankai, kurių turtas imties formavimo metu sudarė bent 30 mlrd. eurų. Tačiau specifinius verslo modelius taikantys bankai galėjo būti neįtraukti, jei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu metodika laikyta mažiau tinkama jų atsparumui ir kapitalo pakankamumui įvertinti. 2023 m. į EBI imtį iš viso įtraukti 57 ECB tiesiogiai prižiūrimi euro zonos bankai.

ECB lygiagrečiai vykdė savo tiesiogiai prižiūrimų bankų, kurie yra mažesni ir todėl nepateko į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2023 m. šioje testavimo grupėje buvo 41 bankas.

Kai kurie tiesiogiai prižiūrimi bankai nedalyvavo nė viename iš šių testavimų. Taip buvo, pavyzdžiui, Bendrame priežiūros mechanizme nedalyvaujančių bankų, kurie dalyvavo testavime ES mastu, patronuojamųjų įmonių arba filialų atveju. Be to, bankai galėjo būti neįtraukti, jei tuo metu buvo restruktūrizuojami arba dalyvavo susijungimo ar įsigijimo procese.

Kokia informacija apie rezultatus yra skelbiama?

EBI skelbia išsamius atskirų bankų, dalyvaujančių testavime ES mastu, rezultatus.

ECB skelbia bankų, dalyvaujančių lygiagrečiame BPM testavime nepalankiausiomis sąlygomis, apibendrintus rezultatus ir tam tikrą informaciją apie konkrečius bankus. Pagrindinis principas, kurio bus laikomasi skelbiant informaciją apie šią imtį, bus proporcingumas, nes šie bankai yra mažesni už tuos, kurie dalyvauja testavime ES mastu.

Ko ECB imsis dėl bankų, kuriuose pagal nepalankųjį scenarijų nustatytas (reikšmingas) kapitalo trūkumas?

2023 m., kaip ir ankstesniais metais, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis nesiekiama įvertinti, ar testas „išlaikytas“ ar „neišlaikytas“. Todėl „trūkumai“ įprasta prasme nėra vertinami. Veikiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai suteikia svarbios informacijos, kuri yra naudojama priimant kiekvieno banko SREP sprendimus. Praktiškai tai reiškia, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais (ypač kapitalo sumažėjimo lygiu) bus remiamasi nustatant P2G (kaip numatyta EBI gairėse dėl SREP ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) kaip atspirties tašku.

Pagal šią metodiką bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodiklis pagal nepalankųjį scenarijų (labai) sumažėja, dažniausiai nustatomas didesnis P2G negu bankams, kurių rezultatai yra geresni.

Jeigu labai sumažėjęs kapitalo pakankamumo rodiklis yra tam tikrose veiklos srityse patiriamos konkrečios rizikos požymis, jungtinės priežiūros grupės (JPG), atsižvelgdamos į šią informaciją, imsis specialių priežiūrinių iniciatyvų ir, jei reikia, priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas tos rizikos valdymas.

Kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai integruojami į SREP?

Į SREP įtraukiami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai.

1. Kiekybiniai rezultatai

• Pagal taikomą metodiką P2G nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape bankas priskiriamas prie tam tikros grupės pagal jo maksimalų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) pakankamumo rodiklio sumažėjimo dydį, nustatytą atliekant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Grupės sudaromos atsižvelgiant į naujausią priežiūros srityje sukauptą patirtį, BPM priimtiną riziką ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis statistinę analizę. Antrajame etape JPG, vadovaudamosi ekspertiniu vertinimu, pakoreguoja P2G pagal kiekvieno banko aplinkybes. JPG šį rekomenduojamą kapitalo dydį gali koreguoti atitinkamai grupei nustatyto intervalo ribose. Išimtiniais atvejais intervalo ribos gali būti peržengtos.
• Per 2023 m. SREP ECB pirmą kartą taikys naują P2G nustatymo metodiką pernelyg didelio finansinio sverto rizikai mažinti. Rekomenduojamas kapitalo dydis yra nustatomas siekiant užtikrinti, kad bankas nuosavomis lėšomis galėtų padengti pagal nepalankius scenarijus galinčius kilti nuostolius. P2G sverto koeficientą ECB nustatys remdamasis sverto koeficiento prognozėmis pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų ir taikydamas panašią dviejų etapų metodiką, kaip pirmiau aprašyto P2G kapitalo atveju. P2G sverto koeficientas nustatomas tik tam tikroms institucijoms, pavyzdžiui, kai prognozuojamas sverto koeficientas yra mažesnis už bendrą sverto koeficiento reikalavimą.

2. Kokybiniai rezultatai

• Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis suteikia priežiūros institucijoms daug įžvalgų apie banko patiriamas rizikas ir pažeidžiamumą, taip pat apie jo rizikos valdymo pajėgumus. SREP metu vertindamos banko vidaus valdymą ir rizikos valdymą, JPG atsižvelgia į įvairius aspektus ir pagal tai galiausiai apskaičiuoja P2R. Pavyzdžiui, nagrinėjamas duomenų savalaikiškumas, tikslumas ir gautos informacijos kokybė. Iš kiekybinių rodiklių, gaunamų tiesiogiai iš surinktų duomenų, JPG panašiai išveda kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos bankų veiklos aspektus įvertina balais keturių balų skalėje. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinamas tiek bankų gebėjimas laikytis duomenų reikalavimų, tiek gebėjimas greitai imtis veiksmų. JPG bankų veiklą kokybiniu požiūriu taip pat vertina per testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo ciklus.

Pastabos

• 2023 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis bankų prognozės apskaičiuotos remiantis 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis apskaitos taisyklėmis. Kadangi 17-asis TFAS draudimo veiklos apskaitos standartas įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., atliekant testavimą į jį nebuvo atsižvelgta. Tačiau, siekdama užtikrinti pakankamą skaidrumą, EBI atskleidė tam tikrus papildomus rodiklius, kurie apima ir 17-ojo TFAS poveikį. Tai turėtų palengvinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų ir atitinkamų kapitalo pakankamumo rodiklių palyginimą nuo 2023 m. sausio 1 d. Tačiau šiems papildomiems rodikliams netaikomos tokios pat nuodugnus kokybės užtikrinimo procedūros, kokias kompetentingos institucijos atlieka su kitais skelbiamais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenimis.