ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

2020 m. buvo paženklinti koronaviruso (COVID‑19) pandemijos ir po to sekusiu staigiu ekonomikos susitraukimu. ECB, Europos Bankų priežiūros tarnyba ir nacionalinės vyriausybės bendradarbiavo, siekdamos koordinuotai atsakyti į krizę, ir siūlė didžiulę pagalbą, siekdami palaikyti žmones, verslą ir visą ekonomiką šiuo sunkiu metu.

Dabartinė krizė parodė, kaip naudinga turėti bendrą Europos bankininkystės sąvadą ir vieną bankų sąjungos priežiūros instituciją. Reikalaudama, kad visa bankų sistema laikytųsi aukštesnių bendrų priežiūros standartų, ECB Bankų priežiūros tarnyba užtikrino, kad bankai būtų geriau pasirengę atlaikyti tokius stiprius sukrėtimus kaip šis. Dėl to man taip pat malonu pasveikinti Kroatiją ir Bulgariją praėjusiais metais prisijungus prie bankų sąjungos. Nekantriai laukiu, kada jos pajus suderintų taisyklių ir galiausiai bendrosios valiutos teikiamą naudą finansiniam stabilumui, atsparumui ir ekonomikos augimui.

Europos bankai šią krizę pasitiko turėdami patikimą kapitalo ir likvidumo rezervą bei stiprius veiklos pajėgumus. Ir iki šiol jie rodė didelį atsparumą. Jie atlaikė nuostolius, kredito pasiūlą išlaikė iš esmės nepakitusią ir taip padėjo išvengti didelio įmonių ir namų ūkių įsipareigojimų nevykdymo atvejų skaičiaus padidėjimo.

Tačiau kai įvairiose Europos šalyse paramos priemonės nebebus taikomos ir išryškės didėjantis ekonomikos įsiskolinimas, gali atsirasti kitų silpnųjų vietų. Dėl to bankai bus labiau veikiami kredito rizikos, kuri kartu su galimais rinkos pokyčiais gali pakenkti jų kapitalo pozicijoms.

Kartu krizė paaštrins struktūrines problemas, kurios paskutiniais metais trukdė Europos bankų sektoriaus efektyvumui. Europos bankų pelnas jau ilgą laiką buvo sumažėjęs ir tikėtina, kad toks liks ir 2021 m., padidėjus kredito nuostoliams. Tad ir esami bankininkystės sistemos pertekliniai pajėgumai vers bankus ir toliau stiprinti savo valdymą, gerinti ekonominį efektyvumą ir diversifikuoti pajamų šaltinius, kad galėtų geriau palaikyti ekonomikos atsigavimą.

Galiausiai, turime ir toliau žvelgti į ateitį. 2020 m. paskelbėme ECB vadovą dėl klimato ir aplinkos rizikos, todėl dabar esame klimato kaitos rizikos sprendimo priešakinėse pozicijose pasauliniu lygiu. Be to, ši pandemija paspartino skaitmenizacijos procesus. Atsižvelgiant į tai, prioritetu tampa kibernetinių atakų ir IT rizikų valdymas.

Be to, turime užbaigti kurti bankų sąjungą. Bendrų Europos sistemų stiprinimas, kur tai įmanoma, pasirodė esąs veiksmingas susidūrus su 2020 m. iššūkiais. Tai taip pat bus labai svarbu siekiant tvaraus atsigavimo ateinančiais metais.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku Andrea Enria

2020 metai buvo tokie, kokių iki šiol nebuvome regėję. Kokie buvo svarbiausi dalykai?

Tai buvo neeiliniai ir labai sunkūs metai. Mes ne tik susidūrėme su beprecedenčiu pandemijos sukeltu ekonomikos sukrėtimu, bet ir staiga užsidarėme namuose, kaip ir visi kiti žmonės Europoje, bei su kolegomis galėjome bendrauti tik virtualiai. Daugelis mūsų turi giminaitį, draugą ar kolegą, kuris buvo užsikrėtęs koronavirusu (COVID‑19). Deja, per pandemiją taip pat netekome kolegų.

Tačiau, nepaisydami sunkumų, mes visi drauge stengėmės atremti šį iššūkį. Bendradarbiaudami greitai pateikėme Europos atsaką į prasidedančią krizę. Pirmuosius sprendimus paskelbėme 2020 m. kovo 12 d., praėjus vos trims dienoms po pirmojo karantino visoje Europos šalyje paskelbimo.

Mūsų darbą įkvėpęs bendro tikslo pojūtis padarė man didelį įspūdį. Dalyvavau visų lygių veikloje – Priežiūros valdyboje, įvairiuose departamentuose ir tarp jų, bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, jungtinėse priežiūros grupėse (JPG) ir kitur. Šie sunkūs metai mums priminė, kokią svarbią funkciją atliekame, ir kaip prasminga dirbti drauge dėl bendrojo gėrio – užtikrinti finansinį stabilumą didelio neužtikrintumo ir nerimo laikais.

Kaip konkrečiai Europos Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo prie pasaulinio atsako į pandemiją?

Mūsų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad bankai galėtų ir toliau teikti finansinę paramą perspektyviems namų ūkiams ir mažoms bei didelėms įmonėms, siekiant išvengti niokojančio kredito krizės antrinio poveikio. Dėl to turėjome gan greitai pakeisti savo priežiūros prioritetus – siūlėme laikinas kapitalo ir veiklos pagalbos priemones bankams, kad jie galėtų bent kiek lengviau kvėpuoti ir toliau teikti paskolas namų ūkiams, mažoms ir didelėms įmonėms ir kad galėtų padengti nuostolius, atsiradusius dėl vieno didžiausių nuosmukių istorijoje.

Šios pagalbos priemonės dažnai vertinamos kaip noras būti mažiau griežtiems. Ar jūs pritariate šiam vertinimui?

Pagalbos priemonės jokiu būdu neprieštarauja mūsų įgaliojimams vykdyti griežtą ir kokybišką bankų priežiūrą. Po 2008–2009 m. krizės daug dirbome, norėdami užtikrinti, kad gerais laikais bankai kauptų kapitalą ir likvidumo rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti sunkiais laikais. Dėl COVID‑19 sukeltos krizės dabar ir išgyvenam tuos sunkius laikus. Todėl mūsų veiksmai visiškai atitiko finansinių reformų, įvykdytų po didžiosios finansų krizės, raidę ir dvasią.

Be to, visada išlaikėme priežiūros kontrolę, prašydami bankų nuolat vertinti ir valdyti riziką bei kvestionuodami jų vertinimus, kad užtikrintume rizikos ribojimą, atitinkantį pandemijos sukeltą didesnį neužtikrintumą.

O koks pragmatinio SREP vaidmuo?

Kaip priežiūros institucija, turime būti lankstūs. Turime prisitaikyti prie situacijos ir koreguoti savo veiksmus, kad veiktume efektyviau. Nors ir toliau vadovavomės Europos bankininkystės institucijos gairėmis, nusprendėme 2020 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP) dėmesį sutelkti į tai, kaip bankai susidoroja su krizės keliamais kapitalo ir likvidumo iššūkiais ir rizikomis. Kartu 2 ramsčio kapitalo reikalavimus (P2R) ir 2 ramsčio rekomendacijas (P2G) išlaikėme nepakitusius ir nusprendėme neatnaujinti SREP balų, išskyrus atvejus, kai tokie pakeitimai būtų pateisinami dėl išimtinių aplinkybių, veikiančių konkretų banką. Savo susirūpinimą bankams daugiausia išreiškėme teikdami kokybines rekomendacijas ir pasirinkome tikslinį požiūrį į informacijos rinkimą vidaus kapitalo ir likvidumo pakankamumo vertinimo procesams. Jei būtume vykdę SREP, kaip ir ankstesniais metais, naudodami pasenusią ir dabartinės situacijos neatitinkančią informaciją, nebūtume įvykdę savo priežiūros tikslo šiomis neeilinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis dėl COVID‑19.

Kaip COVID‑19 sukelta krizė paveikė Europos bankus?

Pandemijos sukeltą krizę bankai pasitiko daug geresnės formos nei ankstesniosios krizės pradžioje. Krizei įsigalėjus, kai kurie bankai susidūrė su itin dideliu paskolų prašymų skaičiumi, ypač kai buvo paskelbtos valstybės pagalbos programos valstybės garantuotoms paskoloms ir grąžinimo moratoriumai. Tačiau šie bankai sugebėjo greitai prisitaikyti ir padėjo užtikrinti sklandų paskolų teikimą verslui ir namų ūkiams. Skolinimas verslui ir namų ūkiams 2020 m. toliau augo, nors trečiąjį ketvirtį buvo pastebimas sulėtėjimas. Palyginti su tuo, kas dėjosi didžiosios finansų krizės metu, po pirmosios pandemijos bangos bankai pranešė apie daug nuosaikesnį kredito standartų sugriežtinimą.

2020 m. antrąjį ketvirtį analizavome galimas mūsų bankų sektoriaus silpnąsias vietas pagal skirtingus scenarijus. Nustatėme, kad pagal pagrindinį labai didelio nuosmukio scenarijų, jei 2020 m. euro zonos BVP nukristų 8,7 %, o 2021–2022 m. įvyktų gan stiprus atsigavimas, bankų sektorius galėtų atlaikyti sukrėtimo poveikį savo turto kokybei ir kapitalui.

Kokia rizika buvo aktualiausia bankams pandemijos metu?

Dėl COVID‑19 sukeltos krizės padidėjo rizika, kad blogėjant turto kokybei bankų balansuose, toliau didės neveiksnių paskolų (NPL) portfelis. Didelis bendras NPL lygis euro zonoje priežiūros institucijoms kėlė susirūpinimą jau 2020 m. pradžioje, t. y. prieš COVID‑19 sukeltą krizę, o dabar dar prisidėjo staigaus kritimo poveikio rizika, kai baigs galioti valstybės pagalbos priemonės.

Ko ECB Bankų priežiūros tarnyba planuoja imtis šios rizikos atžvilgiu?

Krizės pradžioje pranešėme bankams, kad įgyvendindami ECB gaires dėl NPL, kai kuriose srityse būsime lankstesni, kad padėtume jiems atremti ekonominio nuosmukio poveikį. Didelį NPL lygį turintiems bankams taip pat davėme daugiau laiko (iki 2021 m. kovo mėn.) pateikti savo NPL mažinimo strategijas.

Kartu siekėme daugiau aiškumo dėl bankų turto kokybės ir norėjome įsitikinti, kad jie aktyviai sprendžia atsirandančių naujų NPL problemą. Bankai turi turėti griežtą paskolų pablogėjimo stebėsenos ir valdymo strategiją, kad galėtų anksti nustatyti riziką ir aktyviai valdyti su probleminiais klientais susijusias pozicijas. Mes ir toliau atidžiai stebėsime, kaip veiksmingai bankams pavyksta įgyvendinti šias strategijas krizės metu, ir bendradarbiausime su bankais, siekdami rasti būdų, kaip greitai spręsti bankų turto pablogėjimo problemą.

Kokios kitos rizikos iškilo bankams krizės metu?

Prasidėjus krizei, Europos bankų sektorius jau kentėjo nuo struktūrinio neefektyvumo. Europos Bankų priežiūros tarnyba jau buvo nustačiusi mažą pelningumą, žemą sąnaudų efektyvumą ir bankų veiklos modelių tvarumo problemas kaip pagrindinius prioritetinius spręstinus klausimus. Krizė dar labiau išryškino šiuos trūkumus ir būtinybę skubiai juos šalinti.

Praėjusiais metais sakėte, kad konsolidavimas yra vienas iš būdų spręsti mažo pelningumo problemą. Ar šioje srityje buvo padaryta kokia nors pažanga?

Taip, buvo. Manau, kad ECB ir bankai ėmėsi priemonių, judėdami teisinga kryptimi.

2020 m. surengėme viešas konsultacijas dėl priežiūros principų taikymo bankų sektoriaus konsolidavimo srityje vadovo. Galutinėje vadovo versijoje, paskelbtoje 2021 m. pradžioje, paaiškinamas mūsų požiūris ir patvirtinama, kad mes palaikome gerai suplanuotus ir tinkamai įgyvendintus verslo subjektų junginius.

Taip pat pastebėjome vilčių teikiančią bankų konsolidavimo tendenciją. „Intesa Sanpaolo“ ir „UBI Banca“, „CaixaBank“ ir „Bankia“, „Unicaja Banco“ ir „Liberbank“ – visi šie bankai ėmėsi aktyvių veiksmų toje srityje, o tai paskatino naujas diskusijas kitų bankų valdybose. Gerai suplanuoti verslo subjektų junginiai gali ne tik padėti bankams tapti ekonomiškai efektyvesniems, daugiau investuoti į skaitmeninimą ir galiausiai padidinti savo pelningumą, bet ir padėti pašalinti perteklinius pajėgumus bankų sistemoje, atsiradusius prieš didžiąją finansų krizę.

Kaip ECB Bankų priežiūros tarnyba sprendžia su klimato kaita susijusią riziką?

Svarstydami su klimato kaita susijusią riziką, bankai turėtų pasirinkti strateginį, į ateitį orientuotą ir visapusišką požiūrį. Europos priežiūros institucijos atidžiau stebės, ar bankai atitinka lūkesčius, išdėstytus ECB vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos, kuris po viešų konsultacijų buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio mėn. 2021 m. prašysime bankų atlikti įsivertinimą, atsižvelgiant į vadove išdėstytus lūkesčius, ir tuo remiantis parengti veiksmų planus. Tada nustatysime bankų įsivertinimą ir planus kaip lyginamąjį pagrindą ir kviesime juos į priežiūros dialogą. 2022 m. atliksime išsamų bankų praktikos priežiūrinį tikrinimą ir prireikus imsimės konkrečių tolesnių priemonių.

Naujasis Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas Frank Elderson yra Finansų sistemos žalinimo tinklo pirmininkas ir Bazelio bankų priežiūros komiteto Su klimato kaita susijusios finansinės rizikos darbo grupės bendrapirmininkis. Jis ketina pasinaudoti šių pareigų ir darbo ECB sinergija.

2020 m. liepos mėn. ECB priėmė sprendimus pradėti glaudų bendradarbiavimą su Bulgarijos ir Kroatijos centriniais bankais. Ką tai reiškia Europos bankų priežiūrai?

Pirmą kartą prie Bendrojo priežiūros mechanizmo prisijungė dvi ne euro zonos šalys. Tai svarbus žingsnis Bulgarijai ir Kroatijai, nes jis atveria kelią euro įvedimui šiose šalyse.

Mums tai reiškia, kad nuo 2020 m. spalio mėn., atlikus atitinkamus išsamius vertinimus, ECB pradėjo tiesiogiai prižiūrėti penkis bankus Bulgarijoje ir aštuonis bankus Kroatijoje. Bulgarijos ir Kroatijos priežiūros institucijos tapo atitinkamų JPG nariais, o šalių centrinių bankų atstovai tapo Priežiūros valdybos nariais, turinčiais tokias pat teises ir pareigas, kaip ir kiti nariai, įskaitant balso teisę. Mums labai malonu priimti juos į savo šeimą!

2020 m. ECB dalyvavo aptariant politiką dėl Europos krizių valdymo sistemos. Kokios buvo pagrindinės mintys?

Mes pabrėžėme keletą klausimų, kilusių iš mūsų praktinės patirties. Vienas pavyzdys būtų priežiūros ir ankstyvosios intervencijos priemonių dubliavimas. Tai kelia sumaištį ir reiškia, kad pastarosios priemonės retai kada pritaikomos. Teisės aktuose šie du priemonių paketai turėtų būti aiškiai atskirti, o ECB ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų būti įtraukti į ES reglamentus. Tai užkirstų kelią nepagrįstiems skirtumams, kurie atsiranda perkeliant taisykles į nacionalinius teisės aktus. Taip pat iškėlėme problemą dėl bankų, kurie paskelbti „žlungančiais arba galinčiais žlugti“, tačiau pagal nacionalinę teisę jie neatitinka kriterijų, kad būtų galima pradėti likvidavimo ir licencijos panaikinimo procedūras, todėl atsiduria tam tikroje nežinioje.

Apskritai, kalbėjome, kad reikalingi drąsesni veiksmai bankų sąjungos kūrimui užbaigti, t. y. reikia sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir suteikti Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV) platesnius administracinius įgaliojimus, susijusius su bankų likvidavimu. JAV Federalinė indėlių draudimo korporacija čia galėtų būti vertingas pavyzdys. Tačiau iki tol tolesnis derinimas nacionaliniu lygiu ir daugiau centralizuotas koordinavimas Europos lygiu (pavyzdžiui, per BPV), jau būtų žingsnis teisinga kryptimi.

Be to, mūsų bendrame tinklaraščio pranešime su Edouard Fernandez-Bollo pasiūlėme efektyvesnį tarpvalstybinių bankų patiriamų sunkumų valdymo būdą. Jei bankų grupių patronuojamosios ir patronuojančiosios bendrovės galėtų sudaryti oficialų susitarimą teikti viena kitai likvidumo palaikymo paramą, kuri būtų susieta su grupės gaivinimo planais, tai padėtų numatyti, kaip grupių bendrovės galėtų padėti viena kitai iškilus sunkumams, atsižvelgiant į vietos poreikius ir apribojimus. Taip pat būtų galima nustatyti tinkamus kriterijus, kada turi būti pradėta teikti sutarta parama ankstyvajame etape. Tai taip pat palaikytų labiau integruotą likvidumo valdymą gerais laikais.

Europos bankų priežiūros skaidrumo ir nuspėjamumo didinimas buvo vieni pagrindinių jūsų tikslų nuo pat kadencijos pradžios. Kokia pažanga padaryta šioje srityje?

Esu tikras, kad pavyko padaryti priežiūros rezultatus ir mūsų politiką skaidresnius.

Skaidrūs priežiūros rezultatai yra naudingi rinkoms. Kai 2020 m. sausio mėn. paskelbėme P2R konkretiems bankams, sulaukėme teigiamo grįžtamojo ryšio. Individualūs reikalavimai suteikia konkrečių ir išsamių įžvalgų apie tai, koks yra priežiūros institucijos požiūris į banko bendrą rizikingumą, o tai gali padėti investuotojams priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus. Be to, tai padeda bankams geriau įvertinti savo situaciją kitų panašių bankų atžvilgiu. Šią praktiką tęsėme ir šių metų sausio mėn.

Politikos skaidrumas yra naudingas mūsų efektyvumui, o kartu ir mūsų reputacijai. Prižiūrimi bankai turi suprasti, dėl ko priimame vienokius ar kitokius sprendimus, o mūsų metodai turi būti nuoseklūs, kad bankai galėtų susidaryti patikimus lūkesčius. Manau, kad, teikiant rašytinius ir žodinius pranešimus bankams ir bendraujant su visuomene, mums pavyko pasiekti gerą skaidrumo dėl COVID‑19 paramos priemonių lygį. Toks skaidrumo lygis turėtų tapti įprastu.

2020 m. pabaigoje ECB Bankų priežiūros tarnyba pakeitė savo organizacinę struktūrą. Kodėl?

Po šešerių metų ECB Bankų priežiūros tarnybai atėjo laikas iš naujokės tapti brandesne organizacija, kurioje priežiūra būtų labiau orientuota į riziką ir būtų daugiau bendradarbiavimo tarp skirtingų darbo grupių.

To siekdami, sukūrėme generalinius direktoratus konkrečių bankų priežiūrai pagal prižiūrimų bankų veiklos modelius. Įsteigėme naują Priežiūros strategijos ir rizikos direktoratą, kuris yra atsakingas už strateginį planavimą, priežiūros prioritetų siūlymą ir vienodo požiūrio į visus bankus užtikrinimą. Sukūrėme specialų generalinį direktoratą patikrinimų vietoje funkcijoms atlikti ir pavedėme Horizontalios priežiūros generaliniam direktoratui stiprinti JPG žinias apie riziką, vykdyti lyginamuosius vertinimus, kurti politikas ir palaikyti metodikas. Atskiras generalinis direktoratas, vadinamas BPM valdymo ir veiklos generaliniu direktoratu, yra atsakingas už priežiūros sprendimų priėmimą, naujovių įvedimą ir leidimų išdavimo procedūras. Reorganizaciją paskatino noras supaprastinti mūsų procesus ir į priežiūros funkcijas įvairiuose departamentuose įvesti technologinių naujovių.

Išties didžiuojuosi, kad mums pavyko suplanuoti ir įgyvendinti šiuos pokyčius, rengiant vidaus diskusijas ir įsiklausant į darbuotojų poreikius. Apie 60 priežiūros institucijų tapo „pokyčių agentais“ ir kartu su vyresniąja vadovybe padėjo kolegoms prisitaikyti prie pokyčių ir daug prisidėjo prie reorganizacijos sėkmės.

1 Bankų priežiūra 2020 m.

1.1 2020 m. prižiūrimi bankai: veiklos rezultatai ir pagrindinė rizika

1.1.1 Euro zonos bankų sektoriaus atsparumas

Euro zonos bankai koronaviruso (COVID‑19) sukeltą krizę pasitiko turėdami stipresnę kapitalo poziciją, palyginti su didžiąja finansų krize. 2019 m. pabaigoje jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas buvo 14,9 % (žr. 1 pav.). 2020 m. jis išliko iš esmės stabilus ir 2020 m. trečiąjį ketvirtį siekė 15,2 %. Tai iš dalies lėmė ypatingos priežiūros, reguliavimo ir fiskalinės pagalbos priemonės, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę. Bankams taip pat buvo laikinai rekomenduota iki 2021 m. sausio 1 d. neskirstyti dividendų ir neišpirkti akcijų ir iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ypač atsargiai spręsti dėl dividendų, akcijų išpirkimo ir kintamojo atlygio^[1].

Suvestinis sverto koeficientas pandemijos laikotarpiu taip pat išliko pastovus – 2020 m. trečiąjį ketvirtį jis buvo 5,6 %, o 2019 m. pabaigoje – 5,7 %. Tačiau kapitalo pakankamumo rizika bankų balansuose gali pasirodyti vėliau, o ją dar labiau padidinti gali staigus kritimo poveikis pasibaigus 2020 m. pritaikytoms paramos priemonėms, pavyzdžiui, moratoriumams, neapmokamoms atostogoms, vyriausybės garantijoms ir kitoms pereinamojo laikotarpio reguliavimo priemonėms^[2].

Dėl „Bazelis III“ reformų euro zonos bankai metus pradėjo turėdami didesnę likvidumo atsargą nei didžiosios finansų krizės pradžioje. Tačiau 2020 m. kovo mėn. pasijuto stiprus spaudimas, sukeltas COVID‑19 sukrėtimo. Kalbant apie paklausą, krizės paveiktų sektorių verslo klientai bankų sektoriaus prašė didelės finansavimo paramos, mažindami savo esamus kredito linijų įsipareigojimus. Be to, dėl didelio nepastovumo daugumoje finansų rinkų, pagrindinės tarpuskaitos šalys ėmė reikalauti įkaito vertės išlaikymo prievolių, o pinigų rinkos fondai susidūrė su precedento neturinčiais netenkamų pinigų srautais ir pareikalavo kai kurių tarptautiniu mastu veikiančių bankų išpirkti savo neapmokėtus komercinius popierius.

Kalbant apie pasiūlą, bankų likvidumas taip pat buvo suvaržytas. Kovo mėn. išseko pagrindinės finansavimo rinkos, todėl bankai nepaisant išpirkimo termino negalėjo išleisti neužtikrinto rinkos segmento popierių, o užtikrintame segmente (atpirkimo sandorių) lėšų pavyko pritraukti tik su labai trumpu išpirkimo terminu. Šiomis aplinkybėmis lengvatinio apmokestinimo JAV dolerių finansavimo rinkos tapo ypač brangios, o tai dar labiau sustiprino bankų priklausomybę nuo vidinių likvidumo atsargų ir papildomo kredito iš ECB.

Atsakydama į COVID‑19 sukeltą krizę, ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat leido bankams pasinaudoti savo likvidumo atsargomis ir laikinai veikti neatitinkant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo^[3]. Kartu dėl itin prisitaikančios pinigų politikos ir švelninamų įkaito tinkamumo taisyklių Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimiems bankams atsivėrė plačios galimybės pasinaudoti centrinio banko finansavimu. Eurosistemos suteikto negrąžinto kredito vidutinė suma padidėjo nuo 659 mlrd. eurų 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį iki 1 605 mlrd. eurų 2020 m. trečiąjį ketvirtį (žr. 3 pav.).

Dėl stipraus ir suderinto politinio atsako antrąjį metų ketvirtį įtampa rinkoje palaipsniui mažėjo. Nuo 2020 m. balandžio mėn. bankų finansavimo sąlygos pradėjo gerėti. Kai kurie jų galėjo vėl išleisti neužtikrintų priemonių, taip pat ir subordinuotųjų skolinių įsipareigojimų rinkos segmente, nors ir esant didesniam pajamingumui, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu. Kartu padidėjo klientų indėliai, daugiausia dėl namų ūkių santaupų nenumatytiems atvejams, kurie suteikė papildomą likvidumo atsargą visuose rinkos segmentuose. Apskritai svarbios įstaigos (SĮ) padidino savo likvidumo atsargas. Tai rodo vidutinis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, kuris pakilo nuo 145,91 % (2019 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 170,94 % (2020 m. trečiąjį ketvirtį).

COVID‑19 sukelta pandemija Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose paskatino akcijų kainų kritimą, didesnį nepastovumą ir bendrą valstybės ir įmonių kreditų maržos padidėjimą visą kovo mėn. Tai turėjo neigiamos įtakos ne tik bankų balansui, bet ir jų kapitalo reikalavimams rinkos rizikai padengti, kurie grindžiami vidaus modeliais, taip pat atsargiems jų vertinimo koregavimams (ypač rinkos kainų neapibrėžtumui ir modelio rizikai), kurie yra susiję su pastarojo meto nepastovumu. Reaguojant į sukrėtimą, buvo imtasi priežiūros pagalbos priemonių (pvz., tam tikrų atvejų, kai vidaus modelių grįžtamojo patikrinimo metu nustatoma per didelė vertė, neįtraukimo, diversifikacijos naudos didinimo atliekant vertinimo koregavimą), siekiant apriboti prociklines krizės pasekmes kapitalo reikalavimams rinkos rizikai padengti ir vertinimo koregavimams. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį pagerėjus rinkos sąlygoms, situacija pagerėjo.

Apskritai pritaikytos kapitalo ir likvidumo priemonės bei ypatingos valstybės paramos priemonės, kurių buvo imtasi pačioje COVID‑19 pandemijos pradžioje, padėjo bankams užglaistyti kredito rizikos pokyčius ir toliau teikti finansavimą realiajai ekonomikai. Nuo COVID‑19 pandemijos pradžios paskolos ir avansai namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms (NFB) iš esmės nesikeitė (NFB –1,3 %, namų ūkiams +0,8 % nuo 2020 m. kovo iki rugsėjo mėn.). Teikiant finansavimą NFB ypač svarbios buvo valstybės garantijos (260 mlrd. eurų 2020 m. rugsėjo mėn.).

Ypatingosios priemonės, skirtos finansavimo sąlygoms palengvinti ir paremti namų ūkius bei mažas įmones, taip pat padėjo visus metus bankų balansuose išlaikyti iš esmės pastovų bendrą neveiksnių paskolų (NPL) lygį. Tačiau numatoma, kad baigus taikyti paramos priemones, neveiksnių paskolų lygis ateityje didės. Atsižvelgiant į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba savo liepos ir gruodžio mėn. pranešimuose^[4] pabrėžė, kaip svarbu bankams laiku pasiūlyti tinkamų sprendimų sunkumų patiriantiems skolininkams, taip neleidžiant bankuose kauptis probleminiam turtui ir, jei įmanoma, sumažinant staigaus kritimo poveikį. Šiuo tikslu bankai turėtų užtikrinti, kad jų balansuose būtų tinkamai vertinama, klasifikuojama ir išmatuojama rizika. Jie turėtų taikyti veiksmingą rizikos valdymo praktiką, skirtą nustatyti, įvertinti ir įgyvendinti sprendimus, kurie geriausiai padėtų tokiems skolininkams, kartu apsaugant bankus nuo neigiamo kredito rizikos poveikio. Be to, bankai turėtų ir toliau veiksmingai mažinti dar iki pandemijos atsiradusių neveiksnių paskolų skaičių.

Dėl bankų veiklos modelių pokyčių ir kitų sunkumų, kylančių įgyvendinant valstybės paramos programas, nuo COVID‑19 pandemijos pradžios operacinė rizika padidėjo. Nepaisant to, 2020 m. prižiūrimi bankai nepranešė apie jokius rimtus veiklos ar su IT susijusius incidentus. Nors pandemijos metu susiklosčius palankesnėms sąlygoms, kibernetinių atakų, ypač paskirstytųjų aptarnavimo perkrovos atakų (DDoS) ir klientų duomenų vagysčių bandymų, skaičius išaugo, tai turėjo tik labai ribotą poveikį IRT sistemų prieinamumui ir dėl atakų patirtų nuostolių mastui^[5]. Prasidėjus pandemijai, SĮ suaktyvino savo veiklos tęstinumo planus, todėl smarkiai išaugo nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skaičius žr. 8 pav.). Vasarą bankai pradėjo pereiti prie naujosios valdymo tvarkos, taip pat darbuotojai pradėjo laipsniškai grįžti į biurus, tačiau rudenį vėl išaugus užsikrėtimų skaičiui, ši tendencija sustojo ir daugelyje bankų vėl tapo pageidautina ar privaloma dirbti nuotoliniu būdu.

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba atliko 86 SĮ pažeidžiamumo analizes (PA), kad įvertintų poveikį, kurį COVID‑19 sukelta krizė gali turėti euro zonos bankų sektoriui. Suvestiniai rezultatai buvo paskelbti 2020 m. liepos 28 d.^[6] Mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) sektoriuje buvo atliktas panašus kredito ir likvidumo rizikos nulemto pažeidžiamumo, kurį gali sukelti pablogėjusi ekonominė situacija, vertinimas^[7].

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad euro zonos bankų sektorius iš esmės gali atlaikyti pandemijos sukeltus sunkumus. Tačiau yra reikšmingas neapibrėžtumas dėl to, kiek pablogės turto kokybė, kai nebebus taikomos moratoriumo priemonės, ypač labiausiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose. Šis neapibrėžtumas dėl turto kokybės atsispindi įvairiose bankų priimtose atidėjinių politikose ir tebėra aktualus klausimas priežiūros institucijoms.

Pažeidžiamumo analizėje buvo nagrinėjami du su pandemija susiję scenarijai, kuriuose daugiausia buvo atsižvelgiama į pinigų, priežiūros ir fiskalinės pagalbos priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID‑19 sukeltą krizę, poveikį. Pagrindiniame scenarijuje, kuris, pasak Eurosistemos ekspertų, yra labiausiai tikėtinas, SĮ vidutinis CET1 koeficientas sumažėjo nuo 14,5 % iki 12,6 %. Tai patvirtina, kad Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimi bankai turi pakankamai kapitalo, kad atlaikytų gilų trumpalaikį nuosmukį. Turimi kapitalo rezervai leistų sektoriui atlaikyti ir nepalankaus scenarijaus poveikį, kai daroma prielaida, jog nuosmukis bus didesnis, o ekonomikos atsigavimas – lėtesnis. Tokiu atveju bankų vidutinis CET1 koeficientas sumažėtų nuo 14,5 % iki 8,8 %. Tačiau šiuo atveju kai kurie bankai turėtų imtis priemonių, kad atitiktų minimalius kapitalo reikalavimus.

Šių dviejų scenarijų rezultatai patvirtino, kad euro zonos bankai COVID‑19 sukeltą krizę pasitiko su daug didesniu kapitalo lygiu ir gebėjimu atlaikyti netikėtus finansinius sunkumus negu didžiosios finansų krizės metu. Pažeidžiamumo analizės rezultatai kokybine išraiška buvo įtraukti į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP), kad padėtų priežiūros institucijoms paprieštarauti bankų kapitalo prognozėms, skatinti rizikos vertinimo nuoseklumą ir apdairią atidėjinių politiką^[8].

1.1.2 Bendri euro zonos bankų veiklos rezultatai

Dėl COVID‑19 pandemijos 2020 m. euro zonos SĮ pelningumas reikšmingai sumažėjo. Bendroji į metinę perskaičiuota nuosavo kapitalo grąža buvo mažesnė nei bankų savarankiškai pranešta nuosavo kapitalo kaina ir nuo 5,2 % 2019 m. pabaigoje sumažėjo iki 2,1 % per pirmus tris 2020 m. ketvirčius^[9] (žr. 10 pav.). Pelningumo mažėjimą taip pat atsispindėjo toliau mažėjantis bankų rinkos ir apskaitinės vertės santykis, kurio medianos vertė 2020 m. balandžio mėn. nukrito iki naujų žemumų – 0,3. Dėl to SĮ tapo sunku pasinaudoti akcijų rinka reikšmingai nekeičiant esamų akcininkų.

Pagrindinis pelningumo mažėjimo veiksnys buvo sumažėjusios vertės paskolų dalies augimas, paskatintas makroekonominės aplinkos pablogėjimo. Neveiksnių paskolų lygio didėjimas nebuvo stebimas, tačiau tai reiškė didesnę daugelio pozicijų kredito riziką. Didelis vienkartinis prestižo ir atidėtųjų mokesčių turto vertės sumažėjimas kai kuriose SĮ atspindėjo bendrojo pelningumo mažėjimą.

2020 m. bankų bendrasis sąnaudų ir pajamų santykis tebebuvo nepakitęs ir tokio paties aukšto lygio kaip ir ankstesniais metais (žr. 11 pav.). Pajamų mažėjimą iš dalies kompensavo išlaidų mažinimas, tad veiklos pajamos prieš vertės sumažėjimą, atidėjinius ir mokesčius išliko gana stabilios. Teigiamas aspektas buvo tas, kad krizė paskatino bankus didinti skaitmeninimo tempą, dėl kurio vidutinės trukmės laikotarpiu sąnaudų struktūra galėtų tapti efektyvesnė.

Siekdamos išlaikyti veiklos tęstinumą ir konkurencingumą COVID‑19 pandemijos metu, SĮ išplėtė skaitmeninį bendravimą su klientais ir padidino savo paslaugų spektrą, įskaitant internetines konsultavimo paslaugas ir daugiau bekontakčio mokėjimo galimybių. Šis skaitmeninimas, kuriuo siekta reaguoti į klientų pageidavimus, padėjo sumažinti sąnaudas. Sąnaudos mažėjo ir uždarius banko skyrius, sumažėjus kelionių išlaidoms ir dėl kitų laikinų veiksnių. Nepaisant didesnio skolinimo ir žemos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų finansavimo normos, SĮ grynosios palūkanų pajamos 2020 m. toliau mažėjo. Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos taip pat sumažėjo visose daugiausia tokių pajamų teikiančios veiklos srityse.

Panašiai kaip ir SĮ, MSĮ pelningumas 2020 m. sumažėjo daugiausia dėl didesnio vertės mažėjimo ir atidėjinių blogėjančiomis makroekonominėmis sąlygomis. MSĮ vidutinė nuosavo kapitalo grąža 2020 m. birželio mėn. buvo 3,5 % (sumažėjo nuo 5,1 % 2019 m. pabaigoje). Palūkanų pajamos, kurios yra didžiausias MSĮ pajamų komponentas, 2020 m. pirmąjį pusmetį išliko santykinai stabilios, palyginti su ankstesniais metais (žr. 12 pav.). Tačiau grynosios palūkanų pajamos sumažėjo nežymiai, nes padidėjo palūkanų išlaidos. Be to, MSĮ rizikos sąnaudos, skaičiuojamos kaip finansinio vertės sumažėjimo ir pelno prieš atidėjinius santykis, smarkiai padidėjo – nuo 12,4 % (2019 m. pabaigoje) iki 22,4 % (2020 m. birželio mėn.).

Kalbant apie sąnaudas, pasakytina, kad MSĮ ir toliau stengėsi mažinti bendrąsias išlaidas, daugiausia sumažindamos savo administracines išlaidas (žr. 13 pav.). 2020 m. birželio pabaigoje MVĮ sąnaudų ir pajamų santykis buvo 72 %, t. y. šiek tiek didesnis nei 2019 m. pabaigoje (70 %). Bendrasis NPL santykis MVĮ sektoriuje 2020 m. antrąjį ketvirtį nežymiai padidėjo – 20 bazinių punktų (nuo 2019 m. gruodžio mėn.) – ir pasiekė 2,1 %.

1.1.3 Pagrindinė rizika bankų sektoriuje

Glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis (NPI) ECB Bankų priežiūros tarnyba kasmet įvertina, kokios pagrindinės rizikos kyla bankams trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu (dvejus–trejus ateinančius metus). Atliekant 2019 m. vertinimą nustatyti šie pagrindiniai rizikos veiksniai 2020 ir tolesniems metams: i) veiklos modelio tvarumas, ii) elektroniniai nusikaltimai ir IT trūkumai, iii) vėl kylantys ekonominiai, politiniai ir skolos tvarumo iššūkiai euro zonoje. Kiti nustatyti rizikos veiksniai buvo su bankų NPL strategijomis susijusi įvykdymo rizika, nusižengimai, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas, Brexitas ir klimato kaita.

Dėl COVID‑19 pandemijos ECB Bankų priežiūros tarnyba turėjo nukreipti savo dėmesį į svarbesnius krizės keliamus iššūkius ir imtis ad hoc priemonių, skirtų sustiprinti bankų gebėjimą veikti naujoje aplinkoje^[10]. Tačiau, be tiesioginių sunkumų, atsiradusių dėl labai neaiškių ekonominių perspektyvų, COVID‑19 sukelta krizė sustiprino tai, kas jau iki pandemijos buvo laikoma didžiausia rizika euro zonos bankų sektoriuje.

Mažas euro zonos bankų pelningumas ir jų veiklos modelių tvarumas paskutiniais metais taip pat kėlė priežiūros institucijų susirūpinimą, daugiausia dėl SĮ nelanksčios sąnaudų struktūros ir bendro pobūdžio sunkumų kuriant tinkamą pelno maržą, atsižvelgiant į ilgalaikę žemos palūkanų normos aplinką ir perteklinius pajėgumus Europos bankų sektoriuje. COVID‑19 sukeltas ekonominis nuosmukis dar labiau sumažino bankų pelningumą dėl vertės sumažėjimo ir didesnių atidėjinių, todėl jiems tapo būtina spręsti struktūrinius trūkumus ir sparčiau stiprinti savo veiklos modelius.

Vis dar didelis bendras NPL lygis euro zonoje 2019 m. pabaigoje priežiūros institucijoms kėlė susirūpinimą ir 2020 m. pradžioje. COVID‑19 sukelta krizė padidino tolesnio NPL kaupimosi riziką ateityje, o tai atspindi neigiamą pandemijos poveikį bankų skolininkų mokumui.

Pradėdamas Europos bankų priežiūros veiklą, ECB nustatė, kad būtina pagerinti euro zonos bankų valdymo sistemas ir tai tebebuvo aktualu 2019 m. pabaigoje. Bankų valdybų ir jų organizacinių struktūrų veikimas, vidaus kontrolės funkcijos, duomenų agregavimo galimybės ir duomenų kokybė buvo tos sritys, kuriose buvo nustatyta trūkumų, todėl joms buvo skiriama daugiau priežiūros institucijų dėmesio.

COVID‑19 sukelta krizė dar labiau išryškino šiuos trūkumus: i) ataskaitų teikimo ir duomenų agregavimo trūkumus, galinčius trukdyti bankų sprendimų priėmimo procesams; ii) mažą valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, įsitraukimą priimant strateginius sprendimus krizės smarkiai paveiktose srityse, pavyzdžiui, kredito rizikos ir kapitalo planavimo, ir nepakankamą šių sprendimų tikrinimą; iii) nepakankamą kontrolės funkcijų, ypač rizikos valdymo ir atitikties, iniciatyvumą įveikiant krizę (kai kuriuose bankuose vis dar trūksta darbuotojų ir tinkamų IT priemonių bei procesų, skirtų nustatyti, matuoti ir stebėti riziką).

Pirmąjį metų ketvirtį stebėti rinkos neramumai taip pat atskleidė rinkos riziką, į kurią bankai yra labiau linkę ir kurią sunku kiekybiškai įvertinti ir valdyti, ypač nepastoviu laikotarpiu. Prekybos knygose į apskaitą įtrauktus nuostolius daugiausia sukėlė išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertinimo koregavimas į mažesnę pusę, ypač kredito vertinimo ir finansavimo vertinimo koregavimas, taip pat bazinės rizikos, susijusios su arbitražiniais sandoriais, pavyzdžiui, nuosavybės arbitražiniais sandoriais, padidėjimas. Be to, mažėjančios akcijų kainos ir didėjantys kredito kainų skirtumai turėjo reikšmingos įtakos tikrąja verte į apskaitą įtraukiamoms priemonėms, o žemos palūkanų normos neigiamai paveikė ne tik pagrindinės veiklos pelningumą, bet ir pensijų įsipareigojimų kiekybinį įvertinimą.

1.2 2020 m. priežiūros prioritetai ir projektai

1.2.1 2020 m. priežiūros prioritetai ir pragmatiškas požiūris į SREP

2020 m. COVID‑19 protrūkis paskatino ECB peržiūrėti savo priežiūros prioritetus, procesus ir veiklą, kad galėtų palaikyti bankų gebėjimą tarnauti ekonomikai, kartu sprendžiant pandemijos sukeltus veiklos iššūkius. Jungtinės priežiūros grupės (JPG) iš naujo nustatė veiklos prioritetus ir daugiau dėmesio skyrė bankų gebėjimui susidoroti su pandemijos poveikiu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priežiūros institucijos aktyviai bendravo su bankais, siekdamos aptarti individualias priemones, pavyzdžiui, koreguoti patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų grafikus, procesus ir terminus. Be to, priežiūros institucijos pratęsė tam tikrų neesminių priežiūros priemonių ir duomenų pateikimo terminus.

ECB Bankų priežiūros tarnyba pasirinko pragmatišką požiūrį į savo pagrindinės metinės veiklos, t. y. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP), vykdymą laikantis EBI gairių^[13].

2020 m. pasirinkęs pragmatišką požiūrį į SREP, ECB daugiausia dėmesio skyrė bankų gebėjimui susidoroti su kapitalo ir likvidumo iššūkiais bei rizika, kylančiais iš dabartinės krizės. ECB nusprendė papildomus kapitalo reikalavimus (P2R ir P2G) palikti nepakeistus ir neatnaujinti SREP balų, išskyrus atvejus, kai tokie pakeitimai būtų pateisinami dėl išimtinių aplinkybių, veikiančių konkretų banką. Be to, ECB nusprendė priežiūros klausimus spręsti pateikdamas kokybines rekomendacijas. JPG pasinaudojo ECB pažeidžiamumo analizės rezultatais, kad nustatytų naujas pažeidžiamas sritis ir galėtų paprieštarauti bankų finansinėms bei kapitalo prognozėms. Šie rezultatai taip pat buvo įtraukti į SREP vertinimą.

Atsižvelgiant į ankstesnių metų siekius suteikti bankams ir investuotojams 2020 m. sausio mėn. paskelbiant priežiūrinių kapitalo reikalavimų leidinį, parengtą atlikus SREP procesą, 2021 m. sausio mėn. ECB paskelbė suvestinius SREP rezultatus, išskaidytus pagal veiklos modelį ir kiekvieno banko P2R bei kapitalo sudėtį^[14]. 2020 m. SREP reikalavimai ir rekomendacijos bendram kapitalui, išskyrus sisteminius ir anticiklinius rezervus, išliko stabilūs ir vidutiniškai siekė apie 14 %, o CET1 kapitalo pakankamumo reikalavimai dėl naujų P2R kapitalo kokybės reikalavimų sumažėjo nuo 10,6 % (2019 m.) iki 9,6 %. Bankams taip pat buvo leista iš dalies naudoti kapitalo priemones, kurios nepriskiriamos prie CET1 priemonių, kad atitiktų P2R reikalavimus, taip pritaikant priemonę, kuri turėjo įsigalioti tik 2021 m. sausio mėn. po naujausių Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD V) pakeitimų. Be kapitalo reikalavimų ir gairių, 2020 m. visi bankai gavo kokybines rekomendacijas. Dauguma rekomendacijų buvo orientuotos į vidaus valdymą (daugiausia vidaus kontrolės funkcijas, valdybą ir naujų bei senų duomenų agregavimo klausimus) ir kredito riziką (daugiausia paskolų klasifikaciją, atidėjinius ir staigaus kritimo poveikį). Palyginti su ankstesniu SREP ciklu (2019 m.), reikšmingai padidėjo kredito rizikos ir veiklos modelio komponentų rezultatai, o su vidaus valdymu ir kapitalu susiję rezultatai išliko iš esmės pastovūs, nors 2020 m. su vidaus valdymu susiję rezultatai, išreikšti absoliučiaisiais skaičiais, išliko didžiausi.

1.2.2 Skolinimo kriterijų tobulinimas

Siekdama įvertinti banko skolinimo kriterijų kokybę, 2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo vykdyti specialų projektą, skirtą rinkti duomenis apie euro zonos bankų suteiktas naujas paskolas nuo 2016 iki 2018 m. Rezultatai buvo paskelbti 2020 m. birželio mėn.^[15] ECB Bankų priežiūros tarnybos skolinimo kriterijų tobulinimas papildo strategines pastangas mažinti esamą NPL lygį.

Ataskaitoje apie SĮ pabrėžiami keli trūkumai bankų naujų paskolų teikimo ir įkainojimo procese pastaraisiais metais. Bankai ypač sušvelnino skolinimo namų ūkiams standartus. Analizė taip pat parodė, kad didelį NPL lygį turintys bankai buvo linkę konservatyviau nei kiti bankai teikti būsto paskolas ir ne visi bankai kreipė pakankamai dėmesio į rizika pagrįstą kainodarą, siekdami užtikrinti, kad paskolos kaina bent padengtų tikėtinus nuostolius ir sąnaudas. Negauta duomenų, kad pagal savo vidaus modelius kapitalo reikalavimus skaičiuojantys bankai taikytų geresnę rizika pagrįstą kainodarą.

Nuo 2016 iki 2018 m. smarkiai išaugo skolinimas namų ūkiams. Tai iš dalies paskatino sparčiai didėjančios būsto kainos, tačiau tai nebuvo visiškai pagrįsta namų ūkio pajamų padidėjimu (žr. 14 pav.). Dėl to pablogėjo pajamomis grindžiami pagrindiniai rizikos rodikliai (PRR) gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto srityje ir vartojimo paskolų portfeliai, o kainų skirtumai sumažėjo.

Tačiau situacija su ne finansų bendrovėms suteiktomis naujomis paskolomis buvo nevienalytė. Sandorių su ne finansų bendrovėmis portfelio PPR pagerėjo (žr. 15 pav.), nors paskolų struktūra tapo rizikingesnė, o kainų skirtumai šiame portfelyje sumažėjo. Vykdydamos kasdienę priežiūrą, JPG atlieka tolesnius vertinimus.

Kartu su SĮ skolinimo vertinimu, ECB Bankų priežiūros tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su NKI, atliko mažesnių bankų paskolų teikimo praktikos horizontalią BPM masto analizę, remdamasi MSĮ imtimi. Sudarant MSĮ duomenų rinkinį buvo atsižvelgiama į proporcingumo principą. Rezultatai rodo, kad daugelis analizuotų MSĮ susiduria su dideliais duomenų, susijusių su kredito rizikos rodikliais, prieinamumo iššūkiais. MSĮ paskolų augimas buvo daug didesnis nei SĮ, taip pat reikšmingai padidėjo jų skolininkų paskolų našta. Intensyvi konkurencija rinkoje dar labiau didino spaudimą MSĮ paskolų maržoms ir privertė jas koreguoti savo veiklos bei rizikos strategijas. MSĮ paskolų kainodara labai silpnai koreliavo su kredito rizika. ECB ir NKI ir toliau stebės MSĮ skolinimo standartų tyrimo rezultatus.

1.2.3 Neveiksnių paskolų (NPL) valdymas

SĮ turimų NPL lygis sumažėjo nuo maždaug 1 trln. eurų (NPL rodiklis – 8 %) pradedant vykdyti Europos bankų priežiūrą 2014 m. pabaigoje iki 485 mlrd. eurų (NPL rodiklis – 2,82 %) 2020 m. rugsėjo pabaigoje, o tai atitinka apie 50 % sumažėjimą (žr. 16 pav.). Panašiai ir MSĮ NPL rodiklis nuo 2016 m. mažėjo ir nuo 4,4 % nukrito iki 2,1 % 2020 m. birželio mėn.

2019 m. didelį NPL portfelį turintys bankai^[16] sumažino savo NPL lygį 23 %, taip viršydami savo metinį mažinimo tikslą.

COVID‑19 pandemija kelia didelių iššūkių bankams. Pirma, manoma, kad SĮ turės įdėti papildomų pastangų, kad galėtų toliau mažinti savo NPL lygį, nors jis iš esmės išliko pastovus iki 2020 m. birželio mėn., o tada 2020 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo nuo 503 iki 485 mlrd. eurų. Antra, numatoma, kad neigiamas pandemijos poveikis ekonomikai sukels NPL lygio padidėjimą ateityje. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu SĮ rasti tinkamą pusiausvyrą, kad būtų išvengta pernelyg didelio procikliškumo, o jų patiriama rizika tinkamai atsispindėtų balansuose.

Nustojus teikti valstybės paramos priemones, kyla didelė rizika, kad pasireikš staigaus kritimo poveikis. Dėl to labai svarbu, kad bankai tinkamai nustatytų ir atspindėtų kredito riziką savo balansuose ir būtų pasirengę spręsti sunkumus patiriančių skolininkų skaičiaus augimo problemą. Pavėlavus atpažinti turto kokybės pablogėjimą ir imtis veiksmų tam spręsti, sustiprėtų prociklinis poveikis ir pablogėtų bankų sektoriaus galimybės palaikyti ekonomikos atsigavimą.

Savalaikis ir perspektyvus restruktūrizavimas padidintų susigrąžinamąją vertę ir neleistų kauptis NPL. Esant dideliam NPL lygiui, didėja finansavimo išlaidos ir mažėja galimybės generuoti pajamas, o tai taip pat menkina bankų galimybes palaikyti ekonomikos atsigavimą.

Atidėjus perklasifikavimą ir tinkamų atidėjinių skyrimą iki moratoriumo priemonių pabaigos, atsirastų staigaus kritimo poveikis, finansinių įsiskolinimų mažinimas būtų stipresnis, o dėl to padidėtų procikliškumas. Suvokiamas bankų paskolų vertinimo ir klasifikacijos politikos netinkamumas pakenktų investuotojų į bankų sektorių pasitikėjimui ir dar labiau padidintų finansavimo išlaidas. Smarkus finansinių įsiskolinimų mažinimas ir didesnės finansavimo išlaidos sumažintų bankų galimybes palaikyti ekonomikos atsigavimą.

ECB Bankų priežiūros tarnyba į COVID‑19 pandemiją sureagavo pateikdama įvairių kredito rizikos iniciatyvų ir išorinių pranešimų^[17]. Laikydamasis EBI gairių dėl teisės aktų pagrindu ir ne teisės aktų pagrindu taikomų paskolų mokėjimų moratoriumų^[18], ECB taip pat pasiūlė bankams galimybę lanksčiau vertinti pozicijų pertvarkymo klasifikaciją ir būtinas pertvarkyti pozicijas pagal moratoriumo priemones, atitinkančias EBI gairių kriterijus.

ECB priežiūros iniciatyvos ir pranešimai yra skirti užtikrinti, kad SĮ taikytų veiksmingą rizikos valdymo praktiką ir turėtų pakankamai veiklos pajėgumų, kad jų balansuose būtų tinkamai vertinama, klasifikuojama ir išmatuojama rizika. Tai turėtų padėti sustabdyti turto kokybės blogėjimą bankuose ir taip sušvelninti staigaus kritimo poveikį, jei įmanoma. JPG ir toliau bendrauja su SĮ, siekdamos įvertinti, kaip įgyvendinami šie kredito rizikos lūkesčiai.

Be to, ECB nusprendė 12 mėn. atidėti didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių bankų NPL mažinimo strategijų pateikimo terminą iki 2021 m. kovo mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat paaiškino, kad neveiksnių pozicijų padengimo lūkesčiai ir toliau taikomi iki pandemijos pradžios atsiradusioms NPL.

Vykdydamas MSĮ priežiūrą, ECB ir toliau vertina, kaip NKI įgyvendina EBI gaires dėl neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų valdymo^[19]. Be to, su NKI pagalba ECB atliko kredito rizikos nulemto pažeidžiamumo analizę, kad geriau suprastų galimą COVID‑19 sukeltos krizės poveikį MSĮ, taip pat atsižvelgdamas į švelninantį nacionalinių priemonių poveikį. 2021 m. bus siekiama įvertinti, be kita ko, nacionalinių paramos priemonių taikymo pabaigos poveikį MSĮ kredito rizikos profiliams, taip pat MSĮ pasirengimą susidoroti su galimu įsipareigojimų nevykdančių pozicijų padidėjimu.

1.2.4 Tikslinė vidaus modelių peržiūra

Tikslinė vidaus modelių peržiūra (TVMP) yra nuo 2016 iki 2020 m. trunkantis projektas, kurio tikslas – įvertinti bankų vidaus modelių pakankamumą ir tinkamumą bei suderinti su vidaus modeliais susijusią priežiūros praktiką Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) mastu. Jį įgyvendinant pasiektas bendras visą BPM apimantis supratimas apie reguliavimo reikalavimus, susijusius su vidaus modeliais, – patvirtintos ECB vidaus modelių gairės, ir taip prisidėta mažinant nepagrįstus (t. y. ne rizika grindžiamus) pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo skirtumus, taip sukuriant vienodas sąlygas bankams dalyvaujančiose šalyse.

Po ketverių metų projektas artėja prie pabaigos. Pagal TVMP nuo 2017 iki 2019 m. buvo atlikta 200 modelių patikrinimų vietoje 65-iose SĮ. Buvo analizuojami kredito, rinkos ir sandorio šalies kredito rizikos vertinimo vidaus modeliai. Atliekant patikrinimus buvo sukurta bendra metodika, pagrįsta standartizuotų duomenų užklausomis ir patikrinimo metodais bei priemonėmis. Be to, buvo įgyvendinti keli kokybės užtikrinimo lygmenys, vykdoma tarpusavio peržiūra ir horizontaliosios analizės, siekiant užtikrinti TVMP patikrinimų rezultatų nuoseklumą ir palyginamumą.

Vykdant TVMP nustatytų neatitikties galiojančiai reguliavimo sistemai atvejų buvo daugiau kaip 5 800 visose rizikos srityse, o maždaug 30 % jų buvo itin reikšmingi.

Dėl to TVMP projekte numatyti aktyvūs tolesni priežiūros veiksmai, skirti susijusioms įstaigoms, iš kurių tikimasi, kad artimiausiais metais bus sprendžiami nustatyti trūkumai ir įgyvendinamos naujos reguliavimo priemonės. Atlikus TVMP, iki 2020 m. pabaigos buvo priimti 179 sprendimai kartu su įvairiomis priežiūros priemonėmis (įsipareigojimų, rekomendacijų ir apribojimų forma), o kai kurios iš jų turės reikšmingą kiekybinį poveikį pagal riziką įvertinto turto skaičiams.

2020 m. kovo mėn. įstaigoms suteiktos ECB Bankų priežiūros tarnybos pagalbos veiklai priemonės reaguojant į COVID‑19 pandemiją apėmė ir TVMP sprendimų, raštų po patikrinimų vietoje bei sprendimų dėl vidaus modelių pateikimo atidėjimą šešiems mėnesiams (jei jie nebuvo pateikti įstaigoms iki tos datos). Dėl to TVMP projekto užbaigimas buvo atidėtas nuo 2020 m. iki 2021 m. pirmojo pusmečio.

1.2.5 ICAAP ir ILAAP

Patikimi vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo (ICAAP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo (ILAAP) procesai yra labai svarbūs stiprinant bankų atsparumą ir padedant jiems tęsti veiklą viso ekonominio ciklo metu ir atlaikyti ekonominius sukrėtimus. Tiek ICAAP, tiek ILAAP siekiama užtikrinti, kad bankai savo kapitalo ir likvidumo riziką apskaičiuotų ir valdytų tinkamai ir struktūruotai, taikydami įstaigos poreikius atitinkančius metodus.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ėmėsi kelių priemonių, skirtų padėti bankams sukurti savo ICAAP ir ILAAP procesus kaip vertingas rizikos valdymo sistemas. Bankų ICAAP ir ILAAP reguliariai peržiūrimi vykdant SREP. 2018 m. ECB paskelbė vadovus dėl ICAAP ir ILAAP, kuriuose paaiškino savo lūkesčius dėl šių procesų. 2019 m. ECB atliko išsamią ICAAP praktikos analizę 37-iose SĮ, atsižvelgdamas į išdėstytus priežiūros lūkesčius. Analizės rezultatai buvo paskelbti 2020 m. rugpjūčio mėn. ataskaitoje „ECB Report on banks‘ ICAAP practices“. Jie rodo, kad nors bankai per pastaruosius metus reikšmingai pagerino savo ICAAP, dar yra erdvės tobulėti, ypač trijose pagrindinėse srityse.

Pirma, daugelis bankų turi netinkamas duomenų kokybės sistemas, kurios gali sutrukdyti jiems priimti informacija pagrįstus sprendimus, naudojant patikimus ir greitai gaunamus duomenis.

Antra, daugelis bankų neatsižvelgia į visas rizikos rūšis, galinčias turėti reikšmingą poveikį jų vidaus kapitalui. Pavyzdžiui, buvo nustatyta trūkumų, kaip bankai vertina papildomas 1 ir 2 lygio priemones, nustatydami savo vidaus kapitalo poreikius, siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą (tęstinumo prielaida), ir apskritai, kaip bankai apibrėžia savo kapitalo tikrąją ekonominę vertę, padengdami ekonominę riziką (ekonominės vertės aspektai), kaip parodyta 18 pav. Kai kartu nenustatomos ir kiekybiškai neįvertinamos visos pagrindinės ekonominės rizikos rūšys, tai gali pakenkti bankų gebėjimui užtikrinti savo ekonominio kapitalo pakankamumą ir taip susilpninti jų bendrą finansinį atsparumą.

Trečia, kaip parodyta 19 pav., testavimas nepalankiausiomis sąlygomis dar nėra tapęs veiksminga ir neatsiejama bankų rizikos valdymo praktikos sudedamąja dalimi. COVID‑19 pandemija parodė, kad bankai yra veikiami įvairių grėsmių, kurios gali kilti netikėtai. Tačiau daugelis įstaigų netaiko sistemingos ekonominės aplinkos stebėsenos, kad nustatytų naujas grėsmes, taip pat reguliariai neperžiūri jų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų ir galimybių. Tai gali rimtai pakenkti bankų gebėjimui veiksmingai reaguoti į nepalankias situacijas.

Nors pirmiau nurodyta analizė buvo atlikta prieš prasidedant COVID‑19 pandemijai, ECB mano, kad gera ICAAP praktika yra svarbi tiek itin nepalankiu, tiek įprastu laikotarpiu. Tinkamai parengtas ICAAP yra labai svarbus veiksmingam rizikos valdymui, finansiniam patikimumui ir ilgalaikiam tvarumui pasiekti.

2020 m. pasirinkusi pragmatišką požiūrį į SREP, ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė bankų ICAAP ir ILAAP praktikos trūkumus, kenkiančius jų ateities prognozių patikimumui ir galinčius susilpninti jų gebėjimą sėkmingai valdyti savo kapitalo ir likvidumo pozicijas COVID‑19 sukeltos krizės metu. Bankai raginami kruopščiai įtraukti galimą rimtesnių COVID‑19 pasekmių poveikį ir galimybes į savo bazinį bei nepalankųjį scenarijus.

Numatoma, kad ateityje ICAAP ir ILAAP svarba SREP procese bus dar didesnė, todėl bankai bus skatinami ir toliau tobulinti savo vidaus procesus. Be to, nustatydama P2R, ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiau atsižvelgs į rizikos veiksnius, todėl tikimasi, kad tai paskatins bankus geriau nustatyti įvairias rizikos rūšis, su kuriomis jie susiduria.

1.2.6 IT ir kibernetinė rizika

2020 m. elektroniniai nusikaltimai ir IT trūkumai vėl buvo įvardyti kaip vieni svarbiausių rizikos veiksnių bankų sektoriuje. Siekiant stiprinti bankų atsparumą šioje srityje, vienas ECB Bankų priežiūros tarnybos prioritetų 2020 m. buvo įvertinti IT ir elektroninių nusikaltimų riziką bankuose, atliekant priežiūros veiksmus, pavyzdžiui, patikrinimus vietoje, metinį SREP, BPM pranešimų apie kibernetinius incidentus procesą ir kitas bankui pritaikytas ir horizontalias veiklas.

IT sistemų patikimumas tapo itin svarbus, kai bankai pradėjo uždarinėti skyrius ir dirbti nuotoliniu būdu. Atsižvelgdama į tai, ECB Bankų priežiūros tarnyba įvardijo IT ir kibernetinę riziką kaip vienas svarbiausių rizikų, susijusių su COVID‑19. Iš tiesų 2020 m. išaugo reikšmingų kibernetinių incidentų skaičius, apie kuriuos prižiūrimos įstaigos pranešė ECB, ypač vykdomų su piktybiniais ketinimais^[20]. Iki šiol dėl tokių incidentų daugiausia buvo sutrikdomas bankų ar bankų paslaugų teikėjų paslaugų teikimas. Tačiau didėjantis kibernetinių incidentų skaičius rodo, kad bankams būtina stiprinti savo IT atsparumą ir pašalinti trūkumus, pavyzdžiui, pernelyg sudėtingą IT architektūrą ir priklausomybę nuo didelio skaičiaus eksploatuoti netinkamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų vykdant svarbias funkcijas.

2020 m. birželio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė savo metinę ataskaitą dėl SREP IT rizikos klausimyno rezultatų^[21], parengtą bendradarbiaujant su NKI ir pagrįstą bankų įsivertinimu pagal IT rizikos klausimyną. Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai pastebėjimai apie bankų IT rizikos praktiką 2019 m. pirmąjį ketvirtį. Debesijos paslaugoms tampant vis svarbesnėms, visus 2018 m. iki 2019 m. pradžios bankų užsakomųjų paslaugų biudžetai ir toliau didėjo. Nerimą kelia tai, kad eksploatuoti nebetinkamų sistemų, kurios naudojamos svarbiausiai veiklai vykdyti, skaičius vis didėjo, o duomenų kokybės valdymas ir toliau yra mažiausiai išvystyta rizikos valdymo sritis.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo rengiant tarptautinių darbo grupių dokumentus šiomis temomis, t. y. konsultacinį dokumentą dėl Finansinio stabilumo tarybos veiksmingos praktikos reaguojant į kibernetinius incidentus ir veiklos atkūrimo^[22], Bazelio bankų priežiūros komiteto konsultacinį dokumentą dėl veiklos atsparumo principų^[23] ir EBI IRT ir saugumo rizikos valdymo gaires^[24], kurie įsigaliojo 2020 m. birželio mėn.

1.2.7 Brexitas

Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė 2020 m. vasario 1 d., kai prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalyje ir šaliai vis dar taikoma ES teisė. Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba siekė užtikrinti, kad bankai ir priežiūros institucijos būtų pasirengę Brexito pereinamojo laikotarpio pabaigai, ir atidžiai stebėjo, kaip bankai įgyvendina savo planus po Brexito.

Visus metus ECB Bankų priežiūros tarnyba stebėjo ES ir Jungtinės Karalystės politines derybas ir vertino jų poveikį priežiūros požiūriu. ECB taip pat teikė techninę veiklos pagalbą Europos priežiūros institucijoms, užtikrindamas, kad būtų atsižvelgta į pagrindinius priežiūros klausimus.

Vykdydama nuolatinę SĮ priežiūrą, ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat atnaujindavo savo vertinimą, kokį poveikį galėtų turėti galimo pasitraukimo be susitarimo ar lygiavertės sistemos scenarijai pereinamojo laikotarpio pabaigoje svarbioms įstaigoms įvairiose srityse, pavyzdžiui, investavimo paslaugų ir prekybos vietų srityje. ECB Bankų priežiūros tarnyba patarė bankams ir toliau ruoštis visiems galimiems Brexito pabaigos scenarijams ir paprašė jų įgyvendinti švelninančias priemones, kurios padėtų spręsti galimą staigaus kritimo poveikio riziką. Apskritai bankų pasirengimas pereinamojo laikotarpio pabaigai buvo pakankamas ir 2021 m. sausio mėn. pradžioje nepastebėta jokių finansinių paslaugų rinkos sutrikimų.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stebėjo, kaip Brexito planus įgyvendina SĮ, kurias paveikė Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, siekdama užtikrinti, kad jos laikytųsi anksčiau sutartų tikslinių veiklos modelių po Brexito įgyvendinimo terminų. Be tokios horizontaliosios stebėsenos, buvo stebimi ir konkretūs bankai, o nustačius trūkumų, imtasi atitinkamų priežiūros veiksmų. Tam, kad visiškai įgyvendintų ECB priežiūros lūkesčius, kai kuriems bankams vis dar reikia imtis veiksmų vidaus valdymo, veiklos organizavimo, apskaitos modelių ir finansavimo srityse, iš naujo parengti ES klientų ir santykių grupės viduje dokumentus, IT infrastruktūrą ir ataskaitų teikimo procesą.

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau informavo apie priežiūrinius lūkesčius, susijusius su Brexitu: paskelbti keli straipsniai Priežiūros naujienlaiškyje, pranešimai Priežiūros tinklaraštyje, informacija teikta per dvišales diskusijas su prižiūrimais subjektais^[25].

Po Brexito ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stebės, kaip bankai įgyvendina savo tikslinius veiklos modelius, ir daugiau dėmesio skirs pagrindiniams priežiūros klausimams, galintiems atsirasti dėl perėjimo prie naujos tvarkos. Pagal 2019 m. sudarytą naują bendradarbiavimo sistemą, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos ir toliau bendradarbiaus vykdydamos bankų, veikiančių ir dalyvaujančiose šalyse, ir Jungtinėje Karalystėje, priežiūrą.

1.2.8 Finansinės technologijos ir skaitmeninimas

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau siekė nustatyti SĮ ir MSĮ finansinių technologijų naudojimo priežiūros būdus. Siekiama gerinti bendrą supratimą apie riziką, susijusią su finansinėmis technologijomis, ir teikti metodinę paramą bei priemones priežiūros institucijoms.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau bendradarbiavo su NKI, SĮ, MSĮ ir kitais susijusiais rinkos dalyviais, kad geriau suprastų, kaip bankai naudoja pažangias technologijas ir kokios yra to pasekmės jų veiklos modeliams ir rizikos valdymo sistemoms. Tarnyba tęsė rinkos pokyčių ir kylančių rizikų stebėseną, taip pat ir COVID‑19 pandemijos poveikį skaitmeninimui ir naujovių diegimui bankuose. Pandemija parodė, kad Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimi bankai sugeba išlikti atsparūs ir vykdyti veiklą net ir reikšmingai padidėjus priklausomybei nuo nuotolinio darbo. Ateityje skaitmeninė pertvarka ir inovacijos išliks itin svarbios bankams, veikiantiems itin konkurencingoje aplinkoje, atsižvelgiant į tai, kaip skaitmeninės sistemos gali padėti sumažinti išlaidas ir patenkinti vis labiau į skaitmenines paslaugas orientuotų klientų lūkesčius.

2020 m. rugpjūčio 27 d. ECB paskelbė atsakymą „ESCB/European banking supervision response to the European Commission‘s consultation on digital finance“, kuriame pateikė išsamius atsakymus į klausimus apie įvairius elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti Komisijos strategijoje. ECB iš esmės pritaria Komisijos nustatytoms prioritetinėms sritims, kuriomis siekiama skatinti skaitmeninių finansų plėtrą Europos Sąjungoje ir kurios tapo dar svarbesnės prasidėjus COVID‑19 pandemijai. Nors ECB pripažįsta, kad skaitmeninimas ir naujovės gali atnešti didelę naudą finansų institucijoms, finansų sistemai ir ekonomikai apskritai, vykdant bankų sektoriaus skaitmeninę pertvarką būtina atsižvelgti į visą susijusią riziką. Nors pandemija paspartino bankų skaitmeninimo pastangas ir parodė, kaip svarbu investuoti į inovacijas, ji taip pat atskleidė papildomus iššūkius, kuriuos būtina toliau stebėti ir į juos atsižvelgti bankų rizikos priimtinumo sistemose.

ECB yra įvairių tarptautinių ir Europos grupių bei tinklų narys, kuriuose savo patirtimi ir nuomone prisideda prie reguliavimo ir priežiūros sistemų vystymo finansinių technologijų ir skaitmeninimo srityje. Tęsdama šią veiklą, 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo prie ECB darbo su kriptoturtu ir centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis, sprendžiant bankų priežiūrai aktualius klausimus. Ji taip pat dalyvavo vidaus ir išorės pasitarimuose, mokymo kursuose ir seminaruose, siekdama puoselėti bendrą priežiūros metodą ir neatsilikti nuo įvairių pokyčių finansinių technologijų ir skaitmeninimo srityje.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra

ECB Bankų priežiūros tarnyba stengiasi SĮ priežiūrą vykdyti proporcingai ir pagal riziką, reikliai ir nuosekliai. Todėl kiekvienais metais nustatomi pagrindiniai nuolat vykdomos priežiūros veiksmai. Šie veiksmai grindžiami esamais reguliavimo reikalavimais, BPM priežiūros žinynu bei BPM priežiūros prioritetais, ir yra įtraukti į kiekvienos SĮ priežiūros programą (SEP).

Be šių centralizuotai nustatomų pagrindinių veiksmų, į priežiūros programą gali būti įtraukiami ir pagal bankų ypatumus parinkti priežiūros veiksmai, o JPG paliekama erdvės analizuoti ir spręsti individualius rizikos klausimus.

Priežiūros programoje numatomi tokie dokumentinės priežiūros veiksmai: i) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP); ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas); iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti nuolatinės priežiūros programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatumų (pvz., banko veiklos modelio ar vidaus valdymo struktūros analizė). Pirmosios dvi veiksmų grupės nustatomos centralizuotai, o trečioji yra skirta konkretiems bankams, ją nustato to banko JPG.

Proporcingumo principas

Vykdant priežiūros programą, vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo konkrečios įstaigos dydžio, sisteminės svarbos ir veiklos sudėtingumo. 2020 m. vidutinis vienai SĮ tekusių suplanuotų priežiūros veiksmų skaičius buvo panašus kaip ir ankstesniais metais (žr. 20 pav.). Taip buvo užtikrinama, kad JPG ir toliau turėtų pakankamą veiksmų laisvę spręsti įstaigai būdingos rizikos klausimus.

Rizika pagrįsto metodo taikymas

Vykdant priežiūros programą taikomas rizika pagrįstas metodas – daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms kiekvienos SĮ rizikos kategorijoms. Pavyzdžiui, su kredito rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė didelį NPL portfelį turinčių bankų atveju nei vidutinio banko atveju, o su rinkos rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė tų bankų, kurių rinkos ir prekybos veiklos pozicijos yra didelės, atveju nei vidutinio banko atveju (žr. 21 pav.).

Svarbiausia informacija apie dokumentinę priežiūrą 2020 m.

Dėl COVID‑19 pandemijos ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo savo priežiūros procesus ir veiksmus, kad galėtų teikti pakankamą pagalbą bankų veiklai ir užtikrinti, kad JPG galėtų sutelkti dėmesį į bankų gebėjimo įveikti krizę stebėseną.

Todėl buvo peržiūrėti 2020 m. suplanuoti veiksmai ir kai kurie jų atšaukti, supaprastinti arba atidėti. Pagrindiniai pakeitimai buvo šie: i) iki 2021 m. atidėtas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis visos ES mastu, kuris buvo pakeistas dokumentine pažeidžiamumo analize, skirta įvertinti konkrečią riziką, kylančią dėl COVID‑19 sukeltos krizės; ii) pasirinktas pragmatiškas požiūris į SREP (žr. 1.2 dalį); iii) įdiegtas COVID‑19 poveikio bankų rizikos profiliams stebėsenos procesas (kurio metu daugiau bendraujama su bankais); iv) šešiems mėnesiams pratęstas visų priežiūros priemonių terminas (jei jų terminas dar nėra pasibaigęs).

Dėl šių pastangų ir JPG veiksmų, imantis konkrečiam bankui pritaikytų priemonių ir sutelkiant dėmesį į bankų gebėjimą įveikti krizę, šiek tiek sumažėjo 2020 m. pradžioje suplanuotų veiksmų skaičius (žr. 22 pav.).

Priežiūros išvados

Priežiūros išvados – vienas iš pagrindinių įprastos priežiūros veiklos rezultatų. Jos parodo, kokius trūkumus bankai turi pašalinti. JPG stebi, kaip bankai šalina išvadose nurodytus trūkumus. 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras užregistruotų išvadų skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, daugiausia dėl to, kad dėl COVID‑19 sukeltos krizės buvo atlikta mažiau patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų. Dauguma išvadų padaryta per patikrinimus vietoje, vidaus modelių patikrinimus ir per leidimų suteikimo procedūras. Daugiausia išvadų padaryta kredito rizikos srityje (žr. 23 pav.).

1.3.2 Priežiūra vietoje

Vykdant ECB organizacinės struktūros pakeitimus, kaip paskelbta 2020 m. liepos mėn., buvo sukurta struktūriškai nepriklausoma priežiūros vietoje funkcija – Patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų generalinis direktoratas (DG/OMI). Jo atsakomybė aprašyta 5.1 dalyje „ECB bankų priežiūros organizacinė struktūra“.

2020 m kelionių apribojimai, pritaikyti reaguojant į COVID‑19 pandemiją, turėjo didelės įtakos patikrinimams vietoje (PV) ir vidaus modelių patikrinimams (VMP). 2020 m. kovo mėn. ECB Vykdomoji valdyba nusprendė sustabdyti visas dalykines keliones ir parengiamajame etape buvusius PV ir VMP. Kai tai buvo įmanoma, tyrimo etape buvę PV ir VMP buvo tęsiami dokumentiniu būdu, o baigiamajame ataskaitų teikimo etape buvę patikrinimai buvo užbaigti, kaip numatyta.

Siekdama išlaikyti tinkamą priežiūrą, ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė laikiną dokumentinių patikrinimų koncepciją, skirtą nuotoliniu būdu tirti didžiausią COVID‑19 krizės keliamą riziką, pavyzdžiui, vykdant nuotolinius pokalbius su bankais ir naudojant nuotolines bendradarbiavimo priemones. Pagerėjus sveikatos situacijai ketinama grįžti prie tradicinės patikrinimų vietoje praktikos. Tačiau dokumentinių patikrinimų patirtis gali duoti vertingų pamokų, kuriomis bus remiamasi ateityje formuojant ECB Bankų priežiūros tarnybos priežiūros vietoje metodiką.

Remdamosi didžiausios rizikos bankams dėl COVID‑19 įvertinimu ir pačių bankų gebėjimu atlikti patikrinimus, JPG pakeitė 2020 m. suplanuotų PV ir VMP prioritetus. Todėl 2020 m. programą sudarė 96 patikrinimai ir 83 vidaus modelių patikrinimai, kurių daugumą teko atlikti nuotoliniu būdu dėl saugumo reikalavimų, susijusių su COVID‑19 pandemija.

2020 m. iš viso priimti 168 priežiūriniai sprendimai su vidaus modelių patikrinimais^[26].

2020 m. BPM darbuotojų mokymo programa, susijusi su patikrinimais vietoje, daugiausia buvo vykdoma nuotoliniu būdu ir ją sudarė 15 mokymo sesijų, apimančių visas pagrindines SREP rizikos rūšis bei procesus, susijusius su patikrinimais. Internetiniuose kursuose galėjo dalyvauti daugiau dalyvių, tad šia programa pasinaudojo daugiau kaip 586 inspektoriai ir priežiūros specialistai.

1.3.2.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau pateiktoje analizėje apžvelgiamos svarbiausios patikrinimų vietoje metu nustatytos išvados^[27].

Vidaus valdymas

Didžiausi trūkumai nustatyti šiose vidaus valdymo srityse:

• vidaus kontrolės (atitikties, rizikos valdymo ir vidaus audito) funkcijas vykdantys padaliniai: rimti trūkumai, susiję su visų vidaus kontrolės funkcijas vykdančių padalinių nepriklausomumu, ištekliais ir veiklos mastu;
• organizacinė struktūra: bankų organizacinės struktūros skaidrumo stoka dėl nepakankamo atsakomybės pasidalijimo ir neaiškių atskaitomybės linijų, vidaus kontrolės sistemų trūkumai, nepakankami žmogiškieji ir techniniai ištekliai;
• valdymo procesų įgyvendinimas ir priežiūra: nepakankama valdymo organo priežiūra, kaip įgyvendinama bankų veiklos ir rizikos strategija;
• duomenų apie riziką rinkimas ir rizikos ataskaitų teikimas: nepakankamai visapusiška duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo sistema, duomenų struktūros ir IT infrastruktūros trūkumai.

Kredito rizika

Apie pusės kredito rizikos patikrinimų atveju daugiausia dėmesio buvo skiriama bankų turto kokybei, o patikrinimai buvo atliekami peržiūrint kredito bylas. Juos atlikus buvo apskaičiuotas daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų didesnis atidėjinių poreikis prudenciniu požiūriu ir rasta iš viso maždaug 3,1 mlrd. eurų vertės turto, kuris turėtų būti perkvalifikuotas iš veiksnaus į neveiksnų^[28]. Kiti patikrinimai buvo daugiausia sutelkti į kokybinius kredito rizikos valdymo aspektus. Svarbiausios išvados buvo šios:

• apskaičiuojami per maži tikėtini kredito nuostoliai: pervertinamas įkaitas ir veiksnumo atkūrimo rodikliai, neteisingai apskaičiuojami tikėtini kredito nuostoliai dėl taikomos metodikos ir atidėjinių apskaičiavimo parametrų trūkumų;
• netinkamai grupuojami skolininkai: neteisingai apibrėžiamos arba nustatomos neveiksnios pozicijos ir pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, neteisingai vertinamos 2 ir 3 etapo bendrosios pozicijos, pertvarkymo atvejų nustatymo procesai turi trūkumų;
• silpna stebėsena: nepastebimi ankstyvieji kredito kokybės pablogėjimo ženklai, netinkamos reitingavimo sistemos, daugiausia dėl žemos duomenų kokybės ir neatitikimų tarp skirtingų IT sistemų bei pernelyg didelės priklausomybės nuo rankinio koregavimo.

IT rizika

Dauguma nustatytų itin rimtų trūkumų susiję su:

• IT tęstinumo valdymu: nepakankamas IT tęstinumas, neveiksmingi arba standartų neatitinkantys IT tęstinumo planai;
• kibernetinio saugumo valdymu: kibernetinio saugumo priemonės neužtikrina kritiškai svarbių duomenų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo bei savalaikio kibernetinio saugumo incidentų nustatymo;
• IT rizikos valdymu: nepakankamas IT rizikos integravimas į bendrą rizikos valdymo sistemą.

Reguliuojamasis kapitalas ir ICAAP

Pagrindinės išvados dėl reguliuojamojo kapitalo (1 ramstis) buvo susijusios su kontrolės sistemos trūkumais nustatant netinkamą rizikos koeficientų naudojimą pozicijoms visose 1 ramsčio rizikos srityse ir nepakankamu pagal riziką įvertinto turto vertinimu dėl neteisingo pozicijų priskyrimo rizikos klasėms. Kiti trūkumai yra susiję su tuo, kad nenustatomas nekilnojamojo turto spekuliacinis finansavimas ir kredito rizikos mažinimo metodams naudojamas netinkamas įkaitas.

Didžiausi trūkumai, nustatyti ICAAP patikrinimų metu, yra susiję su i) vidaus kiekybinio vertinimo trūkumais, daugiausia susijusiais su dalyvavimo rizikos, pensijų rizikos, rinkos arba kredito rizikos modeliavimu; ii) patikimo daugiamečio ir į ateitį orientuoto kapitalo planavimo nebuvimu; iii) nenuosekliu strateginio planavimo procesų ir rizikos priimtinumo sistemos tarpusavio ryšiu, daugiausia dėl to, kad nėra nuoseklių ir išsamių rizikos priimtinumo ribų.

Rinkos rizika

Rimčiausi trūkumai buvo susiję su vertinimo rizikos apskaičiavimu ir valdymu, įskaitant esminius tikrosios vertės nustatymo trūkumus (nepakankama nepriklausomo kainų tikrinimo aprėptis, netinkamos tikrosios vertės hierarchijos metodikos, netinkama pirmos dienos pelno pripažinimo praktika, trūkstami tikrosios vertės koregavimai) ir EBI techninių reguliavimo standartų dėl prudencinio vertinimo įgyvendinimą.

Palūkanų normos rizika bankinėje knygoje (IRRBB)

Dauguma didžiausių trūkumų buvo susiję su IRRBB vertinimu, valdymu ir stebėsena: netinkami kiekybinio vertinimo metodai, nepagrįstų ir nepatikimų prielaidų ir parametrų naudojimas, nepakankamai tvirtas pagrindas neterminuotųjų indėlių modeliavimui ir nereguliarus IRRBB modelių tvirtinimas.

Likvidumo rizika

Dauguma didžiausių trūkumų buvo susiję su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema (nepakankamai konservatyvi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų sistema, prielaidų ir parametrų, naudojamų kiekybiškai įvertinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis poveikį, trūkumai) ir rizikos vertinimu bei stebėsena (finansinių produktų išeinančių srautų nustatymo trūkumai, klaidos apskaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį).

Operacinė rizika

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su operacinės rizikos valdymu (duomenų apie operacinę riziką surinkimo procesų trūkumai, nepakankami rizikos prevencijos ir šalinimo veiksmai operacinės rizikos incidentų atveju) ir jos nustatymu (aprėpiama ir apibrėžiama ne visa reikšminga operacinė rizika).

Veiklos modeliai ir pelningumas

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su produktų kainodara (į kainodaros priemones neįtraukiamos reikšmingos sąnaudos ir rizika, kainodaros normos negali užtikrinti tvaraus pelningumo), strateginio valdymo pajėgumais (nepakankami valdymo kontrolės veiksmai įgyvendinant veiklos strategiją) ir pajamų, sąnaudų ir kapitalo paskirstymu (pelno, sąnaudų ir kapitalo paskirstymo trūkumai, dėl kurių iškraipomas pelningumo vaizdas).

1.4 Netiesioginė MSĮ priežiūra

Prasidėjus COVID‑19 pandemijai, ECB sustiprino ir perorientavo savo MSĮ priežiūros veiklą, kad galėtų aktyviai spręsti didėjančios rizikos problemą. Kartu ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) sutarė dėl tam tikro lankstumo įgyvendinant tam tikras veiklas, kurios iš pradžių buvo planuotos 2020 m.

Sustiprinta ir perorientuota MSĮ priežiūros veikla, siekiant spręsti dėl COVID‑19 sukeltos krizės atsiradusias rizikos problemas

ECB visus metus intensyviau bendradarbiavo su NKI tiek techniniu, tiek valdymo lygmenimis, siekdamas aktyviai spręsti dėl COVID‑19 sukeltos krizės atsiradusias rizikos problemas. Visų pirma ECB įvertino MSĮ kredito ir likvidumo rizikos pažeidžiamumą, kurį gali paskatinti blogėjanti ekonominė padėtis. Šis vertinimas apėmė MSĮ pozicijų koncentraciją ekonomikos sektoriuose, kurie yra labiau veikiami pandemijos padarinių (pvz., transportas, apgyvendinimas ir t. t.), ir galimą MSĮ pažeidžiamumą dėl staigaus likvidumo poreikio ar finansavimo šaltinių sukrėtimų. Kalbant apie turto kokybę, analizė parodė, kad mažiau pažeidžiamuose sektoriuose veikiantiems bankams taip pat gali kilti iššūkių dėl COVID‑19 poveikio, ypač jei prasidedant krizei jie turėjo didelį NPL portfelį. Kalbant apie likvidumą, daugeliui mažų ir vidutinių MSĮ vis dar kyla likvidumo rizika. Pavyzdžiui, daugelis bankų turi labai didelį kredito linijų įsipareigojimų lygį, palyginti su jų turimu aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, todėl jie tampa pažeidžiami likvidumo poreikio atveju, panašiu į tą, kuris buvo stebimas pirmajame COVID‑19 sukeltos krizės etape. Kita likvidumo problema yra susijusi su MSĮ, kurios yra labai (arba kai kuriais atvejais pernelyg) priklausomos nuo didmeninio finansavimo. Dėl šios priklausomybės jos gali patirti didmeninių rinkų nepastovumo pasekmes.

Be to, ECB teikia pagalbą NKI, siekdamas skatinti nuoseklų kelių priežiūros metodų taikymą viso BPM mastu, pavyzdžiui, įgyvendinti EBI gaires dėl pragmatinio 2020 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) atsižvelgiant į COVID‑19 pandemijos krizę^[29], EBI gaires dėl teisės aktų pagrindu ir ne teisės aktų pagrindu atsižvelgiant į COVID‑19 krizę taikomų paskolų mokėjimų moratoriumų^[30] ir atlikti reikšmingų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių rizikos perkėlimo vertinimą, įgyvendinant valstybės garantijų schemas.

ECB patikslino savo MSĮ išankstinio įspėjimo sistemą, kurios paskirtis – nustatyti pažeidžiamas MSĮ ir palaikyti dialogą su NKI, įtraukiant informaciją apie kapitalo ir didelių pozicijų pažeidimus.

2020 m. ECB toliau stebėjo institucines užtikrinimo schemas (IUS). ECB teikė pagalbą Banca d'Italia vertinant tik MSĮ skirtas IUS, kurias taikė Trentino-Alto Adige regione esantys Raiffeisen bankai. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. IUS pripažįstama tinkama rizikos ribojimo tikslams. ECB taip pat toliau stebėjo mišrias IUS, kurių dalis yra reikšmingai keičiamos.

Lankstumas koreguojant MSĮ priežiūros prioritetus atsižvelgiant į krizinę padėtį

2020 m. ECB ir NKI sutarė iki 2021 m. atidėti naujos MSĮ SREP metodikos įdiegimą^[31]. Tais atvejais, kai NKI nusprendė taikyti metodiką MSĮ 2020 m. pagal pradinį planą, ECB paskatino taikyti pragmatinį požiūrį į SREP pagal EBI gaires dėl pragmatinio 2020 m. SREP atsižvelgiant į COVID‑19 krizę, apimantį tik reikšmingos rizikos vertinimą ir paliekant beveik nepakeistus P2R ir P2G. Taip pat pakoreguotas MSĮ SREP veiksmų planas, sumažinant kai kurių temų prioritetą.

COVID‑19 sukelta krizė atskleidė priklausomybę nuo IT sistemų (pvz., nuotolinio ryšio, bankų klientų naudojimosi skaitmeniniais kanalais), kurios yra susijusios su didesne rizika bankui (sistemos neprieinamumas, ilgesnis reagavimo laikas, mažesnis IT palaikymo reagavimas ir t. t.). Dėl šios priežasties 2020 m. ECB rekomendavo NKI skirti tinkamą dėmesį IRT rizikai ir tam, kaip MSĮ tvarkosi su dabartine krize veiklos ir (arba) IT lygiu.

2020 m. ECB tęsė pasirengimą laipsniškam informacijos valdymo sistemos, susijusios su SREP funkcijomis, įdiegimui, kuri leis NKI registruoti MSĮ SREP vertinimą bendroje viso BPM sistemoje.

Dėl pandemijos vaizdo konferencijos tapo vertinga priemone veiksmingai keistis informacija su NKI.

Kitos aktualios MSĮ priežiūros temos

2020 m. ECB tęsė veiklą nustatant mažas ir nesudėtingas įstaigas (MNĮ). Kartu su NKI buvo atlikta apžvalga, siekiant įvertinti naują klasifikaciją BPM. Šiam įvertinimui buvo netiesiogiai naudojami mažų ir nesudėtingų įstaigų sąrašai, kuriuos NKI pateikė kartu su finansinės atskaitomybės (FINREP) formomis informacijai apie neveiksnias paskolas.

Įsteigus EBI Proporcingumo patariamąjį komitetą (PPK), ECB prisidėjo rengiant pirmąjį komiteto rekomendacinį raštą EBI stebėtojų tarybai dėl to, kaip EBI galėtų geriau atsižvelgti į proporcingumą penkiose pasirinktose 2021 m. darbo programos projekto srityse. Rekomendacija apėmė SREP, vidaus valdymą, investicines įmones, su klimatu susijusią informaciją ir atitikties tyrimo išlaidas. ECB šiuo metu teikia pagalbą EBI rengiant PPK poveikio vertinimo metodiką.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

2020 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento^[32] 5 straipsnį jam patikėtas makroprudencines užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

2020 m. ECB gavo virš 100 makroprudencinių pranešimų iš nacionalinių institucijų, taip pat iš Bulgarijos ir Kroatijos, su kuriomis buvo pradėtas glaudus bendradarbiavimas. Dauguma šių pranešimų buvo susiję su kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo ir sprendimais dėl pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų (G‑SII) arba kitų sisteminės svarbos įstaigų (O‑SII) nustatymo ir jų kapitalo vertinimo. Kai kurie sprendimai, ypač dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo, buvo susiję su kapitalo atlaisvinimu, siekiant padengti kredito nuostolius ir palaikyti skolinimą ekonomikai COVID‑19 pandemijos metu. ECB įvertino pranešimus apie kitas makroprudencines priemones, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų nustatymo arba pagal KRR 458 straipsnį įdiegtas priemones.

Vadovaudamiesi Bazelio bankų priežiūros komiteto parengta metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė aštuonias pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas^[33], kurios 2022 m. privalo laikyti 1,0–1,5 % papildomą kapitalo rezervą. Nacionalinės priežiūros institucijos identifikavo 124 kitas sisteminės svarbos įstaigas ir nustatė joms kapitalo rezervo normas. Jos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų „apatinės ribos“ nustatymo metodikoje numatytus dydžius, kurių ECB laikosi nuo 2016 m^[34].

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat aktyviai dalyvavo kai kuriose Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) veiklos srityse. Ši valdyba atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Šios sritys apėmė ESRV veiklą, susijusią su pelno paskirstymo apribojimais. 2020 m. gegužės 27 d. ESRV priėmė Rekomendaciją ESRV/2020/7^[35], kuria atitinkamos institucijos raginamos prašyti savo prižiūrimų finansų įstaigų iki 2021 m. sausio 1 d. nemokėti dividendų, neišpirkti paprastųjų akcijų ir neįsipareigoti išmokėti kintamąjį atlygį reikšmingą riziką prisiimančiam subjektui.

2020 m. gruodžio mėn. ši Rekomendacija buvo peržiūrėta ir iš dalies pakeista. Glaudžiai bendradarbiaudamas su ESRV, ECB užtikrino, kad jo pozicija dėl paskirstymo visiškai atitiktų ESRV Rekomendaciją.

1.6 Žvilgsnis į priekį: 2021 m. rizika ir priežiūros prioritetai

Siekdama veiksmingai vykdyti priežiūros įgaliojimus, ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat nustato, vertina ir stebi esamą ir atsirandančią riziką bei pažeidžiamumą bankų sektoriuje. Tai leidžia jai pritaikyti savo veiksmus ir nustatyti jų prioritetus bei skubiai pakeisti priežiūros programą ir išteklius, kad būtų galima spręsti prižiūrimoms įstaigoms kylančias grėsmes. 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba turėjo pakeisti savo priežiūros prioritetus, reaguodama į COVID‑19 pandemijos sukeltą didelį ekonominį sukrėtimą, kuris reikšmingai pakeitė bendrą bankų sektoriaus rizikos aplinką. Vertinant ateities perspektyvą, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu išlieka didelis neapibrėžtumas dėl užsikrėtimo COVID‑19 atvejų skaičiaus didėjimo 2021 m. pradžioje. Tai reiškia, kad gali būti vėl įvedami karantinai, silpninantys finansinę veiklą. Taip pat nėra aišku, kada bus paskiepyti gyventojai ir, atitinkamai, kada bus grįžta prie įprastos ekonominės veiklos.

2021 m. BPM rizikos schemoje ir pažeidžiamumo lentelėje (žr. 25 pav.) pateikiama pagrindinių bankų sektoriaus iššūkių per ateinančius dvejus–trejus metus apžvalga, įvertinta ECB Bankų priežiūros tarnybos glaudžiai bendradarbiaujant su NKI. BPM rizikos schemoje vaizduojami svarbiausi rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos prižiūrimoms įstaigoms dėl esamo vidaus ir išorės pažeidžiamumo, pavyzdžiui, bankų sistemos ypatybių arba aplinkos, kurioje veikia bankai. Atsižvelgiant į dabartinį rizikos vaizdą, nustatytos pažeidžiamumo sritys tapo 2021 m. priežiūros tikslinėmis sritimis.

Dėl COVID‑19 pandemijos ir susijusių jos suvaldymo priemonių 2020 m. ekonominis aktyvumas euro zonoje smarkiai sumažėjo. Numatoma, kad realusis BVP turėtų palaipsniui grįžti į prieš pandemiją buvusį lygį iki 2022 m. vidurio^[36]. Atsigavimo sparta priklausys nuo pandemijos raidos, suvaldymo priemonių taikymo trukmės, laipsniškos politikos rėmimo priemonių taikymo pabaigos ir sėkmingo veiksmingų medicininių sprendimų įgyvendinimo ir išplatinimo. Galima geopolitinė įtampa, pirmiausia susijusi su prekybos konfliktais, yra viena didžiausių papildomų rizikų ekonomikos atsigavimui. Dėl tokios geopolitinės įtampos gali būti staiga iš naujo įvertintos rizikos priemokos ir atnaujintas perkainojimas finansų rinkose. Tikimasi, kad Brexito pereinamojo laikotarpio pabaigos poveikis euro zonos ekonomikai bus nedidelis, o bankų sektoriui santykinai ribotas dėl paveiktų bankų pasirengimo, nors kai kurie bankai šiuo požiūriu dar turėtų pasitempti (žr. 1.2.7 skirsnį).

Kredito rizika yra vienas iš pagrindinių iššūkių Europos bankų sektoriui. Numatoma, kad dėl silpnesnės ekonominės aplinkos pablogės turto kokybė, ypač kai bus panaikintos vyriausybės paramos priemonės. Ne finansų bendrovės daugelyje sektorių susiduria su padidėjusia mokumo rizika dėl staigaus pelno kritimo, kuris kai kuriuose sektoriuose paspartėjo dėl pasikeitusios klientų elgsenos, o namų ūkių skolos tvarkymo pajėgumams problemų gali sukelti galimas padėties darbo rinkoje pablogėjimas. Išaugęs privačios skolos lygis kelia didesnio neigiamo poveikio bankams riziką, nes įmonės, kurių skolos lygis yra didesnis, gali likti mažiau gyvybingos net ir tada, kai ekonominė aplinka pradės normalizuotis. Korekcijų rizika komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkose didėja, nes ir toliau stebimi nekilnojamojo turto kainos pervertinimo požymiai. Be to, reikšmingai padidėjus bankų pozicijoms, susijusioms su valstybės skola, kai kuriose šalyse gali atsirasti neigiamas valstybės bankų grįžtamojo ryšio ciklas, jei vidutinės trukmės laikotarpiu kiltų susirūpinimas dėl valstybės skolos tvarumo.

Galimas turto kokybės pablogėjimas kelia iššūkių bankų kapitalo pakankamumui. Tokiomis aplinkybėmis bankai turi turėti patikimas rizikos strategijas, sukurtas specialiai kredito rizikos valdymo praktikai stiprinti. Veiksminga rizikos stebėsena, patikimas kredito kokybės pablogėjimo nustatymas (pertvarkymo atvejų nustatymas ir tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo vertinimas), skaidrus ir tikslus probleminio turto valdymas ir tinkamas bei savalaikis rizikos padengimas atidėjiniais yra patikimos rizikos strategijos bruožai.

Prognozuojama, kad prižiūrimų įstaigų pelningumas 2021 m. atsigaus tik nežymiai ir pasieks tokį lygį, kuris vis dar bus žemas ir su nepalankiomis pajamų perspektyvomis. Be to, tikėtina, kad dėl pandemijos poveikio reikės didinti atidėjinius, o tai savo ruožtu dar labiau slėgs ir taip struktūriškai mažą bankų sektoriaus pelningumą. Tikėtina, kad didės spaudimas naikinti esamas pažeidžiamas sritis, pavyzdžiui, perteklinius bankų sektoriaus pajėgumus ir užsitęsusį sąnaudų neefektyvumą. Tačiau bankų sektoriaus konsolidavimas gali padėti spręsti tokias struktūrines problemas ir palaikyti bankų veiklos modelio tvarumą. Didėjanti ne bankų konkurencija ir rinkos perėjimas prie didesnio skaitmeninimo suteikia galimybių, tačiau taip pat didina riziką, susijusią su IT sistemų trūkumais, elektroniniais nusikaltimais ir veiklos sutrikimais bankų sektoriuje.

Stiprus vidaus ir strateginis valdymas yra labai svarbūs bankams, kad jie galėtų tinkamai spręsti problemas, kylančias dėl tebesitęsiančios krizės. Anksčiau nustatyti sunkumai, susiję su bankų rizikos duomenų kaupimo ir rizikos stebėsenos pajėgumais, yra vieni pagrindinių klausimų, kuriuos reikės spręsti ateityje. Be to, kai kurie bankai turi geriau integruoti rizikos priimtinumo sistemas į rizikos valdymo praktiką ir sprendimų priėmimo procesus, taip pat pastebima, kad priežiūros funkcijas atliekantys valdymo organai vykdo nepakankamą priežiūrą. Silpnas valdymas ir prasta rizikos kontrolė taip pat didina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bankams.

Siekiant padidinti ES bankų sektoriaus veiksmingumą ir atsparumą, labai svarbu suderinti ES reguliavimo sistemą ir baigti kurti bankų sąjungą. Šie du elementai padėtų pašalinti tarpvalstybinės veiklos ir bankų konsolidavimo kliūtis. Su klimatu susijusios rizikos poveikis tampa vis labiau apčiuopiamas, o priežiūros institucijos de facto pabrėžia būtinybę paspartinti aktyvaus rizikos valdymo plėtrą ir šios rizikos atskleidimą^[37] (žr. 3 intarpą).

Šiomis aplinkybėmis 2021 m. priežiūros prioritetai bus sutelkti į keturias pagrindines sritis, kurias labiausiai paveikė COVID‑19 sukelta krizė:

• ECB Bankų priežiūros tarnyba pirmenybę teiks veiksmams, kuriais siekiama įvertinti bankų kredito rizikos valdymo, operacijų, stebėsenos ir ataskaitų teikimo praktikos tinkamumą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bankų gebėjimui ankstyvame etape nustatyti turto kokybės pablogėjimą, atitinkamai rezervuoti tinkamus ir savalaikius atidėjinius ir imtis būtinų veiksmų įsiskolinimui ir NPL valdyti.
• Be to, labai svarbu, kad bankai taikytų tinkamą kapitalo planavimo praktiką, grindžiamą kapitalo prognozėmis, kuri būti pritaikoma prie dinamiškai kintančios aplinkos, ypač tokiose krizinėse situacijose kaip dabartinė pandemija. Be to, 2021 m. bus atliktas EBI koordinuojamas ES masto testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kuris taps svarbia priemone vertinant bankų kapitalo stiprumą.
• Bankų pelningumui ir veiklos modelio tvarumui ir toliau spaudimą daro ekonominė aplinka, žemos palūkanų normos, pertekliniai pajėgumai, mažas sąnaudų efektyvumas ir kitų bankų bei ne bankų konkurencija. COVID‑19 pandemija dar labiau sustiprina šį spaudimą. 2021 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau stengsis kvestionuoti bankų strateginius planus ir priemones, kurių imasi bankų vadovybė, kad pašalintų esamus trūkumus.
• Priežiūros dėmesys ir toliau bus skiriamas valdymui, o ypač bankų rizikos duomenų kaupimo pajėgumams ir informacinėms sistemoms, taip pat bus vertinama, kaip jiems sekasi valdyti krizės riziką. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau vertins bankų vidaus kontrolę, taip pat siekdama mažinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką (žr. 5 intarpą).

2021 m. bus vykdoma tolesnė struktūrinė veikla, apimanti daugiau nei tik COVID‑19 pandemijos poveikį, ypač susijusi su bankų veiklos suderinimu su ECB vadove dėl klimato ir aplinkos rizikos (žr. 3 intarpą) nustatytais lūkesčiais ir pasirengimu įgyvendinti užbaigtą „Bazelio III“ reformų paketą. Priklausomai nuo tolesnio krizės vystymosi, ECB Bankų priežiūros tarnyba gali vėl pakeisti savo veiklos prioritetus.

2 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Metinis svarbos vertinimas

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu^[41], 2020 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų^[42]. Jį papildė ad hoc svarbos vertinimai, atlikti pradėjus glaudų bendradarbiavimą tarp ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) bei Hrvatska narodna banka, pasikeitus grupių struktūroms ir įvykus kitiems bankų grupių pokyčiams. Be to, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, buvo įvestas metodinis pakeitimas. Subjektai, kurie yra valstybės narės trys didžiausios kredito institucijos, taip pat svarbių įstaigų (SĮ) patronuojamosios įmonės, dabar skaičiuojami tik vieną kartą.

Atsižvelgiant į tai, 2020 m. lapkričio 1 d. 115 įstaigų^[43] buvo priskirtos prie svarbių. Jų skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniu metiniu svarbos vertinimu, kurio metu tokių įstaigų priskaičiuota 117^[44].

2020 m. ECB prižiūrimų subjektų sąrašas pasipildė penkiomis bankų grupėmis.

• Atlikus metinį svarbos vertinimą, dvi bankų grupės buvo priskirtos svarbioms. Nyderlanduose įsteigta „LP Group“ B.V. klasifikuota kaip svarbi įstaiga, nes jos turtas viršija 30 mlrd. eurų, o „Agri Europe Cyprus Limited“ klasifikuota kaip svarbi po to, kai vienas iš grupės bankų, „Gorenjska Banka d.d., Kranj“, tapo trečia pagal dydį kredito įstaiga Slovėnijoje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. abiejų bankų grupių tiesioginę priežiūrą atlieka ECB.
• Vienas bankas – AS „Citadele banka“ – taip pat priskirtas prie svarbių įstaigų, nes tapo trečiąja pagal dydį kredito įstaiga Latvijoje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. jo tiesioginę priežiūrą atlieka ECB.
• Pradėjus glaudų bendradarbiavimą tarp ECB, Bulgarijos nacionalinio banko ir Hrvatska narodna banka, nuo 2020 m. spalio mėn. ECB pradėjo tiesiogiai prižiūrėti penkis bankus Bulgarijoje ir aštuonis bankus Kroatijoje.
• Kalbant apie Bulgariją, nuo 2020 m. spalio 1 d. ECB tapo atsakingas už kredito įstaigos „DSK Bank“ AD ir esamų keturių svarbių bankų grupių („UniCredit Bulbank“ AD, „United Bulgarian Bank“ AD, „Eurobank Bulgaria“ AD ir „Raiffeisenbank (Bulgaria)“ EAD) patronuojamųjų įmonių priežiūrą.
• Kroatijoje nuo 2020 m. spalio 1 d. ECB pradėjo tiesiogiai prižiūrėti septynių esamų svarbių bankų grupių („Zagrebačka banka“ d.d., „Privredna banka Zagreb“ d.d., „Erste & Steiermärkische Bank“ d.d., „PBZ stambena štedionica“ d.d., „Raiffeisenbank Austria“ d.d., „Raiffeisen stambena štedionica“ d.d. ir „Sberbank“ d.d.) patronuojamąsias įmones ir vienos naujos svarbios bankų grupės („Addiko Bank“ d.d.) patronuojamąją įmonę.
• Pradėjus glaudų bendradarbiavimą tarp ECB ir Hrvatska narodna banka, nuo 2020 m. spalio 7 d. „Addiko Bank“ AG grupė Austrijoje taip pat laikoma svarbia įstaiga dėl plačios tarpvalstybinės veiklos. „Addiko Bank“ AG grupės priežiūra apima jos patronuojamųjų įmonių „Addiko Bank“ d.d. Slovėnijoje ir „Addiko Bank“ d.d. Kroatijoje priežiūrą.

Iš ECB prižiūrimų bankų sąrašo buvo išbraukti keturi bankai.

• Nors atitinka dydžio kriterijų, „Dexia“ SA ir jos patronuojamosios įmonės „Dexia Crédit Local“ bei „Dexia Crediop“ S.p.A. („Dexia Crédit Local“ patronuojamoji įmonė) ECB klasifikuojamos kaip mažiau svarbios įmonės pagal susitarimą su Prancūzijos prudencinės priežiūros ir pertvarkymo institucija (pranc. Autorité de contrôle prudentiel et de resolution, ACPR), Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique ir Banca d’Italia dėl tam tikrų aplinkybių, kai svarbi įstaiga priskiriama prie mažiau svarbių, kaip nustatyta BPM reglamento 6  straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir BPM pagrindų reglamento 70 straipsnyje.
• Bankas „Abanka“ d.d. buvo įsigytas ir vėliau prijungtas prie esamos svarbios bankų grupės, kuriai vadovauja „Biser Topco“ S.à.r.l.
• Vienam bankui (AS „PNB Banka“) buvo panaikintas veiklos leidimas ECB įvertinus, kad bankas žlunga arba gali žlugti pagal BPM reglamento^[45] 18 straipsnio 1 dalies a punktą, ir Rygos Vidžemės priemiesčio teismui nusprendus paskelbti banką nemokiu.
• Bankų grupę „Unione di Banche Italiane Società per Azioni“ įsigijo kita svarbi bankų grupė, kuriai vadovauja „Intesa Sanpaolo“ S.p.A.

Prižiūrimų subjektų sąrašas atnaujinamas kas mėnesį. Naujausias sąrašas skelbiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

Atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, 2020 m. birželio mėn. ECB atliko išsamų „UBS Europe“ SE ir „Bank of America Merrill Lynch International Designated Activity Company“ įvertinimą. Perkėlę savo veiklą į euro zoną, abu bankai atitiko dydžio kriterijų, kad būtų tiesiogiai prižiūrimi ECB.

Tą patį mėnesį ECB atliko išsamų penkių Kroatijos bankų įvertinimą, Kroatijai išreiškus prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą tarp ECB ir Kroatijos nacionalinio banko. Išsamus įvertinimas reikalingas pradedant glaudų bendradarbiavimą tarp ECB ir valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI).

Be to, 2020 m. rugpjūčio mėn. ECB pradėjo išsamų dviejų Italijos kooperatinių bankų grupių („Iccrea Banca“ S.p.A. – Istituto Centrale del Credito Cooperativo ir „Cassa Centrale Banca“ – „Credito Cooperativo Italiano“ S.p.A.) ir dviejų Baltijos šalių bankų („Luminor Bank“ AS Estijoje ir Akcinės bendrovės Šiaulių banko Lietuvoje), įvertinimą, kurį numatoma baigti 2021 m. pirmojo pusmečio pabaigoje.

2.1.2 Leidimų išdavimo procedūros

Procedūrų skaičius

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnybai iš viso pranešta apie 3 385 leidimų išdavimo procedūras (žr. 3 lentelę). Pranešta apie 28 paraiškas gauti veiklos leidimą, 18 panaikintų veiklos leidimų, 49 nustojusius galioti veiklos leidimus, 101 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą, 361 leidimų veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūrą ir 2 828 kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras^[46] (individualius valdymo organų ir priežiūros valdybų narių, pagrindines užduotis atliekančių asmenų ir trečiųjų šalių padalinių vadovų vertinimus).

2020 m. priimtas 1 361 sprendimas išduoti leidimą^[47]. Iš jų Priežiūros valdyba pateikė 522 sprendimų projektus, kuriuos priėmė Valdančioji taryba. Likusius 839 sprendimus priėmė vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą^[48]. Šis 1 631 sprendimas dėl veiklos leidimų suteikimo sudaro 56,6 % visų ECB atskirų priežiūros sprendimų.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų ir bendrų veiklos leidimų suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo bei paso suteikimo procedūrų skaičius šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2019 m.

Bendrų procedūrų pokyčiai

2020 m. ECB pranešta apie mažiau procedūrų nei 2019 m., nes kai kurie įsigijimai ir bankų steigimo planai buvo atidėti dėl makroekonominio neužtikrintumo, susijusio su COVID‑19 sukelta krize. Keletu atveju vykdant kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūras, pareiškėjai nusprendė atšaukti savo pranešimus po pirmųjų projektų pateikimo dėl neaiškios makroekonominės aplinkos 2020 m. arba dėl priežasčių, susijusių su konkrečiu atveju, įskaitant pirminio vertinimo metu priežiūros atstovų išsakytas abejones arba nustatytas problemas.

Dauguma 2020 m. veiklos leidimų išdavimo procedūrų susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kaip ir ankstesniais metais, dvi pagrindinės priežastys, lėmusios naujų bankų paraiškas gauti leidimą, buvo susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES ir paslaugų ES klientams teikimo pasitelkiant skaitmenines naujoves (finansinių technologijų (Fintech) veiklos modelių) plėtra.

Dauguma veiklos leidimų išdavimo SĮ procedūrų buvo susijusios su organizacijos restruktūrizavimu arba poreikiu išplėsti banko veiklos leidimą, siekiant įtraukti banko planuojamą vykdyti papildomą reguliuojamą veiklą. Dvi SĮ procedūros buvo susijusios su didelės apimties organizacijos pakeitimais; abiem atvejais bankinės paslaugos buvo perduotos naujai įsteigtam subjektui.

Leidimų panaikinimo procedūros daugiausia taikytos bankams savo noru nutraukiant vykdomą veiklą arba sudarant susijungimo susitarimą ar imantis kitokio pobūdžio restruktūrizavimo. Leidimų atsisakymai sudarė apie pusę visų leidimų panaikinimo procedūrų.

Dauguma kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūrų, apie kurias 2020 m. pranešta ECB, buvo susijusios su prižiūrimų subjektų akcijų paketo struktūros pakeitimu. Toks pakeitimas pirmiausia vykdomas siekiant supaprastinti grupės struktūrą ir (arba) sumažinti išlaidas. Kelios procedūros buvo susijusios su privataus kapitalo investuotojų arba kitų prižiūrimų subjektų įsigyjamais SĮ kontroliniais akcijų paketais, tačiau jokia aiški tendencija, palyginti su 2019 m., nebuvo stebima. 2020 m. pabaigoje inicijuotos procedūros rodo, kad prižiūrimi subjektai vis dažniau siekia įgyti stiprią poziciją rinkoje arba sustiprinti savo pirmaujančią poziciją tam tikrose šalyse, susijungdami su kitais prižiūrimais subjektais. Tačiau, nepaisant augančios pertvarkų ir aktyvios konsolidavimo dinamikos, buvo stebima tik ribota tarpvalstybinė konsolidavimo veikla.

ECB ir NKI atliko 322 paso suteikimo procedūras. Sudarius daugiašalį susitarimą dėl keitimosi informacija tarp ECB ir kompetentingų institucijų, atsakingų už pinigų plovimo prevenciją ir kovą su terorizmo finansavimu (PPP ir KTF), sukurta šių institucijų informavimo apie paso suteikimo procedūras tvarka.

Po ECB Bankų priežiūros tarnybos pertvarkos 2020 m. spalio mėn., visos bendros procedūros yra vertinamos pertvarkytame Leidimų skyriuje. Tai užtikrina dar didesnį procedūrų, susijusių su SĮ arba MSĮ, nuoseklumą. Leidimų skyrius taip pat yra atsakingas už paso suteikimo procedūras, svarbos vertinimą ir prižiūrimų subjektų sąrašo tvarkymą.

Investicinės įmonės ir mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės

Bendradarbiaudamas su NKI, ECB pradėjo ruoštis artėjančiam leidimų investicinėms įmonėms suteikimui. 2021 m. birželio mėn. įsigalios nauja investicinių įmonių priežiūros reguliavimo sistema (KRR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis ir KRD 8a straipsnis). Pagal šią naują sistemą įvedamos sąlygos, pagal kurias investicinė įmonė turi gauti leidimą kaip kredito įstaiga. Būtinybė turėti leidimą grindžiama tiek kokybiniais (vykdoma veikla), tiek kiekybiniais kriterijais (turto vertė), vertinant atskirai arba kaip grupę. Arba, naudodamasi pagal sistemą nustatyta teise, konsolidavimą vykdanti priežiūros institucija gali nuspręsti, kad investicinė įmonė tampa kredito įstaiga pagal tam tikrus kriterijus.

KRD 21a straipsniu įvedama nauja priežiūros tvarka tam tikroms mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms^[49] prižiūrimose grupėse. Šios mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės privalės užtikrinti prižiūrimos grupės atitiktį prudenciniams reikalavimams konsoliduotu pagrindu. Kalbant apie svarbias prižiūrimas grupes, ECB suteikia patvirtinimą tokioms mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms arba atleidžia jas nuo patvirtinimo nuo KRD 21a straipsnio perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę datos, kuri buvo numatyta 2020 m. gruodžio 28 d.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

2020 m. ECB buvo informuotas apie šiek tiek mažiau kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų nei 2019 m. Kai kurių bankų grupių visuotiniai akcininkų susirinkimai buvo atidėti dėl COVID‑19 sukeltos krizės, todėl ECB daug kompetencijos ir tinkamumo vertinimo paraiškų gavo vėliau, nei įprasta.

Apie 74 % visų 2020 m. gautų pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Likę 26 % pranešimų buvo susiję su valdymo funkciją atliekančios valdybos nariais (apie 23 %), pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis (2,6 %) ir trečiosiose šalyse įsisteigusių filialų vadovais (0,4 %).

Maždaug 50 % valdymo organų narių vertinimų ECB nustatė problemas, susijusias su vienu arba daugiau kompetencijos ir tinkamumo kriterijų. Tai yra 19 % daugiau nei 2019 m. dėl ECB griežtesnio ir labiau intervencinio požiūrio į kompetencijos ir tinkamumo vertinimą bei pastangų stiprinti prižiūrimų bankų valdymą. ECB nustatė sąlygas, įpareigojimus arba pateikė rekomendacijų SĮ, kaip spręsti nustatytas problemas. Dažniausiai problemos buvo susijusios su valdybos narių patirtimi, interesų konfliktais ir galimybe skirti pakankamai laiko savo darbui.

Atlikdamas kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, ECB bendradarbiauja su atitinkamomis NKI ir pačiais bankais. Jeigu kyla abejonių ar klausimų dėl kandidato tinkamumo, dažnai nutinka taip, kad patys kandidatai arba kredito įstaiga nusprendžia atsiimti paraišką. Todėl tokiais atvejais neigiamas sprendimas nepriimamas. 2020 m. taip buvo atsiimtos 22 paraiškos, 45 % daugiau nei 2019 m. Tai taip pat galima sieti su griežtesniu požiūriu į kompetencijos ir tinkamumo vertinimą, siekiant gerinti Europos Bankų priežiūros tarnybos prižiūrimų bankų valdymą. 2020 m. ECB taip pat atliko keletą pakartotinių įvertinimų, dėl kurių vėliau atsistatydino keli valdybų nariai.

ECB naujasis Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo skyrius veikia nuo 2020 m. spalio mėn., o Priežiūros valdyba neseniai patvirtino išsamų priemonių paketą siekiant toliau stiprinti kompetencijos ir tinkamumo priežiūrą pagal BPM.

Pirma, ECB skaidriau įvardys savo priežiūros lūkesčius dėl paskirtųjų asmenų kokybės. Šiuo tikslu ECB ketina paskelbti pataisytą vadovą, kuris pakeistų dabartinį Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovą, ir naują ECB kompetencijos ir tinkamumo vertinimo klausimyną.

Antra, ECB didins savo įtaką pradiniame tinkamumo vertinimo etape, kurį pagal kai kuriuos nacionalinius įstatymus atlieka atitinkamam paskirtajam asmeniui užėmus laisvą poziciją (vadinamasis ex post vertinimas). Šiuo tikslu ECB planuoja pritaikyti naują metodą, kuris paskatintų bankus pateikti vykdomąsias pareigas einančių valdybos narių tinkamumo vertinimo paraiškas ECB prieš juos paskiriant.

Trečia, vertinant valdybos nario tinkamumą, daugiau dėmesio bus skiriama asmens atsakomybei, pavyzdžiui, kai paskirtasis asmuo yra buvęs valdybos nariu bankuose, kuriuose nustatyta rimtų priežiūros trūkumų. Paskirtasis asmuo turėtų gebėti priimti sunkius sprendimus ir vengti grupinio mąstymo, nes valdybos nariai neturėtų slėptis už valdybos kolektyvinės atsakomybės. Šie klausimai bus įtraukti į naują vertinimo būdą.

Ketvirta, priemonių pakete bus paaiškintas pakartotinio tinkamumo vertinimo procesas. Šiuo tikslu ECB pateiks išsamesnes rekomendacijas, paaiškinančias, kaip naujų esminių aplinkybių atsiradimas, o ypač išvados, susijusios su pinigų plovimu, gali paveikti valdybos narių tinkamumą.

IMAS portalas

Leidimų suteikimo procedūros reikalauja, kad bankai ir priežiūros institucijos daug bendrautų tarpusavyje. Siekiant palengvinti šį bendravimą ir padaryti jį greitesnį bei saugesnį, ECB ir NKI sukūrė skaitmeninius vartus, vadinamus IMAS portalu. Naudodami interneto portalą, bankai gali pateikti kompetencijos ir tinkamumo vertinimo paraiškas, stebėti savo paraiškų būseną ir gauti naujienas. Paraiškas teikiantys subjektai taip pat gali lengvai įkelti patvirtinamuosius dokumentus.

Kuriant portalą prisidėjo nemažai svarbių bankų, jie dalyvavo trijų mėnesių laipsniško diegimo etape, kuris prasidėjo 2020 m. spalio 20 d. Tai padėjo dar labiau pagerinti portalą ir pasirengti viešam paleidimui 2021 m. sausio 27 d. 2021 m. į portalą bus įtraukta daugiau procedūrų, pavyzdžiui, paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir bendrų veiklos leidimų suteikimo procedūros.

2.2 Pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

2.2.1 Vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą). Vadovaujantis taikytina teisine sistema, sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Sankcijos, kurias taiko NKI po ECB nurodymu pradėtos procedūros, skelbiamos toje pačioje interneto svetainėje.

2020 m. ECB vykdė aštuonias sankcijų skyrimo procedūras, kurios tęsėsi nuo 2019 m. (žr. 4 lentelę). Visos šios procedūros buvo susijusios su įtariamais penkių SĮ padarytais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais. Keturios iš šių aštuonių procedūrų buvo baigtos 2020 m. vienu konkrečiu ECB sprendimu, atsižvelgiant į tam tikroms procedūroms taikomus proporcingumo principus. Kitos keturios procedūros 2020 m. pabaigoje tebebuvo vykdomos.

Atsižvelgdamos į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusios konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2020 m. atitinkamos NKI pritaikė tris baudas, kurių suma sudarė 6,8 mln. eurų.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2020 m. vykdė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pagal pažeidimo sritį pavaizduotas 26 pav. Jame matyti, kad procedūros daugiausia buvo susijusios su kapitalo reikalavimais ir didelėmis pozicijomis.

Jei ECB turi priežasčių įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, jis atitinkamos NKI prašo vadovaujantis nacionaline teise perduoti šį klausimą atitinkamoms institucijoms ištirti ir galimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. 2020 m. atitinkamoms NKI pateikti trys tokie prašymai.

2.2.2 Pranešimas apie pažeidimus

Pagal BPM reglamento 23 straipsnį, ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Todėl ECB parengė pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, atlikdama savo priežiūros užduotis.

2020 m. ECB gavo 208 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 56 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš šių pranešimų 126 buvo susiję su įtariamais atitinkamų ES teisės aktų pažeidimais; 113 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį, o 13 pranešimų apie pažeidimą pateko į NKI įgaliojimų taikymo sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų pažeidus ne prudencinius (riziką ribojančius) reikalavimus (pvz., vartotojų teisių apsaugos), todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl vidaus valdymo (76,9 %), taip pat dėl neteisingo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (5 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 27 pav. Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų bei organizacinės struktūros^[52].

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu. ECB tinkamai atsižvelgė į šią informaciją (pvz., įvertino jos poveikį prižiūrimų subjektų rizikos profiliui) ir taikė atlikdamas savo priežiūros užduotis. 2020 m. imtasi tokių pagrindinių su pranešimais apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus susijusių tiriamųjų veiksmų:

• atliktas vidaus vertinimas atsižvelgiant į turimus dokumentus (75 % atvejų);
• teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (23 % atvejų);
• teikti prašymai prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (2 % atvejų).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) tęsė glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. ECB priežiūros valdyba pakvietė BPV pirmininkę stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose su BPV užduotimis ir pareigomis susijusiais klausimais, o ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo BPV vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Be to, ECB ir BPV pirmininkai ir vyresnioji vadovybė reguliariai bendravo, aptardami krizės valdymo klausimus ir ECB bei BVP bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką. Remdamasi ECB ir BPV pasirašytu susitarimo memorandumu, ECB Bankų priežiūros tarnyba su BPV pasidalijo plačiu atitinkamų duomenų ir informacijos rinkiniu, siekdama palengvinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą.

Pagal reguliavimo reikalavimus 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba konsultavo BPV dėl 96 gaivinimo planų, kuriuos pateikė SĮ, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB. ECB Bankų priežiūros tarnyba atsižvelgė į BPV grįžtamąją informaciją, vertindama gaivinimo planus ir rengdama savo pačios grįžtamąją informaciją bankams.

BPV konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl 100 pertvarkymo planų projektų. Konsultacijos taip pat apėmė minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (MTĮR) nustatymo, pertvarkymo galimybių įvertinimo ir, kai tinkama, sprendimų suteikti teisę atsisakyti MTĮR įstaigos viduje klausimus. ECB Bankų priežiūros tarnybos grįžtamojoje informacijoje BPV daugiausia dėmesio skirta tam, kaip pertvarkymo planai gali paveikti bankų galimybes tęsti veiklą.

2020 m. ECB ir BPV dalyvavo dviejose krizės imitavimo pratybose, kuriomis siekta i) išbandyti atitinkamų institucijų gebėjimą koordinuotai ir laiku keistis informacija prieš pertvarkymą ir jo metu; ir ii) gerinti supratimą apie kiekvienos institucijos sprendimų priėmimo ir veiklos procesus pertvarkymo atvejais.

Bendradarbiaujant su BPV taip pat buvo keičiamasi nuomonėmis apie galimus krizių valdymo politikos pagerinimus. Kaip ir ankstesniais metais, BVP taip pat konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, o ECB vertinime daugiausia dėmesio skirta galimam poveikiui svarbioms įstaigoms veiklos tęstinumo požiūriu.

3.2 Darbas gaivinimo planavimo srityje

Vertindamas gaivinimo planus, ECB daugiausia dėmesio skiria tam, kad bankai būtų pasirengę ir gebėtų atkurti savo gyvybingumą pačiomis nepalankiausiomis finansinėmis sąlygomis. Todėl plane turi būti numatytos patikimos gaivinimo galimybės, kurias bankai galėtų laiku įgyvendinti. COVID‑19 pandemijos sukelti finansiniai sunkumai rodo, kaip svarbu bankams turėti patikimus gaivinimo planus kaip krizių valdymo priemonę esant tokioms įtemptoms situacijoms.

2020 m. pandemija turėjo daug įtakos ECB veiklai gaivinimo planavimo srityje. Balandžio mėnesį ECB suteikė didelę pagalbą bankų veiklai nepagrindinėse jų gaivinimo planų srityse^[53]. Kadangi labai svarbu pasirengti krizei norint atlaikyti nepalankias finansines aplinkybes, ECB skatino bankus peržiūrėti ir stiprinti savo gaivinimo planų pagrindinius elementus, t. y. gaivinimo rodiklius, gaivinimo galimybes ir bendrą gaivinimo mastą (BGM)^[54], ir įtraukti tai į per paskutinį 2020 m. ketvirtį pateiktus gaivinimo planus.

ECB atliktos COVID‑19 poveikio bankų gaivinimo galimybėms, BGM ir jų gebėjimo reaguoti į tokį neeilinį įvykį remiantis 2019 m. gaivinimo planais analizės pagrindinės išvados rodo, kad su COVID‑19 susiję pokyčiai gali reikšmingai sumažinti bankų BGM. Jei dėl nepalankių rinkos sąlygų nėra galimybių pritraukti kapitalo ir parduoti patronuojamąsias įmones, bankų BGM gali sumažėti maždaug 60 % (žr. 28 pav.). Išvados dėl likvidumo panašios; jei krizinėje situacijoje nebūtų prieinamas didmeninis finansavimas, likvidumo atkūrimo pajėgumas sumažėtų 27 %^[55].Taip pat kai kurie bankai turi numatę labai nedaug gaivinimo galimybių. 16 % SĮ pagrindinė gaivinimo galimybė sudaro daugiau kaip 80 % jų BGM.

ECB taip pat nustatė, kad kai kurių rodiklių suderinimas nebuvo veiksmingas kovojant su COVID‑19 sukeltomis nepalankiomis aplinkybėmis. Nepaisant to, kad nuo COVID‑19 pandemijos pradžios užfiksuota daug gaivinimo rodiklių neatitikimų, makroekonominiai ir rinkos rodikliai buvo pernelyg atsilikę, kad laiku parodytų rodiklių neatitikimus.

Dėl to, vertindamas 2021 m. gaivinimo planus, ECB daugiausia dėmesio skirs probleminėms bankų gaivinimo galimybėms ir BGM, nustatydamas gerintinas sritis (pvz., galimybių įgyvendinamumo didinimą ir laiką, reikalingą joms įgyvendinti) ir skatindamas bankus į savo gaivinimo sistemas įtraukti patikimesnius ir perspektyvesnius rodiklius. Tuo siekiama gauti realesnį bankų BGM nepalankiausiomis sąlygomis vaizdą ir padėti pagerinti bankų gaivinimo planų įgyvendinimą krizinėse situacijose.

3.3 Krizių valdymas ir Europos integracija

2020 m. Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo aptariant politiką dėl galimų krizių valdymo sistemos pagerinimų, daugiausia dėmesio skiriant su bankų priežiūra ir geresne Europos bankų rinkos integracija susijusioms temoms.

ECB ir toliau pabrėžė, kaip svarbu panaikinti priežiūros priemonių ir ankstyvosios intervencijos priemonių dubliavimą, ir tai, kad į ES reglamentą būtina įtraukti ankstyvosios intervencijos įgaliojimus, kad jie būtų tiesiogiai taikomi. ECB taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog neperspektyvūs bankai, kurie pripažinti žlungančiais ar galinčiais žlugti ir kuriems netaikomas pertvarkymas, pasitrauktų iš bankų sektoriaus per palyginti trumpą laiką, ir kad priežiūros institucijai būtų suteikti įgaliojimai panaikinti jų bankų veiklos leidimus visais atvejais.

Kalbant apie tarpvalstybinę bankų grupių integraciją, bendroje tinklaraščio žinutėje^[56] ECB priežiūros valdybos pirmininkas ir priežiūros valdybos narys Edouard Fernandez-Bollo pateikė keletą konkrečių pasiūlymų, kaip palengvinti veiksmingą likvidumo išteklių paskirstymą bankų grupėse, kartu užtikrinant apsaugos priemones priimančiųjų šalių institucijoms. Atleidimas nuo likvidumo tarpvalstybiniu mastu reikalavimo gali būti siejamas su tinkamais finansinės paramos susitarimais grupės viduje, įtrauktais į bankų grupės gaivinimo planus. Šiuose susitarimuose patronuojančioji ir patronuojamoji įmonės įsipareigotų teikti viena kitai likvidumo pagalbą, kai pažeidžiami tam tikri gaivinimo rodikliai. Šis tvirtesnis ryšys su grupės gaivinimo planu suteiktų papildomo užtikrintumo dėl grupės pagalbos taikymo tiek patronuojančiosios įmonės, tiek patronuojamosios įmonės lygiu, o ECB Bankų priežiūros tarnyba vertintų gaivinimo planus ir būtų įgaliota užtikrinti tuose planuose numatytų susitarimų vykdymą.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo aptariant politiką, kaip būtų galima geriau tvarkyti neperspektyvius bankus, kuriems šiuo metu netaikomas pertvarkymas, naudojant priemones Europos lygmeniu ar bent jau taikant visoje bankų sąjungoje suderintus veiksmus. Vienas galimų sprendimo būdų būtų nustatyti ES administracinę bankų likvidavimo tvarką, kurią papildytų bendra visos bankų sąjungos indėlių draudimo sistema, panaši į JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos modelį. Šiame kontekste reikalinga tolesnė pažanga kuriant Europos indėlių draudimo sistemą (EIDS), kuri yra esminis trečiasis bankų sąjungos ramstis. EIDS dar labiau sustiprintų indėlininkų apsaugą, paremtų finansinį stabilumą ir taip prisidėtų prie glaudesnės bendrosios rinkos integracijos.

Aptariant politiką ir teikiant pasiūlymus taip pat buvo atsižvelgta į ECB ir BGM techninės informacijos mainus ir darbuotojų diskusijas^[57].

3.4 Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymas

Norint valdyti su mažesnės svarbos įstaiga (MSĮ) susijusią krizę, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI), kaip MSĮ tiesioginės priežiūros institucijos, ir ECB, kaip tiesioginės stebėsenos funkciją vykdančios institucijos ir už sprendimus dėl bendrų procedūrų atsakingos kompetentingos institucijos. Kai nustatoma, kad MSĮ gali patirti finansinį pablogėjimą ar tapti negyvybinga, turi būti bendradarbiaujama glaudžiau. Šiame etape ECB ir NKI turi apsvarstyti galimus veiklos leidimų panaikinimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ar jų didinimo vertinimo ir naujų veiklos leidimų išdavimo (pvz., laikinai įstaigai) klausimus.

Tokiu glaudžiu bendradarbiavimu MSĮ krizių valdymo srityje siekiama padėti NKI ir ECB vykdant jų atitinkamas užduotis ir užtikrinti, kad būtų prieinama sprendimams priimti reikalinga informacija. Informacija, kuria keičiamasi, veiksmai, kurių imamasi, bei ECB ir NKI bendradarbiavimas yra proporcingi rizikai, kurią kelia MSĮ ir galimas neigiamas poveikis, taip pat atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus sprendimus, kuriuos jau nustatė NKI.

2020 m. NKI ir ECB bendradarbiavimui buvo būdingas reguliarus ir sklandus keitimasis informacija. Be kita ko, jis apėmė ECB ir NKI darbuotojų specialių krizių valdymo koordinavimo grupių steigimą, siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Aktyviau bendradarbiaujant užtikrinama, kad prireikus priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami laiku ir koordinuotai.

2020 m. NKI pranešė ECB apie 12 naujų atvejų, susijusių su MSĮ finansiniu pablogėjimu. Be to, ECB ir NKI ir toliau glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija dėl maždaug 40 MSĮ finansinio pablogėjimo atvejų visoje Europos bankų priežiūros srityje. Šeši didesnio finansinio pablogėjimo atvejai buvo įvardyti kaip krizės atvejai ir jų atžvilgiu buvo dar glaudžiau bendradarbiaujama tarp ECB ir NKI. 2020 m. NKI taip pat pranešė ECB apie dešimt atvejų, susijusių su leidimų panaikinimu. Septyniais iš šių atvejų ECB priėmė sprendimą panaikinti veiklos leidimą, o likę trys atvejai tebėra vertinami.

2020 m. pagrindinės finansinio pablogėjimo priežastys buvo neperspektyvūs veiklos modeliai, dėl kurių buvo pažeidžiami reguliavimo reikalavimai (pvz., minimalaus kapitalo ir likvidumo reikalavimai ir didelių pozicijų riba) ir nepakankamos valdymo sistemos (taip pat nepakankamos pinigų plovimo valdymo sistemos). Be to, stiprus finansinio pablogėjimo veiksnys buvo sukčiavimas apskaitos srityje. COVID‑19 pandemija ir rinkos svyravimai 2020 m. pradžioje turėjo didelį neigiamą poveikį kai kurioms MSĮ, todėl pablogėjo jų finansinė padėtis.

4 Valstybių bendradarbiavimas

4.1 BPM plėtimas glaudžiai bendradarbiaujant

ES valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali dalyvauti BPM, pateikdamos prašymą nustatyti ECB ir jų nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) glaudų bendradarbiavimą. Ši idėja buvo įgyvendinta 2020 m., kai ECB pradėjo glaudų bendradarbiavimą su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku) ir Hrvatska narodna banka, įvykdžius būtinas priežiūros ir teisėkūros sąlygas^[58]. Taip BPM išsiplėtė ir bendras dalyvaujančių ES valstybių narių skaičius išaugo iki 21. Tai leis vykdyti labiau integruotą bankų priežiūrą ir prisidės prie vidaus rinkos išlaikymo ir stiprinimo.

Glaudaus bendradarbiavimo pradžia ženklino sėkmingai užbaigtą procesą, kuris buvo pradėtas Bulgarijai ir Kroatijai pateikus prašymus atitinkamai 2018 ir 2019 m. 2020 m. birželio 5 d. ECB pranešė^[59], kad užbaigė penkių Kroatijos bankų^[60] išsamų vertinimą. 2020 m. rugsėjo 11 d. ECB pranešė^[61], kad penki Bulgarijos ir aštuoni Kroatijos bankai pripažinti svarbiomis įstaigomis ir dėl to bus tiesiogiai prižiūrimi ECB.

Į Priežiūros valdybą buvo paskirti abiejų NKI atstovai su tokiomis pat teisėmis ir įsipareigojimais, kaip ir kitų narių. Šių dviejų valstybių narių svarbių įstaigų tiesioginė priežiūra prasidėjo 2020 m. spalio 1 d. Be to, ECB tapo priežiūros institucija, atsakinga už visų prižiūrimų įstaigų bendras procedūras ir mažiau svarbių įstaigų priežiūrą tose šalyse. Glaudžiai bendradarbiaudamas, ECB vykdo priežiūros funkcijas, pateikdamas nurodymus dviem NKI, kurios tada teikia bankams priežiūros sprendimus. ECB Bankų priežiūros tarnyba, Bulgarijos nacionalinis bankas ir Hrvatska narodna banka labai glaudžiai bendradarbiavo, siekdami užtikrinti sklandžią dviejų NKI integraciją į BPM.

4.2 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

4.2.1 Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių institucijomis

Atsižvelgdamas į KRD nuostatas dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ES viduje, ECB bendradarbiauja ir reguliariai keičiasi informacija su ES valstybių narių institucijomis. Jis taip pat veda derybas ir prireikus sudaro susitarimo memorandumus su ES valstybių narių nacionalinėmis rinkos institucijomis.

Be to, ECB bendradarbiauja su ES nepriklausančių šalių prudencinėmis institucijomis, sudarydamas su jomis susitarimo memorandumus, dalyvaudamas priežiūros institucijų kolegijų veikloje, sudarydamas individualias sutartis. Iki šiol ECB yra sudaręs susitarimo memorandumus su 18 priežiūros institucijų, veikiančių ES nepriklausančiose šalyse. 2020 m. ECB sudarė susitarimo memorandumus su penkiomis priežiūros institucijomis iš ES nepriklausančių šalių, tarp jų ir su trimis JAV prudencinėmis institucijomis, t. y. Federalinio rezervo sistemos valdytojų taryba, Valiutos kontrolieriaus biuru ir Federaline indėlių garantijų korporacija. Šiuose susitarimo memorandumuose nustatomas dalijimasis priežiūros informacija ir kitos bendradarbiavimo formos, kurios yra reikalingos vykdant atitinkamų šalių funkcijas, susijusias su bankų ir bankų organizacijų prudencine priežiūra atitinkamose jurisdikcijose.

Be to, siekdamas ir toliau stiprinti savo skaidrumo ir atskaitomybės sistemą, ECB patvirtino skelbimo politiką, apimančią visus esamus ir būsimus priežiūros susitarimo memorandumus, kuriuos ECB sudarė arba sudarys, vykdydamas prudencinės priežiūros institucijos funkcijas. ECB siekia įgyvendinti šią naują politiką.

Atlikus ECB Bankų priežiūros tarnybos vidinę pertvarką, nuo 2020 m. spalio 1 d. BPM valdymo ir veiklos generalinio direktorato BPM sekretoriate buvo įsteigtas specialus atskaitomybės ir bendradarbiavimo skyrius. Be kitų šiam naujam skyriui patikėtų užduočių, jis veda derybas, sudaro susitarimo memorandumus ir tvarko ad hoc prašymus keistis informacija su Europos ir ES nepriklausančiomis institucijomis.

4.2.2 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai.

2018 m. vykdant TVF euro zonos FSĮP buvo tiriama naujoji euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. ECB Bankų priežiūros tarnyba jau įgyvendino daugelį FSĮP rekomendacijų savo priežiūros praktikoje, o ES teisės aktų leidėjai svarsto rekomendacijas, kuriomis reikalaujama daryti ES teisės aktų pakeitimus.

2020 m. TVF užbaigė Austrijos ir Italijos nacionalines FSĮP ir tęsė Latvijos FSĮP vykdymą. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami ne bankininkystės srities klausimai, pavyzdžiui, vietinio draudimo ir makroprudencinės sistemos, taip pat bankininkystės klausimai remiantis holistiniu požiūriu, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) priežiūrą, arba su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu susiję aspektai.

ECB dalyvavimas konsultacijose dėl TVF sutarties IV straipsnio Europos bankų priežiūroje dalyvaujančioms šalims yra susijęs su mikroprudenciniais ir makroprudenciniais klausimais, atsižvelgiant į ECB atsakomybę šiose srityse.

Prasidėjus COVID‑19 pandemijai, TVF sustabdė savo darbą su FSĮP ir IV straipsnio konsultacijomis. TVF planuoja laipsniškai atnaujinti savo priežiūros veiklą, o ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau dalyvaus šiose veiklose, atsižvelgdama į savo pareigas.

4.3 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.3.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2020 m. Finansinio stabilumo taryba (FST) siekė užtikrinti, kad tarptautiniu lygiu būtų susitarta dėl greito ir koordinuoto atsako į COVID‑19 pandemijos sukeltas finansinio stabilumo problemas, siekiant palaikyti nuolatinį finansavimo srautą ir kitas pagrindines finansines paslaugas realiajai ekonomikai.

Kaip FST narė, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie atsako į COVID‑19 pandemiją kūrimo ir įgyvendinimo, taip pat prie svarbių žingsnių įgyvendinimo pirmininkavimo G20 grupei metu. ECB siekė sujungti G20 grupės šalyse taikomas priemones, nustatyti efektyviausias politinio atsako priemones, analizuoti standartų lankstumą ir politikos priemonių atitiktį tarptautiniams standartams.

Be atsako į COVID‑19 pandemiją, ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo prie platesnių FST darbotvarkės klausimų, pavyzdžiui, i) kasmet nustatant pasaulinius sistemiškai svarbius bankus, konsultuojantis su Bazelio bankų priežiūros komitetu; ii) kuriant veiksmingos praktikos reaguojant į kibernetinius incidentus ir atkuriant veiklą priemonių rinkinį; iii) vertinant įstaigų, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, reformų poveikį; iv) priežiūros klausimus, susijusius su perėjimu prie naujų, griežtesnių lyginamųjų rodiklių finansinėse sutartyse; v) vykdant veiklą, skirtą spręsti rinkos susiskaidymo, susijusio su tarptautinėmis bankų grupėmis, problemas, iš anksto nustatant kapitalo ir likvidumo išteklius atitinkamose jurisdikcijose; vi) sprendžiant klimato kaitos poveikio finansiniam stabilumui klausimus. ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo FST plenariniuose posėdžiuose, Standartų įgyvendinimo nuolatinio komiteto bei Priežiūros ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo nuolatinio komiteto posėdžiuose, taip pat Pertvarkymo iniciatyvinės grupės ir FST Europos regioninės konsultacinės grupės posėdžiuose.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau prisidės prie FST darbo programos daugelyje sričių, įskaitant atsaką į COVID‑19 pandemiją, tolesnį darbą kibernetinio atsparumo srityje, įstaigų, kurios yra pernelyg didelės, kad joms būtų leista žlugti, vertinimo užbaigimą, kovos su klimato kaita ir bendro nuostolių padengimo pajėgumo bei gelbėjimo privačiomis lėšomis klausimus.

4.3.2 Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

2020 m. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) siekė užtikrinti greitą ir tarptautiniu mastu koordinuotą atsaką į COVID‑19 pandemiją. BBPK nariai ėmėsi įvairių reguliavimo ir priežiūros priemonių, siekdami užtikrinti, kad bankai galėtų ir toliau skolinti bei teikti kitas pagrindines finansines paslaugas realiajai ekonomikai, kartu stiprinant jų nuostolių padengimo pajėgumus^[62]. Bazelio komiteto priežiūros organas – Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė – paskelbė apie susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimo atidėjimą, siekiant pagerinti bankų ir priežiūros institucijų veiklos pajėgumus, reaguojant į COVID‑19^[63]. Komitetas patvirtino papildomas priemones, skirtas koronaviruso ekonominiam poveikiui sušvelninti, pirmiausia kiek tai susiję su pereinamojo laikotarpio priemonėmis dėl numatomų kredito nuostolių apskaitos kapitalo reguliavimo srityje^[64]. ECB aktyviai prisidėjo prie šių pastangų.

Be to, Bazelio komitetas tęsė strategijos peržiūrą, kuria siekiama stiprinti gebėjimą reaguoti į ateities iššūkius ir galimybes. Peržiūra buvo baigta 2020 m. spalio mėn. ir patvirtinta Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės^[65]. ECB prisidėjo prie šios veiklos, remdamasis savo patirtimi kituose Europos ir tarptautiniuose forumuose, ir paskatino BBPK pasirinkti labiau strateginį požiūrį į pagrindines rizikas ir išmoktas pamokas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo reguliariose politinėse diskusijose, dalydamasi žiniomis įvairiose BBPK grupėse, bendradarbiaudama su BBPK nariais visoje ES ir pasaulyje bei padėdama atlikti svarbias poveikio analizes. Be įvairių darbo srautų, susijusių su COVID‑19, vykdant šią veiklą i) pradėtos konsultacijos dėl operacinės rizikos ir veiklos atsparumo principų; ii) parengta bendra BBPK ir FST ataskaita dėl priežiūros rekomendacijų pereinant prie lyginamųjų rodiklių; ir iii) užbaigtos PPP ir KTF gairės, skirtos priežiūros institucijų bendradarbiavimo klausimams.

4.3.3 Dalyvavimas EBI darbuose

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos bankininkystės institucija (EBI), siekdama skatinti nuoseklią priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje ir didinti finansinį stabilumą. 2020 m. šis darbas daugiausia buvo orientuotas į reguliavimo ir priežiūros institucijų atsaką į COVID‑19 sukeltą krizę.

ECB ir EBI visiškai suderino savo atsaką į krizę, kaip matyti iš ankstyvųjų ECB priežiūros pagalbos priemonių, apie kurias paskelbta kovo 12, 20 ir 27 d., ir EBI pozicijos, paskelbtos kovo 12, 25 ir 31 d. ECB taip pat visiškai palaikė EBI sprendimą vieniems metams atidėti ES mastu vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir šį pratęsimą pritaikė visoms SĮ, kurios turėjo būti testuojamos 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo rengiant ir įgyvendinant EBI gaires dėl teisės aktų pagrindu ir ne teisės aktų pagrindu atsižvelgiant į COVID‑19 sukeltą krizę taikomų paskolų mokėjimų moratoriumų. Be to, ECB prisidėjo rengiant atnaujintą EBI atsakymą į Europos Komisijos kvietimą teikti rekomendacijas dėl galutinių „Bazelis III“ reformų įgyvendinimo atsižvelgiant į COVID‑19 pandemijos poveikį.

Taikydama EBI procedūrą, grindžiamą principu „laikykis arba pasiaiškink“^[66], 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė EBI apie savo ketinimus, susijusius su devyniomis gairėmis, išdėstytomis ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Iki šiol ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat pranešdavo EBI, kad laikosi arba ketina laikytis visų atitinkamų EBI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto paskelbtų gairių.

ECB taip pat dalyvavo dviejose sėkmingai užbaigtose EBI 2020 m. vykdytose skaidrumo užtikrinimo veiklose visos ES lygiu ir užtikrino savalaikį dalyvaujančių SĮ tikslių priežiūros duomenų teikimą. Pavasarį vykdytoje veikloje dalyvavo 93 SĮ. Rinkos dalyviams buvo pateikta išsami informacija apie ES bankų finansines sąlygas 2019 m. pabaigoje. Rudenį vykdytoje veikloje dalyvavo 100 SĮ ir rinkos dalyviams buvo pateikta atnaujinta informacija apie ES bankų finansines sąlygas, įskaitant pirminį COVID‑19 sukeltos krizės poveikį bankų sektoriui.

ECB taip pat prisidėjo EBI įgyvendinant du įgaliojimus ataskaitų teikimo srityje. Pirmasis įgaliojimas buvo parengti galimybių ataskaitą dėl statistikos, pertvarkymo ir prudencinių ataskaitų teikimo. Pasikonsultavusi su Priežiūros valdyba, Europos centrinių bankų sistema (ECBS) paskelbė apie savo indėlį į EBI ataskaitą rugsėjo mėn^[67]. Ataskaitoje teigiama, kad bendras duomenų žodynas ir bendras duomenų modelis visose ataskaitų srityse yra būtini siekiant sumažinti atskaitomybės naštą, pagerinti duomenų kokybę ir atverti galimybes tolesnei ataskaitų sistemos integracijai. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama įsteigti bendrą komitetą, susidedantį iš Europos institucijų ir, jei reikia, bankų sektoriaus atstovų, siekiant valdyti integracijos procesą. Antrasis EBI įgaliojimas yra susijęs su ataskaitų teikimo reikalavimų kainos bankams tyrimu, kaip nustatyta KRR 430 straipsnio 8 dalyje, kuriuo siekiama sumažinti priežiūros atskaitomybės naštą bent jau mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms. Teikdamas rekomendaciją, ECB pažymėjo, kad numatomas bendras duomenų žodynas ir bendras duomenų modelis gali sumažinti atskaitomybės naštą, nepakenkiant priežiūros institucijos duomenų poreikiams.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 ECB Bankų priežiūros tarnybos reorganizavimas

5.1.1 Kontekstas ir strateginė kryptis

Ankstesnė ECB Bankų priežiūros tarnybos organizacinė struktūra buvo sukurta 2013 m., įdiegus BPM ir BPM reglamentu perdavus ECB mikroprudencinės priežiūros užduotis. 2020 m. bendras patvirtintų visos darbo dienos ekvivalento (VDDE) darbo vietų skaičius ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose buvo 1 230,5 VDDE, t. y. 41,5 darbo vietos daugiau nei 2019 m.

Kalbant apie lyčių įvairovę, 2020 m. moteriškosios lyties darbuotojų dalis padidėjo nuo 40,7 % iki 41,6 % visų pagal terminuotas ir neterminuotas sutartis dirbančių pagrindinių ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos sričių darbuotojų. Moteriškosios lyties darbuotojų dalis tarp vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų šiek tiek sumažėjo – nuo 32,2 % 2019 m. iki 31,6 % 2020 m. Palyginti su praėjusiais metais, nevadovaujamas pareigas einančių moteriškosios lyties darbuotojų dalis padidėjo nuo 38,1 % iki 40 %, o pagalbines pareigas einančių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 98,5 % iki 96,8 %.

Nors ankstesnė struktūra veiksmingai padėjo ECB susikurti stiprios ir reiklios priežiūros institucijos reputaciją, ECB Bankų priežiūros tarnyba tampa brandesne organizacija.

2020 m. sausio mėn. pradėtas ECB Bankų priežiūros tarnybos reorganizavimas turėjo tris pagrindinius tikslus: i) didinti visų funkcijų ir darbuotojų lygių įsitraukimą bei bendradarbiavimą ir daugiau dėmesio skirti strateginiams prioritetams bei bankų priežiūros vadovybės ir darbuotojų nurodytiems trūkumams spręsti; ii) supaprastinti pagrindinius priežiūros procesus ir administracines procedūras, padaryti juos labiau orientuotus į riziką, kartu atkreipiant dėmesį į reikalavimų laikymosi naštą bankams; iii) didinti priežiūros veiksmų skaidrumą, nuspėjamumą ir aiškumą, efektyviau komunikuoti.

Kad pasiektų šiuos pagrindinius tikslus, organizacija siekė:

• remtis sinergijos efektu ir didinti efektyvumą, sutelkiant patirtį ir grupuojant pagrindines užduotis, kai tai yra įmanoma;
• stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis vykdant kasdienę tiesioginę priežiūrą, derinant konkrečias ir horizontalias priežiūros funkcijas, pavyzdžiui, suformuojant specialias ekspertų grupes;
• skatinti rezultatų nuoseklumą ir patikimumą, įforminant antrą gynybos liniją;
• suderinti kontrolės apimtį visoje ECB Bankų priežiūros tarnyboje, nustatant padalinių organizacinę struktūrą pagal organizacijos struktūros gaires^[70].

Reorganizavimas buvo atliktas nesikreipiant į išorės konsultantus. Jame aktyviai dalyvavo ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai (taip pat per specialius seminarus).

5.1.2 Nauja organizacinė struktūra

Nauja aukšto lygio organizacinė struktūra, įskaitant kiekvienos veiklos srities padalinius ir patvirtintą darbuotojų skaičių kiekvienoje srityje, pateikiama toliau. Įgyvendinant naująją struktūrą ypatingas dėmesys skirtas glaudžiam bendradarbiavimui tarp įvairių ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos sričių darbuotojų ir jų kolegų nacionalinėse kompetentingose institucijose išsaugoti.

Tiesioginė priežiūra

Pagal naująją struktūrą tiesioginė priežiūra vykdoma derinant konkrečių įstaigų priežiūrą ir horizontalią tiesioginę priežiūrą. Kasdienė atskirų bankų grupių ir kredito įstaigų priežiūra grindžiama bendradarbiavimu tarp jungtinių priežiūros grupių (JPG), mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) priežiūros grupių ir horizontalios priežiūros ekspertų grupių.

Konkrečių įstaigų priežiūra

Už konkrečių įstaigų priežiūrą atsako trys generaliniai direktoratai: Sisteminių ir tarptautinių bankų generalinis direktoratas, Universalių ir diversifikuotų institucijų generalinis direktoratas bei Specializuotų institucijų ir MSĮ generalinis direktoratas.

Siekiant sinergijos efekto ir didesnio efektyvumo JPG vidaus veikloje bei skatinant dalijimąsi žiniomis, prižiūrimi bankai ir institucijos sugrupuoti pagal veiklos modelį.

Horizontali priežiūra

Horizontalios priežiūros generalinis direktoratas atsako už tiesioginės horizontalios priežiūros vykdymą (įskaitant krizių valdymą), daugiausia dėmesio skiriant rizika grindžiamai priežiūrai, politikos rezultatams ir rizikos ekspertų JPG ir MSĮ priežiūros grupėms teikiamos pagalbos stiprinimui. Rizikos ekspertų sutelkimas šioje srityje turėtų užtikrinti dar daugiau efektyvumo ir nuoseklumo.

Patikrinimai vietoje ir vidaus modelių patikrinimai

Visos funkcijos, susijusios su patikrinimų vietoje planavimu ir vykdymu, įskaitant patikrinimus vietoje (konkrečių institucijų ar vykdant kampanijas), vidaus modelių patikrinimus, turto kokybės patikrinimus ir išsamių vertinimų projektų valdymo biurą, yra suburtos viename Patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimų generaliniame direktorate.

Priežiūros strategija ir rizika

Priežiūros strategijos ir rizikos direktoratas apima priežiūros rizikos biuro funkcijas, veikia kaip antroji gynybos linija ir vykdo bankų priežiūros strateginio planavimo bei prioritetų nustatymo funkciją. Šios užduotys yra atskirtos nuo pirmosios linijos priežiūros funkcijų, o direktoratas yra tiesiogiai pavaldus Priežiūros valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui. Tokia organizacija užtikrina patikimumą, reikalingą strateginiam planavimui palaikyti ir priežiūros rezultatams kvestionuoti. Joje derinamos išsamios žinios apie bankų sektorių, geras problemų, su kuriomis susiduriama vykdant bankų priežiūrą, supratimas, ir kokybiška kritinė analizė.

Direktorato atsakomybė yra užtikrinti, kad pagrindiniai priežiūros rezultatai atitiktų priežiūros prioritetus ir priežiūros rizikos toleranciją. Tai daroma vykdant ex ante vertinimus ar teikiant rekomendacijas ir vykdant ex post vertinimus. Ši funkcija yra labai svarbi į pusiausvyrą ir riziką orientuotai priežiūros organizacijai, kurioje itin svarbūs priežiūros sprendimai, o procesai yra supaprastinti.

Valdymas ir veikla

BPM valdymo ir veiklos generalinis direktoratas prižiūri daugelį procesų ir paslaugų, susijusių su priežiūros valdymu ir veikla.

Šis naujas generalinis direktoratas atlieka užduotis, kurios paprastai patikimos generaliniam administracijos direktoriui. Jis yra atsakingas už įvairią veiklą, susijusią su Priežiūros valdybos ir jos struktūrinių padalinių sprendimų priėmimu ir leidimų suteikimo procedūromis. Generalinis direktoratas vadovauja priežiūros technologijų infrastruktūros (taip pat BPM informacijos valdymo sistemos) plėtrai ir naudojimui (žr. 5.7.2). Jo užduotis – skatinti bendradarbiavimą Europos bankų priežiūros srityje, supaprastinti priežiūros procedūras, skatinti žinių valdymą, įskaitant mokymus, ir vykdyti rizikos ribojimo tyrimus.

5.1.3 Įgyvendinimo procesas

Darbuotojai naujojoje struktūroje buvo paskirstyti vadovaujantis trimis principais: veiklos poreikiais, veiklos tęstinumu ir vienodu požiūriu, kiek įmanoma, perkeliant visas darbuotojų grupes, siekiant užtikrinti didžiausią efektyvumą ir sklandų veiklos perdavimą. Perkėlus darbuotojus, jiems buvo suteikta galimybė išreikšti pageidavimą dirbti taikant profesinio judumo ar supaprastinto darbo pakeitimo principus.

Naujoji organizacinė struktūra įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d. Be struktūros pasikeitimo ir darbuotojų perskirstymo, tebevykdoma tam tikra pokyčių valdymo veikla, siekiant paskatinti pageidaujamus įstaigos kultūros pokyčius. Nuolatiniai pokyčiai daugiausia grindžiami trimis principais: skatinti vadovautis vyresniųjų vadovų pavyzdžiu, sudaryti sąlygas iš apačios kylančioms iniciatyvoms, kviečiant darbuotojus tapti „pokyčių agentais“, ir periodiškai įvertinti pokyčių veiksmingumą.

5.1.4 Supervisors Connect

Reorganizavimas buvo viena iš temų, aptartų antrajame Supervisors Connect renginyje. Kas dvejus metus BPM mastu organizuojamas renginys vyko 2020 m. spalio 7–8 d.

Supervisors Connect pirmą kartą organizuotas 2018 m., siekiant skatinti šeimišką atmosferą Europos bankų priežiūros srityje ir toliau formuoti bendrą priežiūros kultūrą. Iš pradžių numatytas kaip fizinis renginys, turėjęs vykti ECB patalpose 2020 m. balandžio mėn., antrasis Supervisors Connect dėl COVID‑19 buvo nukeltas, o jo formatas pakeistas. Renginys įvyko internetu (vaizdo konferencijos būdu) ir jame dalyvavo daugiau kaip 1 000 priežiūros specialistų iš ECB, NKI ir nacionalinių centrinių bankų (NCB), taip pat ir naujai prisijungusių Bulgarijos ir Kroatijos priežiūros institucijų atstovai. Renginyje daugiausia dėmesio skirta BPM pasiekimams ir COVID‑19 sukeltos krizės metu išmoktoms pamokoms (taip pat priežiūros strategijai esant naujai tvarkai) analizuoti. Dalyviai taip pat aptarė naujas bendradarbiavimo tarp NKI formas.

5.2 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

Metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente yra nustatyta, kad ECB vykdant jam pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi.

Kalbant apie 2020 m. bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, kuris dėl COVID‑19 pandemijos vyko vaizdo konferencijų būdu, pasakytina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo dviejuose Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto eiliniuose viešuosiuose klausymuose (gegužės 5 d. ir spalio 27 d) ir dviejuose ad hoc pasitarimuose (sausio 14 d. ir kovo 26 d.). Diskusijose su Europos Parlamentu daugiausia dėmesio buvo skiriama ECB Bankų priežiūros tarnybos priemonėms reaguojant į COVID‑19 pandemiją ir kiek veiksmų laisvės turėtų būti suteikta bankams, kad jie galėtų ir toliau remti namų ūkius ir mažas bei vidutines įmones. Kitos aptartos temos buvo Brexito poveikis bankų sektoriui ir priežiūros institucijų požiūris į su klimato kaita susijusią riziką.

Kaip nustatyta BPM reglamente ir Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime, 2021 m. sausio 25 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas išklausė Frank Elderson, atsižvelgdamas į ECB pasiūlymą skirti jį ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoju. Europos Parlamentas pritarė ECB pasiūlymui balsavimu plenarinėje sesijoje vasario 8 d. ir ES Tarybos įgyvendinimo sprendimu Frank Elderson pirmininko pavaduotoju buvo paskirtas nuo 2021 m. vasario 24 d.

2020 m. ECB paskelbė 22 atsakymus į Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą ir, vykdydamas ataskaitų teikimo nacionaliniams parlamentams reikalavimus, aštuonis atsakymus į nacionalinių parlamentų narių raštu pateiktus klausimus. Atsakymuose, be kita ko, buvo atsakyta į klausimus apie priežiūros priemones, kurių ėmėsi ECB dėl COVID‑19 pandemijos poveikio sušvelninimo, pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu svarbą vykdant prudencinę priežiūrą, kredito riziką ir bankų sektoriaus valdymo bei veiklos problemas.

Be to, ECB Europos Parlamentui pateikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas, kaip reikalaujama pagal tarpinstitucinį susitarimą.

COVID‑19 pandemija taip turėjo įtakos diskusijoms su ES Taryba. 2020 m. Priežiūros valdybos pirmininkas vaizdo konferencijos būdu dalyvavo dviejuose Euro grupės posėdžiuose, kurie vyko birželio 11 d. ir lapkričio 3 d. Šiuose posėdžiuose pirmininkas dalyvavo dalijantis nuomonėmis apie ECB priežiūros užduočių vykdymą, daugiausia dėmesio skiriant priežiūros veiksmams ir sprendimams, priimtiems siekiant palaikyti namų ūkius, įmones ir bankus, susiduriančius su pandemijos poveikiu.

2020 m. ECB taip pat dalyvavo Europos Audito Rūmų (EAR) atliekamuose audituose, susijusiuose su bankų priežiūra. 2019 m. tarp ECB ir EBI pasirašytas susitarimo memorandumas palengvino keitimąsi informacija tarp šių institucijų, vykdant tolesnius veiksmus po EAR atliktų ECB Bankų priežiūros tarnybos auditų.

Be to, ECB toliau vykdė EAR ataskaitos dėl krizių valdymo rekomendacijas. Šiuo atžvilgiu ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė tikslius veiksmų planus ir tolesnes priemones^[71] pagal daugumą iš aštuonių EAR pateiktų rekomendacijų įvairiose srityse, įskaitant bendradarbiavimą su išorės įstaigomis, atkūrimo planų naudojimą krizėms nustatyti ir valdyti ir ankstyvosios intervencijos vertinimų gaires. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau plėtojo savo ankstyvosios intervencijos vertinimų gaires ir padidino atitinkamus rodiklius bei ribas, naudojamus nustatant galimą banko finansinės būklės pablogėjimą. Kalbant apie veiklos atkūrimo planavimą, priežiūros įstaigoms buvo pateikta papildomų gairių, siekiant skatinti vienodą požiūrį visuose bankuose, taikančiuose panašų veiklos modelį.

ECB toliau dalyvavo EAR vykdant Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje politikos auditą, bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos bankininkystės institucijai (EBI). ECB taip pat informavo EAR apie veiksmus, kurių ėmėsi, atsižvelgdamas į EAR pirmojoje BPM įgyvendinimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas. ECB nuolat stebi visų EAR rekomendacijų įgyvendinimą, o EAR taip pat vykdo tolesnius veiksmus.

5.3 Skaidrumas ir komunikacija

2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau naudojo ir plėtojo savo komunikacijos priemones bei kanalus, siekdama užtikrinti savalaikę, skaidrią ir efektyvią informacijos sklaidą. Atsižvelgiant į dėl COVID‑19 pandemijos pasikeitusias veiklos aplinkybes, buvo itin svarbu rasti naujų komunikacijos būdų. Vienas tokių būdų buvo naujai sukurtas Priežiūros tinklaraštis, kuriame paskelbti devyni pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir ECB atstovų Priežiūros valdyboje pranešimai, informuojantys suinteresuotus asmenis apie naujausius pokyčius ir priežiūros priemones, kurių ėmėsi ECB, reaguodamas į COVID‑19 pandemiją. Be to, Bankų priežiūros tarnyba ėmė plačiau naudoti socialinės žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, tviterio temas, instagramo istorijas ir naują ECB tinklalaidę, siekdamas paaiškinti priežiūros priemones ir bankininkystės sąvokas įvairaus žinių lygio auditorijai. Tokia daugiasluoksne komunikacija siekiama pasiekti suinteresuotas grupes, turinčias įvairų išsilavinimą, profesinę patirtį ir žinių bei supratimo lygį.

Be naujų komunikacijos priemonių, pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas 2020 m. skaitė 23 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 19 pranešimų. Jie taip pat davė daugiau kaip 20 asmeninių interviu žiniasklaidai ir paskelbė tris nuomones, iš kurių viena buvo paskelbta 12 nacionalinių laikraščių visoje Europoje. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 33 pranešimus spaudai ir 65 kitus pranešimus, tarp jų – laiškus Europos Parlamento nariams, gaires bankams ir ketvirčio priežiūros statistiką. 2020 m. paskelbti keturi nauji Priežiūros naujienlaiškio leidiniai. Tai kas ketvirtį leidžiamas daugiau kaip 8 000 prenumeratorių turintis skaitmeninis leidinys, kuriame reguliariai pateikiama informacija ir naujienos, susijusios su vykdomais priežiūros projektais, jų išvadomis ir ataskaitomis.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat paskelbė savo pagrindinės veiklos rezultatus, tarp jų – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP), ir, tęsdama 2019 m. pradėtą praktiką, kiekvienam tiesiogiai prižiūrimam bankui pateikė 2 ramsčio reikalavimus. Ji taip pat paskelbė pažeidžiamumo dėl COVID‑19 analizės rezultatus ir septynių Kroatijos bankų bei dviejų papildomų bankų, kurių priežiūrą pradėjo vykdyti po Brexito, išsamaus vertinimo rezultatus.

ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė keletą informacinių pranešimų žiniasklaidai ir analitikams, įskaitant Priežiūros valdybos pirmininko spaudos konferencijas dėl 2019 m. SREP rezultatų ir naujausių pokyčių, susijusių su COVID‑19 situacija. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat pradėjo keturias viešas konsultacijas, tarp jų – dėl priežiūros lūkesčių valdant ir pranešant apie su klimato kaita ir aplinkosauga susijusią riziką ir dėl priežiūros požiūrio į konsolidavimą bankų sektoriuje.

2020 m. atsakė į maždaug 1 500 viešų paklausimų bankų priežiūros temomis, pavyzdžiui, apie bendrąją priežiūros informaciją, atskirus bankus, skundų ar pranešimų apie pažeidimus teikimą bei atsaką į COVID‑19 sukeltą krizę. Dėl pandemijos 2020 m. ECB surengė tik dvi paskaitas apie bankų priežiūrą (palyginti su 32 paskaitomis 2019 m.). Tačiau Lankytojų centre nuo 2020 m. sausio iki kovo mėn. apsilankė daugiau kaip 2 100 lankytojų, kuriems buvo pristatyti Europos bankų priežiūros pagrindai ir kiti pagrindiniai ECB uždaviniai.

5.4 Sprendimų priėmimas

5.4.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

ECB priežiūros valdybą sudaro pirmininkas (skiriamas vienai penkerių metų kadencijai), pirmininko pavaduotojas (renkamas iš ECB vykdomosios valdybos narių), keturi ECB atstovai ir NKI atstovai. Jeigu NKI nėra nacionalinis centrinis bankas, NKI atstovas gali dalyvauti kartu su savo nacionalinio centrinio banko atstovu. Tokiu atveju abu atstovai balsuojant laikomi vienu nariu.

Pradėjus glaudų bendradarbiavimą su Bulgarija ir Kroatija, 2020 m. spalio mėn. prie Priežiūros valdybos prisijungė du nauji nariai: Radoslav Milenkov iš Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) ir Martina Drvar iš Hrvatska narodna banka. Abu atstovai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti nariai, įskaitant balso teisę.

Pasibaigus Yves Mersch kadencijai, 2020 m. gruodžio mėn. ECB valdančioji taryba pasiūlė ECB vykdomosios valdybos narį Frank Elderson paskirti ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoju. ES Taryba paskyrimą patvirtino 2021 m. vasario 24 d.

2020 m. įvyko 24 ECB priežiūros valdybos posėdžiai. Dėl COVID‑19 pandemijos tik sausio ir vasario mėn. posėdžiai vyko Frankfurte prie Maino; visi kiti posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu. Nuo 2020 m. kovo mėn. perėjus prie nuotolinių posėdžių, tai nepakenkė veiksmingam Priežiūros valdybos sprendimų priėmimui.

2020 m. įvyko septyni Priežiūros valdybos iniciatyvinio komiteto^[72] posėdžiai. Iš jų trys surengti Frankfurte prie Maino, keturi vyko vaizdo konferencijos būdu.

Iniciatyvinis komitetas surengė septynis papildomus posėdžius, skirtus aptarti skaitmeninimą ir BPM procesų supaprastinimą. Visi šie posėdžiai vyko vaizdo konferencijos būdu ir buvo atviri visiems Priežiūros valdybos nariams, kurie pageidavo dalyvauti.

2020 m. ECB priėmė 2 643 priežiūros sprendimus^[73] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 3 iliustraciją). Iš jų 1 019 sprendimų priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 387 sprendimus priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Be šių priežiūros sprendimų, ECB taip pat netiesiogiai patvirtino 237^[74] operacijas (pvz., filialų steigimo) neprieštaravimo tvarka, laikantis teisės aktais nustatytų terminų.

Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimų (47,1 %), vidaus modelių (9,3 %), nuosavų lėšų (6,2 %) ir kvalifikuotųjų akcijų paketų (3,2 %) procedūromis.

Reaguodamas į COVID‑19 sukeltą krizę, ECB taip pat turėjo priimti sprendimus dėl konkrečių bankų, siekdamas įgyvendinti kai kurias politikos priemones, skirtas suteikti pagalbą kredito įstaigoms (žr. 1 intarpą). Tarp jų buvo 141 sprendimas dėl kapitalo priemonių, pakeičiant nuosavų lėšų struktūros skaičiavimo reikalavimus, ir 116 sprendimų dėl veiklos pagalbos priemonių, pratęsiant ankstesniuose priežiūros sprendimuose ir veiklos teisės aktuose nustatytus terminus.

Be galutinių sprendimų dėl konkrečių bankų projektų, pateiktų Valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šias struktūras sudaro ECB ir NKI vyresniosios vadovybės atstovai. Šios struktūros atliko parengiamuosius darbus tokiose srityse kaip ilgalaikė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis strategija ir 2 ramsčio kapitalo reikalavimų nustatymo metodika, atsižvelgiant į konkrečias rizikas.

Be to, pagal kai kuriuos Priežiūros valdybos sprendimus buvo parengtos viešos rekomendacijos, pavyzdžiui, ECB vadovas dėl klimato ir aplinkos rizikos, ECB priežiūros principų taikymo bankų sektoriaus konsolidavimo srityje vadovas ir ECB vertinimo metodikos vadovas (EGAM).

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[75].

2020 m. 33 iš 115 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba (2019 m. – 34).

5.4.2 Administracinės peržiūros valdybos veikla

2020 m. Administracinė peržiūros valdyba (APV)^[76] priėmė dvi nuomones dėl APV pateiktų naujų prašymų atlikti administracinę peržiūrą (žr. 5 lentelę). Vienoje nuomonėje buvo nustatyta, kad prašymas buvo nepriimtinas. Kitoje nuomonėje APV pasiūlė sprendimą pakeisti tapataus turinio sprendimu^[77]. Vykdydama peržiūros procedūrą pagal pateiktą prašymą, APV pasiūlė, kad Valdančioji taryba sustabdytų ginčijamo sprendimo dalis, kol bus užbaigta APV procedūra ir bus priimtas naujas ECB sprendimas, panaikinantis arba pakeičiantis ginčijamą sprendimą. Atliekant tyrimą buvo surengtas posėdis, kurio metu pareiškėjui ir ECB buvo suteikta papildoma galimybė pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo. Atsižvelgiant į COVID‑19 pandemiją, posėdis vyko vaizdo konferencijos būdu.

Be to, ECB interneto svetainėje APV paskelbė pakoreguotą savo darbo tvarką, atsižvelgiant į COVID‑19 pandemiją. Tais atvejais, kai ECB nusprendžia sustabdyti priežiūros sprendimo taikymą, APV paprastai taip pat sustabdo atitinkamas procedūras (jei tokių yra) tokiai pat trukmei. Be to, siekdama tinkamai vykdyti procesą, APV gali pritaikyti savo procedūras, taip pat ir pratęsti peržiūros laikotarpį.

2020 m. APV priėmė galutines nuomones, susijusias su ECB TVMP ir patikrinimais vietoje, dėl kurių nebuvo parengtas tolesnis laiškas ar priimtas priežiūros sprendimas.

5.5 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB parengė etikos kodeksą, skirtą ECB aukšto lygio tarnautojams, vadovybei ir darbuotojams. Jį sudaro ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas, specialus skyrius ECB personalo taisyklėse ir BPM etikos kodekso gairės^[78]. Prie Etikos kodekso įgyvendinimo ir tolesnio vystymo prisideda ECB etikos komitetas, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) ir Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė.

Etikos komitetas įvertino visų Priežiūros valdybos narių pateiktas interesų deklaracijas. Vėliau užpildytos deklaracijos buvo paskelbtos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. 2020 m. rugsėjo mėn. ECB savo interneto svetainėje pradėjo skelbti Etikos komiteto nuomones dėl interesų konfliktų ir apmokamo darbo pasibaigus įgaliojimams^[79].

Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT) organizavo Etikos kodekso mokymus, el. mokymosi programas, informavimo kampanijas ir atsakė į maždaug 1 920 užklausų įvairiomis temomis, iš jų apie 48 % pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Beveik 55 % šių prašymų buvo susiję su darbuotojų privačiomis finansinėmis operacijomis, iš likusių didžiausią dalį sudarė prašymai dėl apribojimų pasibaigus darbo santykiams ir interesų konfliktų (žr. 29 pav.).

AUVT taip pat organizavo reguliarią darbuotojų privačių finansinių operacijų atitikties stebėseną. Apie 36 % pažeidimų padarė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai, tačiau nė vienas šių atvejų nebuvo susijęs su tyčiniu netinkamu elgesiu ar kitais rimtais nuostatų pažeidimais.

Dviem iš 2020 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis.

Siekdama sukurti tvirtą etikos kultūrą, 2020 m. Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė toliau siekė suderinti NKI įdiegtas etikos tvarkas.

5.6 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2020 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių^[80].

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo^[81], informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Buvo paisoma Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos, susijusios su anonimiškais duomenimis, arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai. Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė.

Vis dėlto keletu atvejų Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko dalyvauti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas būtinybės žinoti reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

Kalbant apie informaciją, susijusią su COVID‑19, 2020 m. kovo mėn. Vykdomoji valdyba pritaikė Sprendimo ECB/2014/39 8 straipsnio nuostatą, kurioje numatyta, kad susidarius kritinei padėčiai, perduodant informaciją, susijusią su ta konkrečia kritine padėtimi, Vykdomosios valdybos patvirtinimas nėra reikalingas. Dėl to keičiantis informacija, susijusia su COVID‑19, laikantis principo „būtina žinoti“, Vykdomosios valdybos patvirtinimas nebuvo reikalingas. Ši išimtis buvo pritaikyta keletu atveju keičiantis bankų duomenimis, gautais COVID‑19 pandemijos kontekste, kurie buvo būtini vykdant veiklos srities uždavinius.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo ir Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.7 Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

5.7.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

BPM pagrindų reglamento 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ECB yra atsakingas už procesų, susijusių su prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų rinkimu ir kokybės vertinimu, organizavimą^[82]. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad BPM naudotųsi patikimais ir savalaikiais priežiūros duomenimis.

ECB reguliariai vertina teikiamų duomenų kokybę, įskaitant pateikimo punktualumą, duomenų išsamumą ir tikslumą. Šiuo tikslu ECB kartu su NKI rengia papildomus duomenų kokybės patikrinimus, siekiant papildyti EBI paskelbtas tikrinimo taisykles. 2020 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė atnaujintą ir išplėstą papildomų duomenų kokybės patikrinimų sąrašą, kuris įsigaliojo nuo ataskaitinio laikotarpio, apėmusio 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.

2020 m. ECB toliau didino priežiūros duomenų, skelbiamų ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės priežiūros duomenų skiltyje, skaidrumą ir prieinamumą. Pirma, buvo įdiegtas interaktyvus išdėstymas, kad naudotojai galėtų analizuoti ir vizualizuoti agregruotus priežiūros duomenis. Ketvirčio leidinys buvo dar labiau išplėstas, įtraukiant lenteles, kuriose duomenys suskirstyti pagal veiklos modelio klasifikaciją. 2020 m. spalio mėn. ECB taip pat pirmą kartą paskelbė bankų lygio 3 ramsčio informaciją apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą bei gautas užtikrinimo priemones ir tris mokumo bei finansinio sverto rodiklius. Prieš paskelbiant, buvo suderinta pagal 3 ramstį atskleidžiama informacija ir reguliavimo ataskaitos, dėl to žymiai pagerėjo duomenų nuoseklumas. Šis didesnis skaidrumo lygis leidžia suinteresuotiesiems subjektams atlikti naudingus riziką ribojančių rodiklių palyginimus.

Prasidėjus COVID‑19 pandemijai ir atsiradus būtinybei atidžiai stebėti įstaigų finansinę ir prudencinę padėtį, buvo paprašyta dažniau pateikti tam tikrą prudencinę informaciją ir šiek tiek išplečiant ataskaitų apimtį tam tikrose susijusiose srityse. Išplėstinėse ataskaitose daugiausia dėmesio buvo skiriama moratoriumo priemonių ir valstybės garantijų pritaikymui (naudojant bendrą ECB ir EBI šabloną), įsipareigotų kredito linijų panaudojimui, veikos tęstinumo rodikliams ir pagrindinių prudencinių rodiklių prognozėms. ECB šablonai buvo tvarkomi naudojant CASPER – naują ECB duomenų rinkimo platformą, kuri suteikia daugiau lankstumo ir patikimumo tvarkant naujus duomenų rinkinius.

Tolesnis darbas su BPM masto duomenų rinkimo baze^[83] prasidėjo 2020 m. spalio mėn. Šio darbo tikslas – sukurti sistemą, kuri nustatytų dubliuojamus duomenų prašymus pagal BPM, taip mažinant ataskaitų teikimo naštą bankams.

2020 m. spalio mėn. Priežiūros valdyba taip pat patvirtino pagrindinius principus ir paskesnius aukšto lygio veiklos reikalavimus, siekdama suderinti duomenų rinkimo ir duomenų kokybės vertinimo nacionalinę praktiką viso BPM mastu. Nors svarbus NKI indėlis į bendrą priežiūros duomenų rinkimą ir kokybės vertinimo procesus lieka nepakitęs, reikalavimų įgyvendinimas yra pirmasis žingsnis kuriant geriausią duomenų teikimą laikantis eiliškumo principo visame BPM, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms įstaigoms.

5.7.2 BPM informacijos valdymo sistema

BPM informacijos valdymo sistema (IMAS) yra bendra IT platforma, padedanti vykdyti Europos bankininkystės priežiūros institucijų kasdienes užduotis. 2020 m. visų JPG ir BPM horizontaliųjų ir specialiųjų funkcijų darbo srautai IMAS buvo pritaikyti COVID‑19 padėties ir susijusių priežiūros priemonių stebėsenai, užtikrinant nuoseklumą ir palyginamumą tarp visų bankų ir vykdant SREP vertinimą. Buvo ir kitų išskirtinių struktūros atnaujinimų, siekiant pagerinti sistemos naudojimo patogumą ir efektyvumą. IMAS taip pat buvo pritaikyta prie naujos ECB Bankų priežiūros tarnybos struktūros. 2020 m. paleista duomenų teikimo sistema IDRA (IMAS Duomenų teikimas ir analizė) buvo atnaujinta, pridedant naujas analizės priemones, skirtas gauti ir nagrinėti priežiūros duomenis, reikalingus vykdant SREP. 2020 m. spalio mėn. buvo paleista nauja interneto paslauga – IMAS portalas. Tai saugi elektroninė erdvė, kurioje prižiūrimos įstaigos gali bendrauti su priežiūros institucijomis, teikdamos prašymus atlikti kompetencijos ir tinkamumo vertinimą. IMAS portalas užtikrina daugiau skaidrumo prižiūrimoms įstaigoms dėl priežiūros procedūrų eigos ir sumažina veiklos riziką bei rankų darbo kiekį priežiūros institucijoms.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

6.1 2020 m. išlaidos

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai gaunami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros užduotims vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. Patirtas išlaidas sudaro tiesioginės ECB Bankų priežiūros funkcijų išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis^[84].

ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. BUCOM Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2020 m. faktinės metinės išlaidos ECB priežiūros užduotims vykdyti buvo 535,3 mln. eurų, t. y. 0,3 % mažiau, palyginti su 2020 m. faktinėmis išlaidomis.

2020 m. kovo mėn. paskelbtoje priežiūros veiklos 2019 metų ataskaitoje ECB apskaičiavo, kad išlaidos 2020 m. gali siekti 603,7 mln. eurų. Kaip paaiškinta anksčiau dabartinėje ataskaitoje, 2020 m. dėl COVID‑19 pandemijos ECB turėjo žymiai pakeisti savo veiklos prioritetus. Tai atsispindi faktinėse patirtose išlaidose. Vietoje vykdoma veikla, pavyzdžiui, reguliarūs vizitai bankuose ir patikrinimai vietoje, buvo gerokai supaprastinti ir dėl to reikšmingai sumažėjo įprastos išlaidos, pavyzdžiui, dalykinėms kelionėms. Be to, buvo atidėtas Europos bankininkystės institucijos rengiamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu.

6 lentelėje pateikta klasifikacija taikoma ir skirstant metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus ar mažiau svarbus. Mokesčių reglamento^[85] 8 straipsnyje nurodytoje metodikoje, pagal kurią padalijami metiniai priežiūros mokesčiai, numatyta, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į visą išlaidų, susijusių su svarbių prižiūrimų įstaigų priežiūra, sumą ir išlaidų, susijusių su mažiau svarbių įstaigų priežiūros stebėsena, sumą. Sudarant kiekvieną grupę, į nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių.

Atsižvelgiant į ECB įsipareigojimą užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, buvo padaryta pakeitimų ECB išlaidų priežiūros užduotims vykdyti ataskaitų teikimo procese. 7 lentelėje pateikiama tikslesnė informacija apie išlaidas pagal atliktus darbus, t. y.

• dokumentinės priežiūros ir stebėsenos, įtraukiant ECB dalyvavimo JPG ir mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros veiklos išlaidas;
• ECB dalyvavimo patikrinimuose vietoje, įskaitant tarpvalstybinius vizitus;
• politikos, konsultavimo ir reguliavimo funkcijų, įskaitant svarbos vertinimus, leidimų suteikimą, bendradarbiavimą su kitomis agentūromis, metodiką ir planavimą, priežiūros kokybės užtikrinimą, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūras ir t. t.;
• krizių valdymo;

• makroprudencinių užduočių, įskaitant susijusių su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir priežiūros politika;
• priežiūros statistikos, susijusios su duomenų teikimo tvarka;
• Priežiūros valdybos, Sekretoriato sprendimo priėmimo ir teisinių paslaugų.

2020 m. sumažėjo išlaidų dalykinėms kelionėms ir konsultacinėms paslaugoms, susijusioms su tiesioginės SĮ ir MSĮ priežiūros veikla, o išlaidos duomenų valdymui, sprendimų priėmimui, politikos ir priežiūros funkcijoms padidėjo. Kitų veiklos išlaidų sumažėjimą iš dalies atsvėrė patvirtinto darbuotojų skaičiaus padidėjimas, kaip minėta 5.1 skirsnyje.

ECB išlaidos, susijusios su dalykinėmis kelionėmis, 2020 m. sumažėjo daugiau nei 80 % ir siekė 2,4 mln. eurų. Be vidaus išteklių, ECB naudojasi išorės konsultantų paslaugomis, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, kurioms vadovauja kvalifikuoti vidaus ekspertai, laikinai trūkstant išteklių. Iš viso 2020 m. su pagrindinėmis priežiūros užduotimis susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 30,4 mln. eurų, t. y. 38,3 mln. eurų mažiau nei 2019 m. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis buvo tikslinės vidaus modelių peržiūros užbaigimas 2020 m. Išlaidos išorės pagalbai 2020 m. sudarė 3,3 mln. eurų (2019 m. – 34,9 mln. eurų). 2020 m. 14,6 mln. eurų išleista išsamiems vertinimams pasitelktiems išorės ištekliams, dar 0,3 mln. eurų išleista pasirengimui Brexitui. ECB išleido 4,6 mln. eurų išorės ištekliams, vykdydamas įprastus patikrinimus vietoje, taip pat tarpvalstybinius vizitus. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje.

Be išsamesnės informacijos apie išlaidas pagal priežiūros veiklą, ECB taip pat įveda naujas išlaidų paskirstymo pagal išlaidų kategoriją ataskaitas, grindžiamas išlaidomis ir bendrosiomis paslaugomis, tiesiogiai priskirtinomis ECB bankų priežiūrai. Pagal šį požiūrį atsižvelgiama į išlaidų paskirtį ir jis grindžiamas geresne išlaidų paskirstymo sistema, kuri teikia geresnes ataskaitų teikimo galimybes.

Tiesiogiai priskirtinas išlaidas sudaro pagrindinės priežiūros išlaidos darbuotojams, priežiūros iniciatyvoms (įskaitant išlaidas, susijusias su Brexitu ir išsamiais vertinimais), kitos veiklos išlaidos, pavyzdžiui, dalykinėms kelionėms ir mokymams, ir išlaidos specialioms informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, IMAS ir STAR (angl. Stress Test Account Reporting) platforma.

Bendrųjų paslaugų kategorija apima paslaugas, kurias naudoja tiek centrinių bankų funkcijos, tiek bankų priežiūros funkcijos, ir jos grupuojamos taip: patalpos ir įrenginiai, žmogiškųjų išteklių paslaugos, bendrosios informacinių technologijų paslaugos, bendrosios teisinės, audito ir administracinės paslaugos, komunikacijos ir vertimo paslaugos, ir kt. Tokios išlaidos bendrosioms paslaugoms padalijamos tarp funkcijų naudojant išlaidų paskirstymo mechanizmą, taikant standartinius pramonės rodiklius, pavyzdžiui, visos darbo dienos ekvivalentus (VDDE), biuro plotą ir vertimo užsakymų skaičių. Kadangi ECB yra įsipareigojęs siekti didinti efektyvumą, jis reguliariai patikslina išlaidų paskirstymo rodiklius.

Tiesiogiai priskirtinos išlaidos 2020 m. sudarė 284,5 mln. eurų, arba 53 % faktinių patirtų išlaidų, kurios siekė 535,3 mln. eurų. Išlaidos bendrosioms paslaugoms sudarė 250,8 mln. eurų, arba 47 % visos sumos. 2020 m. beveik visas išlaidų sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais paskelbtomis prognozėmis, buvo susijęs su tiesiogiai priskirtinomis išlaidomis. Bendrųjų paslaugų poreikis išliko aukštas, todėl faktinės patirtos išlaidos siekė 100 % planuotų išlaidų. Pavyzdžiui, buvo didelis bendrųjų informacinių technologijų paslaugų poreikis, nes dauguma darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Taip pat buvo intensyviai naudojamasi patalpų ir įrenginių paslaugomis. Išlaidos šioms paslaugoms daugiausia yra fiksuotos, o daliai išlaidų priskirtas didesnis prioritetas, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ECB patalpose.

6.2 Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2021 m.

Vis dar yra daug neapibrėžtumo, susijusio su 2021 m. priežiūros planavimu ir prioritetais, nes ECB ir toliau yra lankstus, reaguodamas į išorės veiksnius. Šiame ankstyvame etape tikimasi, kad bus grįžta prie įprasto išlaidų, tiesiogiai priskirtinų priežiūros užduotims, lygio. Todėl numatoma, kad 2021 m. išlaidos padidės 11 %, palyginti su 2020 m. faktinėmis išlaidomis, tačiau vis dėlto bus 2 % mažesnės nei paskelbta 2020 m. prognozė.

Metinis priežiūros mokestis už 2021 m., mokėtinas 2022 m., bus žinomas tik mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų metų faktinės išlaidos, patikslintos dėl sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pavėluotą mokėjimą ir nerenkamų mokesčių. Bendros kiekvienos kategorijos mokėtinos mokesčių sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 93 % išlaidų svarbioms įstaigoms ir 7 % – mažesnės svarbos įstaigoms.

6.3 Mokesčių mokėjimas 2020 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente ir susijusiame Sprendime^[86] nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

6.4 ECB priežiūros mokesčių sistemos pakeitimų įgyvendinimo eiga

2020 m. buvo pereinamieji metai, nes ECB perėjo prie priežiūros mokesčių surinkimo ex post ir įgyvendino pakeitimus, kylančius iš 2019 m. atliktos ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūros. Taigi 2020 m. nebuvo renkami metiniai priežiūros mokesčiai už 2020 m. mokestinį laikotarpį. Preliminariai numatyta surinkti mokesčius 2021 m. gegužės mėn. Be to, pereinant nuo ex ante prie ex post mokesčių surinkimo, bus įtrauktas perteklius už 2019 m. mokestinį laikotarpį.

Įgyvendinant sistemos pakeitimus padaryta nemaža pažanga. Beveik baigti įgyvendinti techniniai pakeitimai, susiję su nauja kalbos vartojimo tvarka, pagal kurią ECB teiks pranešimus apie mokesčius visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Įgyvendinta galimybė pakartotinai naudoti ECB turimus priežiūros duomenis, panaikinant atskirą mokestinio veiksnio nuostatą daugiau kaip 90 % prižiūrimų subjektų ir grupių. Naujajame procese numatytas ilgesnis komentarų pateikimo laikotarpis (15 dienų), suteikiant galimybę bankams patikrinti ir pateikti atnaujintus duomenis apie mokestinius veiksnius. Patikrinimo procesas vyksta nuo 2021 m. sausio vidurio. Buvo nustatyta nauja pranešimų teikimo procedūra prižiūrimoms grupėms, kurios apskaičiuodamos savo mokestį neįtraukia patronuojamųjų įmonių, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, turto. Kaip nustatyta ECB sprendime^[87], apie savo sprendimą grupės turėjo pranešti ECB iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 2020 m. gruodžio 8 d. ECB vieną kartą išimties tvarka pratęsė šį terminą ir leido prižiūrimoms grupės pranešimus pateikti iki 2020 m. gruodžio 30 d. Vienkartinė išimtis 2020 m. priežiūros mokesčių ciklui buvo suteikta, atsižvelgiant į tai, kad nauja pranešimų teikimo tvarka pagal peržiūrėtą priežiūros mokesčių sistemą buvo įvesta tuo metu, kai daugelis įstaigų buvo paveiktos COVID-19 pandemijos, o jų darbo procesai sutrikdyti. 2021 m. šis terminas vėl standartiškai bus rugsėjo 30 d. Siekdamas pagerinti būsimų ciklų procesą, ECB planuoja dar labiau automatizuoti šią pranešimų teikimo tvarką.

6.5 Už 2020 m. mokestinį laikotarpį mokėtina mokesčių suma

2021 m. mokėtina metinių priežiūros mokesčių suma už 2020 m. mokestinį laikotarpį sudaro 514,3 mln. eurų Numatant šią sumą, kaip pagrindas imtos faktinės 2020 m. išlaidos, sudarančios 535,3 mln. eurų, ir ši suma patikslinta dėl: i) 22,0 mln. eurų pertekliaus, perkelto iš 2019 m. mokestinio laikotarpio^[88], ir ii) 1,0 mln. eurų (grynosios) sumos, grąžintos tam tikriems bankams už praėjusį mokestinį laikotarpį. Taip pat buvo atlikti kiti patikslinimai, įskaitant dėl gautų palūkanų už pavėluotą mokėjimą.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarbumu ar mažesniu svarbumu, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra.

6.6 Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal prižiūrimų bankų metinius mokestinius veiksnius. Daugumos bankų ataskaitinė duomenų data yra ankstesnių metų gruodžio 31 d. Kalbant apie bankus, kuriems mokestiniu laikotarpiu pradedama priežiūros veikla aukščiausiu konsolidavimo lygiu^[89], ECB atsižvelgia į bendrą turtą ir bendrą rizikos poveikį, apie kuriuos bankas praneša arčiausiai gruodžio 31 d., ir naudoja šiuos duomenis apskaičiuodamas kintamąją mokesčio dalį visiems mėnesiams, už kuriuos atitinkamas mokesčių mokėtojas turi sumokėti priežiūros mokestį. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus.

BPM dalyvaujančių valstybių narių priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos. Mažiausiems svarbiems bankams, kurių visas turtas neviršija 10 mlrd. eurų, taikoma minimalioji mokesčio dalis yra perpus mažesnė. Nuo 2020 m. perpus mažesnė minimalioji mokesčio dalis taikoma ir mažoms mažesnės svarbos įstaigoms, kurių visas turtas neviršija 1 mlrd. eurų.

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokių banko būklės pokyčių: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas, iii) esamas leidimas panaikinamas. Dėl pasikeitimų, susijusių su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais ir paskatinusių ECB priimti naujus sprendimus dėl priežiūros mokesčių, 2020 m. susidarė 1,0 mln. eurų suma, kuri bus įtraukta į 2021 m. renkamą metinių priežiūros mokesčių sumą.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naujausia informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

6.7 Su bankų priežiūros užduotimis susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę prižiūrimiems subjektams, nesilaikantiems ECB bankų prudencinio reguliavimo taisyklėse (taip pat ir ECB priežiūros sprendimuose) nustatytų įsipareigojimų, skirti administracines baudas. Apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius susijusios pajamos neįtraukiamos. Mokesčių reglamente užtikrinta, kad nei trečiosioms šalims atlyginamų nuostolių suma, nei prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos (sankcijos) priežiūros mokesčiui neturi jokios įtakos.

Prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos kaip pajamos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2020 m. nebuvo gauta pajamų iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų, nes nebuvo skirta sankcijų^[90].

7 ECB priimti teisės aktai

ECB priimti teisės aktai apima reglamentus, sprendimus, gaires, rekomendacijas ir nurodymus NKI (kaip nurodyta BPM reglamento 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir BPM pagrindų reglamento 22 straipsnyje). Šiame skyriuje pateikiamas 2020 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2020/22 2020 m. balandžio 9 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2020/605, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (OL L 145, 2020 5 7, p. 1)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2020/1 2020 m. sausio 17 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL C 30, 2020 1 29, p. 1)

ECB/2020/16 2020 m. kovo 20 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2020/497 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamo tam tikrų duomenų įrašymo į Institucijų ir susijusių įmonių duomenų registrą (OL L 106, 2020 6 4, p. 3)

ECB/2020/19 2020 m. kovo 27 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu ir dėl Rekomendacijos ECB/2020/1 panaikinimo (OL C 102I, 2020 3 30, p. 1)

ECB/2020/30 2020 m. birželio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1015, kuriuo nustatomas Europos Centrinio Banko ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) glaudus bendradarbiavimas (OL L 224I, 2020 7 13, p. 1)

ECB/2020/31 2020 m. birželio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1016, kuriuo nustatomas Europos Centrinio Banko ir Hrvatska narodna banka glaudus bendradarbiavimas (OL L 224I, 2020 7 13, p. 4)

ECB/2020/322020 m. birželio 25 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2020/978 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi teise veikti savo nuožiūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 2 dalies d punktą mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu dėl pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumo įvertinimo ribinės vertės (OL L 217, 2020 7 8, p. 5)

ECB/2020/35 2020 m. liepos 27 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo COVID‑19 pandemijos metu ir dėl Rekomendacijos ECB/2020/19 panaikinimo (OL C 251, 2020 7 31, p. 1)

ECB/2020/39 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1331, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2017/936 (OL L 312, 2020 9 25, p. 34)

ECB/2020/40 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1332, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl prižiūrimų subjektų svarbos, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2017/937 (OL L 312, 2020 9 25, p. 36)

ECB/2020/41 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1333, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl nuosavų lėšų, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2018/547 (OL L 312, 2020 9 25, p. 38)

ECB/2020/42 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1334, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl priežiūros įgaliojimų, suteiktų pagal nacionalinę teisę, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/323 (OL L 312, 2020 9 25, p. 40)

ECB/2020/43 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1335, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/1377 (OL L 312, 2020 9 25, p. 42)

ECB/2020/44 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/1306 dėl laikino tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimo į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID‑19 pandemiją (OL L 305, 2020 9 21, p. 30)

ECB/2020/62 2020 m. gruodžio 15 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo COVID‑19 pandemijos metu ir dėl Rekomendacijos ECB/2020/35 panaikinimo (OL C 437, 2020 12 18, p. 1)

2020 m. liepos 23 d. Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos darbo reglamento dalinis pakeitimas 1/2020 (OL L 241, 2020 7 27, p. 43)