ECB Pirmininko Mario Draghi įžanginis žodis

Kai 2012 m. buvo priimtas sprendimas euro zonoje sukurti bendrą priežiūros mechanizmą, daugelis šį sprendimą kritikavo, sakydami, kad tai neįmanoma arba kad tam prireiks visos amžinybės. Tačiau jau paminėjome Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) metų sukaktį ir, pažvelgę atgal, matome, kad šie pirmieji Europos bankų priežiūros metai buvo labai sėkmingi.

Tačiau BPM nėra nei pradžia, nei pabaiga tų institucinių reformų, kurių turime imtis, kad Europoje atkurtume stabilumą – būtiną grįžimo prie tvaraus augimo prielaidą. Tai labai svarbus žingsnis, be kurio, daugeliu požiūrių, nebūtų įmanoma žengti toliau.

Įsivedę eurą, ne vienus metus gyvenome manydami, kad jau sukūrėme visavertę pinigų sąjungą. Tačiau kadangi didžiąją dalį visų pinigų sukuria privatūs bankai, bendra valiuta neįmanoma be bendros bankų sistemos. Kad valiuta būtų iš tikrųjų bendra, ji turi būti iš tikrųjų tinkama mainams, nepriklausomai nuo jos formos ir buvimo vietos. O tam reikia stipresnio bendro šalių, kuriose naudojama ta pati valiuta, bankų sektorių valdymo.

Sukūrus BPM, šis poreikis buvo iš dalies patenkintas. Kai priežiūrą vykdo viena bendra institucija, taikanti vienodą metodiką, kuriamas abipusis pasitikėjimas. O tai ne tik didina saugumą piliečiams, bet ir duoda nemažai naudos valstybėms narėms. Esant bendrajai rinkai, jų finansų įstaigos gali pasinaudoti visa masto ekonomijos teikiama nauda.

Taigi, bankų sąjunga statoma ant trijų ramsčių: bendro priežiūros mechanizmo, bendro pertvarkymo mechanizmo ir bendros indėlių garantijų sistemos. Kad valiuta būtų iš tikrųjų bendra, reikia visų trijų. Buvo pradėta nuo priežiūros, nes ji yra esminė sąlyga kitų bankų sąjungos ramsčių kūrimui. 2015 m. pradžioje buvo sukurtas antrasis ramstis – bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Kad bankų sąjunga būtų baigta, būtina sukurti ir trečiąjį – bendrą indėlių garantijų sistemą. Tik tada mūsų statinys bus tvirtas.

Bankų sąjunga pati savaime nėra tikslas. Tačiau tai – labai svarbus žingsnis link bendros bankinių ir finansinių paslaugų rinkos Europoje. Integruotos ir gerai veikiančios bankų ir kapitalo rinkos yra būtina sąlyga euro stabilumui ir sėkmei. Tai padeda skatinti ekonomikos augimą ir didinti užimtumą visų Europos piliečių labui.


Priežiūros valdybos pirmininkės Danièle Nouy įžanginis žodis

Kai buvo paskelbta pirmoji Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) metų ataskaita (2015 m. kovo mėn.), BPM dar nebuvo nė pusės metų. Tuomet jis turėjo daug žadančią ateitį, bet beveik jokios praeities. Skelbdami šią, jau antrą, metinę ataskaitą, galime atsigręžti ir pažvelgti į Europos bankų priežiūros pusantrų metų istoriją[1]. Ir dabar BPM turi daug žadančią ateitį, bet kartu ir pasitikėjimo teikiančią praeitį.

Per 2015 m. padarėme nemažą pažangą įgyvendindami Europos bankų priežiūros tikslus. Padėjome didinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei visos finansų sistemos stabilumą. Kredito įstaigoms taikydami vienodas sąlygas, padėjome sustiprinti vidaus rinkos bendrumą ir vientisumą. BPM vienodino taisykles, taikė intervencinius bankų priežiūros metodus, intensyvino bendradarbiavimą ir bendravimą su Europos institucijomis ir kitomis priežiūros tarnybomis. Žinoma, savo tikslo – sukurti tikrai europinę bankų priežiūros sistemą – dar nepasiekėme, tačiau labai prie jo priartėjome.

Didesnė integracija ir darna – pasiekti rezultatai ir būsimi iššūkiai

2015 m. Europos bankų priežiūra pagal bendrą metodiką euro zonos mastu atliko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Taip buvo žengtas didžiulis žingsnis link suderintos ir nešališkos priežiūros. Pirmą kartą visos svarbios euro zonos įstaigos įvertintos taikant vienodus kriterijus. Buvo taikomas kokybinį ir kiekybinį vertinimą derinantis suvaržytosios ekspertų nuomonės principas – taip užtikrintas nuoseklumas, išvengta priežiūrinio nuolaidumo ir atsižvelgta į įstaigų specifiką. Kuriant bendrą metodiką, buvo itin naudinga nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) patirtis ir geriausia praktika. Apskritai, galvojant apie ateinančius metus, pirmą kartą įvykdytas visiems vienodas SREP teikia daug vilčių.

Visgi, norint dar labiau suderinti BPM priežiūros praktiką, būtina toliau derinti taisykles. Europos teisinėje bazėje – KRR ir KRD IV – yra per 160 nuostatų, kuriomis priežiūros institucijoms arba nacionalinės valdžios institucijoms paliekama tam tikra teisė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti atitinkamas ES teisės normas. Kai kurios tokios pasirinkimo galimybės ir nacionalinė teisė veikti savo nuožiūra numatytos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką. Tačiau dauguma jų tėra nepajudinamų tradicijų, vien tik nacionalinių interesų ir reguliuojamojo manipuliavimo atspindys. Jos turi reikšmingos įtakos sistemos atsargumo lygiui ir kapitalo rodiklių palyginamumui. Dėl jų taisykles taikyti dar sudėtingiau; be to, sudaromos sąlygos rinktis palankesnes taisykles.

Šiam klausimui spręsti sudarėme aukšto lygio grupę. Ji iš teisės aktų išrinko apie 120 pasirinkimo galimybę arba teisę veikti savo nuožiūra suteikiančių nuostatų, kuriomis gali naudotis ECB ir kurių taikymą galima suvienodinti. Pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra numatyta pačiais įvairiausiais klausimais, pavyzdžiui, dėl atidėtųjų mokesčių turtui taikomų reikalavimų, didelėms grupės vidaus pozicijoms taikytinų išimčių ir išlygų dėl likvidumo grupės viduje. Sutarėme, kad šiomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra turi būti naudojamasi vienodai visoje euro zonoje, laikantis visuotinių standartų arba, jei reikiamo standarto nėra, konservatyviausio požiūrio. Todėl šiuo klausimu buvo parengti ir viešoms konsultacijoms pateikti, o vėliau ECB patvirtinti du dokumentai: reglamentas ir vadovas. Reglamentas įsigalios 2016 m. spalio mėn. Tai didelis žingsnis link suderintos teisinės bazės euro zonoje.

Nepaisant to, teisinė bazė vis dar fragmentuota. Pavyzdžiui, kai kurias KRD IV nuostatas valstybės narės interpretavo įvairiai. Europos teisės aktų reikalavimai į nacionalinės teisės aktus perkelti labai skirtingai – nuo pažodinio perrašymo iki perteklinio reglamentavimo. O kai kuriose šalyse nacionalinės teisės aktų leidėjai dar labiau padidino fragmentaciją neprivalomą priežiūros praktiką perkėlę į privalomus vykdyti teisės aktus.

Žinoma, nacionalinės teisės aktų leidėjai turi teisę patys spręsti, kaip perkelti ES direktyvas. Tačiau kai skirtingose šalyse teisinė bazė skirtinga, sunku siekti svarbiausių bankų sąjungos tikslų. Be to, bendrai Europos priežiūros institucijai tikrai nėra lengva dirbti, kai nacionalinės teisės aktų įvairovė tokia didelė. Todėl mes aktyviai skatinome toliau vienodinti bankų sektoriaus teisinę bazę. Jei bus taikomos skirtingos taisyklės, vien tik suvienodinus priežiūros praktiką nebus užtikrintos visiems visiškai vienodos sąlygos. Šiuo klausimu BPM aktyviai padeda Europos bankininkystės institucijai (EBI) kurti bendrą ES taisyklių sąvadą ir vieną bendrą priežiūros vadovą.


Bankų sektorius ir priežiūros veikla 2015 m.

Mūsų priežiūros veiklos 2015 m. atskaitos taškas buvo 2014 m. atlikto išsamaus vertinimo rezultatai. Be to, buvo atlikta makroekonominės aplinkos analizė ir nuodugni pagrindinių bankų sektoriui būdingų rizikų analizė. Tuo remdamasi, Priežiūros valdyba įvardijo penkis priežiūros veiklos prioritetus 2015 metams:

  • verslo modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai,
  • valdymas ir polinkis rizikuoti,
  • kapitalo pakankamumas,
  • kredito rizika,
  • kibernetinė rizika ir duomenų vientisumas.

Visus 2015 metus jungtinės priežiūros grupės (JPG) intensyviai bendravo su bankų vadovais, stengdamosi jiems išaiškinti su priežiūra susijusius BPM lūkesčius ir patikrinti jų verslo modelių ir pelningumą skatinančių veiksnių perspektyvumą. Buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri atliko panašių bankų grupių horizontalias analizes, atsižvelgdama į skirtingų verslo modelių specifiką. Šiame darbe aktyviai dalyvavo ir NKI.

2015 m. kovo mėn., kaip SREP dalis, buvo pradėta plataus masto bendrojo vidausvaldymo ir polinkio rizikuoti teminė peržiūra. Ji baigta 2016 m. sausio mėn., išsiuntus įstaigoms adresuotus laiškus su išvadomis ir rekomendacijomis. Ši teminė peržiūra – vienas iš viso priežiūros ciklo etapų – leido JPG nustatyti, kokių tolesnių priežiūros veiksmų reikėtų imtis 2016 m. ir kokiose srityse ateityje reikėtų vykdyti patikrinimus vietoje. Vėliau šiais metais bus paskelbta per šią teminę peržiūrą nustatytos geriausios praktikos ataskaita.

Vienas iš 2015 m. prioritetų – kapitalo pakankamumas – buvo vertinamas ištisus metus. Išsamaus vertinimo rezultatai buvo geras atskaitos taškas tolesniam JPG darbui – stebėjimui, kaip vykdomos rekomendacijos. Dirbant pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra klausimu, žengtas didelis žingsnis link labiau suderintos BPM bankų reguliuojamojo kapitalo sąvokos. Kitas svarbus darbas – buvo rengiamasi tikslinei bankų vidaus modelių peržiūrai siekiant patikrinti, ar pagal šiuos modelius teisingai apskaičiuojamas pagal riziką įvertinto turto intensyvumas. Peržiūros tikslas – užtikrinti, kad vidaus modeliai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kad skirtingų įstaigų vidaus modeliai būtų labiau suderinti tarpusavyje. 2015 m. jie buvo pirmą kartą surašyti ir buvo parengtas pasiūlymas dėl tikslinės vidaus modelių peržiūros keletą ateinančių metų.

Kredito rizikos klausimu 2015 m. buvo inicijuota finansavimo skolintomis lėšomis veiklos teminė peržiūra. Peržiūros tikslas – surinkti daugiau informacijos apie prižiūrimų įstaigų vykdomą finansavimo skolintomis lėšomis veiklą, įvertinti pagrindinius šios rinkos veiksnius ir raidą, nustatyti geriausią praktiką. Be to, peržiūra buvo siekiama sudaryti galimybę palyginti įstaigas pagal jų finansavimo skolintomis lėšomis veiklą. Priežiūros valdyba sudarė laikiną darbo grupę ir pavedė jai parengti ir įgyvendinti vienodą daug neveiksnių paskolų turinčių prižiūrimų įstaigų priežiūros metodiką.

Kibernetinės rizikos ir duomenų vientisumo klausimu 2015 m. pradžioje buvo pradėta IT kibernetinio saugumo teminė peržiūra siekiant gauti informacijos apie svarbių įstaigų kibernetinę riziką ir palyginti iš bankų surinktus duomenis. Gavus pirmuosius rezultatus, buvo įvardyti bankai, kuriuose 2015 ir 2016 m. bus atliekami patikrinimai vietoje. Priežiūros valdyba taip pat patvirtino reagavimo į kibernetinio nusikaltimo požymių turinčius incidentus ir pranešimo apie juos tvarką ir suteikė leidimą pradėti kurti kibernetinio nusikaltimo pobūdžio turinčių incidentų duomenų bazę. Šiems darbams buvo sudaryta ekspertų grupė; į ją pakviesti ir NKI atstovai.


Europos bankų sektorius 2016 m. pradžioje

2016 m. pirmąjį ketvirtį Europos bankų sektoriuje buvo juntamas pasaulinės finansinės padėties pablogėjimas. Vis dėlto, šiandien Europos bankų sektorius nebe toks, kaip anksčiau. Pirmiausia, bankai pagerino turimo kapitalo kokybę ir padidino jo kiekį. Nuo 2012 m. euro zonos svarbių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis vidutiniškai padidėjo iki 13 % (buvo 9 %). Šios įstaigos yra tinkamai pasirengusios taikyti galutinius reguliuojamojo kapitalo reikalavimus, prie kurių bus pereita 2019 m. Dėl priežiūrinių kapitalo reikalavimų Europos bankų priežiūra aiškiai nurodė, kiek 2 ramsčio kapitalo bankai turi turėti normaliomis aplinkybėmis. Jei tai bus vykdoma, priežiūriniai reikalavimai daugiau nebus griežtinami.

Apskritai, šiandien Europos bankų sektorius daug geriau pasirengęs atsilaikyti prieš nenumatytus sunkumus, nei buvo vos prieš keletą metų. Be to, 2015 m. toliau didėjo svarbių įstaigų pelnas. Taigi, jos galėjo ir vykdyti savo kapitalo paskirstymo politiką, ir tenkinti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus bei priežiūrinius kapitalo reikalavimus. Tą patį galima pasakyti ir apie papildomo 1 lygio kapitalo priemonių paskirstymą.

Tačiau kai kurie Europos bankai vis dar turi per daug neveiksnių paskolų. Šios paskolos inventorizuotos per 2014 m. išsamų vertinimą, atliktą pirmą kartą pritaikius visiems vienodą metodiką. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šioms neveiksnioms paskoloms numatyta pakankamai daug atidėjinių. Tad esame gana tvirtai įsitikinę, kad per keletą kitų metų pavyks pamažu sumažinti neveiksnių paskolų lygį.

Galiausiai, bankų sistemos struktūroje įvyko didžiulis pokytis. Įsigaliojus Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvai (BGPD) ir įkūrus Bendrą pertvarkymo valdybą, turime pertvarkymo sistemą, tad dabar galima užtikrinti, kad banko žlugimo procesas nebūtų chaotiškas. Šia sistema taip pat užtikrinama, kad banko pertvarkymo išlaidos būtų dengiamos ne mokesčių mokėtojų pinigais, kaip buvo anksčiau, o iš bankų akcininkų ir kreditorių kišenės. Visgi, nors BGPD ir padėjo padidinti drausmę rinkoje, 2016 m. pirmąjį ketvirtį fiksuotas maržų padidinimas neatrodo pagrįstas turint omenyje tai, kad bankai turi daug daugiau kapitalo.


2016 m. priežiūros prioritetai

2016 m. bankų verslo modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai išliks tarp pagrindinių Europos bankų priežiūros dėmesio objektų. Ir vieniems, ir kitiems neigiamą poveikį daro užsitęsęs mažų palūkanų laikotarpis ir didelis turto vertės sumažėjimas. Kitos svarbios rizikos – tai kredito rizika ir pirmiau minėtas padidėjęs neveiksnių paskolų lygis, pelno didinimo galimybių paieškos taktikos keitimas, elgesio ir valdymo rizika, valstybių nemokumo rizika, geopolitinė rizika, didėjantys sunkumai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, taip pat – kaip ir pernai – IT ir kibernetinių nusikaltimų rizika. Jų svarba skirtingose šalyse skiriasi. Be to, bankai turi pasirengti taikyti naujus reguliuojamojo kapitalo reikalavimus.

Šios rizikos ir iššūkiai mums buvo atspirties taškas apibrėžiant 2016 m. priežiūros prioritetus. Kadangi daugelis šių rizikų ir iššūkių nuo 2015 m. nedaug pasikeitė, kai kurie prioritetai šiems ir praėjusiems metams sutampa. Be to, kai kurie 2015 m. prioritetai nuo pat pradžių buvo nustatyti ne vieniems metams į priekį. Taigi, BPM nusistatė ir 2016 m. pradžioje viešai paskelbė penkis priežiūros prioritetus 2016 metams. Tai:

  • verslo modelių ir pelningumo rizika,
  • kredito rizika,
  • kapitalo pakankamumas,
  • rizikos valdymas ir duomenų kokybė,
  • likvidumas.

Verslo modelių ir pelningumo rizika išlieka tarp svarbiausių prioritetų ir 2016 m. Remiantis 2015 m. atliktų analizių rezultatais buvo pradėta bankų pelningumą skatinančių veiksnių teminė peržiūra banko lygmeniu ir visų verslo modelių lygmeniu. Vienas iš klausimų, į kuriuos bus siekiama atsakyti vykdant šią peržiūrą, bus: ar pelno siekiama, be kitų priemonių, mažinant reikalavimus paskolai gauti, didinant trumpalaikio finansavimo mastą arba didinant rizikos pozicijas.

Kredito rizika taip pat išlieka tarp svarbiausių prioritetų. Įmonėms ir namų ūkiams teikiamų paskolų kredito kokybės ir paskolai gauti keliamų reikalavimų sumažinimas, taip pat ir nemažėjantis didelis neveiksnių paskolų lygis kelia susirūpinimą ne vienoje euro zonos šalyje, o ypač tose, kurios per krizę skaudžiai nukentėjo. Tęsdama 2015 m. pradėtą darbą ECB bankų priežiūra tirs ir per didelės rizikos koncentracijos tam tikrose srityse, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, atvejus. Glaudžiai su tuo susijęs klausimas – naujojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto – 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ – įgyvendinimas. Jis turės įtakos kredito vertės sumažėjimo skaičiavimams ir finansinių priemonių vertinimui. Netrukus bus pradėta teminė peržiūra šiuo klausimu.

Kitas 2016 m. prioritetas – kapitalo pakankamumas. Daug dėmesio bus skiriama bankų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesų (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Processes, ICAAP) kokybei ir nuoseklumui, įskaitant bankų gebėjimą vykdyti vidaus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Bus vykdomi priežiūriniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, tokie kaip visos ES mastu vykdytas Europos bankininkystės institucijos koordinuotas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Kitos svarbios 2016 m. planuojamos priežiūros priemonės – bankų kapitalo kokybės bei sudėties pakartotinė peržiūra (atsižvelgiant ir į pasirinkimo galimybes bei teisę veikti savo nuožiūra) ir vertinimas, kaip bankai pasirengę taikyti naujus teisės aktų reikalavimus, tokius kaip minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) ir bendras nuostolių padengimo pajėgumo rodiklis (angl. total loss-absorbing capacity, TLAC). Dar vienas svarbiausių 2016 ir keleto kitų metų prioritetas – bankų vidaus modelių ir bankų pagal riziką įvertinto turto intensyvumo tikslinė peržiūra.

Bankų rizikos valdymas ir duomenų kokybė taip pat išlieka tarp 2016 m. prioritetų, atsižvelgiant į mažą pelningumą ir galimas pelno paieškos tendencijas, taip pat į pigų ir gausų finansavimą. Maža to, finansų krizė aiškiai parodė, kad bankų valdybos dažnai neturi reikalingos informacijos, kad galėtų priimti tinkamus verslo sprendimus. Todėl vienas iš BPM prioritetų bus aiškiai suformuluoti, ko priežiūros institucijos tikisi iš bankų šiuo klausimu. Be to, bus atliekama teminė peržiūra, kad būtų įvertinta, kaip laikomasi Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) principų dėl veiksmingo duomenų apie riziką rinkimo ir teikimo. Atliekant šią peržiūrą bus galima atidžiau patikrinti, kaip įgyvendinamos BPM 2015 m. atliktos rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti teminės peržiūros rekomendacijos. Galiausiai, siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir saugumą, būtina turėti naujausią IT infrastruktūrą. Todėl bus analizuojama ir IT rizika.

Galiausiai, 2016 m. priežiūros prioritetų sąrašas papildytas nauju – likvidumo – prioritetu. 2015 m. SREP atskleidė, kad daugelis bankų dar ne visiškai pateisina visus priežiūros institucijų lūkesčius dėl tinkamo likvidumo rizikos valdymo. Todėl buvo ir toliau bus tobulinama SREP metodika likvidumo rizikos klausimu. Bus smulkiai analizuojamas bankų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio tvarumas ir siekiama išsiaiškinti, kiek patikimas bankų likvidumo rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti įvertinimas pagal vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesą (angl. Internal Liquidity Adequacy Assessment Process, ILAAP) arba panašią procedūrą.

Šie prioritetai aktualūs vykdant ir svarbių bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, ir mažiau svarbių įstaigų, kurias tiesiogiai prižiūri NKI ir netiesiogiai – ECB, priežiūrą. Veiksmai glaudžiai derinami su NKI ir laikomasi proporcingumo principo. Taip užtikrinamas vienodas požiūris į visus BPM dalyvaujančius bankus.


BPM priežiūros modelio stiprinimas

2015 ir 2016 m. priežiūros prioritetai rodo, kad BPM vykdoma bankų priežiūra yra orientuota į ateitį. Mūsų pagrindinis uždavinys – laiku spręsti galimas problemas. Padaugėjus galimybių atlikti lyginamąsias analizes ir tarpusavio peržiūras, skatiname riziką vertinti įvairiais aspektais. Siekiame gerai suprasti kiekvienos įstaigos rizikos veiksnius, polinkį rizikuoti ir verslo modelį, atsižvelgdami į Europos bankų verslo modelių įvairovę. Tai neabejotina Europos bankų priežiūros institucijos stiprioji vieta.

Tai, ką jau pasiekėme, pasiekėme daugiausia dėl savo darbuotojų atsidavimo ir sunkaus darbo. 2016 m. ir ECB viduje, ir bendraudami su NKI, toliau stiprinsime BPM komandinę dvasią. Tai labai svarbu, nes visi mūsų aukštos kvalifikacijos BPM specialistai dirba skirtingose institucijose ir skirtingose šalyse, tad šis integruotas bendradarbiavimas yra unikalus. Atsižvelgdami į ES teisės aktų leidėjų pageidavimą ir toliau tobulinsime žmogiškųjų išteklių valdymo politiką mokymų, darbo kokybės vertinimo ir judumo BPM viduje klausimais, siekdami stiprinti bendrą priežiūros kultūrą ir sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą.

BPM reikia dar daug ką nuveikti. Reikia įdiegti geriausią nepriklausomos, intervencinės ir į ateitį orientuotos priežiūros, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos visiems euro zonos bankams, praktiką. Įgydami vis daugiau patirties ir tvirtėdami kaip komanda, prie šio tikslo artėsime vis greičiau.


Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

Per pirmuosius veiklos metus organizacinė ECB bankų priežiūros[2] struktūra pasiteisino kaip tinkama Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veiklai. Visgi, atsižvelgiant į šio projekto mastą ir trumpą pasirengimo jam etapą, būtų keista, jei nebūtų ko tobulinti. Taigi, organizacinė struktūra buvo – ir, jei reikės, bus – toliau tobulinama.

BPM veikloje tenka priimti itin daug sprendimų, todėl buvo optimizuojamas sprendimų priėmimo procesas. Per pirmuosius veiklos metus paaiškėjo, kad daugeliui pagrindinių funkcijų vykdyti reikia daugiau išteklių, negu buvo planuota. Todėl kitus dvejus metus planuojama didinti darbuotojų skaičių.

Siekiant užtikrinti gerą bendrąjį vidaus valdymą, buvo peržiūrėtas visiems ECB darbuotojams taikomas Etikos kodeksas. Jis papildytas naujomis nuostatomis dėl naujų su bankų priežiūra susijusių funkcijų. Papildytas kodeksas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Tuo pat metu buvo įsteigta Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba. Jai pavesta konsultuoti darbuotojus ir padėti įgyvendinti kodekso nuostatas. 2015 m., kaip ir anksčiau, pinigų politikos sprendimų priėmimo funkcija buvo sėkmingai atskirta nuo priežiūros funkcijų, todėl Tarpininkavimo komisijos įsikišimo nė karto neprireikė. Buvo toliau gerinamas kokybiškų priežiūrai vykdyti reikalingų duomenų rinkimas ir patobulintos visą BPM apimančios informacijos valdymo sistemos.

Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

Ši metų ataskaita – vienas iš BPM reglamente nustatytų pagrindinių ECB bankų priežiūros atskaitomybės būdų. Reglamente nustatyta, kad priežiūros įgaliojimų perdavimas ECB turėtų būti atsvertas tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Pagal Europos Parlamento ir ECB tarpinstitucinį susitarimą bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandumą įdiegtos atskaitomybės sistemos išlaikymas ir stiprinimas išliko tarp ECB 2015 m. prioritetų.

Vykdydama atskaitomybės Europos Parlamentui reikalavimus, 2015 m. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatyta 2014 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaita (kovo 31 d.), dviejuose eiliniuose viešuosiuose klausymuose (birželio 25 d. ir spalio 19 d.) ir dviejuose ad hoc pasitarimuose (birželio 25 d. ir spalio 19 d.). Svarbiausi aptarti klausimai – KRR / KRD IV numatytos pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process,SREP). 2015 m. ECB savo interneto svetainėje paskelbė atsakymus į 26 EP narių klausimus apie priežiūrą. Juose buvo aiškinami teisės aktų reikalavimai ir dėstoma ECB pozicija pačiais įvairiausiais su priežiūra susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl 2014 m. vykdyto išsamaus vertinimo, ECB priežiūros veiksmų, priežiūros sprendimų proporcingumo ir specifinės prižiūrimų bankų rizikos.

Be to, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, ECB Europos Parlamentui teikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas.

Vykdydama atskaitomybės ES Tarybai reikalavimus, 2015 m. Priežiūros valdybos pirmininkė Danièle Nouy dalyvavo dviejuose bankų sąjungos sudėties Euro grupės posėdžiuose: balandžio 24 d. ji pristatė ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą, o gruodžio 7 d. dalyvavo pasitarime priežiūros sistemos įgyvendinimo, KRR / KRD IV numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra suderinimo, 2015 m. išsamaus vertinimo ir kitais klausimais.

Be to, vykdydami BPM reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus, ECB bankų priežiūros atstovai dalyvavo pasitarimuose su nacionaliniais parlamentais.


Sprendimų priėmimas

Priežiūros valdyba ir Iniciatyvinis komitetas

2015 m. buvo pirmieji metai, kai BPM veikė visus metus. Iš viso buvo surengti 38 Priežiūros valdybos posėdžiai: 22 vyko Frankfurte prie Maino, 16 – telekonferencijos būdu. Šiuose posėdžiuose Priežiūros valdyba aptarė įvairiausius klausimus, tiek susijusius su atskirais prižiūrimais bankais, tiek bendro pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, dėl politikos aprašų ir bendros metodikos rengimo. Priežiūros valdyba sprendimus gali priimti ne tik per posėdžius ir telekonferencijas, bet ir taikydama rašytinę procedūrą[3]. 2015 m. taip buvo priimta dauguma sprendimų, visų pirma sprendimų dėl tinkamumo ir kompetencijos.

1 pav.

Pagrindiniai Priežiūros valdybos veiklos skaičiai

posėdžiai rašytinės procedūros 1 500 priimtų sprendimų sprendimai buvo skirti SREP sprendimų sprendimai dėl nuosavų lėšų sprendimai dėl leidimų procedūrų 1 dažniausi sprendimai 38 984 921 213 137 svarbioms bankų grupėms ir (potencialiems) BPM bankų perėmėjams įstaigoms sprendimai pateikti ne anglų kalba 123 34

Pastabos: šiame paveiksle pateikti tik konkretiems prižiūrimiems subjektams ar jų potencialiems perėmėjams skirtų priežiūros sprendimų skaičiai. Be šių sprendimų, Priežiūros valdyba priėmė nemažai sprendimų horizontaliais (pvz., dėl bendros metodikos) ir instituciniais klausimais.
1) Šie 921 sprendimai dėl leidimų procedūrų priimti dėl daugiau kaip 2 000 atskirų procedūrų (žr. 3.1.2 skyrių).

ECB priėmė daug sprendimų dėl atskirų bankų (žr. 1 pav.). Tokiai daugybei sprendimų priimti reikia efektyvaus sprendimų priėmimo proceso valdymo. Atskirų sprendimų projektai teikiami Priežiūros valdybai tvirtinti, o vėliau – Valdančiajai tarybai galutiniam priėmimui pagal neprieštaravimo tvarką. Be to, ne visi prižiūrimi bankai sutiko, kad jiems sprendimai būtų oficialiai teikiami anglų kalba: 34 bankams sprendimai buvo teikiami kita oficialiąja ES kalba.

Nors ECB bankų priežiūra grindžiama ES teise, visų pirma KRR ir KRD IV, valstybės narės KRD IV į savo nacionalinę teisę perkėlė skirtingai. Sprendimų priėmimo srityje tai kelia dar vieną praktinį iššūkį: centriniu lygmeniu priežiūrą vykdantys specialistai privalo išmanyti visų 19 šalių nacionalinę teisę. Teisinė bazė vis dar fragmentuota ir netgi dar labiau, nes kai kurios šalys neprivalomą priežiūros praktiką perkėlė į privalomus vykdyti teisės aktus. Be to, perkėlus KRD IV reikalavimus į nacionalinę teisę ir kai kuriais atvejais nustačius griežtesnius negu europinės normos nacionalinius reguliuojamuosius reikalavimus, kilo diskusijų dėl to, kokie konkrečiai yra ECB įgaliojimai priežiūros srityje. Dėl to, kai kuriais atvejais ECB buvo priverstas priežiūrą vykdyti duodamas nurodymus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI).

2015 m. buvo imtasi įvairių sprendimų priėmimo proceso optimizavimo priemonių. Kad būtų galima suvaldyti didžiulius sprendimų projektų kiekius, bus toliau svarstoma delegavimo galimybė.

Be konkretiems bankams skirtų sprendimų, Priežiūros valdyba priėmė keletą sprendimų ir horizontaliais klausimais, visų pirma dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse jos vykdomos priežiūros srityse. Priežiūros valdyba suteikė įgaliojimus trims laikinoms struktūroms (sudarė dvi aukšto lygio grupes ir vieną darbo grupę). Jos sudarytos iš ECB ir NKI aukštesnio rango vadovų ir joms pavesta atlikti parengiamuosius darbus dėl, atitinkamai, i) ES teisėje numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra, ii) SREP metodikos ir iii) vienodos daug neveiksnių paskolų turinčių prižiūrimų įstaigų priežiūros sistemos.

Priežiūros valdyba

Pirmoje eilėje (iš kairės į dešinę):Alexander Demarco, Jouni Timonen, Cyril Roux, António Varela
Antroje eilėje (iš kairės į dešinę):Andreas Dombret, Fabio Panetta, Julie Dickson, Luc Coene, Danièle Nouy, Sabine Lautenschläger, Anneli Tuominen, Stanislava Zadravec Caprirolo, Jan Sijbrand
Trečioje eilėje (iš kairės į dešinę):Mathias Dewatripont, Vladimír Dvořáček, Robert Ophèle, Ignazio Angeloni, Karol Gabarretta, Yiangos Demetriou, Claude Simon, Fernando Restoy Lozano, Zoja Razmusa
Ketvirtoje eilėje (iš kairės į dešinę):Raimund Röseler, Andreas Ittner, Andres Kurgpõld (K. Kessler pakaitinis narys), Helmut Ettl, Ingrida Šimonytė, Norbert Goffinet, Ilias Plaskovitis

Pirmininkė

Danièle Nouy

Kipras

Yiangos Demetriou (Central Bank of Cyprus)

Pirmininko pavaduotoja

Sabine Lautenschläger

Latvija

Kristaps Zakulis (Finanšu un kapitāla tirgus komisija)

(iki 2016 m. sausio 28 d.)

Pēters Putniņš (Finanšu un kapitāla tirgus komisija)

(nuo 2016 m. vasario 15 d.)

Zoja Razmusa (Latvijas Banka)

ECB atstovai

Ignazio Angeloni

Luc Coene (nuo 2015 m. kovo 11 d.)

Julie Dickson

Sirkka Hämäläinen

Lietuva

Ingrida Šimonytė (Lietuvos bankas)

Belgija

Mathias Dewatripont (Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique)

Liuksemburgas

Claude Simon (Commission de Surveillance du Secteur Financier) Norbert Goffinet (Banque centrale du Luxembourg)

Vokietija

Elke König (Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht) (iki 2015 m. vasario 28 d.)

Felix Hufeld (Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht) (nuo 2015 m. kovo 1 d.) Andreas Dombret (Deutsche Bundesbank)

Malta

Karol Gabarretta (Malta Financial Services Authority) Alexander Demarco (Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta)

Estija

Kilvar Kessler (Finantsinspektsioon) Madis Müller (Eesti Pank)

Nyderlandai

Jan Sijbrand (De Nederlandsche Bank)

Airija

Cyril Roux (Central Bank of Ireland/Banc Ceannais na hÉireann)

Austrija

Helmut Ettl (Finanzmarktaufsicht) Andreas Ittner (Oesterreichische Nationalbank)

Graikija

Vassiliki Zakka (Bank of Greece) (iki 2015 m. liepos 31 d.)

Ilias Plaskovitis (Bank of Greece) (nuo 2015 m. liepos 31 d.)

Portugalija

António Varela (Banco de Portugal) (iki 2016 m. kovo 7 d.)

Ispanija

Fernando Restoy Lozano (Banco de España)

Slovėnija

Stanislava Zadravec Caprirolo (Banka Slovenije)

Prancūzija

Robert Ophèle (Banque de France)

Slovakija

Vladimír Dvořáček (Národná banka Slovenska)

Italija

Fabio Panetta (Banca d’Italia)

Suomija

Anneli Tuominen (Finanssivalvonta) Kimmo Virolainen (Suomen Pankki – Finlands Bank) (iki 2016 m. sausio 1 d.)

Jouni Timonen (Suomen Pankki – Finlands Bank) (nuo 2016 m. sausio 1 d.)

Iš aštuonių Priežiūros valdybos narių sudarytas Iniciatyvinis komitetas, padedantis Priežiūros valdybai vykdyti veiklą ir rengiantis jos posėdžius, 2015 m. surengė 22 posėdžius: 19 posėdžių buvo surengta Frankfurte prie Maino, 3 posėdžiai vyko telekonferencijos būdu[4]. Balandžio mėn. įvyko pirmoji penkių narių iš NKI (jie skiriami vieniems metams) rotacija.


Administracinės peržiūros valdybos veikla

2015 m. Administracinei peržiūros valdybai[5] buvo pateiktos aštuonios paraiškos dėl administracinės ECB priežiūros sprendimų peržiūros. Administracinė peržiūros valdyba priėmė šešias nuomones: dviejose pasiūlyta palikti galioti pradinį sprendimą, keturiose – iš dalies pakeisti arba patikslinti. Likusias dvi paraiškas pareiškėjai atsiėmė patys.

Administracinės peržiūros valdybos peržiūrų procedūros ir apimtis

Kalbant apie procedūrinius peržiūrų aspektus, labai pasiteisino viena svarbi peržiūrų procedūra – pareiškėjų kvietimas pateikti žodinius paaiškinimus. Tokia galimybė numatyta Administracinės peržiūros valdybos veiklos taisyklėse[6]. Pareiškėjams (jiems dažniausiai atstovauja aukštesnio rango vadovai) suteikiama galimybė išdėstyti savo argumentus Administracinei peržiūros valdybai, o ECB taip pat gali pateikti savo nuomonę.

Abiem atvejais, kai pareiškėjai atsiėmė paraiškas dėl peržiūros iki Administracinei peržiūros valdybai parengiant nuomonę, Valdyba, įskaitant jos sekretoriatą, atlikusi tarpininko tarp ECB ir pareiškėjo vaidmenį, padėjo išspręsti iškilusius klausimus ir pareiškėjus, ir ECB tenkinančiu rezultatu.

Kaip nurodyta BPM reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 64 konstatuojamojoje dalyje, Administracinės peržiūros valdyba, atlikdama ECB sprendimų peržiūrą, vertina jų procedūrinę ir materialinę atitiktį BPM reglamentui ir ar nebuvo viršyta ECB suteikta veiksmų laisvė. Tai atvejais, kai ECB pasinaudojo šia veiksmų laisve, Valdyba, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, vertino tik tai, ar ginčijamas sprendimas priimtas padarius akivaizdžią klaidą arba viršijus įgaliojimus ir ar buvo akivaizdžiai viršyta ECB suteikta veiksmų laisvė. Valdyba taip pat tikrino, ar buvo laikomasi atitinkamų procedūrinių taisyklių ir ar tiksliai išsidėstyti faktai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas.


Peržiūrų temos ir aktualūs klausimai

Pagrindinės temos, į kurias gilinosi Administracinė peržiūros valdyba, nagrinėdama jos peržiūrai pateiktus sprendimus, tai – konsoliduotosios priežiūros apimtis (pvz., ECB įgaliojimai kontroliuojančiosios bendrovės, veikiančios kaip bankų grupės patronuojančioji įmonė, atžvilgiu; bendrų įmonių statusas bankų grupėje) ir įstaigų bendrojo vidaus valdymo taisyklės, visų pirma priežiūros ir valdymo funkcijų atskyrimo kredito įstaigose taisyklės.

Gilindamasi į šiuos klausimus, Administracinė peržiūros valdyba pastebėjo, kad nacionaliniu lygmeniu Europos teisės aktų reikalavimai įgyvendinami nevienodai, ypač tokiose srityse kaip bankų konsolidavimas arba reikalavimai dėl tinkamumo ir kompetencijos. Nagrinėdama paraiškas dėl peržiūros, Valdyba pažymėjo, kad, leidžiant skirtingai interpretuoti kredito įstaigoms taikomus teisės aktų reikalavimus, dėl tokių skirtumų labai sunku užtikrinti ECB sprendimų peržiūrų nuoseklumą.

Galiausiai, Administracinė peržiūros valdyba pabrėžė gero kredito įstaigų bendrojo vidaus valdymo svarbą, ypač valdymo organų pareigos kredito įstaigoje užtikrinti pirmą kontrolės liniją svarbą.


ECB bankų priežiūros personalo formavimas

Personalas 2015 m.

ECB bankų priežiūros darbuotojų priėmimas vyko sėkmingai. Kritinė naujų darbuotojų masė buvo suformuota laiku, tad veiklą buvo galima pradėti kaip suplanuota – nuo 2014 m. lapkričio mėn. Iki 2014 m. pabaigos iš 2015 metams patvirtinto 1 073,5 etato[7] buvo užpildyta apie 85 %; iš jų 769 etatai skirti bankų priežiūrą vykdantiems penkiems ECB padaliniams ir 304,5 etato – bendras paslaugas teikiantiems padaliniams[8]. 2015 m. buvo toliau priimami darbuotojai į laisvas vietas. Iki metų pabaigos iš viso užpildyta apie 96 % visų patvirtintų etatų. Be pirmiau minėtų etatų, kurie buvo užpildyti darbuotojus įdarbinus pagal terminuotąsias ir neterminuotąsias darbo sutartis, ECB bankų priežiūra sudarė ir trumpalaikių sutarčių. Pagal jas pasamdytais darbuotojais užpildyta dar 40,5 etato[9].

1 grafikas

Patvirtinti ECB bankų priežiūros etatai 2015 m. gruodžio 31 d. pagal padalinius

MP I GD 27% MP II GD 25% MP III GD 11% MP IV GD 33% Sekretoriatas 4%

1 grafike parodytas visų patvirtintų etatų paskirstymas penkiems bankų priežiūrą vykdantiems ECB padaliniams 2015 m. gruodžio 31 d.

Darbuotojų priėmimas į ECB bankų priežiūros padalinius pradėtas 2013 m. Per tą laiką iš viso surengta 113 konkursų ir gauta per 25 000 prašymų.

Atrankos buvo organizuojamos skaidriai ir konkurencingai ir buvo vykdomos pagal principą „iš viršaus į apačią“: pirmiausia buvo įdarbinami vadovai, kad jie patys galėtų formuoti savo komandas. Atranka buvo vykdoma taip, kad būtų atrinkti aukščiausios kvalifikacijos, produktyviausi ir sąžiningiausi darbuotojai. Atranka pareikalavo didžiulių pastangų. Visi kandidatai turėjo įrodyti esantys ne tik savo srities žinovai, bet ir turintys gerų bendravimo ir, jei reikia, vadovavimo gebėjimų. Vertinimui, ar kandidatai į laisvas vietas atitinka jiems keliamus reikalavimus dėl gebėjimų ir kompetencijos, buvo taikomos įvairios priemonės ir metodai: testavimas internetu, užduotys raštu, pristatymai, struktūruotas pokalbis ir kt.

Atrenkant darbuotojus buvo siekiama užtikrinti tinkamą tautybių, amžiaus, lyčių ir profesinės patirties pusiausvyrą. Iš visų naujų darbuotojų moterys sudaro 38 %, vyrai – 62 %. Naujieji darbuotojai atsinešė labai įvairios profesinės patirties. Dauguma jų atėjo iš nacionalinių centrinių bankų ar priežiūros institucijų.

1 lentelėje parodytas lyčių pasiskirstymas.

1 lentelė

Lyčių pasiskirstymas ECB bankų priežiūros padaliniuose

% moterų iš visų darbuotojų 38 % % moterų iš visų nevadovaujančias pareigas einančių darbuotojų 40 % % moterų iš visų vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų 31 %


ECB bankų priežiūros žmogiškųjų išteklių peržiūra (2015 m. priimti sprendimai, kurie bus įgyvendinami 2016 m.)

Pirmą kartą etatų skaičius buvo patvirtintas 2013 m., darant optimistiškiausias prielaidas. Tačiau tuo metu organizacija dar tik buvo kuriama, o tiesioginio praktinio darbo patirtis buvo labai nedidelė. Praėjus beveik metams tikrosios priežiūros veiklos ir ECB apie prižiūrimus bankus įgijus daugiau žinių, paaiškėjo, kad daugeliui pagrindinių funkcijų vykdyti reikia daugiau išteklių, negu manyta anksčiau.

Pavyzdžiui, iškilo poreikis padidinti tiesioginę svarbių bankų, visų pirma mažų ir vidutinių svarbių bankų ir bankų grupių, priežiūrą vykdančių darbuotojų skaičių, kad priežiūros analizės programoje būtų numatyta bent minimali reikalinga jų priežiūra, atsižvelgiant ir į bankų rizikos pobūdį. Be to, visų tiesiogiai prižiūrimų bankų priežiūrai, nepriklausomai nuo jų dydžio, bet atsižvelgiant į kokybinius kriterijus, daugiau išteklių reikia i) metodikai tobulinti, ii) patikrinimams vietoje, iii) vidaus modelių peržiūrai ir kitiems darbams.

2015 m. rugsėjo mėn. ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą per kitus dvejus metus padidinti bankų priežiūros srities darbuotojų skaičių. 2016 m. su priežiūra susijusiuose padaliniuose etatų skaičius bus padidintas 160 pilnų etatų (pagal neterminuotąsias ir terminuotąsias darbo sutartis)[10]. 2017 m. etatų skaičius greičiausiai bus didinamas daug mažiau. Šis klausimas dar bus svarstomas ir sprendimas bus priimtas vėliau šiais metais.

Darbuotojų atranka į 2016 metams skirtus naujus etatus jau prasidėjo. 2015 m. spalio mėn. buvo paskelbti pirmieji skelbimai apie laisvas darbo vietas, tikintis užpildyti jas kuo greičiau. Atranka organizuojama skaidriai, konkurencingai ir pagal principą „iš viršaus į apačią“: pirmiausia ieškoma kandidatų į vadovų ir patarėjų pareigas. Iš kandidatų bus atrenkami aukščiausios kvalifikacijos, produktyviausi ir sąžiningiausi darbuotojai. Pagal įprastą ECB darbuotojų atrankos tvarką, visi kandidatai turės įrodyti esantys ne tik savo srities žinovai, bet ir turintys gerų bendravimo ir, jei reikia, vadovavimo gebėjimų.


Kitos iniciatyvos personalo valdymo srityje

ECB iš dalies pakeitė stažuočių taisykles: ECB praktiką atliekantys absolventai dalį praktikos galės atlikti ir (ne daugiau kaip) dviejose NKI. Atlikdami praktiką įvairiose BPM dalyvaujančiose institucijose, neseniai studijas baigę jaunuoliai įgyja europinės darbo patirties. Taip gerinama bendra Europos bankų priežiūros kultūra ir formuojamas jaunų gabių žmonių fondas visos sistemos labui. Pirmoji BPM stažuočių programa pradėta 2015 m., siekiant paskatinti bendradarbiavimą BPM viduje. 2016 m. balandžio mėn. darbą pradės 38 stažuotojai, atrinkti iš maždaug 1 000 kandidatų.


Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį ECB turėjo parengti ir paskelbti bankų priežiūrą vykdančių ECB darbuotojų ir vadovų elgesio kodeksą. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ECB etikos kodeksas ir veiklą pradėjo Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba. Jai pavesta įgyvendinti kodeksą ir konsultuoti ECB darbuotojus etikos klausimais.

2015 m. Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba iš ECB darbuotojų gavo per 1 300 užklausų įvairiais klausimais (tarp jų – dėl privačių finansinių sandorių, dovanų ir svetingumo priėmimo, išorės veiklos). Tarnyba nustatė keletą atvejų, kai buvo pažeistos naujos redakcijos Etikos kodekso nuostatos. Trečdalį pažeidimų padarė bankų priežiūros srities darbuotojai ir vadovai. Nė vienu iš šių atvejų – jų dauguma susiję su (įtariamais) interesų konfliktais – nebuvo nustatyta, kad ECB bankų priežiūros srities darbuotojai Etikos kodekso nuostatas pažeidė tyčia.

Iš 2015 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų ir vadovų vienam pagal Etikos kodeksą buvo pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis.

Siekdama užtikrinti, kad visose BPM sudarančiose struktūrose būtų laikomasi aukštų etikos standartų, ECB valdančioji taryba 2015 m. kovo mėn. priėmė gaires, kuriomis nustatomi ECB ir NKI bendri etikos kodekso principai. Įgyvendinti šiuos principus ir taip visame BPM užtikrinti tinkamą organizacinę kultūrą ir etikos normų paisymą Valdančiajai tarybai padeda sudaryta speciali darbo grupė.

2015 m. sudarytas aukšto lygio Etikos komitetas, kuriam pavesta konsultuoti ECB sprendimus priimančių organų narius, parengė dvi su BPM susijusias rekomendacijas; abiem atvejais incidentas buvo susijęs su asmens vykdyta privačia veikla.


Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2015 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas informacijos mainams tarp skirtingų politikos sričių[11]. Remiantis Sprendimu ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo, informacijos mainai buvo vykdomi pagal principą „būtina žinoti“, t. y. kiekviena politikos funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos politikai įgyvendinti. Dauguma atvejų informacija nebuvo susijusi su konkrečiais bankais, tad prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis; Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė.

Pagal Sprendimą ECB/2014/39 Vykdomajai valdybai vis dėlto reikėjo keletu atvejų įsikišti – duoti leidimą susipažinti su neanonimiškais finansinės atskaitomybės (FINREP) ir bendrosios atskaitomybės (COREP) duomenimis[12] bei kitais neapdorotais duomenimis. Tokie mainai daugiausia buvo susiję su informacija apie programoje dalyvaujančiose šalyse esančias kredito įstaigas. Prieiga prie duomenų buvo suteikiama laikinai – tik tokiam laikui, kokiam jos reikėjo pagal principą „būtina žinoti“.

Funkcijų atskyrimui sprendimų priėmimo lygmeniu nekilo jokių sunkumų, tad Tarpininkavimo komisijos[13] įsikišimo neprireikė.


Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

Duomenų kokybė ir visos įstaigos rizikos duomenų sumavimas, taip pat rizikos duomenų pateikimo gebėjimai yra būtinos prielaidos, kad bankai galėtų priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgdami į riziką. Visa tai kartu lemia rizikos valdymo kokybę. Atsižvelgiant į tai ir į 2015 m. BPM priežiūros prioritetus, buvo parengti duomenų kokybės vertinimo balai ir parametrai. Jie padeda BPM diegti Bazelio bankų priežiūros komiteto nustatytus veiksmingo rizikos duomenų sumavimo ir teikimo principus.

Kad duomenys būtų gaunami laiku, būtų kokybiški ir pakankamai detalūs, BPM taikomas eiliškumo principas: duomenis pirmiausia surenka ir jų kokybę tikrina NKI. 2015 m. įgyta patirtis parodė, kad norint užtikrinti duomenų kokybę būtina visose BPM jurisdikcijose taikyti suderintas, vienodas procedūras, o jos yra ir pirmas svarbus kokybės kontrolės lygmuo. Todėl ECB ir NKI ėmėsi priemonių, kad eiliškumo principas būtų dar nuosekliau taikomas.

Antras kokybės kontrolės lygmuo – ECB vykdomos kokybės kontrolės priemonės. Jos padeda visose prižiūrimose įstaigose taikyti vienodus duomenų kokybės standartus. Jos taip pat padeda priežiūrą vykdantiems darbuotojams aiškiai matyti, kokio lygio duomenų kokybės kontrolę ir procesus pagal KRD IV reikalavimus užtikrina pačios duomenis teikiančios įstaigos.

Gerinant komunikaciją su NKI, buvo išplėstos prisijungimo prie Bankų priežiūros duomenų sistemos (angl. Supervisory Banking data system,SUBA) galimybės. Siekiant pašalinti duomenų spragas – gauti duomenų, kurie neteikiami įprastose ataskaitose, – buvo pradėti du projektai: lanksčiosios duomenų rinkimo aplinkos (angl. Agile Collection Environment) ir apskaitos duomenų teikimo testavimui nepalankiausiomis sąlygomis (angl. Stress Test Accounts Reporting,STAR). Juos įgyvendinus, ECB galės gauti jam reikalingus duomenis mikroprudencinėms ir makroprudencinėms funkcijoms vykdyti. Kad būtų tinkamai tenkinamas poreikis reguliariai gauti išsamius ir nuoseklius duomenis, bet tuo nebūtų užkrauta nereikalinga duomenų teikimo našta, bus nustatyti ir pakankamai iš anksto paskelbti papildomi reikalavimai, kuriais bus veiksmingai įgyvendinamas proporcingumo principas.

ECB reglamentas dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo

2015 m. kovo 17 d. priimtas ECB reglamentas dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (ECB/2015/13). 2014 m. jo projektas buvo paskelbtas viešoms konsultacijoms pagal BPM reglamentą. Šiuo reglamentu visam laikui ir pagal vienodas taisykles panaikintos kai kurios priežiūrai reikalingų duomenų spragos. Jame, visų pirma, išplečiamas reikalavimas teikti suvienodintas reguliarias finansines ataskaitas, kad apimtų ir konsoliduotas bankų ataskaitas, rengiamas pagal nacionalinius apskaitos standartus, ir individualias ataskaitas, pavyzdžiui, prižiūrimų subjektų, kurie nepriklauso jokiai grupei.

Reglamente laikomasi proporcingumo principo – informaciją teikti privalančios įstaigos skirstomos pagal tai, ar jos yra priskirtos prie svarbių ar mažiau svarbių įstaigų, ar jos atskaitomybę teikia konsoliduotu lygmeniu ar individualiai ir ar jų visas turtas didesnis ar mažesnis negu 3 mlrd. eurų ribinė vertė, pagal kurią nustatoma įstaigos svarba.

Reglamento nuostatomis nesiekiama, kad prižiūrimos grupės ir įstaigos keistų apskaitos standartus, pagal kuriuos jos rengia savo konsoliduotąsias ar metines ataskaitas; nekeičiami ir priežiūrinei atskaitomybei taikomi apskaitos standartai.

Reglamente nustatytos tos pačios EBI parengtos formos, kurios yra nustatytos ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, visų pirma specialios pagal nacionalinius bendruosius apskaitos principus (BAP) rengiamų ataskaitų formos, kuriomis suvienodinamos pagal šiuos apskaitos standartus įstaigų teikiamos ataskaitos, kartu atsižvelgiant ir į jų skirtumus pagal TFAS. Be to, ECB, bendradarbiaudamas su NKI, pagal nacionalinius BAP apskaitą vedantiems bankams toliau teikia gaires dėl ataskaitų.


Pokyčiai informacijos valdymo srityje

BPM veiklos sėkmė priklauso nuo to, ar priežiūros specialistai – tiek ECB, tiek NKI – turi jiems kasdieniame darbe reikalingų IT priemonių. Iki oficialios BPM veiklos pradžios (2014 m. lapkričio 4 d.) įdiegtos sistemos labai padėjo jiems įgyvendinti pirmąjį BPM priežiūros ciklą. Ypatingą vaidmenį šiuo klausimu atliko BPM informacijos valdymo sistema IMAS. Ji tapo nepakeičiama priemone centralizuotoje BPM veikloje ir padėjo užtikrinti visose euro zonos šalyse vienodą priežiūrą.

2015 m. IMAS buvo labai patobulinta. Visų pirma, ji buvo integruota į priežiūros portalą, į kurį suplaukia visa BPM naudojama informacija ir kuriame laikomos visos BPM naudojamos IT priemonės.


Priežiūros vaidmuo užtikrinant finansinį stabilumą

2015 m., nors didžiausia visos euro zonos bankų rizika buvo susijusi su verslo modeliais ir pelningumą skatinančiais veiksniais, euro zonos bankų pelningumas padidėjo. Didžiausios įtakos tam turėjo stabilesnės makroekonominės sąlygos ir nedideli finansavimo kaštai. Tačiau iš dalies pelningumo didėjimą lėmė gautos vienkartinės pajamos. Be to, daugelio euro zonos bankų pelningumas vis dar buvo mažesnis negu nuosavo kapitalo kaštai.

Dėmesio centre vėl atsidūrė Graikija – dėl politinių neramumų Graikijos bankai patyrė didžiulių likvidumo suvaržymų. Nors jiems buvo teikiama likvidumo pagalba kritiniu atveju (angl. emergency liquidity assistance,ELA) siekiant padėti jiems išsaugoti pakankamą likvidumą, jų mokumo pozicija per 2015 m. susilpnėjo. Siekiant sumažinti krizės poveikį, buvo imtasi įvairių priežiūros priemonių, tarp jų – atliktas keturių svarbių Graikijos kredito įstaigų išsamus vertinimas. Kapitalo trūkumus, nustatytus atlikus turto kokybės peržiūros (TKP) ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal bazinį scenarijų, padengė privatūs investuotojai, o kai kuriais atvejais, kai kapitalo trūkumas buvo nustatytas pagal nepalankųjį scenarijų, prireikė ir valstybės pagalbos.

2015 m., taikant vienodą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metodiką, buvo nemažai pasistūmėta link vienodesnės Europos bankų priežiūros. Pirmą kartą buvo atliktas visų svarbių euro zonos įstaigų vertinimas pagal vienodus kriterijus. Suvienodintas SREP neabejotinai atliks labai svarbų vaidmenį didinant bankų atsparumą. ECB prisidėjo ir prie bankų sąjungos krizių valdymo sistemos kūrimo. Ši sistema kuriama pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) ir bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM). Ją sukūrus bus užtikrinta, kad banko žlugimas būtų sklandžiai suvaldytas ir, kiek įmanoma, būtų užkirstas kelias didesnei krizei.

2015 metai taip pat buvo pirmieji, kai ECB visus metus vykdė savo įgaliojimus makroprudencinės politikos srityje. Visgi, atsižvelgdama į dabartinį finansinio ciklo etapą, ECB valdančioji taryba 2015 m. įžvelgė poreikį priimti plataus masto anticiklines makroprudencines priemones.

Kredito įstaigos. Pagrindinė rizika ir veiklos rezultatai 2015 m.

Pagrindinė rizika 2015 m.

2015 m. iš visų pagrindinių euro zonos bankų sektoriuje nustatytų rizikų didžiausia buvo įvardyta verslo modelių tvarumo ir mažo pelningumo rizika[14]. Kitų nustatytų rizikų aktualumas skirtingose euro zonos šalyse skyrėsi. Šiame skyriuje apžvelgiamos kai kurios pagrindinės 2015 m. aktualios rizikos, daugelis kurių aktualios išliks ir 2016 m.

2015 m. ir verslo modeliams, ir bankų pelningumui neigiamą poveikį darė įvairūs veiksniai, visų pirma užsitęsęs mažų palūkanų laikotarpis ir didelis turto vertės sumažėjimas. Pelną ir toliau buvo sunku uždirbti; vidutinė nuosavo kapitalo grąža, kaip ir anksčiau, buvo mažesnė už kapitalo kaštus. Mažas pelningumas gali turėti poveikio kai kurių bankų verslo modelių tvarumui vidutiniu laikotarpiu ir mažinti jų galimybes didinti kapitalą bei naudotis finansų rinkomis. Bankų sektoriaus pelningumą neigiamai veikė įvairūs veiksniai. Svarbiausias jų – mažo nominalaus augimo ir mažų palūkanų normų aplinka, nepalanki tradicinei bankų veiklai (pvz., paskolų teikimui mažmeniniams klientams), kur dažnai taikoma terminų transformavimo praktika. Be to, pelningumą didinti trukdo ir paveldėtas probleminis turtas.

Kredito rizika kelia susirūpinimą ne visose euro zonos šalyse, o tik tose, kurioms finansų krizė smogė skaudžiausiai. Kredito riziką lemia MVĮ, bendrovėms ir namų ūkiams teikiamų paskolų kredito kokybės blogėjimas ir paskolai gauti keliamų reikalavimų mažinimas.

Dabartinėmis sąlygomis, kai rizikos priedai istoriškai maži, o investuotojai siekia pelno, kyla pavojus, kad pasauliniai rizikos priedai gali staigiai pasukti priešinga linkme. Tai gali paveikti bankus keliais būdais. Pirma, gali tekti nuostolingai perkainoti jų vertybinių popierių portfelius, ypač nuostolingai tikrąja verte įkainotam turtui. Antra, mažėjant turto kainai gali didėti reikalavimai dėl įkaito, o tai neigiamai paveiktų bankus, kuriuose įkaitu užtikrintas finansavimas sudaro didelę dalį. Trečia, bankams, kurie aktyviau užsiima didmeniniu finansavimu, didesni rizikos priedai gali reikšti didesnius finansavimo kaštus. Galiausiai, didesni svyravimai gali pakenkti tų bankų, kurie aktyviai veikia kapitalo rinkose, pelningumui. Vienas iš sumažėjusių rizikos priedų rodiklių – pagal riziką įvertintas pelnas už valstybės obligacijas. Jis mažėja jau nuo 2006 m., o tai reiškia, kad investuotojai sutinka gauti mažesnę grąžą patirdami tokią pačią riziką. Kiti požymiai, kad investuotojai sutinka gauti mažesnę grąžą – išsilyginusi pelningumo kreivė ir sumažėję KĮNAS(kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių) pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai tarp aukšto pelningumo ir investicinio reitingo obligacijų.

Prie įvardytų svarbiausių rizikų taip pat priskirta elgesio ir bendrojo vidaus valdymo rizika (taip pat ir moralės bei etikos standartų atžvilgiu). Per pastaruosius kelerius metus keletui euro zonos bankų buvo iškeltos bylos ir skirtos baudos už taisyklių, įstatymų ir standartų pažeidimus, o tai turėjo padarinių jų pelnui ir reputacijai. Keletas teismo procesų tebevyksta; kokių išlaidų dėl to turės juose dalyvaujantys bankai – dar neaišku. Ryškiausi netinkamo elgesio atvejai susiję, be kita ko, su apgaulingais pardavimais, manipuliavimu rinkoje, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir JAV sankcijų pažeidimu.

Geopolitinė įtampa Rusijoje ir Ukrainoje bei didėjantis nerimas dėl Kinijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos taip pat kėlė riziką – ir ne tik per bankų tiesiogines pozicijas, bet ir netiesiogiai – per šalutinį poveikį. Tiesioginės pozicijos nukentėtų tik keliose svarbiose įstaigose, o dėl finansinių ar makroekonominių sąsajų šalutinį poveikį galėtų patirti visa euro zonos bankų sistema.

Išlaidų mažinimo programos ir vis didesnis IT sprendinių naudojimas bei didėjantis jų sudėtingumas daro poveikį bankų IT sistemų saugumui ir kelia kibernetinių nusikaltimų pavojų. Dėl tokios rizikos bankai gali patirti veiklos nuostolių, gali nukentėti jų reputacija arba sutrikti verslas. Prastos IT sistemos gali turėti ir netiesioginių padarinių – gali suprastėti valdymo ataskaitų kokybė ir sumažėti gebėjimas prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Dar vienas pavojus – kad vidaus ir išorės ataskaitoms rengti naudojamų duomenų kokybė gali būti nepakankamai gera, todėl gali būti neteisingai įvertinta įstaigos veiklai būdinga rizika.


Svarbių bankų veiklos rezultatai 2015 m.

2 lentelė

Svarbūs euro zonos bankai

Visas turtas (mlrd. eurų) Pagal riziką įvertintas turtas (mlrd. eurų) CET 1 kapitalas (mlrd. eurų) CET 1 rodiklis (procentais) Išlaidų ir pajamų santykis (procentais) BPM svarbios įstaigos 8 046 3 980 1 027 474 12,77 11,92 61,50 63,88 11 247 21 573 17 669 41 929 BPM G-SIB Visi ES G-SIB Viso pasaulio G-SIB

Pastabos: visi skaičiai 2015 m. rugsėjo pab. G-SIB – (Global Systemically Important Banks) pasaulinės sisteminės svarbos bankai (BPM teritorijoje: BNP Paribas, Deutsche Bank, BBVA, Groupe BPCE, Groupe Crédit Agricole, ING Bank, Santander, Société Générale ir Unicredit Group).

2 grafikas

Mažėjantis turto vertės sumažėjimas – vis dar vienas iš pagrindinių veiksnių, didinusių svarbių bankų pelningumą 2015 m.

(visi skaičiai – svertiniai vidurkiai, išreikšti procentais nuo nuosavo kapitalo)

-10 -5 0 5 10 15 2014 2015 Veiklos pelnas iki vertės sumažėjimo (Vertės sumažėjimas*) (Kita) Nuosavo kapitalo grąža

* 2015 m. trečiojo ketvirčio duomenys, perskaičiuoti į metinius Šaltinis: FINREP duomenys (101 svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas pagal TFAS aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, duomenys).

2015 m. svarbių bankų pelningumas padidėjo, nors didėjo nuo labai žemo lygio: pagal preliminarius duomenimis, 2015 m. pabaigoje vidutinė bendra reprezentacinės imties – 101 įstaigos – nuosavo kapitalo grąža buvo 4,6 %, o prieš metus buvo tik 2,8 % (žr. 2 grafiką). Nors šis rodiklis ir padidėjo, jis vis tiek nesiekė nuosavo kapitalo kaštų lyginamojo rodiklio (pagal naujausius skaičiavimus, jis yra 8 %; žr. 2015 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą).

Šį padidėjimą daugiausia lėmė makroekonominių sąlygų stabilizavimasis, nes dėl to sumažėjo kredito nuostoliai: paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas sumažėjo nuo 7,7 % viso nuosavo kapitalo 2014 m. iki 5,9 % 2015 m. Nors šis pagerėjimas buvo jaučiamas visoje euro zonoje, šalių kredito nuostoliai tebebuvo labai skirtingi. Tačiau nefinansinio turto, pavyzdžiui, prestižo, vertės sumažėjimas padidėjo nuo 0,7 % 2014 m. iki 1,0 % 2015 m., nes bankai toliau stengėsi iki krizės taikytus vertės nustatymo metodus taikyti dabartinėmis rinkos sąlygomis.

Grynosios palūkanų pajamos – pagrindinis svarbių bankų pajamų šaltinis – 2015 m. pasirodė esančios gana atsparios, nepaisant to, kad palūkanų normos buvo mažos. Neigiamą mažų palūkanų normų poveikį palūkanų pajamoms visiškai kompensavo sumažėję finansavimo kaštai. Palūkanų pajamoms teigiamą poveikį darė šiek tiek padidėjęs namų ūkiams ir įmonėms suteikiamų paskolų mastas (+2,6 %) (šis padidėjimas buvo sukoncentruotas didžiausiose įstaigose). Vertinant absoliučiąja verte, didėjo ir pajamos iš atlygio už paslaugas – tiek turto valdymo, tiek privačiosios bankinės veiklos.

Didėjant pajamoms, tiek pat didėjo ir išlaidos, todėl vidutinis išlaidų ir pajamų santykis buvo stabilus – 63,3 %.

Galiausiai, bankų pelningumo padidėjimą iš dalies lėmė rinkos verte įvertintas pelnas ir kapitalo prieaugis perleidus obligacijų portfelius – tai buvo vienkartinės pajamos, o jų ateityje gali ir nebūti.


Dalyvavimas krizių valdyme

Dalyvavimas Graikijos krizės valdyme. Graikijos svarbių įstaigų išsamus vertinimas

Nuo 2014 m. gruodžio mėn. pradžios dėl Graikijoje tvyrojusios politinės įtampos jos bankai patyrė didelių likvidumo suvaržymų, kuriuos lėmė šie veiksniai: i) atsiimta daug indėlių; ii) nepratęstas trumpalaikis didmeninis finansavimas (užtikrintas ir neužtikrintas); iii) išaugo užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių likvidumo poreikiai; iv) daug paskolų suteikta viešojo sektoriaus subjektams, o jie tuometinėmis aplinkybėmis buvo laikomi mažiau patikimais. Dėl šių priežasčių 2015 m. pirmąjį pusmetį Graikijos bankai prašė daug daugiau likvidumo pagalbos kritiniu atveju. Padėtis šiek tiek stabilizavosi tik 2015 m. birželio pabaigoje, užsidariusiems bankams vėl atsidarius ir įvedus tam tikrų kapitalo kontrolės priemonių.

2015 m. susilpnėjo ir visų keturių Graikijos svarbių įstaigų mokumo pozicija, ypač antrąjį ketvirtį, kai jos, laukdamos išsamaus vertinimo rezultatų, suformavo didelius atidėjinius.

Keturių Graikijos svarbių įstaigų išsamus vertinimas

Šiame kontekste ECB atliko visų keturių Graikijos svarbių įstaigų išsamų vertinimą, siekdamas iš ateities perspektyvos įvertinti jų kapitalo poreikius. ECB, kaip priežiūros institucija, buvo paprašytas atlikti šį išsamų vertinimą pagal Europos stabilumo mechanizmo, Graikijos Respublikos ir Bank of Greece 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytą susitarimo memorandumą. Vertinimą sudarė TKP ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Vertinimas buvo vykdomas nuo 2015 m. liepos pradžios iki spalio pabaigos.

TKP – tai bankų turto apskaitinės vertės tikslumo vertinimas konkrečiu momentu (šiuo atveju – 2015 m. birželio 30 d.). Jo rezultatai buvo panaudoti kaip testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atspirties taškas. Atliekant TKP buvo keliamas reikalavimas, kad Graikijos bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis būtų ne mažesnis negu 9,5 %. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis leido įvertinti bankų mokumo pozicijos stabilumą ateityje pagal du hipotetinius scenarijus: pagal pagrindinį scenarijų buvo taikomas reikalavimas, kad bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis būtų ne mažesnis kaip 9,5 %, o pagal nepalankųjį scenarijų – 8 %.

Kalbant apie taikytą metodiką, TKP buvo atliekama remiantis vienodomis ir suderintomis apibrėžtimis ir pagal galiojančias apskaitos ir prudencines taisykles. Taikyta metodika buvo suderinta su TKP metodika, taikyta per 2014 m. vykdytą visos euro zonos bankų išsamų vertinimą. Kai kuriais klausimais, siekiant atsižvelgti į rinkos sąlygas, ECB metodika buvo papildyta naujomis prielaidomis, pavyzdžiui, dėl vertės sumažėjimą lemiančių veiksnių, konkrečių specialių atidėjinių skaičiavimo ir įkaito įkainojimo. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo vykdomas centralizuotai, naudojant nustatytas duomenų formas ir bankų pateiktus duomenis apie suteiktas paskolas. Testavimų rezultatus apskaičiavo ECB. Su kiekvienu iš keturių bankų buvo organizuotas priežiūrinis dialogas – rengiami susitikimai, kuriuose pateikti ir aptarti preliminarūs išsamaus vertinimo rezultatai.

Atsižvelgiant į galutinius rezultatus, 2015 m. pabaigoje buvo atlikta rekapitalizacija, per kurią, be kitų dalykų, buvo visiškai padengti išsamaus vertinimo metu nustatyti kapitalo trūkumai. Pagal 2015 m. atlikto išsamaus vertinimo spalio pabaigoje paskelbtus rezultatus, visų keturių Graikijos svarbių įstaigų bendras kapitalo trūkumas buvo 4,4 mlrd. eurų pagal bazinį scenarijų (taikytas 9,5 % CET 1 rodiklis) ir 14,4 mlrd. eurų pagal nepalankųjį scenarijų (taikytas 8,0 % CET 1 rodiklis).

3 lentelė

Keturių Graikijos svarbių įstaigų išsamaus vertinimo rezultatai

CET 1 rodiklio atskaitos vertė iki TKP CET 1 rodiklio atskaitos vertė po TKP CET 1 rodiklis pagal bazinį scenarijų 1 CET 1 rodiklis pagal nepalankųjį scenarijų (baziniais punktais) (mlrd. eurų) Alpha Bank 12,7 % 13,7 % 11,6 % 10,8 % 12,1 % 9,6 % 8,6 % 8,1 % 5,5 % 7,9 % 9,6 % 8,7 % 7,3 % 5,2 % 7,6 % 2,1 % 1,3 % -0,2 % -2,3 % 0,1 % 590 670 822 1 035 2,74 2,12 4,60 4,93 14,40 Eurobank National Bank of Greece Piraeus Bank Bendras Maks. kapitalo trūkumas (pagal nepalankųjį scenarijų)

1) Nurodyti CET rodikliai pagal bazinį ir nepalankųjį scenarijus yra 2017 m. gruodžio mėn. rodikliai; CET rodikliai pagal bazinį scenarijų nebūtinai yra mažiausia viso testavimo nepalankiausiomis sąlygomis aprėpiamo laikotarpio, t. y. 2,5 metų, vertė.

Po vertinimo bankų buvo paprašyta ECB pateikti kapitalo planus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jie dengs vertinimo metu nustatytus kapitalo trūkumus. Šiuose planuose pasiūlytos priemonės turėjo būti įgyvendintos iki 2015 m. gruodžio 11 d. Dviem įstaigoms pavyko pritraukti pakankamai kapitalo iš privačių investuotojų, kad galėtų padengti visą savo trūkumą, o kitos dvi gavo daugiau valstybės pagalbos pagal atsargumo sumetimais vykdomo rekapitalizavimo tvarką, aprašytą Direktyvoje 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Viešoji parama buvo suteikta tik kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų, padengti, nes trūkumai, nustatyti atlikus TKP ir (arba) testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal bazinį scenarijų, jau buvo padengti privačiojo sektoriaus lėšomis.


Atidi Graikijos bankų sistemos stebėsena ir priežiūros veiksmai krizės poveikiui mažinti

2015 m. buvo ne tik atliktas išsamus vertinimas, bet ir imtasi papildomų priežiūros priemonių:

  1. buvo atidžiai stebimos pagrindinės rizikos Graikijos bankų sistemoje;
  2. buvo nuolat keičiamasi informacija ir duomenimis su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems aktualūs su Graikijos bankais susiję klausimai;
  3. imamasi priemonių krizės poveikiui sumažinti.

Visus 2015 m. priežiūra buvo vykdoma labai intensyviai. JPG (sudarytos iš ECB darbuotojų ir Graikijos centrinio banko atstovų), bendradarbiaudamos su ECB Krizių valdymo skyriumi, atidžiai stebėjo padėtį. Mažiau svarbių įstaigų stebėseną vykdė ECB Mikroprudencinės priežiūros III generalinis direktoratas, glaudžiai bendradarbiaudamas su šių bankų išsamų vertinimą atlikusiu Bank of Greece.

Keitimosi informacija ir sklandaus bendradarbiavimo tikslais ECB bankų priežiūra palaikė glaudžius ryšius su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais: Graikijos valdžios institucijomis, įskaitant Bank of Greece ir Graikijos Respublikos finansinio stabilumo fondą, Europos bankininkystės institucija ir kolegomis iš priimančiųjų šalių priežiūros institucijų (iš Jungtinės Karalystės, Bulgarijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Rumunijos, Serbijos ir Turkijos).

2015 m. buvo įgyvendinta keletas priežiūros priemonių, skirtų padėti taisyti sudėtingą padėtį Graikijos bankų sektoriuje ir sumažinti krizės poveikį. Pavyzdžiui, buvo priimta sprendimų, skirtų apsaugoti keturių svarbių įstaigų likvidumo poziciją, pavyzdžiui, apribojant kai kurias investicijas ir veiklą, ir dedamos pastangos užtikrinti, kad problemos neišplistų į Graikijos bankų patronuojamąsias įmones ir filialus užsienio šalyse, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas jų likvidumo pozicijoms.


Dalyvavimas kuriant naują ES krizių valdymo sistemą

2015 m. ECB bankų priežiūra dalyvavo kuriant ES krizių valdymo sistemą. Ji kuriama pagal BGPD ir Reglamentą dėl bendro pertvarkymo mechanizmo.

Pagal ES krizių valdymo tvarką, priežiūros ir pertvarkymo institucijos privalo bendradarbiauti. Viena vertus, ECB, kaip kompetentinga institucija, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) planuojant gaivinimo procesą, įgyvendinant ankstyvosios intervencijos priemones ir vertinant žlungančius arba galinčius žlugti bankus. Kita vertus, BPV turi bendradarbiauti su ECB planuojant pertvarkymo procesą ir vertinant bankų pertvarkymo galimybes bei įgyvendinant pertvarkymo priemones.

BPV įkurta 2015 m. sausio mėn., o nuo 2016 m. sausio 1 d. oficialiai perėmė jai pavestas į tiesioginę ECB priežiūrą patenkančių subjektų ir jų grupių bei kitų ne vienoje valstybėje veiklą vykdančių grupių pertvarkymo funkcijas bankų sąjungoje. Glaudus bendradarbiavimas su BPV jau pradėtas: ECB nuolatinio stebėtojo statusu kviečiamas į jos vadovų pasitarimus ir plenarines sesijas. ECB taip pat kviečia BPV pirmininkę Elke König kaip stebėtoją dalyvauti ECB priežiūros valdybos posėdžiuose, kai aptariami BPV aktualūs klausimai. Be to, 2015 m. pabaigoje pasirašytas ECB ir BPV susitarimo memorandumas (taip pat žr. 4.1.1 skyrių).

Pagal ES krizių prevencijos tvarką, kiekviena įstaiga turi būti parengusi gaivinimo planą, kuriame būtų išdėstyta, kokių priemonių ji imtųsi labai pablogėjus jos finansinei padėčiai, kad ją atkurtų. 2015 m. svarbios įstaigos pradėjo ECB bankų priežiūrai siųsti savo gaivinimo planus visapusiškam įvertinimui. ECB vertina, ar šiuose planuose nieko netrūksta ir ar juos įgyvendinus būtų patikimai ir laiku atkurtas su sunkumais susidūrusios įstaigos gyvybingumas.

Pablogėjus įstaigos finansinei padėčiai ir prireikus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių, suintensyvinami atitinkamų JPG, ECB Krizių valdymo skyriaus ir BPV informacijos mainai. Jei jokiomis priežiūros ar privačių subjektų priemonėmis banko patikimumo atkurti neįmanoma, gali būti priimtas sprendimas įstaigą paskelbti „žlungančia arba galinčia žlugti“. Jeigu tai svarbi įstaiga, tokį sprendimą priima ECB, pasitaręs su BPV. Apie tai informuojama Europos Komisija ir kiti išorės suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, priimančiosios šalies priežiūros ir pertvarkymo institucijos, atitinkamos indėlių garantijų sistemos ar kompetentingos ministerijos. Įstaigą paskelbus „žlungančia arba galinčia žlugti“, ECB glaudžiai su BPV suderina, kokių tolesnių priemonių reikėtų imtis, pavyzdžiui, galbūt reikėtų suteikti veiklos leidimą laikinam bankui ir panaikinti senosios įstaigos veiklos leidimą.

Kalbant apie BPM veiklą krizių valdymo srityje, 2015 m. dalyvauta tarpvalstybiniuose instituciniuose forumuose, pavyzdžiui, krizių valdymo grupėse; taip pat prisidėta prie tarptautinių forumų darbo, pavyzdžiui, padėta Finansinio stabilumo tarybai (FST) kurti politiką, kaip spręsti „per didelių, kad galėtų žlugti“ bankų problemą ir didinti bankų patikimumą bei finansinį stabilumą.


Eiliniai išsamūs vertinimai

Veiksmai po 2014 m. atlikto išsamaus vertinimo. Kapitalo planų įgyvendinimas

Prieš perimdamas banko priežiūros funkcijas, ECB privalo atlikti to banko išsamų vertinimą, susidedantį iš TKP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimu tikrinamas banko mokumo atsparumas pagal du hipotetinius scenarijus: bazinį ir nepalankųjį.

Rengdamasis nuo 2014 m. lapkričio mėn. perimti bankų priežiūros funkcijas, ECB 2014 m. atliko 130 bankų išsamų vertinimą. Šio didelio masto vertinimo rezultatai paskelbti 2014 m. spalio mėn. (kokių tolesnių priemonių imtasi, žr. Priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą). 2015 m. balandžio mėn. ECB paskaičiavo, kad iš visos svarbių įstaigų turto apskaitinės vertės bendros korekcijos (42 mlrd. eurų), nustatytos atlikus TKP, apie du trečdaliai buvo įtraukti į bankų 2014 m. finansines ataskaitas; likęs trečdalis buvo priskirtas prie prudencinių reikalavimų. Be to, per pirmuosius devynis 2015 m. mėnesius tiesiogiai ECB prižiūrimi bankai įgyvendino daugiau kaip 75 % visų nustatytiems kokybiniams trūkumams pašalinti skirtų veiksmų. Keletu atvejų prireikė inicijuoti vidutinio laikotarpio arba ilgalaikius projektus; BPM atidžiai stebi, kaip šie projektai vykdomi.

Atlikus TKP ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kapitalo trūkumas nustatytas 25 bankuose. Bendras visų jų kapitalo trūkumas siekė 24,6 mlrd. eurų. 12 iš šių bankų kapitalo didinimo priemonių ėmėsi dar prieš paskelbiant išsamaus vertinimo rezultatus. Todėl liko tik 13 bankų, kurie turėjo imtis papildomų kapitalo didinimo priemonių, kad padengtų likusį 9,5 mlrd. eurų trūkumą. Visi bankai, kuriuose buvo nustatytas kapitalo trūkumas, turėjo pateikti ECB savo kapitalo planus, kuriuose turėjo išdėstyti, kaip jie tuos trūkumus dengs. Visi per TKP arba testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal bazinį scenarijų nustatyti trūkumai turėjo būti padengti per šešis mėnesius, o trūkumai, nustatyti per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal nepalankųjį scenarijų – per devynis mėnesius.

Į kai kurių iš šių likusių 13 bankų kapitalo planus buvo įtraukta priemonių, kurios buvo įgyvendintos iškart, dėl kurios nors iš šių trijų priežasčių:

  1. taikant dinaminio balanso prielaidą kapitalo trūkumo nebuvo arba beveik nebuvo[15];
  2. bankas buvo pertvarkomas[16];
  3. bankas ėmėsi priemonių ir pakankamai pagerino savo struktūrinį pelningumą, kad kapitalo trūkumo neliktų[17].

Likusius kapitalo planus peržiūrėjo Priežiūros valdyba, o bankai vėliau juos įgyvendino. Bankai ėmėsi įvairių priemonių: turto pardavimo, naujo kapitalo pritraukimo, restruktūrizavimo, rizikos valdymo pagerinimo.

Apibendrinant galima teigti, kad iškelti 2014 m. išsamaus vertinimo tikslai buvo pasiekti – sustiprėjo bankų balansai, padidėjo skaidrumas, išaugo pasitikėjimas.

Šį teiginį patvirtina tai, kad nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. labai sumažėjo tų 25 bankų, kurie neišlaikė 2014 m. išsamaus vertinimo egzamino, KĮNASpardavimo ir pirkimo kainų skirtumai[18].


Naujų svarbių įstaigų išsamus vertinimas 2015 m.

Kadangi taikomas reikalavimas, kad ECB atliktų bankų, kurie tapo ar gali tapti ECB tiesioginės priežiūros objektais, išsamų vertinimą, 2015 m. buvo atliktas devynių bankų, kurie nebuvo išsamiai vertinti 2014 m., išsamus vertinimas. Penkių iš šių bankų tiesioginę priežiūrą ECB pradėjo dar 2014 m. lapkričio mėn., kai BPM pradėjo oficialiai veikti[19], o likusių keturių – 2016 m. sausio 1 d.

4 lentelė

2015 m. išsamiame vertinime dalyvavę bankai

Banko pavadinimas Šalis Tiesioginės priežiūros pradžia Sberbank Europe AG Austrija 2014 m. lapkričio 4 d. VTB Bank (Austria) AG Austrija 2014 m. lapkričio 4 d. Banque Degroof S.A. Belgija 2014 m. lapkričio 4 d. Kuntarahoitus Oyj (Municipality Finance plc) Suomija 2016 m. sausio 1 d. Agence Française de Développement Prancūzija 2016 m. sausio 1 d. J.P. Morgan Bank Luxembourg S.A. Liuksemburgas 2016 m. sausio 1 d. Medifin Holding Limited Malta 2016 m. sausio 1 d. Novo Banco SA Portugalija 2014 m. lapkričio 4 d. Unicredit Slovenia Slovėnija 2014 m. lapkričio 4 d.

2015 m. išsamus vertinimas buvo atliekamas pagal tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma 2014 m., ir, kaip ir tada, buvo sudarytas iš TKP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Kapitalo trūkumui nustatyti buvo naudojami tie patys kriterijai, kaip ir 2014 m.: atliekant TKP ir testavimą pagal bazinį scenarijų buvo taikytas 8 % CET 1 rodiklis; atliekant testavimą pagal nepalankųjį scenarijų – 5,5 % CET 1 rodiklis.

Pagal TKP rezultatus, visų vertintų bankų bendra turto apskaitinės vertės korekcijos suma buvo 453 mln. eurų. Ji susidarė daugiausia dėl to, kad buvo nustatyta daugiau neveiksnių pozicijų ir todėl padidintos atidėjinių sumos. TPK rezultatai buvo panaudoti kaip atskaitos taškas testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, kurio paskirtis – prognozuoti, kaip per trejus metus (2015–2017 m.) galėtų pasikeisti bankų kapitalo pozicijos. Atlikus testavimą pagal nepalankųjį scenarijų[20], nustatyta, kad vertintų bankų CET 1 rodiklio svertinis vidurkis sumažėtų 6,1 procentinio punkto.

Remiantis TKP rezultatais, nė vieno banko CET 1 rodiklis nebuvo mažesnis negu reikalaujamas 8 % minimumas. Tačiau sudėjus TKP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, pagal nepalankųjį scenarijų penki bankai nepasiekė nustatyto minimalaus 5,5 % CET 1 rodiklio. Bendras visų bankų kapitalo trūkumas buvo 1,74 mlrd. eurų. Dalis šios sumos jau padengta padidinus kapitalą arba kitomis tinkamomis priemonėmis, kurias bankai įgyvendino nuo 2015 m. sausio mėn.

Kaip ir per 2014 m. išsamų vertinimą, bankai privalėjo likusį trūkumą padengti per devynis mėnesius nuo išsamaus vertinimo rezultatų paskelbimo (jie paskelbti 2015 m. lapkričio 14 d.). Per dvi savaites nuo rezultatų paskelbimo jie turėjo pateikti kapitalo planus, kuriuose būtų aprašytos priemonės, kurių jie ketina imtis arba kurių jau ėmėsi. Šių priemonių įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena derinama su metiniu SREP, kurį vykdo už atitinkamų bankų priežiūrą atsakingos JPG. Bankai privalo ne tik padengti kapitalo trūkumus, bet imtis ir kitokių taisomųjų priemonių, susijusių su TKP metu nustatytais kokybiniais trūkumais, pavyzdžiui, bankų sistemų ir procesų trūkumais.


BPM priežiūros modelio įgyvendinimas

BPM SREP metodikos įgyvendinimas

Iš ECB ir NKI darbuotojų sudarytos JPG yra BPM priežiūros modelio įgyvendinimo kertinis akmuo. Būdamos atsakingos už tiesioginę svarbių įstaigų priežiūrą, jos vykdo kasdienę praktinę priežiūros veiklą. Ši veikla, kartu su teminėmis peržiūromis, patikrinimais vietoje ir vidaus modelių nagrinėjimu, yra svarbiausia priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) sudedamoji dalis.

2015 m. BPM pirmą kartą vykdė SREP pagal visiems vienodą metodiką. Jis aprėpė didžiausias euro zonos bankų grupes, kurių tuo metu buvo 123. SREP tikslas – skatinti kurti atsparesnę bankų sistemą, pajėgią patikimai ir stabiliai finansuoti euro zonos realiąją ekonomiką. Ankstesnes finansų krizes iš dalies lėmė per didelis neatsargumas ir per maža kapitalizacija bankų sistemoje; krizės pradžioje bankai nustojo skolinti norėdami sumažinti įsiskolinimus ir taip sutrikdė tvarų ekonomikos augimą. Viską sudėjus, tinkamai kapitalizuotos bankų sistemos teikiama ilgalaikė nauda nepalyginamai didesnė negu trumpalaikės bankų išlaidos, kad ir kokios jos būtų.

2 pav.

BPM SREP metodika

1. Verslo modelio vertinimas 2. Bendrojo vidaus valdymo ir rizikos valdymo vertinimas 3. Rizikos kapitalui vertinimas 4. Rizikos likvidumui ir finansavimui vertinimas Verslo modelio perspektyvumas ir tvarumas Bendrojo vidaus valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas Rizikos rūšys: pvz., kredito, rinkos, operacinė ir palūkanų normų bankinėje knygoje Rizikos rūšys: pvz., sandorio šalių koncentracijos, suvaržymo Bendras kompleksinis SREP vertinimas balas + pagrindimas / pagrindinės išvados Priežiūros priemonės Kiekybinės kapitalo priemonės Kiekybinės likvidumo priemonės Kitos priežiūros priemonės

2 pav. pavaizduotą BPM metodiką parengė ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su 19 nacionalinių priežiūros institucijų. Ji parengta pagal ES teisės aktus ir EBI gaires[21] bei atsižvelgiant į geriausią praktiką, nustatytą BPM šalyse ir rekomenduotą tarptautinių subjektų. 2016 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas lankstinukas apie BPM SREP metodiką (SSM SREP Methodology Booklet).

Kad per tokį trumpą laiką būtų parengta ir įgyvendinta nauja suvienodinta metodika, BPM reikėjo įdėti daug pastangų: buvo daug koordinavimo darbų, analizių, skaičiavimų, testavimų ir mokymų.

Atliekant 2015 m. SREP, prie kurio daugiausiai prisidėjo JPG, buvo vertinami keturi pagrindiniai aspektai:

  • verslo modeliai – įstaigų verslo modelių perspektyvumo ir pelno tvarumo peržiūra;
  • bendrasis vidaus valdymas ir rizikos valdymas – įstaigos darbinės ir organizacinės struktūros ir bendros rizikos valdymo tvarkos peržiūra;
  • rizika kapitalui – su kapitalu susijusios rizikos ir jos kontrolės priemonių, poreikio nustatyti papildomus kapitalo reikalavimus ir kapitalo pakankamumo vertinimas;
  • rizika likvidumui ir finansavimui – įstaigos likvidumo ir finansavimo pozicijos, atitinkamos rizikos kontrolės priemonių ir poreikio nustatyti papildomą likvidumo rezervą analizė.

Kiekvienas iš šių aspektų buvo vertinamas atskirai ir detaliai, o rizika buvo skirstoma į rūšis ir porūšius ir vertinama pagal principą „iš viršaus į apačią“. Vertinimai buvo atliekami iš įvairių perspektyvų, pavyzdžiui, pagal esamą padėtį ir žiūrint į ateitį.

Buvo taikomas kokybinį ir kiekybinį vertinimą derinantis suvaržytosios ekspertų nuomonės principas. Juo užtikrinama, kad visos įstaigos būtų vertinamos pagal vienodus kriterijus, bet kartu būtų atsižvelgta ir į kiekvienos įstaigos specifiką. Be to, pirmą kartą buvo galima plačiau taikyti tokias priemones kaip palyginimai su panašiomis įstaigomis ir horizontalios analizės.

Apibendrinant galima teigti, kad suvienodinus SREP buvo galima kompleksiškai įvertinti įstaigų padėtį ir gyvybingumą, žiūrint iš ateities perspektyvos ir taikant proporcingumo principą. Pradėjus visas įstaigas vertinti pagal vienodą metodiką buvo dar labiau priartėta prie integruotos bendros bankinių paslaugų rinkos. Atlikus 2015 m. SREP, ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų kapitalo lygiai ir likvidumo reikalavimai nustatyti pagal jų rizikos pobūdį. Kai buvo nuspręsta, kad būtina, buvo taikytos papildomos priežiūros priemonės.

Nuo 2015 iki 2016 m. 2 ramsčio kapitalo reikalavimai[22] bankams padidinti vidutiniškai 30 bazinių punktų. Dalis šių 30 bazinių punktų gali būti paaiškinti euro zonos padėtimi ekonomikos cikle, o ji tokia, kad bankų sistemoje kapitalą reikia išsaugoti, o kai kuriais atvejais – ir padidinti. Daugelis bankų dar ne visiškai atsigavo po finansų krizės ir toliau kovoja su rizika ir sunkumais.

Kapitalo reikalavimai papildomai padidinti dar 20 bazinių punktų dėl laipsniško sisteminio rezervo didinimo. Rezervą didinti paskatino viena svarbiausių per krizę gautų pamokų, įtvirtintų ir ES teisės aktuose: reikia išmokti suvaldyti sisteminės svarbos išorės veiksnius, kylančius, visų pirma, iš pasaulinės sisteminės svarbos bankų (G-SIB) ir nacionalinės sisteminės svarbos bankų (D-SIB) ir darančius poveikį visai finansų sistemai, o galiausiai ir euro zonos realiajai ekonomikai. Norint suvaldyti šį poveikį, remiantis atitinkamomis EBI gairėmis 2 ramsčio reikalavimai papildomi sisteminio rezervo (taikomo G-SIB arba D-SIB, arba sisteminės rizikos rezervo) reikalavimais. Šis sisteminis rezervas ir toliau bus laipsniškai didinamas, kaip numatyta, iki 2019 m.

Kalbant apie taikomas taisykles dėl didžiausios galimos paskirstyti sumos, BPM laikosi 2015 m. gruodžio 18 d. paskelbtoje EBI nuomonėje išdėstytos tvarkos. Ateityje ši tvarka gali būti koreguojama pagal Europos ir tarptautinių teisės aktų pakeitimus arba pagal EBI gaires, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir vienodumą bendrojoje rinkoje.

3 pav.

Kapitalo reikalavimų detalizavimas

1 ramstis (minimalaus CET 1 reikalavimai) 2 ramstis Kapitalo apsaugos rezervas Anticiklinis rezervas Sisteminės rizikos rezervas G-SII rezervas O-SII rezervas Išankstinio perspėjimo riba taikomas maksimumas Didžiausios galimos paskirstyti sumos apribojimas

Buvo atidžiai patikrintas svarbių bankų kapitalo reikalavimų lygis, ypač atsižvelgiant į galutinius (prie kurių laipsniškai pereinama) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) reikalavimus. G-SIB atveju tarpiniai ir galutiniai kapitalo reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į įvairius aspektus, pavyzdžiui, į būtinybę vienodinti ECB prižiūrimoms įstaigoms taikomas taisykles, į G-SIB ir D-SIB sisteminį poveikį, jų palyginamumą bendrais bruožais su kitų jurisdikcijų G-SIB.

BPM siekia sukurti nuoseklią sistemą, labiausiai atitinkančią jo specifiką. BPM prižiūrimas bankų sektorius skiriasi nuo kitų jurisdikcijų: BPM prižiūri daug daugiau įstaigų, jos labai skiriasi, vykdo veiklą įvairiose šalyse, o šių šalių teisės sistemos vis dar gana skirtingos. Todėl BPM metodika ir toliau bus, prireikus, tobulinama:

  • pasikeitus teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, prudencinėmis taisyklėms, EBI rekomendacijoms ir gairėms, Bazelio komiteto pagrindiniams principams;
  • atsižvelgiant į naujus geriausios praktikos pavyzdžius ir radus galimybių toliau ją tobulinti.

Palaikydama su bankais tiesioginį ryšį, ECB bankų priežiūra teikia jiems paaiškinimus, kad bankai jaustųsi užtikrinčiau rengdami savo kapitalo planus.

2015 m. ECB priėmė dvi rekomendacijas dėl dividendų paskirstymo politikos finansiniais 2014 ir 2015 metais (atitinkamai ECB/2015/2 ir ECB/2015/49) ir išsiuntė bankų valdytojams laiškus dėl kintamosios atlyginimo dalies politikos. Šiuose dokumentuose išdėstyta, kokia, BPM nuomone, turėtų būti įstaigų pelno paskirstymo ir išmokų politika, kad ji leistų pasiekti reikalaujamus galutinius kapitalo pakankamumo koeficientus nustatytu linijiniu būdu.

Taigi, 2015 m. SREP sprendimuose išdėstyti 2 ramsčio reikalavimai irgi rodo kryptį ateičiai; visų pirma, kapitalo apsaugos rezervas bus laipsniškai didinimas iki 2019 m., o 2 ramsčio reikalavimai bus atitinkamai mažinami[23]. Bankai gali rengtis ir laipsniškam KRR / KRD IV reikalavimų įvedimui, t. y. atskaitymams iš CET 1 kapitalo ir laipsniškam sisteminės rizikos rezervų didinimui. Nors kol kas iki galo nežinoma, kokie bus galutiniai reikalavimai pagal susitarimą „Bazelis III“, bet jau dabar pripažįstama, kad jais siekiama ne kuo labiau padidinti kapitalą bankų sistemoje, o jį pagerinti pagal paprastumo, palyginamumo ir skaidrumo principus.


Kitų metodikų rengimas

Vidaus modeliai

2015 m. pabaigoje bent vieną vidaus modelį 1 ramsčio nuosavo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti taikė 73 svarbios įstaigos.

Parengus BPM mastu taikomą vidaus modelių tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, Valdančioji taryba pagal šią naują tvarką patvirtino 137 vidaus modelių patikrinimus 2015 metams.

3 grafikas

2015 m. vidaus modelių patikrinimai pagal rizikos tipą

Kredito rizika 99 Rinkos rizika 12 Operacinė rizika 11 Sandorio šalies kredito ir kredito vertinimo koregavimo rizika 5

Buvo sukurta suvienodinta nuolatinės modelių stebėsenos sistema. Ši sistema visiškai integruota į minimalios priežiūros veiklos planą ir taikyta rengiant 2016 m. priežiūros analizės programą. Tai sudarė sąlygas svarbioms įstaigoms dalyvauti EBI ir BBPK atliekamuose palyginimuose. Buvo suformuotas tinklas, kad apibrėžtų suderinto grįžtamajam patikrinimui reikalingų duomenų apie svarbias įstaigas su rinkos rizikos modeliais rinkimo procesą. Jais naudojantis analizuojami horizontalūs ir konkrečių bankų duomenys, o šių analizių rezultatai panaudojami vykdant nuolatinę modelių stebėseną.

Siekiant skatinti vienodai reikalavimus atitinkantį 1 ramsčio modelių įgyvendinimą ir BPM mastu suderinti priežiūros praktiką, pradėtas rengti pasiūlymas dėl tikslinės vidaus modelių peržiūros (TVMP). Šiam procesui koordinuoti buvo sudarytas NKI ir ECB atstovų (modelių klausimais kompetentingų vyresniųjų specialistų) tinklas. Pasiūlyme dėl TVMP numatyta, kad 2017–2018 m. (arba ir 2019 m., jei projektas būtų išplėstas, kad apimtų ir kredito riziką) bus atliekami atrinktų kredito, rinkos ir sandorio šalies kredito rizikos modelių patikrinimai vietoje, o 2016 m. bus atliekamos reikalingos horizontalios analizės, kurios padėtų apibrėžti šiuo projektu siekiamo suvienodinimo tikslą.

Dar vienas didelis visus 2015 m. vykdytas darbas vidaus modelių priežiūros metodikos klausimu – buvo toliau tobulinamos vidaus modelių tvirtinimo gairės ir sandorio šalies kredito rizikos modelių išplėtimų ir pakeitimų reikšmingumo vertinimo gairės.


Patikrinimų vietoje metodikos rengimas

Iš ECB ir NKI ekspertų buvo sudarytos kelios darbo grupės. Joms pavesta nagrinėti įvairių rūšių riziką ir toliau rengti patikrinimų vietoje metodikas. Per 2015 m. buvo baigti verslo modelių ir pelningumo metodikos bei ILAAP metodikos aprašai. Kitos specializuotos grupės šiuo metu dirba tokiais klausimais kaip kredito rizika, sandorio šalies kredito rizika, pasaugos verslas, apskaita, rinkos rizika ir IT rizika. Rengiamas ir viešas patikrinimų vietoje sąlygų ir tvarkos aprašas.


Priežiūra vietoje

Pirmas patikrinimų vietoje ciklas

Pagal 2014 m. gruodžio mėn. patvirtiną bendrą 2015 m. priežiūros analizės programą buvo atlikti pirmieji patikrinimai vietoje. 2015 m. liepos mėn. buvo atlikta šios programos pusmečio peržiūra ir patvirtinta pakoreguota programa, kurioje numatyta antrą metų pusmetį atlikti daugiau patikrinimų vietoje. Iš viso 2015 m. buvo patvirtinta 250 patikrinimų vietoje.

5 lentelė

Patikrinimai vietoje pagal rizikos rūšį

Pagrindinės rizikos rūšys Iš viso Pelningumo Kapitalo Kredito Vidaus valdymo Palūkanų normų bankinėje knygoje Likvidumo Rinkos Operacinė Iš viso patikrinimų vietoje 250 6 20 62 55 9 29 13 56

6 lentelė

Patikrinimai vietoje pagal bankų junginį

Junginys Iš viso 1 2 3 4 5 Svarbių įstaigų skaičius 118 7 7 28 27 49 Iš viso patikrinimų vietoje 250 42 35 69 54 50

Patikrinimai vietoje planuojami ir juos vykdysiantys darbuotojai parenkami glaudžiai bendradarbiaujant su NKI. Dauguma patikrinimų grupių vadovų ir narių yra NKI darbuotojai. Iki 2015 m. spalio mėn. patikrinimus vietoje atliko 906 specialistai iš NKI, o tai sudarė 95 % visų patikrinimus vietoje vykdžiusių specialistų. Likę 5 % buvo specialiai tam įkurto ECB Centralizuotų patikrinimų vietoje skyriaus darbuotojai; jie vadovavo 26 iš visų 2015 m. suplanuotų patikrinimų grupėms.

Siekdama skatinti praktiką, kad patikrinimus vietoje vykdytų mišrios grupės, 2015 m. gegužės mėn. Priežiūros valdyba patvirtino NKI darbuotojų delegavimo tvarkos įgyvendinimą.

Siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su NKI visais su patikrinimais vietoje susijusiais klausimais, 2015 m. buvo surengti aštuoni NKI ir ECB ekspertų tinklo posėdžiai ir 21 konkretiems klausimams nagrinėti skirtas dvišalis susitikimas su 16 NKI. Be to, patikrinimų grupių vadovams buvo rengiami seminarai ir pratybos, siekiant skatinti tinklaveiką BPM bendruomenėje.


Nuolatinė stebėsena

Kad patikrinimų vietoje metodika būtų taikoma vienodai, ECB Centralizuotų patikrinimų vietoje skyrius vykdo stebėseną visą patikrinimo ciklą, o konkrečiai:

  • pasirengimo patikrinimui metu peržiūri informavimo apie patikrinimą raštą;
  • patikrinimo metu padeda patikrinimų grupėms;
  • vykdo patikrinimų grupių vadovų pateiktų patikrinimų ataskaitų kokybės kontrolę.

Visa ši veikla vykdoma nuolat palaikant ryšį su NKI, kad abi pusės kuo geriau viena kitą suprastų ir dirbtų pagal vienodus metodus.

2015 m., siekdamas užtikrinti, kad visos patikrinimų vietoje grupės dirbtų vienodai, ECB parengė įvairių gairių ir patikrinimų ataskaitų šablonų.


Rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti, IT ir kibernetinio saugumo rizikos ir finansavimo skolintomis lėšomis teminės peržiūros

Rizikos valdymas ir polinkis rizikuoti

Apimtis, metodika ir tikslai

Kadangi įstaigos bendrasis vidaus valdymas turi poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui ir verslo tvarumui, Priežiūros valdyba suteikė leidimą 2015 m. BPM mastu pradėti rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti teminę peržiūrą. 113 JPG[24]nuodugniai ir pagal detalius duomenis įvertino i) priežiūros ir valdymo funkcijas vykdančius bankų valdymo organus ir ii) bankų polinkio rizikuoti nuostatas. Šie vertinimai buvo vykdomi laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečių įstaigų dydį ir sudėtingumą, ir buvo integruoti į SREP. Buvo vykdomos tokios priežiūrinės priemonės kaip susitikimai su reikšmingas funkcijas banke vykdančiais darbuotojais, valdybų dokumentų ir posėdžių protokolų vertinimas, dalyvavimas stebėtojų teisėmis valdybų posėdžiuose. Buvo atsižvelgta ir į patikrinimų vietoje išvadas šiais klausimais.

4 pav.

Nuodugnus 113 svarbių įstaigų vertinimas pagal vienodą metodiką

laiškai ir veiksmai po vertinimo JPG vertinimai išvados dėl konkrečių bankų horizontalus įvertinimas priežiūrinis dialogas su banku 2 moduliai valdybų sudėtis ir efektyvumas polinkio rizikuoti nuostatos vienoda priežiūros metodika integruojama į SREP remiantis Europos teisės aktais (KRR / KRD IV) nacionaliniais įstatymais geriausia tarptautine praktika

Kad būtų užtikrintas kuo didesnis nuoseklumas, šie vertinimai buvo atliekami dviem lygmenimis:

  1. buvo vertinama, kaip laikomasi nacionalinės ir Europos teisės aktų reikalavimų;
  2. buvo vertinama atitiktis geriausiai tarptautinei praktikai.

Atliekant peržiūrą buvo pripažįstama, kad nacionalinės teisės sistemos skiriasi ir kad valdymo struktūros gali būti efektyvios nepriklausomai nuo to, koks bendrovės modelis pasirinktas. Galiausiai, siekiant kuo labiau į visą procesą įtraukti valdybas, JPG 2015 m. spalio ir lapkričio mėn. su įstaigomis organizavo priežiūrinio dialogo susitikimus, kuriuose buvo aptartos peržiūros išvados.


Rezultatai

Ši teminė peržiūra padėjo JPG pagilinti savo žinias ir suderinti prižiūrimų įstaigų valdymo struktūros vertinimus. Be to, kadangi buvo atliekamas ir horizontalus įvertinimas, suaktyvėjo ECB ir NKI ekspertų diskusijos – tiek JPG, tiek horizontaliąsias funkcijas vykdančių padalinių lygmeniu.

Horizontalus įvertinimas davė šių rezultatų:

  1. padarytos bendros išvados: teminė peržiūra atskleidė, kad svarbios įstaigos, nors ir laikosi nacionalinės teisės reikalavimų, vis dar labai atsilieka nuo geriausios tarptautinės praktikos. Pagrindinės sritys, kuriose reikia daugiau dėmesio, yra valdybos galia prieštarauti, rizikos klausimų aptarimas valdybų posėdžiuose ir polinkio rizikuoti nuostatų ir strategijos sąveika;
  2. pastebėta geriausios praktikos pavyzdžių: teminė peržiūra padėjo nustatyti geriausią tarptautinių standartų įgyvendinimo praktiką. Ji bus aprašyta BPM geriausios praktikos ataskaitoje, kuri bus paskelbta dar šiais metais;
  3. parengtos nuoseklios rekomendacijos: teminė peržiūra buvo orientuota į veiksmus, tad įstaigoms buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip jos galėtų pagerinti savo valdymą ir polinkio rizikuoti nuostatas. Tai, kad įvertinimas buvo horizontalus, padėjo užtikrinti rekomendacijų nuoseklumą; t. y. kad dėl panašių išvadų nebūtų duota skirtingų rekomendacijų.

2016 m., be kitų priežiūros darbų, JPG taip pat stebės, kaip bankai įgyvendina priemones, kurias JPG jiems išdėstė po vertinimo išsiųstuose laiškuose. Kai kurios JPG sustiprins tų aspektų, kuriems, jų manymu reikia daugiau dėmesio, stebėseną.


IT ir kibernetinio saugumo rizika

Apimtis, metodika ir tikslai

IT ir kibernetinio saugumo rizika buvo įvardyta kaip viena pagrindinių euro zonos bankų sistemos rizikų (žr. 2.1.1 skyrių). Siekiant geriau suprasti šios rizikos pobūdį, iš NKI ir ECB atstovų buvo sudaryta BPM ekspertų grupė IT rizikos klausimams nagrinėti ir pradėta kibernetinio saugumo rizikos teminė peržiūra, kurios tikslai:

  1. apibrėžti viso BPM bendrą kibernetinio saugumo rizikos analizės sistemą;
  2. įvertinti 12 atrinktų svarbių įstaigų kibernetinio saugumo rizikos pobūdį ir kontrolės priemones (peržiūra vietoje);
  3. peržiūrą atlikti horizontaliai: pirmą kartą iš svarbių įstaigų surinkti informaciją apie jų kibernetinio saugumo riziką ir, kai įmanoma, jų praktiką palyginti su kitų panašių svarbių įstaigų praktika (dokumentinė peržiūra).

Dokumentinę peržiūrą ECB atliko kaip pagrindu naudodamasis NIST[25] parengtu kritinės svarbos infrastruktūros kibernetinio saugumo stiprinimo aprašu (Framework for Improving Critical Infrastructure Cybersecurity). ECB šį NIST aprašą pakoregavo ir pagal jį parengė savo poreikiams pritaikytą analizės priemonę – Kibernetinio saugumo rizikos klausimyną. Jis buvo išsiųstas 110 svarbių įstaigų užpildyti. Tuomet gauta informacija buvo analizuojama kiekvieno banko lygmeniu ir visų bankų horizontaliai.


Rezultatai

Po šios teminės peržiūros padaryta keletas išvadų:

  1. nuolatinė priežiūra ir rizikos analizė: pirmą kartą euro zonos lygmeniu buvo nuosekliai surinkta struktūruota informacija apie svarbių įstaigų kibernetinio saugumo rizikos pobūdį, tad JPG turėjo galimybę toliau stebėti padėtį konkrečiuose bankuose. Kadangi ši rizika gana didelė, turėtų būti taikomos stipresnės negu vidutinio stiprumo kontrolės priemonės;
  2. priežiūra vietoje: po teminės peržiūros buvo atlikta 12 patikrinimų vietoje ir parengtos konkrečioms įstaigoms skirtos rekomendacijos;
  3. metodika: pagal surinktą informaciją buvo toliau tobulinama BPM kibernetinio saugumo rizikos patikrinimų vietoje metodika.

Be šių išvadų, lygiagrečiai buvo pradėtas naujas projektas – pradėta rengti konkrečių praktinių veiksmų ir informavimo procedūra, kurią turėtų vykdyti svarbios įstaigos kibernetinio išpuolio atveju. 2016 m. ši procedūra bus įdiegta keliose įstaigose išbandymui.


Finansavimo skolintomis lėšomis teminė peržiūra

Apimtis, metodika ir tikslai

Dėl užsitęsusio labai mažų palūkanų normų laikotarpio, privertusio bankus keisti pelno paieškos strategijas, iškilo poreikis daugiau dėmesio skirti kredito kokybės stebėsenai. Todėl 2015 m. Priežiūros valdyba priėmė sprendimą atlikti finansavimo skolintomis lėšomis teminę peržiūrą. Peržiūros objektai buvo skolintomis lėšomis finansuojamos paskolos, didelio pajamingumo obligacijos ir užstatu užtikrinti paskolų įsipareigojimai, kuriems visiems yra labai naudingos palankios finansavimo sąlygos.

Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:

  1. surinkti JPG reikalingą informaciją apie pokyčius BPM lygmeniu ir atitinkamos įstaigos lygmeniu;
  2. nustatyti duomenų išskirtis vertinant polinkį rizikuoti ir valdymą bei visai sistemai būdingas silpnąsias vietas;
  3. rekomenduoti visai imčiai tinkamas taisomąsias priemones.

Norint užtikrinti analizės nuoseklumą buvo parengta išsami apklausa. Ji išsiųsta 37 bankams, vykdantiems finansavimo skolintomis lėšomis veiklą. Šia apklausa siekta surinkti informacijos apie finansavimo skolintomis lėšomis pozicijų raidą, numatomų išplatinti emisijų dydį, galimas pozicijų koncentracijas ir kredito kokybę apskritai.


Rezultatai

Pasaulinėje finansavimo skolintomis lėšomis rinkoje fiksuotas didelis atsigavimas po krizės ir aštri konkurencija. Dėl skolininkams palankių sąlygų sumažėjo sandorių kokybė (padidėjo finansavimo skolintomis lėšomis mastas, į Europos rinką „importuotos“ nereiklios susitarimų dėl paskolos sąlygos) ir dėl to daugeliu atvejų bankų kreditavimo politika prarado griežtumą.

Pagrindiniuose BPM prižiūrimuose bankuose padidėjo ne tik noras pasirašyti kuo daugiau emisijos platinimo sandorių, bet ir polinkis dalį jų pasilikti banke. Tokios tendencijos duoda pagrindą stiprinti priežiūrą ir griežčiau stebėti su sindikuotųjų paskolų suteikimu prisiimtą riziką ir – svarbiausia – pozicijų kredito kokybę. Galiausiai, nustatyta keletas sričių, kuriose reikėtų tobulinti bankų stebėsenos praktiką.

4 grafikas

13 didžiausių BPM bankų, užsiimančių finansavimo skolintomis lėšomis veikla. Emisijų platinimas ir pasilikti ir išplatinti skirtų derinamų emisijų sandorių dalys

(mln. eurų)

0 2 000 4 000 6 000 8 000 10 000 12 000 1 ktv. 2 ktv. 3 ktv. 4 ktv. 1 ktv. 2 ktv. 3 ktv. 4 ktv. 1 ktv. 2 ktv. 3 ktv. 4 ktv. 2012 2013 2014 Numatomų išplatinti skolintomis lėšomis finansuojamų paskolų ketvirčių vidurkiai 0 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 60 000 70 000 Visa nominalioji 2014 m. suderintų skolintomis lėšomis finansuojamų paskolų suma pasilikta banke išplatinta

Siekiant išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus (jie apibendrinti bankų individualiose ataskaitose ir bendroje suvestinėje ataskaitoje) buvo imtasi tokių veiksmų:

  • atrinktiems bankams buvo išsiųsti priežiūriniai laiškai, kuriuose raginama ištaisyti nustatytus trūkumus;
  • rengiama speciali rodiklių lentelė, pagal kurią bus vykdoma reguliari bankų pozicijų stebėsena;
  • rengiamos gairės, kuriose bus aiškiai išdėstyti BPM lūkesčiai finansavimo skolintomis lėšomis klausimu.

Netiesioginė mažiau svarbių įstaigų priežiūra ir priežiūrinė stebėsena

Netiesioginės mažiau svarbių įstaigų priežiūros veikla sudaryta iš įvairių nuolatinių procesų kasdieniam ECB ir NKI bendradarbiavimui palaikyti, taip pat projektinių iniciatyvų, daugiausia susijusių su bendrų priežiūros standartų ir metodikos rengimu bei tobulinimu.

Netiesioginės priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos nuolatiniai procesai

Kasdienis ECB ir NKI bendradarbiavimas vykdant mažiau svarbių įstaigų priežiūrą organizuojamas per įvairius specialiai tam skirtus nuolatinius procesus. Šiais procesais užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija, o tai leidžia ECB Mikroprudencinės priežiūros III generaliniam direktoratui (MP III GD) vykdyti jam pavestą priežiūrinės stebėsenos funkciją ir teikti pagalbą tiesioginę mažiau svarbių įstaigų priežiūrą vykdančioms NKI.

Per 2015 m. ECB iš NKI per specialiai tam skirtą pranešimų sistemą iš visogavo ir įvertino 54 ex ante pranešimus dėl reikšmingų priežiūrinių procedūrų ir dėl sprendimų dėl didelio prioriteto mažiau svarbių įstaigų[26] projektų pačiais įvairiausiais klausimais (pvz., dėl kapitalo, likvidumo ir bendrojo vidaus valdymo). Reaguojant į šiuos pranešimus buvo vykdoma pakartotinė priežiūra, prieš tai ECB ir atitinkamoms NKI tarpusavyje aptarus ir įvertinus tinkamiausius tolesnius veiksmus. ECB taip pat dalyvavo vertinant su mažiau svarbiomis įstaigomis susijusias bendras procedūras (leidimų suteikimo ar panaikinimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimo).

MP III GD sudarytos specializuotos šalių sekcijos, kurios palaiko nuolatinį dialogą su NKI, kad galėtų nuolat sekti pokyčius atitinkamame sektoriuje ir konkrečioje įstaigoje, visų pirma tose įstaigose, kurios priskirtos prie didelio prioriteto įstaigų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas su krize susijusių priemonių stebėsenai įstaigose, kuriose fiksuotas reikšmingas finansinės padėties pablogėjimas.

Be pirmiau minėtų funkcijų, buvo toliau vienodinamos NKI priežiūrinio vertinimo metodikos. Be to, buvo atliekamos įvairios bankų ir sektorių analizės, siekiant nustatyti riziką ir silpnąsias vietas. Šių analizių rezultatai buvo reguliariai apibendrinami ir surašomi į specialias rizikos ataskaitas, o jos buvo siunčiamos visoms BPM dalyvaujančioms priežiūros institucijoms.


Bendrų mažiau svarbių įstaigų priežiūros standartų, analizių ir bendros metodikos rengimas ir kitos projektinės iniciatyvos

Užtikrinti vienodą aukštų priežiūrinių standartų taikymą visame BPM – svarbiausias netiesioginės priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos tikslas. Pagrindinės mažiau svarbių įstaigų priežiūros priemonės – kartu su NKI parengti bendri priežiūros standartai ir bendra metodika. Bendri standartai turi būti visiškai suderinti su galiojančiais EBI reikalavimais.

2015 m. parengti bendri priežiūros standartai

Vienas iš 2015 m. parengtų bendrų priežiūros standartų susijęs su priežiūros planavimu. Pagal jį NKI nusistato prioritetus, suplanuoja svarbiausius mažiau svarbių įstaigų priežiūros darbus (įskaitant patikrinimus vietoje ir visą kitą priežiūros veiklą) ir užtikrina jų vykdymą. Šiuo bendru standartu užtikrinama, kad priežiūros planavimo procesas visame BPM būtų vienodas.

Užtikrinti vienodą tvarką labai svarbu ir bankų gaivinimo planų rengimo klausimu. Pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) kompetentingos institucijos turi teisę tam tikromis sąlygomis taikyti supaprastintas pareigas dėl ne sisteminės svarbos įstaigų gaivinimo planų. Numatoma, kad supaprastintų pareigų taikymo kriterijus atitiks gana daug mažiau svarbių įstaigų. Todėl buvo pradėtas darbas trimis pagrindinėmis kryptimis:

  1. įvertinimo, kurios įstaigos atitinka kriterijus, kad joms būtų galima taikyti supaprastintas pareigas ir išlygas;
  2. minimalaus bendro supaprastintų pareigų kriterijus atitinkančių įstaigų gaivinimo planų turinio;
  3. gaivinimo planų vertinimo.

Didelę dalį BPM bankų sistemos sudaro taupomieji bankai ir kooperatiniai bankai. Kai kuriose valstybėse narėse šiuose sektoriuose veikiančios įstaigos susibūrė į institucines užtikrinimo sistemas (IUS),t. y. susitarė vienos kitoms teikti paramą, kai reikia užtikrinanti IUS narių likvidumą ir mokumą. Pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą (KRR) kompetentingos institucijos turi teisę IUS priklausančioms įstaigoms taikyti tam tikras lengvatines sąlygas, pavyzdžiui, vienos įstaigos pozicijoms kitose tai pačiai IUS priklausančiose įstaigose taikyti 0 % rizikos koeficientą. Nustatyta keletas atvejų, kai vienai IUS priklausė ir svarbios, ir mažiau svarbios įstaigos.

Siekiant užtikrinti, kad visiems IUS nariams visame BPM būtų taikoma vienoda tvarka, 2015 m. ECB, bendradarbiaudamas su NKI, rengė bendrą IUS priežiūrinio vertinimo metodiką. Buvo nustatyti bendro vertinimo, ar IUS laikosi KRR nustatytų sąlygų, kriterijai ir apibrėžti procesai, kaip ECB ir NKI turėtų tarpusavyje derinti veiksmus, kai tai pačiai IUS priklauso ir svarbios, ir mažiau svarbios įstaigos.


Analizės ir metodika

Atsižvelgiant į tai, kad mažiau svarbių įstaigų yra labai daug (2015 m. gruodžio 30 d. jų buvo daugiau kaip 3 100[27]) ir jos labai skiriasi dydžiu ir verslo modeliais, vykdant netiesioginę jų priežiūrą labai svarbus proporcingumo principas. Todėl nuolatiniai procesai (pvz., pirmiau minėta pranešimų sistema ir ryšių palaikymas per šalių sekcijas) yra vykdomi ir bendri standartai bei metodikos yra rengiamos prioritetų pagrindu. Tai reiškia, kad mažiau svarbios įstaigos pagal joms būdingą riziką ir galimą jų reikšmę šalies finansų sistemai skirstomos į mažo, vidutinio ir didelio prioriteto įstaigas. Nuo tokio skirstymo priklauso priežiūrinės stebėsenos ir tiesioginės priežiūros veiklos intensyvumas. 2015 m. ši prioritetų metodika buvo toliau tobulinama, o 2016 m. pradėta taikyti taikoma priežiūros veikloje.

Kita svarbi kasdienio darbo kryptis – bendros mažiau svarbių įstaigų rizikos vertinimo sistemų (RVS) metodikos rengimas.

RVS yra viena pagrindinių NKI vykdomo SREP sudedamųjų dalių. Svarbiausias šio projekto tikslas – vienodinti mažiau svarbių įstaigų SREP procedūras suteikiant visoms NKI bendrą pagrindą, kuriuo remdamosi jos koreguotų ir derintų savo metodikas, kad galiausiai tai atvejais, kai riziką įmanoma įvertinti, SREP būtų atliekamas vienodai visoje euro zonoje, kartu atsižvelgiant ir į įstaigų specifiką. Kadangi galutinis tikslas – užtikrinti, kad BPM veiktų kaip viena bendra integruota sistema, mažiau svarbių įstaigų RVS metodika bus rengiama pagal svarbioms įstaigoms taikomą metodiką. Tačiau ji bus specialiai pritaikyta mažiau svarbioms įstaigoms, laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į svarbių ir mažiau svarbių įstaigų skirtumus (priežiūrai reikalingų duomenų turėjimo klausimu) bei į kai kurių valstybių narių nacionalinių apskaitos sistemų specifiką (nacionalinius BAP).

RVS metodikos rengimo projektas buvo pradėtas 2015 m. Darbas pirmiausia buvo sutelktas į verslo modelių analizę, vidaus valdymo vertinimą ir rizikos kapitalui bei rizikos likvidumui ir finansavimui vertinimą. Darbas bus tęsiamas ir 2016 m. Bus rengiama kapitalo ir likvidumo kiekybinio vertinimo tvarka, o parengta naujoji metodika išbandyta praktiškai.


Priežiūrinė parama

Priežiūrinės paramos projektai – tai laikinos iniciatyvos specifiniams NKI poreikiams patenkinti, kai joms, vykdant tiesioginę mažiau svarbių įstaigų priežiūrą, prireikia papildomų išteklių ir (arba) profesinių žinių. Šie poreikiai tenkinami laikinai į NKI siunčiant ECB arba galbūt ir kitų NKI darbuotojus, kad jie padėtų atlikti konkrečius uždavinius. Pavyzdžiui, 2015 m. ECB MP III GD darbuotojai su NKI darbuotojais atliko vienos mažiau svarbios įstaigos patikrinimą vietoje. 2015 m. priežiūrinės paramos programa buvo sėkmingai išbandyta ir bus tęsiama ir 2016 m.


Intarpas Netiesioginė priežiūra. Poreikis visame BPM diegti vienodai aukštus priežiūros standartus

ECB patikėta vykdyti priežiūrinę stebėseną, siekiant užtikrinti nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą pagal ES reikalavimus, laikantis ir proporcingumo principo.

Vykdydamas šią jam patikėtą mažiau svarbių įstaigų netiesioginės priežiūros funkciją ir siekdamas apžvelgti realią padėtį BPM veiklos pradžioje, ECB 2014 m. atliko svarbiausių su NKI vykdoma mažiau svarbių įstaigų tiesiogine priežiūra susijusių klausimų „inventorizaciją“. Buvo apžvelgtos NKI pareigos ir organizacinė sistema, jų žmogiškieji ištekliai, skirti mažiau svarbių įstaigų priežiūrai vykdyti, atlikti patikrinimai vietoje ir kita priežiūros veikla (įskaitant priimtus priežiūros sprendimus ir veiksmus), rizikos vertinimo metodika ir kita priežiūros praktika.

Nors 2014 m. euro zonos bankų priežiūrai buvo išskirtiniai metai (nes buvo įkurtas BPM ir atliktas išsamus vertinimas) ir todėl negali būti laikomi visiškai nekintamu pagrindu ateičiai, šis pirminis priežiūros praktikos įvertinimas iki BPM veiklos pradžios patvirtina, kaip svarbu vartoti vienodą terminiją ir gilinti žinias apie priežiūros praktiką bei parengti vienodas metodikas. Vertinimo metu nustatyta didelių skirtumų šiais klausimais:

  • vienai prižiūrimai mažiau svarbiai įstaigai tenkantys žmogiškieji ištekliai;
  • NKI priimtų mažiau svarbioms įstaigoms skirtų priežiūros sprendimų skaičius (jis rodo NKI sprendimų priėmimo politikos skirtumus);
  • mažiau svarbių įstaigų patikrinimų vietoje vidutinė trukmė;
  • reguliarių kontaktų su mažiau svarbiomis įstaigomis dažnumas ir pobūdis;
  • rizikos vertinimo metodikų skirtumai (pvz., dažnumas, balų sistema, sumavimo metodika).

Kai kurie skirtumai nulemti laikinų veiksnių, terminijos skirtumų ar BPM dalyvaujančių mažiau svarbių įstaigų sektorių įvairovės, kiti atskleidžia gilesnius BPM veiklos pradžioje vykdytos priežiūros skirtumus.

Šios „inventorizacijos“ rezultatai patvirtino, kad ECB, jau 2015 m. pradėjęs dėti pastangas, kad BPM būtų taikomi vienodai aukšti priežiūros standartai, eina teisinga linkme. 2016 m. bus toliau dirbama su NKI tais klausimais, kuriais nustatytas didesnis suvienodinimo poreikis, pavyzdžiui, bus kuriama bendra mažiau svarbių įstaigų rizikos vertinimo sistema, plačiau nagrinėjamas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas, rengiami bendri priežiūros standartai, pavyzdžiui, taikytini patikrinimams vietoje. Taigi, vyksta darbas bendros priežiūros standartų ir teisės aktų rengimo srityje, siekiant didesnio nuoseklumo pagrindiniais NKI vykdomos mažiau svarbių įstaigų priežiūros klausimais.

Makroprudenciniai uždaviniai

2015 m. buvo pirmieji metai, kai ECB visus metus vykdė BPM reglamento 5 straipsnyje nustatytas makroprudencinės politikos funkcijas. Makroprudencinės politikos srityje ECB suteikti dvejopi įgaliojimai:

  1. jis gali taikyti griežtesnius reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms negu nacionalinių institucijų taikomi reikalavimai. Jis taip pat gali taikyti griežtesnes priemones, kurių tikslas – laikantis atitinkamame ES teisės akte nustatytų procedūrų, mažinti sisteminę arba makroprudencinę riziką. Pavyzdžiui, ECB gali bankams taikyti griežtesnius reikalavimus dėl anticiklinio kapitalo rezervo, sisteminės rizikos rezervo, papildomų kapitalo atsargų sisteminės svarbos įstaigų atveju, nekilnojamojo turto ir finansų sektoriaus vidaus pozicijų rizikos koeficientų, didelių pozicijų ribojimo, papildomų informacijos atskleidimo reikalavimų;
  2. nacionalinės institucijos, ketindamos pradėti taikyti naują ar keisti esamą makroprudencinę KRR arba KRD IV nustatytą priemonę, privalo apie tai pranešti ECB. Tada ECB ją įvertina ir gali jai paprieštarauti. Nacionalinės institucijos galutinį sprendimą priima tik išnagrinėjusios ECB pastabas. Panaši pareiga pranešti taikoma ir tada, kai ECB priima sprendimą taikyti didesnius reikalavimus. Tokiu atveju jis apie tai praneša NKI.

Galutinius makroprudencinius sprendimus priima ECB valdančioji taryba, tvirtindama, atmesdama arba iš dalies keisdama Priežiūros valdybos pateiktą sprendimo projektą. Be to, Valdančioji taryba gali savo iniciatyva prašyti Priežiūros valdybos pateikti pasiūlymą dėl didesnių reikalavimų taikymo makroprudencinėms priemonėms.

2015 m. Valdančioji taryba laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tuometinę finansinio ciklo stadiją, nėra poreikio priimti plataus masto anticiklinių makroprudencinių priemonių. Prie tokios nuomonės prieita ir dėl to, kad euro zonos šalyse jau buvo imtasi daugiau kaip 80 makroprudencinių veiksmų siekiant padidinti bankų sistemos atsparumą ir užkirsti kelią galimų disbalansų susidarymui, ypač nekilnojamojo turto sektoriuje.

2015 m. 19 BPM dalyvaujančių šalių nacionalinės institucijos pranešė ECB apie 48 makroprudencines priemones: 28 – dėl anticiklinio kapitalo rezervo, 18 – dėl „kitų sisteminės svarbos įstaigų“ ir 2 – dėl sisteminės rizikos rezervo įvedimo (žr. Europos sisteminės rizikos valdybos interneto svetainėje pateiktą nacionalinės makroprudencinės politikos veiksmų apžvalgą). Oficialiai reikalavimas dėl anticiklinio kapitalo rezervo įvestas visose šalyse, tačiau jo koeficientas lygus nuliui – tai reiškia, kad nėra jokio ciklinio poveikio kapitalo kaupimui. Dauguma atvejų prieš pateikiant oficialų pranešimą buvo informuojama ir neoficialiai, pagal ECB ir nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principą. Gautus pranešimus apie nacionalinių kompetentingų ir paskirtųjų institucijų priimtus makroprudencinius sprendimus Valdančioji taryba, remdamasi BPM reglamento 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertino ir nusprendė jiems neprieštarauti.

Siekiant užtikrinti, kad mikroprudencinė ir makroprudencinė politika būtų veiksmingai derinama ir kad būtų numatyti atitinkami analitiniai aspektai, buvo rengiami bendri Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos posėdžiai (Makroprudencinis forumas), kuriuose buvo aptariami makroprudenciniai klausimai. 2015 m. Makroprudencinio forumo posėdžiai vyko kartą per ketvirtį. Juose buvo aptariami visam BPM ir atskiroms BPM dalyvaujančioms šalims būdinga rizika ir kiti makroprudencinės politikos požiūriu aktualūs klausimai.



Leidimai, pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

Nors ECB tiesiogiai prižiūri tik svarbias įstaigas, jis yra kompetentinga institucija visoms euro zonos kredito įstaigoms, kai reikia suteikti arba panaikinti bankinės veiklos leidimą ir įvertinti kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimus (šios procedūros kartu vadinamos „bendromis procedūromis“). ECB taip pat yra atsakingas už svarbių kredito įstaigų valdymo organų narių tinkamumo ir kompetencijos vertinimą ir už išplėstinių veiklos leidimų suteikimą. Didžioji dalis visų Europos bankų priežiūros sprendimų yra susijusi su leidimais.

2015 m. ECB buvo pateikta daugiau kaip 3 000 leidimų procedūrų. Dauguma jų buvo susijusios su kompetencijos ir tinkamumo vertinimu, ir tik nedidelė dalis – su prašymais suteikti bankinės veiklos leidimą. Daug darbo įdėta į procesų tobulinimą – siekta padaryti juos paprastesnius ir proporcingesnius – ir į gairių įvairiais klausimais rengimą.

Vykdydamas jam pavestą uždavinį, ECB įdiegė veiksmingus informavimo (informuoti gali visi piliečiai) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus mechanizmus. 2015 m. buvo gauti 79 pranešimai apie pažeidimus. 51 iš jų buvo dėl pažeidimų, patenkančių į ECB, kaip priežiūros institucijos, kompetenciją. Šie pranešimai daugiausia buvo susiję su bankų bendruoju vidaus valdymu ir nuosavų lėšų bei kapitalo reikalavimų apskaičiavimu.

Leidimai

Tiesiogiai ECB prižiūrimų įstaigų skaičiaus pasikeitimai

2014 m. lapkričio 4 d. ECB pradėjo tiesiogiai prižiūrėti 120 subjektų, kurie pagal BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje išvardytus kriterijus buvo priskirti prie svarbių įstaigų (t. y. įstaigų, kurios peržengia tam tikrą ribą: dydžio, svarbos ekonomikai, tarpvalstybinės veiklos svarbos; arba kurios yra prašiusios arba gavusios viešosios finansinės pagalbos, arba atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje yra tarp trijų svarbiausių kredito įstaigų). Visos kitos įstaigos priskiriamos prie mažiau svarbių įstaigų kategorijos. Pirmas svarbių ir mažiau svarbių įstaigų sąrašas buvo paskelbtas 2014 m. rugsėjo 4 d.

Pagal BPM pagrindų reglamentą prižiūrimų subjektų ir prižiūrimų grupių skirstymas į svarbius ir mažiau svarbius subjektus turi būti peržiūrimas bent kartą per metus. Atlikdamas šį metinį svarbos įvertinimą, ECB peržiūri visas prižiūrimas grupes, dėl kurių nuo ankstesnio visuotinio vertinimo nebuvo priimtas ad hoc sprendimas dėl svarbos, kad nustatytų i) ar prie svarbių įstaigų priskirti subjektai vis dar atitinka svarbios įstaigos kriterijus ir ii) ar prie mažiau svarbių įstaigų priskirti subjektai jau atitinka svarbios įstaigos kriterijus. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama ir į tai, ar nėra susidariusių kokių nors išskirtinių aplinkybių, į kurias reikėtų atsižvelgti.

2015 m. atlikus šį metinį svarbos vertinimą, tiesiogiai ECB prižiūrimų bankų ir bankų grupių skaičius padidėjo iki 129. Atnaujintas prižiūrimų subjektų sąrašas 2015 m. gruodžio 30 d. paskelbtas bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje.

Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. svarbių įstaigų sąrašą papildė dar aštuoni subjektai: septynios kredito įstaigos ir bankų grupės ir vienas filialas:

  • RCI Banque SA, Barclays Bank plc Prancūzijos filialas, Credito Emiliano S.p.A., Kuntarahoitus Oyj (Municipality Finance Plc) ir Agence Française de Développement, nes jų turtas viršijo nustatytą viso turto ribą – 30 mlrd. eurų;
  • J.P. Morgan Bank Luxembourg S.A., nes viršijo 20 % Liuksemburgo BVP;
  • Medifin Holding Limited ir Abanka d.d., nes pirmoji yra viena iš trijų didžiausių Maltos, o antroji – Slovėnijos kredito įstaigų.

Be to, ECB atkreipė dėmesį, kad jų atitinkamose šalyse pasikeitė Deutsche Bank (Malta) Ltd ir Unicredit Banka Slovenija d.d. vieta pagal dydį. Abi įstaigos nebėra tarp trijų didžiausių kredito įstaigų atitinkamose dalyvaujančiose valstybėse narėse, todėl iš dalies konsoliduotu lygmeniu nebeatitinka svarbos kriterijaus. Tačiau kadangi abi šios įstaigos priklauso prižiūrimoms grupėms, kurios pripažintos svarbiomis kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje, jas ir toliau ECB prižiūrės tiesiogiai.

Tiesioginė minėtų įstaigų, papildžiusių svarbių įstaigų sąrašą, priežiūra pradėta tarp 2016 m. sausio 1 d. ir vasario 1 d., priklausomai nuo to, kada buvo priimti ir atitinkamoms įstaigoms pateikti sprendimai dėl jų svarbos.

Be šio metinio vertinimo, buvo ir kitų veiksnių, dėl kurių 2015 m. pasikeitė pirminis svarbių įstaigų skaičius (120):

  • nuo 2015 m. sausio 1 d. į euro zoną įstojo Lietuva. Dėl šios priežasties tiesiogiai ECB prižiūrimų svarbių staigų sąrašas buvo papildytas trimis didžiausiomis Lietuvos įstaigomis (SEB bankas, Swedbank and DNB bankas);
  • Catalunya Banc, S.A. prarado svarbios įstaigos statusą aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu arba kaip atskiras vienetas, nes ją įsigijo Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A.;
  • pertvarkius State Street Group, šalia esamos State Street Bank Luxembourg S.A. buvo įsteigta nauja svarbi įstaiga – State Street Europe Holdings S.a.r.l. & Co. KG.

Reikėtų pažymėti, kad buvo keletas atvejų, kai, pertvarkius bankų grupę, nauja įstaiga aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu buvo pripažinta svarbia, tačiau dėl to bendras svarbių įstaigų skaičius nepadidėjo.

Apskritai, net ir padidėjus svarbių įstaigų skaičiui, bendras visų tiesiogiai prižiūrimų įstaigų turtas ir toliau sudarė apie 82 % viso euro zonos bankų turto.

7 lentelė

Svarbios ir mažiau svarbios įstaigos BPM

Visas turtas (mlrd. eurų) Įstaigų skaičius konsoliduotu lygmeniu vienos įstaigos lygmeniu Svarbios įstaigos 21 818,10 129 1 117 3 167 3 443 3 296 4 560 Mažiau svarbios įstaigos Iš viso įstaigų BPM 4 689,10 26 507,20

Pastabos: visas turtas 2015 m. gruodžio 30 d., pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis (arba 2015 m. birželio 30 d. duomenis, jei yra); mažiau svarbių įstaigų skaičius pagal 2015 m. rugsėjo pab. grupės struktūros duomenis.


Bendros procedūros (veiklos leidimai ir kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimai), kompetencijos ir tinkamumo vertinimai ir išplėstinių veiklos leidimų suteikimo procedūros

Didelis procedūrų skaičius

2015 m. BPM dalyvaujančios NKI ECB bankų priežiūrai pateikė tvirtinti apie 3 400 leidimų procedūrų, tarp jų: 37 prašymai suteikti veiklos leidimą, 61 procedūros dėl veiklos leidimo panaikinimo (įskaitant leidimo galiojimo pabaigos procedūras), 137 kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimo procedūros, 435 išplėstinių veiklos leidimų suteikimo procedūros ir 2 730 valdymo organų ir priežiūros valdybų narių paskyrimo procedūros (t. y. kompetencijos ir tinkamumo – valdymo organų nariams keliamų nepriekaištingos reputacijos, žinių, įgūdžių ir patirties reikalavimų – vertinimai)[28]. Didžioji dalis visų Europos bankų priežiūros sprendimų yra susijusi su leidimais.

2015 m. Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba iš viso patvirtino apie 2 000 leidimų procedūrų[29]. Be to, buvo atlikta apie 650 leidimų procedūrų, dėl kurių oficialaus ECB sprendimo nereikia, įskaitant išplėstinių veiklos leidimų suteikimo, leidimų galiojimo pabaigos procedūras, taip pat atšauktas procedūras[30].

8 lentelė

ECB pateiktos leidimų procedūros

Dėl veiklos leidimo suteikimo Dėl veiklos leidimo panaikinimo ir galiojimo pabaigos Dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimo Dėl tinkamumo ir kompetencijos vertinimo Dėl išplėstinio veiklos leidimo suteikimo 2014 2015 2014 2015 2014 2015 2014 2015 2014 2015 7 37 5 61 9 137 115 2.730 34 435

Maždaug pusė visų ECB pateiktų bendrų procedūrų (t. y. dėl veiklos leidimo suteikimo ar atšaukimo ir kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimo) susijusi su svarbiomis įstaigomis, dažniausiai – su svarbių įstaigų patronuojamosiomis įmonėmis, o tai patvirtinta, kad kai kurios bankų grupės dėl vidaus reorganizacijos tapo paprastesnės.

Leidimų procedūrų pasiskirstymas pagal dalyvaujančias valstybes nares gana nevienodas, nes skiriasi nacionalinės bankų rinkos struktūros.

Apskritai prašymų suteikti bankinės veiklos leidimą gauta palyginti nedaug, nors tokių duomenų už ankstesnius metus ir nėra, tad neįmanoma palyginti. Didžioji dalis gautų prašymų suteikti veiklos leidimą buvo susijusi su esamų veiklos leidimų galiojimo pratęsimu arba su esamų bankų restruktūrizavimu. Tik keletas iš gautų prašymų buvo pateikti dėl visiškai naujos įstaigos įsteigimo. Prašymų dėl veiklos leidimų suteikimo naujiems bankams, ketinantiems vykdyti tradicinę bankinę veiklą, buvo nedaug. Daugiau prašymų buvo pateikta dėl leidimo papildomai užsiimti tik saviems klientams skirta bankine veikla (automobilių arba technologijų sektoriuose). Be to, 2015 m. buvo suteikti keturi leidimai steigti laikinus bankus. Daugelis iš pateiktų procedūrų dėl veiklos leidimo panaikinimo ir galiojimo pabaigos buvo susijusios su dviejų tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų susijungimu, po kurio viena įstaiga nustojo egzistuoti kaip atskiras subjektas. Tokiais atvejais dauguma valstybių narių taikė veiklos leidimo galiojimo pabaigos procedūrą ir tik keletui reikėjo atskiro ECB sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo.


Leidimų procedūros buvo patobulintos...

Leidimų procedūroms atlikti reikia tikrinimų, bet labiausiai – glaudaus ECB Leidimų skyriaus ir NKI, JPG ir Priežiūros valdybos sekretoriato bendradarbiavimo. Remiantis 2015 m. įgyta patirtimi buvo toliau tobulinama ECB pranešimo apie procedūras tvarka ir pranešimų formos (jos buvo keičiamos ir 2014 m.)

Buvo supaprastintas kompetencijos ir tinkamumo vertinimas, siekiant padidinti našumą ir sutrumpinti terminus. Vadovaujantis proporcingumo principu buvo parengtos naujos formos, diferencijuotos pagal tai, ar svarbių įstaigų patronuojamosios įmonės yra reikšmingos, ar nereikšmingos. Daugiau pareigų nereikšmingų patronuojamųjų įmonių atžvilgiu perduota NKI. Jos prisiims ir daugiau atsakomybės už visų patronuojamųjų įmonių valdybų narių skyrimo kitai kadencijai procedūras. Dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo – buvo sutarta dėl supaprastintos vidaus reorganizacijos tvarkos, o jei kvalifikuotąją akcijų paketo dalį įsigyja specifiniai pirkėjai, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondai, rizikos draudimo fondai ir valstybiniai investiciniai fondai, pradėta taikyti pakoreguota metodika. Be to, buvo koordinuojamos keliose valstybėse narėse tuo pačiu metu vykusios procedūros dėl vienai grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių, todėl ECB galėjo priimti vienas kitam neprieštaraujančius sprendimus.


... bet sunkumų liko

Nepaisant visų minėtų pasiekimų, laiku baigti leidimų procedūras vis dar buvo sunku. Ypač sunku laiku atlikti daugybę kompetencijos ir tinkamumo vertinimų: pirma, dėl to, kad kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūra taikoma visoms svarbių įstaigų patronuojamosioms įmonėms ir, antra, dėl taikomų teisės sistemų įvairovės. Dėl šių priežasčių ir dėl ribotų pajėgumų pamažu susikaupė nemažai neatliktų kompetencijos ir tinkamumo vertinimų. Todėl 2015 m. buvo imtasi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, didinamas darbuotojų skaičius. Dėl šių priemonių ir dėl to, kad baigiantis 2015 m. tvirtinimui buvo teikiama vis mažiau naujų procedūrų, tokių susikaupusių vėluojančių vertinimų šiek tiek sumažėjo. Juos ir toliau reikia mažinti, kol jų sumažės iki priimtino lygio.

Sunkumų kėlė trumpi terminai: sunkiausia buvo spėti laiku atlikti kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimus, kuriems pagal BPM pagrindų reglamentą numatyta 15 dienų, ir (šiek tiek lengviau) – veiklos leidimų suteikimo procedūras, kurioms BPM pagrindų reglamente numatyta 10 dienų. Nuo galutinio NKI pasiūlymo pateikimo iki sprendimui priimti nustatyto termino dažnai lieka labai mažai laiko, dėl to ECB darbuotojams reikia įtemptai dirbti, kad galutiniai pasiūlymai būtų įvertinti laiku (dar ir atsižvelgiant į įprastinio sprendimų priėmimo proceso terminus). Panašių sunkumų kilo ir vykdant kompetencijos ir tinkamumo procedūras, ypač tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje nustatyti trumpi terminai[31]. Dėl to labai dažnai Priežiūros valdybai sprendimams tvirtinti likdavo dar mažiau laiko. Todėl bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais visą laiką nuo pat pirminio pranešimo apie procedūrą NKI iki pasiūlymo pateikimo ECB buvo vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių atlaikyti terminų spaudimą ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.


Politikos pozicijų rengimas

2015 m. daug darbo įdėta rengiant politikos gaires įvairiais klausimais. KRD IV reikalavimai turi būti perkelti į nacionalinę teisę, bet dalyvaujančios valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai KRD IV nuostatas interpretuoja skirtingai, dėl to ir rezultatai gali būti skirtingi. Siekiant užtikrinti vienodą tokių reikalavimų taikymą buvo rengiamos euro zonos politikos pozicijos ir priežiūros praktikos aprašai. Specialiai tam sudarytas ECB ir NKI ekspertų tinklas sėkmingai parengė bendras BPM politikos pozicijas keletu klausimų, visų pirma dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo ir dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo vertinimo.

Politikos pozicijose dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo aprašyti šie ir kiti aspektai:

  • nebaigtų baudžiamųjų ir administracinės teisenos procesų vertinimas;
  • valdymo funkcijai vykdyti skiriamo laiko vertinimas;
  • kaip suskaičiuoti valdybos nario pareigas, kurias gali eiti vienas valdybos narys;
  • informacijos apie galimus interesų konfliktus viešas paskelbimas ir konfliktų vertinimas;
  • valdymo organų kolektyvinio tinkamumo vertinimas.

2016 m. pradžioje baigta rengti dar keletas politikos pozicijų, visų pirma dėl pokalbių su kandidatais, patirties vertinimo ir patvirtinimo su tam tikromis sąlygomis kriterijų.

Kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo klausimu buvo parengtos gairės, kaip vertinti subjektų, kuriems būdingas didelis kompleksiškumas arba skaidrumo stoka, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondų, rizikos draudimo fondų ir valstybinių investicinių fondų (specifiniai pirkėjai), planuojamus atlikti kredito įstaigų kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo sandorius. Kai akcijų dalis įsigyja tokie pirkėjai, gali būti sudėtinga nustatyti, kas yra tikrasis savininkas, ir įvertinti jo reputaciją. Be to, tokie pirkėjai dažnai tokius įsigijimus finansuoja skolintomis lėšomis, o tai gali turėti poveikio jų finansinei būklei ir stabilumui, taip pat ir jų ilgalaikiams įsipareigojimams. Parengtoje politikos pozicijoje pateikiamos gairės šiais klausimais.


Pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

Pranešimai apie pažeidimus pagal BPM reglamento 23 straipsnį

ECB privalo užtikrinti, kad būtų įdiegti veiksmingi pranešimo (pranešti gali visi piliečiai) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus mechanizmai. Vykdydamas šią pareigą, ECB įdiegė pranešimo apie pažeidimus sistemą, kurios viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma, į kurią patenkama per ECB bankų priežiūros interneto svetainę.

2015 m. ECB gavo 79 pranešimus apie pažeidimus. 60 iš jų buvo pateikti dėl įtariamų kurio nors ES teisės akto pažeidimų, 51 iš jų buvo pripažintas kaip patenkantis į ECB, kaip priežiūros institucijos, kompetenciją. Likę devyni pranešimai dėl teisės aktų pažeidimų priklausė NKI kompetencijai. Kiti pranešimai buvo pateikti daugiausia dėl nacionalinės svarbos klausimų, nesusijusių su prudenciniais reikalavimais, todėl nepatenkančių į ECB kompetenciją (pvz., dėl vartotojų teisių apsaugos). Pranešimai dėl pažeidimų, patenkančių į ECB arba NKI, kaip priežiūros institucijų, kompetenciją, buvo perduoti atitinkamai JPG arba NKI nagrinėti. Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl bendrojo vidaus valdymo (73 %), taip pat dėl neteisingo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (20 %). Detalus gautų pranešimų išskaidymas pagal įtariamus pažeidimus parodytas 5 grafike. Su bendruoju vidaus valdymu susiję pranešimai pateikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų. Į skiltį „rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės“ įeina mechanizmai ir procesai, kuriuos subjektas privalo turėti, kad galėtų tinkamai nustatyti ir valdyti esamą arba galinčią kilti riziką bei apie ją pranešti. „Valdymo organų funkcijos“ – apie tai, kaip asmenys, kurie faktiškai vadovauja įstaigos veiklai,  arba asmenys, kurie įgalioti nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kurie vykdo sprendimų priėmimo priežiūrą ir kontrolę, atlieka savo pareigas.

5 grafikas

Detalus gautų pranešimų išskaidymas pagal įtariamus pažeidimus

Nuosavos lėšos 11,8 % Kapitalo reikalavimai 8,1 % Viešas informacijos atskleidimas 1,5 % Kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimas 1,5 % Kita 3,7 % Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės 25,0 % Valdymo organų funkcijos 21,0 % Kita 3,0 % Tinkamumas ir kompetencija 24,0 % Bendrasis vidaus valdymas 73 %

Reaguodamos į pranešimus, gautus nuo 2014 m. lapkričio mėn., JPG ir NKI daugiausia ėmėsi šių priežiūros veiksmų:

  • atliko patikrinimus vietoje (32 % visų atvejų; taikyta šešiems prižiūrimiems subjektams);
  • paprašė atlikti vidaus auditą arba vidaus tyrimą (17 % visų atvejų; taikyta aštuoniems prižiūrimiems subjektams);
  • paprašė subjekto arba kaltinamo asmens pateikti dokumentų ar paaiškinimų (17 % visų atvejų, taikyta devyniems prižiūrimiems subjektams).

Vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo kredito įstaigoms įgaliojimai ECB ir NKI skirstomi priklausomai nuo įtariamo pažeidimo pobūdžio, pažeidimą padariusio asmens ir taikytinos priemonės (žr. BPM 2014 metų ataskaitą).

2015 m. ECB inicijavo vieną sankcijos skyrimo procedūrą, įtarus, kad viena svarbi prižiūrima įstaiga pažeidė tiesiogiai taikomą ES teisės aktą. Be to, ECB pateikė du prašymus NKI pradėti sankcijos skyrimo procedūrą pagal savo nacionalinę kompetenciją.

ECB inicijavo ir vieną vykdymo užtikrinimo procedūrą, įtarus, kad viena svarbi prižiūrima įstaiga nevykdė ECB priežiūros sprendimo.

Šie įtariami pažeidimai (jie šiuo metu yra tiriami) susiję su bendruoju vidaus valdymu, didelėmis pozicijomis, kapitalo reikalavimais, viešo informacijos atskleidimo ir informacijos pateikimo pareigomis.

Iš pradžių, kai BPM tik pradėjo veikti, visas dėmesys buvo skiriamas žinioms apie prižiūrimų subjektų prudencinę padėtį surinkti, o dabar, kai ECB žino, kokios politikos pozicijos laikysis per kitą priežiūros ciklą, tikėtina, kad atvejų, kai jis turės pasinaudoti savo vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimais, daugės.


BPM – Europos ir pasaulinės priežiūros sistemos dalis

Bendradarbiavimas Europos ir pasaulio lygmenimis – vienas svarbiausių ECB bankų priežiūros prioritetų. Todėl ECB pasirašė keletą susitarimo memorandumų su kitomis Europos institucijomis, pavyzdžiui, su Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV). Jis prisijungė ir prie jau esamų susitarimo memorandumų, sudarytų tarp BPM dalyvaujančių NKI ir ne euro zonos šalių NKI. Be to, ECB rengė koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus dėl atitinkamų priežiūros kolegijų ir dalyvavo TVF finansų sektoriaus įvertinimo programoje (FSĮP) bei EBI atliekamose peržiūrose.

ECB prisidėjo ir prie tolesnio Europos ir tarptautinės teisinės bazės kūrimo. Tapęs Bazelio bankų priežiūros komiteto nariu, ECB prisidėjo prie įvairių reglamentavimo iniciatyvų. Europos lygmeniu ECB padėjo EBI rengti bendrą Europos taisyklių sąvadą. Dar vienas didelis 2015 m. žengtas žingsnis link taisyklių suvienodinimo – buvo derinamos KRD IV numatytos pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra, nes jos yra viena iš teisės aktų reikalavimų skirtumų priežasčių.

ES ir tarptautinis bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas su kitomis nacionalinėmis ir (arba) ES institucijomis ir padėtis glaudaus bendradarbiavimo srityje

Sukūrus BPM, bendradarbiavimo su kitomis ES institucijomis svarba, t. y. užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su kitomis ES priežiūros institucijomis, tikrai nesumažėjo.

ECB siekė – ir tęs šį darbą visus 2016 metus – sudaryti susitarimo memorandumus su ne euro zonos šalių NKI, rinkos institucijomis ir ES institucijomis.

Europos finansų priežiūros sistemos institucijos

Pagal Europos teisės aktus, visų pirma pagal KRD IV nustatytas sąlygas, buvo stabiliai plečiamas bendradarbiavimas su ne euro zonos šalių NKI.

ECB prisijungė prie jau sudarytų ne euro zonos ir euro zonos šalių NKI susitarimo memorandumų. Todėl tam tikros šių memorandumų nuostatos jau taikomos vykdant svarbių įstaigų priežiūrą.

Vadovaudamasis BPM reglamentu, ECB rengė susitarimo memorandumo šabloną, kuris bus pateiktas ne euro zonos šalių NKI derinimui. Tokius susitarimo memorandumus siekiama sudaryti dėl pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų priežiūros.

2015 m. kovo 13 d. ECB su EBI ir kitomis ES bankų priežiūros institucijomis pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatyta keitimosi ES lygmeniu individualiais bankų duomenimis apie pagrindinius rizikos rodiklius, kuriuos EBI renka iš visų ES šalių kompetentingų institucijų, tvarka. Jį pasirašęs, ECB įgijo galimybę atlikti ne tik euro zonos bankų lyginamąsias analizes. Tai padės visoje ES padidinti priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą.

ECB vedė derybas ir dėl susitarimo memorandumo su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) dėl ECB – ir kaip priežiūros institucijos, ir kaip centrinio banko – funkcijų. Susitarimo memorandumas pasirašytas 2016 m. sausio 27 d. Kalbant apie bankų priežiūros funkcijas, šiame susitarimo memorandume nustatyta, be kita ko, kaip šios institucijos bendradarbiaus vykdydamos savo atitinkamus uždavinius pagal ES teisę, įskaitant uždavinius finansų įstaigų ir rinkų atžvilgiu. Be to, abi institucijos pripažįsta kredito įstaigų saugumo ir patikimumo sąsajos su visos finansų sistemos stabilumu ir veiksmingumu svarbą.

2015 m. ECB kartu su EVPRI rengė susitarimo memorandumo – kokį ECB ir nacionalinės rinkos institucijos galėtų sudaryti savanoriškai, siekdami užtikrinti tinkamą BPM reglamente ir finansų rinkų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose minimų finansų įstaigų priežiūrą – šablono galutinį projektą. Šio susitarimo memorandumo projekte nustatoma, be kitų dalykų, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo atliekant patikrinimus vietoje tvarka.


Priežiūros institucijų kolegijos

Priežiūros institucijų kolegijos yra nuolatinės, bet lanksčios koordinavimo struktūros, suburiančios tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas. Šios kolegijos ir toliau atlieka svarbų vaidmenį BPM bankams, vykdantiems veiklą ir euro zonai nepriklausančiose šalyse.

Remiantis KRD IV 115 straipsniu, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/99 ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/98 dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos, konsoliduotos priežiūros institucija ir kitos kompetentingos institucijos privalo sudaryti rašytinius koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų reglamentuojama priežiūros institucijų kolegijų veikla tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek kritinėmis situacijomis.

Pagal bendrą EBI parengtą susitarimo šabloną JPG rengė rašytinius koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus dėl kiekvienos svarbios įstaigos, kuriai sudaryta priežiūros institucijų kolegija.

Šiuose susitarimuose pateikiama, be kitų dalykų:

  • bendro pobūdžio informacija apie grupės struktūrą, taip pat apie kolegijos narius ir stebėtojus;
  • keitimosi informacija tvarka su nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir dėl požymių, leidžiančių iš anksto atpažinti bankams kylančias grėsmes, galimą riziką ir silpnąsias vietas;
  • priežiūros veiklos planavimo ir koordinavimo įprastomis veiklos sąlygomis ir kritinėmis situacijomis tvarka.

Bendra pertvarkymo valdyba

2015 m. ECB bankų priežiūra pradėjo bendradarbiavimą su Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) (žr. 2.2.2 skyrių) ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Atitinkamuose ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad ECB ir pertvarkymo institucijos keistųsi visa informacija, reikalinga jų funkcijomis vykdyti. Todėl BPM parengė keitimosi informacija su BPV ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tvarką.

ECB bankų priežiūros pareigūnai dalyvavo BPV posėdžiuose ir aukšto lygio politikos seminaruose. ECB darbuotojai talkino BPV jos kūrimosi etape, prisidėdami savo žiniomis ir patirtimi, įgyta kuriant BPM. Pavyzdžiui, ECB ekspertai dalyvavo BPV komitetų veikloje ir BPV politikos aptarimuose bei prisidėjo prie politikos aprašų, vadovų ir tvarkos rengimo.

2015 m. gruodžio 22 d. ECB ir BPV sudarė dvišalį susitarimo memorandumą ir susitarė dėl bendro pobūdžio taisyklių dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija. Tai leis nedubliuoti duomenų rinkimo ir bankams neužkraus nereikalingos papildomos duomenų teikimo naštos. Šis susitarimo memorandumas leis nutiesti tiltą tarp šių dviejų sudedamųjų bankų sąjungos dalių.


Glaudus bendradarbiavimas

Euro neįsivedusios valstybės narės gali dalyvauti BPM pagal glaudaus bendradarbiavimo tvarką. Pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos nustatytos BPM reglamento 7 straipsnyje, o procedūriniai aspektai – Sprendime ECB/2014/5[32].

2015 m. negauta nė vieno oficialaus prašymo dėl glaudaus bendradarbiavimo, nors techniniu lygmeniu buvo keletas neoficialaus pasikeitimo informacija, siekiant išsiaiškinti glaudaus bendradarbiavimo inicijavimo procedūrą, atvejų.


TVF finansų sektoriaus įvertinimo programa

2015–2018 m. numatoma TVF finansų sektoriaus įvertinimo programą (FSĮP) vykdyti dešimtyje euro zonos šalių: Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje ir Suomijoje[33]. 2015 m. pradėti Vokietijos, Airijos ir Suomijos vertinimai pagal FSĮP.

TVF FSĮP – tai išsamus ir nuodugnus šalies finansų sektoriaus įvertinimas, susidedantis iš trijų pagrindinių dalių:

  1. pagrindinių finansų sektoriaus silpnųjų vietų nustatymo ir jo atsparumo dideliems, bet tikėtiniems sukrėtimams įvertinimo, kuris paprastai vykdomas kaip testavimas nepalankiausiomis sąlygomis;
  2. šalies finansinio stabilumo politikos, visų pirma mikroprudencinių ir makroprudencinių taisyklių, vertinimo, ir šalies priežiūros sistemos bei priežiūros praktikos vertinimo, ypač pagal tai, kaip laikomasi Bazelio komiteto pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų;
  3. finansinės apsaugos sistemų ir finansų sistemos gebėjimo įveikti finansų krizes vertinimo, visų pirma įvertinimo, kaip tenkinami Finansinio stabilumo tarybos (FST) nustatyti pagrindiniai veiksmingo finansų įstaigų pertvarkymo kriterijai.

FSĮP yra pačių šalių atliekami vertinimai, todėl už juos atsakingos nacionalinės institucijos. Nepaisant to, ECB, būdamas atsakingas už mikroprudencinę ir makroprudencinę bankų priežiūrą, kartu su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis aktyviai dalyvauja vykdant šiuos vertinimus euro zonos šalyse.

Pagrindiniai ECB dalyvavimo šioje programoje tikslai:

  1. užtikrinti tos FSĮP dalies, kuri aktuali bankų sektoriui, vienodesnį atlikimą euro zonos šalyse, kad būtų galima šalis palyginti tarpusavyje;
  2. kuo daugiau išnaudoti galimybes užtikrinti sąveiką su ES ir (arba) euro zonos lygmeniu atliekamais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis;
  3. užtikrinti, kad pagrindiniai mikroprudencinės ir makroprudencinės bankų sistemos, įdiegtos sukūrus BPM, bruožai būtų teisingai atspindėti nacionaliniu lygmeniu ir kad tobulintinos sritys būtų įvardytos TVF rekomendacijose.

Kadangi FSĮP visų pirma yra TVF vykdomos šalių priežiūros dalis, dauguma rezultatų ir rekomendacijų ir toliau bus skiriamos atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Tačiau kadangi euro zonoje įdiegta nauja bankų priežiūros sistema, rekomendacijos dėl tinkamo BPM veikimo bus skiriamos ECB, jei tai teisiniu požiūriu bus tinkama. Kad TVF priežiūra ir rekomendacijos ir toliau būtų veiksmingos ir aktualios, jose turi būti visapusiškai atsižvelgiama į naująją politikos formavimo tvarką ir atitinkamas kompetencijas valstybių narių, euro zonos ir ES lygmenimis.


EBI peržiūrų komisija

2015 m. ECB bankų priežiūra dalyvavo ES lygmeniu vykdytose tarpusavio peržiūrose (angl. peer review). ECB yra EBI peržiūrų komisijos narys. Jo vaidmuo – padėti EBI vykdyti jos įgaliojimus. Peržiūrų komisija atlieka kompetentingų institucijų vykdomos priežiūros veiklos tarpusavio peržiūras. Jų tikslas – didinti nuoseklumą.

2015 m. EBI peržiūrų komisija atliko „Valdymo organų narių ir reikšmingas funkcijas banke vykdančių darbuotojų tinkamumo vertinimo“ peržiūrą. 2015 m. birželio 16 d. EBI paskelbė jos rezultatus. Peržiūrų komisija identifikavo kompetentingų institucijų vykdomų valdybų narių ir reikšmingas funkcijas banke vykdančių darbuotojų tinkamumo vertinimų geriausią praktiką ir tobulintinas sritis.

ECB prisidėjo ir prie 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai, įgyvendinimo peržiūros. Ši peržiūra dar nebaigta. Jos tikslas – įvertinti, kaip kompetentingos institucijos įgyvendina ir vykdo iš įstaigų gautų duomenų kokybės užtikrinimo procedūras ir kaip jos įgyvendina techninių įgyvendinimo standartų pakeitimus.


Susitarimo memorandumai su ES nepriklausančiomis šalimis

Siekdamas užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su trečiosiomis (ES nepriklausančiomis) šalimis, 2015 m. ECB pasiūlė prisijungti prie susitarimo memorandumų, kuriuos NKI jau yra sudariusios su trečiųjų šalių institucijomis. Tokia galimybė nustatyta BPM pagrindų reglamento 152 straipsnyje, siekiant užtikrinti priežiūros praktikos tęstinumą.

2015 m. atitinkamoms susitarimų šalims pritarus, ECB prisijungė prie NKI bendradarbiavimo susitarimų su 38 trečiųjų šalių institucijomis.

2015 m. ECB rengė susitarimo memorandumo šablono projektą, kurį būtų galima 2016 m. pateikti deryboms su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis.


Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę teisinę bazę

Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe ir EBI bendro taisyklių sąvado rengime

Bazelio bankų priežiūros komitetas ir Finansinio stabilumo taryba

2014 m. pabaigoje ECB bankų priežiūra tapo Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) nare. Todėl visus 2015 m. buvo aktyviai dalyvauta BBPK ir jo priežiūrinės stebėsenos organo – Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės – darbe.

Kaip išdėstyta ataskaitoje[34], pristatytoje 2015 m. lapkričio mėn. Antalijoje vykusiame G20 šalių vadovų susitikime, BBPK per praėjusius metus pasistūmėjo reglamentavimo reformų, kurių reikėjo imtis po krizės, planavimo atsižvelgiant į aukšto lygio su jautrumu rizikai, paprastumu ir palyginamumu susijusius tikslus, srityje.

ECB bankų priežiūra savo patirtimi ir darbu prisidėjo prie maždaug 30 BBPK darbo grupių veiklos. Šį darbą koordinavo ECB Priežiūros politikos skyrius, palaikydamas ryšį su kolegomis iš ECB Makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo generalinio direktorato, kartu su keliomis kitomis euro zonos kompetentingomis institucijomis bei nacionaliniais centriniais bankais, Europos Komisija ir EBI, kurių atstovai taip pat yra BBPK nariai.

Politikos reformos pagal susitarimą „Bazelis III“ išlieka vienu iš ECB bankų priežiūros prioritetų. Šiuo klausimu ECB bankų priežiūra dalyvavo diskusijose, po kurių:

  • buvo surengtos konsultacijos dėl i) pasiūlytų standartizuotos kredito rizikos ir operacinės rizikos vertinimo metodikos pakeitimų, ii) mažiausios būtinos turėti kapitalo sumos nustatymo ir iii) reformų, skirtų pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo, taikant vidaus reitingais pagrįstus kredito rizikos vertinimo metodus, palyginamumui padidinti, paketo;
  • baigta prekybos knygos peržiūra iš esmės (pakoreguota minimalaus kapitalo reikalavimų dėl rinkos rizikos tvarka);
  • surengtos konsultacijos dėl pasiūlytos bankų investicijų į bendrą nuostolių padengimo pajėgumo rodiklį (TLAC) atskaitymų tvarkos;
  • bus atliekama finansinio sverto rodiklio peržiūra, įskaitant galutinį įvertinimą (rengiantis perėjimui prie 1 ramsčio nuo 2018 m. sausio 1 d.);
  • surengtos konsultacijos, kaip sustiprinti kapitalo reikalavimus, kad pakeitimas vertybiniais popieriais kapitalo sistemoje būtų vykdomas pagal paprastumo, skaidrumo ir palyginamumo principus;
  • parengtas konsultacijų dokumentas dėl rizikos valdymo, kapitalo traktavimo ir palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje priežiūros.

ECB bankų priežiūra prisidėjo ir prie būsimos teisinės bazės konsolidavimo apimties peržiūros, taip pat prie vykstančių diskusijų dėl galimo prudencinių reikalavimų taikymo valstybės skolos vertybinių popierių pozicijoms peržiūrėjimo – tai projektas, kurį BBPK vykdo atidžiai, kompleksiškai ir laipsniškai.

BBPK tikisi politikos reformų darbotvarkę parengti iki 2016 m. pabaigos. BBPK ir toliau pamažu keis darbo kryptį ir daugiau dėmesio skirs: i) stebėsenai (kuri daugiausia bus vykdoma pagal teisės aktų reikalavimų nuoseklumo vertinimo programas), ar reformos šalyse įgyvendinamos laiku ir vienodai, ir – svarbiausia – kokie jų įgyvendinimo rezultatai ir ii) praktiniams priežiūros klausimams, pavyzdžiui, kolegijų veiksmingumo stebėsenai, 2 ramsčio vaidmeniui kapitalo sistemoje, testavimų nepalankiausiomis sąlygomis praktikai ir įstaigų bendrajam vidaus valdymui. Tai sritys, kurias ir ECB bankų priežiūra atidžiai stebi ir yra pasirengusi, prireikus, aktyviau prie šių darbų prisidėti.

Dar vienas 2015 m. ECB bankų priežiūrai svarbus įvykis – jos, kaip institucijos, atstovavimas Finansinio stabilumo taryboje (FST). Per 2015 m. kovo 26 d. Frankfurte prie Maino vykusį plenarinį posėdį FST priėmė sprendimą ECB bankų priežiūrai skirti vietą Bendradarbiavimo priežiūros ir reguliavimo srityse nuolatiniame komitete. ECB bankų priežiūra pradėjo dalyvauti šio komiteto, sprendžiančio svarbiausius finansinio stabilumo klausimus, darbe, susijusiame su priežiūros ir reguliavimo politikos rengimu (pvz., dėl problemos „per didelis, kad žlugtų“ arba dėl finansavimo skolinantis rinkoje rizikos) ir ne vienam sektoriui aktualių klausimų, kylančių tarp finansų institucijų, koordinavimu.


Dalyvavimas EBI darbe

ES lygmeniu ECB bankų priežiūra toliau kartu su EBI siekė bendro tikslo – visame Europos bankų sektoriuje užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią prudencinę priežiūrą ir reglamentavimą.

Pagrindinė EBI funkcija – parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą bankininkystės srityje, kuriame būtų surašytos visoms ES kredito įstaigoms vienodos prudencinės taisyklės. EBI atlieka svarbų vaidmenį skatindama vienodinti ne tik taisykles, bet ir priežiūros praktiką, kad prudencinės taisyklės būtų taikomos vienodai. Todėl ECB bankų priežiūros atstovai dalyvavo apie 50 EBI darbo grupių ir pagrindiniame komitete – EBI priežiūros taryboje, kurioje ECB dalyvauja kaip balsavimo teisės neturintis narys.

BPM padeda derinti nacionalinių kompetentingų institucijų priežiūros praktiką, siekiant užtikrinti vienodą bendro Europos taisyklių sąvado taikymą. Šio tikslo siekiama pasitelkiant JPG, kurios vykdo kasdienę praktinę svarbių įstaigų priežiūrą, ir ECB horizontaliuosius skyrius, kurie padeda kiekviename priežiūros ciklo etape.

Reglamentavimo srityje 2015 m. EBI daugiausia dėmesio skyrė KRR / KRD IV, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvai (BGPD) ir Indėlių garantijų sistemų direktyvos peržiūrėjimui.

Pagal KRR / KRD IV paketą, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. ir kuriame laikomasi susitarimo „Bazelis III“ prudencinių taisyklių, EBI turi parengti apie 250 dokumentų. Didžioji dalis 2015 m. parengtų dokumentų susijusi su kredito rizika, rinkos rizika, likvidumu ir finansavimu skolintomis lėšomis.

Pagal BGPD EBI įgaliota rengti gaires ir techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus pertvarkymo klausimu, įskaitant pertvarkymo institucijų kolegijų veiklos klausimą. ECB dalyvauja EBI pertvarkymo komitete; šis komitetas įsteigtas 2015 m. sausio 1 d. ir jam pavesta rengti EBI sprendimus pertvarkymo klausimais.

Priežiūrinės stebėsenos srityje EBI išplėtė savo politikos formavimo ir stebėsenos darbą 2 ramsčio priežiūros vienodinimo klausimu ir parengė išsamias 2 ramsčio rizikos valdymo gaires, kurios yra visame BPM taikomos SREP metodikos pagrindas.

Kalbant apie EBI vaidmenį testavimų nepalankiausiomis sąlygomis klausimu, EBI, bendradarbiaudama su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), inicijuoja ir koordinuoja ES masto testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kurių paskirtis – įvertinti finansų įstaigų atsparumą neigiamiems rinkos pokyčiams. ECB bankų priežiūra šiuo klausimu atsakinga už i) nurodymų, kaip atlikti testavimą, pateikimą atitinkamiems bankams, ii) kokybės užtikrinimą ir iii) reagavimą.

Todėl ECB bankų priežiūra glaudžiai bendradarbiavo su EBI, rengiančia kitą, 2016 m. ES mastu atliksimą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jo rezultatus, įskaitant bankų individualius rezultatus, tikimasi paskelbti 2016 m. trečiojo ketvirčio pradžioje, prisiderinant prie metinio SREP ciklo.


KRR / KRD IV nuostatų dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra įgyvendinimas

Pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra bendrame Europos taisyklių sąvade: kliūtis, vis dar trukdanti baigti kurti bankų sąjungą

KRR / KRD IV ir, imant plačiau, bendru Europos taisyklių sąvadu siekiama Europos bankų sektoriuje sudaryti visiems vienodas sąlygas sumažinant galimybes skirtingose šalyse skirtingai interpretuoti ir taikyti teisės aktų reikalavimus. Norint sukurti bendrą integruotą bankų rinką labai svarbu sukurti nuoseklią teisinę bazę, tačiau techniškai ir politiniu požiūriu tai nėra lengva. Todėl teisės aktų leidėjai valstybėms narėms paliko šiek tiek veiksmų laisvės – jų priežiūros institucijoms leidžiama pačioms nuspręsti, ar – ir kaip – taikyti tam tikras teisės aktų nuostatas. Tokia veiksmų laisvė palikta, nes norėta atsižvelgti į nacionalinę specifiką ir skirtingas priežiūros sistemas, ir tai buvo padaryta tuo metu, kai kurti bendrą priežiūros instituciją dar nebuvo planuojama (KRR / KRD IV parengti 2013 m.).

Ši veiksmų laisvė – dar vadinama pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra[35] (toliau – pasirinkimo galimybės) – ir nevienodas KRD IV nuostatų įgyvendinimas neleidžia sudaryti vienodų sąlygų ir trukdo sklandžiam bendrosios rinkos ir bankų sąjungos veikimui. Naudojantis pasirinkimo galimybėmis nacionaliniu lygmeniu, KRR / KRD IV nuostatos euro zonos šalyse buvo taikomos nevienodai, o dažnai ir nepakankamai griežtai.

Tai sukelia neigiamų padarinių ne tik kredito įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms, bet ir kitiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, analitikams ir investuotojams: dėl nevienodų taisyklių sunku palyginti skelbiamus rodiklius ir kyla abejonių dėl bankų tikrųjų kapitalo ir likvidumo pozicijų. Be to, nukenčia ir 2 ramsčio priežiūros sprendimų nuoseklumas, ypač turint omenyje tai, kad šalys labai skirtingai įgyvendino pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl kapitalo.

Sukūrus bendrą Europos priežiūros instituciją, atsirado galimybė didinti integraciją per priežiūrą – užtikrinant, kad pasirinkimo galimybėmis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų naudojamasi vienodai. BPM reglamente nustatytas pagrindinis uždavinys – „prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo [...], visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos, grindžiamos vienodu požiūriu į kredito įstaigas, vienybę bei vientisumą ir pareigą tuo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reguliavimo sąlygas“. Norint įgyvendinti šį uždavinį, būtina visiems BPM dalyvaujantiems bankams sudaryti vienodas sąlygas.

KRR / KRD IV numatytos pasirinkimo galimybės turi padarinių visose prudencinės sistemos srityse. Didžioji dalis šių pasirinkimo galimybių susijusi su nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimais dėl kredito, sandorio šalies bei rinkos rizikos, tačiau yra ir svarbių nuostatų dėl įstaigų didelių pozicijų, likvidumo ir įstaigų bendrojo vidaus valdymo tvarkos.

Imdamasis pasirinkimo galimybių suderinimo projekto, ECB siekia kovoti būtent su šiais padariniais ir didinti nuoseklumą ir integraciją bankų sistemoje, o tai visiškai atitinka jo įgaliojimus.


Pasirinkimo galimybių derinimo projektas

Poreikis kuo greičiau pradėti tokį projektą iškilo 2014 m. išsamaus vertinimo metu. Tada buvo prieita prie išvados, kad pasirinkimo galimybių suderinimas yra prioritetinis BPM darbas. Išsamaus vertinimo metu išnagrinėjus, kokį poveikį turi tai, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurių dauguma priskiriamos prie pasirinkimo galimybių ir yra susijusios su KRR pateiktomis nuosavų lėšų apibrėžtimis, buvo paskaičiuota, kad 2014 m. sausio 1 d. pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis visų euro zonos bankų bendram bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) dydžiui buvo 126,2 mlrd. eurų[36]; dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų svarbių įstaigų CET 1 koeficiento vidurkis[37] buvo geresnis 1,5 % pagal riziką įvertinto turto. Skirtingose šalyse šis poveikis buvo skirtingas[38], ir tai neleidžia sudaryti vienodų sąlygų. Šiam projektui pritarė ir Euro grupė, 2015 m. balandžio 24 d. paraginusi ECB sutelkti jėgas ir spręsti pasirinkimo galimybių klausimą, kad bankų sąjungoje būtų kuo greičiau sudarytos visiems vienodos sąlygos.

NKI talkino ECB šiame darbe, kuris susidėjo iš trijų etapų: i) visų pasirinkimo galimybių sąrašo sudarymo, ii) kiekvienos pasirinkimo galimybės specifikacijų ir politikos rekomendacijų parengimo ir iii) sutartos politikos įgyvendinimo.


Pasirinkimo galimybių derinimo projekto apimtis

Pagal visų kol kas identifikuotų 167 pasirinkimo galimybių bendrus bruožus jos buvo sugrupuotos pagal tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai kriterijai:

  • teisės aktas, kuriame jos numatytos;
  • subjektas, kuriam jos skirtos (t. y. valstybei narei ar kompetentingai institucijai, ar abiem);
  • taikymo būdas, t. y. ar pasirinkimo galimybė gali būti taikoma ex ante visuotinai ir visoms įstaigoms, ar tik konkrečioms įstaigoms, atlikus įstaigos vertinimą ir atsižvelgiant į jos specifiką.

Galiausiai ECB atrinko kompetentingoms institucijoms skirtas 122 pasirinkimo galimybes, nes jos patenka į ECB tiesioginę kompetenciją, yra taikomos tik svarbių įstaigų atžvilgiu ir yra taikomos tiek visuotinai, tiek individualiai. 12 iš šių pasirinkimo galimybių yra numatytos deleguotajame akte dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo[39]. Jos į derinimo projektą įtrauktos ne tik dėl to, kad yra susijusios su KRR nuostatomis dėl likvidumo, bet ir atsižvelgiant į ECB darbinius poreikius, nes šis deleguotasis aktas įsigaliojo 2015 m. spalio 1 d.

5 pav.

Pasirinkimo galimybių derinimo projekto apimtis

Kompetencija Taikymas Keletas pavyzdžių Kompetentinga institucija [119 pasirinkimo galimybių] Visiems bankams (bendras sprendimas) [44 pasirinkimo galimybės] Konkrečioms įstaigoms (individualus sprendimas) [66 pasirinkimo galimybės] Išlygos iš likvidumo ir kapitalo reikalavimų įstaigos lygmeniu ir bendrų specifikacijų rengimas; lengvatinės taisyklės dėl likvidumo reikalavimų Makroprudenciniu lygmeniu [9 pasirinkimo galimybės] [nepatenka į pasirinkimo galimybių derinimo projektą] Valstybės narės [36 pasirinkimo galimybės] Visiems bankams (bendras sprendimas) [36 pasirinkimo galimybės] Iš viso: 155 (+ 12 pasirinkimo galimybių iš deleguotojo akto dėl PLTR → 167) Projekto dėmesio centras: Iš viso: 122 (+ 45, nepatenkančios į projektą → 167) 110 kompetentingų institucijų makroprudencinių pasirinkimo galimybių iš KRR / KRD IV + 12 pasirinkimo galimybių iš deleguotojo akto dėl PLTR Pereinamojo laikotarpio pasirinkimo galimybės dėl kapitalo, įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties, pozicijų viešojo sektoriaus subjektuose traktavimo


Politikos formavimas ir poveikio analizė

Antras etapas – prudencinės politikos formavimas – patikėtas aukšto lygio grupei, sudarytai iš Priežiūros valdybos pakaitinių narių, todėl galinčiai naudotis intensyvaus ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo teikiamais privalumais. Šis darbas buvo grindžiamas keliais pagrindiniais principais. Svarbiausias principas, kuriuo remdamasis ECB formuoja savo politiką – atsargumas, nes lygiavimasis į žemiausią standartą būtų nepriimtinas finansinio saugumo sumetimais. Siekiant bankų sąjungos tikslų ir vadovaujantis atsargumo principu buvo siekiama didinti bankų rinkos atvirumą ir integraciją.

Kitas principas – vadovavimasis tarptautiniais priežiūros standartais, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komiteto parengtais pasauliniais standartais ir EBI parengtais europiniais standartais. Nors šiam klausimui aktualiais Bazelio komiteto ir EBI standartais iš esmės buvo vadovaujamasi, šiek tiek buvo ir nukrypstama – daugiausia sklandesnio perėjimo prie naujosios tvarkos sumetimais. Kai Bazelio standartuose nebuvo pateikta konkrečių gairių arba alternatyvių įgyvendinimo būdų, buvo laikomasi tinkamos konservatyvios pozicijos, vadovaujantis atsargumo principu.

Formuojant politiką buvo laikomasi ir vienodo požiūrio principo, kuris reiškia, kad tokiam pačiam verslui ir tokiai pačiai rizikai turi būti taikomos tokios pačios taisyklės ir nukrypti nuo jų galima tik retais atvejais, kai kitoks požiūris pateisinamas. Vadovautis šiuo principu labai svarbu, norint didinti finansinę integraciją. Labai svarbu ir tai, kad daug dėmesio buvo skiriama teisėtiems rinkos dalyvių lūkesčiams, t. y. lūkesčiams, kuriuos sukėlė ankstesni nacionalinių institucijų priimti sprendimai.

ECB nuodugniai išanalizavo, kaip visos pagal šį projektą nagrinėjamos pasirinkimo galimybės anksčiau buvo įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir kokia praktika buvo taikoma, ir atliko kiekybinę atrinktų nuostatų poveikio analizę. NKI aktyviai dalyvavo šiame darbe. Buvo pasiektas susitarimas dėl 122 pasirinkimo galimybių.

Kai kuriais atvejais reikės atlikti daugiau analizių, kad būtų atsižvelgta į būsimus europinių ir tarptautinių standartų pokyčius EBI, Europos Komisijos ir Bazelio komiteto lygmeniu.


Pasirinkimo galimybių politikos įgyvendinimas

Priežiūros valdybai patvirtinus ECB politiką iš esmės, pradėtas trečiasis etapas – sutartos politikos įgyvendinimas. Pasirinkimo galimybės padalytos ir sudėtos į du dokumentus: reglamentą ir vadovą, priklausomai nuo pasirinkimo galimybės taikymo būdo (t. y. visuotinio ar individualaus taikymo). KRR / KRD IV ir deleguotajame akte dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo numatytomis 35 visuotinio taikymo pasirinkimo galimybėmis bus naudojamasi tiesiogiai pagal ECB reglamentą, kuris yra teisiškai privalomas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas. Vadove ECB išdėsto naudojimosi kitomis 82 pasirinkimo galimybėmis, įskaitant individualaus taikymo pasirinkimo galimybes, tvarką[40]. Reglamento ir vadovo projektai buvo pateikti viešoms konsultacijoms. Jos vyko 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Atsižvelgus į konsultacijų rezultatus ir parengus galutinius reglamento ir vadovo projektus, 2015 m. kovo mėn. ECB juos patvirtino. Reglamentas įsigalios 2016 m. spalio mėn.


Tolesnis darbas pasirinkimo galimybių klausimu

Pabaigus pirmąją šio projekto dalį, 2016 m. buvo pradėta antroji dalis. Bus sudarytas visų kitų pasirinkimo galimybių, kurios yra mažesnio prioriteto ir kurių yra mažiau negu tų, kurios buvo surašytos per pirmąją projekto dalį, sąrašas ir bus rengiamos gairės, taip pat bus toliau dirbama tų pasirinkimo galimybių, kurias per pirmąją dalį nuspręsta papildomai nagrinėti[41], klausimu. Be to, ECB bankų priežiūra vertina, kokiu mastu pasirinkimo galimybių politika gali būti įgyvendinama mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu (pritaikius pagal jų specifiką), kad būtų galima sudaryti dar vienodesnes sąlygas visame BPM. Galiausiai, ateityje planuojamas darbas – kartu su Europos Komisija ir atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis derinti tas pasirinkimo galimybes, kuriomis naudojamasi pagal nacionalinės teisės aktus ir kurios išlieka svarbi nevienodos priežiūros euro zonoje priežastis.


Neišspręsti nevienodo reglamentavimo klausimai

Nuveikti darbai pasirinkimo galimybių derinimo klausimu yra didelis žingsnis link labiau suderinto reglamentavimo euro zonoje. Vis dėlto, teisės aktų sudarytos sąlygos Europoje dar nėra tokios vienodos, kokios turėtų būti.

Jų skirtumus lemia dvi priežastys. Pirmoji – KRD IV reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę. Kadangi KRD IV yra direktyva, valstybės narės pačios gali spręsti, kaip jos perkels europines taisykles į savo nacionalinės teisės aktus. Todėl keletas KRD IV nuostatų į euro zonos šalių nacionalinę teisę buvo perkeltos skirtingai. Šis faktas pats savaime nėra problema, jei tik skirtumai pateisinami tuo, kad atitinkamai šaliai būdinga specifinė rizika. Tačiau esama ir daug nepagrįstų skirtumų.

Antroji nevienodo reglamentavimo priežastis – KRD IV aiškiai nepaminėti priežiūros įgaliojimai pagal nacionalinę teisę. Kyla klausimas, ar ECB, kaip Europos institucija, gali tiesiogiai vykdyti tokius įgaliojimus. Kol kas į šį klausimą buvo atsakyta tik dėl konkrečių atvejų. Dabar, kai turime Europos bankų priežiūrą, reikia vienodesnio visuotinio požiūrio.

Daugelio nacionalinės teisės sistemų skirtumų nebegalima pateisinti. BPM reglamento 1 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad ECB prudencinę priežiūrą vykdytų visapusiškai atsižvelgdamas į vidaus rinkos vienybę bei vientisumą. Šiame straipsnyje kalbama ir apie vienodą požiūrį į kredito įstaigas, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reguliavimo sąlygas. Kol teisinė bazė fragmentuota, ECB sunku vykdyti šiuos reikalavimus.

Be to, vis dar atsiranda ir naujų skirtumų. Kai kurių šalių nacionalinės teisės aktų leidėjai neprivalomą priežiūros praktiką perkelia į privalomus vykdyti teisės aktus. Dėl to ECB dar sunkiau tokią praktiką vienodinti. Naujausias pavyzdys – Vokietijos įstatymas dėl bankų pertvarkymo. Šiuo įstatymu Vokietijos finansų ministerijai suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus tokiais klausimais kaip bendrasis vidaus valdymas ir rizikos valdymas (kol kas ji šiais įsigaliojimais nepasinaudojo).

Visuose po BPM sukūrimo priimamuose bankams aktualiuose nacionalinės teisės aktuose turėtų būti atsižvelgiama į naujas ECB pareigas, kad jais nebūtų trukdoma tinkamai derinti priežiūros praktiką bankų sąjungoje.


Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamus išteklius priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Jame taip pat nustatyta, kad šie ištekliai turi būti finansuojami iš priežiūros mokesčių, kuriuos ECB renka iš prižiūrimų subjektų.

Be to, BPM reglamente nustatyta, kad priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos ECB išlaidos ECB biudžete turi būti nurodytos atskirai. ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu ir – su bankų priežiūra susijusiais klausimais – pasitarusi su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Biudžeto klausimais Valdančioji taryba konsultuojasi su Biudžeto komitetu (BUCOM), sudarytu iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas vertina ECB biudžeto planavimo ir stebėsenos ataskaitas ir atsiskaito už jas tiesiogiai Valdančiajai tarybai.

2015 m. išlaidos

Išlaidos, kurias ECB patyrė vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, – tai, visų pirma, ECB bankų priežiūros generalinių direktoratų ir Priežiūros valdybos sekretoriato tiesioginės išlaidos. Šiai naujai priežiūros funkcijai vykdyti naudojamasi ir kitų ECB padalinių teikiamomis bendromis paslaugomis, pavyzdžiui, patalpų, žmogiškųjų išteklių valdymo, administracinių paslaugų, biudžeto planavimo ir kontrolės, komunikacijos, apskaitos, teisinių paslaugų, vidaus audito, statistikos ir informacinių technologijų. Šios išlaidos yra įtrauktos į ECB biudžetą ir jame nurodomos atskirai.

2015 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba priėmė ECB sprendimą dėl 2015 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti. Šiame sprendime numatyta, kad su bankų priežiūros uždaviniais susijusios ECB metinės išlaidos 2015 m. sudarys 296,0 mln. eurų[42]. 2015 m. pabaigoje su bankų priežiūra susijusios ECB išlaidos sudarė 277,1 mln. eurų, t. y. buvo 6 % mažesnės už planuotą sumą, todėl susidarė 18,9 mln. eurų perteklius. Pagal taikomo reglamento nuostatas, šis perteklius bus įskaitytas į bendrą 2016 m. priežiūros mokesčių sumą[43].

Kaip paaiškinta 1.3 skyriuje, Valdančioji taryba nusprendė 2016 m. padidinti ECB priežiūros išteklius. Dėl šio padidinimo ir dėl priemonių, skirtų konkrečioms sritims, kurioms reikia daugiau priežiūros, kaip nurodyta dokumente ECB bankų priežiūra: BPM 2016 m. prioritetai, nuo 2016 m. didės visa su bankų priežiūros uždaviniais susijusių 2016 m. išlaidų suma. Tad pastovi ECB priežiūros metinių išlaidų suma paaiškės ne anksčiau nei vidutiniu laikotarpiu.

9 lentelė

Priežiūros funkcijos 2015 m. išlaidos

Faktinės išlaidos 2015 m. mln. eurų Planuotos išlaidos 2015 m. mln. eurų Faktinės išlaidos 2014 m. mln. eurų Darbo užmokestis ir kitos išmokos 141,3 151,7 68,9 Nuoma ir pastatų priežiūra 25,5 22,6 13,2 Kitos veiklos išlaidos 110,3 121,8 74,8 Visos su bankų priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos 277,1 296,0 156,9

Darbo užmokestis ir kitos išmokos

Darbo užmokestis ir kitos išmokos apima visas su atlygiu už darbą susijusias išlaidas, įskaitant išmokas už viršvalandžius, išmokas tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, išmokas priežiūros srities darbuotojams ir bendras paslaugas teikiančių padalinių darbuotojams.

Faktinės darbo užmokesčio ir kitų išmokų išlaidos 2015 m. sudarė 141,3 mln. eurų, t. y. 93 % planuotų išlaidų ir 51 % visų su bankų priežiūros uždaviniais susijusių išlaidų. 10,4 mln. eurų skirtumą tarp planuotų ir faktinių išlaidų iš esmės galima paaiškinti tuo, kad vidutinis laisvų ir užimtų etatų santykis buvo mažesnis nei tikėtasi. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo užimta apie 96 % su bankų priežiūra susijusių etatų.

Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą 2016 m. padidinti ECB priežiūros išteklius, kaip paaiškinta 1.3 skyriuje, darbo užmokesčio ir kitų išmokų išlaidos gali padidėti.


Nuoma ir pastatų priežiūra

2015 m. pabaigoje faktinės išlaidos nuomai ir pastatų priežiūrai, įskaitant patalpų nusidėjimo išlaidas, sudarė 25,5 mln. eurų, t. y. 113 % planuotų išlaidų. Faktinės išlaidos buvo 2,9 mln. eurų didesnės už planuotas daugiausia dėl padidėjusių turto nusidėvėjimo mokesčių už investicijas į patalpas.

2015 m. buvo renovuojamas Eurotower pastatas. Jame bus įkurdinti ECB bankų priežiūros darbuotojai. Pagal dabartinį šio projekto tvarkaraštį numatoma, kad darbuotojų persikraustymas bus baigtas iki 2016 m. vidurio. Todėl nuo 2016 m., didėjant priežiūros srityje dirbančių darbuotojų skaičiui, kaip paaiškinta pirmiau, didės ir nuomos bei kiti su patalpomis susiję mokesčiai.


Kitos veiklos išlaidos

„Kitų veiklos išlaidų“ kategorijai priklauso tokios išlaidos kaip konsultacijų, IT paslaugų, statistikos paslaugų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (išskyrus patalpas), komandiruočių ir mokymų išlaidos.

Šioje kategorijoje faktinės išlaidos buvo mažesnės negu planuotos 2015 m. balandžio mėn. Jos sudarė 110,3 mln. eurų arba 91 % planuotų išlaidų. Pagrindinė tokio nepanaudojimo priežastis – prioritetų pakeitimas ir didesnių išteklių skyrimas priežiūros sričiai skubiems finansinio stabilumo uždaviniams vykdyti; dėl to sumažėjo komandiruočių, mokymų ir su tuo susijusių išlaidų. Išlaidų nepanaudojimui įtakos turėjo ir mažesnis negu planuotas vidutinis laisvų ir užimtų etatų santykis.

Į 2015 m. faktines išlaidas įskaičiuotos išlaidos išorės ekspertams, kurie buvo pasitelkti padėti ECB vykdyti priežiūros uždavinius užtikrinant finansinį stabilumą, o būtent – Graikijos svarbių įstaigų išsamiam vertinimui, 2015 m. eiliniam išsamiam vertinimui ir patikrinimams vietoje atlikti. Visi šie darbai išsamiai paaiškinti 2 skyriuje.


Priežiūros mokesčių teisinis pagrindas: 2014 m. lapkričio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų patirtas su priežiūros uždaviniais susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir ECB reglamentas dėl priežiūros mokesčių. Mokesčių reglamente nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika; ii) kiekvieno prižiūrimo banko mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

2015 m. ECB prižiūrimoms įstaigoms išsiuntė pirmuosius individualius pranešimus apie priežiūros mokestį už faktines ECB išlaidas, patirtas 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (kadangi ECB bankų priežiūros funkciją perėmė nuo 2014 m. lapkričio mėn.), ir už 2015 m.

Visa surinkta mokesčių suma

Visa priežiūros mokesčių suma, kurią ECB surinko už 2014–2015 m., kad padengtų per tą laikotarpį patirtas euro zonos bankų sektoriaus prudencinės priežiūros išlaidas, buvo 326 mln. eurų.

Šią sumą sudaro:

  • 30 mln. eurų už išlaidas, kurias ECB patyrė per paskutinius du 2014 m. mėnesius, kaip paskelbta 2014 m. ECB metinėje ataskaitoje;
  • 296 mln. eurų už visų 2015 m. planuotas išlaidas (šią sumą ECB paskelbė 2015 m. balandžio mėn.).

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, padalinama į dvi dalis, atsižvelgiant į tai, kad prižiūrimos įstaigos yra dviejų statusų (svarbios ir mažiau svarbios) ir todėl ECB jų atžvilgiu vykdo skirtingo intensyvumo priežiūrą. Mokesčių suma dalijama pagal tai, kiek išlaidų patiria tie ECB padaliniai, kurie vykdo tiesioginę svarbių įstaigų priežiūrą, ir tie, kurie atsakingi už netiesioginę mažiau svarbių įstaigų priežiūrą.

10 lentelė

Priežiūros mokesčiai

Faktinės pajamos 2015 m. (mln. eurų) Visa mokesčių suma, surinkta už 2015 m. (mln. eurų) Visa mokesčių suma, surinkta už 2014 m. 1 (mln. eurų) Priežiūros mokesčiai 277,1 296,0 30,0 Iš jų: svarbių subjektų ir svarbių grupių mokesčiai 245,6 264,1 25,6 mažiau svarbių subjektų ir mažiau svarbių grupių mokesčiai 31,5 31,9 4,4 Visos su bankų priežiūros uždaviniais susijusios pajamos 277,1 296,0 30,0

1) Už 2014 m. ECB surinko tiek priežiūros mokesčių, kiek reikėjo padengti jo su bankų priežiūra susijusias išlaidas, patirtas nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai ECB pradėjo vykdyti priežiūros uždavinius.

Visas 18,9 mln. eurų perteklius, susidaręs tarp faktinių 2015 m. išlaidų ir už 2015 m. surinktos mokesčių sumos, kaip paaiškinta 5.1 skirsnyje, bus įskaitytas į bendrą 2016 m. mokėtiną mokesčių sumą ir paskirstytas svarbių įstaigų ir mažiau svarbių įstaigų kategorijoms pagal faktines 2015 m. išlaidas atitinkamoms funkcijoms vykdyti.


Individualūs bankų priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos pobūdžio. Jam mokestis apskaičiuojamas pagal metinius mokestinius veiksnius, kuriuos visi prižiūrimai bankai turi pateikti už praėjusį mokestinį laikotarpį, t. y. už visus metus iki gruodžio 31 d. Priežiūros mokestis apskaičiuojamas kiekvienam bankui atskirai. Jį bankas sumoka kartą per metus, paskutinį finansinių metų ketvirtį.

Metinis priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Mokestis susideda iš dviejų dalių: minimalios sumos, sudarančios 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos ir paskirstomos visiems bankams vienodai[44], ir kintamosios dalies, sudarančios 90 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos.

Kad būtų galima apskaičiuoti kiekvieno prižiūrimo subjekto ir kiekvienos prižiūrimos grupės 2015 m. mokėtinus metinius priežiūros mokesčius, mokesčio subjektai iki 2015 m. liepos 1 d. savo NKI pateikė informaciją apie mokestinius veiksnius už 2014 m. mokestinį laikotarpį, pasibaigusį gruodžio 31 d. ECB apskaičiavo mokestinius veiksnius ir 2015 m. liepos 30 d. pateikė juos mokesčio subjektams, kad jie per penkias darbo dienas juos patikrintų ir praneštų, jei, jų nuomone, jie yra klaidingi. Tada ECB apskaičiavo kiekvieno banko ir kiekvienos bankų grupės mokėtiną mokestį.

6 pav.

Kaip nustatoma kintamoji mokesčio dalis?

Banko svarba vertinama pagal visą turtą Banko rizikos pobūdis vertinamas pagal bendrą rizikospoziciją apskaičiuojant mokestį svarba ir rizikos pobūdis laikomivienodai svarbiais veiksniais Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygiudalyvaujančiose valstybėse narėse

Už 2015 m. mokėtini individualūs metiniai priežiūros mokesčiai iš esmės atitiko preliminarius ECB skaičiavimus, kurie 2014 m. pradžioje buvo pateikti viešoms konsultacijoms. Atlikus preliminarią poveikio analizę apskaičiuota, kad beveik 50 % svarbių įstaigų už 2015 m. turėtų sumokėti nuo 700 000 eurų iki 2 mln. eurų. Kalbant apie mažiau svarbias įstaigas, preliminarios poveikio analizės rezultatai parodė, kad beveik 75 % šių įstaigų turėtų sumokėti po mažiau kaip 7 000 eurų; pagal faktinius 2015 m. metinio priežiūros mokesčio paskaičiavimo rezultatus, tokio dydžio mokestį turėjo sumokėti 70 % prižiūrimų įstaigų.

Kaip paaiškinta 3.1 skyriuje, ECB patvirtino keletą bankų statuso pasikeitimų. Pagal Priežiūros mokesčių reglamento 7 straipsnį, dėl toliau išvardytų prižiūrimo subjekto statuso pasikeitimų aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu reikia perskaičiuoti konkrečios įstaigos mokėtiną priežiūros mokesčio sumą:

  • jei pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. jei svarbus subjektas tampa mažiau svarbus ir atvirkščiai;
  • jei naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas;
  • jei panaikinamas esamo prižiūrimo subjekto veiklos leidimas.

Tokiais atvejais, jei reikia grąžinti mokesčio permoką arba reikalauti sumokėti papildomą įmoką, ECB priima naują sprendimą dėl priežiūros mokesčio.

Po to, kai buvo išsiųsti pranešimai apie mokėtiną mokestį, ECB gavo keletą prašymų dėl statuso pakeitimo pagal 7 straipsnį. Šiuo metu jie nagrinėjami; nagrinėjimą baigti planuojama 2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. Pagal šį straipsnį apskaičiuota grąžintina arba mokėtina mokesčio suma bus visa įskaityta į bendrą už kitą mokestinį laikotarpį mokėtiną mokesčių sumą.


Pirmosios mokesčių sąskaitos ir mokesčio surinkimas

2015 m. spalio mėn. ECB prižiūrimiems subjektams išsiuntė po du pranešimus apie mokėtiną priežiūros mokestį. Viename pranešime buvo nurodyta mokesčio suma, apskaičiuota pagal faktines paskutinių dviejų 2014 m. mėnesių išlaidas, paskelbtas 2014 m. ECB metinėje ataskaitoje, kitame – pagal planuotas visų 2015 m. išlaidas.

Prižiūrimoms grupėms siunčiamuose pranešimuose nurodoma visos grupės mokėtina mokesčio suma. Jokiai prižiūrimai grupei nepriklausantiems prižiūrimiems subjektams siunčiamas atskiras pranešimas.

2015 m. gruodžio pabaigoje ECB buvo surinkęs daugiau kaip 99 % mokesčių už bankų priežiūrą. ECB imasi visų būtinų veiksmų, kad iš prižiūrimų subjektų surinktų likusias mokėtinas sumas. Einamąjį mokestinį laikotarpį ECB iš priežiūros mokestį vėlavusių sumokėti prižiūrimų subjektų surinko 0,05 mln. eurų delspinigių. Kaip nustatyta Priežiūros mokesčių reglamente, ši suma bus įskaičiuota į bendrą 2016 m. mokesčių sumą.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje. Joje pateikiama naujausia naudinga praktinė informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.


ECB priimti bankų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai

Toliau lentelėje pateikiamas bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuos ECB priėmė 2015 m. ir kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į šį sąrašą įtraukti teisės aktai, priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti atitinkami teisės aktai.

ECB reglamentai

Numeris

Pavadinimas

ECB/2015/13

2015 m. kovo 17 d. ECB reglamentas (ES) Nr. 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (OL L 86, 2015 3 31, p. 13)


Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

Numeris

Pavadinimas

ECB/2014/59

2014 m. gruodžio 17 d. ECB sprendimas (ES) 2015/433 dėl Etikos komiteto įsteigimo ir jo darbo tvarkos taisyklių (OL L 70, 2015 3 14, p. 58)

ECB/2015/2

2015 m. sausio 28 d. ECB rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL C 51, 2015 2 13, p. 1)

ECB/2015/4

2015 m. vasario 4 d. ECB sprendimas (ES) 2015/656 dėl sąlygų, kurioms esant kredito įstaigoms leidžiama įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį (OL L 107, 2015 4 25, p. 76)

ECB/2015/7

2015 m. vasario 11 d. ECB sprendimas (ES) 2015/530 dėl mokestinių veiksnių, kurie naudojami metiniams priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, duomenų nustatymo bei rinkimo metodikos ir procedūrų (OL L 84, 2015 3 28, p. 67)

ECB/2015/8

2015 m. vasario 12 d. ECB sprendimas (ES) 2015/716, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (OL L 114, 2015 5 5, p. 11)

ECB/2015/12

2015 m. kovo 12 d. ECB gairės (ES) 2015/856, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (OL L 135, 2015 6 2, p. 29)

ECB/2015/16

2015 m. kovo 27 d. ECB sprendimas (ES) 2015/811 dėl galimybės visuomenei susipažinti su nacionalinių kompetentingų institucijų turimais Europos Centrinio Banko dokumentais (OL L 128, 2015 5 23, p. 27)

ECB/2015/17

2015 m. balandžio 10 d. ECB sprendimas (ES) 2015/727 dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už pirmą mokestinį laikotarpį ir už 2015 m. (OL L 115, 2015 5 6, p. 36)

ECB/2015/21

2015 m. balandžio 27 d. ECB sprendimas (ES) 2015/839, kuriuo nustatomos išsamiai vertinamos kredito įstaigos (OL L 132, 2015 5 29, p. 88)

ECB/2015/36

2015 m. lapkričio 18 d. ECB sprendimas (ES) 2016/3, kuriuo nustatomi principai dėl nacionalinių kompetentingų institucijų koordinatorių padėjėjų darbo Bendro priežiūros mechanizmo jungtinėse priežiūros grupėse vertinimo teikimo (OL L 1, 2016 1 5, p. 4)

ECB/2015/38

2015 m. lapkričio 20 d. ECB sprendimas (ES) 2015/2218 dėl reikšmingo poveikio prižiūrimos kredito įstaigos rizikos pobūdžiui prezumpcijos netaikymo darbuotojams procedūros (OL L 314, 2015 12 1, p. 66)

ECB/2015/49

2015 m. gruodžio 17 d. ECB rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL C 438, 2015 12 30, p. 1)

2015 m. lapkričio 23 d. sprendimas dėl National Bank of Greece S.A. (prižiūrimo subjekto) išleidžiamų priemonių atitikties bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių kriterijams pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 31 straipsnį, paskelbtas bankų priežiūrai skirtos ECB interneto svetainės dalyje „Letters to banks

2015 m. lapkričio 23 d. sprendimas dėl Piraeus Bank S.A. (prižiūrimo subjekto) išleidžiamų priemonių atitikties bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių kriterijams pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 31 straipsnį, paskelbtas bankų priežiūrai skirtos ECB interneto svetainės dalyje „Letters to banks

2015 m. gruodžio 22 d. Bendros pertvarkymo valdybos ir ECB susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija


Žodynėlis

bankų sąjunga (banking union) – viena iš sudedamųjų kuriamos ekonominės ir pinigų sąjungos dalių, apimanti integruotą finansų sistemą su Bendru priežiūros mechanizmu, bendru pertvarkymo mechanizmu ir bendru taisyklių sąvadu, įskaitant ir suderintas indėlių garantijų sistemas, kurios ateityje gali tapti bendra Europos indėlių garantijų sistema.

bendras nuostolių padengimo pajėgumo rodiklis, TLAC (total loss-absorbing capacity, TLAC) – pasaulinės sisteminės svarbos bankams nustatytas, 2015 m. lapkričio mėn. su Finansinio stabilumo taryba suderintas normatyvas, reiškiantis, kad jį vykdantys pasaulinės sisteminės svarbos bankai yra pakankamai pajėgūs pertvarkymo atveju padengti nuostolius ir rekapitalizuoti turtą, kad jų pertvarkymas vyktų tvarkingai ir turėtų kuo mažesnį poveikį finansiniam stabilumui, užtikrintų svarbiausių funkcijų tęstinumą ir užtikrintai apsaugotų mokesčių mokėtojus nuo nuostolių. Minimalus TLAC apskaičiuojamas taikant pagal riziką įvertintus ir pagal riziką neįvertintus kriterijus. TLAC normatyvas bus pradėtas taikyti 2019 m.

bendras pertvarkymo mechanizmas, BPeM (Single Resolution Mechanism, SRM) – mechanizmas, kuriuo nustatomos bendros bankų sąjungoje veikiančių kredito įstaigų pertvarkymo taisyklės ir bendra tvarka. BPeM pradėjo veikti 2016 m. sausio 1 d. Jo veikimą užtikrina Bendra pertvarkymo valdyba – bankų sąjungai įsteigta Europos pertvarkymo institucija, glaudžiai bendradarbiaujanti su dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Pertvarkymo tikslais bendras pertvarkymo mechanizmas disponuoja Bendru pertvarkymo fondu.

Bendras priežiūros mechanizmas, BPM (Single Supervisory Mechanism, SSM) – mechanizmas, sudarytas iš ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų ECB pavestiems priežiūros uždaviniams vykdyti. Už veiksmingą ir nuoseklų šio mechanizmo, kuris yra bankų sąjungos dalis, veikimą atsakingas ECB.

bendras taisyklių sąvadas (single rulebook) – vienas visiems bendras bankininkystės taisyklių sąvadas, rengiamas tam, kad vienoje vietoje būtų išdėstytos visos suderintos prudencinės taisyklės, kurių privalo laikytis ES veiklą vykdančios kredito įstaigos. Kaip ir Europos Parlamentas bei ES Taryba (kartu su Europos Komisija), kuriems pavesta rengti teisės aktus, EBI įgaliota toliau rengti ir tobulinti šį taisyklių sąvadą bei prižiūrėti jo taikymą.

BPM pagrindų reglamentas (SSM Framework Regulation)– teisės aktas, kuriame, visų pirma, nustatyta praktinė ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme tvarka, kaip numatyta BPM reglamento 6 straipsnyje.

BPM reglamentas (SSM Regulation– teisės aktas, kuriuo sukuriamas vienas iš pagrindinių Europos bankų sąjungos elementų – euro zonos šalių ir galbūt kitų ES valstybių narių kredito įstaigų bendras priežiūros mechanizmas. BPM reglamentu ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su prudencinės kredito įstaigų priežiūros politika.

didžiausia galima paskirstyti suma (maximum distributable amount, MDA)– pažeidus jungtinio rezervo reikalavimą gali būti nustatyti apribojimai pelno paskirstymui (pvz., dividendų, atkarpos išmokų už papildomo 1 lygio (AT 1) kapitalo priemones, savo nuožiūra išmokamų pelno dalių). Jam nustatyto jungtinio rezervo reikalavimo nevykdančiam bankui automatiškai draudžiama paskirstyti daugiau negu didžiausia galima paskirstyti suma. Didžiausia galima paskirstyti suma yra banko paskirstytino pelno suma, padauginta iš koeficiento nuo 0,6 iki 0, priklausomai nuo to, kiek bendro 1 lygio kapitalo (CET 1) trūksta iki jungtinio rezervo reikalavimo įvykdymo.

ECB priežiūros sprendimas (ECB supervisory decision) – ECB teisės aktas, priimtas vykdant BPM reglamentu ECB pavestus uždavinius ir naudojantis šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais. Tai ne bendro taikymo, o vienam ar keliems prižiūrimiems subjektams ar prižiūrimoms grupėms arba vienam ar keliems kitiems asmenims skirtas teisės aktas.

Europos bankininkystės institucija, EBI (European Banking Authority, EBA) – 2011 m. sausio 1 d. įsteigta nepriklausoma ES institucija, ES bankų sektoriuje turinti užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų prudencinį reglamentavimą ir priežiūrą. Pagrindinis jos uždavinys – padėti parengti bendrą Europos bankininkystės taisyklių sąvadą, kuriame būtų išdėstytos visoje ES taikomos suderintos prudencinės taisyklės. Be to, EBI atlieka svarbų vaidmenį skatinant priežiūros praktikos konvergenciją visoje ES ir yra įgaliota vertinti ES bankų sektoriui kylančią riziką bei jo silpnąsias vietas.

išplėstinių veiklos leidimų suteikimo tvarka (passporting procedures) – su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas susijusi tvarka, pagal kurią kredito įstaiga, turinti vienos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą veiklos leidimą ir jų prižiūrima, gali steigti filialus ir teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, jeigu tokia veikla nurodyta leidime (kaip nustatyta KRD IV 33–46 straipsniuose).

jungtinė priežiūros grupė, JPG (Joint Supervisory Team, JST) – iš ECB ir NKI darbuotojų sudaryta priežiūros specialistų grupė, kuriai pavesta svarbaus prižiūrimo subjekto arba svarbios prižiūrimos grupės priežiūra.

KRR / KRD IV (CRR/CRD IV) – Kapitalo reikalavimų reglamentas ir direktyva: Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (KRR) ir Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (KRD IV). Dažnai kartu vadinami KRD IV.

kvalifikuotoji akcijų paketo dalis (qualifying holding) – turima kredito įstaigos kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos kredito įstaigos valdymui.

minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, MREL (minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) – visoms ES kredito įstaigoms taikomas reikalavimas, kurį jos turi tenkinti, kad žlugimo atveju galėtų padengti nuostolius. Šis reikalavimas nustatytas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD). Jo tikslas toks pat, koks ir bendro nuostolių padengimo pajėgumo rodiklio. Tačiau konkretūs kapitalo reikalavimai pagal MREL yra apskaičiuojami kitaip, taikant EBI nustatytus kriterijus.

nacionalinė kompetentinga institucija, NKI (national competent authority, NCA) – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba tarnyba, kuri atitinkamos valstybės narės priežiūros sistemoje pagal nacionalinę teisę yra įgaliota vykdyti įstaigų priežiūrą.

neprieštaravimo tvarka (non-objection procedure) – BPM reglamente įtvirtinta tipinė ECB sprendimų dėl priežiūros veiklos priėmimo tvarka. Priežiūros valdyba rengia sprendimų projektus ir teikia juos Valdančiajai tarybai tvirtinti. Sprendimai laikomi priimtais, jei per nustatytą laiką, ne ilgesnį kaip dešimt darbo dienų, Valdančioji taryba nepareiškia prieštaravimo.

priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas, SREP (Supervisory Review and Evaluation Process, SREP)– tai tvarka, pagal kurią atliekami svarbių ir mažiau svarbių kredito įstaigų priežiūriniai tikrinimai ir nustatoma, ar – be minimaliųjų – turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai, susiję su nuosavomis lėšomis, informacijos atskleidimu arba likvidumu, arba taikomos kitos priežiūrinės priemonės.

priežiūros analizės programa (Supervisory Examination Programme, SEP) – KRD IV 99 straipsnyje nustatyta tvarka ECB bankų priežiūra kasmet rengia prižiūrimų įstaigų priežiūros analizės programą. Programoje išdėstoma pagrindinė kiekvienos svarbios įstaigos priežiūros veikla, kuri bus vykdoma siekiant stebėti riziką bei šalinti nustatytus trūkumus. Joje nurodoma, kurioms įstaigoms bus taikoma griežtesnė priežiūra. Programoje taip pat nustatoma kasdienė svarbių įstaigų priežiūra, patikrinimai vietoje ir vidaus modelių tikrinimai.

Priežiūros žinynas (Supervisory Manual) – vadovas, kuriame išdėstyti bendrieji principai, procesai ir procedūros, taip pat apibrėžiama svarbių ir mažiau svarbių įstaigų priežiūros metodika, atsižvelgiant į BPM veikimo principus. Jame aprašomos ir bendradarbiavimo BPM viduje bei su išorės institucijomis procedūros. Priežiūros žinynas – tai BPM darbuotojams skirtas vidaus dokumentas; 2014 m. lapkričio mėn. paskelbta sutrumpinta jo versija – Bankų priežiūros vadovas, kuriame paaiškinama, kaip BPM veikia, ir aprašoma BPM priežiūros praktika.

svarba (significance) – kriterijus, pagal kurį Bendrame priežiūros mechanizme paskirstomos ECB ir NKI priežiūros funkcijos. Kredito įstaigų svarba nustatoma pagal BPM reglamente išdėstytus ir BPM pagrindų reglamente detalizuotus kriterijus.

vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas, ICAAP (Internal Capital Adequacy Assessment Process, ICAAP) – strategijos ir procesai, kuriuos bankai privalo įdiegti, kad galėtų apskaičiuoti, kiek ir kokio vidaus kapitalo reikia nuolat turėti ir kaip jį paskirstyti, kad, jų vertinimu, būtų galima padengti tiek ir tokią riziką, kiek ir kokia juose yra arba gali kilti. Kompetentingos institucijos tikrina ICAAP atlikdamos SREP.

vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas, ILAAP (Internal Liquidity Adequacy Assessment Process, ILAAP) – strategijos, politika, procesai ir sistemos, kuriuos bankai privalo įdiegti, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti likvidumo rizikos ir finansavimo pozicijas. Kompetentingos institucijos tikrina ILAAP atlikdamos SREP.

vidaus modelis (internal model) – apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus taikomas rizikos apskaičiavimo ir valdymo metodas, kurį yra parengusi pati kredito įstaiga ir kurį ji gali taikyti tik iš anksto gavusi kompetentingos institucijos leidimą pagal KRR trečią dalį.

vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai (enforcement and sanctioning powers) – ECB suteikti įgaliojimai i) įpareigoti prižiūrimą subjektą ar asmenį vykdyti prudencinius reikalavimus, t. y. įgaliojimai užtikrinti vykdymą, ir ii) skirti piniginę baudą prižiūrimam subjektui už prudencinių reikalavimų nevykdymą.

žlunganti arba galinti žlugti (failing or likely to fail)– viena iš trijų sąlygų, kurias visas kredito įstaiga turi tenkinti, kad pertvarkymo institucijos galėtų nuspręsti inicijuoti tos įstaigos pertvarkymą. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 32 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kada kredito įstaiga laikoma žlungančia arba galinčia žlugti (ar ją tokia laikyti, nustato priežiūros arba pertvarkymo institucija).


Santrumpos

Šalys

AT Austrija

BE Belgija

BG Bulgarija

CH Šveicarija

CY Kipras

CZ Čekija

DK Danija

DE Vokietija

EE Estija

ES Ispanija

FI Suomija

FR Prancūzija

GR Graikija

HR Kroatija

HU Vengrija

IE Airija

IT Italija

JP Japonija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

LV Latvija

MT Malta

NL Nyderlandai

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SE Švedija

SI Slovėnija

SK Slovakija

UK Jungtinė Karalystė

Kitos santrumpos

BBPK Bazelio bankų priežiūros komitetas

BPM Bendras priežiūros mechanizmas

COREP bendroji atskaitomybė

D-SIB nacionalinės sisteminės svarbos bankas

EBI Europos bankininkystės institucija

ECB Europos Centrinis Bankas

ECBS Europos centrinių bankų sistema

ES Europos Sąjunga

ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba

FINREP finansinė atskaitomybė

FST Finansinio stabilumo taryba

G-SIB pasaulinės sisteminės svarbos bankas

G-SII pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga

JPG jungtinė priežiūros grupė

KRD IV Kapitalo reikalavimų direktyva

KRR Kapitalo reikalavimų reglamentas

NKI nacionalinė kompetentinga institucija

O-SII kitos sisteminės svarbos įstaiga

RVS rizikos vertinimo sistema

SREP priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

TKP turto kokybės peržiūra

© Europos Centrinis Bankas, 2016 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija Telefonas +49 69 1344 0 Interneto svetainė www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2443-5945 ISBN 978-92-899-2139-8 DOI 10.2866/187641 ES katalogo numeris QB-BU-16-001-LT-N



[1]ECB rengiamuose tekstuose anglų kalba susitarta vietoj sąvokos „Bendras priežiūros mechanizmas (BPM)“ vartoti „Europos bankų priežiūra“, tačiau sąvoka „Bendras priežiūros mechanizmas“ vis tiek gali būti vartojama norint pabrėžti, kaip priežiūra vykdoma (o ne kas ją vykdo); ji taip pat gali būti vartojama teisiniuose ir kitokio pobūdžio tekstuose aprašant bankų priežiūros uždavinius ir sąrangą.
[2]Sąvoka „Europos bankų priežiūra“, kurią susitarta vartoti ECB rengiamuose tekstuose anglų kalba, reiškia visus priežiūrą vykdančius ECB padalinius.
[3]Remiantis Priežiūros valdybos darbo reglamento6 straipsnio 6.7 dalimi, sprendimai gali būti priimami ir taikant rašytinę procedūrą, nebent tam prieštarautų bent trys balsavimo teisę turintys Priežiūros valdybos nariai. Tokiu atveju klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai keliamas ne mažiau kaip penkių darbo dienų reikalavimas, kad kiekvienas Priežiūros valdybos narys galėtų apsvarstyti klausimą.
[4]Žr. BPM reglamento 26 straipsnio 10 dalį.
[5]Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nariai: Jean-Paul Redouin (pirmininkas), Concetta Brescia Morra (pirmininko pavaduotoja), F. Javier Arístegui Yáñez, André Camilleri ir Edgar Meister; bei du pakaitiniai nariai: René Smits ir Kaarlo Jännäri (iki 2015 m. lapkričio 6 d.) / Ivan Šramko (nuo 2016 m. vasario 3 d.).
[6]2014 m. balandžio 14 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Administracinės peržiūros valdybos įsteigimo ir jos veiklos taisyklių (ECB/2014/16).
[7]Iš jų 984,5 etato – pagal neterminuotąsias, o 89 etatai – pagal terminuotąsias darbo sutartis.
[8]Kalbama apie šiuos ECB padalinius: IT, žmogiškųjų išteklių, biudžeto, teisinių paslaugų, statistikos, komunikacijos ir administravimo. Jie teikia paslaugas ECB bankų priežiūrai, kaip ir kitiems ECB skyriams.
[9]Trumpalaikės sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ir negali būti pratęsiamos. Paprastai tokios sutartys sudaromos, kai ECB reikia tenkinti skubius ir trumpalaikius poreikius.
[10]Šį skaičių sudaro 125 pareigybės pagal neterminuotąsias ir 35 pareigybės pagal terminuotąsias darbo sutartis. Iš šio naujų etatų skaičiaus etatų pareigybių pagal neterminuotąsias ir pagal terminuotąsias darbo sutartis santykis yra 24 %, t. y. daug didesnis negu jau patvirtintų dabartinių etatų skaičiuje (8 %). Papildomų išteklių skirta bendras paslaugas teikiantiems skyriams, t. y. skirti 43 nauji etatai (29 pagal neterminuotąsias ir 14 pagal terminuotąsias darbo sutartis).
[11]Sprendime ECB/2014/39 yra nuostatų ir dėl organizacinių aspektų.
[12]FINREP (finansinė atskaitomybė, angl. FINancial REPorting) ir COREP (bendroji atskaitomybė, angl. COmmon REPorting) yra EBI techninių įgyvendinimo standartų dalis. FINREP – tai iš bankinių įstaigų renkama finansinė informacija, pateikiama standartine forma kaip metinės finansinės ataskaitos (balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, išsamūs priedai). COREP – tai taip pat standartine forma pateikiama informacija, reikalinga 1 ramsčio skaičiavimams atlikti, t. y. duomenys apie nuosavas lėšas, atskaitymus, kapitalo reikalavimus (kredito, rinkos ir veiklos riziką) ir dideles pozicijas.
[13]Komisija sudaryta vadovaujantis Reglamentu ECB/2014/26, siekiant užtikrinti pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimą pagal BPM reglamento 25 straipsnio 5 dalį.
[14]ECB bankų priežiūra vertina pagrindines kredito įstaigų rizikas glaudžiai bendradarbiaudama su NKI ir naudodamasi jungtinių priežiūros grupių, kitų ECB skyrių ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įdirbiu.
[15]Taip buvo Eurobank ir National Bank of Greece atveju. Jų atvejai paminėti Suvestinėje išsamaus vertinimo ataskaitoje, p. 10.
[16]Taip buvo Dexia atveju. Šis atvejis paminėtas Suvestinėje išsamaus vertinimo ataskaitoje, p. 10.
[17]Taip buvo Nova Ljubljanska Banka ir Nova Kreditna Banka Maribor atveju. Abiejų bankų pelnas iki atidėjinių rodė, kad jie pajėgūs restruktūrizuoti savo išlaidų bazę.
[18]Žr. Steffen, S. Capital shortfalls in SSM banks:How much progress has been made?: Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto užsakymu parengtas straipsnis, 2015 m. spalio mėn.
[19]Sberbank Europe AG, VTB Bank (Austria) AG ir Banque Degroof S.A. nebuvo vertinti per 2014 m. išsamų vertinimą, nes tuo metu, kai buvo rengiamas bankų, kurie bus vertinami, sąrašas, teisės aktuose dar nebuvo galutiniai apibrėžtas kriterijus (banko tarpvalstybinio turto ir įsipareigojimų dydis), kuriuo remiantis bankas galiausiai būtų priskirtas prie svarbių įstaigų. Unicredit Slovenia nebuvo vertintas, nes tuo metu jis dar nebuvo įvardytas viena iš trijų didžiausių Slovėnijos kredito įstaigų. Novo Banco SA tuo metu, kai buvo pradėtas 2014 m. išsamus vertinimas, dar neegzistavo kaip atskiras subjektas, nes 2014 m. jis buvo ką tik suformuotas pertvarkius Banco Espírito Santo.
[20]Pagal nepalankųjį scenarijų buvo daromos tokios prielaidos apie makrofinansinę riziką: kad padidės pasaulinis obligacijų pelningumas, pažeidžiamose šalyse toliau prastės kredito kokybė, reformos nebus vykdomos pakankamai intensyviai, o bankų balansai nebus gerinami tiek, kiek reikėtų, kad rinkos finansavimas būtų pakankamai pigus ir išliktų prieinamas.
[21]Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos (EBA/GL/2014/13), EBI, 2014 m. gruodžio 19 d.
[22]2 ramsčio kapitalo reikalavimai – tai reikalavimai, kuriuos nustato kompetentinga priežiūros institucija, remdamasi SREP rezultatais. Jais papildomi minimalūs kapitalo reikalavimai.
[23]Siekiant sudaryti visiems BPM bankams vienodas sąlygas, SREP sprendimuose atsižvelgiama į BPM šalių skirtumus laipsniškai didinant kapitalo apsaugos rezervą.
[24]Į visą svarbių įstaigų skaičių neįtrauktos likviduojamos įstaigos ir įstaigos su labai specifiniais verslo modeliais.
[25]Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (angl. National Institute of Standards and Technology). Su minimu aprašu (2014 m. vasario 12 d.) galima susipažinti čia: http://www.nist.gov/cyberframework/upload/cybersecurity-framework-021214-final.pdf
[26]Mažiau svarbių įstaigų skirstymo pagal prioritetus sistema aprašyta toliau šiame skyriuje.
[27]Suskaičiuota konsoliduotu lygmeniu.
[28]Įskaitant keliolika prašymų dėl papildomų valdybos nario pareigų (18).
[29]Dėl šių 2 000 leidimų procedūrų buvo priimtas 921 ECB teisės aktas (žr. 1 pav. 1.2 skyriuje). Kai kurie teisės aktai priimti dėl daugiau nei vienos leidimų procedūros (pvz., dėl kelių vienos svarbios įstaigos valdymo organų narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimo arba dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo atliekant vieną sandorį).
[30]Atšauktos procedūros – tai visos procedūros, kurias NKI oficialiai pateikė ECB, bet kurios, dėl įvairių priežasčių, NKI prašymu buvo nutrauktos. Dažniausios atšaukimo priežastys: i) pasirinkta ne ta procedūra, ii) prašymą pateikusi įstaiga prašymą atsiėmė, iii) procedūra priklauso NKI kompetencijai (t. y. neigiamas sprendimas dėl leidimo suteikimo), iv) vėliau pasirinktas kitas kelias (ypač jei procedūra susijusi su planuojamu pertvarkymu) ir kt.
[31]Apie 10 % sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo (toms valstybėms narėms, kuriose nustatytas terminas) nebuvo priimti per nacionalinėje teisėje nustatytą laiką.
[32]2014 m. sausio 31 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl glaudaus bendradarbiavimo su dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (ECB/2014/5).
[33]Šios šalys patenka į kategoriją tų šalių (iš viso šioje kategorijoje jų yra 29), kurių finansų sektorių TVF laiko sisteminės svarbos sektoriumi ir kuriose pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį privaloma atlikti finansų sistemos stabilumo vertinimą pagal FSĮP.
[34]Finalising post-crisis reforms: an update: ataskaita G20 šalių vadovams. BBPK, 2015 m. lapkričio mėn. Su ataskaita galima susipažinti čia: https://www.bis.org/bcbs/publ/d344.pdf
[35]Sąvoka „pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra“ nėra oficialiai apibrėžta teisės aktuose. Tačiau pagal EBI išaiškinimą, „pasirinkimo galimybė“ reiškia, kad kompetentingos institucijos arba valstybės narės gali iš kelių ES teisėje nustatytų variantų rinktis, kaip taikyti tam tikrą nuostatą, o „teisė veikti savo nuožiūra“ reiškia, kad kompetentingoms institucijoms arba valstybėms narėms paliekama teisė pačioms spręsti, ar tam tikrą nuostatą taikyti.
[36]Ši suma apima ir pereinamojo laikotarpio pasirinkimo galimybių, ir kitų pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikį.
[37]Skaičiavimams naudojamas svertinis vidurkis.
[38]Nacionalinės taisyklės reiškia mažiausią leistiną tempą, kuriuo bankai turi palaipsniui atsisakyti pereinamojo laikotarpio taisyklių. Todėl net ir šalies lygmeniu bankai gali turėti tam tikros veiksmų laisvės ir spręsti, kaip taikyti pereinamojo laikotarpio taisykles.
[39]2014 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61 dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo.
[40]Likusios penkios pasirinkimo galimybės neįtrauktos nė į vieną iš šių dviejų dokumentų projektų, nes ECB nusprendė jomis nesinaudoti.
[41]Nuostatos, kurias nuspręsta papildomai nagrinėti, surašytos ECB vadovo dėl pasirinkimo galimybių III dalyje.
[42]2015 m. balandžio 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/727 dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už pirmą mokestinį laikotarpį ir už 2015 m. (ECB/2015/17).
[43]2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių 9 straipsnis (ECB/2014/41).
[44]Mažiausiems svarbiems bankams, kurių visas turtas mažesnis nei 10 mlrd. eurų, minimalioji mokesčio dalis yra perpus mažesnė.