Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

Pirmininkės įžanginis žodis ir įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku pabaigti rengti 2023 m. vasario 28 d.

2022 m. euro zonos gyventojams buvo sudėtingi metai. Ekonomika buvo beatsigaunanti po pandemijos, tačiau patyrė didelį neigiamą poveikį dėl nepateisinamos Rusijos invazijos į Ukrainą. Nors tiesioginis karo poveikis bankams buvo nedidelis, nes tik nedaugelis turėjo reikšmingų pozicijų nukentėjusiuose regionuose, jiems teko taikytis prie aplinkos, kurioje vyravo didelis ekonominis neapibrėžtumas ir istoriškai didelė infliacija.

Karo sukelta energetikos krizė kartu su tiekimo grandinės trikdžiais ir dėl pandemijos susikaupusia paklausa lėmė stiprų infliacinį spaudimą. Esant tokioms aplinkybėms, pinigų politikos formuotojų užduotis yra užtikrinti, kad infliacija neįsitvirtintų ir laiku vėl pasiektų tikslinę ribą. ECB ėmėsi atitinkamų veiksmų ir pradėjo normalizuoti pinigų politiką, nutraukdamas grynuosius turto pirkimus, o vėliau padidindamas palūkanų normas.

Kylančios palūkanų normos turėjo įtakos prižiūrimų bankų veiklos rezultatams 2022 m. Pelningumą, kuris yra pirmasis bankų apsisaugojimo nuo sukrėtimų veiksnys, palaikė grynosios palūkanų pajamos, jos padidėjo pirmą kartą per kelerius metus. Tai, kartu nuolat gerėjant turto kokybei ir neveiksnių paskolų lygiui sumažėjus iki žemiausio lygio nuo 2015 m., kai buvo pradėti bankų sąjungos duomenų vertinimai, užtikrina bankų gebėjimą sklandžiai perduoti mūsų pinigų politikos paskatas euro zonos ekonomikai.

Tačiau, griežtėjant finansavimo sąlygoms, bankai ir toliau turi spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su jų valdymu ir vidaus rizikos kontrolės sistemomis. Todėl Europos bankų priežiūra atidžiai stebi rizikų procesus.

Vis dėlto pasakytina, kad dar iki 2022 m. bankai turėjo peržiūrėti savo veiklos modelius spręsdami su skaitmeninimu ir klimato kaita susijusius struktūrinius iššūkius, kuriuos sustiprino nepateisinamas Rusijos karas Ukrainoje. Dėl karo dar labiau išaugo kibernetinių atakų rizika, o Europai atsisakant rusiškos naftos ir dujų, didėja pereinamojo laikotarpio rizika. Dėl šių ir didėjančių fizinių rizikų bankai turi laikytis aktyvaus ir visapusiško požiūrio, kad taptų atsparesni klimato kaitos ir pereinamojo laikotarpio sukrėtimams.

ECB jau ėmėsi keleto svarbių veiksmų, kad bankai būtų pasirengę šiam iššūkiui. Mes nenuleisime rankų ir toliau dėsime visas pastangas užtikrindami, kad europiečiai ir ateityje galėtų pasikliauti tvirtu bankų sektoriumi.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku Andrea Enria

Pirmininkės įžanginis žodis ir įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku pabaigti rengti 2023 m. vasario 28 d.

2022 m. įvyko daug įvykių. Kokie jie buvo ECB Bankų priežiūros tarnybai?

Viena vertus, 2022-ieji buvo metai, kai vieną krizę pakeitė kita. Jie prasidėjo gausėjant ženklų, kad pradedame stabiliai atsigauti po pandemijos, smarkiai paveikusios mūsų gyvenimus ir ekonomiką. Puikiai prisimenu, kaip pirmą kartą po ilgo laiko bankai ir analitikai optimistiškai pažvelgė į netolimą ateitį – ir kaip tik tada Rusija nepateisinamai įsiveržė į Ukrainą. Visų pirma pasakytina, kad dėl Rusijos karo ukrainiečiai patyrė neapsakomų kančių. Karas taip pat sukėlė ekonominę ir finansinę sumaištį Europoje ir visame pasaulyje, pamažu virstančią visaverčiu makroekonominiu sukrėtimu.

Turėjome greitai imtis veiksmų ir būti lankstūs vykdydami priežiūrą, kad galėtume reaguoti į sparčiai besikeičiančias ekonomines aplinkybes ir dėl jų bankų sektoriui kylančius iššūkius. Karas ir sankcijos tiesiogiai paveikė nedaugelį bankų dėl jų tiesioginių pozicijų Rusijoje arba sąsajų su ja. Tačiau visi bankai vienodai pajuto neigiamą energetikos ir žaliavų kainų sukrėtimo poveikį ir turėjo veikti nuolatinės didelės infliacijos ir sparčiai vykstančio pinigų politikos normalizavimo aplinkoje.

Kita vertus, tai buvo ECB Bankų priežiūros tarnybos plėtros metai. Mūsų darbuotojai vis dažniau grįžta prie įprasto darbo biuruose ir malonu matyti, kaip juose vėl atgyja darbinis šurmulys. Man patiko pirmininkauti daugiau gyvai vykusių Priežiūros valdybos posėdžių ir labai džiaugiausi, kad galėjau apsilankyti keliose nacionalinėse kompetentingose institucijose.

Taip pat padarėme nemažą pažangą siekdami didesnės ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų, dalyvaujančių Bendrame priežiūros mechanizme (BPM), integracijos. Toliau puoselėjame bendrą BPM kultūrą ir integruotas karjeros galimybes, sudarome sąlygas priežiūros institucijoms glaudžiau bendradarbiauti per visą priežiūros ciklą, taikome labiau koordinuotą planavimą ir biudžeto sudarymą, toliau tobuliname BPM bendradarbiavimo priemones ir diegiame bendras priežiūros ir mokymo technologijas.

Kaip bankams sekėsi reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje?

Turėtume atskirti bankus, tiesiogiai susijusius su Rusija, nuo visų kitų bankų.

Geopolitiniai įvykiai, daugiausia per sankcijų sistemą, tiesiogiai paveikė keletą bankų. „Sberbank Europe“ AG, Austrijoje įsikūrusi bankų grupė, kurios pagrindinė būstinė priklauso Rusijai, kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis Kroatijoje ir Slovėnijoje nukentėjo nuo reputacijos poveikio ir patyrė didelį indėlių pasitraukimą. Galiausiai bankas buvo paskelbtas žlungančiu arba galinčiu žlugti ir pasitraukė iš rinkos. Kitas panašus atvejis – Kipro bankas „RCB Bank“ LTD, kurio svarbus akcininkas buvo Rusijos bankas VTB. Įvedus sankcijas ir pasikeitus geopolitinei situacijai, bankas nusprendė savanoriškai nutraukti bankininkystės veiklą, todėl buvo panaikinta jo banko licencija.

Euro zonos bankų grupės, tiesiogiai veikiančios Rusijoje, taip pat gali patirti nuostolių, jei norėtų ir sugebėtų pasitraukti iš šios rinkos. Kai kurioms iš jų ši rizika jau išsikristalizavo, tačiau jos poveikis yra nedidelis ir valdomas.

Kol kas visas bankų sektorius pasirodė labai atsparus karo sukeltam makroekonominiam sukrėtimui, netgi labiau, nei tikėjomės remdamiesi 2022 m. gegužės mėn. paskelbta pažeidžiamumo analize. 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje apibendrintas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 14,7 %, t. y. tik šiek tiek mažesnis negu 2019 m. pabaigoje. Turto kokybė ir toliau gerėjo – svarbių bankų turimų neveiksnių pozicijų apimtis 2022 m. rugsėjo pabaigoje sumažėjo iki 349 mlrd. eurų, t. y. žemiausio lygio nuo 2015 m., kai pirmą kartą buvo pradėti skelbti priežiūros duomenys apie svarbius bankus. Pelningumas taip pat buvo rekordiškai didelis – 2022 m. trečiąjį ketvirtį bankų vidutinė nuosavo kapitalo grąža siekė 7,6 %.

Atsižvelgdami į šiuos teigiamus rezultatus, bankai 2023 m. suplanavo dividendų paskirstymą, kuris iš esmės atitinka 2022 m., kai jie atsisakė su pandemija susijusių apribojimų, išmokėtus dividendus ir atpirkimo sandorius. Neprieštaravome jokiems konkretiems bankų planams, tačiau su visais bankais pradėjome dvišalį priežiūrinį dialogą, kuris yra mūsų įprastinės kapitalo trajektorijos vertinimo dalis.

2022 m. pabaigoje makroekonominės perspektyvos vėl ėmė gerėti. Tačiau tai nereiškia, jog makroekonominis sukrėtimas baigėsi. Jei infliacinis spaudimas išliks, būtinas spartus pinigų politikos normalizavimo procesas savo ruožtu gali turėti įtakos konkretiems bankų portfeliams ir verslo linijoms, sukeldamas įvairių iššūkių bei sukurdamas sąlygas atsirasti potencialiems laimėtojams ir pralaimėtojams.

Kalbant apie iššūkius, kokie, jūsų nuomone, yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos bankai?

Pirmoji iššūkių grupė yra konjunktūrinė.

Jei energetikos krizė nebus įveikta, gali padidėti kredito rizika tuose įmonių skolinimo portfeliuose, kuriuose ekonominė veikla labiausiai priklauso nuo energetikos. Apskritai, praėjusių metų pabaigoje sulėtėjus mūsų ekonomikos augimo tempui, vėl padaugėjo įmonių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, todėl reikia būti budresniems dėl turto kokybės.

Spartus pinigų politikos normalizavimas – ypač didėjančios palūkanų normos – buvo svarbus pelningumo atsigavimo veiksnys. Tačiau dėl to gali pablogėti ir turto kokybė, kai skolininkai stengiasi grąžinti skolą, ir tai gali lemti paskolų portfelių, kurie yra ypač jautrūs palūkanų normoms, grupės pablogėjimą.

Toks palūkanų normų aplinkos pasikeitimas taip pat gali lemti netvarkingus koregavimus kai kuriuose finansų rinkos segmentuose ir nebankinėse finansų įstaigose, o tai padidintų sandorio šalies kredito riziką tarp bankų, turinčių koncentruotas pozicijas tose konkrečiose rinkose ir rinkos dalyvių atžvilgiu.

Be konjunktūros, palūkanų normų normalizavimas ir kiekybinio griežtinimo priemonės gali priversti kai kuriuos bankus peržiūrėti savo vidutinės trukmės finansavimo strategijas ir daugiau dėmesio skirti likvidumo ir finansavimo rizikai.

2022 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu naujai įvertinti įsisenėję trūkumai. Rizikos kontrolės trūkumai vis dar daro įtaką kredito rizikos vertinimui, be to, buvo nustatyta nemažai faktų dėl valdymo organų, rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito funkcijų veiksmingumo. Mūsų susirūpinimą dėl bankų rizikos kontrolės ir valdymo didina neapibrėžta išorės aplinka, nes į praeitį nukreipti rizikos lygio rodikliai gali pateikti netikslų vaizdą prognozuojant ateities tendencijas ir riziką.

Skaitmeninė transformacija, taip pat su klimato kaita ir aplinka susijusi rizika irgi yra pagrindiniai mūsų bankų vidutinės trukmės iššūkiai, kuriems reikia nedelsiant skirti daug dėmesio.

Paminėjote pinigų politikos normalizavimą. Kaip Europos bankai pasirengę reaguoti į besikeičiančią palūkanų normų aplinką?

Palūkanų normų didėjimas paprastai yra gera žinia bankams. Tai reiškia, kad jie gali daugiau uždirbti iš palūkanų normų maržos, t. y. skirtumo tarp palūkanų normos, kurią taiko už paskolas, ir palūkanų normos, kurią moka už indėlius. Palūkanų normų normalizavimo procesas ir šio ilgai laukto pokyčio padidintos grynosios palūkanų pajamos yra teigiamų bankų veiklos rezultatų 2022 m. pagrindas. Pirmą kartą per kelerius metus grynosios palūkanų pajamos padidėjo ne tik dėl augančios skolinimo apimties, bet ir dėl didėjančių grynųjų palūkanų maržų.

Ir bankai, ir analitikai tikisi, kad šiais metais pelningumo perspektyva taip pat išliks teigiama. Mūsų duomenimis, jei makroekonomika vystysis taip, kaip šiuo metu tikimasi, tolesnis tvarkingas palūkanų normų didinimas greičiausiai padės išlaikyti sektoriaus vidutinį pelną.

Tačiau jei nukrypsime nuo pagrindinio scenarijaus ir atsižvelgsime į nepalankesnius pokyčius, situacija gali būti kitokia. Konkrečių portfelių ir verslo linijų atveju su turto kokybės blogėjimu susijusios išlaidos gali būti didesnės už pajamų teikiamą naudą, didėjant palūkanų normoms, ypač tuo atveju, jeigu sulėtės ekonomikos augimas. Skolininkai gali susidurti su sunkumais grąžindami skolą, kalbant apie portfelius, kurie tradiciškai yra labai jautrūs kredito kainai. Vartojimo kreditavimas, nekilnojamojo turto kreditavimas ir finansavimas skolintomis lėšomis yra svarbūs pavyzdžiai sričių, kurioms priežiūros institucijos skiria daugiausia dėmesio.

Kaip minėjau, finansų rinkos gali būti sutrikdytos palūkanų normų koregavimo proceso metu. Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis buvo palankus precedento neturinčiam skolos lygio didėjimui, kai kurių mažiau arba visai nereguliuojamų subjektų pozicijų finansinis svertas labai smarkiai padidėjo ir dažnos tapo labai koncentruotos, kurios gali greitai sumenkti, jei netikėtai pasikeis ekonominės perspektyvos arba palūkanų normų aplinka. „Archegos“ žlugimas 2021 m. ir įsipareigojimų nulemta investicinė sumaištis Jungtinėje Karalystėje 2022 m. rodo, kaip, nesant politinių intervencijų, tokie epizodai gali lengvai persimesti į bankų sektorių.

Dėl didėjančių palūkanų normų ir kiekybinio griežtinimo bankai turi daugiau dėmesio skirti likvidumo ir finansavimo rizikai. Jei bankai greitai nepritaikys savo rizikos valdymo ir strateginio valdymo gebėjimų, sudėtingesnė finansavimo aplinka gali priversti suabejoti pernelyg supaprastintomis ir akivaizdžiai pasenusiomis turto ir įsipareigojimų valdymo strategijomis, pavyzdžiui, kai kurių bankų taikyta prekybos pasinaudojant palūkanų normų skirtumais praktika, siekiant gauti naudos iš neįprastai didelės pinigų politikos paramos. Kyla rizika, kad bankai gali būti užklupti netikėtai.

2022 m. daugiausia dėmesio skirta bankų rizikos kontrolei ir vidaus valdymui. Kokio tolesnio bankų tobulėjimo tikitės šioje srityje?

Tiesą sakant, šioje srityje nematome pakankamos pažangos.

Pirma, 2022 m. dėl duomenų valdymo ir duomenų kokybės valdymo procedūrų veiksmingumo trūkumų, susiskaldžiusios IT aplinkos ir ribotos bankų koreguojamųjų projektų apimties bei užmojų ir toliau išlieka duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo trūkumų. Dėl to jų valdymo organams sunku gauti reikiamą informaciją, kad galėtų valdyti riziką ir tinkama linkme nukreipti organizacijos strategiją.

Antra, keliems bankams vis dar reikėjo toliau tobulinti savo vidaus kontrolės funkcijas, visų pirma spręsti nepakankamo darbuotojų skaičiaus, menko šios funkcijos statuso ir procesų, pavyzdžiui, atitikties stebėsenos programų ir bankų norimos prisiimti rizikos nustatymo, trūkumų problemas. Mūsų 2022 m. atliktos tikslinės peržiūros apėmė bankų rizikos valdymo praktiką srityse, susijusiose su pandemine krize ir palūkanų normų normalizavimo procesu, visų pirma su paskolomis komerciniam ir gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, palūkanų normos ir kredito maržos rizika bankinėje knygoje bei sandorio šalies kredito rizika.

Siekdami paskatinti apčiuopiamą pažangą ten, kur jos labiausiai reikia, esame pasiryžę visapusiškai pasinaudoti visomis priežiūros priemonėmis ir įgaliojimais, kuriuos turime pagal ES ir nacionalinę teisę. Jei kokybinės priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos siekiant, jog bankai laiku imtųsi tolesnių veiksmų ir pašalintų nustatytus trūkumus, galime taikyti tikslinius kapitalo reikalavimus pagal antrą pakopą, vykdymo užtikrinimo priemones arba sankcijas, kad būtų užtikrinta tinkama pažanga. Kad mūsų vykdoma priežiūra būtų dar veiksmingesnė, tais atvejais, kai bankų pažanga per lėta ir jų rezultatai nuolat nepatenkinami, ECB persvarstys, kaip per aiškiai apibrėžtą laiką padidinti priežiūros priemonių taikymo mastą.

Kai kurie teigia, kad Europos bankų priežiūra yra pernelyg įkyri, pernelyg apsunkinanti ir taiko per aukštus reikalavimus, kurie kenkia ES bankų konkurencingumui. Kaip į tai atsakytumėte?

Pirmiausia tiesiog netiesa sakyti, kad reguliavimo ir priežiūros kapitalo reikalavimai ES yra griežtesni nei kitose jurisdikcijose, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Dažnai susitinkame su kolegomis iš JAV ir Jungtinės Karalystės institucijų, lyginame savo bankams keliamus reikalavimus ir turiu pasakyti, kad taikome lygiavertes priemones. Beje, didžiausiems sistemiškai svarbiems Europos bankams, kurie iš tiesų konkuruoja pasaulinėse rinkose, taikomi šiek tiek mažesni kapitalo reikalavimai.

Vis dėlto visada esame pasirengę išklausyti kritiką. Tiesą sakant, šiuo metu atliekame savo priežiūros procesų pakeitimus, kurie turėtų padėti išspręsti kai kuriuos sektoriui susirūpinimą keliančius klausimus.

Įvedame priimtinos rizikos sistemą, kuri leidžia priežiūros institucijoms suintensyvinti savo pastangas ten, kur jos yra reikalingiausios, palengvinant strateginių BPM priežiūros prioritetų perkėlimą į priežiūros planavimą kiekvienam konkrečiam bankui. Priimtinos rizikos sistema nesumažina mūsų priežiūros standartų ar priežiūros intensyvumo kiekvienam konkrečiam bankui. Priešingai, ji didina mūsų dėmesį rizika pagrįstai priežiūrai. Tai taip pat reiškia, kad bankai turėtų tikėtis mažiau „pažymėto langelio“ (angl. tick-the-box) priežiūros, galimai mažiau prašymų ir mažesnės ataskaitų rengimo naštos, nes kiekvienam bankui netaikysime viso išsamaus priežiūros vadovo, o vadovausimės konkretaus banko prioritetais. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant, kad mūsų priežiūros procesai būtų lankstesni, prisitaikantys, proporcingesni ir labiau pagrįsti rizika.

Įgyvendinant naują daugiametį SREP, mūsų priežiūra taip pat tampa mažiau apsunkinanti, nes mūsų sąveika su bankais įvairiose rizikos srityse priežiūros tikslais bus paskirstoma keleriems metams, o ne bandoma viską aprėpti kiekvienais metais. Tai irgi padės mums labiau orientuotis į riziką teikiant pirmenybę toms rizikos sritims, kurios konkrečiais metais yra svarbiausios. Taip pat laukiame nepriklausomos ekspertų grupės, vertinančios mūsų SREP procesą, atsiliepimų ir svarstysime galimybę toliau didinti mūsų metodikų skaidrumą. Visomis šiomis iniciatyvomis siekiama, kad mūsų priežiūros procesai kuo geriau atitiktų riziką, su kuria prižiūrimi bankai gali susidurti ateityje.

1 Bankų priežiūra 2022 m.

1.1 Bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra: 2022 m. veiklos rezultatai ir pagrindinė rizika

1.1.1 Bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, atsparumas

Po sutrikdymo, įvykusio dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, kapitalo pakankamumo koeficientai išlieka tvirti, prieš pandemiją buvusio lygio

2022 m. svarbios įstaigos (SĮ) tvirtai žengė atsigavimo po koronaviruso (COVID‑19) pandemijos keliu ir turėjo tvirtas kapitalo pozicijas. Pirminis Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis buvo nedidelis, jis paveikė tik labai nedaug bankų, turinčių tiesioginių pozicijų karo apimtuose regionuose. Tačiau tai greitai peraugo į energetikos krizę ir platesnio masto makroekonominį sukrėtimą, kuriam būdingas nuolatinis infliacinis spaudimas ir spartus pinigų politikos normalizavimas. Euro zonos bankų sektorius išliko atsparus, ir 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas vis dar buvo 14,7 % (žr. 1 pav.), t. y. tik šiek tiek mažesnis nei 2019 m. pabaigoje, nepaisant to, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį jis sumažėjo. Bankų sektoriui pranešant apie rekordinį pelningumo lygį, 2022 m. bendrojo CET1 koeficiento sumažėjimą daugiausia lėmė turto augimas.

Mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) kapitalo pozicijos pablogėjo, nors ir išliko stiprios, nes vidutinis CET1 koeficientas 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo 54 baziniais punktais – iki 17,0 %, esant skolinimo augimui ir bendro pelningumo trūkumams. Rizikos pozicijų sumos padidėjo 112 mlrd. eurų, arba 4,8 %, o tinkamas CET1 pakilo tik 1,5 %.

1 pav.

Svarbių įstaigų kapitalo pakankamumo koeficientai

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

2022 m. trečiąjį ketvirtį SĮ bendras sverto koeficientas buvo 5,2 % (žr. 2 pav.), t. y. vienas žemiausių nuo tada, kai buvo pradėta vykdyti Europos bankų priežiūra, tačiau vis dar gerokai viršijantis norminius ir rezervų reikalavimus. Sumažėjimą (–90 bazinių punktų), patirtą per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius, daugiausia lėmė pozicijų padidėjimas, atspindintis turto augimą bankų sektoriuje, taip pat, nors mažesniu mastu, ir tai, kad 2022 m. kovo pabaigoje nustojo galioti išimtis, įtraukiant centrinių bankų pozicijas į finansinio sverto koeficiento skaičiavimą. 2022 m. trečiąjį ketvirtį MSĮ bendras finansinio sverto koeficientas buvo 8,6 % ir, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, buvo mažesnis.

2 pav.

Svarbių įstaigų sverto koeficientai

(procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

1 intarpas
Bankų atsparumo pažeidžiamumui analizė: karas Europoje

Rusijos karo Ukrainoje antrinio ir tretinio poveikio svarbioms įstaigoms vertinimas

Staiga dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitus geopolitinei aplinkai, ECB atliko bankų atsparumo pažeidžiamumui 2022 m. pirmąjį pusmetį analizę. Šis ad hoc vertinimas pagerino priežiūros institucijų supratimą apie bendrą bankų atsparumą.

Analizuojant pažeidžiamumą buvo vertinamas svarbių įstaigų atsparumas ir mokumas pagal įvairius nepalankius scenarijus, o tai buvo susiję su karo pradžioje buvusiu dideliu neapibrėžtumu. Rezultatai patvirtino bendrą bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, atsparumą, net ir vertinant antrinį ir tretinį poveikį, kurį sukėlė Rusijos karas Ukrainoje. Įvertinta, kad pagal labai nepalankų scenarijų bendras CET1 koeficientas (viso dydžio) buvo 11,6 %, o kapitalo sumažėjimas sudarė 3,6 procentinio punkto. Pagal nepalankų scenarijų jis siekė 13,1 %, o kapitalo sumažėjimas sudarė apie 2,1 procentinio punkto.

A pav.

Agreguotų rezultatų pagal nepalankų ir labai nepalankų scenarijų kaskadinė diagrama pagal rizikos tipą

(viso dydžio CET1 koeficientas, procentiniais punktais)

Šaltinis: ECB skaičiavimai.
Pastabos: rinkos rizikos sukrėtimai ir jų sukeltas poveikis, taip pat operacinės rizikos poveikis pagal abu scenarijus buvo toks pat. Pagal abu scenarijus taikius panašius finansinius sukrėtimus, grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų poveikis skiriasi nedaug. Kito pelno ir nuostolio bei kapitalo atžvilgiu poveikį lemia sąnaudų straipsniai, kurių indėlis prognozių laikotarpiu tebebuvo pastovus.

Atliekant šį vidaus tyrimą, esami priežiūros duomenys prireikus buvo derinami su 2021 m. Europos bankininkystės institucija (EBI) visos ES mastu vykdyto, taip pat ECB atlikto SREP testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenimis. Taikyta metodika iš esmės atitiko 2021 m. ES mastu EBI atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodinę instrukciją. ECB modeliai „nuo didžiausio iki mažiausio rodiklio“ buvo naudojami bankų kredito ir rinkos rizikai, taip pat jų pelningumo rizikai įvertinti. Pagal naujus modulius buvo nagrinėjamos bankų pozicijos pažeidžiamuose sektoriuose, esami neveiksnių paskolų likučiai, per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintų lėšų grąžinimo poveikis ir galimas bendrųjų nuostolių dėl pozicijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje poveikis („pasitraukimo“ poveikis).

B pav.

Kai kurių kapitalo reikalavimų neatitinkantys bankai, nustatyti testavimų nepalankiausiomis sąlygomis metu

(palyginti su visa rizikos pozicijos suma atitinkamoje svarbių įstaigų imtyje, procentais)

Šaltinis: ECB skaičiavimai.
Pastabos: kairiajame grafike pavaizduoti vidutinio nepalankumo scenarijai; dešiniajame grafike pavaizduoti labai nepalankūs scenarijai, naudoti atliekant kai kuriuos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. 2022 m. pažeidžiamumo analizė (taip pat įtraukiant „pasitraukimo“ poveikį), 2020 m. COVID‑19 sukelto pažeidžiamumo analizė ir 2021 m. EBI atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu. CET1 koeficientai pagal pereinamojo laikotarpio priemones buvo lyginami su atskiru bendru SREP kapitalo grąžos rodikliu, didžiausios paskirstytinos sumos (DPS) neįpareigojančio vertės pokyčio riba ir 2 ramsčio rekomendacijomis pagal kiekvieną banką.

Trys nagrinėti scenarijai (bazinis, nepalankus ir labai nepalankus) buvo įsitvirtinę 2022 m. kovo mėn. paskelbtose ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai ir išsamiai aprašyti 2022 m. gegužės mėn. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Pažeidžiamumo analizės rezultatai buvo naudingi tiesioginės priežiūros institucijoms, jie suteikė joms galimybę patikrinti savo prižiūrimus bankus, ypač tuos, kurie, kaip nustatyta, buvo labiausiai pažeidžiami esamomis sąlygomis. Buvo aptarti tokie aspektai kaip bankų vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus nepalankumo lygis, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos, sektorių koncentracija, atidėjinių pakankamumas ir pelningumo iššūkiai, kylantys didėjančių palūkanų normų aplinkoje. Tokio tipo tyrimas pagal modelį „nuo didžiausio iki mažiausio rodiklio“ dar negali visiškai pakeisti bankų atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal modelį „nuo mažiausio iki didžiausio rodiklio“. Tačiau galimybė centralizuotai kiekybiškai įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis poveikį buvo nepakeičiama priežiūros institucijoms, joms siekiant greitai įvertinti galimą Rusijos karo Ukrainoje poveikį.

2022 m. turto kokybė ir toliau gerėjo, todėl rizikos sąnaudos buvo kontroliuojamos, bet pažeidžiamų sektorių pozicijos ir toliau atidžiai stebimos

2022 m. turto kokybė ir toliau gerėjo. Nesant reikšmingų išsigryninusios kredito rizikos lygio požymių, taip pat atsižvelgiant į nemažą pandemijos metu sukauptų atidėjinių perviršio sumą, po nedidelio padidėjimo prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje vidutinės rizikos sąnaudos 2022 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais vėl ėmė mažėti ir iš esmės grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Be to, 2022 m. pirmąjį pusmetį NP apimtis sumažėjo beveik visuose portfeliuose, o trečiąjį ketvirtį ji šiek tiek padidėjo vartojimo ir mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) portfeliuose. Panašiai, nors neveiksnių paskolų, arba, buhalterine prasme, 2 etapo paskolų, šiek tiek padaugėjo, iki trečiojo ketvirčio pabaigos buvo stebima stabili tendencija, nors ir aukštesnio lygio nei pandemijos piko metu. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, ateities perspektyvos tebėra neaiškios, nes yra tam tikrų padidėjusios rizikos požymių, t. y. kai kuriose šalyse 2022 m. trečiąjį ketvirtį ėmė formuotis nedideli ankstyvo įsiskolinimo židiniai. Tai gali reikšti, kad artimiausiu metu gali padidėti kredito rizika ir galimai didėti neveiksnių paskolų apimtis. Atsižvelgiant į tai, bus toliau vykdoma priežiūrinė 2 etapo paskolų raidos stebėsena, ypač bankų, kurių veikla susijusi su dujų ir energijos kainų kilimui jautriais sektoriais, taip pat portfelių, tokių kaip finansavimas skolintomis lėšomis, vartojimo paskolos ir nekilnojamojo turto paskolos, kurie yra jautrūs greitam palūkanų normų normalizavimui, atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis Rusijos karo Ukrainoje sukeltas energijos kainų sukrėtimas daugiausia paveikė ekonomikos sektorius, susijusius su žaliavų gamyba ar apdorojimu, energijos tiekėjus ir daug energijos vartojančius sektorius. Kai kuriose pramonės šakose dėl energijos kainų sukrėtimo gali paaštrėti jau esami tiekimo grandinės sutrikimai, atsiradę dėl COVID‑19 apribojimų Kinijoje ir bendro mikroschemų trūkumo. Didelės žaliavų kainos taip pat turėjo įtakos statyboms ir galėjo papildomai paveikti stambius dujų vartotojus, pavyzdžiui, metalų, chemijos produktų, maisto ir gėrimų gamintojus. Priežiūriniai veiksmai, kuriais siekiama vertinti bankų veiksmus valdant tokią su galimai pažeidžiamais sektoriais susijusią riziką, bus vykdomi ir toliau.

3 pav.

Pažeidžiami sektoriai

a) Paskolos pažeidžiamiems sektoriams


b) 2 etapo paskolų pokyčiai pažeidžiamuose sektoriuose

Šaltinis: ECB ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: paskolos pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams pateikiamos pagal AnaCredit. Ne finansų bendrovės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2.45–2.50 punktuose.

Tvyrant geopolitinei įtampai energijos ir žaliavų rinkose, grynosioms palūkanų pajamoms ir prekybos pajamoms teigiamą poveikį darė didesnės palūkanų normos ir kintamumas

Dėl 2022 m. kilusios didelės geopolitinės įtampos atsirado nuolatinis infliacijos spaudimas bei energijos ir žaliavų kainų svyravimai. Tai turėjo įtakos jau ir taip aukštam infliacijos lygiui tuo metu, kai centriniai bankai buvo ėmęsi normalizuoti pinigų politiką, ir prisidėjo prie korekcijos akcijų rinkose. Vėliau sparčiai normalizavus palūkanų normas, labai padidėjo bankų grynosios palūkanų pajamos, kurios didėjo ne tik dėl augančios skolinimo apimties, bet ir dėl kylančių palūkanų normų maržų. Prekybos pajamoms, ypač sisteminės svarbos bankų, buvo naudingos didesnės palūkanų normos ir didesnis kintamumas (žr. 4 pav. ir 5 pav.).

4 pav.

Grynųjų palūkanų pajamų augimas

(pokyčiai per keturis ketvirčius, procentais)

Šaltinis: ECB.

5 pav.

Prekybos ir investicijų pajamų srautai pagal pasirinktus veiklos modelius

(ketvirtiniai srautai; mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM (kintamoji imtis); „Sisteminės svarbos bankai“, „Universalieji ir investicijų bankai“ ir „Kita“ paveiksluose žymi atitinkamų veiklos modelių dalines imtis.

2022 m. bankų likvidumo ir finansavimo pozicijos tebebuvo tvirtos, nors pinigų politikos normalizavimas galėjo būti kupinas iššūkių

2020 ir 2021 m. patvirtintos pinigų politikos priemonės ir toliau teigiamai veikė SĮ likvidumo ir finansavimo sąlygas. 2022 m. rugsėjo 30 d. padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) buvo 162 %, t. y. žemesnis nei 2021 m. pabaigoje, tačiau gerokai aukštesnis nei iki pandemijos ir gerokai viršijantis minimalius norminius reikalavimus (žr. 6 pav.).

6 pav.

Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, likvidumo atsargų ir grynojo netenkamų pinigų srauto raida

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Tą pačią dieną grynasis pastovaus finansavimo rodiklis buvo 127,1 %, t. y. iš esmės atitiko 2021 m. buvusį dydį ir gerokai viršijo iki pandemijos buvusį lygį bei minimalius reikalavimus (žr. 7 pav.).

7 pav.

Grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, turimo pastovaus finansavimo ir reikiamo pastovaus finansavimo raida

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Kalbant apie MSĮ, pasakytina, kad atitinkami priežiūriniai rodikliai buvo tokie: 188,4 % – LCR ir 130,2 % – grynasis pastovaus finansavimo rodiklis, t. y. abu šiek tiek mažesni, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, bet vis dar gerokai viršijantys reguliavimo ribas.

2022 m. paskutinį ketvirtį ECB ir toliau didino palūkanų normas, pakeitė trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) sąlygas ir pasiūlė bankams papildomas savanoriško išankstinio pasiskolintų lėšų grąžinimo datas, pradedant nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Dėl pinigų politikos normalizavimo susiformuos sudėtingesnė bankų finansavimo aplinka ir atsiras slopinamasis poveikis bankų likvidumo rodikliams.

Dėl to 2022 m. pasižymėjo kapitalo ir likvidumo rodiklių atsparumu, geresne turto kokybe ir padidėjusiu pelningumu. ECB Bankų priežiūros tarnyba atidžiai stebi šių tendencijų pasiskirstymo poveikį ir toliau stebėdama konkrečias bankų silpnąsias vietas. Kartu ji ir toliau yra budri dėl galimo neapibrėžtumo, kylančio dėl svyruojančių rinkų ar netikėtų makroekonomikos aplinkos pokyčių, pavyzdžiui, galimo nuosmukio, didesnio palūkanų normų augimo ar sustiprėjusio infliacinio spaudimo.

Nepaisant tolesnių veiklos tęstinumo iššūkių, poveikis operacinei rizikai iki šiol buvo nedidelis

2022 m. iššūkiai, susiję su pandemija ir diegiamais naujais hibridiniais darbo modeliais, tapo mažiau aktualūs. Neapibrėžtumas dėl Rusijos karo Ukrainoje ir didėjanti geopolitinė įtampa reiškė, kad prižiūrimų bankų aplinka ir toliau buvo sudėtinga operacinio atsparumo požiūriu.

Bankai, vykdę svarbiausias operacijas šalyse, kurias tiesiogiai paveikė Rusijos karas Ukrainoje, įgyvendino veiklos tęstinumo planus, kurie pasiteisino pirmame karo etape greitai besikeičiančioje aplinkoje. Šios SĮ gebėjo užtikrinti apsaugą, o prireikus ir pagrindinių darbuotojų perkėlimą, tuo pat metu tęsdamos veiklą. Kai kuriais atvejais svarbiausios operacijos buvo perduotos kitose vietovėse, įskaitant ES subjektus, dirbančioms grupėms. COVID‑19 pandemijos metu įgyta patirtis buvo labai svarbi įstaigoms stengiantis greitai prisitaikyti.

Kaip ir ankstesniais metais, 2022 m. bankuose taip pat buvo matyti ta pati skaitmeninės transformacijos tendencija, kuri reiškė didesnę priklausomybę nuo IT infrastruktūros ir trečiųjų šalių, įskaitant debesijos paslaugas, pasitelkimą svarbiausioms paslaugoms teikti. Nors ši tendencija bankams neabejotinai suteikia tam tikros naudos, ji taip pat susijusi su papildoma rizika ir iššūkiais operaciniu požiūriu, pavyzdžiui, didėjančio kibernetinių atakų skaičiaus ir sudėtingumo valdymo, galimo susitelkimo ties nedideliu skaičiumi trečiųjų šalių (svarbiausių paslaugų teikėjų) atžvilgiu. Dėl šios priežasties kibernetinė rizika ir priklausomybė nuo trečiųjų šalių tebėra ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetas (taip pat žr. 1.2.3.1 skirsnį, kuriame plačiau kalbama apie besiformuojančią IT ir užsakomųjų paslaugų riziką), todėl bankai turi ir toliau dirbti, kad užtikrintų savo atsparumą galimiems veiklos trikdžiams, kylantiems dėl visų pavojų, įskaitant rimtus, bet tikėtinus kibernetinio saugumo incidentus, kurie galėtų sukelti riziką platesnei finansų sistemai[1].

COVID‑19 pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje dar kartą parodė, kaip svarbu turėti patikimą valdymo struktūrą, vidaus kontrolės funkcijas ir duomenų kaupimo galimybes

Kalbant apie prižiūrimų bankų valdymo struktūras, pasakytina, kad ECB pabrėžė, kad jų valdymo sistemos turi būti toliau tobulinamos. COVID‑19 pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje dar kartą parodė, kaip svarbu turėti patikimą valdymo struktūrą, vidaus kontrolės funkcijas ir duomenų kaupimo galimybes.

Konkrečiai kalbant apie Rusijos karą Ukrainoje, ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė keletą sričių, kurioms turi būti skirtas ypatingas dėmesys: pirma, valdymo organų, taip pat teisės ir atitikties užtikrinimo skyrių gebėjimui griežtai prižiūrėti sankcijų schemų poveikį; antra, tinkamiems klientų sandorių tvirtinimo procesams, įskaitant tinkamas rizikos duomenų apibendrinimo galimybes, kad būtų galima nustatyti kritines pozicijas; galiausiai, kai kurių bankų vidaus audito veiklą gali tekti pritaikyti taip, kad ji apimtų visą susijusią riziką, kylančią dėl dabartinės išorės aplinkos pokyčių.

Dėl COVID‑19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje taip pat padidėjo anksčiau egzistavę daugelio bendrųjų valdymo ir rizikos valdymo priemonių trūkumai. Pirma, dėl duomenų valdymo efektyvumo (pvz., nepakankamo nepriklausomo duomenų kokybės patikimumo vertinimo) ir duomenų kokybės valdymo procedūrų trūkumų, susiskaidžiusių IT sistemų ir ribotos bankų trūkumų šalinimo projektų apimties bei užmojų duomenų kaupimas ir teikimas tebebuvo ydingas. Šie trukdžiai gali kliudyti bankų sprendimų priėmimo procesams. Antra, keli bankai vis dar turėjo toliau tobulinti savo vidaus kontrolės funkcijas, ypač siekdami išspręsti personalo stygiaus, žemo šios funkcijos statuso ir procesų trūkumų (pvz., atitikties stebėsenos programų ir bankų norimos prisiimti rizikos nustatymo) problemas.

Vertinant ne tik krizės aspektus, pasakytina, kad kai kurie bankai ir toliau darė pažangą ECB Bankų priežiūros tarnybai ėmusis tikslinių priemonių. Tai apėmė konkrečias sritis, tokias kaip kolektyvinis tinkamumas, nepriklausomų direktorių skaičius, komitetų struktūra, įvairovės politika ir nevykdomųjų direktorių įsitraukimo lygis. Vis dėlto didžiojoje dalyje bankų vis dar esama tam tikrų trūkumų, būtent: i) žemas valdymo organo dalyvavimas vykdant priežiūros funkciją ir jo galimybės užginčyti strateginius sprendimus tose srityse, kurias labiausiai paveikė pastarojo meto krizės; ii) nepakankama kelių bankų nevykdomųjų direktorių patirtis bankininkystės ir rizikos valdymo srityse; iii) nepakankamas įvairovės skatinimas kai kuriuose bankuose; iv) maža nepriklausomų valdybos narių dalis kai kuriuose bankuose, o tai dar labiau trukdo valdymo organui, vykdančiam priežiūros funkciją, konstruktyviai kritikuoti vykdomuosius direktorius. Atliekant darbą, susijusį su valdymo organų veiksmingumu ir įvairove, taikoma sustiprinta šių trūkumų priežiūra (žr. 1.2.2.2 skirsnį).

1.1.2 Bendri bankų, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, veiklos rezultatai

2022 m. bankų pelningumo atsigavimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios rizikos sąnaudos, tačiau, blogėjant makroekonomikos sąlygoms, perspektyvos gali būti ne tokios teigiamos

SĮ, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, pelningumas buvo labai atsparus verslo aplinkos pablogėjimui, susijusiam su Rusijos karu Ukrainoje, tiekimo grandinės sutrikimais ir sparčiai augančiomis energijos kainomis. Jų bendroji į metinę perskaičiuota nuosavo kapitalo grąža 2022 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo iki 7,6 % (žr. 8 pav.) – taigi buvo aukščiausio lygio, fiksuoto per pastaruosius kelerius metus, tačiau vis dar mažesnė už bankų vidutinę nuosavo kapitalo kainą. Šį padidėjimą labiausia lėmė didelis pelnas, daugiausia susijęs su didėjančiomis palūkanų normomis, tačiau prie to prisidėjo ir maža rizikos kaina, nes nepalanki makroekonomikos raida nedarė didelio poveikio turto kokybei, o bankai taip pat dar galėjo pasinaudoti pandemijos metu sukauptais atidėjiniais, kuriuos jie galėjo nukreipti į dabartinę krizę.

8 pav.

Bendroji nuosavo kapitalo grąža pagal pajamų ir išlaidų šaltinį

Pelningumo didėjimą lėmė didelės pajamos, tačiau prie to prisidėjo ir nedidelis vertės sumažėjimas

(nuosavo kapitalo dalis, procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Veiklos pajamų padidėjimą daugiausia lėmė didėjančios grynosios palūkanų pajamos (+9,3 % per metus), kurioms įtakos turėjo padidėjusios maržos, kurias palaikė didėjančios palūkanų normos ir kylanti pajamingumo kreivė, taip pat išaugusios apimties skolinimas. Bendra finansavimosi kaina ir būtent ne finansų bendrovių indėlių kaina 2022 m. pastebimai padidėjo, nors ši tendencija įvairiuose bankuose buvo nevienoda. Per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius grynosios paslaugų ir komisinių pajamos vis dar buvo didesnės nei ankstesniais metais, nors ir buvo užfiksuotas nedidelis sumažėjimas dėl neigiamo blogėjančios verslo aplinkos poveikio turto valdymo ir investicinės bankininkystės mokesčiams. Didelis pajamų augimas lėmė didesnį išlaidų veiksmingumą, nepaisant didėjančių sąnaudų: 2022 m. trečiąjį ketvirtį kiekvienam pajamų eurui bankai turėjo išleisti 61 centą (praėjusiais metais – 64 centus) (žr. 9 pav.).

9 pav.

Sąnaudų ir pajamų santykis ir indeksuoti komponentai

(procentais)

Šaltinis: ECB priežiūros statistika.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos SĮ, kurių konsolidacija pagal BPM yra aukščiausio lygio (kintamoji imtis).

Kalbant apie sąnaudas, pasakytina, kad administracinės išlaidos ir nusidėvėjimo sąnaudos padidėjo 3 %, daugiausia dėl padidėjusių darbuotojų išlaidų ir su IT susijusių sąnaudų, didėjančiai infliacijai paveikus SĮ sąnaudų struktūrą. Išlaidų darbuotojams padidėjimas buvo palyginti nedidelis, tačiau, kadangi darbo užmokestis pagal sutartis nustatomas iš anksto, infliacija su tam tikru uždelsimu gali dar labiau paveikti šį straipsnį. Nepaisant to, SĮ ir toliau siekė platesnių strateginių tikslų – mažinti išlaidas ir investuoti į IT, net ir esamomis sąlygomis, kai pamažu buvo panaikinti su pandemija susiję apribojimai.

Apskritai bankų pelno neveikė lėtėjantis augimas, o didėjančios palūkanų normos buvo naudingos. Pelningumui spaudimą darė šie veiksniai: galimas vertės sumažėjimas ir poreikis atlikti vertinimo koregavimus, didesnės veiklos sąnaudos, padidėjusios finansavimo sąnaudos, slopinamasis poveikis paslaugų ir komisinių pajamoms ir nepakankamai tvarios prekybos pajamos. Pirmieji padidėjusio spaudimo pelningumui požymiai pastebimi svarbiose įstaigose, kurios specializuojasi vartojimo kreditų srityje.

Todėl siekdami įtvirtinti ir toliau gerinti 2022 m. pasiektus teigiamus rezultatus, bankai turėtų ir toliau aktyviai valdyti savo veiklos modelius ir savo strategijose daugiausia dėmesio skirti patikimiems pagal riziką įvertintiems pelningumo tikslams. Priežiūros institucijos ir toliau stebėjo bankų veiklos modelių tvarumą, atsižvelgdamos į trumpalaikį neapibrėžtumą ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius.

Nors 2021 m. MSĮ pelningumas taip pat padidėjo dėl mažesnio vertės sumažėjimo, 2022 m. pirmąjį pusmetį kai kuriose šalyse, kuriose kitos veiklos pajamos buvo neigiamos, padėtis pasikeitė

Iš pirmo žvilgsnio MSĮ pelningumo tendencija buvo kitokia – 2022 m., po trijų ketvirčių, nuosavo kapitalo grąža, perskaičiuota į metinę, sumažėjo iki 1,3 % (–4,3 % per metus). Pagrindinis šio bendro rezultato veiksnys – gerokai sumažėjusios grynosios kitos veiklos pajamos, tačiau tai daugiausia lėmė pokyčiai Vokietijoje. Čia bankai patyrė didelių vertinimo nuostolių dėl kylančių palūkanų normų ir jų poveikio vertybinių popierių portfeliams, įtraukiamiems į apskaitą pagal atitinkamą apskaitos režimą, o tai sukėlė buhalterinius nuostolius, nes buvo taikomas griežtas savikainos arba rinkos kainos, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė, principas. Daugumoje šalių, palyginti su ankstesniais metais, MSĮ faktiškai sugebėjo padidinti savo grąžą. Padidėjusios palūkanų normos turėjo teigiamos įtakos pelningumui, o tai atitiko bendrą SĮ tendenciją – tiek grynosios palūkanų pajamos, tiek grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus padidėjo atitinkamai 7,2 % ir 1,5 %. Prekybos veiklos grynosios pajamos taip pat labai išaugo (+89 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu). Vis dėlto sąnaudų ir pajamų santykis toliau didėjo ir pasiekė 85,6 %, t. y. buvo gerokai didesnis, palyginti su SĮ, o tai rodo reikšmingą grynųjų veiklos pajamų prastėjimą. Apskritai administracinės išlaidos ir nusidėvėjimas padidėjo 3,6 %. Kartu visas turtas šiek tiek padidėjo (3,2 %, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu), o tai lėmė paskolų įmonėms ir mažmeninių paskolų augimas, dar labiau sumažindamas turto grąžą nuo prieš metus buvusių 0,54 % iki 0,12 %. Dėl to pagrindinių pajamas generuojančių galimybių perspektyva laikinai pagerėjo, nors didesnės išlaidos kėlė riziką MSĮ sektoriui, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiančius regioninius skirtumus.

Dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir lėtėjančių augimo perspektyvų pablogėjusios makroekonomikos sąlygos kol kas slopino bankų pastangas toliau didinti susijungimų ir įsigijimų veiklos aktyvumą

Po pasaulinės finansų krizės bankų, vykdančių susijungimų ir įsigijimų veiklą, skaičius yra nedidelis. Kaip ir visame pasaulyje, nuo prieškrizinio dešimtmečio iki laikotarpio nuo 2008 m. susijungimų ir įsigijimų sandorių vertė, kurią rodo susijungimų ir įsigijimų objektų visas turtas, sumažėjo maždaug dviem trečdaliais, o bendras sandorių skaičius mažėjo ne taip smarkiai.

Pastaruoju metu, 2020 ir 2021 m., susijungimų ir įsigijimų veikla lyg ir buvo įgavusi tam tikrą pagreitį, o bankai aktyviau vykdė tikslinę konsolidaciją verslo linijų lygmeniu, pavyzdžiui, išperkamosios nuomos, faktoringo, turto valdymo, saugojimo ar vertybinių popierių paslaugų sektoriuose. Keletas šių verslo linijų įsigijimų taip pat apėmė tarpvalstybinius elementus. 2022 m. dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir lėtėjančių augimo perspektyvų pablogėjusios makroekonomikos sąlygos kol kas slopino bankų pastangas toliau didinti susijungimų ir įsigijimų veiklos aktyvumą.

Kaip ir anksčiau, visaverčiai bankų susijungimų ir įsigijimų sandoriai vis dar daugiausia vyksta šalies viduje ir apima mažesnius objektus. Tačiau kai kurie tikslingesni sandoriai turėjo tarpvalstybinį aspektą ir taip prisidėjo prie finansinės integracijos ES. Dar viena kryptis siekiant tarpvalstybinės integracijos – bankams vertėtų peržiūrėti savo tarpvalstybines organizacines struktūras.

10 pav.

Tikslinių bankų visas turtas ir susijungimų ir įsigijimų euro zonoje skaičius

Šaltinis: ECB skaičiavimai pagal Dealogic ir Orbis BankFocus.
Pastabos: į imtį įtraukti susijungimų ir įsigijimų sandoriai, kuriuose dalyvauja svarbios įstaigos ir mažesnės svarbos įstaigos euro zonoje, neįskaitant kai kurių privačių sandorių, taip pat mažų bankų sudarytų sandorių, apie kuriuos nepranešta Dealogic. Į imtį neįtraukti sandoriai, susiję su bankų pertvarkymu arba probleminiais susijungimais. Sandoriai pateikiami pagal metus, kuriais apie juos buvo paskelbta.

1.2 2022 m. priežiūros prioritetai

1.2.1 2022 m. priežiūros prioritetai: įvadas

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, iš pradžių daugiausia dėmesio skyrusi dėl pandemijos atsiradusiam pažeidžiamumui ir kitoms besiformuojančioms rizikoms, taip pat išplėtė savo prioritetų apimtį ir įtraukė riziką, kylančią dėl sparčiai besikeičiančių makroekonomikos sąlygų

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė trims skirtingoms prioritetinėms sritims, siekdama užtikrinti, kad, pirma, pasibaigus pandemijai bankai būtų geros būklės (1 prioritetas); antra, kad jie pasinaudotų galimybe pašalinti struktūrinius trūkumus taikydami veiksmingas skaitmeninimo strategijas ir stiprindami vidaus valdymą (2 prioritetas), ir trečia, kad jie imtųsi priemonių, skirtų mažinti naujas rizikas, įskaitant su klimato kaita susijusią ir aplinkos riziką, sandorio šalies kredito riziką, IT užsakomųjų paslaugų ir kibernetinę riziką (3 prioritetas). 2022 m. buvo atlikti keli priežiūros veiksmai, skirti šiems iššūkiams spręsti, kurie apėmė platų bankų ratą ir buvo vykdomi laikantis rizika pagrįsto požiūrio. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat pasirodė esanti lanksti, koreguodama savo planuojamos veiklos apimtį, laiką ir intensyvumą, kad galėtų atremti besiformuojančią riziką, kylančią dėl Rusijos karo Ukrainoje, įskaitant aukštą infliaciją ir vėlesnį pinigų politikos atsaką.

1.2.1.1 Kredito rizikos valdymo sistemos ir pažeidžiamų sektorių, įskaitant nekilnojamąjį turtą, pozicijos

Veiksmingos kredito rizikos valdymo sistemos gali padėti bankams anksti nustatyti sunkumų patiriančius skolininkus ir sektorius

Teigiamai vertintina tai, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį toliau gerėjo bankų turto kokybė, nes NPL apimtis vis dar mažėjo, o iki trečiojo ketvirčio pabaigos tik nežymiai padidėjo MVĮ ir vartotojų portfeliai. Šios teigiamos turto kokybės tendencijos yra labai sveikintinos, nes po keleto tikslinių priežiūrinių veiksmų, kurių per pastaruosius kelerius metus buvo imtasi kovai su kredito rizika, iš konkrečių bankų veiksmų nauda ir toliau gaunama. Teigiami kredito kokybės pokyčiai, pavyzdžiui, toliau mažėjantis NPL skaičius, prisidėjo prie to, kad 2022 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) ciklo atžvilgiu šiek tiek pagerėjo vidutiniai bankų kredito rizikos balai. Nors yra aiškių požymių, kad bankai stengiasi ištaisyti nustatytus trūkumus kredito rizikos sistemų ir kontrolės srityje (tai 2022 m. SREP rodo sumažėjusi susijusių kredito rizikos priemonių apimtis), pažanga vis dar vyksta lėtai. Todėl 2022 m. SREP kredito rizikos kontrolės balai išliko žemi.

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, besikeičianti kredito rizikos aplinka, kai griežtėja finansavimo sąlygos ir didėja recesijos rizika visoje Europoje, savaime suprantama, stabdo pažangą. Tai skirtingu mastu paveikė namų ūkius, įmones ir valstybes, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip jų įsiskolinimo lygis ar jautrumas makrofinansinei aplinkai. Todėl iki šiol vykdyta priežiūros veikla ir priežiūriniai lūkesčiai, nurodomi nuo pandemijos pradžios, siekiant šalinti bankų kredito rizikos valdymo sistemų struktūrinius trūkumus, tebėra aktualūs tolesnių galinčių kilti iššūkių požiūriu.

Tai ypač aktualu paskolų teikimo ir stebėsenos, pertvarkymo atvejų nustatymo, sunkumų patiriančių skolininkų priskyrimo neveiksnių paskolų kategorijai ir jų atidėjinių sudarymo sistemų, taip pat pažeidžiamų sektorių srityse. Nors dauguma SĮ parengė konkrečius taisomųjų priemonių planus trūkumams, nustatytiems remiantis 2020 m. gruodžio mėn. pradėta kreipimosi į generalinius direktorius iniciatyva[2], šalinti, daugelis šių trūkumų tebėra nepašalinti. Buvo tikimasi, kad šie trūkumai bus pašalinti vykdant kredito rizikos darbo programą 2023 m. ir vėliau. Be to, 2022 m. atlikus horizontaliąją kredito rizikos pobūdžio ir tendencijų analizę, buvo nustatyti nuoseklūs to įrodymai MSĮ sektoriuje.

Po staigios kainų korekcijos pandemijos pradžioje komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų sąlygos ir toliau kėlė susirūpinimą. Tai buvo ypač akivaizdu komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus biurų ir mažmeninės prekybos subsektoriuose visoje Europoje, kuriam sunkumų kėlė didėjančios palūkanų normos ir sparčiai augančios statybų sąnaudos. Nepaisant nedingstančių pervertinimo požymių euro zonoje, 2022 m. pirmąjį pusmetį gyvenamųjų namų kainos padidėjo, dar labiau padidindamos atotrūkį nuo nuomos kainų. Kartu su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir su tuo susijusiu realiojo darbo užmokesčio mažėjimu tai sukėlė susirūpinimą dėl staigaus NPL skaičiaus šuolio, ypač bankams, kurie yra suteikę daug būsto paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis.

Siekdama išsiaiškinti, kaip bankai pasirengę reaguoti į komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos sąlygų suprastėjimą, ir vadovaudamasi atitinkama Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl grėsmių Europos ekonominės erdvės komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje, ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko tikslinę komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus apžvalgą, daugiausia dėmesio skirdama biurų ir mažmeninės prekybos subsektoriams. Pradiniame duomenų rinkimo etape, kuriame dalyvavo 32 bankai, buvo renkami ad hoc duomenys šių subsektorių rizikos profiliui ir reikšmingumui išanalizuoti, o vėlesniame, gilesniame kokybiniame etape imtis buvo susiaurinta iki 15 bankų. Pagrindinės šio tyrimo metu nustatytos problemos buvo susijusios su bankų kredito rizikos valdymo sistemų veiksmingumu. Šiuo atžvilgiu daugumoje bankų nustatyta trūkumų, susijusių su paskolų gavėjų gebėjimo grąžinti paskolą vertinimu paskolos suteikimo metu, ypač atsižvelgiant į sudėtingesnę aplinką, kuriai būdingos didėjančios finansavimo sąnaudos ir nesikeičiančios nuomos pajamos. Be to, gebėjimas nustatyti besiformuojančią riziką taip pat buvo laikomas tobulintina sritimi, visų pirma dėl to, kad kai kurių bankų sistemos nepakankamai fiksavo į ateitį orientuotą riziką, o kai kuriais atvejais taip pat buvo pernelyg remiamasi rankiniais procesais. Kalbant apie klimato rizikos įtraukimą į kredito rizikos valdymą, pasakytina kad bankams vis dar trūko duomenų, reikalingų rizikai tinkamai įvertinti, o vertinant trūkstamus „tikruosius“ duomenis buvo labai pasikliaujama pakaitiniais duomenimis. Vėliau visiems į šį tyrimą įtrauktiems bankams buvo pateiktos išsamios išvados ir prašymai parengti taisomųjų priemonių planus, ir šia tema nuosekliai užsiėmė jungtinės priežiūros grupės (JPG)[3].

2022 m. antrąjį ketvirtį buvo pradėtas panašus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus tyrimas. Atliekant šį tyrimą, daugiausia dėmesio skirta esamų pozicijų galimai rizikai įvertinti, konkretiems bankams būdingoms naujų sandorių dėl paskolų gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui šalies viduje rizikos valdymo spragoms pašalinti ir galiausiai kredito rizikos valdymo trūkumams nustatyti bei taisomųjų priemonių planams parengti. Svarbių bankų balansuose gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektorius laikomas reikšminga turto klase. Į šio tyrimo imtį įtraukti 29 bankai, kuriems tenka apie 40 % SĮ turimų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijų. Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti 2023 m. antrąjį ketvirtį ir jie bus įtraukti į 2023 m. SREP tyrimą.

1.2.1.2 Finansavimo naudojant finansinį svertą pozicijos

Per pastaruosius ketverius metus svarbių įstaigų[4], kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, paskolų su finansiniu svertu dalis padidėjo 80 %, o kartu didėjo ir svarbių įstaigų sudarytų sandorių su dideliu finansiniu svertu dalis[5]. Ši tendencija išsilaikė iki 2022 m. vidurio, svarbioms įstaigoms ir toliau pasirašant naujas sindikuotąsias paskolas. Svarbių įstaigų pozicijų sumos 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo artimos 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį skelbtoms rekordinėms vertėms. Nuo to laiko pirminė rinka smarkiai užsidarė. Didžiausi Europos ir pasaulio rinkos dalyviai užfiksavo didelius pardavimui laikomų bendrovių paskolų portfelių dalinius nurašymus.

11 pav.

Sandorių su finansiniu svertu raida

Pasirašytų sutarčių apimties pasiskirstymas pagal sverto lygį

(sąlyginė visų SI dalis)


Euro zonos bankų pozicijos ir jų dalis, palyginti su CET1 kapitalu, bendri prižiūrimų bankų lygiai

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: CET1 kapitalas, procentais)

Šaltiniai: ECB Bankų priežiūros tarnyba ir ECB, Finansinio sverto duomenų suvestinė.
Pastabos: duomenų imtis – tik BPM priklausantys bankai, turintys didžiausius portfelius su finansiniu svertu. CLO reiškia įkeitimu užtikrintus paskolų įsipareigojimus.

Kadangi pandemijos metu taip pat buvo kilęs susirūpinimas dėl to, kad finansavimo skolintomis lėšomis segmente vis labiau prisiimama rizika, 2022 m. kovo mėn. ECB nusprendė svarbioms įstaigoms išsiųsti generaliniams direktoriams skirtą laišką dėl sandorių su finansiniu svertu. Šio laiško tikslas – išsamiau paaiškinti ECB lūkesčius dėl politikos, susijusios su norima prisiimti rizika sandorių su finansiniu svertu atveju, ir iš esmės patikslinti, kaip turi būti įgyvendintos 2017 m. paskelbtos ECB gairės dėl sandorių su finansiniu svertu.

Atsakymai į laišką patvirtino, kad esama didelių trūkumų tiek bankų bendros politikos, susijusios su norima prisiimti rizika, patikimumo, tiek rinkos rizikos valdymo srityse. Šiuo metu JPG glaudžiai bendradarbiauja su atskirais bankais, kad aptartų, kaip jie galėtų veiksmingai pašalinti nustatytas spragas ir pateisinti lūkesčius.

ECB jau pradėjo taikyti kapitalo mokesčius keliems bankams, kurių rizika, susijusi su perskolinimo veikla, buvo vertinama kaip pernelyg didelė ir taip buvo arba dėl labai didelės rizikos pozicijų lygio, arba dėl rizikos valdymo praktikos trūkumų, arba dėl abiejų šių priežasčių. 2023 m. ECB ir toliau taikys visus būtinus kapitalo mokesčius per SREP priemonę. Šie mokesčiai atspindi nepakankamą bankų pažangą įgyvendinant minėtose gairėse išdėstytus lūkesčius ir bus taikomi tik tol, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai.

1.2.1.3 Sandorio šalies kredito rizika

Didėjant rinkos, ekonomikos ir geopolitiniam neapibrėžtumui, ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiau dėmesio skyrė bankų pasirengimui valdyti sandorio šalies riziką

Turėjusi vyrauti ilgai ir vyravusi iki 2022 m. žemų palūkanų normų aplinka skatino daugelio tipų investuotojus taikyti pajamingumo siekimo strategijas. Dėl to kai kurie bankai padidino kapitalo rinkos paslaugų, kurias teikė rizikingesnėms ir mažiau skaidrioms sandorio šalims, dažnai nebankinėms finansų įstaigoms, apimtį, be kita ko, panaudodami didelį finansinį svertą.

Kartu su 2022 m. padidėjusiu kintamumu keliose rinkose (pvz., energijos ir palūkanų normų) ir normalizavus pinigų ir finansų sąlygas, reikšmingas poveikis, kurį kai kuriems bankams 2021 m. padarė anksčiau įvykę sandorio šalių (pvz., rizikos draudimo fondų ir šeimos turto valdymo subjektų) bankrotai, pritraukė dėmesį prie rizikos, kylančios dėl prasto trečiųjų šalių vidaus valdymo arba netinkamos rizikos valdymo praktikos.

Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi savo priežiūros prioritetais, ECB Bankų priežiūros tarnyba ėmėsi įvairių priemonių, kad užkirstų kelią galimai rizikai šioje srityje. Pirma, 2022 m. rugpjūčio mėn. Priežiūros biuletenyje ECB paskelbė straipsnį, kuriame išdėstė savo priežiūrinius lūkesčius, susijusius su pagrindinėmis brokerių paslaugomis. Antra, 2022 m. balandžio–spalio mėnesiais ECB atliko tikslinę horizontaliąją peržiūrą, orientuotą į vidaus valdymą ir kitos sandorio šalies kredito rizikos valdymą, apimdamas išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorių veikla užsiimančius bankus, įskaitant ir ne bankų finansų įstaigas, ir ne finansų kitas sandorio šalis. Trečia, buvo atlikti atrinktų įstaigų patikrinimai vietoje.

Apskritai, nors bankai padarė pažangą nustatydami, vertindami ir kontroliuodami sandorio šalies kredito riziką, pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, išsamaus patikrinimo, norimos prisiimti rizikos nustatymo, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, rizikos mažinimo ir įsipareigojimų nevykdymo valdymo srityse, vis dar esama nemažai reikšmingų trūkumų tiek atsižvelgiant į priežiūros institucijų lūkesčius, tiek į sektoriaus gerąją praktiką. Žvelgiant į ateitį, 2023 m. JPG toliau bendradarbiaus su bankais, kad būtų ištaisyti trūkumai tose srityse, kurios, kaip nustatyta, yra reikšmingesnės.

1.2.1.4 Jautrumas palūkanų normos ir kredito maržos rizikai

Daugumai bankų buvo naudingos didėjančios palūkanų normos, tačiau būtina tobulinti rizikos valdymą

2022 m. ECB atliko palūkanų normos ir kredito maržos rizikos valdymo praktikos peržiūrą tarp atrinktų ypač su šia rizika susiduriančių SĮ. Daugumos bankų atveju 200 bazinių punktų dydžio palūkanų normos padidėjimo sukrėtimas (žr. 12 pav.) darytų teigiamą poveikį pelningumui net ir pagal bazinį ekonomikos augimo sulėtėjimo scenarijų, kuris įtrauktas į ECB ekspertų makroekonomines prognozes. Kalbant apie galimą atidėjinių padidėjimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria skolininkai, pasakytina, kad naujausios ECB analizės rodo, kad neigiamas poveikis kapitalo pakankamumui vidutiniškai išliktų gana nedidelis net ir esant iki 300 bazinių punktų dydžio sukrėtimui.

Nepriklausomai nuo taikomo rizikos ribojimo ir apskaitos tvarkos, bankai turėtų nepamiršti, kad paprastai didėjančių palūkanų normų poveikis jų nuosavo kapitalo ekonominei vertei būna neigiamas. Jie turėtų taikyti patikimą ir riziką ribojančią turto ir įsipareigojimų valdymo modeliavimo praktiką, kad, pasikeitus palūkanų normų režimui, būtų įvertinti vartotojų pageidavimų ir elgsenos pokyčiai. Jie taip pat turėtų atidžiai stebėti riziką, kylančią dėl apsidraudimo nuo rizikos išvestinių finansinių priemonių.

Kredito maržos rizika turėtų būti tinkamai vertinama ir valdoma, įskaitant valstybių skolos vertybinių popierių ir kitų priemonių, į apskaitą įtraukiamų amortizuota savikaina, atvejus. Ypač vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kalibravimas turėtų atspindėti istorinių sukrėtimo epizodų rimtumą.

Palūkanų normos ir kredito maržos rizika taip pat gali turėti reikšmingą poveikį MSĮ

Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat galioja MSĮ, kurioms palūkanų normos ir kredito maržos rizika gali būti labai aktuali. Konkretus staigaus palūkanų normų pokyčio poveikis priklausė ne tik nuo atviros rizikos pozicijos, bet ir nuo taikomos nacionalinės apskaitos sistemos. Kai kuriems bankams poveikį darė reikšmingi vertybinių popierių portfelių vertinimo koregavimai, kurie turėjo būti atspindėti pelno (nuostolio) ataskaitose, taip sumažinant reguliuojamąjį kapitalą. Vidutinės trukmės laikotarpiu poveikis pelningumui ir kapitalui priklausys nuo sprendimo parduoti vertybinius popierius ar laikyti juos iki išpirkimo termino ir, žinoma, nuo būsimų palūkanų normų pokyčių.

12 pav.

Palūkanų normų padidėjimo 200 baziniais punktais poveikis svarbioms įstaigoms

Teorinis pelningumo ir nuosavo kapitalo ekonominės vertės poveikis CET1 koeficientui

(baziniais punktais)

Šaltiniai: ECB skaičiavimai ir 2022 m. birželio 30 d. trumpalaikio tyrimo duomenys.

2 intarpas
Tolesni veiksmai po Brexito: žemėlapių sudarymo peržiūros rezultatai

Brexito paveiktų bankų integravimas į Europos bankų priežiūros sistemą

Pagrindinis šio projekto tikslas buvo užtikrinti, kad visose svarbiose įstaigose būtų įdiegtos saugios ir patikimos rizikos valdymo sistemos, taip pat kad jos veiktų vietoje, o tai leistų vykdyti veiksmingą priežiūrą, atitinkančią jų prisiimamą riziką.

2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos bendros rinkos. ES požiūriu Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis. Jungtinėje Karalystėje įsikūrę bankai, norintys teikti paslaugas ES, nebegali to daryti naudodamiesi veiklos išplėtimo ES teise, t. y. banko teise aptarnauti klientus visoje ES iš vienos iš jos valstybių narių laisvai teikiant paslaugas arba steigiant vietos filialus lengvatinėmis sąlygomis.

Žemėlapių sudarymo peržiūra, kitaip tariant, prekybos vietų, vykdančių rinkos formavimo veiklą, iždo ir išvestinių finansinių priemonių vertinimo koregavimo veiklą, apskaitos ir rizikos valdymo praktikos peržiūra siekiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių patronuojamosiose įmonėse būtų įdiegtos tinkamos vidaus valdymo ir rizikos valdymo priemonės ir kad jos neveiktų kaip priedangos įstaigos. Žemėlapių sudarymo peržiūra buvo pradėta dėl to, kad ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė, jog i) bankai nebuvo padarę pakankamos pažangos užtikrindami tinkamą dalyvavimą vietos prekyboje ir gebėjimą valdyti riziką savo naujai įsteigtuose subjektuose euro zonoje; ir ii) bankams buvo reikalingi aiškesni nurodymai, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti su jungtinėmis priežiūros grupėmis anksčiau suderintus tikslinius veiklos modelius. Šiuo atžvilgiu ECB Bankų priežiūros tarnyba glaudžiai bendradarbiavo su kitomis priežiūros institucijomis, ypač Jungtinės Karalystės, siekdama užtikrinti, kad visos šiame projekte dalyvaujančios šalys tinkamai suprastų jos priežiūros politikos logiką.

ECB, kaip euro zonos priežiūros institucija, privalo apsaugoti indėlininkus ir kitus vietos juridinių asmenų kreditorius, užkirsti kelią bankų paslaugų teikimo sutrikimams ir užtikrinti platesnį finansinį stabilumą savo jurisdikcijos teritorijoje. Šiame kontekste tikrai didelį susirūpinimą kelia priedangos struktūros – euro zonoje esantys juridiniai asmenys, kurie pozicijas įtraukia į apskaitą nuotoliniu būdu kartu su savo patronuojančiuoju subjektu arba įtraukia jas į apskaitą vietoje, tačiau visiškai pasikliauja trečiosiose šalyse esančiais rizikos valdymo centrais ir finansinėmis infrastruktūromis, dažnai sudarydami kompensacinius (angl. back-to back) veidrodinius sandorius ir apsidraudimo sandorius, kuriais rizika perkeliama patronuojančiajai įmonei.

Pirma, šios struktūros susiduria su didesne operacine ir sandorio šalies rizika, palyginti su patronuojančiuoju padaliniu. Jei finansiniai sunkumai patiriami arba įsipareigojimai nevykdomi patronuojančiosios įmonės lygmeniu, vietos subjektas gali likti su didelėmis neapdraustomis pozicijomis ir beveik neturėti galimybių naudotis darbuotojais ir infrastruktūra, reikalingais sklandžiai nutraukti jų veiklą. Tai, savo ruožtu, sumažina vietos subjekto gaivinimo pajėgumus didelių sunkumų metu ir jo pertvarkymo galimybes (jei tai taikytina). Tai ypač aktualu trečiosios šalies sistemoje, kurioje, esant finansinei įtampai, dėl daugelio dalyvaujančių subjektų ir suinteresuotųjų šalių skirtingų interesų gali tekti mažinti (angl. retrenchment) ir atskirti (angl. ring-fencing) įmones. Antra, net ir įprastomis sąlygomis rizikos valdymo ištekliai ir infrastruktūra, esantys užsienyje, gali kliudyti bankui nustatyti, įvertinti ir stebėti riziką, o vidaus valdymas ir sprendimų priėmimas gali būti ne toks skaidrus. Trečia, rizikos ir pajamų perskirstymas trečiosiose šalyse įsikūrusiems filialams gali pabloginti vietos bankų vadovybės paskatų struktūrą.

Pirmajame žemėlapių sudarymo peržiūros etape, kuris buvo pradėtas septyniose įstaigose ir su jomis susijusiose investicinėse įmonėse, nustatyta, kad ateinantys bankai dar neturėjo visiškos savo balansų kontrolės, nors privalėjo tai padaryti atsižvelgdami į 2018 m. ECB priežiūrinius lūkesčius. Apie 70 % įvertintų prekybos vietų vis dar taikė kompensacinės apskaitos modelį, o apie 20 % buvo įkurtos kaip atskirti padaliniai (angl. split desks), įsteigiant užsienyje esančios pirminės prekybos vietos dublikatą euro zonos juridiniame asmenyje, kad būtų valdoma ta rizikos dalis, kuri ten atsiranda.

ECB, reaguodamas į šias išvadas, ėmėsi tik rizika grindžiamos priežiūros ir reikšmingumu grindžiamo proporcingo požiūrio. Remiantis bendru rizikos rodiklių rinkiniu, buvo nustatytos 56 prekybos vietos, kuriose buvo reikalingi priežiūriniai veiksmai. Atlikęs šį reikšmingumo vertinimą ir bendradarbiavęs su prižiūrimais subjektais 2022 m., ECB priims atskirus privalomus sprendimus, kuriais remiantis gali būti reikalaujama, kad ateinantys bankai i) paskirtų padalinio vadovą euro zonos juridiniame asmenyje, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos atskaitomybės linijos ir nustatyta atlyginimo struktūra, susieta su to padalinio veiklos rezultatais; ii) užtikrintų, kad padalinyje būtų tinkama infrastruktūra, prekiautojų skaičius ir pavaldumas, kad galėtų valdyti riziką vietoje; iii) sukurtų patikimą nuotolinės apskaitos praktikos patronuojančiuosiuose padaliniuose vidaus valdymo ir vidaus kontrolės sistemą; iv) užtikrintų, kad būtų ribotai pasikliaujama apsidraudimu grupės viduje.

Prekybos vietų ir su jais susijusios rizikos peržiūra nereiškia, kad baigiasi ateinančių bankų veiklos modelių, taikomų po Brexito, priežiūra. Kredito rizikos perkėlimo metodų, pasinaudojimo patronuojančiosiomis įmonėmis likvidumo ir finansavimosi atžvilgiu bei vidaus modelių patvirtinimo tyrimai vis dar vyksta.

1.2.2 Veiklos modelio tvarumas ir valdymas

1.2.2.1 Bankų skaitmeninės transformacijos strategijos

Vienas iš 2022–2024 m. priežiūros prioritetų – spręsti iššūkius, kuriuos bankams kelia skaitmeninė transformacija.

Už strateginių skaitmeninės transformacijos tikslų nustatymą ir novatoriškų technologijų naudojimą daugiausia atsakingi bankų valdymo organai. ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė vertindama bankų gebėjimą parengti ir įgyvendinti skaitmenines strategijas, kurios būtų tinkamos jų veiklos modelio tvarumui stiprinti ir apdairiai spręsti su tuo susijusią riziką. Prioritetu taip pat išliko geresnis priežiūros institucijų supratimas apie rinkos pokyčius ir neatsilikimas nuo sparčiai besikeičiančios technologinės aplinkose.

Apklausoje dėl skaitmeninimo surinkta informacija, kurios anksčiau nebuvo galima nuosekliai gauti iš visų SĮ. Vertinimo rezultatai bus naudingi įvairiai priežiūros veiklai

Todėl 2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ėmėsi svarbių veiksmų šioms temoms nagrinėti. Po aukšto lygio dialogo su kai kuriais pirmaujančiais rinkos dalyviais (vykdant rinkos žvalgybos iniciatyvą), siekiant suprasti rinkos tendencijas, visų SĮ buvo paprašyta atsakyti į apklausos klausimus apie skaitmeninę transformaciją ir finansinių technologijų naudojimą. Šios apklausos metu buvo surinkta informacija, kurios anksčiau nebuvo galima nuosekliai gauti iš visų SĮ, o kai kurios nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) taip pat panaudojo šią apklausą kai kurioms savo MSĮ.

2023 m. vasario mėn. Priežiūros biuletenyje turi būti paskelbta visos sistemos apžvalga, kurioje bus apžvelgtos pagrindinės apklausos išvados, pateikiant nuorodą į apibendrintas išvadas. Apskritai apklausos rezultatai patvirtino, kad bankai tampa vis labiau skaitmenizuoti ir naudoja novatoriškas technologijas, taip keisdami finansinių paslaugų ir produktų teikimo būdus. Bankai mano, kad tai yra esminiai elementai, padedantys išlaikyti užimamą rinkos dalį ir padidinti pelningumą. Siekdami įgyvendinti savo skaitmeninės transformacijos strategijos tikslus, bankai linkę pasikliauti veiklos ranga ir išorės partneriais aplinkoje, kurioje vyrauja konkurencija siekiant pritraukti, išlaikyti ir plėtoti IT ir skaitmenines kompetencijas. Tačiau bankai, atverdami savo IT infrastruktūras, susiduria su didesne priklausomybės nuo trečiųjų šalių ir kibernetinio saugumo rizika. Ši rizika turi būti toliau stebima ir į ją būtina atsižvelgti bankų valdymo ir norimos prisiimti rizikos srityse.

Tačiau atsakymai yra skirtingi, nes, atrodo, nėra bendro supratimo, ką iš tikrųjų reiškia skaitmeninė transformacija – tai vis dar labai bendro pobūdžio sąvoka, susijusi su veiklos modeliais, procesais ir kultūriniais pokyčiais, kuriuos įgalina technologijos. Todėl artimiausiais metais šioje srityje bus atliekami tolesni tyrimai ir patikrinimai.

Bendras apklausos rezultatas bus naudingas: i) rengiant gaires priežiūros institucijoms bankų rizikai ir geriausiai praktikai vertinti; ii) nustatant riziką, susijusią su konkrečiais prižiūrimų subjektų ar technologijų naudojimo atvejais, kurie turi būti toliau tikslingai tikrinami; ir iii) galimai nustatant tolesnius priežiūrinius lūkesčius. Jis taip pat bus svarbus formuojant SREP metodiką, skirtą veiklos modeliams ir valdymui, grindžiamiems naujų technologijų naudojimu.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat toliau dėjo pastangas aktyviai formuodama būsimos Europos ir tarptautinės reguliavimo sistemos skaitmeninimą ir toliau bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis ir tarptautinėmis standartus nustatančiomis institucijomis įvairių su skaitmeninimu ir inovacijomis finansų sektoriuje susijusių aspektų reguliavimo klausimais. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dalyvavo diskusijose dėl reguliavimo apimties ir pasiūlymų dėl teisės aktų, pateiktų ES skaitmeninių finansų strategijos kontekste, tokių kaip Kriptoturto rinkų reglamentas[6], Skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentas[7] ir Dirbtinio intelekto reglamentas[8].

1.2.2.2 Valdymo organų strateginio valdymo pajėgumų trūkumai

Patikima valdymo sistema, tvirta vidaus kontrolė ir patikimi duomenys yra esminiai veiksniai, skatinantys priimti tinkamus sprendimus ir mažinantys pernelyg didelės rizikos prisiėmimo atvejus tiek įprastu metu, tiek krizės metu. Nepaisant pažangos, padarytos per pastaruosius kelerius metus šioje srityje, priežiūros institucijos ir toliau mato, kad daug prižiūrimų įstaigų ir toliau turi vidaus kontrolės padalinių, valdymo organų veikimo ir rizikos duomenų kaupimo ir atskaitomybės pajėgumų struktūrinių trūkumų.

Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba ėmėsi kelių veiksmų, skirtų pažangai šioje srityje pasiekti, ypač siekiant stiprinti vidaus valdymo ir strateginio vadovavimo pajėgumus. 2022–2024 m. ši veikla apims tikslines bankų, turinčių valdymo organų sudėties ir veikimo trūkumų, peržiūras, patikrinimus vietoje, tikslinius rizika grindžiamus kompetencijos ir tinkamumo (pakartotinius) vertinimus, metodo, kuris atspindėtų įvairovę atliekant kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, kūrimą, 2016 m. priežiūrinio pareiškimo[9] atnaujinimą ir duomenų rinkimą.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba baigė rinkti duomenis apie bankų valdymo organų sudėtį ir veikimą. Tyrimas parodė, kad formalus bankų valdybų nepriklausomumo lygis didėja, tačiau kai kuriais atvejais jį būtų galima dar labiau pagerinti. Be to, atlikus šį tyrimą, paaiškėjo, kad lyčių ir kompetencijos įvairovę (ypač tokiose srityse kaip IT), kuri jau seniai pripažinta kaip labai svarbi veiksmingam valdymui, dar galima tobulinti. Dar viena sritis, kurią reikėtų tobulinti, yra poreikis nustatyti geresnę pareigų valdyboje perdavimo įpėdiniams planavimo politiką. Atsižvelgdama į šias išvadas, ECB Bankų priežiūros tarnyba, vykdydama 2022 m. SREP, paprašė bankų, kurie vis dar neturėjo įvairovės politikos ar įvairovės tikslų, įdiegti tokias sistemas. Todėl bankams pateiktuose priežiūriniuose lūkesčiuose aiškiai nurodyta, kad tikslinėje politikoje turėtų būti nurodyti rodikliai dėl nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų bankų valdymo organuose, taip pat įtraukti keli aspektai, pavyzdžiui, amžius, lytis, geografinė kilmė, išsilavinimas ir profesinė patirtis. JPG, vykdydamos nuolatinę priežiūros veiklą, stebi, kaip bankai įdiegia tokias sistemas.

Valdymo sistema svarbi visiems bankams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Dėl šios priežasties ECB Bankų priežiūros tarnyba 2021–2022 m. taip pat atliko MSĮ taikomų valdymo priemonių teminę peržiūrą[10], panaudodama daugiau kaip 200 MSĮ iš 21 dalyvaujančiosios valstybės duomenis. Rezultatai atskleidė keletą MSĮ trūkumų ir išryškino nuolatinio tobulinimo, kurį palengvina nuolatinis visų lygių priežiūros institucijų dialogas, svarbą. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau skatins labiau suderinti europinius priežiūrinius lūkesčius ir vidaus valdymo standartus, kartu šalinant nustatytus trūkumus.

1.2.3 Besiformuojanti rizika

1.2.3.1 IT ir kibernetinė rizika

2022 m. IT ir kibernetinė rizika tebebuvo pagrindinis bankų sektoriaus rizikos veiksnys

Nepaisant Rusijos karo Ukrainoje, kibernetinių incidentų, apie kuriuos pranešta ECB, skaičius per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, išliko palyginti stabilus.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko nemažai su IT ir kibernetine rizika susijusių dokumentinių ir vietoje atliekamų priežiūrinių veiksmų ir padarė šias išvadas: pirma, bankai vis dar turi kur tobulėti įgyvendindami pagrindines kibernetinio saugumo priemones – maždaug pusės per 2022 m. atliktų IT rizikos patikrinimų vietoje metu atvejais buvo nustatyti dideli trūkumai ir didžioji jų dalis buvo susijusi su IT saugumo ir kibernetinio saugumo rizika. Antra, kelerius metus pastoviai augusi priklausomybė nuo nebetinkamų naudoti sistemų stabilizavosi, nors tebėra labai didelė. Trečia, duomenų kokybės valdymas tebebuvo mažiausiai ištobulinta rizikos kontrolės sritis, o kai kuriuose bankuose kai kurios pagrindinės kontrolės priemonės dar nebuvo visiškai įgyvendintos. Ketvirta, reikšmingai padaugėjo labai svarbių projektų, turinčių įtakos IT sričiai, skaičius, o tai rodo, kad labai svarbu turėti tinkamas IT plėtros ir IT projektų valdymo procedūras.

Be to, 2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai pirmą kartą pavyko surinkti visus užsakomųjų paslaugų registrus iš SĮ. Preliminari šios informacijos analizė patvirtino, kad ši tema labai aktuali: bankai nurodė maždaug 60 000 galiojančių užsakomųjų paslaugų sutarčių, iš kurių pusė apima jų būtiniausias funkcijas. Nors apie 40 % visų tokių sutarčių yra susijusios su IRT paslaugomis, bankai naudojasi užsakomųjų paslaugų sutartimis vykdydami visas būtiniausias funkcijas, tokias kaip vidaus kontrolė, klientų aptarnavimo ir administracinės paslaugos, mokėjimo paslaugos ar grynųjų pinigų valdymas ir kt.

Surinkta informacija apie priklausomybę nuo trečiųjų šalių taip pat padėjo nustatyti tam tikrą besiformuojančią riziką ir iššūkius, kurie turėjo būti tinkamai valdomi, įskaitant tai, kad buvo keli sunkiai pakeičiami svarbiausi paslaugų teikėjai, didelė bankų veiklos priklausomybė nuo ne ES šalių įmonių ir jų teikiamų paslaugų, taip pat buvo nemažai sutarčių, kurios vis dar nebuvo visiškai suderintos nei su Europos bankininkystės institucijos (EBI) gairėmis, nei su ECB priežiūros lūkesčiais šiuo atžvilgiu.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo prie tarptautinių darbo grupių, dirbančių IT ir kibernetinės rizikos srityje, įskaitant EBI, Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos vadovaujamas darbo grupes, veiklos, taip pat prie darbo, susijusio su naujais reglamentavimo pasiūlymais, pvz., Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu[11].

Šie pokyčiai rodo, kad bankai turi toliau tobulinti savo veiklos atsparumo sistemą, kad, esant vis sudėtingesnėms sąlygoms, užtikrintų tinkamą veiklos tęstinumą, įskaitant svarbiausių paslaugų teikimą, taip pat prisitaikyti prie naujų ir būsimų reguliavimo reikalavimų.

1.2.3.2 Klimato ir aplinkos rizika

2020 m. lapkričio mėn. paskelbus ECB vadovą dėl klimato ir aplinkos rizikos, ECB ėmėsi įvairių priežiūrinių priemonių, kad įvertintų bankų pajėgumus valdyti klimato ir aplinkos riziką ir suderinti savo praktiką su priežiūriniais lūkesčiais. 2021 m. atlikęs bankų savikontrolės ir įgyvendinimo planų peržiūrą, 2022 m. ECB perėjo prie teminės peržiūros. 2022 m. teminės peržiūros metu ECB vertino įstaigų svarbiausių politikos krypčių ir procedūrų patikimumą ir išsamumą, taip pat jų gebėjimą veiksmingai valdyti klimato ir aplinkos rizikos strategijas ir rizikos profilius.

Peržiūra buvo atliekama kartu su pirmuoju priežiūriniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis dėl su klimatu susijusios rizikos (žr. 3 intarpą), ją papildė tikslinė komercinės paskirties nekilnojamojo turto peržiūra ir specialūs patikrinimai vietoje. Teminę peržiūrą vykdė ECB ir 21 NKI, ji apėmė 107 SĮ ir 79 MSĮ.

Daugiau kaip pusės bankų atžvilgiu išreikštas didelis susirūpinimas dėl įstaigų gebėjimo veiksmingai įgyvendinti savo strategijas ir procesus

Atlikus teminę peržiūrą, pirmiausia paaiškėjo[12], kad dauguma institucijų yra sukūrusios institucinę struktūrą, skirtą klimato ir aplinkos rizikai valdyti, ir per pastaruosius metus akivaizdžiai sustiprino savo gebėjimus (žr. 13 pav.). Be to, vis dažniau buvo pripažįstamas šios rizikos reikšmingumas, ir įvairiose institucijose buvo taikoma plataus spektro geroji praktika. ECB, reaguodamas į bankų sektoriaus prašymą išsamiau nušviesti gerąją praktiką ir parodydamas, kad įmanoma sparti pažanga, paskelbė gerosios praktikos pavyzdžių rinkinį specialiame kompendiume[13]. Nepaisant to, beveik visos įstaigos turėjo dėti dideles ir ilgalaikes pastangas, kad jų praktika atitiktų priežiūros institucijų lūkesčius. Taikytiems metodams vis dar trūko metodinio sudėtingumo, detalios informacijos apie klimato ir aplinkos riziką naudojimo ir (arba) aktyvaus portfelio ir rizikos profilio valdymo. Pažymėtina, kad 96 % įstaigų buvo atskleistos aklosios zonos nustatant klimato ir aplinkos riziką, o daugiau nei pusėje įstaigų buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl jų gebėjimo veiksmingai įgyvendinti savo strategijas ir procesus.

Be to, 2022 m. kovo mėn. ECB paskelbė atnaujintą pažangos, kurią bankai padarė atskleisdami klimato ir aplinkos riziką, vertinimą, kaip nurodyta ECB 2020 m. lapkričio mėn. vadove. Nors nuo pirmojo 2020 m. pabaigoje ECB atlikto vertinimo padėtis pagerėjo, nebuvo nė vieno banko, kuris visiškai atitiktų priežiūrinius lūkesčius. Palyginti su 2020 m., jau daugiau bankų gebėjo atskleisti reikšmingą informaciją apie klimato ir aplinkos riziką. Tačiau bendras skaidrumo lygis vis dar buvo nepakankamas. Maždaug 75 % bankų nenurodė, ar klimato ir aplinkos rizika daro reikšmingą įtaką jų rizikos profiliui, nors maždaug pusė to nepadariusių bankų nurodė ECB, kad laiko save susiduriančiais su tokia rizika. Beveik 60 % tirtų bankų neaprašė, kaip perėjimo rizika arba fizinė rizika gali paveikti jų strategiją. ECB bankams išsiuntė individualius grįžtamojo ryšio laiškus, kuriuose paaiškino pagrindinius jų trūkumus ir nurodė, kad tikisi, jog jie imsis ryžtingų veiksmų. Taip pat buvo siekiama padėti bankams pasirengti naujiems reguliavimo reikalavimams, pavyzdžiui, privalomiems 3-iojo ramsčio standartams dėl informacijos apie aplinkos, socialinę ir valdymo riziką atskleidimo. 2022 m. pabaigoje ECB vėl ėmėsi bankų atskleidžiamos informacijos apie klimato ir aplinkos riziką peržiūros, o jos rezultatus planuojama paskelbti 2023 m.

Įgyvendinęs įvairias priežiūrines priemones, ECB visoms SĮ išsiuntė individualius grįžtamojo ryšio laiškus, kuriuose nustatė konkrečioms įstaigoms skirtus terminus, kad iki 2024 m. pabaigos jos pamažu patenkintų visus priežiūrinius lūkesčius[14]. Šie terminai bus atidžiai kontroliuojami ir prireikus bus imtasi vykdymo užtikrinimo priemonių. ECB į SREP jau buvo įtraukęs su konkrečiais bankais susijusias išvadas dėl klimato ir aplinkos rizikos, kuriomis daugiau kaip trisdešimčiai bankų nustatė privalomus kokybės reikalavimus, o tai turėjo poveikį keleto bankų SREP įvertinimui, taigi netiesioginį poveikį ir kapitalo reikalavimams pagal antrą pakopą.

13 pav.

2021 ir 2022 m. priežiūros vertinimų rezultatai

Praktikos brandos lygis visose priežiūrinių lūkesčių srityse (pagal bankus)

(priežiūrinių lūkesčių sritys, procentais)

Šaltinis: “Walking the talk – banks gearing up to manage risks from climate change and environmental degradation”, ECB, November 2022.
Pastabos: 2021 m. priežiūrinio vertinimo balai imami kaip tarpinis rodiklis, rodantis įstaigų praktikos brandos lygį 2021 m. Dėl atnaujintos vertinimo metodikos, naudotos 2022 m. teminėje peržiūroje, tiesioginis palyginimas su 2021 m. rezultatais yra tik orientacinis.

3 intarpas
ECB klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

2022 m. ECB, vykdydamas metinį priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atliko klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė nauja, ir tai, kad klimato rizikai analizuoti reikalingi specifiniai duomenys ir modeliai, 2022 m. klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti vertinamas kaip mokymosi priemonė tiek bankams, tiek priežiūros institucijoms, taip pat kaip priemonė, padedanti stiprinti klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gebėjimus šiame sektoriuje. Taigi, tiesioginio poveikio kapitalui nebuvo nustatyta, nors kokybinės tyrimo išvados buvo panaudotos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP).

Testavimo struktūra ir scenarijai

Klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis sudarė trys moduliai. 1 modulis buvo kokybinis klausimynas, kuriuo buvo siekiama surinkti informaciją apie bankų klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vidaus sistemas, apimančią tiek techninius aspektus, tiek su valdymu ir procesais susijusius klausimus. 2 modulyje buvo įvertintas bankų pajamų tvarumas ir jų pozicijos, susijusios su daug anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis įmonėmis. Bankų buvo paprašyta nurodyti pajamas iš 22 labiausiai aplinką teršiančių pramonės sektorių ir svarbiausių sandorio šalių išmetamų teršalų kiekį, taip pat atitinkamas pozicijas. 3 modulyje bankų buvo paprašyta pateikti nuostolių prognozes „nuo apačios iki viršaus“ pagal šešis skirtingus scenarijus, kurie, su tam tikrais papildymais, buvo pagrįsti Centrinių bankų ir priežiūros institucijų finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklo paskelbtais scenarijais. Šie scenarijai labai skyrėsi nuo tradiciniuose mokumo testavimuose nepalankiausiomis sąlygomis naudojamų nepalankių scenarijų, nes į juos buvo įtraukta tik klimato rizika, o jų laikotarpiai ir ypatybės skyrėsi. Juos sudarė du vienų metų fizinės rizikos scenarijai (atitinkamai potvynio scenarijus ir sausros bei karščio scenarijus), vienas trumpalaikis (trejų metų) netvarkingo perėjimo rizikos scenarijus ir trys ilgalaikiai (30 metų) perėjimo rizikos scenarijai. 2022 m. klimato rizikos testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavo 104 svarbios įstaigos, tačiau tik 41 iš jų buvo paprašyta pateikti nuostolių prognozes „nuo apačios iki viršaus“.

Rezultatai[15]

Pastebėta, kad bankai padarė didelę pažangą ir pradėjo integruoti klimato riziką į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas, tačiau daugelis jų vis dar buvo labai ankstyvame duomenų ir modeliavimo gebėjimų plėtojimo etape. 1 modulis atskleidė, kad galutinę datą (2021 m. gruodžio 31 d.) 59 % testavime dalyvavusių įstaigų nebuvo įdiegusios klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos. Be to, dauguma bankų klimato riziką į savo vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas buvo numatę įtraukti tik vidutinės trukmės arba ilgalaikėje perspektyvoje.

2 modulis parodė, kad palūkanų pajamos, gautos iš sektorių, kuriuose išmetama daugiausia teršalų, nėra nereikšmingos ir sudaro apie 65 % visų ne finansų bendrovių palūkanų pajamų. Perėjimo rizikos požiūriu tai nebūtinai buvo problema, tačiau paaiškėjo, kaip bankams svarbu bendrauti su klientais ir gauti įžvalgą apie jų perėjimo planus.

Pagal 3 modulį nuostolius prognozavę bankai nurodė 70 mlrd. eurų bendrų nuostolių pagal tris trumpalaikius scenarijus, iš jų 53 mlrd. eurų – pagal nesklandaus perėjimo scenarijų ir 17 mlrd. eurų – pagal fizinės rizikos scenarijų. ECB pripažino, kad pagal šiuos įverčius buvo gerokai sumenkinta faktinė rizika, nes į scenarijus nebuvo įtraukti ekonominiai nuosmukiai, duomenų ir modeliavimo sunkumai, su kuriais bankai susidūrė fiksuodami su klimatu susijusius veiksnius, nebuvo priežiūrinių priedų ir buvo ribotai aprėptos į taikymo sritį patenkančios pozicijos, kurios sudarė tik apie trečdalį visų bankų pozicijų.

Atlikus šį testavimą, nustatyta didelių sunkumų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir energinio naudingumo sertifikatų duomenų prieinamumu ir atskleidimo reikalavimais. Dėl šių sunkumų buvo plačiai naudojami skirtingos kokybės pakaitiniai duomenys, todėl bus reikalingos tolesnės gairės ir bendradarbiavimas su sandorių šalimis.

Klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis integravimas į priežiūros veiklą ir tolesni veiksmai

Klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai kartu su 2022 m. teminės peržiūros rezultatais – tai kokybinis indėlis į metinį SREP, į kurį, vertinant bankų veiklos modelius, vidaus valdymą ir rizikos valdymą, turėjo būti įtraukti klimato rizikos elementai. Remdamasis įžvalgomis iš 2022 m. klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, ECB taip pat paskelbė gerosios praktikos gaires[16] dėl bankų klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gebėjimo gerinimo. ECB ir toliau stebės bankų pažangą, tikėdamasis, kad iki 2024 m. pabaigos prižiūrimos įstaigos toliau tobulins savo klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemas ir sumažins duomenų spragas.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra

ECB Bankų priežiūros tarnyba stengiasi SĮ priežiūrą vykdyti proporcingai ir atsižvelgdama į riziką, reikliai ir nuosekliai. Todėl kiekvienais metais nustatomi pagrindiniai nuolat vykdomos priežiūros veiksmai. Šie veiksmai grindžiami esamais reguliavimo reikalavimais, BPM priežiūros žinynu bei priežiūros prioritetais ir yra įtraukti į kiekvienos SĮ priežiūros analizės programą (SEP). Be šių veiksmų, skirtų sisteminei rizikai šalinti, į priežiūros analizės programą gali būti įtraukiami ir pagal bankų ypatumus parinkti priežiūros veiksmai, o JPG paliekama erdvės analizuoti ir spręsti individualius rizikos klausimus. Dokumentinės priežiūros analizės programoje numatomi tokie veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP), ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas), ir iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti priežiūros analizės programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatingų bruožų (pvz., banko veiklos modelio ar valdymo struktūros analizė).

1.3.1.1 Proporcingumo principas

Kaip ir ankstesniais metais, planuojami 2022 m. priežiūros veiksmai buvo grindžiami proporcingumo principu, priežiūros mastą koreguojant pagal prižiūrimų bankų sisteminę svarbą ir rizikos profilį

Vykdant priežiūros analizės programą, vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo konkrečios įstaigos dydžio, sisteminės svarbos, rizikos ir veiklos sudėtingumo.

Kaip ir ankstesniais metais, vidutinis planuojamų priežiūros veiksmų, tenkančių vienai į priežiūros analizės programą įtrauktai SĮ, skaičius atspindi šį proporcingumo principą, t. y. JPG, prižiūrinčios didesnes ir rizikingesnes SĮ, vidutiniškai planuoja daugiau priežiūros analizės programos veiksmų (žr. 14 pav.).

14 pav.

Vidutinis vienai svarbiai įstaigai suplanuotų veiksmų skaičius 2022 m.

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys gauti 2022 m. gruodžio 22 d.

2022 m. atliktų veiksmų skaičius buvo šiek tiek mažesnis, nei iš pradžių planuota metų pradžioje (žr. 15 pav.). Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad per metus buvo atšaukta nedaug administracinių veiksmų, o tai atitinka ankstesnių metų duomenis.

15 pav.

Vidutinis vienai svarbiai įstaigai suplanuotų veiksmų skaičius 2022 m.

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys gauti 2022 m. gruodžio 22 d.

1.3.1.2 Rizika pagrįsto metodo taikymas

Vykdant priežiūros analizės programą taikomas rizika pagrįstas metodas – daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms kiekvienos SĮ sisteminės ir konkrečiai įstaigai būdingos rizikos kategorijoms. Pavyzdžiui, daug neveiksnių paskolų turinčiuose bankuose JPG atliko daugiau su kredito rizika susijusių veiksmų nei vidutiniuose bankuose. Panašiai JPG atliktų su rinkos rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė tuose bankuose, kurių rinkos ir prekybos veiklos pozicijos yra didelės, negu vidutiniuose bankuose (žr. 16 pav.).

16 pav.

Priežiūros analizės programos veiksmai 2021 ir 2022 m. – kredito ir rinkos rizikos veiksmų dalis, palyginti su visais veiksmais

Kredito rizika

(procentais)


Rinkos rizika

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys gauti 2022 m. gruodžio 22 d.

1.3.1.3 Svarbiausia informacija apie dokumentinę priežiūrą 2022 m.

SREP yra pagrindinė priežiūros priemonė, leidžianti apibendrinti visą konkrečiais metais surinktą informaciją apie konkrečią įstaigą ir parengti tos įstaigos metinį rizikos vertinimą (taip pat žr. 1.3.1.5 skirsnį apie 2022 m. SREP horizontaliąją analizę).

Reikšmingi dokumentinės priežiūros veiksmų, kuriuos JPG atliko 2022 m. pagal 2022 m. SREP, ir bendro SREP vertinimo pavyzdžiai: 2022 m. klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (žr. 3 intarpą) ir tikslinė komercinės paskirties nekilnojamojo turto peržiūra.

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto tikslinei peržiūrai prireikė daug išteklių. 2021 m. gruodžio mėn. paskelbtoje peržiūroje daugiausia dėmesio skirta kredito rizikos valdymui, susijusiam su besiformuojančia rizika bankų vidaus komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfeliuose, o vertinant svarbiausius kredito rizikos valdymo elementus remtasi lyginamąja analize.

Vykdydamas savo metinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB taip pat atliko prižiūrimų SĮ klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Pagrindinės šio klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvados buvo paskelbtos 2022 m. liepos mėn.

1.3.1.4 Priežiūros išvados

Priežiūros išvados – vienas iš pagrindinių įprastos priežiūros veiklos rezultatų. Jos parodo, kokius trūkumus bankai turi pašalinti. JPG stebi, kaip bankai šalina išvadose nurodytus trūkumus. 2022 m. bendras registruotų išvadų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo ir grįžo į panašų lygį kaip prieš pandemiją. Tai daugiausia lėmė sumažėjęs su vidaus modelio tyrimu susijusių išvadų skaičius, palyginti su praėjusiais metais. Dauguma išvadų gauta atlikus vidaus modelių tyrimus, patikrinimus vietoje ir veiklą, susijusią su veiklos leidimais. Daugiausia išvadų pateikta kredito rizikos srityje (žr. 17 pav.).

17 pav.

Priežiūros išvados

Šaltinis: ECB.
Pastabos: į imtį įtrauktos visų JPG, dirbančių ECB Bankų priežiūros tarnyboje, išvados (kintamoji imtis). Duomenys gauti 2022 m. gruodžio 16 d.

1.3.1.5 SREP horizontalioji analizė

2021 m. SREP grįžo prie visapusiško SREP vertinimo, kuris buvo atnaujintas 2022 m. SREP cikle. Kaip ir ankstesnių SREP ciklų metu, SREP balai apskritai išliko tokie patys, ir nors po COVID‑19 pandemijos situacija pagerėjo, priežiūros institucijos tebebuvo atsargios dėl išorinių sukrėtimų, kuriuos sukėlė išliekantis pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje poveikis.

Dauguma kokybinių priemonių, suderintų su ankstesniais SREP ciklais ir 2022 m. priežiūros prioritetais, buvo skirtos kredito rizikos valdymo ir vidaus valdymo trūkumams šalinti, tačiau pirmą kartą nemažai priemonių imtasi ir klimato rizikai šalinti.

Kredito rizika buvo pagrindinė SREP vertinimo sritis. Nepaisant pagerėjusio rizikos lygio ir teigiamų kredito kokybės pokyčių (pvz., sumažėjusio neveiksnių paskolų pozicijų skaičiaus), vidutiniai balai pakilo tik nežymiai. Tai lėmė tebesitęsiantis neapibrėžtumas dėl makroekonomikos ir finansų rinkos pokyčių ir tebesantys struktūriniai kredito rizikos kontrolės trūkumai. Dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje ir su tuo susijusio poveikio energijos ir žaliavų kainoms, taip pat dėl spartaus pasitraukimo iš mažų palūkanų normų aplinkos vis labiau ryškėjo latentinės rizikos požymiai. Restruktūrizavimo ir antrojo etapo rodikliai jau viršijo iki pandemijos buvusį lygį, o tai reiškia, kad yra rizikos židinių finansavimo skolintomis lėšomis ir pozicijų, susijusių su pažeidžiamumu konkrečiuose sektoriuose, srityse, taip pat sandorio šalies rizika, kylanti dėl neigiamų Rusijos karo Ukrainoje padarinių.

Trečdalis priemonių, kurių buvo imtasi kredito rizikai mažinti, buvo susijusios su strateginiais ir veiklos planais arba neveiksnių pozicijų (NPL) padengimu. Be to, atsižvelgiant į kredito rizikos priežiūros prioritetus, 10 % visų priemonių buvo imtasi dėl trūkumų, susijusių su 2020 m. gruodžio 4 d. generaliniams direktoriams skirtame laiške nurodytomis tikslinėmis sritimis ir EBI paskolų teikimo ir stebėsenos gairėmis.

Vidaus valdymas vis dar kelia susirūpinimą. Valdymo organų darbo veiksmingumo trūkumai, norima prisiimti rizika, nepakankamas dėmesys atitikties užtikrinimo ir vidaus audito funkcijoms, taip pat vis dar fragmentiška ir nesuderinta IT aplinka turi įtakos bankų rizikos duomenų kaupimo galimybėms.

Trečdalio kokybinių priemonių, susijusių su vidaus valdymu, atveju daugiausia dėmesio skirta būtinybei didinti valdymo organų veiksmingumą. Šiomis priemonėmis daugiausia siekiama, kad būtų pašalinti trūkumai, susiję su neoptimalia valdymo organų sudėtimi ir jų atsakomybės paskirstymu, taip pat netinkamu valdybos narių pareigų perdavimo jų perėmėjams planavimu. 2022 m. pažangą padarė tos įstaigos, kurios anksčiau neturėjo įvairovės politikos ar vidinių tikslų, susijusių su lygiomis lyčių galimybėmis valdybos lygmeniu. Tačiau daugumoje prižiūrimų bankų paaiškėjo trūkumų, susijusių ne tik su lyčių įvairove, bet ir su kitų sričių įvairove, pavyzdžiui, amžiaus ir geografinės kilmės.

Kalbant apie klimato riziką, pasakytina, kad daugiau nei trisdešimčiai SĮ, atliekant SREP vertinimą, buvo nurodyta imtis 40 kokybinių priemonių. Dauguma kokybinių priemonių buvo susijusios su strateginio ir veiklos planavimo temomis, o tai rodo, kad priežiūros institucijos šią sritį laikė pagrindiniu veiksniu, padedančiu geriau valdyti klimato ir aplinkos riziką. Nustatytos įvairios temos siekiant užtikrinti, kad klimato ir aplinkos rizika būtų tinkamai ir pagrįstai įtraukta į strategijos nustatymo ir rizikos valdymo sistemas. Jos buvo susijusios su atitinkamų rizikų reikšmingumo vertinimo tobulinimu, vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizės derinimu, tinkamų pagrindinių rizikos rodiklių nustatymu ir stebėsena, valdymo ataskaitų teikimo apimties ir dažnumo tobulinimu bei tolesniu klimato kaitos rizikos įtraukimu į politiką, susijusią su norima prisiimti rizika.

Nepaisant sudėtingos ekonominės aplinkos, kapitalo pakankamumas iš esmės išliko stabilus, o vidutiniai 2 ramsčio reikalavimai ir 2 ramsčio rekomendacijos atitiko ankstesnių metų rodiklius. Dėl netinkamo neveiksnių pozicijų padengimo vėl buvo nustatyti specialūs 2 ramsčio reikalavimų priedai. Pirmą kartą ECB Bankų priežiūros tarnyba, vykdydama 2022 m. SREP, įvertino pernelyg didelio finansinio sverto riziką, kad nustatytų bankus, kuriems gali prireikti taikyti kokybines priemones arba 2 ramsčio reikalavimus, konkrečiai susijusius su finansinio sverto koeficientu. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, kokybinės priemonės buvo nustatytos keturioms įstaigoms. Pernelyg didelio sverto rizika buvo susijusi su neapibrėžtojo sverto pozicijomis arba pateikiamų palankesnių duomenų (angl. window dressing) požymiais.

Vidutinės 2 ramsčio rekomendacijos iš esmės nepakito, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. nebuvo atliktas visos sistemos kapitalo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Daugiau informacijos – 2022 m. SREP agreguoti rezultatai.

1.3.1.6 ECB skiria išorės ekspertus SREP peržiūrai atlikti

SREP visada buvo esminis ECB priežiūros veiklos elementas ir pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti nuosekliai aukštos kokybės priežiūrą įvairialypiame bankų sektoriuje.

SREP buvo iš esmės pakeistas, įtraukiant pakeitimus pagal naujus ar atnaujintus teisės aktus, taip pat praktinius pritaikymus prie besikeičiančių sąlygų. Praėjus aštuoneriems metams nuo Europos bankų priežiūros taikymo pradžios, ECB nusprendė apsvarstyti, kiek dabartinis SREP visiškai atitinka esamus poreikius ir prioritetus ir ar įmanoma supaprastinti dabartinį procesą. 2022 m. rugsėjo mėn. ECB suteikė aukšto lygio tarptautinių ekspertų grupei įgaliojimus pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti Europos bankų priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą, remiantis jų atlikta SREP peržiūra.

Pradiniame savo darbo etape ši aukšto lygio ekspertų grupė dalyvavo keliuose įvadiniuose susitikimuose, kuriuose susipažino su pagrindinėmis SREP sąvokomis ir procesais, kad galėtų surinkti jų peržiūrai svarbią informaciją ir susipažinti su atitinkamomis ECB Bankų priežiūros tarnybos sritimis. Šių susitikimų metu taip pat aptarta, kaip SREP susieja įvairius kitus priežiūros veiksmus su esama teisės sistema.

Kitame projekto etape ši ekspertų grupė apklausė pagrindinius suinteresuotuosius subjektus iš NKI, EBI, kitų tarptautinių priežiūros institucijų ir sektoriaus atstovų. Šių susitikimų tikslas buvo susipažinti su geriausia praktika ir apsvarstyti ateities perspektyvas, susijusias su bankų priežiūros raida, taip pat padėti grupei apsispręsti dėl galimų rekomendacijų, kurias galbūt reikės pateikti.

Baigiamajame projekto etape (2023 m. sausio–kovo mėn.) šie aukšto lygio ekspertai ketina daugiausia dėmesio skirti rekomendacijoms dėl SREP proceso supaprastinimo ir jo bendro veiksmingumo padidinimo parengti.

1.3.2 Priežiūra vietoje

2022 m. dauguma patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų buvo atliekami naudojant mišrias darbo formas

2022 m. dauguma patikrinimų vietoje (PV) ir vidaus modelio tyrimų (VMT) buvo atliekami taikant mišrųjį metodą – sėkmingai derinant tradicinį buvimą prižiūrimo subjekto patalpose[17] su nuotolinio darbo organizavimu, o COVID‑19 pandemijos situacijai pagerėjus, buvo daugiau dirbama vietoje.

2022 m. svarbiose įstaigose pradėti 158 PV ir 100 VMT, o tai rodo didėjimo tendenciją nuo pandemijos pradžios, PV atveju ji net šiek tiek didesnė nei prieš pandemiją (žr. 18 pav.).

Kalbant apie PV, daugeliui rizikos sričių ir toliau buvo taikomas ankstesniais metais taikytas grupinis metodas[18], papildantis JPG prašomus atlikti konkrečių bankų PV. Atsižvelgiant į 2022 m. priežiūros prioritetus, dauguma pagrindinių kampanijų buvo tęsiamos nuo praėjusių metų, įskaitant: i) komercinės paskirties nekilnojamojo turto[19] kampaniją; ii) didelę MVĮ ir (arba) stambių įmonių kampaniją; iii) išsamią portfelių kampaniją pagal 9-ąjį TFAS; iv) finansavimo skolintomis lėšomis kampaniją; v) vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso kampaniją; vi) veiklos modelio ir pelningumo kampaniją; ir vii) rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo kampaniją, kuri buvo nauja kampanija, skirta įvertinti, ar rizikos duomenų kaupimo galimybės ir rizikos ataskaitų teikimo praktika padeda iš esmės valdyti riziką ir sudaro bankų valdymo organams galimybes priimti pagrįstus sprendimus. Besiformuojančios rizikos klausimai buvo sprendžiami atliekant PV dėl klimato ir aplinkos rizikos, sandorio šalies kredito rizikos, taip pat IT užsakomųjų paslaugų ir kibernetinio atsparumo. Taip pat, siekiant šalinti struktūrinius trūkumus stiprinant veiksmingas skaitmeninimo strategijas ir valdymą, pradėti vykdyti tiksliniai PV dėl bankų skaitmeninės transformacijos strategijų.

Kaip ir 2021 m., pagrindiniai 2022 m. VMP nagrinėti klausimai buvo susiję su EBI standartų ir rekomendacijų įgyvendinimu, laikinu modelių toleravimu dėl Brexito ir tolesniais veiksmais, susijusiais su tiksline vidaus modelių peržiūra.

18 pav.

2020, 2021 ir 2022 m. surengti patikrinimai vietoje ir vidaus modelių tyrimai

(patikrinimų skaičius)

Šaltinis: ECB Bankų priežiūros tarnyba.

1.3.2.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau pateiktoje analizėje apžvelgiamos svarbiausios patikrinimų vietoje išvados[20].

Kredito rizika

Palyginti su ankstesniais metais, 2022 m. atliktų kredito rizikos PV metu daugiau dėmesio buvo skiriama kiekybiniam metodui, konkrečiau – kredito bylų peržiūroms ir atidėjinių sudarymo sistemos pagal 9‑ąjį TFAS vertinimui (tai daryti padėjo ir naujos įdiegtos mažmeniniams ir panašiems, iš daugybės paskolų sudarytiems portfeliams skirtos naujoviškos metodikos). Atlikus šias peržiūras papildomai perklasifikuota neveiksnių pozicijų už 4,2 mlrd. eurų sumą, taip pat sudaryti papildomi 2,3 mlrd. eurų dydžio atidėjiniai.

Atlikus 2022 m. kredito rizikos PV, nustatyti toliau nurodyti svarbūs trūkumai, išdėstyti mažėjančia tvarka pagal jų paplitimą ir rimtumą.

  • Apskaitos rizikos klasifikavimas ir etapų nustatymas: skolininkų finansinių sunkumų vertinimo trūkumai, dėl kurių patikrinimo grupės perklasifikavo pozicijas į mažai tikėtino grąžinimo arba restruktūrizuotas pozicijas ir nustatė papildomas pozicijas pagal 9-ąjį TFAS, suteikdamos joms 2-ojo etapo statusą.
  • Individualių ir kolektyvinių atidėjinių apskaičiavimas: kolektyvinių atidėjinių modelių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) parametrų trūkumai, reikšmingo kredito rizikos padidėjimo trūkumai, nepakankamas į ateitį orientuotos informacijos integravimas, nepakankama arba optimistinė pinigų srautų analizė apskaičiuojant individualius atidėjinius, įkaito vertės, iš skolininkų perimto turto ir garantijų pervertinimas arba netinkamas jų įvertinimas.
  • Kreditų suteikimo ir stebėsenos procesas: sprendimų dėl kreditų priėmimo proceso trūkumai, netinkamas skolos tvarkymo pajėgumo įvertinimas, nepakankamas atsižvelgimas į paskolų, grąžinamų vienkartine įmoka, refinansavimo riziką, neišsamūs skolinimo kriterijai.
  • Duomenų kokybė: prasta tikrintų įstaigų pateiktų paskolų duomenų juostų duomenų kokybė, vidaus IT sistemos, nepadedančios tinkamai nustatyti, stebėti ir klasifikuoti kredito rizikos.
Vidaus valdymas

Panašiai, kaip ir ankstesniais metais, 2022 m. atlikti PV apėmė įvairias valdymo temas, ypatingą dėmesį skiriant priežiūros prioritetams. Didžiausi trūkumai[21] nustatyti šiose vidaus valdymo srityse:

  • vidaus kontrolės (atitikties, rizikos valdymo ir vidaus audito) funkcijas vykdantys padaliniai: rimti trūkumai, susiję su visų vidaus kontrolės funkcijas vykdančių padalinių statusu, ištekliais ir veiklos mastu;
  • rizikos duomenų apibendrinimas ir rizikos ataskaitų teikimas: nepakankama valdymo sistema, duomenų kokybės valdymo trūkumai, keliantys susirūpinimą dėl gebėjimo generuoti tikslius ir patikimus rizikos duomenis, taip pat rizikos valdymo ataskaitų netikslumas ir netinkamumas;
  • užsakomosios paslaugos: netinkamai vertinama rizika priimant sprendimus dėl užsakomųjų paslaugų teikimo, yra užsakomųjų paslaugų teikimo bei stebėsenos trūkumų, ypač IT paslaugų srityje;
  • organizacinė struktūra: silpna įstaigos rizikos kultūra, vidaus kontrolės sistemos trūkumai ir nepakankami žmogiškieji bei techniniai ištekliai.
IT rizika

Atsižvelgiant į 2022–2024 m. priežiūros prioritetus, 2022 m. padaugėjo IT rizikos PV, kurių metu daugiausia dėmesio skiriama IT ir kibernetinio saugumo rizikos valdymui, o išvados šioje srityje sudarė maždaug pusę visų išvadų dėl didelių trūkumų, nustatytų 2022 m. atliktų IT rizikos PV metu.

Iš likusių išvadų didžiausia dalis buvo susijusi su IT projektų valdymo trūkumais (t. y. 12 % visų 2022 m. išvadų dėl nustatytų didelių trūkumų IT rizikos srityje). Viena vertus, tai patvirtino pastebėjimą, kad, kaip nurodė bankai IT rizikos klausimyne, pagrindinė svarbiausių paslaugų teikimo prastovų priežastis buvo programinės įrangos pakeitimai[22]. Kita vertus, atsižvelgiant į didesnius lūkesčius dėl operatyvumo, susijusio su programinės įrangos pakeitimais, atliekamais siekiant paremti skaitmeninę transformaciją (dar viena priežiūros prioritetų sritis), šios srities išvadų skaičius kelia susirūpinimą.

Daugiau informacijos apie IT ir kibernetinę riziką pateikta 1.2.3.1 skirsnyje.

Reguliuojamasis kapitalas ir vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

2020 m. pradėta vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (VKPVP) kampanija buvo toliau vykdoma 2021 ir 2022 m., siekiant pašalinti struktūrinius kiekybinio rizikos vertinimo ir kapitalo prognozių trūkumus, kad būtų pagerintas kapitalo planavimas.

Pagrindinės išvados dėl reguliuojamojo kapitalo (1 ramstis) buvo susijusios su i) nepakankamu reguliuojamojo kapitalo reikalavimų apskaičiavimo proceso įforminimu; ii) nepakankama kapitalo reikalavimų ir nuosavų lėšų apskaičiavimo proceso kontrolės sistema ir iii) neteisingu pozicijų priskyrimu pozicijų klasėms arba netinkamu rizikos koeficientų priskyrimu pozicijoms.

VKPVP patikrinimų metu nustatyti didžiausi trūkumai buvo susiję su: i) prastomis vidaus kiekybinio vertinimo metodikomis (pvz., kredito rizikos, rinkos rizikos ar palūkanų normos rizikos); ii) nepakankamai patikimu daugiamečio kapitalo planavimo procesu; iii) netinkama reikšmingos rizikos nustatymo metodika, kuri yra rizikos nustatymo proceso dalis; iv) nenuosekliomis sąsajomis tarp VKPVP ir veiklos strategijos, rizikos strategijos ir norimos prisiimti rizikos sistemos arba jų nebuvimu.

Veiklos modeliai ir pelningumas

Remiantis 2021 m. pradėta veiklos modelių PV kampanija, 2022 m. vėl buvo atliekami šios srities PV, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams kampanijos aspektams (pvz., strategijos peržiūrai, pelningumo analizei, paskolų kainodarai ir finansinėms prognozėms).

Daugiausia kritikos sulaukė kai kurių finansų įstaigų parengtos pernelyg optimistinės ir prastai struktūrizuotos finansinės prognozės. Be to, nustatyti šie trūkumai:

  • silpnas strategijos procesas, kuriam būdinga nepakankama stebėsena, dėl kurios nepavyksta pasiekti strateginių tikslų;
  • nepakankama pelningumo analizė ir nepakankamas vadovavimas dėl netinkamų strateginių pagrindinių veiklos rodiklių vertinimo procesų ir praktinio šių rodiklių nepasiekimo;
  • neveiksminga kainodaros sistema, kelianti pavojų faktiniam pelningumui ir strateginiams tikslams.
Rinkos rizika

2022 m. atliktų rinkos rizikos PV metu daugiausia dėmesio skirta Brexito paveiktų bankų, kurie buvo vertinami vykdant bankinės knygos palūkanų normos rizikos kampaniją, vertinimo rizikai ir sandorio šalies kredito rizikai.

Pagrindiniai 2022 m. nustatyti trūkumai buvo susiję su tikrosios vertės nustatymu ir papildomais vertės koregavimais (nepakankamas rinkos duomenų šaltinių patikimumas ir nepakankama nepriklausomos kainų patikros aprėptis, netinkamos tikrosios vertės hierarchijos ir papildomų vertės koregavimų metodikos, vienos dienos pelno amortizacijos schemų klausimas). Taip pat nustatyta modelio rizikos valdymo sistemos trūkumų (visų pirma susijusių su modelio patvirtinimo procesu ir rizikos parametrų koregavimu) ir sandorio šalies rizikos valdymo trūkumų (daugiausia susijusių su sandorio šalies rizikos valdymo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemomis, nustatymu, vertinimu ir limitų nustatymu, taip pat įkaito valdymu).

Likvidumo rizika

Likvidumo rizikos PV atlikimo sritis nepasikeitė. Dauguma išvadų dėl didelių trūkumų buvo susijusios su rizikos vertinimo ir stebėsenos trūkumais (parametrų patikimumo ir pasirinktų prielaidų trūkumai), reguliavimo ataskaitų teikimo trūkumais (neteisingas LCR rodiklio subkomponentų klasifikavimas) ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos trūkumais (scenarijų rengimo trūkumai).

Bankinės knygos palūkanų normos rizika

Dauguma svarbiausių išvadų buvo susijusios su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų sistemos trūkumais (scenarijaus rengimo ir priežiūrinės išskirties testo taikymo trūkumai), taip pat su palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje vertinimu ir stebėsena. Visų pirma tai buvo susiję su elgesio modeliavimo prielaidoms naudojamų kiekybinio įvertinimo modelių netinkamumu, modelių patvirtinimo ir grįžtamojo patikrinimo trūkumais.

1.3.2.2 Pagrindinės vidaus modelių patikrinimų išvados

2022 m. VMP metodu daugiausia dėmesio skirta šiems aspektams:

EBI vidaus reitingais grindžiamų taisymų programa: buvo gauta daug su vidaus modeliais susijusių prašymų iš bankų, kurie siekė įdiegti savo modelių pakeitimus, kad atitiktų naujus reikalavimus, kuriuos nustatė EBI, vykdydama teisės aktų nustatytą vidaus reitingais pagrįsto metodo peržiūrą (paprastai vadinamą IRB taisymo programa). Galutinis terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta dauguma šių reikalavimų, buvo 2021 m. pabaiga. Todėl 2022 m. buvo atliktą labai daug šių bankų prašymų vertinimų.

Svarbiausios išvados susijusios su duomenų kokybės procesais. Kalbant apie įsipareigojimų nevykdymo tikimybės įverčio modeliavimo sistemą, daugiausia svarbiausių išvadų pateikta dėl ilgalaikio vidurkio apskaičiavimo ir konservatyvumo atsargų, o LGD įverčio atžvilgiu daug išvadų dėl didelių trūkumų pateikta dėl realizuoto nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo apskaičiavimo ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo nuosmukio įvertinimo.

Tikslinės vidaus modelių peržiūros tolesni veiksmai. Atlikus 200 patikrinimų vietoje pagal tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TVMP), paaiškėjo, kad bankai turi dėti daugiau pastangų, kad patobulintų vidaus modelių diegimą ir naudojimą. Manoma, kad nuolatinis priežiūrinis tikrinimas yra svarbus siekiant užtikrinti tai, kad bankai veiksmingai šalintų nustatytus trūkumus. Apskritai IRB modelio atveju TVMP tolesni veiksmai buvo susieti su VMP, skirtais minėtai EBI IRB taisymo programai.

Naujos įstaigos, kurioms taikoma tiesioginė ECB bankų priežiūra. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir įstaigoms pakeitus vietą bankų sąjungos viduje, kai kurioms įstaigoms buvo reikalingas ECB leidimas toliau naudoti savo vidaus modelius, patvirtintus ne pagal Europos bankų priežiūros sistemą. 2022 m. daugelio VMP metu buvo siekiama peržiūrėti tokius modelius, ypač rinkos rizikai ir sandorio šalies kredito rizikai taikomą vidaus modelių metodą.

Atlikus rinkos rizikos VMP, daugiausia valdymo ir užsakomųjų paslaugų trūkumų nustatyta Brexito paveiktuose bankuose dėl to, kad rizikos valdymo, modelių kūrimo ir stebėsenos srityje jie labai pasikliauja grupės funkcijomis arba kitais grupės subjektais, kurie nepatenka į Europos bankų priežiūros taikymo sritį. Be to, nustatyta, kad šie bankai atsilieka nuo kitų įstaigų, kalbant apie atitiktį reguliavimo standartams ir ECB supratimą apie norminius reikalavimus, pavyzdžiui, tokiose srityse, kaip ne modelyje slypinčios rizikos sistemos (angl. risk-not-in-the-model engine)[23] įdiegimas ir rinkos rizikos portfelių, kurių terminas dar nesuėjęs, grįžtamasis patikrinimas. Kai kurių rinkos rizikos kategorijų atveju rinkos rizikos modeliai neapėmė didelės dalies pozicijų, nors tai yra būtina vidaus modelių naudojimo sąlyga.

Atlikus sandorio šalies kredito rizikos VMP, su Brexitu susijusios konkrečios išvados taip pat susijusios su valdymu ir užsakomosiomis paslaugomis, iš jų matyti, kad Brexito paveiktos įstaigos, panašiai kaip ir rinkos rizikos atveju, rizikos valdymo, modelių kūrimo ir stebėsenos srityje labai pasikliovė įmonių grupėmis. Išvados taip pat apėmė Brexito paveiktoms įstaigoms nebūdingus vidaus modelio aspektus, pavyzdžiui, patvirtinimą (ypač grįžtamojo testavimo aprėpties atžvilgiu), duomenų kokybę, kalibravimą nepalankiausiomis sąlygomis ir su prekyba susijusių pinigų srautų modeliavimą garantinės įmokos rizikos laikotarpiu[24].

Galiausiai ECB gavo ir vertino paraiškas, susijusias su grįžimu prie mažiau sudėtingų metodų, ypač atsižvelgiant į bankų pradėtas iniciatyvas supaprastinti savo modelių aplinką pagal ECB priežiūrinius lūkesčius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam nesąžiningam pasinaudojimui šiuo grįžimu.

1.4 Netiesioginė mažesnės svarbos įstaigų priežiūra

1.4.1 Mažesnės svarbos įstaigų sektoriaus struktūra

Apskritai MSĮ sektorius tebėra gana susiskaidęs. Tačiau 83 % visų Europos MSĮ yra Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje. Todėl šios šalys taip pat buvo MSĮ sektoriaus konsolidavimo varomoji jėga.

2022 m. MSĮ skaičius dar labiau sumažėjo – iki 2 032, tai rodo, kad MSĮ sektoriaus konsolidavimo tendencija tęsiasi

Ši nenutrūkstanti MSĮ bankų sektoriaus konsolidavimo tendencija tęsėsi ir 2022 m. – bendras MSĮ skaičius toliau mažėjo nuo 2 089 (2021 m. pabaigoje) iki 2 032 (2022 m. trečiąjį ketvirtį) (žr. 1 lentelę), o didžioji šio mažėjimo dalis teko Vokietijai. Per pirmuosius dešimt 2022 m. mėnesių iš viso buvo įsigyti arba sujungti 39 subjektai, iš jų 33 buvo Vokietijos ir penkios Austrijos MSĮ. Palyginti su ankstesniais metais, įstaigų, kurių licencija buvo panaikinta, skaičius gerokai sumažėjo – nuo dešimties MSĮ visose BPM šalyse 2021 m. iki tik vienos MSĮ 2022 m. Be to, buvo tik vienas licencijos galiojimo pabaigos atvejis. Tai tik iš dalies atsvėrė keturios naujos licencijos, išduotos keturiose skirtingose jurisdikcijose, ir dar trys subjektai (filialai arba finansų kontroliuojančiosios bendrovės), pradėję veiklą, kuriai taikoma Europos bankų priežiūra.

1 lentelė

Mažesnės svarbos įstaigų skaičius šalyse

Šaltinis: ECB.
Pastaba: duomenys atspindi aukščiausią konsolidavimo lygį, neįskaitant finansų rinkų infrastruktūrų.

Nepaisant mažėjančio MSĮ skaičiaus, šis sektorius ir toliau sudaro svarbią viso Europos bankų sektoriaus dalį – jam priklauso maždaug 15 % viso bankų turto, neįskaitant finansų rinkų infrastruktūros, ir 18 %, įskaitant finansų rinkų infrastruktūrą. MSĮ turto dalis bendrame atitinkamos šalies bankų turte paaiškina MSĮ sektoriaus svarbą kai kuriose valstybėse narėse. Tai taip pat gerai parodo įvairių nacionalinių bankų sistemų sudėties heterogeniškumą 21 šalyje, kuriose taikoma Europos bankų priežiūra. Liuksemburge, Vokietijoje ir Austrijoje MSĮ sudarė daugiau kaip trečdalį viso vidaus bankų sektoriaus turto. Priešingai, šalyse, kuriose bankų sektorius yra labiau koncentruotas, MSĮ sektorius yra palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje ir Belgijoje jis sudarė atitinkamai tik 2,6 %, 3,5 % ir 5,5 % viso bankų turto.

19 pav.

Svarbių įstaigų ir mažesnės svarbos įstaigų rinkos dalys

(viso bankų turto dalis, procentais)

Šaltinis: ECB skaičiavimai, pagrįsti FINREP F 01.01, F 01.01_DP.
Pastabos: paveiksle pavaizduota rinkos dalis, apskaičiuota aukščiausiu konsolidavimo lygiu. Tai reiškia, kad filialai ir subjektai, esantys BPM priklausančių patronuojančiųjų subjektų patronuojamosios įmonės, įtraukiami į bendrą jų patronuojančiųjų subjektų turtą ir neįtraukiami į atitinkamą vietos bankų sektoriaus rinkos dalį. Bulgarijai, Kroatijai ir Slovakijai taikoma šios bendros metodikos išimtis ir į šių šalių SĮ rinkos dalis įtraukiamas visas subjektų, kurie yra tarpvalstybinių, BPM priklausančių patronuojančiųjų subjektų vietos patronuojamosios įmonės, turtas. Todėl Bulgarijos, Kroatijos ir Slovakijos rinkos dalies procentinės dalys apskaičiuotos pagal kitokią metodiką ir nėra tiesiogiai palyginamos su kitų paveiksle parodytų šalių rinkos dalimis.

MSĮ sektorių sudaro įvairūs dinamiški rinkos segmentai – nuo vartojimo kreditų ir nekilnojamojo turto skolinimo iki privačiosios bankininkystės ir turto valdymo. MSĮ veikla buvo labiau geografiškai koncentruota nei SĮ, o vyraujantis veiklos modelis buvo gyventojų kreditavimas. Todėl MSĮ sektoriuje dominavo daug regioninių taupomųjų ir (arba) kooperatinių bankų, o dauguma bankų Vokietijoje ir Austrijoje taip pat buvo institucinių užtikrinimo sistemų nariai – daugiau kaip du trečdaliai visų MSĮ Austrijoje ir apie 90 % jų Vokietijoje.

20 pav.

Mažesnės svarbos įstaigų veiklos modelių klasifikacija

(procentais, palyginti su šalies mažesnės svarbos įstaigų skaičiumi)

Šaltinis: ECB skaičiavimai, pagrįsti FINREP F 01.01, F 01.01_DP.
Pastaba: paveiksle pavaizduota rinkos dalis, apskaičiuota aukščiausiu konsolidavimo lygiu. Tai reiškia, kad filialai ir subjektai, esantys BPM priklausančių patronuojančiųjų subjektų patronuojamosios įmonės, įtraukiami į bendrą jų patronuojančiųjų subjektų turtą ir neįtraukiami į atitinkamą vietos bankų sektoriaus rinkos dalį. Bulgarijai, Kroatijai ir Slovakijai taikoma šios bendros metodikos išimtis ir į šių šalių SĮ rinkos dalis įtraukiamas visas subjektų, kurie yra tarpvalstybinių, BPM priklausančių patronuojančiųjų subjektų vietos patronuojamosios įmonės, turtas. Todėl Bulgarijos, Kroatijos ir Slovakijos rinkos dalies procentinės dalys apskaičiuotos pagal kitokią metodiką ir nėra tiesiogiai palyginamos su kitų paveiksle parodytų šalių rinkos dalimis.

1.4.2 Pasirinkta priežiūros veikla

Nepaisant to, kad NPL rodiklis 2022 m. ir toliau mažėjo, kredito rizika tebėra viena iš pagrindinių sričių, kuriai priežiūros institucijos turi skirti daugiausia dėmesio prižiūrėdamos MSĮ

Nepaisant pastarųjų metų nuolatinės neveiksnių paskolų lygio mažėjimo tendencijos, kredito rizika, atsižvelgiant į dabartinį makroekonomikos ir geopolitinį neapibrėžtumą, tebėra pagrindinė MSĮ susirūpinimo priežastis. Bendras NPL rodiklis (neįskaitant centrinių bankų finansavimosi) 2022 m. rugsėjo mėn. buvo 2,1 % (sumažėjo, palyginti su 2,3 %, buvusiu 2021 m. rugsėjo mėn.). Panašiai, palyginti su praėjusiais metais, ir toliau mažėjo labai neveiksnių paskolų skaičius – nuo 208 iki 183[25].

Po daugybės pastaraisiais metais vykdytų priežiūros veiksmų kredito rizikos srityje 2022 m. buvo parengta ir pradėta taikyti bendra reguliaraus, struktūrizuoto MSĮ kredito rizikos tendencijų stebėjimo sistema. Taip nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI) buvo suteikti išsamesni lyginamieji standartai, suteikiantys galimybes reguliariai lyginti pagrindinius rodiklius, susijusius su tokiais aspektais kaip bankų vykdomas pertvarkymo atvejų ir tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo pozicijų nustatymas, taip pat atidėjinių sudarymo praktika visame MSĮ sektoriuje.

2022 m. baigta MSĮ vidaus valdymo teminė peržiūra

Vidaus valdymas ir toliau buvo pagrindinis Europos priežiūros institucijų prioritetas. 2021–2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba, bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, atliko MSĮ valdymo tvarkos teminę apžvalgą, panaudodama beveik 300 MSĮ iš 21 dalyvaujančiosios valstybės imties duomenis. Šios peržiūros metu buvo vertinami įvairūs su vidaus valdymu susiję aspektai, įskaitant MSĮ valdybų veiklą, taip pat buvo atliktas atitinkamos nacionalinės priežiūros praktikos tyrimas. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau skatins labiau suderinti priežiūrinius lūkesčius ir vidaus valdymo standartus, kartu šalinant nustatytus trūkumus.

Nepakankamas pelningumas buvo daugelio priežiūros veiksmų tema

Kartu susirūpinimą ir toliau kėlė didelės MSĮ sektoriaus dalies pelningumas (taip pat žr. 1.1.2 skirsnį). Todėl Europos priežiūros institucijos vykdė daug su tuo susijusių veiksmų, įskaitant su skaitmeninimu susijusius veiksmus tokiose srityse kaip MSĮ indėlių platformų naudojimas arba MSĮ, taikančių finansų technologijų veiklos modelius, atidus stebėjimas. Be to, priežiūros institucijos atliko specialias sektorines analizes tokiose srityse kaip kredito unijos ir būsto paskolų bendrijos arba taupomųjų bankų ir institucinės apsaugos schemos tinklų stebėsena, taip pat Brexito srityje, daugiausia dėmesio skirdamos veiklos modeliams ir pelningumui.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko bandomąjį MSĮ priežiūros veiksmingumo tyrimą

2022 m. taip pat pradėtas bandomasis projektas, kuriuo siekiama prisidėti prie bendro tikslo – padidinti MSĮ, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, priežiūros rezultatų nuoseklumą. Šis projektas skirtas MSĮ, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos veiksmingumui įvertinti remiantis kiekybine ir kokybine informacija. Pagrindinės vertinimo sritys – priežiūros ištekliai, priežiūros veiksmai (pvz., patikrinimai vietoje), priežiūrinio dialogo su MSĮ intensyvumas ir EBI gairių laikymasis.

Atsižvelgiant į bendrus priežiūros prioritetus ir pagrindinę riziką, nustatytą MSĮ sektoriuje, buvo imtasi daug papildomų priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos iniciatyvų

Kitos MSĮ priežiūrinės stebėsenos iniciatyvos apėmė teminį darbą, susijusį su klimato rizika ir krizių valdymu, NKI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos peržiūrą. Išsamesnė informacija apie šias ir kitas iniciatyvas pateikiama 2022 m. MSĮ priežiūros ataskaitoje.

1.4.3 Nacionalinės praktikos, susijusios su MSĮ testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, apžvalga

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau skatino bendrą konvergenciją MSĮ priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityje, atlikdama nacionalinių MSĮ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos apžvalgą. Dabartinių nacionalinio lygmens metodų lyginamoji analizė padėjo pagrindą tolesnei pažangai siekiant skatinti nuoseklumą, pavyzdžiui, palengvinti bendrų scenarijų naudojimą. Keitimasis gerąja patirtimi tarp NKI taip pat prisidės prie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos suderinimo visose MSĮ tiek, kiek tai pateisina nacionalinių MSĮ specifika, kartu visapusiškai laikantis proporcingumo principo.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

2022 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam patikėtas makroprudencines užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis[26]. Atsižvelgiant į tai, kaip ir ankstesniais metais, ECB gavo ir įvertino atitinkamų nacionalinių institucijų pranešimus apie makroprudencinės politikos taikymą. Šie pranešimai buvo susiję su sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo, sprendimais dėl pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymo ir kapitalo vertinimo, taip pat sprendimais dėl kitų makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo ir priemonių pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 458 straipsnį.

COVID-19 pandemijos metu kelios nacionalinės institucijos nusprendė leisti panaudoti kapitalo rezervus, kad tuo metu galėtų palaikyti skolinimą. Tačiau 2021 m. kai kurios nacionalinės institucijos ėmėsi iš naujo nustatyti teigiamo anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimus, siekdamos spręsti didėjančios ciklinės rizikos problemą. Šie veiksmai tęsėsi ir 2022 m., kai, didėjant makrofinansiniam pažeidžiamumui, kelios nacionalinės institucijos padidino ciklinių ir struktūrinių kapitalo rezervų dydžius. Nacionalinės institucijos taip pat nustatė 129 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir šiems bankams nustatė kapitalo rezervo normas. Šios rezervo normos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų „apatinės ribos“ nustatymo metodikoje numatytus dydžius, kurių ECB laikosi nuo 2016 m. 2022 m. gruodžio 21 d. ECB paskelbė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., vertindamas kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervus, ECB taikys peržiūrėtą apatinės ribos nustatymo metodiką[27]. Peržiūrėta apatinės ribos metodika siekiama sustiprinti kitų sisteminės svarbos įstaigų gebėjimą amortizuoti nuostolius, dar labiau sumažinti kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervų heterogeniškumo riziką ir užtikrinti nuoseklesnį kitų sisteminės svarbos įstaigų vertinimą tose šalyse, kuriose taikoma Europos bankų priežiūra.

2022 m. kovo mėn. ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl ES makroprudencinės sistemos peržiūros[28]. Šis kvietimas teikti rekomendacijas taip pat buvo skirtas EBI ir Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV), jos abi paskelbė savo atsakymus[29].

Europos bankų sąjungos raidos pažanga pripažinta peržiūrėtoje G‑SII vertinimo metodikoje

2022 m. gegužės mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas atliko G-SIB metodikos pakeitimus, kad pripažintų pažangą, padarytą plėtojant Europos bankų sąjungą. Pagal peržiūrėtą metodiką priežiūros institucijoms suteikta teisė savo nuožiūra sumažinti bankų sąjungos vidaus turto ir įsipareigojimų reikšmę vertinant bankų sisteminę svarbą[30]. 2022 m. birželio 27 d. ECB paskelbė pareiškimą dėl Europos bankų sąjungos traktavimo pasaulinės sisteminės svarbos bankų vertinimo metodikoje[31]. Vadovaudamiesi G-SIB metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos 2022 m. nustatė aštuonias Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas, jos 2024 m. privalės laikyti 1,0–1,5 % papildomą kapitalo rezervą[32].

2022 m. lapkričio 2 d. Valdančioji taryba paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad kai kurios nacionalinės institucijos ir ECB aiškinasi, ar pagrįstai kai kuriose valstybėse padidintas makroprudencinio kapitalo rezervo dydis, siekiant išsaugoti atsparumą ir užtikrinti, kad bankai būtų pajėgūs suvaldyti sisteminę riziką, jei ji vėliau pasireikštų[33]. Pareiškime taip pat buvo pripažintas ir patvirtintas 2022 m. rugsėjo 22 d. ESRV paskelbtas įspėjimas dėl finansų sistemos pažeidžiamumo (ECB buvo vienas iš šio pranešimo adresatų)[34].

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai veikė keliose ESRV darbo srityse, būtent: komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto[35], kibernetinės rizikos ir klimato rizikos, kriptoturto ir decentralizuoto finansavimo. Taip pat buvo dirbama ties nepalankiu scenarijumi, skirtu 2023 m. EBI testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, vykdomam visos ES mastu, ir suvestine atitikties ataskaita, susijusia su ESRV rekomendacijomis dėl paskirstymo apribojimo COVID‑19 pandemijos metu[36].

1.6 Rizika ir priežiūros prioritetai 2023–2025 m.

ECB Bankų priežiūros tarnyba rengia ir lanksčiai atnaujina savo priežiūros prioritetus, išsamiai įvertinusi pagrindinę Europos bankų sektoriaus riziką ir pažeidžiamumą

ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat vertina ir stebi jos tiesiogiai prižiūrimų įstaigų riziką ir silpnąsias vietas. Šio vertinimo, kuris taip pat atspindi priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso SREP įžvalgas, rezultatais remiamasi rengiant ir atnaujinant jos vidutinės trukmės strategiją ir atitinkamus priežiūros prioritetus. Šiais priežiūros prioritetais palaikomas JPG priežiūros planavimo veiksmingumas ir nuoseklumas, taip skatinant veiksmingesnį išteklių paskirstymą. Jie taip pat padeda NKI proporcingai nustatyti mažiau svarbių įstaigų priežiūros prioritetus (žr. 1.4 skirsnį).

ECB Bankų priežiūros tarnyba atnaujino savo 2023–2025 m. priežiūros prioritetus, kad būtų šalinama su dabartine aplinka susijusi tiesioginė rizika, taip pat sprendžiami labiau struktūriniai iššūkiai

Geopolitinis sukrėtimas, kurį sukėlė 2022 m. vasario mėn. įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą, ir jo tiesioginės makrofinansinės pasekmės – padidėjusios energijos ir žaliavų kainos, taip pat auganti infliacija – padidino neapibrėžtumą dėl ekonomikos ir finansų rinkų raidos, o tai savo ruožtu padidino riziką bankų sektoriui. Šiomis sudėtingomis sąlygomis ECB Bankų priežiūros tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su NKI, atnaujino savo 2023–2025 m. strateginius prioritetus. Prižiūrimos įstaigos turės: pirma, sustiprinti savo atsparumą tiesioginėms makrofinansinių ir geopolitinių sukrėtimų pasekmėms (1 prioritetas); antra, spręsti skaitmeninimo problemas ir stiprinti valdymo organų vadovavimo gebėjimus (2 prioritetas); trečia, dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita (3 prioritetas) (žr. 1 iliustraciją).

1 iliustracija

2023–2025 m. priežiūros prioritetai, kuriais siekiama sustiprinti nustatytas bankų pažeidžiamumo sritis

Šaltinis: ECB.
Pastabos: iliustracijoje pavaizduoti trys priežiūros prioritetai ir atitinkamos pažeidžiamumo sritys, į kurias bankai turėtų atsižvelgti per ateinančius metus. ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdys tikslinius veiksmus, siekdama įvertinti nustatytas pažeidžiamas sritis, jas stebėti ir imtis tolesnių veiksmų. Kiekviena iš pažeidžiamumo sričių yra susieta su platesne rizikos kategorija. Pažeidžiami sektoriai – tai sektoriai, kurie yra jautresni dabartinei makroekonominei aplinkai.

1.6.1 1 prioritetas. Atsparumo tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams didinimas

2022 m. pirmąjį pusmetį bankų veiklos rezultatai buvo geri, tačiau vėliau neapibrėžtumas ir rizika labai padidėjo

2022 m. pirmąjį pusmetį prižiūrimų įstaigų veiklos rezultatai apskritai buvo geri, o tam įtakos turėjo ekonomikos atsigavimas po to, kai pamažu buvo sušvelninti apribojimai, susiję su koronaviruso (COVID‑19) pandemija, ir laipsniškas palūkanų normų normalizavimas. Bankai nurodė, kad visą laikotarpį buvo patikimi kapitalo grąžos rodikliai ir didelės likvidumo atsargos, o tai rodo didelį bendrą sektoriaus atsparumą. Nors tiesioginis Rusijos karo Ukrainoje poveikis daugumai prižiūrimų įstaigų kol kas buvo nedidelis, makroekonominis sukrėtimas, sustiprinęs jau anksčiau buvusį infliacinį spaudimą ir užsitęsusius tiekimo grandinės trikdžius, išplito plačiau, ypač Europoje. Dėl to Europos finansų sektoriuje padidėjo finansinė ir nefinansinė rizika. Atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu pagrindinis ECB Bankų priežiūros tarnybos tikslas bus užtikrinti, kad jos tiesiogiai prižiūrimi bankai sustiprintų savo atsparumą tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams. EBI koordinuojamas 2023 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, vykdomas ES mastu, padės šias pastangas įgyvendinti ir bus naudingas kitam SREP ciklui, laikantis 2023 m. priežiūros prioritetų.

Bankai turėtų šalinti kredito rizikos valdymo trūkumus, įskaitant pažeidžiamų sektorių pozicijas

Tikėtina, kad mažesnis augimas kartu su vis dar didele infliacija ir didėjančiomis palūkanų normomis turės įtakos įmonių ir namų ūkių, ypač turinčių didesnį įsiskolinimą, gebėjimui tvarkyti skolą. Kylančios palūkanų normos taip pat didina spaudimą nekilnojamojo turto sektoriui, kuriame susikaupė pažeidžiamų sričių, kaip rodo nedingstantys būsto kainų pervertinimo požymiai, didėjančios statybos sąnaudos ir perėjimas prie nuotolinio darbo, kuris labiausiai slegia prekybos sektorių. Atsižvelgdami į tai, bankai turėtų gebėti greitai nustatyti ir sušvelninti bet kokią didėjančią riziką, susijusią su jų kredito pozicijomis sektoriuose, kurie yra jautresni dabartinėms makroekonomikos sąlygoms. Nors pastaraisiais metais bankai padarė tam tikrą pažangą, 2022 m. SREP patvirtino, kad jų rizikos kontrolė vis dar nėra puiki, ypač paskolų teikimo ir stebėsenos, sunkumų patiriančių paskolų gavėjų klasifikavimo ir atidėjinių sudarymo sistemų srityse. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba sustiprins ir padidins pastangas šioje srityje, ir nors dauguma ateinančiais metais planuojamų veiksmų yra praėjusių metų prioritetinės darbo programos tęsinys, dėmesys bus pakoreguotas taip, kad apimtų ir sektorius, kuriuos labiausiai paveikė Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai (pvz., daug energijos suvartojančius sektorius) ir makroekonomikos sąlygos.

Bankai turėtų atkreipti dėmesį į nepakankamą finansavimosi šaltinių diversifikavimą ir finansavimosi planų trūkumus

Pandemijos metu pradėtos taikyti išskirtinės pinigų politikos priemonės suteikė bankams gausaus likvidumo mažesnėmis sąnaudomis. Šiuo laikotarpiu bankų priklausomybė nuo centrinio banko lėšų suteikimo santykinai padidėjo rinkos finansavimo dalies sąskaita. Staigus infliacijos padidėjimas, įvykęs prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, taip pat paskesnis pinigų politikos sugriežtinimas išsivysčiusios ekonomikos šalyse reiškė „mažesnės infliacijos ilgesnį laiką“ eros pabaigą. Tiesioginė pasekmė bankams buvo ta, kad padidėjo centrinio banko finansavimo sąnaudos ir pajamingumo skirtumai didmeninės prekybos rinkose. Todėl ateityje bankai gali susidurti su finansavimosi sunkumais, jei jie ims naudoti daugiau didmeninio finansavimo šaltinių būtent tuo metu, kai tai daryti darosi vis brangiau ir kai mažėja investuotojų rizikos apetitas. Tai gali turėti įtakos bankų pelningumui ir jų gebėjimui išlaikyti esamus likvidumo ir finansavimosi rodiklius. Rizika, kylanti dėl didelės bankų priklausomybės nuo TITRO III lėšų ir su jomis susijusių pasitraukimo strategijų, reikalauja nuolatinio priežiūrinio tikrinimo, kaip pabrėžė kai kurios JPG, vykdžiusios šių metų SREP. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba stiprins savo bendradarbiavimą su tam tikru tiksliniu skaičiumi bankų, kurių finansavimosi struktūros yra labiau pažeidžiamos ir (arba) kurių likvidumo ir finansavimo rizikos valdymo praktika yra prastesnė. Prižiūrimų įstaigų bus prašoma parengti, vykdyti ir prireikus koreguoti tvirtą ir patikimą likvidumo ir finansavimosi planą, apimantį pasitraukimo strategijas ir perkėlimo rizikos bei finansavimo struktūrų koncentracijos mažinimą.

1.6.2 2 prioritetas. Skaitmeninimo iššūkių sprendimas ir valdymo organų gebėjimų vadovauti stiprinimas

Bankai taip pat turi spręsti struktūrinius iššūkius ir šalinti riziką, susijusią su veikla vis labiau skaitmeninėje aplinkoje, kad užtikrintų savo veiklos modelių atsparumą ir tvarumą.

Bankai turi parengti ir įgyvendinti patikimas skaitmeninimo strategijas

Skaitmeninimas yra ne tik pagrindinis efektyvumo didinimo veiksnys, jis labai svarbus siekiant, kad bankai išliktų konkurencingi. Todėl bankai turi pritaikyti savo skaitmeninės transformacijos strategijas, kad galėtų atsižvelgti į nuolat besikeičiančius vartotojų pageidavimus ir atlaikyti suintensyvėjusią konkurenciją su bankų sektoriaus lyderiais skaitmeninimo srityje ir bankų paslaugas siūlančiomis, skaitmenines technologijas puikiai išmanančiomis ne bankų įstaigomis. Artimiausiais metais ECB Bankų priežiūros tarnyba ketina atnaujinti ir paskelbti savo priežiūrinius lūkesčius dėl skaitmeninės transformacijos strategijų, pagal kurias būtų vertinamos dabartinės bankų strategijos tiek tikslinių PV, tiek tikslinių peržiūrų forma. Be to, priežiūros institucijos vykdys tolesnę veiklą, susijusią su įstaigomis, kurios išsiskiria iš kitų, kad papildytų bendrą strategiją ir paskatintų bankus šalinti nustatytus struktūrinius trūkumus.

Užsakomųjų IT paslaugų ir kibernetinių grėsmių keliama rizika yra didelė

Skaitmeninimas taip pat gali kelti didelę grėsmę bankų veiklos atsparumui. Ypač bankai turi šalinti riziką, kylančią dėl didelės priklausomybės nuo trečiųjų šalių, teikiančių svarbiausias IT paslaugas, ir dėl IT užsakomųjų paslaugų organizacinių trūkumų, dėl kurių gali didėti nuostoliai, patiriami dėl užsakomųjų paslaugų nepasiekiamumo arba prastos kokybės. Jie taip pat turi aktyviai spręsti kibernetinės rizikos, susijusios su IT saugumu, klausimus, nes šios rizikos tikimybė padidėjo dėl išaugusios geopolitinės įtampos ir Rusijos karo Ukrainoje. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau peržiūrės bankų užsakomųjų paslaugų susitarimus ir kibernetinio saugumo priemones, taip pat atliks tikslines peržiūras ir patikrinimus vietoje, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų šalinant nustatytus trūkumus.

Bankams reikalingi gerai veikiantys ir įvairialypiai valdymo organai, turintys stiprius strateginio valdymo gebėjimus

Norint užtikrinti bankų veiklos modelių tvarumą, labai svarbu patikima vidaus valdymo sistema ir veiksmingas strateginis valdymas. Bankai padarė pažangą gerindami kolektyvinį valdymo organų tinkamumą ir pritaikydami įvairovės politiką, tačiau kai kurioms sritims, pavyzdžiui, lyčių atstovavimo tikslų atitikimo ar įgūdžių įvairovės sritims, vis dar turi būti skirta dėmesio. Taip pat pastebėta trūkumų, susijusių su pareigų perdavimo jų perėmėjams planavimo procesu ir valdymo organų gebėjimu vykdyti priežiūrą ir vertinti valdymo funkcijas, taip pat su formaliu valdymo organų nepriklausomumu kai kuriuose iš šių bankų. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau sieks pažangos šiose srityse, vykdydama tikslines peržiūras, atlikdama patikrinimus vietoje ir tikslinius rizika pagrįstus kompetencijos ir tinkamumo vertinimus. Priežiūros institucijos taip pat atnaujins ir paskelbs priežiūrinius lūkesčius dėl vidaus valdymo ir rizikos valdymo.

Turi būti šalinami vis dar nustatomi trūkumai rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo srityje

Galimybė laiku gauti tikslius duomenis ir ataskaitas yra ne tik veiksmingo strateginio valdymo, bet ir rizikos valdymo bei patikimų sprendimų priėmimo būtina sąlyga. Tačiau kasmet vykdomo SREP metu ne kartą buvo nustatyta esminių trūkumų rizikos duomenų kaupimo ir ataskaitų teikimo srityje. Bankai daro lėtą ir nepakankamą pažangą šalindami trūkumus, susijusius su priežiūriniais lūkesčiais ir atitinkamų Bazelio bankų priežiūros komiteto principų laikymusi. ECB Bankų priežiūros tarnyba atitinkamai didins pastangas siekdama užtikrinti, kad prižiūrimos įstaigos padarytų reikšmingą pažangą šalindamos nustatytus struktūrinius trūkumus, be kita ko, tikslingai bendradarbiaudama su bankais ir atlikdama patikrinimus vietoje.

1.6.3 3 prioritetas. Didesnės pastangos sprendžiant klimato kaitos klausimą

Klimato kaita nebegali būti laikoma ilgalaike ar besiformuojančia rizika, nes jos poveikis jau akivaizdus ir numatoma, kad artimiausiais metais jis dar labiau išaugs. Todėl bankams būtina skubiai spręsti su klimato kaita susijusius iššūkius ir nepraleisti perėjimo teikiamų galimybių.

Su klimato kaita susijusios rizikos klausimai turi būti sprendžiami pirmiausia

Ekstremalių orų reiškinių intensyvėjimas Europoje didina fizinės rizikos nuostolių tikimybę ir rimtumą. Kartu dėl Rusijos karo Ukrainoje kilęs energijos rinkos sutrikimas dar labiau išryškino, kad Europai reikia išlaikyti pagreitį pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Todėl bankai turi tinkamai įtraukti klimato ir aplinkos riziką į savo veiklos strategiją, vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemas, kad ši rizika būtų sumažinta ir atskleista, o jų praktika suderinta su dabartiniais reguliavimo reikalavimais ir priežiūros institucijų lūkesčiais. Šiuo tikslu ECB Bankų priežiūros tarnyba imsis tolesnių veiksmų dėl 2022 m. klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis[37] ir teminės peržiūros[38] metu nustatytų trūkumų šalinimo, stebės bankų pažangą ir prireikus imsis vykdymo užtikrinimo priemonių, kad iki 2024 m. pabaigos būtų užtikrintas visiška atitiktis jos lūkesčiams.

2 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Svarbos vertinimai, išsamieji vertinimai ir mažesnės svarbos įstaigų, turinčių didelį poveikį, identifikavimas

2.1.1.1 Svarbos vertinimas

Atlikus metinį svarbos vertinimą ir ad hoc vertinimus, nuo 2023 m. sausio 1 d. ECB tiesiogiai prižiūri 113 bankų

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu[39], 2022 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų[40]. Jis buvo papildytas ad hoc svarbos vertinimais (priimta 60 sprendimų dėl svarbos), kurie buvo atlikti pasikeitus grupių struktūroms.

Atsižvelgiant į tai, 2022 m. lapkričio 30 d. 113 įstaigų[41] buvo priskirtos prie svarbių. Jų skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniu metiniu svarbos vertinimu, kurio metu tokių įstaigų priskaičiuota 115.

Atlikus 2022 m. metinį vertinimą, „AS LHV Group“ buvo priskirta prie svarbių įstaigų, nes 2021 m. gruodžio 31 d. ji atitiko svarbos ekonomikai kriterijų. 2023 m. sausio 1 d. ECB perėmė tiesioginę „AS LHV Group“ priežiūrą.

Be to, keturioms 1 klasės investicinėms įmonėms gavus svarbių kredito įstaigų licencijas, į prižiūrimų subjektų sąrašą buvo įtrauktos dvi naujos individualios svarbios įstaigos: „Citigroup Global Markets Europe AG“ nuo 2022 m. spalio 15 d. ir „BofA Securities Europe SA“ nuo 2022 m. gruodžio 8 d. Dar dvi svarbios kredito įstaigos buvo įtrauktos į esamas svarbių įstaigų grupes: „Morgan Stanley Europe Holding SE“ patronuojamoji įmonė „Morgan Stanley Europe SE“ nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. ir „BPCE S.A.“ patronuojamoji įmonė „Portzamparc“ nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

Iš svarbių įstaigų sąrašo buvo išbrauktos keturios įstaigos.

  • „J.P. Morgan Bank Luxembourg S.A.“ išbraukta po to, kai 2022 m. sausio 22 d. buvo prijungta prie „J.P. Morgan AG“.
  • „Banque Degroof Petercam SA“; „Bank Degroof Petercam NV“ ir jo patronuojamosios įmonės perklasifikuotos į mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) kategoriją. ECB baigė vykdyti šių subjektų tiesioginę priežiūrą 2022 m. vasario 25 d.
  • „Sberbank Europe AG in Abwicklung“ licencija nustojo galioti 2022 m. gruodžio 15 d.
  • ECB panaikino „RCB Bank LTD“ licenciją 2022 m. gruodžio 23 d.

Be to, įvyko šie grupių struktūrų pakeitimai, kurie neturėjo įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui:

  • Įsigijus „Swedbank AS“, „Swedbank“ AS ir „Swedbank“, AB, kurios tapo „Swedbank Baltics“ AS patronuojamosiomis įmonėmis, „Swedbank Baltics“ AS buvo priskirta prie svarbių įstaigų pagal dydį. Nuo 2022 m. sausio 4 d. jos tiesioginę priežiūrą atlieka ECB.
  • „Banca Carige S.p.A. – Cassa di Risparmio di Genova e Imperia“ ir jos patronuojamąsias įmones įsigijo „BPER Banca S.p.A.“ ir 2022 m. birželio 3 d. jos tapo svarbios prižiūrimos grupės, kuriai vadovauja „BPER Banca S.p.A.“, dalimi.

Be to, įvyko šie grupių struktūrų pakeitimai, kurie neturėjo įtakos svarbių prižiūrimų subjektų skaičiui:

  • „CrelanCo SC“; „CrelanCo CV“ buvo priskirta prie svarbių įstaigų pagal dydį po to, kai įsigijo daugiau kaip 50 % „AXA Bank Belgium SA“, kuri tapo „CrelanCo SC“; „CrelanCo CV“ patronuojamąja įmone, kapitalo ir balsavimo teisių. 2022 m. vasario 1 d. ECB perėmė tiesioginę „CrelanCo SC“; „CrelanCo CV “ priežiūrą.
  • Nuo 2022 m. vasario 25 d. „Quintet Private Bank (Europe) S.A.“, perkėlus bendrovės „Precision Capital S.A.“ buveinę, registruotąją buveinę ir centrinę administraciją iš Liuksemburgo į Katarą ir „Banque Puilaetco Dewaay Luxembourg S.A.“ prijungus prie „Quintet Private Bank (Europe) S.A.“, tapo svarbios prižiūrimos grupės svarbiausiu subjektu.

Prižiūrimų subjektų sąrašas dažnai atnaujinamas. Naujausias sąrašas skelbiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

2 lentelė

Svarbios bankų grupės ir atskiri bankai, kuriems taikoma Europos bankų priežiūra, atlikus 2022 m. metinį vertinimą

Šaltinis: ECB.
Pastabos: visas turtas – tai visas į 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtą prižiūrimų subjektų sąrašą įtrauktų subjektų turtas (sprendimų dėl svarbos, apie kuriuos pranešta prižiūrimoms įstaigoms po metinio svarbos įvertinimo, ataskaitinė data – 2022 m. lapkričio 30 d., kitų grupių struktūrų pakeitimų ataskaitinė data – 2022 m. lapkričio 1 d.). Viso turto ataskaitinė data – 2021 m. gruodžio 31 d. (arba paskutinio svarbos vertinimo data). Nustatant subjektų skaičių, atsižvelgiama į visus svarbių įstaigų grupių struktūrų pokyčius iki 2022 m. lapkričio 1 d. imtinai ir visus sprendimų dėl svarbos pokyčius iki 2022 m. lapkričio 30 d. imtinai.

2.1.1.2 Išsamieji vertinimai ir turto kokybės peržiūros

2022 m. pirmąjį pusmetį ECB baigė tris išsamiuosius vertinimus, pradėtus 2021 m. Kiekvienas iš trijų įvertintų bankų atitiko kriterijų, kad galėtų būti tiesiogiai prižiūrimas ECB: „Addiko Bank“ AG Austrijoje (svarbi tarpvalstybinė veikla), „Agri Europe Cyprus Limited“ Slovėnijoje (viena iš trijų didžiausių kredito įstaigų šioje valstybėje narėje) ir „Barclays Bank Ireland“ PLC Airijoje (dydis).

2022 m. turto kokybės peržiūra (TKP) ir priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atskirti, t. y. dabar jie laikomi dviem atskirais ir nepriklausomais priežiūros veiksmais.

2022 m. ECB pradėjo vykdyti keturių bankų TKP. AS „Citadele banka“ Latvijoje (viena iš trijų didžiausių kredito įstaigų šioje valstybėje narėje) ir Belgijos banko „Crelan SA“ (dydis) TKP buvo pradėtos vykdyti 2022 m. gegužės mėn., o „Goldman Sachs Bank Europe SE“ (dydis) ir „Morgan Stanley Europe SE“ (dydis) – 2022 m. rugsėjo mėn. Tikimasi, kad TKP bus baigtos iki 2023 m. kovo pabaigos.

2.1.1.3 Didelio poveikio mažesnės svarbos įstaigos

Dėl didelio MSĮ skaičiaus, taip pat dėl jų dydžio, sudėtingumo ir rizikos profilio skirtumų Europos Bankų priežiūros tarnyba šias įstaigas klasifikuoja pagal jų poveikį finansų sistemai ir rizikos profilį. Nuo 2022 m. poveikio kriterijai ir rizikos kriterijai vertinami atskirai. Didelio poveikio MSĮ nustatomos kartą per metus kiekvienoje Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioje šalyje.

MSĮ priskiriama prie didelį poveikį turinčių įstaigų, jei ji atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

  • Dydis
    Įstaigos visą turtą sudaro daugiau kaip 15 mlrd. eurų.
  • Svarba ekonomikai
    Įstaigos visas turtas sudaro daugiau kaip 15 % šalies BVP, arba ji yra kita sisteminės svarbos įstaiga (angl. other systemically important institution, O-SII), kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD)[42].
  • Potencialiai svarbi įstaiga
    MSĮ yra didelė įstaiga, kaip tai apibrėžta peržiūrėtame KRR II[43] (įstaiga, kuri atitinka vieną iš svarbos kriterijų, bet nėra priskirta prie svarbių).
  • Tarpvalstybinė veikla
    MSĮ valdo vieną ar daugiau kredito įstaigų vienoje ar daugiau kitų dalyvaujančių šalių.
  • Veiklos modelis
    MSĮ yra finansų rinkos infrastruktūra (FMI), turinti banko licenciją, centrinis taupomasis ar centrinis kooperatinis bankas arba institucinės užtikrinimo sistemos centrinė įstaiga.
  • Minimalaus padengimo taisyklė
    Jei pagal pirmiau nurodytus kriterijus jurisdikcijoje nustatomos mažiau nei trys didelį poveikį turinčios MSĮ, taikoma minimalaus padengimo taisyklė. Pagal minimalaus padengimo taisyklę reikalaujama, kad papildomos MSĮ būtų atrenkamos pagal dydį, kol bus nustatytos trys didelį poveikį turinčios MSĮ.

Jei MSĮ nebeatitinka kriterijų, išskyrus atvejus, kai didelio poveikio statusas buvo suteiktas dėl tarpvalstybinės veiklos, verslo modelio arba minimalaus padengimo taisyklės, ji išlaiko didelio poveikio statusą kitus dvejus metus pagal vadinamąją stabilumo taisyklę.

MSĮ, kuri pagal KRR II laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga (MNSĮ), negali būti priskirta prie didelį poveikį turinčių MSĮ, nebent ji yra didžiausia MSĮ jurisdikcijoje, kurioje visos MSĮ yra MNSĮ.

2.1.1.4 MSĮ priskyrimo prie didelį poveikį turinčių įstaigų pasekmės

Tai, kad MSĮ priskiriama didelio poveikio įstaigų grupei, yra veiksnys, į kurį nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) atsižvelgia nustatydamos savo priežiūros veiksmų, pavyzdžiui, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso ir patikrinimų vietoje, dažnumą ir išsamumą. Be to, pagal BPM pagrindų reglamento 97 ir 98 straipsnius, NKI privalo pranešti ECB apie visas reikšmingas priežiūros procedūras ar sprendimus, kuriuos jos ketina įgyvendinti šių įstaigų atžvilgiu.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos 2023 m. didelį poveikį turinčios MSĮ, kurias patvirtino Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba. Siekiant užtikrinti klasifikavimo skaidrumą, nurodomi kiekvienos įstaigos didelio poveikio statuso suteikimo pagrindai.

3 lentelė

2023 m. mažesnės svarbos prižiūrimų subjektų, turinčių didelį poveikį, sąrašas

Belgija
Bulgarija
Vokietija
Estija
Airija
Graikija
Ispanija
Prancūzija
Kroatija
Italija
Kipras
Latvija
Lietuva
Liuksemburgas
Malta
Nyderlandai
Austrija
Portugalija
Slovėnija
Slovakija
Suomija

2.1.2 Veiklos leidimų išdavimo procedūros

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai iš viso pranešta apie 759 veiklos leidimų išdavimo procedūras

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai iš viso buvo pranešta apie 759 veiklos leidimų išdavimo procedūras (žr. 4 lentelę). Pranešta apie 30 paraiškų gauti veiklos leidimą, 22 panaikintus veiklos leidimus, 64 nustojusius galioti veiklos leidimus, 87 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimus ar padidinimus, 549 leidimų veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūras ir 7 veiklos leidimų finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms išdavimą. 2021 m. birželio mėn. įsigaliojus naujai investicinių įmonių priežiūros sistemai, NKI ir ECB taip pat dalyvavo išduodant investicinėms įmonėms kredito įstaigų leidimus.

4 lentelė

Veiklos leidimų išdavimo procedūros, apie kurias svarbios ir mažesnės svarbos įstaigos pranešė ECB

Šaltinis: ECB.

2022 m. buvo baigti rengti 244 sprendimai[44] dėl veiklos leidimų išdavimo procedūrų. Iš jų Priežiūros valdyba pateikė 108 sprendimų projektus, juos priėmė Valdančioji taryba. Likusius 136 sprendimus priėmė vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą[45]. Į šį skaičių įeina 98 procedūros (pavyzdžiui, galios netekusių veiklos leidimų ir veiklos išplėtimo ES procedūros), kurioms ECB[46] netiesiogiai pritarė neprieštaraudamas per teisės aktuose nustatytus terminus.

Šie 244 sprendimai dėl leidimų išdavimo sudaro 9 % visų 2022 m. ECB individualiai priimtų priežiūros sprendimų.

Dėl vienos leidimo išdavimo procedūros priimtas neigiamas sprendimas. Be to, keturiolika paraiškų išduoti veiklos leidimą ir septyni pranešimai apie kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimą ar padidinimą dėl neigiamo įvertinimo buvo atšaukti prieš priimant galutinį sprendimą. Vienu atveju pagal peržiūrėtos Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD V)[47] 21a straipsnio 6 dalį buvo taikyta priežiūros priemonė finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei.

Palyginti su 2021 m., 2022 m. leidimo išdavimo procedūrų, apie kurias pranešta, skaičius iš esmės nepakito.

2.1.2.1 Bendrų procedūrų pokyčiai

Pranešimų apie ECB perduotas bendras procedūras skaičius panašus kaip ir praėjusiais metais

Apskritai 2021 m. ECB pateiktų pranešimų apie bendras licencijavimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo ir veiklos leidimų panaikinimo procedūras skaičius panašus kaip ir ankstesniais metais.

ECB Bankų priežiūros tarnyba įvertino daug kvalifikuotųjų akcijų paketų. Keliose procedūrose po to, kai per pirminį vertinimą priežiūros institucijos pareiškė susirūpinimą arba ECB priėmė neigiamą sprendimą, pareiškėjai nusprendė atšaukti savo pranešimus arba pasinaudoti teise būti išklausytiems. Kitais atvejais pareiškėjai nusprendė atsiimti savo paraiškas dėl užsitęsusio makroekonomikos sąlygų neapibrėžtumo arba dėl priežasčių, susijusių su konkrečiu atveju. Keletui kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų, kurios pradėtos dėl vidaus restruktūrizavimo, buvo taikomas supaprastintas kvalifikuotųjų akcijų paketų vertinimo metodas. Kaip ir ankstesniais metais ir nepaisant augančios pertvarkų ir aktyvios konsolidavimo dinamikos, buvo stebima tik ribota tarpvalstybinė konsolidavimo veikla.

Dauguma 2022 m. veiklos leidimų išdavimo procedūrų susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kelios veiklos leidimų išdavimo svarbioms įstaigoms (SĮ) procedūros pirmiausia buvo susijusios su būtinybe pratęsti bankų veiklos leidimus dėl bankų planuojamos papildomos reguliuojamos veiklos. Be to, keli leidimai išduoti pagal naują ES investicinių įmonių reguliavimo sistemą, įvestą 2021 m. birželio 26 d. taikant Investicinių įmonių reglamentą ir direktyvą.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis naujų paraiškų atsiradimą skatinantis veiksnys buvo aktyvesnis skaitmeninių inovacijų naudojimas teikiant paslaugas ES klientams (pvz., FinTech veiklos modeliai). Daugiausia paraiškų dėl veiklos modelių, susijusių su kriptoturto veikla ir paslaugomis, pateikė Vokietijoje įsikūrusios kredito įstaigos dėl Vokietijos teisės aktuose nustatyto specialaus licencijavimo reikalavimo. Kai kurios iš šių Vokietijoje pateiktų paraiškų dėl licencijos išdavimo buvo atšauktos pirminio vertinimo metu. Be to, paraišką gauti licenciją dėl veiklos modelio, susijusio su kriptoturtu, pateikė Liuksemburge įsikūrusi įstaiga.

Nacionalinės kriptoturto reglamentavimo sistemos gana smarkiai skiriasi. Todėl ECB imasi veiksmų suvienodinti su kriptoturtu susijusių prašymų išduoti licenciją vertinimą.

4 intarpas
Su kriptoturtu susijusios veiklos licencijavimas

ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas neseniai pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo dėl kriptoturto rinkų, pagal kurį kriptoturtui bus taikoma reglamentavimo sistema. Kriptoturto rinkos sparčiai plėtojamos, o bankai svarsto, ar į jas įsitraukti. ECB vaidmuo – padėti užtikrinti, kad bankai, nusprendę vykdyti šią veiklą, darytų tai saugiai ir patikimai. Kaip ir bet kurios kitos licencijavimo procedūros atveju, vertindami prašymus išduoti licenciją, apimančią kriptoturto veiklą ir paslaugas, ECB ir atitinkama NKI taiko KRD kriterijus.

Manoma, kad kriptoturtui kyla rizika, susijusi su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Šiuo atveju ECB remiasi nacionalinių kovos su pinigų plovimu institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių informacija[48].

2022 m. ECB ir toliau gavo daug paraiškų išduoti licencijas bankams, taikantiems FinTech veiklos modelį. Atlikus vertinimus paaiškėjo, kad dėl riboto darbuotojų skaičiaus FinTech įmonės yra linkusios labai pasikliauti užsakomosiomis svarbiausiomis paslaugomis. Svarbiausių paslaugų perdavimas išorės paslaugų teikėjams didina operacinę riziką, ypač IT paslaugų ir debesijos duomenų saugyklų srityje, taip pat autentiškumo nustatymo ir „pažink savo klientą“ procedūrų srityje. FinTech įmonės dažnai naudojosi veiklos išplėtimo tvarka, pagal kurią ES kredito įstaigos gali teikti paslaugas arba steigti filialus bet kurioje kitoje ES šalyje pagal suteiktą pirminę licenciją.

Kelios leidimų panaikinimo procedūros buvo pradėtos dėl to, kad įstaigoms tiesiogiai ar netiesiogiai pradėtas taikyti sankcijų režimas, kurį ES ir JAV įgyvendino reaguodamos į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Įstaigų, kurioms buvo taikomos sankcijos, veiklos modeliai tapo neperspektyvūs arba jos neatitiko riziką ribojančių reikalavimų. Kitos leidimų panaikinimo procedūros buvo susijusios su tuo, kad įstaigos nebuvo finansiškai patikimos ir turėjo negyvybingą veiklos modelį arba kitus rimtus riziką ribojančius arba su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius trūkumus. Viena MSĮ pasitraukė iš rinkos taikydama nemokumo procedūrą. Leidimų panaikinimo procedūros taip pat taikytos bankams savo noru nutraukiant vykdomą veiklą arba sudarant susijungimo susitarimą ar imantis kitokio pobūdžio restruktūrizavimo.

2.1.2.2 Veiklos išplėtimo ES tvarkos ir (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių pokyčiai

2022 m. ECB ir NKI atliko 549 kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūras.

Patvirtinimai ir atleidimai nuo patvirtinimo patronuojančiosioms (mišrią veiklą vykdančioms) finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms pradėti taikyti pagal KRD V 21a straipsnį. 2021 m. ECB daugiausia priėmė sprendimus dėl esamų (mišrią veiklą vykdančių) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių[49]. 2022 m. ECB suteikė patvirtinimą 11 finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, iš jų viena buvo naujai įsteigta prižiūrimoje grupėje. Kiti patvirtinimai buvo susiję su 21a straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę uždelsimu (t. y. po 2020 m. gruodžio 29 d.), dėl to taip pat vėlavo pranešimai. ECB taip pat pirmą kartą priėmė „bendrą sprendimą“ kaip kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje įsteigta (mišrią veiklą vykdanti) finansų kontroliuojančioji bendrovė, kartu su kita kompetentinga institucija kaip konsoliduotos priežiūros institucija pagal KRD V 21a straipsnio 8 dalį. Galiausiai prižiūrimose grupėse įvyko keletas reorganizacijų, kurių metu iš grupės struktūros buvo pašalintos (mišrią veiklą vykdančios) finansų kontroliuojančiosios bendrovės.

2.1.2.3 Nauja ECB investicinių įmonių priežiūros sistema

ECB ir NKI taip pat tęsė darbą, susijusį su veiklos leidimų investicinėms įmonėms išdavimu. 2021 m. birželio mėn. įsigaliojo nauja investicinių įmonių priežiūros sistema, nustatanti kriterijus, pagal kuriuos investicinės įmonės turi prašyti leidimo veikti kaip kredito įstaigos. Toks leidimas turi būti išduodamas remiantis tiek kokybiniais (vykdoma veikla), tiek kiekybiniais kriterijais (turto vertė), vertinant atskirai arba kaip grupę. 2021 m. ir 2022 m. investicinėms įmonėms, siekiančioms gauti kredito įstaigų veiklos leidimą, taikoma senoji tvarka. Tikimasi, kad reikalavimas dėl banko veiklos leidimo bus taikomas maždaug 20 įstaigų. Iki šiol NKI informavo ECB apie 11 pateiktų paraiškų, 2022 m. leidimai išduoti penkioms įmonėms, vykdančioms veiklą Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Siekdamas skatinti nuoseklų investicinių įmonių ir Europos bankų priežiūroje dalyvaujančių šalių vertinimą, ECB parengė specialią metodiką, kuria siekiama rasti pusiausvyrą tarp i) poreikio vertinti šias įmones kaip bet kurią kitą įstaigą, prašančią išduoti banko licenciją, ir ii) fakto, kad šioms investicinėms įmonėms, prieš joms tampant kredito įstaigomis, buvo taikomi nacionalinių institucijų nustatyti riziką ribojantys reikalavimai.

2.1.2.4 IMAS portalas

IMAS portalas – tai internetinė platforma, kuri palengvina priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų (trečiųjų šalių) bendravimą ir keitimąsi informacija. IMAS portalas yra priežiūros procesų skaitmeninimo strategijos dalis ir apima visą priežiūros ciklą[50].

2022 m. į IMAS portalą bus įtrauktos likusios leidimų išdavimo procedūros – paraiškos išduoti veiklos leidimą, savanoriški leidimų panaikinimai ir patvirtinimo suteikimas arba atleidimas nuo patvirtinimo finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Nemaža dalis kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų ir toliau atliekama per IMAS portalą.

2.2 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

2022 m. buvo pastebėtos teigiamos tendencijos, susijusios su kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūromis

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai buvo pranešta apie iš viso 2 445 kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras (individualūs valdybos ir stebėtojų tarybos narių, pagrindines užduotis atliekančių asmenų ir trečiųjų šalių filialų vadovų vertinimai bei patvirtinimai dėl papildomų nevykdomųjų direktorių pareigų) (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

ECB perduotos kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūros

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į imtį įtrauktos visos svarbios įstaigos (Bendrame priežiūros mechanizme), kurios pateikė prašymus dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų.

Apie 67 % visų 2022 m. gautų pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Kiti 27 % buvo susiję su valdymo funkciją atliekančios valdybos nariais. Likusios procedūros buvo susijusios su pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis (4 %), trečiųjų šalių filialų vadovais (1 %) ir papildomais nevykdomaisiais direktoriais (1 %).

Tęsiant teigiamą tendenciją nuo 2019 m., bendras kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų nagrinėjimo laikas vidutiniškai sutrumpėjo iki 102 dienų. Jis yra trumpesnis nei maksimalus keturių mėnesių laikotarpis, nustatytas Bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo 179 punkte.

2.2.1 Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

2022 m. vertinant 32 % valdymo organų narių ECB kilo abejonių dėl atitikties vienam ar daugiau kompetencijos ir tinkamumo vertinimo kriterijų. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai problemos buvo susijusios su valdybos narių patirtimi, interesų konfliktais ir galimybe skirti pakankamai laiko savo darbui. ECB nustatė papildomas nuostatas, t. y. 58 sąlygas, 225 įpareigojimus ir 95 rekomendacijas, SĮ, kad jos pašalintų nustatytas problemas. ECB politika, kuria grindžiamos tokios papildomos nuostatos, buvo peržiūrėta 2022 m. (žr. 5 intarpą).

Jei kyla rimtų abejonių dėl paskirtojo asmens tinkamumo numatytai valdybos nario ar pagrindines užduotis atliekančio asmens pozicijai užimti, paraiška dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo dažnai atšaukiama. Šis priežiūros dialogas su bankais gali užkirsti kelią neigiamiems ECB kompetencijos ir tinkamumo vertinimo sprendimams. Taip 2022 m. buvo atsiimta 16 paraiškų.

ECB taip pat atliko 15 pakartotinių kelių kredito įstaigų valdymo organų narių vertinimų. Septyni iš šių pakartotinių vertinimų buvo susiję su reputacijos klausimais, o keturi – su trūkumais kovos su pinigų plovimu srityje. Dėl šių pakartotinių vertinimų atsistatydino keturi valdybos nariai[51]. Be to, vertinant valdybos narių tinkamumą, iš viso 23 paraiškose buvo atsižvelgta į atitinkamą situaciją, susijusią su pinigų plovimu arba terorizmo finansavimu.

Siekdamas skatinti įvairovę savo prižiūrimuose bankuose, ECB, taikydamas kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras, taip pat parengia kolektyvinį tinkamumo vertinimą, kuriame atsižvelgia į tokius kriterijus kaip lyties, patirties ir išsilavinimo įvairovė. Šiame kontekste sprendimuose dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo daromos nuorodos į atitinkamas išvadas dėl įvairovės, o kai leidžia nacionaliniai įstatymai, taikomos papildomos nuostatos.

Siekdamas padidinti kompetencijos ir tinkamumo vertinimų veiksmingumą, ECB toliau tobulina savo IT priemones. Iki 2022 m. pabaigos visos Europos bankų priežiūroje dalyvaujančios šalys buvo prijungtos prie IMAS portalo, kuris leidžia svarbioms įstaigoms teikti paraiškas dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo ir stebėti jų eigą, kol bus priimtas galutinis sprendimas. 2022 m. bankų naudojimasis IMAS portalu kompetencijos ir tinkamumo paraiškoms tvarkyti padidėjo nuo 84 % iki 89 %, todėl pagerėjo bendras šių procedūrų apdorojimo laikas. ECB ir toliau skatins visus svarbius bankus visapusiškai naudotis IMAS portalu.

Be to, didelė pažanga padaryta kuriant Heimdall priemonę, kuri supaprastina kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procesą, automatiškai nuskaitydama bankų užpildytus klausimynus ir pagal jų turinį pažymėdama problemas. Priemonėje naudojamas optinis ženklų atpažinimas, automatinis vertimas ir duomenų analizė, siekiant sumažinti rankinio darbo krūvį ir žmogiškųjų klaidų galimybę.

5 intarpas
ECB peržiūrėta papildomų nuostatų sistema

Siekdamas padidinti sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo veiksmingumą, ECB peržiūrėjo savo politiką dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo papildomų nuostatų. Kaip paaiškinta 2022 m. lapkričio mėn. priežiūros naujienlaiškyje, nuo 2023 m. sausio 1 d., be ECB sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo papildomų nuostatų, kurios gali būti sąlygos, įpareigojimai arba rekomendacijos, bus nustatyti konkretūs reikalavimai ir terminai, skirti koregavimo poreikiams, kuriais siekiama užtikrinti valdybos narių tinkamumą. Tai dar labiau paaiškins papildomas nuostatas, todėl bankams ir priežiūros institucijoms bus lengviau jų laikytis, o tai savo ruožtu padidins sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo veiksmingumą. Be to, pagal peržiūrėtą politiką ECB nebetaikys įpareigojimų be terminų arba įpareigojimų, kuriais tik primenami teisiniai įsipareigojimai, kurių bankai bet kuriuo atveju turi laikytis. Tai reiškia, kad bendras papildomų nuostatų skaičius sumažės, o tos, kurios bus nustatytos, padės bankams ir priežiūros institucijoms sutelkti dėmesį, todėl šios nuostatos taps veiksmingesne priežiūros priemone. Peržiūrėta papildomų nuostatų taikymo politika – tai dar vienas žingsnis įgyvendinant ECB griežtesnį ir racionalesnį požiūrį į kompetencijos ir tinkamumo vertinimą bei pastangas gerinti bankų valdymą.

2.3 Informavimas apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

2.3.1 Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo priemonės

2022 m. ECB vykdė dešimt procedūrų, iš jų aštuonios buvo baigtos metų pabaigoje

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą). Vadovaujantis taikytina teisine sistema, sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos toje pačioje interneto svetainėje.

2022 m. ECB vykdė dešimt sankcijų skyrimo procedūrų; dėl aštuonių procedūrų buvo priimti ECB sprendimai (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

ECB vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo veikla 2022 m.

Šaltinis: ECB.

2021 m. ECB skyrė šešias pinigines baudas, kurių suma siekia 12 240 000 eurų

Iš 2022 m. vykdytų dešimties skyrimo procedūrų aštuonios susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė svarbios įstaigos. Šešios iš šių procedūrų buvo baigtos 2022 m. ECB sprendimais, kuriais buvo skirtos 12 240 000 eurų baudos. Trys iš šių sprendimų patvirtino 2018 m. priimtus sprendimus dėl sankcijų, kuriuos 2020 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas iš dalies panaikino. Dvi procedūros 2022 m. pabaigoje tebebuvo vykdomos.

Likusios dvi 2022 m. išnagrinėtos procedūros buvo susijusios su įtariamais nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama KRD, pažeidimais ir kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimu dviejose MSĮ. Procedūros baigtos su ECB prašymu, adresuotu atitinkamai NKI pradėti procedūrą.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2022 m. vykdė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pavaizduotas 21 pav. pagal pažeidimo sritį.

21 pav.

Įtariami pažeidimai, dėl kurių buvo skirtos vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros 2022 m.

Šaltinis: ECB.

Atsižvelgdama į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusi konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2022 m. viena NKI pritaikė tris baudas, kurių suma sudarė 6 000 eurų

Atsižvelgdama į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusi konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2022 m. viena NKI pritaikė tris baudas, kurių suma sudarė 6 000 eurų.

Be to, jei ECB turi priežasčių įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, jis atitinkamos NKI prašo vadovaujantis nacionaline teise perduoti šį klausimą atitinkamoms institucijoms ištirti ir galimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. 2022 m. atitinkamai NKI buvo pateiktas vienas toks prašymas.

Išsami informacija, įskaitant išsamią statistiką apie 2022 m. ECB ir NKI vykdytą sankcijų skyrimo veiklą, susijusią su rizikos ribojimo reikalavimų pažeidimais, vykdant Europos bankų priežiūrą, bus pateikta BPM sankcijų skyrimo veiklos 2022 metų ataskaitoje. Ataskaita bus paskelbta ECB bankų priežiūros interneto svetainėje 2023 m. antrąjį ketvirtį.

2.3.2 Informavimas apie pažeidimus

2022 m. ECB gavo 204 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 34 % mažiau nei praėjusiais metais

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Todėl ECB naudoja pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, atlikdama savo priežiūros užduotis.

2022 m. ECB gavo 204 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 34 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš šių pranešimų 86 buvo susiję su įtariamais atitinkamų ES teisės aktų pažeidimais; 78 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį, o aštuoni pranešimai apie pažeidimą pateko į NKI įgaliojimų taikymo sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų pažeidus ne prudencinius (riziką ribojančius) reikalavimus (pvz., vartotojų teisių apsaugos), todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl vidaus valdymo (90 %), taip pat dėl neteisingo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (5 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 22 pav. Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų bei organizacinės struktūros[52].

22 pav.

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu

(procentais)

Šaltinis: ECB.

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu. ECB, vykdydamas priežiūros uždavinius, tinkamai apsvarstė šią informaciją ir ėmėsi tolesnių veiksmų.

2022 m. imtasi tokių pagrindinių su pranešimais apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus susijusių tiriamųjų veiksmų:

  • teikti prašymai prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (52 %);
  • atlikti vidaus vertinimai remiantis esamais dokumentais (36 %);
  • teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (7 %).
  • kaltinamo asmens (-ų) apklausa (5 %).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Rusijos karo Ukrainoje poveikis prižiūrimiems bankams – krizės atvejai 2022 m.

Geopolitinė padėtis Rusijoje ir Ukrainoje turėjo įtakos ir svarbioms, ir mažesnės svarbos įstaigoms. Kai kuriems bankams pagal krizių valdymo sistemą buvo taikomos priemonės, kurios pasirodė esančios veiksmingos.

3.1.1 „Sberbank Europe“ AG atvejis

ECB nustatė, kad „Sberbank Europe“ AG ir jo patronuojamosios įmonės Kroatijoje ir Slovėnijoje žlunga arba gali žlugti

Pagal ES krizių valdymo sistemą, pasikonsultavęs su Bendra pertvarkymo valdyba, ECB gali nustatyti, kad prižiūrimas subjektas yra žlungantis arba galintis žlugti. 2022 m. vasario 28 d. ECB nustatė, kad Austrijos svarbi įstaiga „Sberbank Europe“ AG ir dvi jos patronuojamosios įmonės bankų sąjungoje – „Sberbank“ d.d. Kroatijoje ir „Sberbank banka“ d.d. Slovėnijoje – yra žlungančios arba galinčios žlugti pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento[53] 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą dėl negrįžtamo jų likvidumo padėties pablogėjimo[54].

3.1.1.1 Įvykiai iki vertinimo, kad bankai yra žlungantys arba galintys žlugti

Bankai patyrė didelį indėlių nutekėjimą dėl geopolitinės įtampos, kurios kulminacija tapo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija į Ukrainą, poveikio reputacijai. Dėl to sparčiai ir reikšmingai pablogėjo jų likvidumo pozicija. Nebuvo jokių prieinamų priemonių, kuriomis būtų buvę galima realiai atkurti likvidumo poziciją grupės lygmeniu ir kiekvienoje „Sberbank Europe“ AG patronuojamojoje įmonėje, priklausančioje bankų sąjungai. 2022 m. vasario 28 d. ECB padarė išvadą, kad tikėtina, jog subjektai negalės padengti savo skolų ar kitų prievolių suėjus jų mokėjimo terminui.

3.1.1.2 Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su Bendra pertvarkymo valdyba ir kitomis institucijomis

Padidėjus geopolitinei įtampai, ECB suintensyvino bendravimą su BPV ir ėmėsi pirminių parengiamųjų priemonių. ECB ir BPV komandos, tiesiogiai atsakingos už „Sberbank Europe“ AG, glaudžiai bendradarbiavo, o banko likvidumo padėtis buvo išsamiai aptarta su BPV atstovais ECB rengiamuose krizės valdymo susitikimuose. BPV taip pat pakviesta dalyvauti kaip stebėtoja atitinkamuose ECB priežiūros valdybos posėdžiuose. Be to, ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo visose BPV vykdomosiose sesijose, susijusiose su šiuo atveju, taip pat ir posėdyje, kuriame BPV nusprendė taikyti pertvarkymo veiksmus. ECB ir BPV pripažino glaudų ir veiksmingą bendradarbiavimą krizės metu.

Kadangi „Sberbank Europe“ AG vykdo veiklą skirtingose jurisdikcijose, ECB taip pat bendradarbiavo su daugeliu ES ir ne ES nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI). Šiam bendradarbiavimui padėjo tai, kad egzistuoja bendra krizių valdymo sistema – Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva. Tačiau dėl nacionalinių teisinių nuostatų fragmentiškumo procesas tapo sudėtingesnis.

3.1.1.3 Veiksmai, atlikus žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimą

Po dviejų dienų moratoriumo 2022 m. kovo 1 d. BPV priėmė pertvarkymo sprendimus dėl Kroatijos ir Slovėnijos patronuojamųjų įmonių ir nusprendė, kad patronuojančiajai įmonei Austrijoje pertvarkymo veiksmų taikyti nereikia[55]. Tą pačią dieną ECB nurodė Austrijos finansų rinkos institucijai paskirti vyriausybės įgaliotinį ir uždrausti „Sberbank Europe“ AG tęsti veiklą. Visos Kroatijos patronuojamosios įmonės „Sberbank“ d.d. akcijos buvo perleistos „Hrvatska Poštanska Banka“ d.d. (Croatian Postbank), o visos Slovėnijos patronuojamosios įmonės „Sberbank banka“ d.d. akcijos perleistos „Nova ljubljanska banka“ d.d. (NLB d.d.). Buvusios „Sberbank Europe“ AG patronuojamosios įmonės 2022 m. kovo 2 d. vėl pradėjo veikti įprasta tvarka, o indėlininkų ir klientų veikla nebuvo sutrikdyta. Austrijos patronuojančioji bendrovė išvengė nemokumo procedūros ir ėmėsi savanoriško likvidavimo pagal nacionalinę teisę. 2022 m. balandžio 21 d. „Sberbank Europe“ AG visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino likvidavimo planą, banko veiklos nutraukimą ir likvidavimą, paskyrė keturis valdybos narius likvidatoriais ir įgaliojo juos susigrąžinti banko licenciją pasibaigus likvidavimo procedūroms. Iki 2022 m. rudens „Sberbank Europe“ AG iš esmės įvykdė likvidavimo planą, pardavė didžiąją dalį savo turto ir grąžino skolas beveik visiems indėlininkams, todėl 2022 m. gruodžio mėn. galėjo susigrąžinti banko licenciją.

3.1.2 „RCB Bank“ LTD atvejis

„RCB Bank“ LTD yra Kipro bankas, kurio svarbus akcininkas iki šiol buvo Rusijos bankas VTB.

2022 m. kovo mėn. įvedus sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ECB priėmė keletą sprendimų, susijusių su „RCB Bank“ veikla. Konkrečiai kalbant, ECB i) patvirtino dalies „RCB Bank“ paskolų portfelio pardavimą „Hellenic Bank Public Company“ Ltd; ii) apribojo „RCB Bank“ veiklą, neleisdamas jam priimti naujų indėlių, teikti naujų paskolų ar investuoti; ir iii) paskyrė laikinąjį administratorių, kuris dirbs su banko vadovybe ir atidžiai stebės jo likvidumą ir kapitalą.

Pasikeitusi geopolitinė situacija paskatino „RCB Bank“ peržiūrėti bendrą verslo strategiją ir nuspręsti savanoriškai nutraukti bankininkystės veiklą, siekiant visiškai atsiskaityti su visais indėlininkais ir atsisakyti bankininkystės licencijos proceso pabaigoje[56]. Iki 2022 m. rudens „RCB Bank“ grąžino, pervedė arba pertvarkė visus savo indėlius ir paprašė panaikinti banko licenciją, ir ECB tai patvirtino savo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime[57].

3.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

Glaudus ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV bendradarbiavimas tęsėsi ir 2022 m.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) tęsė glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. ECB Priežiūros valdyba pakvietė BPV pirmininką stebėtojo teisėmis dalyvauti jos posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su BPV pareigomis. Taip pat ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo visose BPV vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Be to, ECB ir BPV pirmininkai, taip pat vyresnioji ir vidurinioji vadovybė reguliariai keitėsi nuomonėmis bendro intereso temomis, tokiomis kaip BPV ir ECB susitarimo memorandumo atnaujinimas, bankų gaivinimo ir pertvarkymo planavimas ir su krizių valdymu susijęs politinis darbas. Remdamosi ECB ir BPV pasirašytu susitarimo memorandumu, abi organizacijos pasidalijo plačiu jų turimų atitinkamų duomenų ir informacijos rinkiniu. Tai padėjo sumažinti bankams tenkančią atsakomybės naštą.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV pradėjo antrąją dvišalio susitarimo memorandumo peržiūrą. Atliekant peržiūrą siekiama pasinaudoti pastaraisiais metais įgyta patirtimi ir apsvarstyti naujus teisės aktus bei bendradarbiavimo sritis. Peržiūra dar labiau sustiprins ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Be to, kaip ir anksčiau, ECB dalyvavo BPV krizių bandomuosiuose testavimuose (modeliavimo pratybose) ir trišalėse pagrindinio lygio pratybose, kuriose dalyvavo JAV, Jungtinės Karalystės ir bankų sąjungos pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos, centriniai bankai ir finansų ministerijos. Šių reguliarių pratybų ir keitimosi informacija tikslas – pagerinti supratimą apie kiekvienoje jurisdikcijoje taikomus pertvarkymo režimus ir sustiprinti tarpvalstybinio pertvarkymo planavimo ir procedūrų koordinavimą.

Be to, reguliarus ECB jungtinių priežiūros grupių ir BPV vidaus pertvarkymo grupių bendravimas ir toliau buvo pagrindinė abiejų organizacijų bendradarbiavimo dalis. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su bankais, kuriems taikoma ECB krizių valdymo sistema, t. y. tais, kurių finansinė būklė blogėja, siekiant užtikrinti visišką priežiūros ir pertvarkymo institucijų veiksmų suderinamumą krizių atvejais (žr. 3.1 skirsnį).

Pagal reglamentavimo sistemą su BPV buvo konsultuojamasi dėl svarbių įstaigų ECB Bankų priežiūros tarnybai pateiktų gaivinimo planų. Vertinant šiuos planus ir rengiant grįžtamąją informaciją prižiūrimiems subjektams atsižvelgta į BPV pastabas. Šios pastabos buvo susijusios, be kita ko, su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL) atkūrimo rodiklių ribų kalibravimu ir atkūrimo galimybių poveikiu pertvarkymo galimybėms.

Galiausiai BPV konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl pertvarkymo planų projektų pagal BPM reglamentą. Kaip ir anksčiau, šios konsultacijos, be kita ko, apėmė MREL nustatymą, įskaitant vidinių MREL atsisakymų taikymą, ir pertvarkymo galimybių vertinimą, Be to, su ECB buvo konsultuojamasi ir dėl nacionalinių pertvarkymo institucijų prašymų pagal BPM reglamento 12d straipsnio 5 dalį. Kaip ir ankstesniais metais, BVP taip pat konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, o ECB vertinime daugiausia dėmesio skirta stebėjimams priežiūros ir veiklos tęstinumo požiūriu.

3.3 Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymas

Krizių, susijusių su mažesnės svarbos įstaigomis (MSĮ), valdymas reikalauja glaudaus atitinkamos NKI ir ECB bendradarbiavimo. Nors NKI yra tiesiogiai atsakinga už MSĮ skirtus priežiūros veiksmus, poreikis intensyviau bendradarbiauti ir dalytis informacija atsiranda tada, kai NMĮ pasiekia negyvybingumo ribą. Šiame etape ECB, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už bendras procedūras, palaiko ryšį su NKI dėl galimo licencijos panaikinimo.

ECB ir NKI glaudžiai bendradarbiavo dėl 20 MSĮ, kurių finansinė būklė pablogėjo

2022 m. ECB ir NKI glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija apie keletą MSĮ, kurių finansinė būklė pablogėjo arba kurias ištiko krizė. NKI pranešė ECB apie aštuonis naujus atvejus, susijusius su MSĮ finansiniu pablogėjimu. ECB ir NKI taip pat toliau glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija apie 20 finansinės būklės pablogėjimo atvejų, o devyniais atvejais reikėjo sudaryti specialias krizių valdymo kontaktines grupes. Kaip ir ankstesniais metais, šios grupės, kurias sudarė ECB ir atitinkamų NKI atstovai, užtikrino, kad krizės būtų atidžiai stebimos ir kad priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami laiku ir koordinuotai. 2022 m., įgyvendinant 2022–2023 m. MSĮ darbo planą, buvo įsteigta bendra ECB ir NKI darbo grupė, kurios tikslas – peržiūrėti ir toliau gerinti bendradarbiavimą MSĮ krizių atvejais.

2022 m. NKI taip pat pranešė ECB apie tris atvejus, susijusius su MSĮ leidimų panaikinimu. Visais trimis atvejais ECB priėmė sprendimą panaikinti veiklos leidimą.

Neperspektyvūs veiklos modeliai, nuolat mažas pelningumas, dėl kurio kyla mokumo problemų, ir nepakankamos valdymo sistemos (įskaitant netinkamas kovos su pinigų plovimu sistemas) buvo pagrindinės 2022 m. MSĮ finansinio pablogėjimo priežastys.

6 intarpas
Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra

2022 m. birželio 16 d. pareiškime Euro grupė paragino Europos Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti teisės aktų pasiūlymų dėl reformuotos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos (angl. CMDI). Euro grupė susitarė, kad sustiprinta CMDI sistema turėtų apimti aiškesnį ir suderintą viešojo intereso vertinimą, platesnį pertvarkymo priemonių taikymą valdant krizes Europos ir nacionaliniu lygmenimis, tolesnį nacionalinių indėlių garantijų fondų naudojimo valdant krizes derinimą ir nacionalinių bankų nemokumo įstatymų tikslinių ypatybių derinimą.

Gerai veikianti Europos CMDI sistema yra labai svarbi siekiant neleisti žlugti bet kokio dydžio bankams, veikiantiems vienoje ar keliose ES valstybėse narėse, bei spręsti jų problemas. ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetai ir preliminarios rekomendacijos dėl CMDI sistemos peržiūros buvo išdėstytos jos indėlyje į Europos Komisijos tikslines konsultacijas.

Kalbant apie galimus krizių valdymo sistemos patobulinimus, ypač svarbu patikslinti esamą ankstyvosios intervencijos sistemą, kad būtų lengviau ją praktiškai įgyvendinti. Be to, reikia spręsti likutinės „neapibrėžtumo“ situacijų rizikos problemą: įstaiga, kuri paskelbta žlungančia arba galinčia žlugti, bet kuriai netaikomas pertvarkymas, turėtų būti įtraukta į procedūrą, apimančią jos turto realizavimą ir lemiančią jos savalaikį pasitraukimą iš bankų rinkos.

Platesnis pertvarkymo sistemos taikymas padidintų vienodas sąlygas ir galimybę naudotis geriausios praktikos pertvarkymo priemonėmis. Kartu reikia peržiūrėti ir toliau derinti likvidavimo sistemą. Plačiau naudojant indėlių garantijų sistemos (IGS) išteklius, būtų galima lengviau naudoti pervedimo priemones tiek pertvarkymo, tiek likvidavimo metu. Šiuo tikslu reikėtų pakoreguoti ir suderinti „mažiausių sąnaudų“ kriterijų. Be to, galėtų būti svarstoma galimybė panaikinti indėlių garantijų sistemos superprivilegiją, nes tai leistų indėlių garantijų sistemai skirti daugiau lėšų ir pertvarkymo, ir likvidavimo atvejais, taip padedant žlungantiems bankams pasitraukti iš rinkos tokiu būdu, kuris padėtų išsaugoti jų turto vertę.

ECB Bankų priežiūros tarnyba tikisi pagal savo kompetenciją prisidėti prie būsimo teisėkūros proceso, susijusio su CMDI sistemos peržiūra.

4 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Svarbus 2022 m. pasiekimas – priimtos paprastesnės patvirtinimo taisyklės dėl priežiūros informacijos perdavimo institucijoms, nepriklausančioms Bendram priežiūros mechanizmui (BPM). Atitinkamu teisės aktu[58] supaprastintos ir numatytos skaidresnės perdavimo patvirtinimo taisyklės, atitinkančios taikytiną teisę.

4.1.1 Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių institucijomis

4.1.1.1 ECB ir priežiūros institucijų kolegijos

Siekiant užtikrinti veiksmingą tarptautinių bankų grupių priežiūrą, labai svarbu, kad priežiūros institucijos sklandžiai bendradarbiautų tiek ES, tiek pasaulio mastu. ECB veikia kaip svarbių bankų grupių, kurių pagrindinė buveinė yra šalyse, kuriose taikoma Europos bankų priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija. Svarbių bankų grupių, kurios veikia tarpvalstybiniu mastu bankų sąjungoje, atveju ECB yra vienintelė priežiūros institucija, atsakinga už patronuojančiąją įmonę ir visas tarpvalstybines patronuojamąsias įmones ar filialus.

Svarbių bankų grupių, veikiančių už bankų sąjungos ribų, atveju ECB dalyvauja priežiūros institucijų kolegijose – nuolatinėse, bet lanksčiose bendradarbiavimo, koordinavimo ir keitimosi informacija tarp institucijų, atsakingų už tarptautinių bankų grupių priežiūrą ir dalyvaujančių ją vykdant, struktūrose. Priežiūros institucijų kolegijos leidžia ECB parengti suderintus priežiūros metodus ir sprendimus bei užtikrinti bendras darbo programas su kitomis priežiūros institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant tos pačios tarptautinės bankų grupės priežiūrą. ECB organizuoja kolegijas tais atvejais, kai ECB, kaip buveinės priežiūros institucija, yra institucija, atsakinga už konsoliduotą bankų grupės priežiūrą. Jei ECB yra priimančioji priežiūros institucija ir prižiūri konkrečius bankų grupės subjektus, jis dalyvauja priežiūros institucijų kolegijose buveinės priežiūros institucijos kvietimu.

ECB, kaip priimančioji institucija, dalyvauja bankų grupių, kurių patronuojančioji įmonė įsteigta už bankų sąjungos ribų, kolegijose

2022 m. priežiūros institucijų kolegija buvo įsteigta 43 ECB tiesiogiai prižiūrimiems bankams. 25 atvejais ECB buvo kolegijos buveinės priežiūros institucija; 18 iš jų buvo kolegijos, sudarytos tik iš ES priežiūros institucijų. Kaip priimančioji institucija ECB dalyvavo dar septyniose ES kolegijose, taip pat 11 trečiųjų šalių institucijų įsteigtų kolegijų. Be to, buvo sudaryti 29 rašytiniai bendradarbiavimo ir koordinavimo susitarimai – bendradarbiavimo sistemos, dėl kurių susitarė priežiūros institucija ir kiti kolegijos nariai, siekdami koordinuoti pateikiamą informaciją ir keitimąsi konfidencialia informacija. ECB tikisi, kad 2023 m. bus įsteigtos maždaug aštuonios naujos priežiūros institucijų kolegijos, kurios užtikrins taikomo reglamento laikymąsi.

Iš trijų direktoratų, atsakingų už tiesioginę atskirų bankų priežiūrą, vykdomą ne vietoje, atstovų sudaryta tarpsektorinė grupė nuolat padeda jungtinėms priežiūros grupėms vykdyti su bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus pagal Europos reglamentą ir direktyvas (pvz., sudaryti grupės subjektų palyginamuosius sugretinimus, kompetentingoms institucijoms keistis pagrindiniais finansiniais rodikliais, vykdyti priežiūros kolegijų analizės programą). Tarpsektorinė grupė taip pat skatina suderinimą ir propaguoja geriausią priežiūros praktiką, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu.

4.1.1.2 Bendradarbiavimo su ES valstybių narių, nedalyvaujančių BPM, institucijomis stiprinimas

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba sudarė susitarimo memorandumus su ES valstybių narių, nedalyvaujančių BPM, priežiūros institucijomis

ECB toliau stiprina bendradarbiavimą priežiūros srityje Europos lygmeniu, puoselėdamas bendrą priežiūros kultūrą ir siekdamas suvienodinti priežiūros praktiką ir metodikas. Šiuo tikslu 2022 m. ECB sudarė daugiašalį susitarimo memorandumą su šešių nedalyvaujančių ES valstybių narių (Čekijos, Danijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos) nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis pagal BPM reglamento 3 straipsnio 6 dalį. Šiame susitarimo memorandume numatomas glaudesnis ECB ir šių institucijų bendradarbiavimas siekiant vykdyti atitinkamus priežiūros uždavinius, susijusius su prižiūrimomis įstaigomis ir jų tarpvalstybinėmis buveinėmis. Tai padės užtikrinti geresnį dalijimąsi informacija, pavyzdžiui, apie kibernetinius incidentus, taip pat glaudesnį bendradarbiavimą siekiant sumažinti Europos bankų rinkų susiskaidymo riziką sunkumų metu[59]. ECB priežiūros susitarimo memorandumai skelbiami ECB bankų priežiūros interneto svetainėje.

4.1.1.3 Bendradarbiavimas su kitomis ES sektorių priežiūros institucijomis ir trečiųjų šalių riziką ribojančios priežiūros institucijomis

Finansiniai konglomeratai – tai finansinės grupės ar pogrupiai, teikiantys paslaugas ir produktus įvairiuose finansų rinkų sektoriuose, pavyzdžiui, bankininkystės, draudimo ir (arba) investavimo. Kai kurie iš šių konglomeratų yra vienos didžiausių finansų rinkose veikiančių finansinių grupių ir teikia paslaugas pasauliniu mastu.

Finansinių konglomeratų direktyvoje reikalaujama, kad koordinuojanti institucija ir kitos atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už papildomą finansinių konglomeratų priežiūrą, nustatytų koordinavimo priemones, palengvinančias jų bendradarbiavimą. ECB yra atsakingas už šių koordinavimo priemonių nustatymą grupėms, kurioms vadovauja subjektai, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB. 2022 m. Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba patvirtino 16 svarbių įstaigų vadovaujamų finansinių konglomeratų papildomos priežiūros koordinavimo tvarką.

2022 m. ECB taip pat toliau stiprino bendradarbiavimą su ES nacionalinėmis rinkos priežiūros institucijomis. Šiomis aplinkybėmis ECB ir Italijos Commissione Nazionale per le Società e la Borsa atnaujino dvišalį susitarimo memorandumą.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba sudarė susitarimo memorandumus su Kanados ir Japonijos priežiūros institucijomis

Galiausiai buvo sudaryti du priežiūros susitarimo memorandumai su trečiųjų šalių rizikos ribojimo priežiūros institucijomis: vienas – su Kanados finansų įstaigų priežiūros tarnyba, kitas – su Japonijos finansinių paslaugų agentūra.

4.1.2 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino daugelį TVF vykdomos euro zonos FSĮP rekomendacijų

2018 m. TVF vykdant euro zonos FSĮP buvo tiriama euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. ECB Bankų priežiūros tarnyba jau įgyvendino daugelį FSĮP rekomendacijų savo priežiūros praktikoje, o ES teisės aktų leidėjai taip pat svarsto rekomendacijas, kuriomis reikalaujama daryti ES teisės aktų pakeitimus. Kitą TVF euro zonos FSĮP numatoma įgyvendinti 2024 m.

Į nacionalines FSĮP Europos bankų priežiūros institucijų vertinimas nėra įtrauktas

2022 m. TVF pritaikė FSĮP Vokietijai, Airijai ir Suomijai bei pradėjo rengti FSĮP, skirtą Belgijai. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami ne bankininkystės srities klausimai, pavyzdžiui, vietinio draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat bankininkystės klausimai remiantis holistiniu požiūriu, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) priežiūrą, arba su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu susiję aspektai.

ECB dalyvauja konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio

ECB dalyvavimas konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio, skirtose Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims, yra susijęs su mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgiant į ECB atsakomybę šiose srityse.

7 intarpas
„Bazelis III“ įgyvendinimas ES pritaikant sistemą šiam tikslui: ECB nuomonės dėl 2021 m. bankams skirtų priemonių paketo (Kapitalo reikalavimų III reglamento / Kapitalo reikalavimų IV direktyvos)

Pasiūlymas

2021 m. spalio mėn. Europos Komisija paskelbė išsamų paketą, kuriuo iš dalies keičiamos ES bankininkystės taisyklės, išdėstytos Kapitalo reikalavimų reglamente ir Kapitalo reikalavimų direktyvoje. Pakeitimais daugiausia dėmesio skirta galutinėms „Bazelis III“ reformoms ES įgyvendinti, bankų sektoriaus atsparumui aplinkosauginei, socialinei ir valdymo rizikai didinti ir priežiūros taisyklėms bei įgaliojimams toliau derinti. Europos Parlamento ir Tarybos prašymu ECB paskelbė tris nuomones, išsakydamas savo politikos pozicijas dėl šio paketo ir pateikdamas rekomendaciją kitiems teisės aktų leidėjams dėl šių pakeitimų[60].

ECB politikos pozicijos dėl siūlomo reformų paketo

ECB iš esmės pritarė Komisijos pasiūlymams, kuriais įgyvendinamos ES neįgyvendintos „Bazelis III“ reformos, stiprinamas ES bendras taisyklių sąvadas ir įvairiose srityse tobulinama kredito įstaigų rizikos ribojimo sistema. ECB manymu, šiomis reformomis šalinami pagrindiniai sistemos trūkumai, todėl jos yra labai svarbios siekiant užtikrinti Europos bankų sektoriaus patikimumą.

Dviejose nuomonėse ECB, be kitų elementų, įvertino ir palaikė įvesties žemutinių ribų įvedimą ES – svarbią „Bazelis III“ reformų sudedamąją dalį. ECB taip pat pritarė aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos bei kompetencijos ir tinkamo vertinimo sistemų tobulinimui, taip pat sankcijų skyrimo tvarkos, taisyklių, reglamentuojančių trečiųjų šalių filialų veiklą, ir nacionalinių įgaliojimų, susijusių su didelių akcijų paketų įsigijimu, turto ar įsipareigojimų perdavimu, susijungimu ir skaidymu, suderinimui[61].

Kartu ECB taip pat išreiškė tam tikrą susirūpinimą ir pasiūlė keisti Komisijos pasiūlymą. Kalbant apie „Bazelis III“ reformų įgyvendinimą, ECB pažymėjo, kad pasiūlyme yra keletas nukrypimų nuo „Bazelis III“ standartų, kurie nėra pagrįsti rizikos ribojimo ar finansinio stabilumo požiūriu ir dėl kurių liks neišspręstos rizikos problemos.

Todėl savo nuomonėse ECB paragino ES teisės aktų leidėjus laiku, visapusiškai ir sąžiningai įgyvendinti „Bazelis III“. Ši pagrindinė mintis buvo pakartota 2022 m. lapkričio mėn. bendrame ECB ir EBI tinklaraštyje[62].

Galiausiai, trečiojoje nuomonėje ECB taip pat pritarė pasiūlytiems techniniams patikslinimams Komisijos pasiūlyme „Daisy Chain“, kurie užtikrintų geresnį Kapitalo reikalavimų reglamento ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos suderinimą.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba rėmė Finansinio stabilumo tarybos pastangas prioritetinėse srityse, tokiose kaip sisteminės svarbos bankų (G-SIB) sistema, su klimato kaita susijusi rizika ir informacijos atskleidimas bei su kriptoturtu susijusi veikla

2022 m. Finansinio stabilumo taryba (FST) daugiausia dėmesio skyrė finansų politikos atsako po COVID‑19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą koordinavimui, nebankinio finansinio tarpininkavimo atsparumo stiprinimui, reagavimui į technologinių inovacijų keliamus iššūkius ir kovai su finansine rizika, kurią kelia klimato kaita. Atsižvelgdama į besikeičiančią makroekonominę ir finansinę aplinką, FST sustiprino pažeidžiamumo stebėseną ir atliko finansų sistemos atsparumo stiprinimo darbus.

Kaip FSV narė, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie įvairių darbo grupių darbų, pvz., i) kasmetinio pasaulinės sisteminės svarbos bankų (G‑SIB) nustatymo, kuris atspindėjo Bazelio bankų priežiūros komiteto atliktą tarpvalstybinių pozicijų traktavimo Europos bankų sąjungoje peržiūrą; ii) darbo su priežiūros ir reguliavimo metodais, taikomais su klimato kaita susijusiai rizikai ir informacijos atskleidimui bei klimato kaitos scenarijų analizei pagal jurisdikcijas; iii) konsultacijoms paskelbto su kriptoturtu susijusios veiklos politikos paketo, ir iv) konsultacinio dokumento dėl didesnės konvergencijos teikiant ataskaitas apie kibernetinius incidentus.

ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo FST plenariniuose posėdžiuose, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto bei Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdžiuose. Ji taip pat dalyvavo Pertvarkymo iniciatyvinės grupės ir FST Europos regioninės konsultacinės grupės veikloje.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau prisidės prie FST darbo programos, ypač pirmiau nurodytose srityse. Be to, ji bendradarbiaus su Finansinio stabilumo taryba trečiųjų šalių rizikos ir užsakomųjų paslaugų klausimais, kartu su Bazelio bankų priežiūros komitetu atliks pasaulinį bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir naują užduotį G20 pakeitimo vertybiniais popieriais reformų poveikiui įvertinti.

4.2.2 Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

ECB Bankų priežiūros tarnyba vykdė tarptautinį bendradarbiavimą ir teikė įžvalgas dėl politikos priemonių, pavyzdžiui, be kitų dalykų, dėl su klimato kaita susijusios finansinės rizikos ir Europos tarpvalstybinių pozicijų rizikos traktavimo

2022 m. ECB ir toliau aktyviai dalyvavo Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) darbe. Jis aktyviai dalyvavo keliose darbo grupėse, teikė ekspertines žinias BBPK grupėse ir bendradarbiavo su BBPK nariais ES ir visame pasaulyje.

Svarbiausi šio darbo etapai buvo šie: i) baigta tarpvalstybinių pozicijų rizikos traktavimo bankų sąjungoje, pateikto pasaulinės sisteminės svarbos bankų (G‑SIB) vertinimo metodikoje, tikslinė peržiūra, kuria aiškiai pripažįstama bankų sąjungos kūrimo pažanga[63]; ii) paskelbti veiksmingo su klimato kaita susijusios finansinės rizikos valdymo ir priežiūros principai, kuriais siekiama skatinti šiais principais grindžiamą požiūrį į su klimato kaita susijusios finansinės rizikos valdymo ir priežiūros institucijų praktikos tobulinimą; iii) paskelbtas pasaulinis rizikos ribojimo standartas, taikomas bankų pozicijoms, susijusioms su kriptoturtu; iv) paskelbta antroji vertinimo ataskaita, kurioje vertinamas įgyvendintų Bazelio reformų poveikis ir veiksmingumas, susijęs su rezervų panaudojamumu ir cikliškumu.

Be to, ECB dalyvavo BBPK darbo grupėje dėl Bazelio pagrindinių principų peržiūros, kurios tikslas – įvertinti, ar reikia keisti veiksmingos bankų priežiūros prielaidas, pagrindinius principus ir vertinimo metodiką, o jei taip, tai kokius.

Be to, ECB dalyvavo keliuose ad hoc BBPK posėdžiuose, skirtuose pasaulio bankų sistemos rizikai ir pažeidžiamumui bei Rusijos karo Ukrainoje poveikiui aptarti.

Galiausiai ECB ir toliau pirmininkavo BBPK darbo grupei dėl su klimatu susijusios finansinės rizikos ir BBPK politikos ir standartų grupei, kuri yra atsakinga už bendrų rizikos ribojimo standartų rengimą ir įgyvendinimą. 2022 m. spalio mėn. Frankfurte prie Maino ECB surengė pirmą nuo pandemijos pradžios Politikos ir standartų grupės posėdį gyvai.

4.2.3 Dalyvavimas Europos bankininkystės institucijos darbe

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos bankininkystės institucija (EBI), siekdama skatinti nuoseklią priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje, kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei finansų sistemos stabilumą. Glaudus bendradarbiavimas su EBI atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES tęsėsi ir 2022 m., o ECB prisidėjo prie 2023 m. ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis paketo rengimo. ECB taip pat dalyvavo EBI reguliavimo darbe, teikdamas indėlį ir paramą keliems projektams, įskaitant EBI gairių dėl bankinės knygos pozicijų palūkanų normos rizikos ir kredito maržos rizikos, kylančios iš ne prekybos knygos veiklos, rengimą. ECB taip pat aktyviai dalyvavo EBI darbe reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, stebint riziką, energijos rinkos svyravimus ir sankcijų bei karo poveikį ekonomikai. Jis ir toliau prisidėjo prie EBI darbo, susijusio su priežiūros technologijomis ir kriptoturto rinkomis bei pasiūlymais dėl skaitmeninių operacijų atsparumo akto.

Be to, ECB prisidėjo prie EBI vykdytų 2022 m. ES masto skaidrumo užtikrinimo priemonių užbaigimo, užtikrindamas, kad laiku būtų pateikti tikslūs priežiūros duomenys apie 98 svarbias įstaigas, kurias tiesiogiai prižiūri ECB. Vykdant šią užduotį buvo pateikta išsami informacija apie Europos bankų priežiūroje dalyvaujančius bankus.

ECB ir toliau stebėtojo teisėmis dalyvavo EBI nuolatinio pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu komiteto veikloje ir dalyvavo keliose darbo grupėse, iš priežiūros perspektyvos prisidėdamas prie reguliavimo produktų, pavyzdžiui, gairių dėl prudencinės priežiūros institucijų, pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, ir peržiūrėtų SREP gairių, kuriose riziką ribojančios priežiūros institucijoms patariama, kaip į SREP įtraukti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Baigęs rengti gaires, ECB įgyvendino iš teisinės bazės kylančius pakeitimus ir, jei reikėjo, sukūrė naujus vidaus procesus, kad atitiktų nuostatas (žr. 8 intarpą).

ECB bendradarbiavo su EBI ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamas parengti pasiūlymą dėl jungtinio patariamojo ir koordinavimo komiteto įsteigimo, kaip numatyta EBI galimybių studijoje, kad palengvintų pasirengimą integruotai atskaitomybės sistemai, kuria siekiama sumažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą. 2022 m. lapkričio 18 d. ir gruodžio 1 d. surengti du praktiniai seminarai nacionalinėms institucijoms, o gruodžio 1 d. prisijungė ir sektoriaus dalyviai. Visi seminaro dalyviai išreiškė tvirtą paramą šiai iniciatyvai ir tikisi, kad 2023 m. bus įsteigtas jungtinis bankų atskaitomybės komitetas, kuriam bus suteikti įgaliojimai ir sudarytas darbo planas.

Taikydama EBI procedūrą, grindžiamą principu „laikykis arba pasiaiškink“, 2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė EBI apie savo ketinimus, susijusius su 15 gairių, išdėstytų ECB bankų priežiūros svetainėje. ECB Bankų priežiūros tarnyba laikosi visų atitinkamų EBI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto paskelbtų gairių.

8 intarpas
ECB ir pinigų plovimo prevencija: naujausi pokyčiai

Toliau stiprinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu aspektus ECB riziką ribojančios priežiūros uždaviniuose.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP ir TF) prevencija yra labai svarbi, siekiant išlaikyti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą, nes ši nusikalstama veikla kelia didelę riziką bankų gyvybingumui. Atsakomybė už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu (PPP ir KTF) srityje numatyta nacionalinis lygmeniu, o ECB uždaviniai aiškiai neapima PPP ir KFT priežiūros pagal taikomą reguliavimo sistemą[64]. Nepaisant to, ECB turėtų nuosekliai atsižvelgti į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos prudencinį poveikį savo atitinkamoje priežiūros veikloje. Konkrečiai, ECB turėtų užtikrinti, kad įstaigų vidaus kontrolės ir valdymo sistemos būtų tinkamos, ir šiuo tikslu atsižvelgti į tai, kaip kredito įstaigos valdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. Šiuo tikslu ECB turi atsižvelgti į įstaigų PPP ir KFT priežiūros institucijų indėlį. Taip pat reikalaujama, kad ECB dalytųsi svarbia informacija, surinkta ar sukurta vykdant priežiūros veiklą, su PPP ir KTF institucijomis[65].

2022 m. ECB toliau tobulino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos atspindėjimą vykdant riziką ribojančią priežiūrą.

  • ECB gerokai supaprastino keitimosi informacija tvarką pagal daugiašalį susitarimą, pasirašytą ECB ir nacionalinių kredito ir finansų įstaigų PPP ir KTF priežiūros institucijų pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą[66], ir PPP ir KTF kolegijų. Šiuo atžvilgiu ECB įformino savo dalyvavimą šiose kolegijose stebėtojo teisėmis, remdamasis dalyvavimo sąlygomis, kurias pasirašė ECB ir visos atitinkamos pagrindinės PPP ir KTF priežiūros institucijos. Be to, ECB patobulino keitimosi su PPP ir KTF susijusia informacija sistemą, kad atitiktų EBI gaires dėl bendradarbiavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES[67], taip pat sukūrė procesą, skirtą operatyviai teikti ataskaitas EBI Europos ataskaitų apie esminius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumus sistemai (EuReCA).
  • Paskelbus EBI peržiūrėtas SREP gaires, ECB atnaujino svarbių įstaigų SREP metodiką, į kurią įtraukė patikslintas veiklos gaires, kaip į įvairius SREP elementus įtraukti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Tikimasi, kad atnaujinta mažesnės svarbos įstaigoms skirta SREP metodika bus parengta 2023 m. pradžioje. Be to, peržiūrėtame Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadove ECB paaiškino, kaip atliekant pakartotinį tinkamumo vertinimą atsižvelgiama į su PPP ir KTF susijusius faktus, taip pat parengė naują metodą, kaip spręsti banko valdybos narių individualios atsakomybės klausimą, atsižvelgiant į griežtas priežiūros išvadas, tarp kurių yra ir su PPP ir KTF susijusios išvados. ECB taip pat parengė politikos poziciją dėl įstaigų, vykdančių su kriptoturtu susijusią veiklą ir galinčių patirti didesnę nei įprastai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos riziką, licencijavimo procedūrų vertinimo. Be to, vidaus leidimų išdavimo politika atnaujinama atsižvelgiant į naujas bendradarbiavimo priemones, t. y. EBI gaires dėl bendradarbiavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES ir EBI kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu duomenų bazę.

Šie veiksmai taip pat leido ECB užbaigti darbą, susijusį su Europos Audito Rūmų 2021 m. pateiktomis rekomendacijomis.

2021 m. Komisija pateikė plataus užmojo teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama sustiprinti ES PPP ir KTF sistemą[68]. 2022 m. ECB toliau atidžiai sekė politines ir reguliavimo diskusijas atitinkamuose forumuose. Visų pirma ECB: i) 2022 m. vasario mėn. paskelbė dvi nuomones dėl pasiūlytų teisės aktų[69]; ii) stebėtojo teisėmis dalyvavo Tarybos darbo grupėje; iii) teikė techninę paramą valstybėms narėms, Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ir Europos Komisijai, remdamasis savo patirtimi kuriant ES lygmens riziką ribojančią priežiūrą pagal Bendrą priežiūros mechanizmą; iv) vasario ir gegužės mėn. paskelbė du Priežiūros valdybos narių pranešimus Priežiūros tinklaraštyje[70].

ECB tikisi, kad būsimoji PPP ir KTF priežiūros sistema dar labiau pagerins susijusių institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei palengvins nuoseklų PPP ir KTF taisyklių taikymą, sudarant vienodas sąlygas. ECB ypač tikisi bendradarbiauti su būsima ES PPP ir KTF institucija.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu ir ES Taryba

Metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB vykdant pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi.

2022 m. pirmą kartą nuo pandemijos pradžios Briuselyje vyko Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) ir Priežiūros valdybos pirmininko susitikimai. 2022 m. kovo 31 d. Priežiūros valdybos pirmininkas pasisakė ECON komitete viešame klausyme, kuriame buvo pristatyta ECB priežiūros veiklos 2021 metų ataskaita, taip pat dviejuose eiliniuose viešuose klausymuose 2022 m. birželio 30 d. ir gruodžio 1 d. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta finansų sektoriui kylančiai rizikai dėl Rusijos karo Ukrainoje, makroekonominei aplinkai, didelei infliacijai, pinigų politikos normalizavimui ir energetikos krizei. Kiti aptarti klausimai buvo bankų sąjungos stiprinimas, įskaitant „Bazelis III“ reformų įgyvendinimą, ECB bankų priežiūros programa, kuria siekiama į priežiūrą įtraukti klimato kaitos aspektus, ir su kriptoturtu susijusių paslaugų priežiūra.

2022 m. Priežiūros valdybos pirmininkas atsakė į šešis Europos Parlamento narių klausimus raštu

2022 m. Priežiūros valdybos pirmininkas atsakė į šešis Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą. Visi laiškai su atsakymais buvo paskelbti. Laiškuose aptartos įvairios temos, pavyzdžiui, Rusijos karo Ukrainoje poveikis bankų sektoriui, su klimato kaita ir aplinkosauga susijusi rizika bei hipotekos palūkanų normos.

Vadovaudamasis Tarpinstituciniu susitarimu, ECB taip pat suteikė galimybę Europos Parlamentui susipažinti su Priežiūros valdybos posėdžių protokolais ir Priežiūros valdybos seminarų santraukomis.

Be to, siekdama toliau skatinti Europos Parlamento ir ECB dialogą, kuris yra tvirto įsipareigojimo dėl atskaitomybės dalis, ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakė į Europos Parlamento pastabas ir pasiūlymus, pateiktus rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2021 metinė ataskaita“. Atsakyme[71] ECB visų pirma pateikė pastabas dėl bendros Europos bankų sistemos būklės, skaitmeninio euro poveikio, lyčių pusiausvyros finansų įstaigose, su klimato kaita ir aplinkosauga susijusios rizikos, paskolų hipotekų turėtojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms palūkanų normų, kovos su pinigų plovimu, skaidrumo ir bankų sąjungos kūrimo užbaigimo.

Kalbant apie bendradarbiavimą su ES Taryba 2022 m., Priežiūros valdybos pirmininkas asmeniškai dalyvavo dviejuose pasitarimuose su Euro grupe – balandžio 4 d. ir lapkričio 7 d. Prieš diskusijas su Euro grupe ECB paskelbė atitinkamos ECB priežiūros veiklos apžvalgą[72]. Tarp pagrindinių aptartų temų buvo bendra Europos bankų sistemos būklė išskirtinėmis 2022 m. makroekonominėmis ir geopolitinėmis sąlygomis ir priežiūros prioritetai.

2022 m. ECB bendradarbiavo su EAR, siekdamas padėti atlikti ECB veiklos efektyvumo auditą, susijusį su bankų neveiksnių paskolų valdymo priežiūra

2022 m. ECB taip pat dalyvavo Europos Audito Rūmų (EAR) atliekamuose audituose, susijusiuose su bankų priežiūra, t. y. EAR vykdomame ECB veiklos efektyvumo audite, susijusiame su bankų neveiksnių paskolų valdymo priežiūra, kurį tikimasi užbaigti 2023 m.

Be to, 2019 m. tarp ECB ir EBI pasirašytas susitarimo memorandumas palengvino keitimąsi praktine informacija tarp šių institucijų, vykdant tolesnius veiksmus po EAR atliktų ECB Bankų priežiūros tarnybos auditų. ECB stebi, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, kurias EAR pateikė ECB, taip pat EAR atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su anksčiau pateiktų rekomendacijų įgyvendinimu. Šiame kontekste 2022 m. EAR tęsė veiksmų, kurių ECB ėmėsi siekdamas atsižvelgti į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas pirmojoje EAR ataskaitoje dėl Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veikimo ir antrojoje EAR ataskaitoje dėl krizių valdymo, peržiūrą[73]. Tolesnių veiksmų, susijusių su EAR ataskaita dėl krizių valdymo, rezultatai buvo įtraukti į 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtą EAR ataskaitą dėl ES biudžeto vykdymo[74].

5.2 Skaidrumas ir komunikacija

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dažnai naudojosi skaitmeniniais kanalais ir platformomis, kad laiku, skaidriai ir veiksmingai pateiktų informaciją. Siekdamas užmegzti geresnį ryšį su plačiąja visuomene, ECB ir toliau dažniau naudojo vaizdinę medžiagą, taip pat paprastus ir visiems suprantamus tekstus. Taip pat buvo naudojami įvairūs formatai, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos pranešimai, vaizdo įrašai, tinklalaidės ir tinklaraščių įrašai, siekiant paaiškinti bankų priežiūros ir bankininkystės klausimus įvairaus išsilavinimo ir profesinės patirties lygio auditorijai.

Šios komunikacijos priemonės padėjo sustiprinti pagrindinius pranešimus, skleidžiamus tradicinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kalbomis ir interviu. 2022 m. Priežiūros valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skaitė 26 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 13 pranešimų. Kartu jie davė 29 interviu žiniasklaidai ir paskelbė devynis tinklaraščio įrašus bei nuomones. Priežiūros valdybos pirmininkas taip pat surengė spaudos konferenciją dėl 2021 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) rezultatų. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 23 pranešimus spaudai ir kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir priežiūros statistiką. Kas ketvirtį leidžiamame priežiūros naujienlaiškyje – skaitmeniniame leidinyje, kurį prenumeruoja beveik 9 000 prenumeratorių – buvo pateikiama informacija ir skelbiama atnaujinta informacija apie vykdomus priežiūros projektus ir išvadas.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė pirmojo klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis suvestinius rezultatus ir pradėjo viešas konsultacijas dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų procedūrų vadovo projekto. Ji taip pat greitai reagavo į krizines situacijas, be kita ko, skaidriai informavo apie sprendimą dėl žlungančio arba galinčio žlugti banko „Sberbank Europe“ AG. Kaip ir ankstesniais metais, ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat dalijosi informacija apie keletą sankcijų taikymo atvejų. Be to, ECB ir Bendra pertvarkymo valdyba surengė pirmąją bendrą konferenciją, kurioje buvo skaitomi pranešimai ir vyko ekspertų lygio diskusijos apie bankų sąjungos dešimtmetį, operacinį atsparumą, krizių valdymą ir bankininkystės ateitį.

Siekdamas skatinti ECB Bankų priežiūros tarnybos ir visos pramonės rinkos specialistų, sprendžiančių su bankų sektoriumi susijusius klausimus, dialogą, ECB organizavo du Bankų priežiūros rinkos kontaktinės grupės posėdžius. Grupėje, be kitų temų, aptartos Europos bankų sektoriaus rizikos perspektyvos.

2022 m. ECB atsakė į 1 007 visuomenės užklausas bankų priežiūros temomis, pavyzdžiui, dėl bendros priežiūros informacijos, skundų dėl bankų ar įtariamų Europos teisės pažeidimų, veiklos leidimų išdavimo, klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir reagavimo į Rusijos karą Ukrainoje. Lankytojų centre ECB surengė šešias paskaitas gyvai ir penkias virtualias paskaitas apie bankų priežiūrą, kuriose dalyvavo atitinkamai 182 ir 187 dalyviai, ir priėmė 963 lankytojus (617 vietoje ir 346 virtualiai), kurie buvo supažindinti su pagrindiniais ECB uždaviniais ir Europos bankų priežiūros pagrindais.

5.3 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

5.3.1 Įdarbinimas

Paprastai ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmiausia skelbia apie laisvas darbo vietas savo viduje, išskyrus pradinio lygio pozicijas, apie kurias skelbiama išorinėje rinkoje. 2022 m. Bankų priežiūros tarnyba priėmė 24 išorės kandidatus eiti pareigas ilgesniu laikotarpiu.

23 pav.

Paskyrimų skaičius pagal darbuotojų grupes 2022 m.

Šaltinis: ECB.

Į pradinio lygio analitiko pareigas ECB Bankų priežiūros tarnyba dažnai priima kandidatus, turinčius stažuočių metu įgytos patirties. 2022 m. buvę stažuotojai, turintys pradinės patirties bankų priežiūros srityje, ir toliau buvo talentingų darbuotojų šioms pareigoms užimti šaltinis.

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba įdarbino 131 stažuotoją. Į šį skaičių buvo įtraukti stažuotojai, įdarbinti per dviejų naujų rūšių stažuočių kampaniją. Per pirmąją kampaniją įdarbinti šeši stažuotojai iš Ukrainos, kurie dirbo su bankų priežiūros temomis, susijusiomis su Rusijos invazija į Ukrainą. Per antrąją kampaniją ECB Bankų priežiūros tarnyba, vykdydama ECB įvairovės strategiją, įdarbino keturis autizmo spektrą turinčius stažuotojus.

Vykdant metinę rotaciją, 45 darbuotojai perėjo dirbti į naują jungtinę priežiūros grupę, kad išvengtų priežiūros perėmimo ir galėtų toliau tobulėti asmeninėje ir profesinėje srityje. Pirmą kartą, siekiant dar labiau sustiprinti horizontaliosios ir vertikaliosios priežiūros bendradarbiavimą, į pratybas buvo įtrauktas Horizontaliosios priežiūros generalinis direktoratas.

5.3.2 Mainų programos

Be BPM darbuotojų mainų programos (žr. 5.4 skirsnį), bankų priežiūros veiklos sritys prisijungė prie Šumano programos, pagal kurią Europos centrinių bankų sistemos ir Europos bankų priežiūros darbuotojai gali dirbti prie bendrų projektų skirtingose institucijose. ECB Bankų priežiūros tarnyba pasiūlė du projektus ir parėmė tris darbuotojus, norinčius prisijungti prie kitų projektų.

5.3.3 Gebėjimų stiprinimas

2022 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko organizacinės parengties vertinimą ir nustatė tris tobulintinas sritis: IT ir kibernetinė rizika, klimato kaitos rizika ir skaitmeninė transformacija.

Ši trūkumų analizė tapo 2023 m. BPM gebėjimų stiprinimo plano pagrindu. Į planą bus įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama geriau nustatyti mokymo ir kitas mokymosi galimybes ir suderinti talentus su organizacijos poreikiais bei pagerinti naujų talentingų darbuotojų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. BPM lankstumo fondui skirta 17,5 etato, kad būtų remiamos iniciatyvos trijose plėtros srityse.

2022 m. pabaigoje pradėta ECB ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos mainų programa, skirta skatinti bendradarbiavimą finansinių konglomeratų priežiūros srityje. Numatoma, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. po du kiekvienos organizacijos darbuotojus apsikeis pareigomis.

5.3.4 Įvairovė ir įtrauktis

ECB Bankų priežiūros tarnyboje skatinama įvairovė, jos darbuotojai yra iš visos Europos; 9 % darbuotojų turi kelias pilietybes, 56 % yra tėvai, o 46 % – moterys. Nors ECB Bankų priežiūros tarnyba yra įsipareigojusi puoselėti įvairovę ir įtrauktį iš holistinės perspektyvos, lyčių pusiausvyra tebėra pagrindinis strateginis prioritetas. Moterų darbuotojų dalis ECB Bankų priežiūros tarnyboje šiek tiek skiriasi įvairiuose hierarchijos lygiuose. Analitikų lygmeniu moterų darbuotojų dalis nepakito ir sudarė 50 %. Ekspertų lygmeniu ji padidėjo 2 procentiniais punktais – iki 43 %. Grupių vadovų lygmeniu moterų dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu – iki 32 %, o vadovų lygmeniu padidėjo 2 procentiniais punktais – iki 34 %.

5.4 BPM integravimas

2022 m. pradėtas vykdyti BPM integravimo projektas ir padaryta didelė pažanga įgyvendinant keletą iniciatyvų

2022 m. pradėtas įgyvendinti BPM integravimo projektas, kurį ECB Priežiūros valdyba patvirtino 2021 m. Jame gali dalyvauti visų nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI), nacionalinių centrinių bankų ir ECB bankų priežiūros veiklos sričių atstovai. Buvo suplanuota nemažai iniciatyvų, kuriomis siekiama toliau puoselėti bendrą BPM kultūrą ir karjeros galimybes, suteikti galimybes glaudžiau bendradarbiauti per visą priežiūros ciklą, stiprinti planavimo integraciją, toliau plėtoti BPM bendradarbiavimo priemones ir diegti bendras priežiūros ir mokymo technologijas.

Didelė pažanga padaryta palengvinant prieigą prie informacijos ir bendrų IT priemonių, įskaitant didesnes prieigos prie priežiūros dokumentų teises (su atitinkamomis apsaugos priemonėmis). Tai pagerino dalijimosi patirtimi SSMnet – intraneto platformoje, skirtoje visiems darbuotojams, dirbantiems Europos bankų priežiūros srityje. Visų nacionalinių priežiūros institucijų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos bendradarbiai toliau kūrė naują SSMnet turinį. Tai apėmė dalijimąsi pirmosios Europos bankų priežiūros apklausos apie bendradarbiavimą BPM viduje svarbiausiais rezultatais ir naujos turinio srities sukūrimą, kad darbuotojai žinotų apie judumo galimybes Europos bankų priežiūros srityje. ECB Bankų priežiūros tarnyba gavo 2022 m. Centrinės bankininkystės finansinio stabilumo iniciatyvos apdovanojimą už SSMnet sukūrimą.

Kalbant apie darbuotojų mobilumą BPM viduje, pasakytina, kad toliau vykdant 2021 m. bandomąją BPM mainų programą, 2022 m. keturios poros darbuotojų iš Banco de España ir ECB dalyvavo vienų metų trukmės mainų programoje. Be to, NKI priežiūros darbuotojams buvo suteikta daug galimybių virtualiai dirbti kartu ekspertų grupėse, skirtose svarbiausioms priežiūros temoms. Remiantis šia teigiama patirtimi, svarstomos tolesnės trumpalaikio bendradarbiavimo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis galimybės įgyvendinant tinkamus projektus.

2022 m. įdiegta nauja ECB ir NKI bendradarbiavimo forma: 2022 m. balandžio 1 d., kaip planuota, pradėjo veikti pakeitimo vertybiniais popieriais BPM centras, kuris dabar padeda ECB prižiūrėti atitiktį rizikos išlaikymo, skaidrumo ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimams[75].

Glaudesnis bendradarbiavimas buvo skatinamas ir patikrinimų vietoje bendruomenėje, remiantis jau vykstančiu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Be to, pagal bandomąją schemą buvo įsteigti du kompetencijos centrai: vienas – veiklos modeliams ir pelningumui, o kitas – palūkanų normų rizikai bankinėje knygoje, siekiant skatinti glaudesnį bendradarbiavimą šiose rizikos srityse.

Priežiūros mokymo srityje kartu su paslaugų teikėjais INSEAD ir Coursera buvo įdiegti nauji formatai, skirti skaitmeninei transformacijai ir inovacijoms nagrinėti (žr. 5.5 skirsnį). Tikimasi, kad daugiau mokymų ir dalijimosi žiniomis galimybių bus sukurta ECB Bankų priežiūros tarnybai bendradarbiaujant su Europos universiteto institutu.

Siekiant sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui, buvo pertvarkytas priežiūros planavimo procesas, kuriame dabar numatyti glaudesni ryšiai su NKI. Į peržiūrėtą procesą įtraukti periodiniai susitikimai su Priežiūros valdyba ir NKI dėl rizikos analizės ir prioritetų nustatymo, taip pat ankstyvos gairės dėl prioritetinių pažeidžiamųjų vietų veiklos planavimo ir organizacinės parengties srityse.

5.5 BPM skaitmeninė darbotvarkė

2022 m. pradėjo veikti 14 priežiūros technologijų, kurios padeda dirbti daugiau kaip 1 100 priežiūros specialistų

Bankininkystės sektoriuje naudojama vis daugiau technologijų ir duomenų, todėl Europos Bankų priežiūros tarnyba turi neatsilikti ir skatinti naudoti priežiūros technologijas. 2022 m. Europos Bankų priežiūros tarnyba gavo reikšmingos naudos iš 2020 m. pradėtos skaitmeninės transformacijos. 14 priežiūros technologijų paleidimas tapo svarbiu BPM skaitmeninės darbotvarkės etapu. Iki 2022 m. pabaigos daugiau kaip 1 100 priežiūros specialistų aktyviai naudojo naujas priežiūros technologijų priemones savo kasdieniam darbui palengvinti.

Ryškus pavyzdys – virtualioji laboratorija, kurios šiuolaikinė, debesija pagrįsta platforma ir bendras ECB ir NKI darbuotojams skirtų bendradarbiavimo ir komunikacijos priemonių rinkinys paskatino bendradarbiavimą bei skaitmeninius mainus Europos bankų priežiūros srityje. Virtualioji laboratorija taip pat skatina inovacijas siūlydama dalijimosi kodais ir modeliais aplinką, skirtą duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto (DI) projektams kurti. Taip pat ir nestruktūrizuotų duomenų tekstinės analizės platformoje „Athena“ įdiegtos naujos galimybės, pavyzdžiui, temų modeliavimas, nuotaikų analizė, automatinis vertimas, teksto apibendrinimas ir įžvalgų varikliai. Tai leido priežiūros specialistams akimirksniu apdoroti ir analizuoti daugybę dokumentų, su kuriais jie susiduria savo darbe. Be to, „Agora“ yra bendras visų Europos bankų priežiūroje naudojamų riziką ribojančių duomenų šaltinis, o „Navi“ – savitarnos tinklo analizės ir pažangių vizualizacijų platforma – leidžia gauti svarbiausių įžvalgų iš susietų duomenų, pavyzdžiui, apie svarbių įstaigų nuosavybės struktūras. Šios priemonės atitinka Europos bankų priežiūros institucijų poreikius ir skatina integraciją.

Specialios skaitmeninių ir inovacijų mokymo programos visų lygių darbuotojams padeda puoselėti skaitmeninę kultūrą Europos bankų priežiūros srityje

Skaitmeninė transformacija taip pat apėmė kultūrines ir darbuotojų įgūdžių ugdymo iniciatyvas, kad priežiūros institucijos galėtų patenkinti dabartinius ir būsimus skaitmeninius poreikius. 2022 m. bendradarbiaujant su pirmaujančiomis akademinėmis institucijomis daugiau kaip 1 000 priežiūros specialistų iš NKI ir ECB užsiregistravo į mokymo iniciatyvas, pavyzdžiui, BPM dirbtinio intelekto mokymo programą ir duomenų mokslo mokyklą. Įvairūs mišrūs formatai, įskaitant tiesiogines sesijas ir e. mokymosi modulius, užtikrino modernią mokymo patirtį.

Šios skaitmeninės pastangos sulaukė didelio išorinio pripažinimo – antrus metus iš eilės ECB buvo apdovanotas FinTech RegTech pasauliniu centrinės bankininkystės apdovanojimu, o už virtualią laboratoriją pelnė Debesijos inovacijų apdovanojimą.

Įgyvendindami iniciatyvą „Project Olympus“, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos bendradarbiauja siekdami sukurti bendrą, ateičiai pritaikytą IT aplinką

2022 m. Europos Bankų priežiūros tarnyba taip pat ėmėsi plataus užmojo iniciatyvos „Project Olympus“. Ja siekiama sukurti ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų bendros ir integruotos IT aplinkos pagrindus. Įgyvendindami šią iniciatyvą, ekspertai nustatė konkrečius veiksmų punktus, kuriais siekiama užtikrinti bendras ir susietas priemones, sklandžią prieigą prie sistemų ir navigaciją jose, bendrus IT standartus ir duomenimis grindžiamą priežiūrą.

Galiausiai, Europos Bankų priežiūros tarnyba kuria stabilios būklės priežiūros technologijų funkciją, kad patenkintų didėjantį technologijomis ir duomenimis grindžiamos priežiūros poreikį. Pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštos kokybės paslaugų teikimą, nuolatines naujoves ir veiksmingą priežiūros technologijų diegimą bei plėtrą visoje Europos bankų priežiūros srityje.

5.6 Sprendimų priėmimas

5.6.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

2022 m. Priežiūros valdyba surengė 23 posėdžius

2022 m. įvyko 23 ECB Priežiūros valdybos posėdžiai. Atšaukus pandemijos metu taikytus apribojimus, du posėdžiai vyko Frankfurte prie Maino ir vienas – Atėnuose. Visi kiti posėdžiai surengti vaizdo konferencijos būdu. Be to, Priežiūros valdyba surengė penkis seminarus, kuriuose buvo keičiamasi išankstinėmis nuomonėmis priežiūrai svarbiomis temomis. Vokietijos Bundesbanko kvietimu Priežiūros valdyba taip pat surengė strateginį išvažiuojamąjį posėdį Berlyne 2022 m. spalio mėn., kurio metu nariai susitiko su vietine FinTech bendruomene ir pasikeitė nuomonėmis apie tolesnę BPM integravimo eigą ir galimus priežiūros veiksmingumo didinimo būdus.

2021 m. Priežiūros valdybos Iniciatyvinis komitetas[76] surengė septynis posėdžius, visi jie vyko vaizdo konferencijos būdu.

Iniciatyvinis komitetas surengė septynis reguliarius posėdžius ir 12 papildomų posėdžių konkrečioms temoms aptarti

Iniciatyvinis komitetas surengė dvylika papildomų posėdžių, skirtus aptarti skaitmeninimą ir BPM procesų supaprastinimą bei BPM integravimą. Visi šie posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu ir buvo atviri visiems Priežiūros valdybos nariams, kurie pageidavo dalyvauti.

Priežiūros valdyba

2022 m. ECB priėmė 2 582 priežiūros sprendimus[77] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 2 iliustraciją). Iš jų 1 360 sprendimų priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 222 sprendimus priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Į šiuos skaičius įtrauktos 213 operacijų[78] (pvz., filialų steigimo), kurias ECB netiesiogiai patvirtino neprieštaravimo tvarka, laikydamasis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimais (44,9 %), SREP (8,7 %), nacionaliniais įgaliojimais (9,7 %), vidaus modeliais (8,5 %), nuosavomis lėšomis (7,7 %) ir ad hoc atskaitomybe (4,7 %).

Stebėtojų taryba priėmė sprendimą dėl kelių horizontalių klausimų, įskaitant priežiūros institucijų atsaką į Rusijos karą Ukrainoje

Be Valdančiajai tarybai pateiktų priimti konkrečių bankų galutinių sprendimų projektų, Priežiūros valdyba priėmė sprendimus keliais horizontaliaisiais klausimais. Visų pirma šie sprendimai buvo susiję su priežiūros priemonėmis, skirtomis kovoti su metų pradžioje pablogėjusios geopolitinės padėties padariniais, klimato rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parengimu ir įgyvendinimu, gaivinimo plano vertinimo supaprastinimu ir turto kokybės peržiūros metodikos pakeitimais. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šios struktūros, sudarytos iš ECB ir NKI atstovų, atliko parengiamąjį darbą tokiomis temomis kaip SREP metodikos patikslinimai dėl rinkos rizikos, kredito rizikos ir 2 ramsčio rekomendacijų.

Be to, dėl kai kurių Priežiūros valdybos sprendimų buvo parengti vieši vadovai, ataskaitos ir apžvalgos, pavyzdžiui, peržiūrėtas ECB vadovas dėl Sąjungos teisėje numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra, Vadovas dėl pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius ir ECB ataskaita apie bankų pažangą siekiant skaidriai atskleisti klimato kaitos ir aplinkos rizikos profilius.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą[79].

2022 m. 32 iš 113 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba (tas pats skaičius 2021 m.).

2 iliustracija

2022 m. Priežiūros valdybos sprendimai

Pastabos:
1) Be posėdžių 2022 m. Priežiūros valdyba surengė penkis seminarus.
2) Šis skaičius apima rašytines procedūras tiek dėl atskirų priežiūros sprendimų, tiek dėl kitų klausimų, pavyzdžiui, Priežiūros valdybos bendra metodika ir konsultacijos. Viena rašytinė procedūra gali apimti kelis priežiūros sprendimus.
3) Šis skaičius apima atskirus priežiūros sprendimus, skirtus prižiūrimiems subjektams ar juos galintiems įsigyti asmenims, taip pat nurodymus NKI dėl svarbių įstaigų ar mažesnės svarbos įstaigų. Vienas sprendimas gali apimti kelis priežiūros institucijų patvirtinimus.
4) 1 160 sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų apima 2 445 atskiras procedūras (žr. 2.2 skirsnį).

5.6.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

Administracinė peržiūros valdyba (APV) yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, atlikti peržiūrą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais.

2022 m. APV gavo tris prašymus atlikti ECB priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą (žr. 7 lentelę). Vieną iš šių prašymų pareiškėjas atsiėmė po to, kai ECB išsiaiškino šį klausimą su pareiškėju ne APV procedūros metu. Antruoju atveju APV nustatė, kad prašymas nepriimtinas, nes pranešimas apie peržiūrą buvo neišsamus ir neatitiko BPM reglamente arba APV sprendime nustatytų formalių reikalavimų.

Trečiuoju atveju APV priėmė nuomonę, kurioje pasiūlė Priežiūros valdybai iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą, visų pirma siekiant labiau atspindėti proporcingumo principą. Tokiu atveju APV, atlikdama tyrimą, surengė žodinį klausymą, taigi pareiškėjui ir ECB buvo suteikta papildoma galimybė pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo.

2022 m. gruodžio mėn. APV paskelbė dokumentą apie savo aštuonerių metų patirtį peržiūrint ECB priežiūros sprendimus. Dokumente išdėstyta APV peržiūros procedūra ir pateikti pagrindiniai procedūriniai ir esminiai klausimai bei problemos, kurias analizavo APV, ir kriterijai, kuriais ji grindė savo nuomones.

2022 m. įvyko keletas APV sudėties pakeitimų

2022 m. APV pirmininkavo Concetta Brescia Morra. Kiti jos nariai buvo Pentti Hakkarainen (nuo 2022 m. vasario 1 d. ir pirmininko pavaduotoja), F. Javier Aríztegui Yáñez, André Camilleri ir René Smits. Pakaitiniai nariai buvo Christiane Campill ir Damir Odak. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pirmininku paskirtas Pentti Hakkarainen. Dabartinė APV sudėtis paskelbta ECB bankų priežiūros svetainėje.

7 lentelė

APV atliktų peržiūrų skaičius

Šaltinis: ECB.
* Viena nuomonė apėmė du ECB sprendimus.

5.6.3 Patikslintos ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys

ECB atstovų interesų sritys buvo patikslintos po naujo paskyrimo 2022 m.

Vadovaudamasi BPM reglamentu ir Sprendimu ECB 2014/4[80], Valdančioji taryba skiria keturis ECB atstovus į Priežiūros valdybą, iš jų nė vienas nevykdo pareigų, tiesiogiai susijusių su ECB pinigų funkcija, arba pareigų NKI.

Dabartiniai ECB atstovai Priežiūros valdyboje yra Kerstin af Jochnick, Edouard Fernandez-Bollo, Elizabeth McCaul ir Anneli Tuominen. Kasdieniame darbe šie atstovai padės Priežiūros valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui, taip pat, Priežiūros valdybos pirmininko prašymu, atstovaus ECB Bankų priežiūros tarnybai viduje ir išorėje.

2022 m. birželio 15 d. paskyrus Anneli Tuominen, ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys buvo peržiūrėtos ir paskirstytos taip, kaip parodyta 8 lentėje.

8 lentelė

Patikslintos ECB atstovų Priežiūros valdyboje interesų sritys

5.7 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB tarnautojų taisyklėse ir BPM etikos kodekso gairės, nustatančios pagrindinius etikos principus. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio tobulinimo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) ir Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas.

ECB sugriežtino taisykles dėl aukšto lygio tarnautojų privačių finansinių operacijų

ECB nepriklausomo Etikos komiteto siūlymu Valdančioji taryba 2022 m. lapkričio mėn. priėmė patobulintą ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksą, kuriame nustatyti papildomi privačių finansinių operacijų apribojimai, taip pat griežtesni skaidrumo įpareigojimai[81]. Nuo 2023 m. sausio 1 d. aukšto lygio tarnautojams leidžiama pirkti tik plačiai diversifikuotas priemones, kurių investavimo horizontas yra vidutinės trukmės ir ilgalaikis, ir jie privalo pateikti per praėjusius kalendorinius metus atliktų privačių finansinių operacijų sąrašus.

Pagal savo įgaliojimus Etikos komitetas atliko metinį Priežiūros valdybos narių interesų deklaracijų vertinimą prieš jų paskelbimą ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje. Jis taip pat reagavo į aukšto lygio ECB pareigūnų, vykdančių bankų priežiūrą, pateiktus prašymus dėl konsultacijos ir šiuo klausimu pateikė 15 nuomonių, kurių dauguma buvo susijusios su veikla pasibaigus darbo santykiams. Laikydamasis skaidrumo politikos, ECB toliau skelbė Etikos komiteto nuomones dėl visų intereso konfliktų atvejų ir gerai apmokamo darbo pasibaigus tarnybos laikui atvejų, o nuo 2022 m. vasario mėn. ir dėl numatomos privačios veiklos[82].

Naujasis etikos pokalbių robotas realiuoju laiku konsultuoja ECB darbuotojus etikos klausimais

2022 m. AUVT įdiegė etikos pokalbių robotą, kad galėtų greitai atsakyti darbuotojams į nesudėtingus klausimus apie etiką. Šis automatizavimas beveik 20 % sumažino užklausų, kurioms reikia AUVT darbuotojų indėlio, skaičių – nuo maždaug 2 050 užklausų 2021 m. iki 1 690 užklausų 2022 m. Maždaug 42 % užklausų dėl konsultacijų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai.

24 pav.

2022 m. gauti ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų prašymai

Šaltinis: ECB.

AUVT ir toliau organizavo specializuotus mokymo kursus, el. mokymosi programas, informavimo kampanijas, pvz., rengė Etikos suvokimo savaitę ir Atvirų etikos durų dienas naujiems darbuotojams. 2022 m. informavimo kampanijos metu, be kitų temų, daugiausia dėmesio skirta ECB apribojimams pasibaigus darbo santykiams ir derybų dėl būsimos profesinės veiklos taisyklėms[83]. Siekdama išvengti faktinių ar tariamų situacijų, kai darbuotojai pereina iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, AUVT įvertino galimus interesų konfliktus, kylančius darbuotojams svarstant privačiojo sektoriaus darbo pasiūlymus, ir konsultavo dėl taikomų taisyklių bei interesų konfliktų mažinimo priemonių.

Trims iš 2022 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo taikytas laikinas draudimas vykdyti kitą profesinę veiklą. Devyniais atvejais buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, perskirstytos užduotys, darbuotojai perkelti į kitas pareigas ir (arba) apribotos prieigos teisės, kad būtų išvengta darbuotojų perėjimo iš valstybinio sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, ir taip iš esmės įteisintas atleidimo iš darbo laikotarpis.

AUVT taip pat organizavo reguliarią darbuotojų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų privačių finansinių operacijų atitikties stebėseną. Kaip ir ankstesniais metais, šios veiklos metu nustatyta tik nedaug neatitikimų, iš jų maždaug pusė buvo susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais. Nė vienas šių atvejų nėra tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymo atvejis.

Etikos ir atitikties komitetas rėmė nuoseklų BPM etikos sistemos įgyvendinimą

Etikos ir atitikties konferencija buvo pertvarkyta į Etikos ir atitikties komitetą (EAK), kad geriau atspindėtų didėjančią etikos ir atitikties svarbą. 2021 m. patvirtinus patobulintą BPM etikos sistemą, EAK skatino BPM dalyvaujančių šalių NKI darniai ir nuosekliai taikyti naująsias taisykles. Šiuo tikslu EAK rėmė vykdomą įgyvendinimą, dalyvaudamas reguliariuose pasikeitimuose nuomonėmis ir teikdamas konsultacijas bei informaciją apie geriausią praktiką.

5.8 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2022 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių .

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo[84], informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Buvo paisoma Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos su anonimiškais duomenimis arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai. Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė.

Vis dėlto keletu atvejų Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko dalyvauti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas būtinybės žinoti reikalavimo bet kuriuo metu laikymasis.

2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pradėta taikyti nepaprastosios padėties nuostata

Duomenų, susijusių su Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu bankų sektoriui, atžvilgiu Vykdomoji valdyba 2020 m. vasario mėn. pritaikė Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnyje numatytą nuostatą dėl keitimosi konfidencialia informacija susidarius kritinei padėčiai. Dėl to keičiantis susijusia informacija, kai laikomasi principo „būtina žinoti“, Vykdomosios valdybos patvirtinimas tapo nebereikalingas. Ši išimtis 2021 m. buvo taikoma keletui keitimosi duomenimis apie bankų duomenis, surinktus COVID‑19 pandemijos kontekste. Kaip minėta, prieiga prie duomenų buvo suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas „būtinybės žinoti“ reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.9 Duomenų teikimo tvarka

5.9.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

Įdiegta nauja centralizuota duomenų pateikimo platforma, skirta ad hoc duomenų rinkimui

ECB centralizuota duomenų teikimo platforma (CASPER) suteikia galimybę išorės organizacijoms saugiai pateikti struktūrizuotus duomenis ECB per ECB tapatybės nustatymo portalą, naudojamą centralizuotam naudotojų tapatybės nustatymui. Duomenys yra automatiškai patvirtinami, o rezultatus galima aptarti su atitinkamomis ECB grupėmis naudojantis platforma. 2022 m. CASPER turėjo 3 100 vidaus ir išorės naudotojų, taigi, pasiektas svarbus naudojimo bandymų etapas. ECB ir toliau naudos CASPER bankų ad hoc prašymams priežiūros klausimais rinkti, pakeisdamas mažiau efektyvius procesus, pavyzdžiui, informacijos keitimąsi elektroniniu paštu ar bendrus aplankus.

2022 m. ECB ir NKI padarė didelę pažangą įgyvendindami priemones, skirtas toliau derinti bendrą priežiūros duomenų rinkimo taikant „eiliškumo principą“ praktiką[85]. Šiais reikalavimais siekiama sukurti minimalų bendrų standartų rinkinį, kad būtų suderinti Europos bankų priežiūroje taikomi priežiūros duomenų rinkimo, tvirtinimo ir platinimo metodai ir sudarytos vienodos sąlygos prižiūrimoms įstaigoms.

Sudarant viso BPM masto duomenų rinkimo bazę[86], siekiama rasti būdų sumažinti bankams tenkančią duomenų teikimo naštą atsisakant dubliuojamų prašymų pateikti duomenis, kuriuos siunčia priežiūros institucijos. 2022 m. duomenų bazė buvo reguliariai atnaujinama ir naudojama atliekant temines apžvalgas dėl atskaitomybės reikalavimų supaprastinimo ir prieš pradedant teikti naujus horizontaliuosius prašymus svarbioms įstaigoms.

ECB pagerino bankų priežiūros statistikos turinį ir matomumą

2022 m. ECB išplėtė ketvirtinės bankų priežiūros statistikos, skelbiamos bankų priežiūros interneto svetainės priežiūros duomenų dalyje, turinį, o nuo 2022 m. balandžio mėn. bus skelbiami nauji paskolų ir avansų, kuriems taikoma vertės sumažėjimo peržiūra (etapai), rodikliai. Be to, nuo 2022 m. antrojo ketvirčio ECB pradėjo skelbti grynojo pastovaus finansavimo rodiklį ir neveiksnių paskolų rodiklį, neįskaitant grynųjų pinigų likučių centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo. Statistinių duomenų matomumas labai pagerėjo, nes ECB bankų priežiūros interneto svetainės pagrindiniame puslapyje atsirado vaizdinė reklaminė juosta, kurioje iš karto galima susipažinti su pagrindiniais rodikliais. Pirmą kartą ECB taip pat paskelbė atskirų subjektų 3 ramsčio informaciją apie pasirinktus sandorio šalies kredito rizikos atskleidimo šablonus. ECB atliko atrinktos 3 ramsčio atskleidžiamos informacijos ir reguliavimo ataskaitų suderinimą, kuris leido iš esmės pagerinti duomenų nuoseklumą.

5.9.2 Informacijos valdymas

BPM informacijos valdymo sistema (IMAS) – tai integruotas pagrindinių IT sistemų, kuriomis kasdien naudojasi Europos bankų priežiūros institucijos ir jų prižiūrimos įstaigos, rinkinys. Šį rinkinį sudaro procesų taikomosios programos, skirtos priežiūros institucijoms kasdienėms užduotims atlikti (IMAS), ataskaitų teikimo ir analizės paslauga, skirta priežiūros ataskaitoms gauti ir su jomis dirbti (IDRA), ir internetinė taikomoji programa, skirta prižiūrimiems bankams skaitmeniniu būdu susisiekti su priežiūros institucijomis teikiant paraiškas ir pranešimus per internetines formas (IMAS portalas). IMAS integruojamos naujai sukurtos priežiūros technologijos, kai tai yra aktualu ir reikalinga.

2022 m. IMAS toliau buvo plėtojama atsižvelgiant į finansų sistemos ir jos reguliavimo sistemos pokyčius ir į BPM metodikos ir strategijos pakeitimus. 2022 m. įdiegtos naujovės turėjo įtakos pagrindiniams priežiūros procesams ir apėmė: i) naujas procedūras, įtrauktas į IMAS, kad būtų atspindėta atnaujinta 2022 m. SREP metodika; ii) SSM sprendimus priimančių organų gaunamų ataskaitų rezultatų patobulinimus; iii) naują įstaigų reikšmingumo vertinimo ir registro modulį; iv) atnaujintą priežiūros išvadų ir susijusių priežiūros priemonių stebėjimo ir stebėsenos modulį; ir v) specialių elementų, susijusių su kompetencijos ir tinkamumo vertinimu, įgyvendinimą. Kartu buvo atlikti svarbūs IMAS pagrindinės infrastruktūros techniniai patobulinimai, kad ją būtų galima integruoti su kitomis ECB sistemomis, pvz., priežiūros technologijų taikomosiomis programomis.

2022 m. IMAS portalas buvo papildytas naujais priežiūros procesais, konkrečiai – paraiškų dėl naujų kredito įstaigų ir investicinių įmonių licencijų pateikimo, svarbių prižiūrimų grupių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimų ir išimčių suteikimo, savanoriško licencijos panaikinimo, taip pat pranešimų apie nereikšmingus modelio pakeitimus ir pranešimų apie užsakomųjų paslaugų susitarimus teikimu. Papildomi per IMAS portalą jau tvarkomų procedūrų pokyčiai apima suvienodintą paraiškų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo įvedimo formą ir patobulintą paraiškų dėl išplėstinio veiklos leidimo įvedimo formą, atitinkančią atnaujintas Europos bankininkystės institucijos gaires.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

6.1 2022 m. išlaidos

2022 m. ECB išlaidos buvo šiek tiek mažesnės, nei numatyta

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo skirti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB tiesiogiai ir netiesiogiai prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos funkcijų išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis[87].

ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas, sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2022 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti sudarė 593,8 mln. eurų, t. y. 4,9 % mažiau, palyginti su 2022 m. kovo mėn. paskelbtomis 624,1 mln. eurų išlaidomis.

Išlaidos priežiūros užduotims vykdyti 2022 m. šiek tiek padidėjo, o tai rodo laipsnišką grįžimą prie įprastesnio veiklos lygio

Išlaidos priežiūros užduotims vykdyti 2022 m. padidėjo 2,8 %, palyginti su 2021 m., kai jos sudarė 577,5 mln. eurų. Tai rodo laipsnišką grįžimą prie beveik įprasto veiklos lygio bankų priežiūros srityje. Tai daugiausia atspindi išlaidas, susijusias su tiesiogine svarbių įstaigų priežiūra; šioje srityje patikrinimų vietoje skaičius grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį (žr. 1.3.2 skirsnį). Horizontaliųjų užduočių ir specializuotų paslaugų išlaidų padidėjimas atspindi nuolatinę bankų priežiūrai skirtų IT sistemų plėtrą ir tobulinimą. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 5.9 skirsnyje.

9 lentelė

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti pagal funkcijas (2020–2022 m.)

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

9 lentelėje pateikta klasifikacija taikoma ir skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus ar mažiau svarbus. Mokesčių reglamento[88] 8 straipsnyje nurodytoje metodikoje, pagal kurią padalijami metiniai priežiūros mokesčiai, numatyta, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į visą išlaidų, susijusių su svarbių prižiūrimų įstaigų priežiūra, sumą ir išlaidų, susijusių su mažiau svarbių įstaigų priežiūros stebėsena, sumą. Sudarant kiekvieną grupę, į nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių.

10 lentelėje pateikiama tikslesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus, t. y.

  • dokumentinės priežiūros ir stebėsenos, įtraukiant ECB dalyvavimo JPG ir mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros veiklos išlaidas;
  • ECB dalyvavimo patikrinimuose vietoje, įskaitant tarpvalstybinius vizitus;
  • politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijų, įskaitant svarbos vertinimus, leidimų suteikimą, bendradarbiavimą su kitomis agentūromis, metodiką ir planavimą, priežiūros kokybės užtikrinimą, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūras ir t. t.;
  • krizių valdymo;
  • makroprudencinių užduočių, įskaitant susijusių su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir priežiūros politika;
  • priežiūros statistikos, susijusios su duomenų teikimo tvarka;
  • Priežiūros valdybos, Sekretoriato sprendimo priėmimo ir teisinių paslaugų.

10 lentelė

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

2022 m. patikrinimų vietoje išlaidos išaugo beveik 60 %, o tai rodo, kad atšaukus karantino priemones vėl pradėta vykdyti įprasta veikla vietoje, ir patikrinimų vietoje skaičius beveik grįžo į priešpandeminį lygį. Dėl nuolatinio bankų priežiūrai skirtų IT sistemų tobulinimo padidėjo politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijų sąnaudos. Šiose funkcijose taip pat atsispindi su priežiūros technologijomis (priežiūros technologijų projektais) susijusių išlaidų perskirstymas iš Priežiūros valdybos, Sekretoriato ir priežiūros teisės funkcijos 2022 m. Riziką ribojančios priežiūros išlaidų padidėjimą iš dalies atsvėrė sumažėjusios makroprudencinių užduočių išlaidos, nes 2022 m. nebuvo vykdomas kas dvejus metus atliekamas Europos bankininkystės institucijos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Be vidaus išteklių, ECB naudojasi išorės konsultacinėmis paslaugomis, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, kurioms vadovauja kvalifikuoti vidaus ekspertai, laikinai trūkstant išteklių. Iš viso 2022 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 40,8 mln. eurų, t. y. 2,0 mln. eurų daugiau nei 2021 m. Šios išlaidos apėmė 13,2 mln. eurų, skirtų IT sistemų plėtrai, 7 mln. eurų – išsamiesiems vertinimams ir 20 mln. eurų – įprastoms priežiūros vietoje užduotims, įskaitant tarpvalstybines misijas, atlikti. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje. Be to, 10,4 mln. eurų konsultacinėms paslaugoms buvo tiesiogiai skirta bankų priežiūrai. Šios išlaidos susidarė dėl bankų priežiūros funkciją palaikančių sričių ir buvo susijusios su IT sistemų veikimo užtikrinimu ir evoliucine priežiūra.

2022 m. gerokai padidėjo su priežiūros veikla susijusių svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų komandiruočių išlaidos – jos sudarė 6,8 mln. eurų, palyginti su 0,3 mln. eurų 2021 m. Tai rodo, kad grįžtama prie įprastesnio priežiūros veiklos vietoje lygio.

Išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ECB bankų priežiūrai, ir išlaidos bendrosioms paslaugoms buvo iš esmės panašaus dydžio, kaip ir praėjusiais metais (žr. 25 pav.).

25 pav.

Išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti pagal išlaidų kategoriją

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas sudaro pagrindinės priežiūros išlaidos darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su išsamiaisiais vertinimais), kitos veiklos išlaidos, pavyzdžiui, dalykinėms kelionėms ir mokymams, ir išlaidos specialioms informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, IMAS, Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitų rengimo platformai (STAR) ir susijusiems projektams bei priežiūros technologijoms.

Bendrųjų paslaugų kategorija apima paslaugas, kurias naudoja tiek centrinių bankų funkcijos, tiek bankų priežiūros funkcijos, ir jos grupuojamos taip: patalpos ir įrenginiai, žmogiškųjų išteklių paslaugos, bendrosios informacinių technologijų paslaugos, bendrosios teisinės, audito ir administracinės paslaugos, komunikacijos ir vertimo paslaugos ir kt. Tokios išlaidos bendrosioms paslaugoms padalijamos tarp funkcijų naudojant išlaidų paskirstymo mechanizmą, taikant standartinius pramonės rodiklius, pavyzdžiui, visos darbo dienos ekvivalentus, biuro plotą ir vertimo užsakymų apimtį. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai patikslina išlaidų paskirstymo rodiklius.

2022 m. visos faktinės išlaidos sudarė 593,8 mln. eurų. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos sudarė 351,4 mln. eurų, išlaidos bendrosioms paslaugoms – 242,4 mln. eurų, t. y. atitinkamai 59,2 % ir 40,8 % visų faktinių išlaidų (o tai iš esmės yra beveik tiek pat, kaip ir 2021 m. – atitinkamai 58,5 % ir 41,5 %).

IMAS ir STAR amortizacija prisidėjo prie padidėjusių išlaidų, tiesiogiai priskirtinų informacinėms technologijoms ir susijusiems projektams, kurios sudarė 22,9 mln. eurų 2022 m. Tiesiogiai priskirtinos priežiūros technologijų išlaidos sudarė 20,8 mln. eurų. Kitų veiklos išlaidų padidėjimas atspindi išlaidas, atsiradusias dėl to, kad vėl palaipsniui pradėta vykdyti įprastesnė priežiūros vietoje veikla.

Palyginti su 2021 m., 2022 m. išlaidos bendrosioms paslaugoms šiek tiek – 2,8 mln. eurų – padidėjo. Padidėjimą galima pastebėti daugumoje išlaidų kategorijų, vėlgi daugiausia atspindint grįžimą prie įprastesnio veiklos lygio.

6.2 Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2023 m.

ECB skaičiavimais, priežiūros uždaviniams vykdyti 2023 m. bus išleista 649,0 mln. eurų

Atsižvelgdamas į buvusį ir numatomą planuojamų išlaidų panaudojimą, ECB, vertindamas 2023 m. išlaidas, ir toliau laikėsi konservatyvaus požiūrio, todėl apskaičiuotas priežiūros mokestis 2023 m. turėtų siekti 649,0 mln. eurų. 2023 m. ECB biudžetą išlaidos priežiūros uždaviniams vykdyti sudaro 705,6 mln. eurų. Atsižvelgta į tikėtiną dabartinį grįžimą prie įprastesnio veiklos lygio, naujų IT paslaugų, susijusių su nuolatinėmis investicijomis į priežiūros technologijų projektus, teikimą bei su patikrinimais vietoje ir vidaus modelių patikra siejamų konsultavimo išlaidų internalizavimą, kurias atsveria konsultacinėms paslaugoms skirtų išlaidų sumažėjimas.

Atsižvelgdamas į savo įsipareigojimą iki 2023 m. stabilizuoti visos organizacijos išlaidas, ECB numato stabilizuoti planuojamas išlaidas dabartiniams savo įgaliojimams vykdyti. Tačiau jis ir toliau lanksčiai reaguos į nenumatytus išorės veiksnius. Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ECB neviršytų stabilizavimo tikslo, taip pat atsižvelgiant į infliacijos poveikį.

11 lentelė

2023 m. numatomos ECB Bankų priežiūros tarnybos išlaidos pagal funkcijas

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

Metinis priežiūros mokestis už 2023 m., mokėtinas 2024 m., bus žinomas tik mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų 2023 m. faktinės išlaidos, patikslintos dėl sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pavėluotą mokėjimą ir nerenkamų mokesčių. 2023 m. bendros kiekvienos kategorijos mokėtinos mokesčių sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 95,3 % išlaidų svarbioms įstaigoms ir 4,7 % – mažesnės svarbos įstaigoms.

12 lentelė

Numatomos išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti 2023 m.

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

6.3 Mokesčių mokėjimas 2022 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente ir susijusiame Sprendime[89] nustatyta i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

6.3.1 Už 2022 m. mokestinį laikotarpį mokėtina mokesčių suma

Už 2022 m. ECB priskaičiavo 593,7 mln. eurų priežiūros mokesčių

Už 2022 m. mokestinį laikotarpį mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma sudaro 593,7 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudaro 2022 m. faktinės metinės išlaidos, siekiančios 593,8 mln. eurų, su 37 690 eurų patikslinimais dėl (grynosios) kompensacijos atskiriems bankams už ankstesnius mokesčių laikotarpius ir 133 955 eurus dėl gautų delspinigių, taigi, bendras patikslinimas sudaro 96 265 eurus.

Metinis priežiūros mokestis taip pat gali būti koreguojamas dėl nurašytų sumų, kurių nepavyko išieškoti. Tokio patikslinimo 2022 m. neprireikė.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarba ar mažesne svarba, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra. Išlaidos institucijų kategorijoms paskirstomos remiantis metodika, kuri leidžia nuolat tobulinti ir laiku koreguoti, taip užtikrinant, kad paskirstymas laikui bėgant nuolat gerėtų.

2022 m. svarbioms įstaigoms iš viso turės būti skirta 566,7 mln. eurų; mažesnės svarbos įstaigoms – 27,0 mln. eurų, ir tai sudaro atitinkamai 95,5 % ir 4,5 % visų bankų priežiūrai skirtų išlaidų.

13 lentelė

Visos pajamos iš bankų priežiūros uždavinių vykdymo

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl apvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

6.3.2 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal prižiūrimų bankų metinius mokestinius veiksnius. Daugumos bankų ataskaitinė duomenų data yra ankstesnių metų gruodžio 31 d. Kalbant apie bankus, kuriems mokestiniu laikotarpiu pradedama priežiūros veikla aukščiausiu konsolidavimo lygiu, ECB atsižvelgia į bendrą turtą ir bendrą rizikos poveikį, apie kuriuos bankas praneša arčiausiai gruodžio 31 d. Tuomet jis naudoja šiuos duomenis apskaičiuodamas kintamąją mokesčio dalį visiems mėnesiams, už kuriuos atitinkamas mokesčio mokėtojas turi sumokėti priežiūros mokestį[90]. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus.

3 iliustracija

Kintamoji mokesčio dalis nustatoma pagal banko svarbą ir rizikos profilį

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu valstybėse narėse, kuriose taikomas Bendras priežiūros mechanizmas. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos. Mažiausiems svarbiems bankams, kurių bendra turto vertė neviršija 10 mlrd. eurų, ir mažesniems mažesnės svarbos bankams, kurių bendra turto vertė neviršija 1 mlrd. eurų, taikoma perpus mažesnė minimalaus mokesčio dalis.

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokių banko būklės pokyčių: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas arba iii) esamas leidimas panaikinamas. Perėjimas prie faktinių išlaidų surinkimo ex post reiškė, kad dauguma per metus įvykusių pakeitimų, susijusių su 7 straipsniu, buvo įtraukti į standartinius mokesčių skaičiavimus. Todėl nauji ECB sprendimai dėl priežiūros mokesčių 2022 m. iš viso sudarė tik 37 690 eurų ir yra įtraukti į metinius priežiūros mokesčius už 2022 m. mokestinį laikotarpį.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naudinga, praktinė informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

6.4 Su bankų priežiūros užduotimis susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko galiojančių ES bankų veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatų dėl rizikos ribojimo reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus), skirti administracines nuobaudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos, taip pat neįtraukiamos ir kompensacijos už tokias nuobaudas, jeigu ankstesni sprendimai dėl jų skyrimo yra panaikinami arba pakeičiami. Vietoj to, susijusios sumos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2022 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 12,2 mln. eurų.

7 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus NKI (kaip nurodyta BPM reglamento 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir BPM pagrindų reglamento 22 straipsnyje). Šiame skyriuje pateikiamas 2022 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ES teisės aktų svetainėje „EUR-Lex“, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2022/14
2022 m. kovo 25 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2022/504, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose nurodytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra (OL L 102, 2022 3 30, p. 11)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2022/2
2022 m. sausio 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/134, nustatantis bendras taisykles, pagal kurias Europos Centrinis Bankas, vykdydamas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus uždavinius, perduoda priežiūros informaciją institucijoms ir įstaigoms (ECB/2022/2) (OL L 20, 2022 1 31, p. 275)

ECB/2022/6
2022 m. vasario 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/368, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/2218 dėl reikšmingo poveikio prižiūrimos kredito įstaigos rizikos pobūdžiui prezumpcijos netaikymo darbuotojams procedūros (ECB/2022/6) (OL L 69, 2022 3 4, p. 117)

ECB/2022/7
2022 m. kovo 1 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/514 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2021 m. (ECB/2022/7) (OL L 103, 2022 3 31, p. 14)

ECB/2022/12
2022 m. kovo 25 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija (ES) 2022/508, kuria iš dalies keičiama Europos Centrinio Banko rekomendacija (ES) 2017/697 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu (ECB/2017/9) (ECB/2022/12) (OL L 102, 2022 3 30, p. 34)

ECB/2022/13
2022 m. kovo 25 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija, iš dalies kečianti Rekomendaciją ECB/2017/10 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų (ECB/2022/13)(OL L 142, 2022 3 30, p. 1)

ECB/2022/33
2022 m. spalio 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/1981 dėl kompetentingų institucijų naudojimosi Europos centrinių bankų sistemos paslaugomis (ECB/2022/33) (OL L 272, 2022 10 20, p. 22)

ECB/2022/34
2022 m. spalio 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/1982 dėl kompetentingų institucijų ir bendradarbiaujančių institucijų naudojimosi Europos centrinių bankų sistemos paslaugomis, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2013/1 (ECB/2022/33) (OL L 272, 2022 10 20, p. 29)

© Europos Centrinis Bankas, 2023 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Dėl konkrečios terminijos žiūrėkite BPM žodynėlį.

HTML ISBN 978-92-899-5547-8, ISSN 2443-5945, doi:10.2866/665110, QB-BU-23-001-LT-Q


  1. Taip pat žr. “Statement regarding supervisory cooperation on operational resilience”, Letter to banks, ECB Banking Supervision, December 2020.

  2. Identification and measurement of credit risk in the context of the coronavirus (COVID-19) pandemic’’, Letter to banks, ECB Banking Supervision, 4 December 2020.

  3. Plačiau apie tikslinės komercinės paskirties nekilnojamojo turto apžvalgos rezultatus žr. “Commercial real estate: connecting the dots”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, August 2022.

  4. Imtis – 29 SĮ, kurios turi teikti ataskaitas Finansinio sverto duomenų suvestinėje kiekvieną ketvirtį.

  5. Sandoriai, kurių sverto lygis, apibrėžiamas kaip visos skolos ir EBITDA santykis, yra 6 kartus didesnis nei sandorio pradžioje.

  6. 2021 m. vasario 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl kriptoturto rinkų reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (CON/2021/4) (OL C 152, 2021 4 29, p. 1).

  7. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 909/2014 (COM/2020/595 final).

  8. Proposal for a Regulation laying down harmonised rules on artificial intelligence”, European Commission, April 2021.

  9. BPM pareiškimas dėl bendrojo vidaus valdymo ir polinkio rizikuoti, ECB Bankų priežiūros tarnyba, 2016 m. birželio mėn.

  10. Žr. “Strengthening smaller banks’ governance”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, May 2022.

  11. Skaitmeninės veiklos atsparumo akte nustatyta nauja sistema, skirta finansų įstaigų veiklos atsparumui didinti.

  12. . “Walking the talk - Banks gearing up to manage risks from climate change and environmental degradation”, ECB, November 2022.

  13. Good practices for climate-related and environmental risk management – observations from the 2022 thematic review”, ECB, November 2022.

  14. ECB sets deadlines for banks to deal with climate risks”, press release, ECB, 2 November 2022.

  15. Žr. “2022 climate risk stress test”, ECB Banking Supervision, July 2022.

  16. Žr. “ECB report on good practices for climate stress testing”, ECB Banking Supervision, December 2022.

  17. Jei tai buvo leidžiama dėl sanitarinių sąlygų ir tikrinimo grupėms pačioms to norint, pirmiausia rūpinantis darbuotojų sveikata ir sauga.

  18. Grupės bankų teminiai patikrinimai – tai keletas patikrinimų vietoje tuo pačiu klausimu, suteikiant galimybę juos atliekančioms patikrinimų grupėms koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti, suderinant tikslus ir pasiekiant sinergijos efektą.

  19. Išsamesnės informacijos apie ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklą komercinės paskirties nekilnojamojo turto srityje galima rasti straipsnyje “Commercial real estate: connecting the dots”, Supervision Newsletter, August 2022.

  20. Išanalizuoti 132 patikrinimai vietoje, kurių galutinės ataskaitos buvo pateiktos tikrintiems subjektams nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn.

  21. Kai kurie didžiausi su vidaus valdymu susiję trūkumai nustatyti atliekant PV, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skiriama kitoms rizikos sritims (pvz., IT rizikai, kapitalo rizikai ir veiklos modelio bei pelningumo rizikai).

  22. Išsamesnė informacija IT ir kibernetinės rizikos tema – žr. “IT and cyber risk – key observations”, ECB, 2022.

  23. Ne modelyje slypinčios rizikos sistemos sąvoka pristatyta ir apibrėžta ECB vadovo dėl vidaus modelių 7 skirsnyje, ECB, 2019 m. spalio mėn.

  24. Garantinės įmokos rizikos laikotarpis – „laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užtikrinimo priemone, kuria užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol sandoriai likviduojami, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo“. Žr. Kapitalo reikalavimų reglamento 272 straipsnio 9 punktą (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

  25. Didelį NPL portfelį turintys bankai – tai bankai, kurių NPL rodiklis yra didesnis nei 5 %. Žr. EBI gaires dėl neveiksnių paskolų ir pertvarkytų pozicijų valdymo, EBI, 2018 m. spalio mėn.

  26. 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

  27. ECB Governing Council statement on macroprudential policies”, ECB, December 2022.

  28. ECB response to the European Commission’s call for advice on the review of the EU macroprudential framework”, ECB, March 2022.

  29. EBA advice on the review of the macroprudential framework”, EBA, April 2022 and “Review of the EU Macroprudential Framework for the Banking Sector – response to the call for advice”, ESRB, March 2022.

  30. Basel Committee finalises principles on climate-related financial risks, progresses work on specifying cryptoassets’ prudential treatment and agrees on way forward for the G-SIB assessment methodology review”, press release, Bank for International Settlements, 31 May 2022.

  31. Governing Council statement on the treatment of the European banking union in the assessment methodology for global systemically important banks”, ECB, June 2022.

  32. BNP Paribas, Deutsche Bank, Groupe BPCE, Groupe Crédit Agricole, ING Bank, Santander, Société Générale ir UniCredit. Palyginti su praėjusiais metais, BNP Paribas taikomas kapitalo rezervo reikalavimas sumažėjo nuo 2,0 % iki 1,5 %. Šis sumažintas kapitalo rezervo reikalavimas taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

  33. Governing Council statement on macroprudential policies”, ECB, November 2022.

  34. Warning of the European Systemic Risk Board of 22 September 2022 on vulnerabilities in the Union financial system (ESRB/2022/7).

  35. 2022 m. gruodžio 1 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl grėsmių Europos ekonominės erdvės komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRV/2022/9).

  36. 2020 m. gegužės 27 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl paskirstymo ribojimo COVID‑19 pandemijos metu (ESRV/2020/7) ir 2020 m. gruodžio 15 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2020/7 dėl paskirstymo ribojimo COVID‑19 pandemijos metu (ESRV/2020/15).

  37. 2022 climate risk stress test”, ECB Banking Supervision, July 2022.

  38. Walking the talk – Banks gearing up to manage risks from climate change and environmental degradation”, ECB, November 2022.

  39. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1).

  40. Šie kriterijai nurodyti BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje.

  41. 2022 m. gruodžio 21 d. paskelbtame svarbių ir mažiau svarbių įstaigų sąraše atsižvelgiama į: i) sprendimus dėl svarbos, apie kuriuos prižiūrimoms įstaigoms pranešta iki 2022 m. lapkričio 30 d., ii) kitus grupių struktūrų pakeitimus, įgyvendintus iki 2022 m. lapkričio 1 d.

  42. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

  43. 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

  44. Kai kurie sprendimai priimti dėl daugiau kaip vienos veiklos leidimų suteikimo procedūros (pvz., dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo atliekant vieną sandorį). Kai kurioms leidimų išdavimo procedūroms nereikia oficialaus ECB sprendimo, kaip antai kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES ir galios netekusių leidimų procedūroms.

  45. Šios procedūros susijusios su įgaliojimų delegavimo sistema, patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2021/1438, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2017/935 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo (ECB/2021/34) (OL L 314, 2021 9 6, p. 3) ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2021/1440, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas (ES) 2019/1376 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo delegavimo (ECB/2021/36) (OL L 314, 2021 9 6, p. 14).

  46. Iš jų 85 patvirtino vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą.

  47. 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

  48. Žr. “Licensing of crypto-asset activities”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, August 2022.

  49. Iš 2021 m. ECB priimtų 23 sprendimų tik vienas buvo susijęs su naujai įsteigta (mišrią veiklą vykdančia) finansų kontroliuojančiąja bendrove.

  50. Nuo 2022 m. priežiūros institucijos ir bankai taip pat pradėjo naudoti IMAS portalą ir kitoms procedūroms (kaip antai nereikšmingiems modelių pakeitimams, kaip aprašyta 5.9.2 skirsnyje).

  51. Reassessing the suitability of bank directors – lessons from 2021”, Supervision Newsletter, ECB Banking Supervision, February 2022.

  52. „Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės“ apima mechanizmus ir procesus, kuriuos subjektas privalo turėti, kad galėtų tinkamai nustatyti ir valdyti esamą arba galinčią kilti riziką ir apie ją tinkamai pranešti. „Valdymo organų funkcijos“ rodo tai, kiek asmenys, faktiškai valdantys įstaigos veiklą arba turintys įgaliojimus nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą kryptį, taip pat prižiūrintys ir stebintys vadovybės sprendimų priėmimą, vykdo savo pareigas.

  53. 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

  54. Žr. “ECB assesses that Sberbank Europe AG and its subsidiaries in Croatia and Slovenia are failing or likely to fail”, press release, ECB Banking Supervision, 28 February 2022. Taip pat žr. FOLTF assessment of Sberbank Europe AG, FOLTF assessment of Sberbank banka d.d. (Croatia) ir FOLTF assessment of Sberbank d.d. (Slovenia).

  55. Žr. pranešimą spaudai “Sberbank Europe AG: Croatian and Slovenian subsidiaries resume operations after being sold while no resolution action is required for Austrian parent company”, press release, Single Resolution Board, 1 March 2022.

  56. Žr. pranešimą spaudai “ECB takes decisions related to RCB Bank phasing out its banking operations”, press release, ECB Banking Supervision, 24 March 2022. Taip pat žr. 2022 m. balandžio 6 d. Priežiūros valdybos pirmininko Andrea Enria laišką p. Grant, p. Rinaldi ir p. Zanni dėl bankų priežiūros.

  57. Žr. pranešimą spaudai “ECB withdraws banking licence of RCB Bank”, press release, ECB Banking Supervision, 22 December 2022.

  58. 2022 m. sausio 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/134, nustatantis bendras taisykles, pagal kurias Europos Centrinis Bankas, vykdydamas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus uždavinius, perduoda priežiūros informaciją institucijoms ir įstaigoms (ECB/2022/2) (OL L 20, 2022 1 31, p. 275).

  59. ECB boosts cooperation with the six EU Member States not part of European banking supervision”, press release, ECB Banking Supervision, 25 January 2023.

  60. 2022 m. balandžio 27 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos, susijusios su priežiūros įgaliojimais, sankcijomis, trečiųjų šalių filialais, aplinkosaugine, socialine ir valdymo rizika (CON/2022/16); 2022 m. kovo 24 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimų, susijusių su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir įvesties žemutinės ribos reikalavimais (CON/2022/11); ir 2022 m. sausio 13 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, susijusių su pertvarkymu (CON/2022/3).

  61. Taip pat žr. Elderson, F., “Mind the gap, close the gap – the ECB’s views on the banking package reforms”, The Supervision Blog, 28 April 2022.

  62. Campa, J.M., de Guindos, L. and Enria, A., “Strong rules, strong banks: let’s stick to our commitments”, The Supervision Blog, 4 November 2022.

  63. 2022 m. birželio 27 d. ECB valdančioji taryba paskelbė pareiškimą dėl Europos bankų sąjungos traktavimo pasaulinės sisteminės svarbos bankų vertinimo metodikoje. Šio pareiškimo priede išsamiai išdėstyta metodika, kuri bus taikoma įgyvendinant priežiūros diskreciją dėl tarpvalstybinių Europos bankų sąjungos vidaus pozicijų G‑SIB vertinimo sistemoje.

  64. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338) ir EBI gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal Direktyvą 2013/36/ES tvarkos ir metodikos (EBA/GL/2022/03).

  65. Visų pirma ECB dalijasi informacija su PPP ir KTF institucijomis pagal Daugiašalį susitarimą dėl praktinių keitimosi informacija sąlygų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 57a straipsnio 2 dalį ir EBI gaires dėl prudencinės priežiūros institucijų, už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal Direktyvą 2013/36/ES (EBA/GL/2021/15), taip pat kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kolegijose, įsteigtose pagal Bendrąsias gaires dėl kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kolegijų gairės) (JC 2019 81), kuriose ECB dalyvauja stebėtojo teisėmis.

  66. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

  67. EBI gaires dėl prudencinės priežiūros institucijų, už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingų priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal Direktyvą 2013/36/ES (EBA/GL/2021/15).

  68. Žr. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinį, Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas, Europos Komisija, 2021 m. liepos 20 d.

  69. Vasario 16 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (CON/2022/4) (OL C 210, 2022 5 25, p. 5); ir vasario 16 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl direktyvos ir reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos (CON/2022/5) (OL C 210, 2022 5 25, p. 15).

  70. Žr. Fernandez-Bollo, E., “For a fully fledged European anti-money laundering authority”, The Supervision Blog, ECB Banking Supervision, 21 February 2022 ir Fernandez-Bollo, E. and McCaul, E., “Enhancing cooperation in the fight against money laundering”, The Supervision Blog, ECB Banking Supervision, 24 May 2022.

  71. Žr. “Feedback on the input provided by the European Parliament as part of its ‘Resolution on Banking Union – Annual Report 2021”, ECB Banking Supervision, 2022.

  72. Žr. Written overview ahead of the exchange of views of the Chair of the Supervisory Board of the ECB with the Eurogroup on 4 April 2022 ir Written overview ahead of the exchange of views of the Chair of the Supervisory Board of the ECB with the Eurogroup on 7 November 2022.

  73. Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“, EAR Specialioji ataskaita, Nr. 29, Europos Audito Rūmai, 2016 m., ir „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“, EAR Specialioji ataskaita, Nr. 2, Europos Audito Rūmai, 2018 m.

  74. Žr. Ataskaitos „ES biudžeto veiksmingumas. Padėtis 2021 m. pabaigoje“ 3.2 priedą, Europos Audito Rūmai, 2022 m. lapkričio mėn.

  75. Kaip nustatyta Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6, 7 ir 8 straipsniuose.

  76. Iniciatyvinis komitetas teikia pagalbą Priežiūros valdybai ir atlieka jos posėdžių parengiamuosius darbus. Jį sudaro Priežiūros valdybos pirmininkas, Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas, vienas ECB atstovas ir penki nacionalinių priežiūros institucijų atstovai. Penkis nacionalinių priežiūros institucijų atstovus Priežiūros valdyba skiria vieniems metams pagal rotacijos sistemą, užtikrinančią sąžiningą atstovavimą šalims.

  77. Šie sprendimai reiškia sprendimus, kurie buvo galutinai priimti arba priimti per ataskaitinį laikotarpį (t. y. ankstesni sprendimai). Priežiūros sprendimų skaičius neatitinka leidimų suteikimo procedūrų, apie kurias per ataskaitinį laikotarpį buvo oficialiai pranešta ECB, skaičiaus (t. y. gaunamų pranešimų procedūros). Vienas sprendimas gali apimti kelis priežiūros institucijų patvirtinimus.

  78. Iš jų 179 patvirtino vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą.

  79. Pagal Priežiūros valdybos darbo reglamento 6 straipsnio 7 dalį, sprendimai gali būti priimami ir taikant rašytinę procedūrą, nebent tam prieštarautų bent trys balsavimo teisę turintys Priežiūros valdybos nariai. Tokiais atvejais klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai turi būti skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos, kad Priežiūros valdyba galėtų ją apsvarstyti.

  80. 2014 m. vasario 6 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Europos Centrinio Banko atstovų Priežiūros valdyboje skyrimo (ECB/2014/4) (2014/427/ES) (OL L 196, 2014 7 3, p. 38).

  81. Žr. “ECB publishes enhanced rules for private financial transactions of high-level officials”, press release, ECB, 16 December 2022.

  82. ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodekso 11, 12 ir 17 straipsniai.

  83. ECB tarnautojų taisyklių 0.2.8.1 straipsnis.

  84. 2014 m. rugsėjo 17 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Europos Centrinio Banko pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo (ECB/2014/39) (2014/723/ES) (OL L 300, 2014 10 18, p. 57).

  85. Eiliškumo principo derinimo darbo grupė siekia užtikrinti vienodas sąlygas viso BPM mastu. Tai daroma nustatant geriausią kiekvienos šalies praktiką ir pasiūlant suderintą geriausią praktiką, kurią galėtų perimti visos NKI ir ECB.

  86. BPM masto duomenų rinkimo bazė yra iniciatyva, kuria siekiama paprastinti ECB ir NKI nustatytus priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus ir gerinti vidaus valdymą. Joje kaupiama informacija apie visus tiesiogiai prižiūrimoms institucijoms išsiųstus duomenų prašymus, o vėliau ši informacija naudojama siekiant didinti bankams siunčiamų duomenų prašymų skaidrumą ir analizuoti ataskaitų teikimo naštą.

  87. Šios bendrosios paslaugos apima patalpų ir įrenginių, žmogiškųjų išteklių valdymo, bendrąsias informacinių technologijų paslaugas, bendrąsias teisines, audito ir administracines paslaugas, ryšių ir vertimo paslaugas bei kitas paslaugas.

  88. 2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (ECB/2014/41) (OL L 311, 2014 10 31, p. 23).

  89. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/2158 dėl mokestinių veiksnių, kurie naudojami metiniams priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, duomenų nustatymo bei rinkimo metodikos ir procedūrų (ECB/2019/38) (OL L 327, 2019 12 17, p. 99).

  90. Po spalio 1 d. įsteigtoms įstaigoms taikomą priežiūros mokestį sudaro minimalioji mokesčio dalis, taikoma tik už tuos visus mėnesius, kuriuos įstaiga buvo prižiūrima.

Whistleblowing