DUK dėl reikalavimo steigti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę
1 skirsnis. Bendra informacija
Kas yra tarpinė ES patronuojančioji įmonė? Kodėl ji svarbi?
Jeigu dvi Europos Sąjungos (ES) įstaigos (bankai ar investicinės įmonės) priklauso tai pačiai trečiosios valstybės grupei ir tos grupės turto, esančio ES, bendra vertė viršija tam tikrą ribinę vertę, ES turi būti įsteigta viena patronuojančioji įmonė (arba, tam tikrais ribotais atvejais, – dvi patronuojančiosios įmonės). Tokia patronuojančioji įmonė vadinama tarpine ES patronuojančiąja įmone (TPĮ).
Kai ES įsteigiama viena patronuojančioji įmonė, trečiosios valstybės grupės veikla ES gali būti prižiūrima vykdant bendrą konsoliduotą priežiūrą, užuot vykdžius atskirų įstaigų individualią priežiūrą.
* Konkrečios valstybės ir juridiniai asmenys pasirinkti tik kaip pavyzdys.
Koks reikalavimas dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimo nustatytas Kapitalo reikalavimų direktyvos 21b straipsnyje ir kada jis įsigalioja?
Direktyvos 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, toliau – KRD) 21b straipsnyje reikalaujama, kad Europos Sąjungoje įsteigti bankai ir investicinės įmonės, kurie yra trečiųjų valstybių grupių patronuojamosios įmonės, įsteigtų vieną tarpinę ES patronuojančiąją įmonę (TPĮ). Šis reikalavimas taikomas, jeigu trečiosios valstybės grupei priklauso dvi arba daugiau ES įsteigtų įstaigų (bankų ar investicinių įmonių), o bendra ES esančio jų turto, įskaitant trečiosios valstybės grupės ES įsteigtų filialų turtą, vertė yra ne mažesnė kaip 40 mlrd. EUR.
Tam tikras KRD nustatytas sąlygas atitinkančiais išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos gali šio reikalavimo įstaigoms netaikyti ir leisti įsteigti dvi TPĮ.
Reikalavimas įsteigti TPĮ taikomas nuo 2020 m. gruodžio 29 d. (arba nuo KRD perkėlimo į valstybės narės nacionalinę teisę dienos, jei ji vėlesnė). Vis dėlto taikomas pereinamasis laikotarpis: trečiųjų valstybių grupės, kurios 2019 m. birželio 27 d. veikė ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) per daugiau nei vieną įstaigą, kurių turto bendra vertė sudarė 40 mlrd. EUR arba buvo didesnė, reikalavimą įsteigti vieną arba, atitinkamais atvejais, dvi TPĮ, turi įvykdyti ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 30 d.
Kokie yra reikalavimo įsteigti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę motyvai?
Priežiūros požiūriu, tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimas leidžia konsoliduoti visas trečiosios valstybės grupės ES įstaigas (bankus ir investicines įmones) bendros ES patronuojančiosios įmonės lygmeniu. Tai reiškia, kad konsoliduotos priežiūros institucija gali vertinti visos ES grupės riziką, finansinį saugumą ir patikimumą ir, atitinkamai, taikyti prudencinius reikalavimus konsoliduotai.
Kokia įmonė gali būti tarpinė ES patronuojančioji įmonė (TPĮ)?
KRD 21b straipsnyje nurodyta, kad TPĮ turi būti kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė. Jeigu visos trečiosios valstybės grupės ES patronuojamosios įmonės yra investicinės įmonės arba jeigu investicinių paslaugų teikimo veiklos atžvilgiu, laikantis veiklos atskyrimo reikalavimo, turi būti įsteigta antra TPĮ, TPĮ (arba antroji TPĮ) gali būti investicinė įmonė.
Kas nutinka trečiosios valstybės grupės ES filialams, kai įsteigiama tarpinė ES patronuojančioji įmonė?
Apskaičiuojant bendrą trečiosios valstybės grupės turto vertę, trečiosios valstybės grupės ES filialų turtas yra įskaičiuojamas, tačiau nebereikalaujama šių trečiosios valstybės filialų įtraukti į tarpinės ES patronuojančiosios įmonės (TPĮ) struktūrą. Jie gali toliau veikti kaip trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės filialai, o jų priežiūrą toliau gali vykdyti atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos.
Ar tarpinei ES patronuojančiajai įmonei pavaldžios grupės priežiūros institucija visada yra ECB?
Ne. Europos bankų priežiūros sistemoje taikomi įprasti svarbos kriterijai ir galioja įprastas kompetencijos pasiskirstymas. Tarpines ES patronuojančiąsias įmones, kurios atitinka svarbos kriterijus, tiesiogiai prižiūrės ECB. Mažiau svarbiomis laikomas įstaigas tiesiogiai prižiūrės nacionalinės priežiūros institucijos. Trečiosios valstybės filialų priežiūra ir toliau priklauso atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijai.
Kada tarpinės ES patronuojančiosios įmonės steigimo ribinė 40 mlrd. EUR vertė laikoma pasiekta? Kaip turėtų elgtis įstaigos (bankai ir investicinės įmonės), kurių patronuojančioji įmonė yra trečiojoje valstybėje?
- Šiuo etapu naudingų gairių šiuo klausimu jau galima rasti Europos bankininkystės institucijos gairėse dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės (TPĮ). Ypač reikėtų pažymėti, kad TPĮ steigimo ribinė vertė pagal minėtas gaires laikoma pasiekta, jeigu bendra vidutinė trečiosios valstybės grupės ES turto vertė per praėjusius keturis ketvirčius sudarė 40 mlrd. EUR arba buvo didesnė. Bendra turto vertė – tai pagal KRR 18 straipsnį aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu konsoliduoto ES patronuojančiųjų įmonių turto vertės, atskirų ES įstaigų, kurios yra tos pačios trečiosios valstybės grupės patronuojamosios įmonės, turto vertės ir tos pačios trečiosios valstybės grupės ES filialų turto vertės suma.
- Svarbios įstaigos, kurių patronuojančioji įmonė yra trečiojoje valstybėje, turėtų įvertinti, ar jos atitinka TPĮ steigimo reikalavimą arba numato, kad šį reikalavimą atitiks artimiausioje ateityje, ir per atitinkamą jungtinę priežiūros grupę turėtų informuoti ECB apie savo planus laikytis į nacionalinę teisę perkeltos KRD.
2 skirsnis. Tarpinės ES patronuojančiosios įmonės steigimas
Kokios procedūros taikomos steigiant tarpinę ES patronuojančiąją įmonę?
- Vykdant reikalavimą dėl tarpinės ES patronuojančiosios įmonės (TPĮ) steigimo dažniausiai prireikia tam tikros formos restruktūrizacijos trečiosios valstybės grupėje, pavyzdžiui, reikia pakeisti kontrolės ryšius (tokiu atveju reikalingas leidimas pagal kvalifikuotojo akcijų paketo procedūrą) arba įsteigti naują patronuojančiąją įmonę. Finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms naujausioje Kapitalo reikalavimų direktyvos redakcijoje (KRD V) nustatytas naujas patvirtinimo reikalavimas (KRD 21a straipsnis). Kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms, atitinkamai, bus taikomos atitinkamos KRD V 8 arba 8a straipsnyje arba Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos licencijavimo procedūros.
Daugiau informacijos rasite ECB Bankų priežiūros tinklalapyje leidimų tema.
3 skirsnis. Prašymas leisti įsteigti antrą tarpinę ES patronuojančiąją įmonę
Kokiomis sąlygomis leidžiama įsteigti dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones?
Pagal KRD 21b straipsnio 2 dalį kompetentingos institucijos gali leisti įsteigti dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones (TPĮ), jeigu nustato, kad galioja kuri nors iš šių sąlygų:
- vienos TPĮ įsteigimas būtų nesuderinamas su privalomu veiklos atskyrimo reikalavimu, kuris yra nustatytas pagal trečiosios valstybės, kurioje yra trečiosios valstybės grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, taisykles arba kurį nustato tos trečiosios valstybės priežiūros institucijos (a sąlyga);
- remiantis kompetentingos pertvarkymo institucijos atliktu tarpinės ES patronuojančiosios įmonės vertinimu, įsteigus vieną TPĮ, pertvarkymo galimybė būtų ne tokia veiksminga kaip dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių atveju (b sąlyga).
Šią išimtį taikyti norintys bankai turėtų kreiptis į savo priežiūros instituciją.
Ar veikla, kurią gali vykdyti antroji tarpinė ES patronuojančioji įmonė ir jos grupė, yra kaip nors ribojama, jeigu antrąją ES patronuojančiąją įmonę steigti leista remiantis trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytu privalomu veiklos atskyrimo reikalavimu?
Taip. Antroji tarpinė ES patronuojančioji įmonė (TPĮ) turėtų būti steigiama tam, kad trečiosios valstybės grupė galėtų toliau teikti paslaugas, kurioms taikomas struktūrinio atskyrimo reikalavimas (atskirtos paslaugos). Tai reiškia, kad antroji TPĮ ir jos grupei priklausančios įstaigos turėtų teikti tik paslaugas, atskirtas nuo pirmosios TPĮ vykdomos veiklos, vadovaujantis trečiosios valstybės priežiūros institucijų reikalavimais dėl veiklos atskyrimo ir atsižvelgiant į bendrą trečiosios valstybės grupės struktūrą.